2ec2b1a0-1cb1-423e-8eb8-8d740fa728eb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dÄl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Ž. L., I. M..TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas R. L. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Kauno miesto savivaldybÄs 64433 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2009-10-18 atsakovei priklausanÄiame bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu iÅ¡degÄ gyvenamojo namo antras aukÅ¡tas, mansarda, apdegÄ medinÄs namo stogo konstrukcijos.
Legislator headnote
AI generated2ec2b1a0-1cb1-423e-8eb8-8d740fa728eb · Kauno apygardos teismas: ApeliantÄs nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisÄtas, todÄl turi bÅ«ti panaikintas. Savo nuomonÄ grindžia Å¡iais argumentais:Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iÅ¡nuomotas treÄiajam asmeniui I. M., minÄtas faktas įregistruotas vieÅ¡ame registre. 2009-10-18 bute (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastis - gedimas elektros įvade. Å io buto nuomininkÄ I. M. 1999-10-22 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laikytis prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos taisyklių, o 2.3.4 punktu - pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-126-390/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8;44.5.2.16 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Algimanto Kukalio (praneÅ¡Äjas), RÅ«tos PalubinskaitÄs (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs Kauno miesto savivaldybÄs apeliacinį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. rugsÄjo 17 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-5372-877/2012 pagal ieÅ¡kovo R.
L. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dÄl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Ž. L., I. M..TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas R. L. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Kauno miesto savivaldybÄs 64433 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2009-10-18 atsakovei priklausanÄiame bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu iÅ¡degÄ gyvenamojo namo antras aukÅ¡tas, mansarda, apdegÄ medinÄs namo stogo konstrukcijos.
Gesinant gaisrÄ buvo nuardyta dalis stogo dangos, sulietos namo pirmojo aukÅ¡to gyvenamosios patalpos, namų apyvokos daiktai, baldai, buvo sugadintas ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po gaisro namas yra kritinÄs bÅ«klÄs, tapo nebetinkamas gyventi, gali bet kada sugriÅ«ti, atlikti jame remontÄ netikslinga. IeÅ¡kovui dÄl jam priklausanÄio buto sugadinimo, atsižvelgiant į VÄ® Registrų centro 2008-12-05 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ buto vertÄ, padaryta 64433 Lt žala.
Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo valdybos 2009-10-18 akte gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas atsakovei priklausanÄio buto elektros įvade. Nors atsakovei priklausantis butas buvo iÅ¡nuomotas I. M., atsakovÄ, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi nekilnojamojo turto savininke, privalÄjo rÅ«pintis jai nuosavybÄs teise priklausanÄiu butu, inžineriniais tinklais, jų priežiÅ«ra bei tinkama eksploatacija. AtsakovÄ nesiÄmÄ jokių veiksmų tinkamai nekilnojamojo turto priežiÅ«rai, jos neveikimas ir lÄmÄ gaisro kilimÄ jai nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute, dÄl ko buvo sugadintas ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausantis turtas, padaryta didelÄ turtinÄ Å¾ala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno miesto apylinkÄs teismas 2012 m. rugsÄjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. PriteisÄ ieÅ¡kovui R. L. iÅ¡ atsakovÄs Kauno miesto savivaldybÄs 64433 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (64433 Lt) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2012-03-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1850 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatÄ, kad 2009-10-18 daugiabuÄiame gyvenamajame name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras.
Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo valdybos 2011-09-27 pažyma apie kilusį gaisrÄ (17 b.l.) patvirtina, kad gaisras kilo gyvenamojo namo antro aukÅ¡to bute Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄiame atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Gaisro metu iÅ¡degÄ dviejų kambarių buto gyvenamosios patalpos, ten buvÄ baldai ir namų apyvokos daiktai, virÅ¡ buto esanÄios mansardos dalis, apdegÄ medinÄs namo stogo konstrukcijos, nuardyta dalis stogo dangos, vandeniu sulietas ieÅ¡kovui R.
