2ebaa32c-8dc9-4b2a-938f-2d692e2b29bc · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1128-1060-2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44008-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gitanos Kaupės pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje M. B., gimęs 2001 (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 40.00 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai netrukdo darbui ar mokslui. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 40.00 val. nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rÅ«pinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės M. B. 2019 m. spalio 14 d., apie 21.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), katilinėje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su Å¡eimos nariu – tėvu T. B., tyčia nukentėjusįjį T. B. pastÅ«mė bei ranka vienÄ kartÄ smogė į deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam T. B. sukėlė fizinį skausmÄ .

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai PraneÅ¡us M. B. apie įtarimÄ , jis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Sutiko su tuo, kad katilinėje vykusio konflikto metu jis savo tėvÄ T. B. pastÅ«mė. Nesutiko su tuo, kad konflikto metu jis savo tėvui T. B. ranka sudavė smÅ«gius į jo deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ ir pakaušį. Tėvo automobilį S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kai tėvas po darbo grįžo į namus, nes tuo momentu jis jį sunervino, tai galėjo bÅ«ti apie 19.00 val. Konflikto katilinėje metu buvo mama R.

B.. Jis tėvui nė vieno smÅ«gio nesudavė, jis jį tik nuo durų jį pastÅ«mė. Nuo jo pastÅ«mimo tėvas galėjo jausti fizinį skausmÄ , jo pastÅ«mimas galėjo sukelti T. B. skausmÄ . Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. B. parodė, kad visiÅ¡kai prisipažįsta kaltu. PaaiÅ¡kino, kad jis vykusio konflikto metu savo tėtį T. B. pastÅ«mė ir savo jam ranka sudavė smÅ«gius į deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ ir į galvos pakaušį. Tokiais fiziniais veiksmais savo tėčiui T. B. sukėlė fizinį skausmÄ . 2019 m. spalio 14 d. apie 21. 30 val. jis nuėjo į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te esančiÄ katilinę, kur tuo metu buvo jo mama R.

B. ir tėtis T. B.. Jis su tėvu kalbėjosi apie jo uždirbtus pinigus, nes jam tuo metu reikėjo pinigų, o tėtis jam jų nedavė. Dėl pinigų tarp jo ir tėčio įvyko konfliktas. Kai tėtis su juo nenorėjo kalbėtis, jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ katilinės, bÅ«damas susinervinęs užsimojo tėčiui suduoti, tačiau T. B. jo smÅ«gio iÅ¡vengė. Tuomet jis pastÅ«mė T. B.. P. T. B., jis ranka vienÄ kartÄ savo jam sudavė į deÅ¡inę rankÄ , bei vienÄ smÅ«gį sudavė tėčiui į galvos į pakaušį.

Nuo jo suduotų smÅ«gių tėtis rankoje ir galvos pakauÅ¡yje jautė fizinį skausmÄ . Jis savo tokiais fiziniais veiksmais savo tėčiui T. B. sukėlė fizinį skausmÄ . Jis pirminėje apklausoje ir akistatos metu nepripažino, kad sudavė tėčiui T. B. smÅ«gius, nes norėjo iÅ¡vengti atsakomybės, bet dabar jis visiÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl to labai gailisi. Savo tėčiui T. B. atlygino padarytÄ fizinę žalÄ , taip pat atlygino žalÄ už sugadintÄ komodos stalčių bei sugadintÄ automobilio S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ .

Tėtis jam dėl to pretenzijų neturi (b. l. 121 – 123, 126 – 127). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, kad jis gyvena kartu su sutuoktine R. B.. Kartu augina mažametį sÅ«nų L. B.. Taip pat kartu gyvena jų sÅ«nus M. B.. M. nesimokina, niekur nedirba. Dažnai loÅ¡ia azartinius žaidimus. Nuolat iÅ¡ jo ir jo sutuoktinės praÅ¡o pinigų. 2019 m. spalio 14 d., apie 20.00 val., grįžo iÅ¡ darbo, tuo metu sÅ«nus M. garsiai klausė muzikos, jis paprašė, kad jis muzikÄ pritildytų.

SÅ«nus atsakė, kalbėdamas nuolat vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jis atsigėręs arbatos išėjo į laukÄ . Kai jis lauke buvo prie triuÅ¡ių, sÅ«nus prašė nuvežti iki parduotuvės, o jis atsakė, kad neveÅ¡. Tada prašė pinigų, nors 25,00 Eur. Pinigų taip pat nedavė. Vėl prašė pavežti, tačiau jis jo nevežė. SÅ«nus tada nuėjo į kambarį. Apie 21.00 val. kai jis atėjo į kambarį girdėjo, kaip sÅ«nus kažkÄ daužo. Atėjęs pamatė, kad jis sulaužė komodos stalčių, kurio vertė 30,00 Eur.

Jis nuėjo parÅ«kyti į namo antrame aukÅ¡te esančiÄ katilinę. Apie 21.30 val. katilinėje tarp jų įvyko buitinis konfliktas, dėl to, kad jis sÅ«nui neduoda pinigų. Konflikto metu jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ katilinės, sÅ«nus jo neiÅ¡leido ir užsimojo jam suduoti, tačiau jis bandė iÅ¡vengti smÅ«gio. Tada sÅ«nus jį pastÅ«mė, bei ranka jam sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ , bei vienÄ smÅ«gį sudavė į pakaušį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmÄ , kurį jaučia ir dabar.

Jis išėjęs iÅ¡ katilinės dėl tokio sÅ«naus elgesio iÅ¡kvietė policijÄ . Po konflikto, tikslios valandos negali pasakyti, sÅ«nus apgadino jam priklausantį automobilį S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kad apgadintas automobilis pastebėjo vėliau, kai išėjo į laukÄ atvykus policijos pareigÅ«nams. Ant automobilio likę sÅ«naus avalynės pėdsakai. SÅ«nus po konflikto buvo iÅ¡ namų pasiÅ¡alinęs. Policijos pareigÅ«nai jo ieÅ¡kojo. Maždaug po 40 min. sÅ«nus grįžo į namus.

Medikai apžiÅ«rėję sÅ«nų M. jokių sutrikimų nenustatė ir į gydymo įstaigÄ nevežė. Jam medikų pagalbos nereikėjo, kadangi jis nesužalotas, tik skausmÄ sÅ«nus sukėlė. Konflikto namuose buvęs mažametis kitas sÅ«nus L. nematė ir negirdėjo, kadangi namas didelis, jis buvo kitame kambaryje. Kai vyko katilinėje konfliktas, viskÄ matė jo sutuoktinė R. B.. SÅ«nus taip elgiasi jau ne pirmÄ kartÄ . Yra konfliktinis, agresyvus, reikalauja pinigų loÅ¡imams. N. T. B. papildomai parodė, kad jam buvo iÅ¡duota užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus nusistatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ , bet jis pas ekspertus nenuvyko ir nevyks, nes jam jokių sužalojimų nebuvo padaryta, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas.

Jis medikus kvietė į namus ne dėl savo sužalojimų, bet bÅ«tent M. B.. Byloje dėl sugadinto turto jis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Taip pat dėl jam sukelto fizinio skausmo irgi ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia. Jis savo sÅ«nui M. B. dėl sugadinto turto pretenzijų neturi. M. B. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 6 – 9, 42 – 43). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ be jo visiÅ¡ko prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad M. B. yra jos sÅ«nus. M. tampa konfliktinis tuo metu kai jam reikia pinigų loÅ¡imams. 2019 m. spalio 14 d. vakare M. namuose, salone buvo pasileidęs muzikÄ ir jÄ klausėsi. Pastebėjo, kad M. buvo suirzęs. V. M. pas jÄ paprašė, kad ji jam duotų pinigų. Ji sÅ«nui atsakė, kad pinigų jam neduos. Ji pati su M. nekonfliktavo. Vakare apie 20.00 val., po darbo į namus sugrįžo jos vyras T. B.. Taip pat girdėjo kaip sÅ«nus pas tėtį prašė, kad jam duotų pinigų, tačiau T. irgi M. nedavė pinigų.

Vakare apie 21.30 val. ji buvo nuėjusi į namo antrame aukÅ¡te esančiÄ katilinę kur buvo T. B.. Jai bÅ«nant su T. katilinėje į katilinę atėjo sÅ«nus M. B., kuris iÅ¡ savo tėvo T. prašė pinigų. Katilinėje tarp M. ir T. įvyko žodinis konfliktas. Vykusio žodinio konflikto metu T. B. norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ katilinės, o tuo tarpu sÅ«nus M. B. tėčio iÅ¡leisti iÅ¡ katilinės nenorėjo, nes jis nepasiekė savo tikslo, t. y. jis negavo pinigų. S. M. įsiuto, susierzino ir neleido T.

B. pro duris iÅ¡eiti iÅ¡ katilinės bei ranka užsimojo tėvui suduoti, tačiau T. smÅ«gio iÅ¡vengė ir tuo momentu matė kaip M. savo tėtį T. B. stÅ«mė bei kai stÅ«mė M. savo tėvui ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę jo rankÄ , bei vienÄ smÅ«gį sudavė į pakaušį. Mano, kad T. B. tuo momentu nuo sÅ«naus suduotų smÅ«gių jautė fizinį skausmÄ , nes kai atvyko policijos pareigÅ«nai į namus T. B. deÅ¡inė ranka buvo paraudusi. Tuo momentu T. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė į namus policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o sÅ«nus iÅ¡bėgo į laukÄ .

Neužilgo atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. Maždaug po 40 minučių į namus sugrįžo M. B.. T. B. greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė į namus ne dėl savęs, o bÅ«tent dėl sÅ«naus M. B., nes M. buvo susierzinimo bÅ«senoje, ir jiems atrodė, kad jam reikia gydytojų pagalbos. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo M. B., tačiau jie jo elgesyje nieko nenustatė. M. B. policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas. Kai nei ji, nei T. sÅ«nui nedavė pinigų, ji pati bÅ«dama kambaryje matė kaip M.

