Legislator Case Law & Legislation
2ec2b1a0-1cb1-423e-8eb8-8d740fa728eb AI generated

2ec2b1a0-1cb1-423e-8eb8-8d740fa728eb · Kauno apygardos teismas

Case Number 2ec2b1a0-1cb1-423e-8eb8-8d740fa728eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Ž. L., I. M..Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 64433 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-10-18 atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu iÅ¡degė gyvenamojo namo antras aukÅ¡tas, mansarda, apdegė medinės namo stogo konstrukcijos.

Legislator headnote

AI generated

2ec2b1a0-1cb1-423e-8eb8-8d740fa728eb · Kauno apygardos teismas: Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Savo nuomonę grindžia Å¡iais argumentais:Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui I. M., minėtas faktas įregistruotas vieÅ¡ame registre. 2009-10-18 bute (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastis - gedimas elektros įvade. Å io buto nuomininkė I. M. 1999-10-22 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laikytis prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisyklių, o 2.3.4 punktu - pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-126-390/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8;44.5.2.16 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), RÅ«tos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5372-877/2012 pagal ieÅ¡kovo R.

L. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Ž. L., I. M..Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 64433 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-10-18 atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, kurio metu iÅ¡degė gyvenamojo namo antras aukÅ¡tas, mansarda, apdegė medinės namo stogo konstrukcijos.

Gesinant gaisrÄ buvo nuardyta dalis stogo dangos, sulietos namo pirmojo aukÅ¡to gyvenamosios patalpos, namų apyvokos daiktai, baldai, buvo sugadintas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po gaisro namas yra kritinės bÅ«klės, tapo nebetinkamas gyventi, gali bet kada sugriÅ«ti, atlikti jame remontÄ netikslinga. IeÅ¡kovui dėl jam priklausančio buto sugadinimo, atsižvelgiant į VÄ® Registrų centro 2008-12-05 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ buto vertę, padaryta 64433 Lt žala.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2009-10-18 akte gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas atsakovei priklausančio buto elektros įvade. Nors atsakovei priklausantis butas buvo iÅ¡nuomotas I. M., atsakovė, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi nekilnojamojo turto savininke, privalėjo rÅ«pintis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, inžineriniais tinklais, jų priežiÅ«ra bei tinkama eksploatacija. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų tinkamai nekilnojamojo turto priežiÅ«rai, jos neveikimas ir lėmė gaisro kilimÄ jai nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl ko buvo sugadintas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas, padaryta didelė turtinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui R. L. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 64433 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (64433 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1850 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-10-18 daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-09-27 pažyma apie kilusį gaisrÄ (17 b.l.) patvirtina, kad gaisras kilo gyvenamojo namo antro aukÅ¡to bute Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Gaisro metu iÅ¡degė dviejų kambarių buto gyvenamosios patalpos, ten buvę baldai ir namų apyvokos daiktai, virÅ¡ buto esančios mansardos dalis, apdegė medinės namo stogo konstrukcijos, nuardyta dalis stogo dangos, vandeniu sulietas ieÅ¡kovui R.

L. priklausantis butas. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas atsakovei priklausančio buto įvadiniame elektros apskaitos skydelyje. Nurodė, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad elektros skydinės priskirtinos pastato bendrojo naudojimo inžinierinei techninei įrangai. Nustačius, kad gaisras kilo ne dėl pastato trÅ«kumų nulemtų priežasčių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 str. nurodytu bÅ«du, todėl dėl žalos atlyginimo sprendė pagal bendrÄ sias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų bÅ«tinų sÄ lygų, nustatinėjant ir žalÄ padariusio asmens kaltę.

Nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-10-22 sudaryta nuomos sutartimi neterminuotai iÅ¡nuomotas I. M.. 1999 m. spalio 22 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinėje sutartyje (29-30 b.l.) numatytos pareigos ne tik nuomininkei I. M. (daryti einamÄ jį gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontÄ , tame tarpe ir pertvarkyti bei remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus), tačiau ir nuomotojo - atsakovės. Pagal Nuomos sutarties 4 p. bei CK 6.492 str. nuostatas nuomotojo pareiga daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ .

Pagal Statybos įstatymo sÄ vokas, statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus); atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) - statinio remontas, kai Å¡alinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję Å¡ių sistemų elementai; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies Å¡ias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų.

Nors 1982-12-17 sprendimu Nr. 432 (19-23 b.l.) buvo pripažinta, kad 1940 m. statytas septynių butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės, jo susidėvėjimas – 70 procentų, o 2009-12-04 gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pripažinimo netinkamomis gyventi aktais (25-27 b.l.) konstatuota, kad name esančių patalpų būklė yra bloga, inžinierinė įranga fiziškai susidėvėjusi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kada atliko jai priklausančių patalpų, tame tarpe ir trečiajam asmeniui I.

M. neterminuotai iÅ¡nuomoto buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo inžinerinių įrenginių kapitalinį remontÄ , kad ėmėsi kokių nors veiksmų per visÄ Nuomos sutarties laikÄ , jog įsitikintų, kad nuomininkė I. M. iÅ¡nuomotÄ butÄ laikė tvarkingÄ . Teismas sprendė, jog atsakovės bei trečiojo asmens I. M. civilinė atsakomybė yra solidari, nes žala padaryta bendrais buto savininkės ir nuomininkės veiksmais (neveikimu) (CK 6.6 str., 6.279 str.). Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovui priklausančio buto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buto rinkos vertė 2009-10-17 dienÄ buvo 65000 Lt.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (41-42 b.l.) nurodyta, kad ieÅ¡kovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 64433 Lt, vertė nustatyta 2008-11-27. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 64433 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.249 str., 6.251 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Savo nuomonę grindžia Å¡iais argumentais:Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui I. M., minėtas faktas įregistruotas vieÅ¡ame registre. 2009-10-18 bute (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastis - gedimas elektros įvade. Å io buto nuomininkė I. M. 1999-10-22 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laikytis prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisyklių, o 2.3.4 punktu - pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus.

Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Å¡iuos faktus, priėjo klaidingos iÅ¡vados, kadangi ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, o dėl nuomininkės pareigos tinkamai prižiÅ«rėti ginčo patalpas nevykdymo kilo gaisras. BÅ«tent buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė I. M. gyvenamÄ sias patalpas valdydama ir naudodama, turėdama jas savo žinioje yra atsakinga už tinkamÄ vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisų priežiÅ«rÄ . TokiÄ pareigÄ I. M. prisiėmė laisva valia, pasiraÅ¡ydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Kauno miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakingu pagal CK 6.266 straipsnį, nes negalėjo daryti ginčo patalpoms jokio fizinio (ūkinio) poveikio, tai buvo nuomininkės I. M. teisė ir pareiga. Tačiau pirmosios instancijos teismas į nustatytas aplinkybes net neatsižvelgė, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.266 straipsnio taikymo ir aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A.

S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt, bylos Nr. 3K-3-62/2009). Nuomininkei buvo perduotas butas valdyti ir naudoti, kartu su bute esančia vidaus elektros instaliacija bei jos įtaisais (delikto padarymo židinys) bei jų remontas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.266 straipsnio nuostatų, tuo nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.Teismas turėjo nustatyti Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba 2011-05-21 raÅ¡te Nr. 13-1792 nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - gedimas buto įvadiniame elektros apskaitos skydelyje. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡io raÅ¡to, net nėra nustatyta tikroji kilusio gaisro priežastis, o tik prielaida. Minėtas raÅ¡tas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės kaltų veiksmų Å¡iuo atveju nėra, nes pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė I. M. įsipareigojo tausoti gyvenamÄ sias patalpas, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių bei pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacija ir jos įtaisus.

Pažymi, jog į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybė kalta dėl kilusio gaisro. Todėl, nesant vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų atsakomybei kilti, Kauno miesto savivaldybė negali bÅ«ti atsakinga pagal ieÅ¡kovo reikalavimus.Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko trečiajam asmeniui iÅ¡nuomoto buto bei jo inžinerinių įrenginių kapitalinį remontÄ . Tačiau darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas net nenustatė, jog gyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini) buvo bÅ«tinas kapitalinis remontas.

Nors vadovaujantis CPK 270 str., teismo sprendimu padarytos išvados privalo būti pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas net nesprendė, ar elektros instaliacija ar įvadinio elektros apskaitos skydelio remontas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtinas, kapitalinio remonto darbams.LR statybos įstatymo 2 str. nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo;

įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio paprastasis remontas - statinio remontas, kai šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų.

Elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas, priežiÅ«ros darbai yra priskiriami prie inžinerinių sistemų keitimo, priežiÅ«ros darbų, o bÅ«tent LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ 12 p. apibrėžia statinio einamÄ jį remontÄ ir 14.14 p. nurodyta, jog einamasis remontas apima darbus, kai keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų iÅ¡dėstymas, apimtis, tipas, pralaidumas) ar Å¡alinami jų defektai.

Pagal 1999-10-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.3 punktÄ I. M. įsipareigojo ne rečiau kaip kartÄ per penkerius metus savo lėšomis daryti einamÄ jį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontÄ , o, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas apima paprastojo remonto darbus, o ne kapitalinio.Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybė bei nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė privalėjo atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame bute inžinerinių įrenginių kapitalinį remontÄ , kad jis buvo bÅ«tinas ir, kad bÅ«tent kapitalinio remonto neatlikimas bute sukėlė gaisrÄ .Teismas neteisingai aiÅ¡kino imperatyvias teisės normas, priskirdamas bute esančių elektros įtaisų remontÄ prie inžinerinių įrenginių kapitalinio remonto.

Tokiu bÅ«du be pagrindo laikė Kauno miesto savivaldybę atsakingu asmeniu už žalos padarymÄ ieÅ¡kovui.Teismas kaip vienintelį galimÄ neteisėtÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) nurodė, I. M. iÅ¡nuomoto buto bei jo įrenginių kapitalinio remonto nedarymÄ , nors, kaip patvirtina aukščiau nurodytos materialinės teisės normos, tokie darbai nepriskiriami prie kapitalinio remonto, be to teismas nenustatė, kad jis buvo bÅ«tinas atlikti. Daugiau jokių Kauno miesto savivaldybės veiksmų teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247striapsnis), taip pat nebuvo konstatuota ir Kauno miesto savivaldybės kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kauno miesto savivaldybė, iÅ¡nuomodama butÄ (duomenys neskelbtini) I. M. bei pavesdama jai pertvarkyti ir remontuoti buvo vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus elgės pakankamai rÅ«pestingai.Teismas, nustatydamas neteisingÄ turtinės žalos dydį, pažeidė civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, neatsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas 2008-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės už 22400 Lt ir didesnės reikalaujamos sumos priteisimas leis ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R.

L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie, tai trečiasis asmuo nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesilaikė prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisyklių, neremontavo buto vidaus elektros instaliacijos. Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo laiku remontuoti gyvenamÄ jÄ namÄ ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga (sutarties 4.2 p.).

LR CK 6.492 str. nurodyta, jog nuomotojas privalo savo lėšomis daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ , jei ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Kadangi sutartyje nėra Å¡alių atskirai aptartas kapitalinio buto remonto klausimas, pareiga atlikti kapitalinį remontÄ tenka atsakovei, o ne nekilnojamojo turto valdytojai. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad iki gaisro name remontas nebuvo daromas, elektros instaliacija buvo pasenusi, susidėvėjusi, jos niekas netvarkė, skaitliukai senai keisti, trečiasis asmuo I.

M. atsakovei priklausančiame bute negyveno apie tris metus. Trečiasis asmuo Ž. L. paaiÅ¡kino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1987 m., remonto niekas niekada nedarė, savivaldybės atstovai nesilankė. Liudytojai A. J., T. G. parodė, kad elektros instaliacija patalpose nebuvo remontuojama. Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad atsakovė neturėjo nusiskundimų dėl netinkamos elektros instaliacijos ir dėl to neturėjo jokio pagrindo tikrinti gyvenamÄ sias patalpas. Netikrino jai priklausančių gyvenamųjų patalpų bÅ«klės, ar nuomininkė tinkamai pagal paskirtį naudojasi jai iÅ¡nuomotu butu, ar tinkamai jį prižiÅ«ri.Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 10 punkte yra nurodyta, jog statinio kapitalinio remonto tikslas yra atkuri statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo arba jas iÅ¡ esmės pagerinti.

Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos kai atliekamas bent vienas iÅ¡ reglamento 10.1-10.12 p. nurodytų darbų, o reglamento 10.9 p., jog pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos. Tai patvirtina faktÄ , jog inžinerinių sistemų atkÅ«rimo darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams. Be to, įvadinis elektros apskaitos skydelis (kuriame buvo gaisro židinys) yra priskiriamas prie bendrųjų inžinerinių sistemų ir yra neatskiriama jų dalis (LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.).

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų ėmusis kokių nors veiksmų ar atlikusi jai nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbus, nors dar 1982-12-17 LTD Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 432 namas buvo pripažintas avariniu. Kauno miesto savivaldybės komisija 2009-12-04 akte Nr. T-132 dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pripažinimo netinkamomis gyventi konstatavo, kad patalpų bÅ«klė bloga, inžinerinė įranga susidėvėjusi. Atsakovė, bÅ«dama, gyvenamųjų patalpų savininkė, buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ .

Pagal generalinio delikto doktrinÄ , įtvirtintÄ LR CK 6.263 str. 1 d. kaltė ir neteisėti veiksmai neiÅ¡skiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija Å¡iuo atveju apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ , nes bendrosios pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė niekada netikrino ar nuomininkė tinkamai prižiÅ«rėjo iÅ¡sinuomotÄ butÄ , gaiso tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tyčinius bute buvusių asmenų veiksmus, be to, bute, kuriame kilo gaisras gyveno ne trečiasis asmuo I.

M., o kiti asmenys, su kuriais atsakovės nesiejo jokie nuomos ar subnuomos santykiai. Taip elgdamasi atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, atidi ir nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo daikto priežiÅ«rÄ . Å io teisinės pareigos nevykdymas, reiÅ¡kia atsakovės neteisėtÄ neveikimÄ , o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str.). Nuginčijus asmens, nurodyto vieÅ¡ame registre valdymo prezumpcijÄ , teismas pagrįstai asmeniu, atsakingu už bute kilusį gaisrÄ , pripažino turto savininkę.

Gaisro priežastis ir pastatui padaryta žala konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.Atsakovė nepagrįstai ginčija priteistos turtinės žalis dydį. Atlikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buto rinkos vertė 2009-10-17 buvo 65 000 Lt. Atestuotos įmonės sudaryta turto vertinimo ataskaita yra leistinas ir patikimas įrodymas, ji laikoma teisinga kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Å i turto vertinimo ataskaita turi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo statusÄ . Atsakovė Å¡io įrodymo neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ataskaitoje nurodytÄ buto vertę.

Atsižvelgiant į tai, kad 2008-11-27 buto rinkos vertė buvo 64433 Lt, gaisro dienÄ 2009-10-17 turto vertinimo ataskaita turtas įvertintas 65 000 Lt, o dėl gaisro sukeltų padarinių namas yra nebetinkamas gyventi ir gresia sugriÅ«ti, buto liekanos yra bevertės, realÅ«s nuostoliai yra buto vertė, todėl teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.             Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).           Nagrinėjamos bylos duomenimis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 18 d.

Å¡io namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras ir Å¡is butas priklauso atsakovei. Nurodytas butas atsakovo iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui I. M.. Kauno apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2009 m. spalio 18 d. akte gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas elektros įvade; gaisro ir jo gesinimo metu buvo sugadintos namo gyvenamosios patalpos, o taip pat ir ieÅ¡kovo butas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 64433 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovė nesiėmė veiksmų tinkamai nekilnojamojo turto priežiÅ«rai, atsakovės neveikimas ir lėmė gaisro kilimÄ .

          Apeliantės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, kad apeliantė nėra atsakinga už ieÅ¡kovui atsiradusiÄ Å¾alÄ pagal CK 6. 266 straipsnį, priimdamas sprendimÄ ir patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę bei nesivadovavo suformuota teismine praktika, netinkamai vertino įrodymus ir nustatė atlygintinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad žala ieÅ¡kovui buvo padaryta CK 6. 266 straipsnio bÅ«du, nes gaisro kilimo priežastis buvo ne dėl pastato trÅ«kumų, o dėl gedimo elektros įvade.

Nustatęs tokias aplinkybes apylinkės teismas sprendė, kad atsakovei civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo motyvacijai pritaria ir konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas bylÄ pagrįstai nustatinėjo visas civilinės atsakomybės sÄ lygas ir toks teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VaivorykÅ¡tė“v.

UAB Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).Kauno apygardos teismas nagrinėdamas kitÄ civilinę bylÄ Nr. 2A-86-264-2012 2012 m. sausio 19 d sprendimu nustatė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gaisro kilimo priežastis ir pasatui padarytÄ Å¾alÄ . Teismas nustatė, kad gyvenamajame name savivaldybei priklausančių patalpų ir inžinerinės įrangos bÅ«klė bloga, patalpas remontuoti ekonomiÅ¡kai yra nenaudinga, gyvenamojo namo nusidėvėjimas siekia 75 procentus, gyvenamasis namas nuo 1982 metų yra pripažintas avariniu, o po gaisro Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2010 m. kovo 20 d. sprendimu atsakovei priklausančios patalpos pripažintos netinkamos gyventi ir iÅ¡brauktos iÅ¡ gyvenamųjų patalpų apskaitos.

Teismas remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma konstatavo, kad atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė, buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ ir nesirÅ«pino jo tinkama bÅ«kle, nevykdė teisinės pareigos ir tokie atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija peržiÅ«rėjusi apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ kasacine tvarka 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartimi tokį apeliacinės instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla E. D. v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012). Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatytos aplinkybės dėl gaisro kilimo priežasties ginčo gyvenamajame name ir konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai. Paminėtu kasacinės instancijos teismo sprendimu yra pripažinta, kad ginčo atveju deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate spręstinas bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6. 263, 6. 246 - 6. 249 straipsniai), todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nėra atsakinga už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ pagal CK 6. 266 straipsnį yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl šios nurodytos priežasties visi kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su CK 6. 266 straipsnio neteisingu aiškinimu ir taikymu neanalizuotini. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant žalos dydį yra pažymėjęs, jog C K 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (C K 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. rugsėjo 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 64433 Lt žalai atlyginti nurodydamas, kad gaisro kilimo metu jam priklausančio buto vertė buvo 65000 Lt, dėl gaisro padarytų pažeidimų butas yra netinkamas gyventi. Pirmosios instancijos teismas remdamasis UAB „Domus Optika“ nustatyta buto vertinimo ataskaita ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tokio tinkamo rašytinio įrodymo neginčijo nustatė, kad atlygintinos žalos dydis yra 64433 Lt.

Bylos duomenimis nustatoma, kad po kilusio gaisro name atjungtos visos komunikacijos, jis neeksploatuojamas, gyventojai iÅ¡sikėlė. Kauno miesto savivaldybės administracijos ekstremalių situacijų valdymo centras pripažino, kad dėl gaisro padarinių gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra kritinės bÅ«klės ir yra pavojus jam sugriÅ«ti, namas nebetinkamas gyventi, jo atstatyti neįmanoma. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos žalos dydį savo sprendimÄ grindė patikimais raÅ¡ytiniais įrodymais, surinktais ir iÅ¡tirtais nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 177-185 straipsniuose, todėl iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ .

Naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir pripažinusi, kad priimant sprendimÄ nebuvo pažeistos materialinės teisės normos bei proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, nenukrypta nuo teismų praktikos, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ginčijamÄ sprendimÄ nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:

             Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                                               Algimantas Kukalis                                                                                                            RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                            Arvydas Žibas