L. priklausantis butas. Labiausiai tikÄtina gaisro priežastis â gedimas atsakovei priklausanÄio buto įvadiniame elektros apskaitos skydelyje. NurodÄ, kad DaugiabuÄių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad elektros skydinÄs priskirtinos pastato bendrojo naudojimo inžinierinei techninei įrangai. NustaÄius, kad gaisras kilo ne dÄl pastato trÅ«kumų nulemtų priežasÄių, teismas sprendÄ, jog nÄra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 str. nurodytu bÅ«du, todÄl dÄl žalos atlyginimo sprendÄ pagal bendrÄ sias deliktinÄs atsakomybÄs taisykles, be kitų bÅ«tinų sÄ lygų, nustatinÄjant ir žalÄ padariusio asmens kaltÄ.
NustatÄ, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-10-22 sudaryta nuomos sutartimi neterminuotai iÅ¡nuomotas I. M.. 1999 m. spalio 22 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinÄje sutartyje (29-30 b.l.) numatytos pareigos ne tik nuomininkei I. M. (daryti einamÄ jį gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontÄ , tame tarpe ir pertvarkyti bei remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus), taÄiau ir nuomotojo - atsakovÄs. Pagal Nuomos sutarties 4 p. bei CK 6.492 str. nuostatas nuomotojo pareiga daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ .
Pagal Statybos įstatymo sÄ vokas, statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai keiÄiamos susidÄvÄjusios statinio bendrosios inžinerinÄs sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus); atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sÄ vokÄ âeinamasis remontasâ) - statinio remontas, kai Å¡alinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeiÄiami atskiri susidÄvÄjÄ Å¡ių sistemų elementai; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmÄms, remontas pertvarkant, pakeiÄiant visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies Å¡ias sistemų dalis, taÄiau nekeiÄiant butuose ar kitose patalpose esanÄių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų.
Nors 1982-12-17 sprendimu Nr. 432 (19-23 b.l.) buvo pripažinta, kad 1940 m. statytas septynių butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra avarinÄs bÅ«klÄs, jo susidÄvÄjimas â 70 procentų, o 2009-12-04 gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pripažinimo netinkamomis gyventi aktais (25-27 b.l.) konstatuota, kad name esanÄių patalpų bÅ«klÄ yra bloga, inžinierinÄ Ä¯ranga fiziÅ¡kai susidÄvÄjusi, atsakovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kada atliko jai priklausanÄių patalpų, tame tarpe ir treÄiajam asmeniui I.
M. neterminuotai iÅ¡nuomoto buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo inžinerinių įrenginių kapitalinį remontÄ , kad ÄmÄsi kokių nors veiksmų per visÄ Nuomos sutarties laikÄ , jog įsitikintų, kad nuomininkÄ I. M. iÅ¡nuomotÄ butÄ laikÄ tvarkingÄ . Teismas sprendÄ, jog atsakovÄs bei treÄiojo asmens I. M. civilinÄ atsakomybÄ yra solidari, nes žala padaryta bendrais buto savininkÄs ir nuomininkÄs veiksmais (neveikimu) (CK 6.6 str., 6.279 str.). Teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovui priklausanÄio buto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buto rinkos vertÄ 2009-10-17 dienÄ buvo 65000 Lt.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (41-42 b.l.) nurodyta, kad ieÅ¡kovui priklausanÄio buto (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ yra 64433 Lt, vertÄ nustatyta 2008-11-27. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl 64433 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.249 str., 6.251 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu atsakovÄ Kauno miesto savivaldybÄ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. rugsÄjo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti.
ApeliantÄs nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisÄtas, todÄl turi bÅ«ti panaikintas. Savo nuomonÄ grindžia Å¡iais argumentais:Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iÅ¡nuomotas treÄiajam asmeniui I. M., minÄtas faktas įregistruotas vieÅ¡ame registre. 2009-10-18 bute (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastis - gedimas elektros įvade. Å io buto nuomininkÄ I. M. 1999-10-22 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laikytis prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos taisyklių, o 2.3.4 punktu - pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus.
Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavÄs Å¡iuos faktus, priÄjo klaidingos iÅ¡vados, kadangi ne dÄl Kauno miesto savivaldybÄs veiksmų, o dÄl nuomininkÄs pareigos tinkamai prižiÅ«rÄti ginÄo patalpas nevykdymo kilo gaisras. BÅ«tent buto (duomenys neskelbtini), nuomininkÄ I. M. gyvenamÄ sias patalpas valdydama ir naudodama, turÄdama jas savo žinioje yra atsakinga už tinkamÄ vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisų priežiÅ«rÄ . TokiÄ pareigÄ I. M. prisiÄmÄ laisva valia, pasiraÅ¡ydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Kauno miesto savivaldybÄ negali bÅ«ti laikoma atsakingu pagal CK 6.266 straipsnį, nes negalÄjo daryti ginÄo patalpoms jokio fizinio (Å«kinio) poveikio, tai buvo nuomininkÄs I. M. teisÄ ir pareiga. TaÄiau pirmosios instancijos teismas į nustatytas aplinkybes net neatsižvelgÄ, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dÄl CK 6.266 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinÄje byloje âIf P&C Insuranceâ v. Vilniaus miesto savivaldybÄ, bylos Nr. 3K-3-222/2011, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinÄje byloje A.
S. v. TauragÄs rajono savivaldybÄs administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2007; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinÄje byloje AB âIf draudimasâ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt, bylos Nr. 3K-3-62/2009). Nuomininkei buvo perduotas butas valdyti ir naudoti, kartu su bute esanÄia vidaus elektros instaliacija bei jos įtaisais (delikto padarymo židinys) bei jų remontas, todÄl pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikÄ CK 6.266 straipsnio nuostatų, tuo nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos.Teismas turÄjo nustatyti Kauno miesto savivaldybÄs neteisÄtus veiksmus.
Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinÄ gelbÄjimo valdyba 2011-05-21 raÅ¡te Nr. 13-1792 nurodÄ, kad labiausiai tikÄtina gaisro priežastis - gedimas buto įvadiniame elektros apskaitos skydelyje. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡io raÅ¡to, net nÄra nustatyta tikroji kilusio gaisro priežastis, o tik prielaida. MinÄtas raÅ¡tas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybÄs kaltų veiksmų Å¡iuo atveju nÄra, nes pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buto (duomenys neskelbtini), nuomininkÄ I. M. įsipareigojo tausoti gyvenamÄ sias patalpas, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių bei pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacija ir jos įtaisus.
Pažymi, jog į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinanÄių, kad Kauno miesto savivaldybÄ kalta dÄl kilusio gaisro. TodÄl, nesant vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų atsakomybei kilti, Kauno miesto savivaldybÄ negali bÅ«ti atsakinga pagal ieÅ¡kovo reikalavimus.Teismas nurodÄ, jog atsakovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad atliko treÄiajam asmeniui iÅ¡nuomoto buto bei jo inžinerinių įrenginių kapitalinį remontÄ . TaÄiau darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas net nenustatÄ, jog gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini) buvo bÅ«tinas kapitalinis remontas.
Nors vadovaujantis CPK 270 str., teismo sprendimu padarytos iÅ¡vados privalo bÅ«ti pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybÄmis. Teismas net nesprendÄ, ar elektros instaliacija ar įvadinio elektros apskaitos skydelio remontas teisÄs aktų nustatyta tvarka priskirtinas, kapitalinio remonto darbams.LR statybos įstatymo 2 str. nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai keiÄiamos susidÄvÄjusios statinio bendrosios inžinerinÄs sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo;
įrengiamos atskirosios statinio inžinerinÄs sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio paprastasis remontas - statinio remontas, kai Å¡alinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeiÄiami atskiri susidÄvÄjÄ Å¡ių sistemų elementai, taÄiau nekeiÄiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmÄms, remontas pertvarkant, pakeiÄiant visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies Å¡ias sistemų dalis, taÄiau nekeiÄiant butuose ar kitose patalpose esanÄių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų.
Elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas, priežiÅ«ros darbai yra priskiriami prie inžinerinių sistemų keitimo, priežiÅ«ros darbų, o bÅ«tent LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 âDÄl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 âStatinio statybos rūšysâ patvirtinimoâ 12 p. apibrÄžia statinio einamÄ jį remontÄ ir 14.14 p. nurodyta, jog einamasis remontas apima darbus, kai keiÄiamos atskirosios statinio inžinerinÄs sistemos (jų iÅ¡dÄstymas, apimtis, tipas, pralaidumas) ar Å¡alinami jų defektai.
Pagal 1999-10-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.3 punktÄ I. M. įsipareigojo ne reÄiau kaip kartÄ per penkerius metus savo lÄÅ¡omis daryti einamÄ jį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontÄ , o, vadovaujantis aukÅ¡Äiau nurodytomis teisÄs normomis, elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas apima paprastojo remonto darbus, o ne kapitalinio.Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybÄ bei nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybÄ privalÄjo atlikti jai nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute inžinerinių įrenginių kapitalinį remontÄ , kad jis buvo bÅ«tinas ir, kad bÅ«tent kapitalinio remonto neatlikimas bute sukÄlÄ gaisrÄ .Teismas neteisingai aiÅ¡kino imperatyvias teisÄs normas, priskirdamas bute esanÄių elektros įtaisų remontÄ prie inžinerinių įrenginių kapitalinio remonto.
Tokiu bÅ«du be pagrindo laikÄ Kauno miesto savivaldybÄ atsakingu asmeniu už žalos padarymÄ ieÅ¡kovui.Teismas kaip vienintelį galimÄ neteisÄtÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) nurodÄ, I. M. iÅ¡nuomoto buto bei jo įrenginių kapitalinio remonto nedarymÄ , nors, kaip patvirtina aukÅ¡Äiau nurodytos materialinÄs teisÄs normos, tokie darbai nepriskiriami prie kapitalinio remonto, be to teismas nenustatÄ, kad jis buvo bÅ«tinas atlikti. Daugiau jokių Kauno miesto savivaldybÄs veiksmų teismas nenustatÄ, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti neteisÄtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todÄl nÄra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247striapsnis), taip pat nebuvo konstatuota ir Kauno miesto savivaldybÄs kaltÄ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Kauno miesto savivaldybÄ, iÅ¡nuomodama butÄ (duomenys neskelbtini) I. M. bei pavesdama jai pertvarkyti ir remontuoti buvo vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus elgÄs pakankamai rÅ«pestingai.Teismas, nustatydamas neteisingÄ turtinÄs žalos dydį, pažeidÄ civilinÄ atsakomybÄ reguliuojanÄias teisÄs normas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, neatsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas 2008-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Kauno miesto savivaldybÄs už 22400 Lt ir didesnÄs reikalaujamos sumos priteisimas leis ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtÄti.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R.
L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Bylos nagrinÄjimo metu atsakovÄ nepateikÄ jokių įrodymų apie, tai treÄiasis asmuo nevykdÄ sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesilaikÄ prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos taisyklių, neremontavo buto vidaus elektros instaliacijos. Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas (atsakovÄ) įsipareigojo laiku remontuoti gyvenamÄ jÄ namÄ ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinÄs sistemos bei įranga (sutarties 4.2 p.).
LR CK 6.492 str. nurodyta, jog nuomotojas privalo savo lÄÅ¡omis daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ , jei ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Kadangi sutartyje nÄra Å¡alių atskirai aptartas kapitalinio buto remonto klausimas, pareiga atlikti kapitalinį remontÄ tenka atsakovei, o ne nekilnojamojo turto valdytojai. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad iki gaisro name remontas nebuvo daromas, elektros instaliacija buvo pasenusi, susidÄvÄjusi, jos niekas netvarkÄ, skaitliukai senai keisti, treÄiasis asmuo I.
M. atsakovei priklausanÄiame bute negyveno apie tris metus. TreÄiasis asmuo Ž. L. paaiÅ¡kino, kad bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1987 m., remonto niekas niekada nedarÄ, savivaldybÄs atstovai nesilankÄ. Liudytojai A. J., T. G. parodÄ, kad elektros instaliacija patalpose nebuvo remontuojama. AtsakovÄs atstovÄ paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ neturÄjo nusiskundimų dÄl netinkamos elektros instaliacijos ir dÄl to neturÄjo jokio pagrindo tikrinti gyvenamÄ sias patalpas. Netikrino jai priklausanÄių gyvenamųjų patalpų bÅ«klÄs, ar nuomininkÄ tinkamai pagal paskirtį naudojasi jai iÅ¡nuomotu butu, ar tinkamai jį prižiÅ«ri.Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 10 punkte yra nurodyta, jog statinio kapitalinio remonto tikslas yra atkuri statinio ar jo dalies savybes, pablogÄjusias dÄl statinio naudojimo arba jas iÅ¡ esmÄs pagerinti.
Statinio savybÄs atkuriamos ar pagerinamos kai atliekamas bent vienas iÅ¡ reglamento 10.1-10.12 p. nurodytų darbų, o reglamento 10.9 p., jog pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinÄs sistemos. Tai patvirtina faktÄ , jog inžinerinių sistemų atkÅ«rimo darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams. Be to, įvadinis elektros apskaitos skydelis (kuriame buvo gaisro židinys) yra priskiriamas prie bendrųjų inžinerinių sistemų ir yra neatskiriama jų dalis (LR daugiabuÄių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.).
Byloje nÄra jokių įrodymų, kad atsakovÄ bÅ«tų Ämusis kokių nors veiksmų ar atlikusi jai nuosavybÄs teise priklausanÄio buto remonto darbus, nors dar 1982-12-17 LTD Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 432 namas buvo pripažintas avariniu. Kauno miesto savivaldybÄs komisija 2009-12-04 akte Nr. T-132 dÄl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pripažinimo netinkamomis gyventi konstatavo, kad patalpų bÅ«klÄ bloga, inžinerinÄ Ä¯ranga susidÄvÄjusi. AtsakovÄ, bÅ«dama, gyvenamųjų patalpų savininkÄ, buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, nesiÄmÄ reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ .
Pagal generalinio delikto doktrinÄ , įtvirtintÄ LR CK 6.263 str. 1 d. kaltÄ ir neteisÄti veiksmai neiÅ¡skiriami, todÄl galima teigti, jog kaltÄs prezumpcija Å¡iuo atveju apima ir neteisÄtų veiksmų prezumpcijÄ , nes bendrosios pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimas suponuoja neteisÄtumÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad atsakovÄ niekada netikrino ar nuomininkÄ tinkamai prižiÅ«rÄjo iÅ¡sinuomotÄ butÄ , gaiso tyrimo medžiagoje nÄra duomenų apie tyÄinius bute buvusių asmenų veiksmus, be to, bute, kuriame kilo gaisras gyveno ne treÄiasis asmuo I.
M., o kiti asmenys, su kuriais atsakovÄs nesiejo jokie nuomos ar subnuomos santykiai. Taip elgdamasi atsakovÄ nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, atidi ir nesiÄmÄ reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo daikto priežiÅ«rÄ . Å io teisinÄs pareigos nevykdymas, reiÅ¡kia atsakovÄs neteisÄtÄ neveikimÄ , o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų (CK 6.246 str.). NuginÄijus asmens, nurodyto vieÅ¡ame registre valdymo prezumpcijÄ , teismas pagrįstai asmeniu, atsakingu už bute kilusį gaisrÄ , pripažino turto savininkÄ.
Gaisro priežastis ir pastatui padaryta žala konstatuota įsiteisÄjusiais teismų sprendimais.AtsakovÄ nepagrįstai ginÄija priteistos turtinÄs žalis dydį. Atlikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buto rinkos vertÄ 2009-10-17 buvo 65 000 Lt. Atestuotos įmonÄs sudaryta turto vertinimo ataskaita yra leistinas ir patikimas įrodymas, ji laikoma teisinga kol nenuginÄyta įstatymų nustatyta tvarka. Å i turto vertinimo ataskaita turi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo statusÄ . AtsakovÄ Å¡io įrodymo neginÄijo, nepateikÄ jokių įrodymų, kurie paneigtų ataskaitoje nurodytÄ buto vertÄ.
Atsižvelgiant į tai, kad 2008-11-27 buto rinkos vertÄ buvo 64433 Lt, gaisro dienÄ 2009-10-17 turto vertinimo ataskaita turtas įvertintas 65 000 Lt, o dÄl gaisro sukeltų padarinių namas yra nebetinkamas gyventi ir gresia sugriÅ«ti, buto liekanos yra bevertÄs, realÅ«s nuostoliai yra buto vertÄ, todÄl teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.             Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisÄtumo ir pagrįstumo, kurios nÄra skundžiamos.
Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plÄsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradÄti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (C P K 329 straipsnis).           NagrinÄjamos bylos duomenimis ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 18 d.
Å¡io namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras ir Å¡is butas priklauso atsakovei. Nurodytas butas atsakovo iÅ¡nuomotas treÄiajam asmeniui I. M.. Kauno apskrities PrieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo valdybos 2009 m. spalio 18 d. akte gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas elektros įvade; gaisro ir jo gesinimo metu buvo sugadintos namo gyvenamosios patalpos, o taip pat ir ieÅ¡kovo butas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs 64433 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovÄ nesiÄmÄ veiksmų tinkamai nekilnojamojo turto priežiÅ«rai, atsakovÄs neveikimas ir lÄmÄ gaisro kilimÄ .
          ApeliantÄs apeliacinis skundas iÅ¡ esmÄs grindžiamas argumentais, kad apeliantÄ nÄra atsakinga už ieÅ¡kovui atsiradusiÄ Å¾alÄ pagal CK 6. 266 straipsnį, priimdamas sprendimÄ ir patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas neteisingai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ bei nesivadovavo suformuota teismine praktika, netinkamai vertino įrodymus ir nustatÄ atlygintinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , sprendÄ, jog nÄra pagrindo teigti, kad žala ieÅ¡kovui buvo padaryta CK 6. 266 straipsnio bÅ«du, nes gaisro kilimo priežastis buvo ne dÄl pastato trÅ«kumų, o dÄl gedimo elektros įvade.
NustatÄs tokias aplinkybes apylinkÄs teismas sprendÄ, kad atsakovei civilinÄ atsakomybÄ atsiranda bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. TeisÄjų kolegija tokiai apylinkÄs teismo motyvacijai pritaria ir konstatuoja, kad teismas nagrinÄdamas bylÄ pagrįstai nustatinÄjo visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas ir toks teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas iÅ¡ esmÄs atitinka Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âVaivorykÅ¡tÄâv.
UAB RevinÄâ, bylos Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužÄs 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).Kauno apygardos teismas nagrinÄdamas kitÄ civilinÄ bylÄ Nr. 2A-86-264-2012 2012 m. sausio 19 d sprendimu nustatÄ gyvenamajame name, esanÄiame (duomenys neskelbtini) gaisro kilimo priežastis ir pasatui padarytÄ Å¾alÄ . Teismas nustatÄ, kad gyvenamajame name savivaldybei priklausanÄių patalpų ir inžinerinÄs įrangos bÅ«klÄ bloga, patalpas remontuoti ekonomiÅ¡kai yra nenaudinga, gyvenamojo namo nusidÄvÄjimas siekia 75 procentus, gyvenamasis namas nuo 1982 metų yra pripažintas avariniu, o po gaisro Kauno miesto savivaldybÄs Tarybos 2010 m. kovo 20 d. sprendimu atsakovei priklausanÄios patalpos pripažintos netinkamos gyventi ir iÅ¡brauktos iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos.
Teismas remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma konstatavo, kad atsakovÄ, kaip gyvenamųjų patalpų savininkÄ, buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, nes nesiÄmÄ reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ ir nesirÅ«pino jo tinkama bÅ«kle, nevykdÄ teisinÄs pareigos ir tokie atsakovÄs neteisÄti veiksmai lÄmÄ Å¾alos atsiradimÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija peržiÅ«rÄjusi apeliacinÄs instancijos teismo sprendimÄ kasacine tvarka 2012 m. rugsÄjo 23 d. nutartimi tokį apeliacinÄs instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinÄ byla E. D. v.