B. atsisėdo ant medinės komodos, atsidarė komodos stalčių ir ant atidaryto stalčiaus užsidėjo savo kojÄ ir pradėjo koja tyčia daužyti stalčių ir taip sulaužė komodos stalčių. Komoda priklauso jų Å¡eimai, sugadinto stalčiaus vertė 30,00 Eur. S. M. komodos stalčių sutaisė. Taip pat po vykusio konflikto vyras T. B. pastebėjo, kad yra sugadintas jam priklausančio automobilį S. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio deÅ¡inės pusės galinis sparnas, kurio vertė 50,00 Eur.

S. M. žadėjo tėvui sutaisyti apgadintÄ automobilį. Nei ji, nei T. B. dėl sugadinto turto byloje civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. M. B. ir T. B. vykusio konflikto metu buvo blaivÅ«s. Ji pati vykusio konflikto metu nenukentėjo (b. l. 60 – 61). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukÅ¡te yra katilinė, kur yra tiksli įvykio vieta. Katilinės kairėje, kampe yra mediniai laiptai, vedantys į viršų, prie jų stovi kėdė.

Už katilinės durų, toliau paėjus koridoriumi, jo gale stovi medinė trijų stalčių komoda, kurios antras nuo viršaus stalčius sugadintas, išlaužtas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 13 – 14, 15 – 30). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. B. 2019 m. spalio 14 d., apie 21.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), katilinėje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – tėvu T.

B., tyčia nukentėjusįjį T. B. pastÅ«mė bei ranka vienÄ kartÄ smogė į deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį ir taip nukentėjusiajam T. B. sukėlė fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. B. visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y., kad jis 2019 m. spalio 14 d., apie 21.30 val., tarpusavio konflikto metu katilinėje savo tėtį T. B. pastÅ«mė ir jam ranka sudavė smÅ«gius į deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ ir į galvos pakaušį.

Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad konflikto metu jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ katilinės, tačiau sÅ«nus jo neiÅ¡leido ir užsimojo jam suduoti, tačiau jis bandė iÅ¡vengti smÅ«gio, todėl sÅ«nus jį pastÅ«mė bei ranka jam sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ , bei vienÄ smÅ«gį sudavė į pakaušį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmÄ .

Tas pačias aplinkybes nurodė ir kartu buvusi liudytoja R. B.. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, nes jie neprieÅ¡tarauja vienas kitam, yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, juos patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo tėvui T. B., pasitvirtino. K. M. B. tarpusavio konflikto metu su tėvu T. B., tyčia pastÅ«mė tėvÄ ir sÄ moningai sudavė jam bei ranka vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, dėl ko nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ .

Teismas, įvertinęs tokį prieÅ¡ nukentėjusįjį atliktÄ smurtinį veiksmÄ (t. y. jo pobÅ«dį (smurtauta ranka suduodant į galvÄ ir rankÄ ), veiksmų intensyvumÄ (suduoti 2 smÅ«giai, smÅ«giuota stipriai), daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis smurtinį veiksmÄ atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo fizinio skausmo jam sukėlimÄ , iÅ¡skyrus kaltinamojo prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ .

Konstatuojama, kad M. B. patirtas fizinis skausmas yra M. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam tyčia suduotas ne vienas smÅ«gis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sÄ moningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

M. B. yra nukentėjusiojo sÅ«nus, t. y. ji yra nukentėjusiojo Å¡eimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios.

Teismas konstatuoja, kad M. B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu (b. l. 134 – 136). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius M. B. – anksčiau teistas tris kartus (b. l. 68 – 73, 75 – 79, 80 – 85, 86 – 93), baustas administracine tvarka (b. l. 105 – 108), nedirbantis (b. l. 110), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (b. l. 111), psichologo – narkologo įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 67). Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimÄ â€“ per bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas bei baudžiamÄ jÄ bylÄ pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į tai, jog M. B. savo kaltę pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. B. A. apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rÅ«pinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. B. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas neatlikęs Å¡ios bausmės, todėl Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitomas M. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 14 d. 23.00 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 13.52 val. (viena para), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 129 – 130, 131).

Teismas paskiria kaltinamajam M. B. BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis). V. Kiti proceso klausimai K. M. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 132 – 133) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, du kompaktiniai diskai CD su vaizdo ir graso įraÅ¡ais, saugomi vokuose (b. l. 31, 40), paliekami saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, per bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti M.

B. galutinę 1 (vienerių) metų 5 (penkerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60.00 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rÅ«pinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtÄ bausmę M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 14 d. 23.00 val. iki 2019 m. spalio 15 d. 13.52 val. (viena para), iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, įpareigoti kaltinamÄ jį M. B. per 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti M. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai tirti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir graso įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje. Informuoti kaltinamÄ jį M. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus. Ä®teikti kaltinamajam M. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam M. B., kad: nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Agnė Vyliaudaitė