2ebc8ce0-4ca8-490c-aead-013691daa451 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU (S) 2014 m. gruodžio 19 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B., atsakovui I. S., jo atstovui advokatui R. S.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui I.

S. dėl žalos regreso tvarka priteisimo, n u s t a t ė: Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo I. S. 51827,61 Lt žalos regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 1555 Lt žyminį mokestį ir 4694,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-02-05 kelyje Žiogaičiai – Purvėnai (Mažeikių rajonas) kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Lexus RX450H“ v. n. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kaltas atsakovas I.

S., traktoriumi MTZ 82UK, v. n. (duomenys neskelbtini) (apdraustu įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, sutartis AYAS Nr. 01 8724336) netinkamai vilkęs medienos rÄ stus, kurie nuo traktoriaus atsikabino.Eismo įvykio aplinkybes ir kaltininkÄ patvirtina 2014-02-05 eismo įvykio deklaracija, 2014-02-05 praneÅ¡imas apie įvykį ir 2014-03-14 paaiÅ¡kinimas.Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo tris draudimo iÅ¡mokas, kurių bendra suma sudaro 51827,61 Lt.Atsakovo vairuojamas traktorius vilko ne žemės ir miÅ¡kų Å«kio technikÄ arba priekabÄ , bet prie traktoriaus grandine pritvirtintus medienos rÄ stus, kurie atsikabinę nuo velkančiosios transporto priemonės sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET reikalavimai. Jeigu atsakovas medienos rÄ stus bÅ«tų gabenęs priekaboje, taip, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, o ne vilkęs juos grandine prikabinęs prie traktoriaus, taip, kaip draudžia įstatymai, žalos nebÅ«tų kilę. Todėl laikytina, kad atsakovas eksploatavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties.Atsakovas, vairuodamas traktorių MTZ 82UK su neleistinai pritvirtintais medienos rÄ stais, pažeidė KET 210.4 p., 210.5 p. ir 211 p. reikalavimus.

Remiantis KET 211 p., jeigu krovinio padėtis ir bÅ«klė transporto priemonėje neatitinka Å¡ių taisyklių 210 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo paÅ¡alinti trÅ«kumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. Atsakovas, esant netinkamai prie traktoriaus pritvirtintam kroviniui neturėjo teisėto pagrindo dalyvauti eisme (vairuoti transporto priemonę), nes rÄ stai neleistinai vilkosi žeme ir kėlė pavojų žmonėms ir materialinėms vertybėms. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 str. 3 d. numato vairuotojui draudimÄ važiuoti (tęsti judėjimÄ ), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus paÅ¡alinti.

Netinkami gabendamas krovinį, atsakovas Å¡iurkščiai pažeidė minėtas pareigas, todėl pats prisiėmė galimų pasekmių rizikÄ . Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. 3 p. (1-2, 56-58 b. l.).Atsakovas I. S. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad regreso teisė atsiranda, kai nustatoma draudėjo tyčia.

Procesiniuose dokumentuose nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo (draudėjo) tyčiÄ . IeÅ¡kinyje konstatuojama atsakovo kaltė dėl eismo įvykio, tačiau ar kitas autoįvykio dalyvis nepažeidė KET bei kitų eismÄ reglamentuojančių norminių aktų, nepasisakoma (37-39 b. l.).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-12-05 13.00 val. Mažeikių rajone, kelio Žiogaičiai – Purvėnai 1 km 700 m įvyko kelių eismo įvykis. Pagal eismo įvykio deklaracijÄ atsakingas už eismo įvykio žalÄ atsakovas I.

S. (8 b. l.). PraneÅ¡ime apie įvykį nurodyta, kad draudėjas tempė rÄ stus, kuriems nutrÅ«kus apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė (9 b. l.). Atsakovo I. S. traktoriaus MTZ 82UK, v. n. (duomenys neskelbtini), draudikas UAB DK „PZU Lietuva“, tai patvirtina įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 8724336 (7 b. l.). 2014-03-14 paaiÅ¡kinime atsakovas I. S. nurodė, kad traukiant rÄ stus, jau iÅ¡važiavus į pagrindinį keliÄ rÄ stai nuo traktoriaus vilksties atsikabino.

Jis sustojo, pasižiÅ«rėjo, kad nebÅ«tų kitų transporto priemonių, kurių ir nematė, prisistÅ«mė traktorių prie atsikabinusių rÄ stų ir iÅ¡lipęs iÅ¡ jo ėjo prie jų, kad galėtų rÄ stus vėl prikabinti prie traktoriaus vilksties. Prikabinant rÄ stus pamatė, kad jau visai Å¡alia važiuoja dideliu greičiu automobilis „Lexus“. Automobilis bandė iÅ¡vengti smÅ«gio į rÄ stus. Prasukant pro juos automobilis kliudė rÄ stus galiniu automobilio ratu ir nuo smÅ«gio į juos automobilis nuvažiavo į laukus, ir sustojo už 50-60 m. laukuose (10 b. l.).

Dėl eismo įvykio 2014-03-17 suskaičiuota draudimo iÅ¡moka – 50674,23 Lt, iÅ¡moka draudėjui 1027,51 Lt (16 b. l.). 2014-03-17 draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažymoje nurodyta draudimo iÅ¡mokos suma: 50674,23 Lt. Numatomas 100 % regresas į eismo įvykio kaltininkÄ I. S., vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ junginį (traktoriaus su rÄ stu prikabintu grandine) (20 b. l.).Liudytojas M. N. teismo posėdyje parodė, kad buvo žiema, slidu. Vienas nutrÅ«kęs rÄ stas buvo iÅ¡sikišęs apie metrÄ . Jeigu automobilis bÅ«tų važiavęs 70 km/h greičiu, bÅ«tų apvažiavęs.Liudytojas G.

Č. teismo posėdyje parodė, kad buvo Å¡alta, labai slidu ir saulėta. Jis pakankamai greitai važiavo nuo Žiogaičių. Pamatė traktorių, rÄ stus pastebėjo už traktoriaus per vėlai, pradėjo stabdyti, maÅ¡ina nestojo. Bandė pračiuožti pro rÄ stus, suko, kad neatsitrenktų į traktorių. Dalinai yra ir jo kaltė, nes nepasirinko saugaus greičio. Pamatė, kad žmogus bėga prieÅ¡ais jį mosuodamas rankomis. Pradėjo stabdyti pamatęs traktorių. Greitis, kurį pasirinko, nebuvo saugus.Liudytojas D.

S. teismo posėdyje parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietÄ ant kelio buvo traktorius, rÄ stas, laukuose Lexus. Jie nesutarė kas atsakingas. IÅ¡aiÅ¡kino kas atsakingas ir buvo pasiÅ«lyta užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Jis nustatė atsakingÄ asmenį (atsakovÄ I. S.).Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimÄ ex officio atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieÅ¡kinyje nurodyto juridinio ieÅ¡kinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v.

B. R., K. R., M. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,Tele2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. M. R. ir S. R., bylos Nr. 3K-3-492/2012, ir kt.).Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytÄ transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ atvejį – Å¡io įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka iÅ¡mokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

Kai draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlyginami nukentėjusiojo nuostoliai, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDÄ® 22 straipsnio nustatytais atvejais atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v.

V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, todėl, anot ieÅ¡kovo, draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo.Pažymėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 4 dalis).

Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ draudikui, iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ , suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties. Pagal 3 punktÄ â€“ jeigu atsakingas asmuo padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 59, 59.2, 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), jeigu jis vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties (59.2 p.); arba padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę (59.3. p.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas I.

S. vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ traktorių (41-43 b. l.), nors byloje ir nepateikti duomenys apie teisės vairuoti tos rÅ«Å¡ies transporto priemonę turėjimÄ , tačiau Å¡i atsakovo teisė Å¡ioje byloje nekvestionuojama, todėl laikytina, kad jis turėjo teisę vairuoti traktorių. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykis įvyko ne traktoriaus judėjimo metu, tempiant rÄ stus, o jiems atsikabinus ir sudarius kliÅ«tį ant kelio, todėl atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas I. S. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties.

Nesant duomenų, kad atsakovas vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę ir dėl to įvyko eismo įvykis, ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ regreso tvarka TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013).Pastebėtina, kad susidariusios kliÅ«ties iÅ¡vengimas yra ir kito vairuotojo pareiga, iÅ¡plaukianti iÅ¡ KET 133 ir 134 punktų, kurie numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Ieškovas atsakovo kaltę taip pat grindžia pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LRV 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 210.4, 210.5 ir 211 punktų reikalavimus.

Pagal šiuos punktus krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos (210.4. p.); nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių (210.5. p.). Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 210 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti (211 p.).Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas I.

S. bÅ«tų pažeidęs minėtus KET punktus, nes jo krovinio tempimas (vilkimas) neatitinka Å¡iuose punktuose numatyto krovinio vežimo bÅ«do, t. y. transporto priemonėje. Tiek KET, tiek kiti teisės aktai nedraudžia tokio rÄ stų transportavimo bÅ«do, beje plačiai naudojamo miÅ¡ko darbuose, jei tai negadina kelio dangos ir nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Å iuo atveju atsikabinę rÄ stai sudarė kliÅ«tį, kuriÄ pastebėjęs automobilio Lexus vairuotojas turėjo apvažiuoti arba sustoti.Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnis numato vairuotojo pareigas, kurio 3 dalis numato vairuotojui draudimÄ važiuoti (tęsti judėjimÄ ), jei yra (atsirado važiuojant) pavojingi keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus paÅ¡alinti.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nustatyta, kad atsikabinus rÄ stams atsakovas toliau nebevažiavo. Atsiradus pavojui, t. y. atsikabinus rÄ stams nuo traktoriaus vilksties, atsakovas I. S. sustojo, apžiÅ«rėjo kad nebÅ«tų kitų transporto priemonių ir prisistÅ«mė traktorių, kad galėtų prikabinti rÄ stus ir baigti juos vilkti į kitÄ kelio pusę. Taigi, Å¡iuo atveju jis veikė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ regreso tvarka TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu taip pat negalimas.IeÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl žalos padarymo ir atsakovo atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, bei nurodo, kad tai atitinka teismų praktikÄ , pateikdamas kaip pavyzdį Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1216-264/2012.

Å ie ieÅ¡kovo argumentai atmestini. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Patikslintame ieÅ¡kinyje cituojamame Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1216-264/2012, nustatyta, kad atsakovas priekaboje veždamas nepritvirtintÄ krovinį bei keleivį Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 195, 201.5, 210.4 punktų reikalavimus, kai tokiu atveju pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 str. 3 d. iÅ¡ viso draudžiama važiuoti.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas KET taisyklėse numatytų krovinio ir keleivių vežimo transporto priemonėje taisyklių nepažeidė. Taigi, faktinės aplinkybės yra skirtingos. Dėl to teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1216-264/2012 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi taikytinu precedentu Å¡ioje byloje.Teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakovas.

Atsakovas CK 6.270 straipsnio prasme yra atsakingas dėl didesnio pavojaus Å¡altinio padarytos žalos, tačiau jis savo atsakomybę yra apsidraudęs. Kaip minėta, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl ieÅ¡kovas turi prisiimti rizikÄ , juo labiau, kad dalį kaltės prisiima ir kitas eismo įvykio dalyvis, t. y. apgadinto automobilio Lexus vairuotojas G. Č., kurio civilinė atsakomybė (taip pat ir kasko draudimas) taip pat apdrausta pas ieÅ¡kovÄ .Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, kad atsakovas I.

S. pažeidė TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl draudikui nekilo teisė reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtas draudimo iÅ¡mokas. Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos atsakovui. Atsakovas I. S. Å¡ioje byloje patyrė 3200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (64 b. l.). todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui 3200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (3x1000=3000; 1000x0,15x2=300) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 2, 8.2 ir 8.18 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui I. S. 3200 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus litų 00 ct arba 927 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Mindaugas Klemenis