Kauno miesto savivaldybÄ, bylos Nr. 3K-3-436/2012). Taigi, įsiteisÄjusiais teismų sprendimais jau yra nustatytos aplinkybÄs dÄl gaisro kilimo priežasties ginÄo gyvenamajame name ir konstatuoti atsakovÄs neteisÄti veiksmai. PaminÄtu kasacinÄs instancijos teismo sprendimu yra pripažinta, kad ginÄo atveju deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs taikymo klausimas dÄl gaisro kilusio pastate sprÄstinas bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6. 263, 6. 246 - 6. 249 straipsniai), todÄl apeliantÄs apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovÄ nÄra atsakinga už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ pagal CK 6. 266 straipsnį yra nepagrįstas ir atmestinas.
DÄl Å¡ios nurodytos priežasties visi kiti apeliantÄs apeliacinio skundo argumentai susijÄ su CK 6. 266 straipsnio neteisingu aiÅ¡kinimu ir taikymu neanalizuotini. KasacinÄs instancijos teismas aiÅ¡kindamas įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant žalos dydį yra pažymÄjÄs, jog C K 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imÄių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo â restitutio in integrum â principo (C K 6.251 straipsnis), kurio esmÄ ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padÄtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dÄl to nukentÄjÄs asmuo dar neturÄjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaiÄiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisÄs aktų reikalavimus ir kriterijus.
Žalos dydis tokiuose ginÄuose gali bÅ«ti įrodinÄjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkanÄiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinÄjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nukentÄjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaiÄiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertÄ. Atkuriamosios vertÄs (kaÅ¡tų) nustatymas â vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas â skaiÄiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinÄs bÅ«klÄs ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.
KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaiÄiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinÄ bÅ«klÄ. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidÄvÄjimo daiktui atkurti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. gegužÄs 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012m. rugsÄjo 23d. nutartis, priimta civilinÄje byloje E. D. v.
Kauno miesto savivaldybÄ, bylos Nr. 3K-3-436/2012). NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 64433 Lt žalai atlyginti nurodydamas, kad gaisro kilimo metu jam priklausanÄio buto vertÄ buvo 65000 Lt, dÄl gaisro padarytų pažeidimų butas yra netinkamas gyventi. Pirmosios instancijos teismas remdamasis UAB âDomus Optikaâ nustatyta buto vertinimo ataskaita ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tokio tinkamo raÅ¡ytinio įrodymo neginÄijo nustatÄ, kad atlygintinos žalos dydis yra 64433 Lt.
Bylos duomenimis nustatoma, kad po kilusio gaisro name atjungtos visos komunikacijos, jis neeksploatuojamas, gyventojai iÅ¡sikÄlÄ. Kauno miesto savivaldybÄs administracijos ekstremalių situacijų valdymo centras pripažino, kad dÄl gaisro padarinių gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra kritinÄs bÅ«klÄs ir yra pavojus jam sugriÅ«ti, namas nebetinkamas gyventi, jo atstatyti neįmanoma. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos žalos dydį savo sprendimÄ grindÄ patikimais raÅ¡ytiniais įrodymais, surinktais ir iÅ¡tirtais nepažeidžiant įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 177-185 straipsniuose, todÄl iÅ¡ esmÄs priÄmÄ teisingÄ sprendimÄ .
Naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo.TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir pripažinusi, kad priimant sprendimÄ nebuvo pažeistos materialinÄs teisÄs normos bei proceso teisÄs normos dÄl įrodymų vertinimo, nenukrypta nuo teismų praktikos, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ginÄijamÄ sprendimÄ nÄra pagrindo, todÄl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:
             Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkÄs teismo 2012 m. rugsÄjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisÄjai                                                                               Algimantas Kukalis                                                                                                            RÅ«ta PalubinskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Arvydas Žibas