2024-10-09 Nr. DBT-59-3-61-3-00612-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-45/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00612-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos A. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės N. I., skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose priimtas pareiškėjos A. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės N. I., skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-899/04-2023) bei priimti naują sprendimą – panaikinti Švenčionių rajono administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. A-576 „Dėl Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijos matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo mokinių darbų vertinimo centro vertinimo komisijos pirmininko priimto sprendimo dėl A. I. darbo nevertinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėjantys Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, pažymėdami, jog mokyklų veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, o pati mokykla nelaikytina viešojo administravimo subjektu. Nors skundžiamas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas turi individualiam administraciniam aktui priskirtinų bruožų, tačiau jame yra vertinamas mokinės atliktas matematikos darbas, t. y. viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertina, ar vertinimo komisijos pirmininkas tinkamai įvertino parašytą matematikos pagrindinio ugdymo egzaminą. Taigi skundžiamas Įsakymas priimtas ne dėl santykių, atsiradusių viešo administravimo srityje.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Švenčionių rajono administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo mokinių darbų vertinimo komisijos pirmininko sprendimas nevertinti pareiškėjos matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo darbo pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija (38 str. 4 d.). Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (38 str. 3 d.).

Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. V-2558 įsakymu patvirtintame Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Pastarajame (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 21 d.) įtvirtinta, kad pasiekimų patikrinimo ar pasiekimų patikrinimo dalies raštu mokinių ir buvusių mokinių darbai vertinami pasiekimų patikrinimo vertinimo centruose, įsteigtuose savivaldybių vykdomosios institucijos vienoje iš mokyklų.

Vertinimo centrai steigiami atsižvelgus į savivaldybės teritorijos mokyklose besimokančių 10 ir II gimnazijos klasės mokinių skaičių. Pasiekimų patikrinimo ar pasiekimų patikrinimo dalies raštu mokinių ir buvusių mokinių darbų vertinimo komisiją sudaro mokyklos, kuri paskirta vertinimo centru, vadovas (63 p.). Vertinimo komisiją (-as) skiria ir komisijų narių skaičių nustato mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į priskirtų mokinių ir buvusių mokinių skaičių (64 p.). Vertinimo metu kilus įtarimui dėl mokinio nesavarankiško užduočių raštu atlikimo, pašalinės pagalbos naudojimo, mokinių darbai perduodami vertinimo komisijos pirmininkui.

Vertinimo komisijos pirmininkas, nustatęs, kad kelių mokinių dalyko pasiekimų patikrinimo užduotis atlikta identiškai, buvo naudotasi pašaline pagalba, priima motyvuotą sprendimą dėl darbų ar jų dalies nevertinimo ir apie tai surašo aktą. Aktas perduodamas mokyklos vadovui kartu su vertinimo rezultatų protokolais. Rezultatų protokole įrašoma, kad darbas nevertintas. Dėl pastebėtų vertinimo netikslumų galutinį sprendimą priima vertinimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis vertinimo instrukcija. Savo sprendimą jis įrašo elektroninėje vertinimo sistemoje ir (ar) vertinimo protokole (70 p.).

Parašu patvirtintas pasiekimų patikrinimo rezultatų protokolas perduodamas mokyklos vadovui kartu su mokinių darbais, vykdymo ir vertinimo protokolais (76 p.). Mokinys ar buvęs mokinys, nesutinkantys su vertinimo komisijos pirmininko sprendimu nevertinti mokinių ir buvusių mokinių, pažeidusių pasiekimų patikrinimo tvarką, darbų, per 3 darbo dienas po to, kai buvo paskelbtas sprendimas, mokyklos vadovui pateikia motyvuotą laisvos formos prašymą pakeisti sprendimą (82 p.). Prašymas dėl nevertinamo pasiekimų patikrinimo darbo perduodamas savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui (83 p.).

Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius priima vieną iš sprendimų: priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas; įvertinti darbą, nes priimtas sprendimas nepagrįstas (nepakanka įrodymų) (84.1–84.2 p.). Prašymai dėl mokinio ir buvusio mokinio dalyko (-ų) pasiekimų patikrinimo įvertinimo pakeitimo nenagrinėjami (85 p.).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo procese dalyvauja ir sprendimus jame priima specialūs subjektai – pasiekimų patikrinimo vertinimo centrai, juose sudaromos pasiekimų patikrinimo darbų vertinimo komisijos bei atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėtina, jog mokykla šiame procese dalyvauja tik kaip konkretaus pasiekimų patikrinimo vertinimo centro veiklos vieta, o ne kaip juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (Švietimo įstatymo 2 str. 12 d.), ir jokių sprendimų dėl pasiekimų patikrinimo darbo nevertinimo nepriima. Iš Aprašo 85 punkto nuostatų matyti, jog pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo procese taip pat nėra nagrinėjami prašymai dėl egzamino įvertinimo (jo pakeitimo). Kaip minėta, sprendimus dėl pasiekimų patikrinimo darbo nevertinimo Apraše nustatyta tvarka ir terminais priima specialūs subjektai (aptariamu atveju Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo mokinių darbų vertinimo centro vertinimo komisijos pirmininkas ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius). Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo procesas savo esme ir pobūdžiu yra viešųjų paslaugų (švietimo) teikimo priežiūra, t. y. viešosios paslaugos teikimo administravimas, kuris patenka į viešojo administravimo sritį (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 str. 5 p.). Todėl ginčas dėl Švenčionių rajono administracijos direktoriaus Įsakymo yra administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.) ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos A. I., atstovaujamos įstatyminės atstovės N. I., skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo grąžinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys