2023-03-22 Nr. AB-6459-3-63-3-00138-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-745-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00138-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, NVSC), priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. sausio 31 d. NVSC į jo mobilųjį telefoną atsiuntė trumpąją žinutę (SMS) apie 2022 m. sausio 29 d. įvykusį sąlytį su COVID-19 sergančiuoju. SMS nurodyta privaloma izoliacija iki 2022 m. vasario 4 d. (imtinai) ir pareiga užpildyti anketą: https://anketa.nvsc.lt/PHG. Pareiškėjas aktyvavo SMS esančią nuorodą ir buvo nukreiptas į Asmens, turėjusio sąlytį su asmeniu, sergančiu COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) anketą (sutikimas izoliuotis) (toliau – ir anketa). Anketoje pareiškėjas buvo informuotas, kad, nesilaikant Asmenų, sergančiu COVID-19 (koronaviruso infekcija), ir asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga, (koronaviruso infekcija) izoliavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352, (toliau – ir Taisyklės) nuostatų, jam gali būti taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas. Taip pat nesilaikant Taisyklių ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų gali būti taikoma administracinė, baudžiamoji ar civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nurodė užpildęs anketą ir ją pateikęs NVSC, tačiau suabejojo dėl NVSC veiksmų teisėtumo.

3. Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmeniui, turėjusiam sąlytį su ligoniu, izoliavimą skiria, jo vietą ir terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas. Pareiškėjas paskambino į NVSC ir atsiliepusios NVSC konsultantės paprašė jam elektroniniu paštu pateikti apskrities vyriausiojo epidemiologo sprendimą, kuriuo jam yra paskirta izoliacija ir nustatyta jos vieta bei terminas. NVSC konsultantė nurodė, kad apskrities vyriausiasis epidemiologas nepriiminėja minėtų sprendimų, tačiau patvirtino, jog pareiškėjas privalo izoliuotis, kaip tai numato Taisyklių nuostatos. Pareiškėjas teigė, jog minėtos aplinkybes patvirtina, kad NVSC veiksmai prieštarauja Įstatymo nuostatoms, yra neteisėti ir jais jam buvo padaryta didelė neturtinė žala. NVSC, pateikdama neteisėtą reikalavimą izoliuotis, neteisėtai apribojo pareiškėjo galimybę laisvai judėti ir bendrauti su kitais asmenimis. Pareiškėjas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija visiems piliečiams garantuoja teisę laivai judėti, o asmenų teisės gali būti varžomos tik įstatymu. Pareiškėjas vertino, jog NVSC veikė viršydama savo kompetencijos ribas, nepagrįstai apribojo jo teises, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, jis įgijo teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

4. Atsakovo atstovas NVSC atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Įstatymas numato pareigas susirgusiems asmenims. Jie privalo pateikti teisingą informaciją apie užkrečiamosios ligos šaltinį arba užsikrėtimo aplinkybes, asmenis, su kuriais turėjo sąlytį, kai šios informacijos teisėtai reikalauja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys šių ligų epidemiologinę priežiūrą. Asmenys, pateikę ne visą nustatytą privalomąją informaciją apie epidemiologinio registravimo objektus arba jos nepateikę ar pažeidę nustatytą šios informacijos perdavimo tvarką, atsako pagal įstatymus. Taisyklės reglamentuoja, kad sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusiam asmeniui išsiunčiama trumpoji žinutė su nuoroda į anketą, kurioje yra asmens sutikimo būti izoliuotam forma. Taisyklėse yra įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nustato, jog sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėję asmenys yra izoliuojami, vadovaujantis Taisyklių prieduose pateiktais algoritmais. Algoritme nustatyta, kad sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turėjusiems kartu gyvenantiems asmenims yra privalomas 7 dienų izoliavimas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar laboratorijoje atlikto greitojo antigeno testo dienos.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjui dėl turėto sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga, 2022 m. sausio 31 d. buvo išsiųsta SMS žinutė. Pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis užpildė anketą. NVSC neturi tokių duomenų, juos informacinėje sistemoje tikrino tiek pagal pareiškėjo asmens kodą, tiek pagal jo mobiliojo telefono numerį. Pareiškėjui neužpildžius anketos, jo epidemiologiniai ir asmens duomenys nebuvo perduoti informacinei sistemai. Informacinės sistemos tikslas – informacinių technologijų priemonėmis surinkti, apdoroti ir pateikti analizei epidemiologiškai reikšmingus duomenis, padėsiančius užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėseną ir kontrolę. Vienas iš minėtos sistemos duomenų tvarkymo tikslų – karantino ar izoliavimo reikalavimų laikymasis. Jeigu pareiškėjas būtų užpildęs anketą ir ją pateikęs NVSC, informacinėje sistemoje asmens statusas būtu žymimas – „Stebimas“. Kadangi pareiškėjas minėtų veiksmų neatliko, jo statusas buvo „Nestebimas“ ir jam izoliacijos laikymosi kontrolė nebuvo vykdoma.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal CK pareiškėjo prašymas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus NVSC veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų. NVSC neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai patyrė neturtinę žalą ir kaip grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, todėl skundas privalo būti atmestas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad NVSC 2022 m. sausio 31 d. išsiuntė pareiškėjui SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog jis 2022 m. sausio 29 d. turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, todėl pareiškėjas turi pareigą izoliuotis iki 2022 m. vasario 4 d. ir užpildyti anketą. Anketoje pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad, nesilaikant Taisyklių reikalavimų, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsniu, jam gali būti taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas. Nesilaikant Įstatymo ar Taisyklių reikalavimų, pareiškėjui gali būti taikoma administracinė, baudžiamoji ar civilinė atsakomybė. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, jog NVSC nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 29 d. turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir jį įpareigojo izoliuotis iki 2022 m. vasario 4 d. bei užpildyti anketą.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7, 13 dalimis, 9 straipsnio 11 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 152) nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Vyriausybė 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ nutarė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirti sveikatos apsaugos ministrą. Minėti Vyriausybės nutarimai galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d. t. y. SMS žinutės išsiuntimo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o jos operacijų vadovu buvo sveikatos apsaugos ministras. Įvertinęs teisinį reguliavimą teismas sprendė, jog, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, tiek gyventojai, tiek įstaigos, turi prievolę vykdyti ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo t. y. sveikatos apsaugos ministro teisėtus nurodymus, reikalingus ekstremaliajai situacijai likviduoti.

11. Teismas vadovavosi Taisyklių 13 punktu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kaip asmuo, turėjęs sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, turėjo prievolę izoliuotis Taisyklių 8 priede nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 7.1 punktą sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjusiam asmeniui išsiunčiama trumpoji SMS žinutė su nuoroda į anketą, kurioje yra ir Asmens sutikimo būti izoliuotam forma. Teismas nurodė, jog NVSC, nustatęs, kad pareiškėjas turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiuoju asmeniu, turėjo imperatyvią prievolę jį apie tai informuoti SMS žinute ir joje pateikti nuorodą į anketą. Teismas vertino, kad NVSC veiksmai visiškai atitiko Taisyklėse įtvirtintas teisės normas.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jam nepateiktu apskrities vyriausiojo epidemiologo sprendimu dėl privalomo izoliavimosi, izoliacijos vietos bei termino, teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgė į pareiškėjo gyvenamąją vietą, į Vyriausiojo Tauragės apskrities epidemiologo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (7.16.1.17 Mr)BV-2351 „Dėl asmens izoliavimo pavojingų ar ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių, epidemijų židiniuose arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiojimo“ 2 punktą ir priėjo prie išvados, jog Įstatymo nuostatos nenumato vyriausiems apskričių epidemiologams pareigos dėl visų asmenų, turėjusių sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, priimti atskirus (personalius) individualius administracinius aktus, kuriuose nustatoma pareiga izoliuotis, izoliacijos vietos bei trukmės. Teismas pažymėjo, kad apskričių vyriausieji epidemiologai priimdavo sprendimus, galiojančius visiems asmenims, atitinkantiems jame pateiktus kriterijus, todėl nagrinėjamu atveju nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimo.

13. Nenustatęs būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 14. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas pasisakė tik dėl NVSC veiksmų (ne)teisėtumo, tačiau nevertino kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, todėl apeliaciniame skunde teikiami argumentai tik dėl atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas nurodo, jog teismas grubiai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, neįsigilino į bylos esmę ir jos neatskleidė. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi ir nurodo, kad joje aiškiai ir be išimčių nustatyta, kad asmenims, turėjusiems sąlytį su ligoniu ar asmeniu, įtariamu, kad serga ypač pavojinga liga, įrašyta į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, arba šios ligos sukėlėjo nešiotoju, izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas. Tai yra išimtinė apskrities vyriausiojo epidemiologo kompetencija, todėl nei sveikatos apsaugos ministrui, nei valstybės operacijų vadovui (esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai), nei jokiam kitam subjektui nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl izoliavimo asmenims paskyrimo, o taip pat dėl izoliavimo vietos ir trukmės nustatymo.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis privalėjo vykdyti Taisyklių nuostatas ir nurodo, kad Taisykles įsakymu patvirtino ne valstybės operacijų vadovas, kurio kompetencija yra apibrėžta išimtinai Civilinės saugos įstatymu, o sveikatos apsaugos ministras, kuriam Įstatymas nesuteikia teisės priimti sprendimus dėl izoliacijos asmenims paskyrimo, jos vietos ir trukmės nustatymo (tai apskrities vyriausiojo epidemiologo kompetencija). Pareiškėjas teigia, jog tokia teismo logika ydinga, nes tuomet reikėtų sutikti ir su tuo, kad tais atvejais, kai valstybės operacijų vadovu yra paskiriamas, pavyzdžiui, ministras, Lietuvos Respublikos Prezidentas ar savivaldybės administracijos direktorius, kiekvienas šių subjektų priimtas teisės aktas savaime yra kvalifikuotinas ir kaip valstybės operacijų vadovo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad tokį teisės aktą (įsakymą, dekretą, potvarkį) tas konkretus teisėkūros subjektas priėmė, veikdamas ne kaip valstybės operacijų vadovas, o kaip ministras, Prezidentas ar savivaldybės meras.

17. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, teisėjo pareiga netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-352), kuris, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 9 daliai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas prašo įvertinti šio teisės akto atitiktį Įstatymui. Pareiškėjas 2023 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti individualios bylos nagrinėjimą ir ištirti norminio administracinio akto – Įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija)izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių teisėtumą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas byloje vadovavosi epidemiologo sprendimu, kuris buvo priimtas tik 2022 m. vasario 8 d., o NVSC privalomas nurodymas saviizoliuotis pareiškėjui buvo duotas 2022 m. sausio 31 d. Administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Taigi epidemiologo sprendimas nepatvirtina NVSC veiksmų teisėtumo, kadangi toks teisės aktas buvo priimtas vėliau, nei pareiškėjui buvo duotas privalomas nurodymas saviizoliuotis.

19. Pareiškėjas vadovaujasi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi (galioja tik paskelbti įstatymai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija šios nuostatos taikymo aspektu (2001 m. sausio 11 d., 2002 m. birželio 19 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl norminių teisės aktų (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-566/2013) ir nurodo, kad epidemiologo sprendimas, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, yra norminis administracinis aktas, todėl šis sprendimas, vadovaujantis pirmiau pristatyta konstitucine doktrina ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, privalėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre. Kita vertus, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime, epidemiologo sprendimą buvo „galima rasti NVSC internetiniame tinklalapyje www.nvsc.lrv.lt“ kartu tai patvirtina, kad epidemiologo sprendimas Teisės aktų registre nebuvo (ir nėra) paskelbtas, o tai reiškia, kad šis norminis administracinis aktas buvo (ir yra) negaliojantis, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo juo vadovautis.

20. Atsakovo atstovas NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo atstovas vadovaujasi teismų praktika ir nurodo, jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir / ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir, priimdamas sprendimą, pagrįstai pasisakė tik dėl NVSC veiksmų teisėtumo.

22. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Įsakymu Nr. V-352, nes jis buvo priimtas atsižvelgiant į Nutarimą Nr. 152 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 10 straipsnio 6 punktu, Įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsniu, 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymu Nr. V-352 patvirtintos Taisyklės privalomos tiek NVSC, tiek sąlytį turėjusiems asmenims. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas nepildė anketos ir nedavė sutikimo būti izoliuotam. Pažymėtina, jog Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog sąlytį turėjusių asmenų izoliavimas gali būti taikomas tik jų sutikimu.

23. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas vadovavosi epidemiologo sprendimu, kuris buvo priimtas 2022 m. vasario 8 d. Teismo sprendime šiuo klausimu yra pasisakoma tik apie tai, kad Įstatymo nuostatos nenumato vyriausiems apskričių epidemiologams pareigos dėl visų asmenų, turėjusių sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, priimti atskirus (personalius) individualius administracinius aktus, nesiejant šio epidemiologo sprendimo su konkrečiu atveju, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą teismui.

24. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog NVSC veikė teisėtai ir vykdė teisės aktuose jam nustatytas funkcijas, o pareiškėjas neįgyvendino teisės aktų reikalavimų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė neteisėtų NVSC veiksmų ar neveikimo, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas yra teisingas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. M. reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje – neteisėtų NVSC veiksmų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu jo skundas atmestas, nevertinant kitų civilinės atsakomybės sąlygų, neįsigilinta į bylos esmę, pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Įstatymas nustato išimtinę apskrities vyriausiojo epidemiologo kompetenciją priimti sprendimus dėl izoliacijos asmenims paskyrimo, kuri nesuteikta nei sveikatos apsaugos ministrui, nei operacijų vadovui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teisės aktų nustatyta tvarka nepaskelbtu Vyriausiojo Tauragės apskrities epidemiologo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (7.16.1.17 Mr)BV-2351 „Dėl asmens izoliavimo pavojingų ar ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių, epidemijų židiniuose arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiojimo“. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklės prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 9 daliai, todėl turi būti tiriama jų atitiktis Įstatymo nuostatoms.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

30. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

1. Dėl neteisėtų veiksmų

31. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, kurio pavadinimas 2022 m. gruodžio 8 d. įstatymu buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas (teisės akto redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas), 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje.

Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 str. 7 d.). Civilinės saugos sistema, įgyvendindama jai keliamus tikslus ir uždavinius, be kitų, vadovaujasi visuotinio privalomumo kaip valdymo ir veikimo principu – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 6 str. 8 p.).

Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 str.). Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 str. 2 d. 4 p.).

Kilus dėl įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavojui gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimu:

1) gali būti laikinai apribotas patekimas į tam tikrą teritoriją ar patalpą, apribotas ar uždraustas transporto priemonių eismas ekstremaliosios situacijos židinyje;

2) civilinės saugos sistemos pajėgos gali naudotis ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti reikalingais materialiniais ištekliais, neatsižvelgdamos į jų nuosavybės formą;

3) civilinės saugos sistemos pajėgų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar įgalioti darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į bet kokias negyvenamąsias patalpas ir teritorijas, gyventojų sutikimu – į gyvenamąsias patalpas, sustabdyti atliekamus darbus, pašalinti kliūtis, kurios trukdo likviduoti įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, taip pat bet kokioje įvykio ar ekstremaliojo įvykio paveiktoje teritorijoje atlikti paieškos, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus.

Be gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąją patalpą galima tik tuo atveju, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 28 str. 4 d.). Žala, atsiradusi gyventojams, ūkio subjektams ar kitoms įstaigoms, dėl teisėto gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo nurodymo ar ekstremalių situacijų komisijos sprendimo įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu, atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 31 str. 3 d.).

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 sausio 14 d. iki 2022 m. vasario 4 d.) paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės (1.1 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos (galiojo nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskyrė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

33. Taisyklės nustato, kad sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėję asmenys izoliuojami vadovaujantis Taisyklių prieduose pateiktais algoritmais (Taisyklių 13 p.). Sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėję asmenys, (išskyrus asmenis, nurodytus Taisyklių 13.2–13.4 p.), izoliuojami vadovaujantis Sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo algoritmu (Taisyklių 8 priedas) (Taisyklių 13.1 p.). Taisyklės yra privalomos: 1) asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose tiriamas, stebimas ar gydomas ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga, ar sąlytį turėjęs asmuo; 2) pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros šeimos medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms, prie kurių ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga, ar sąlytį turėjęs asmuo yra prisirašęs; 3) NVSC; 4) ligoniams, asmenims, įtariamiems, kad serga, ir sąlytį turėjusiems asmenims (Taisyklių 2 p.).

34. Byloje nustatyta, kad NVSC 2022 m. sausio 31 d. išsiuntė pareiškėjui SMS žinutę: „NVSC informuoja, kad A. 2022-01-29 turėjo sąlytį su COVID-19 sergančiuoju. Privaloma izoliuotis iki 2022-02-04 (imtinai) ir užpildyti anketą: https://anketa.nvsc.lt/PHG. Sąlyčio ID: 9587948367“. NVSC pateikė įrodymus, kad pareiškėjui minėta žinutė buvo išsiųsta, nes jis turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (2022 m. sausio 29 d. tyrimo paėmimo informacija). Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių aplinkybes, užfiksuotas atsakovo Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyti NVSC neteisėti veiksmai, nes pareiškėjui, vadovaujantis teisės aktais ir faktiškai susiklosčiusia situacija, pagrįstai išsiųsta SMS žinutė kaip asmeniui, turėjusiam sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo motyvai dėl Vyriausiojo Tauragės apskrities epidemiologo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (7.16.1.17 Mr) BV-2351 „Dėl asmens izoliavimo pavojingų ar ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių, epidemijų židiniuose arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiojimo“, privalomos izoliacijos ir kt. yra pertekliniai, jie nėra reikšmingi vertinant pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ir atsižvelgiant į tai, kiek veiksmų NVSC atliko faktiškai nagrinėjamoje byloje – išsiuntė pareiškėjui SMS žinutę. Kadangi NVSC neatliko daugiau jokių veiksmų, pareiškėjui, neprisijungus prie anketos, tolimesnės procedūros (kaip nustatyta teisės aktuose) nebuvo vykdomos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyti jokie neteisėti NVSC veiksmai dėl pareiškėjo šioje situacijoje.

36. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad, išsiunčiant pareiškėjui SMS žinutę, buvo pažeista Įstatymo 8 straipsnio 9 dalis, nustatanti, kad <...> izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas. Įstatymas skelbia, kad jis nustato žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo, ginčų sprendimo bei žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos klausimais pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės finansavimo bei jų kainų kompensavimo ypatumus (Įstatymo 1 str. 1 d.). Jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės teisės aktai nustato papildomus žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimus, taikomos ir šių įstatymų bei tarptautinių teisės aktų nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d.). Taigi Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nuostatos neprieštarauja viena kitai, o jas papildo, todėl turi būti taikytinos sistemiškai, užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą, atsižvelgiant į jų tikslą, situacijas, kurias jos reguliuoja, faktines aplinkybes ir kt. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis šios nutarties 31 punkte išdėstytu teisiniu reguliavimu ir nutarties 34 punkte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NVSC veiksmai (išsiunčiant pareiškėjui SMS žinutę) atlikti pagal teisės aktus ir nepažeidžia Įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatų, nes nagrinėjamu atveju taip pat taikomi kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti papildomi žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimai.

2. Dėl neturtinės žalos ir priežastinio ryšio

37. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė kokią nors neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neturtinė žala gali būti įrodinėjama pareiškėjo paaiškinimais, nes tokį įrodymą tinkamu pripažįsta teismų praktika, jeigu byloje yra kitokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023). Nagrinėjamoje byloje nėra kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus. Atitinkamai nenustatytas ir priežastinis ryšys.

38. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas iš esmės laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

3. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų

40. Pareiškėjas prašo ištirti norminio administracinio akto – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių teisėtumą (prašymas cituojamas kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose), nes nei Įstatymas, nei joks kitas įstatymas nesuteikia teisės sveikatos apsaugos ministrui nustatyti (paskirti) izoliavimo asmenims, turėjusiems sąlytį su ligoniu ar asmeniu, įtariamu, kad serga ypač pavojinga liga, įrašyta į Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, arba šios ligos sukėlėjo nešiotoju.

41. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d.).

42. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.). Kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte, NVSC išsiuntė SMS žinutę ir, pareiškėjui neprisijungus prie anketos, daugiau nebeatliko jokių veiksmų, kaip nurodyta šios nutarties 37 punkte. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė kokią nors neturtinę žalą. Taigi bylai aktualiems teisės aktams taikyti nėra reikalinga inicijuoti norminę bylą, nes tai neturės įtakos sprendimui dėl pareiškėjo reikalavimų (ne)tenkinimo nagrinėjamoje byloje.

43. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad byloje nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.271 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis