2022-05-18 Nr. AB-12879-3-61-3-00775-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2482-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00775-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 22S64288 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad buvo priverstas palikti šalį dėl (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trims metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, teigia, kad atsakovas nepagrįstai jam nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nors jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes vien dėl buvimo šalies teritorijoje jam kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o dėl to, kad (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė grėsmė jo saugumui ir gyvybei. (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“, o (duomenys neskelbtini).

6. Nebuvo pagrindo netikėti pareiškėjo pasakojimu, jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. (duomenys neskelbtini). Atsakovas jokiais argumentais nepaneigė pareiškėjo nurodytų faktų.

7. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas, tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

8. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį, nesudarant galimybės pačiam savanoriškai išvykti. Vien tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra prieštaringas, paviršutiniškas, dažnai grindžiamas (duomenys neskelbtini), todėl pasakojimas nebuvo laikomas patikimu įrodymu ir jam nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus, jam trūksta detalių, užsienietis teikė abstrakčius paaiškinimus. (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Prieglobsčio prašytojas negalėjo išsamiai paaiškinti, kokios grėsmės kyla (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, labiau tikėtina atsakovas pripažino tai, kad (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį.

11. Užsienietis nebendradarbiavo, piktybiškai melavo, bandė sukurti kitą identitetą aiškindamas, kad yra nepilnametis, atvykęs iš (duomenys neskelbtini), nors prieš tai buvo prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu. Kaip pagrindinę atvykimo į Lietuvą priežastį nurodė, kad nori dirbti ir mokytis, apie (duomenys neskelbtini) neužsiminė. Be to, pareiškėjas piktybiškai nebendradarbiavo ir atsisakė duoti pirštų antspaudus. Toks prieglobsčio prašytojo elgesys dar kartą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra pramanytas bandant sukurti naują identitetą su tikslu pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį.

12. Tyrimo metu buvo įvertintas pareiškėjo motyvas, kad (duomenys neskelbtini). Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojas nenurodė jokių kylančių grėsmių dėl (duomenys neskelbtini), pasakojo bendrai apie padėtį (duomenys neskelbtini), kad sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini).

13. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, tai pareiškėjas laikytas neatitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje nėra duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė, todėl jam nesuteiktina ir papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas konstatavo, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo nagrinėjamas prieglobsčio prašymas visiškai nesusijęs su (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini) po 2018 m. įvykių, todėl jo skundo argumentai, kad prieglobsčio prašymo padavimas Lietuvoje yra susijęs su jo prašymu (duomenys neskelbtini) yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

15. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo atmestas dėl patikimumo stokos, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip priklausantį (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas pažymėjo, kad jo pasakojimas pasižymėjo rimtais trūkumais, kuriuos atsakovo pareigūnas buvo pajėgus objektyviai nustatyti remdamasis (duomenys neskelbtini). Jokių šias išvadas paneigiančių argumentų ir įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl deklaratyvus nesutikimas su tyrimo rezultatais nedaro ginčijamo sprendimo nei naikintinu, nei nepagrįstu.

17. Atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovo Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

18. Pažymėtina, kad nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo M. M. F. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64288 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) jam gyventi yra nesaugu. Apklausoje, vykusioje 2021 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nurodė, kad departamentas įvertino esminius pareiškėjo paaiškinimų argumentus ir pagrįstai nusprendė, jog tokie jo argumentai negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi atitinkančiais tikrovę. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra paviršutiniški, abstraktūs, grindžiami (duomenys neskelbtini). Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjo netikslus, prieštaringas bei abstraktus pasakojimas nepagrindžia individualaus persekiojimo galimybės. Teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas galėtų leisti preziumuoti, kad (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo vertinimo, (duomenys neskelbtini), rezultatus, atsakovas galėjo daryti išvadą, kad pateikti paaiškinimai turi patikimumo trūkumų ir tokį jo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) vertinti kritiškai bei nelaikyti patikimu įrodymu.

22. Nors pareiškėjas apklausos metu save įvardijo kaip (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė jokių konkrečių grėsmių, kurias būtų patyręs dėl (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo apibendrintai, kad (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija nepatvirtinta, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dėl to nukentėjęs, patyręs grasinimus ar persekiojimą.

23. Pasakojimo apie 2018 m. tariamai įvykusį (duomenys neskelbtini) teismas nelaikė persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) įrodymu, nes, kaip pats teigė, kad tik po šių įvykių suprato, jog (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo pateiki įrodymai laikyti turintys žemą įrodomąją galią, tai atsakovas tyrimo metu rėmėsi bendra informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, o konkrečias (individualias) grėsmes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apklausos metu, teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakytus papildomus argumentus, taip pat atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, sprendė, kad negalima identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų ir tikslų nužudyti, jo pasakojimas nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

25. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi surinkta informacija, kad prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

26. (duomenys neskelbtini)

27. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nevertino (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini), apie kurį teigė suvokęs tik po 2018 m. įvykių, todėl jo skundo argumentai, kad prieglobsčio prašymo padavimas Lietuvoje yra susijęs su (duomenys neskelbtini) yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

28. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Be to, atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 29. Pareiškėjas M. M. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

31. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju visiškai tikėtina, kad pareiškėjui kyla (duomenys neskelbtini) persekiojimas.

32. Pareiškėjui kilmės šalyje gresia ir persekiojimas (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl jo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

33. Pagal ESTT praktiką pareiškėjui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal (duomenys neskelbtini). Į šiuos reikalavimus Atsakovas neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

34. Įstatymo 87 straipsnio (ta pati redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

35. Atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma. Be to, apibendrintoji informacija yra vienerių metų senumo. Atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją, o to nepadarius buvo priimta nepagrįsta išvada, kad jam kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

36. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad jis, atlikdamas tyrimą, vadovavosi Tvarkos aprašo 22, 99 punkto nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas neatitiko Tvarkos aprašo 99 punkte nurodytų kriterijų. Jis nepateikė išsamios ir asmeninės informacijos apie (duomenys neskelbtini), jo teiginiams apie (duomenys neskelbtini) taip pat trūksta konkretumo ir detalių, kurios patvirtintų (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo pagrįstumą vertino pagal (duomenys neskelbtini). Teismas pritarė Migracijos departamento tyrimo metu gautoms išvadoms, kad pareiškėjo pasakojime (duomenys neskelbtini) nustatyti rimti patikimumo trūkumai, todėl jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį.

39. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taip pat kad kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

40. Pareiškėjas, nurodydamas apie (duomenys neskelbtini), pateikia kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini). Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė jokių kylančių grėsmių dėl (duomenys neskelbtini), pasakojo bendrai apie padėtį (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo pateiki įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo pasakojimą, laikyti turintys žemą įrodomąją galią, tai atsakovas tyrimo metu rėmėsi bendra informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, o konkrečias (individualias) grėsmes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

41. Pareiškėjas nesugebėjo įrodyti (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo jo priskirti prie (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra subjektyvi, todėl nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjas skunde šių išvadų nepaneigė.

42. Nei Migracijos departamentas, nei teismas sprendime nepasisakė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Taigi šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs,

43. Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis jo išklausymas teisme.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 48. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

50. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

51. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

53. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

54. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

55. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

56. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

57. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

58. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jam gresia persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją.

61. Atsakovas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas neatitiko Tvarkos 99 punkte nurodytų kriterijų, kurių pagrindu pasakojimą būtų galima laikyti patikimu. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo trūkumų, nes buvo netikslus, abstraktus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė išsamios ir asmeninės informacijos apie (duomenys neskelbtini), jo teiginiams apie (duomenys neskelbtini) trūksta konkretumo ir išsamumo. Dėl to Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo pagrįstumą vertino (duomenys neskelbtini).

62. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) leidžia laikyti išgalvota istorija pareiškėjo elgesys po jo neteisėto atvykimo į Lietuvą. VSAT pareigūnai užfiksavo, kad pareiškėjas nebendradarbiavo, piktybiškai melavo, atsisakė duoti pirštų antspaudus, bandė sukurti kitą identitetą, aiškindamas, kad yra nepilnametis, atvykęs iš (duomenys neskelbtini), nors prieš tai prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu. Be to, pirmine atvykimo priežastimi jis nurodė norą mokytis ir dirbti Lietuvoje, o apie (duomenys neskelbtini) neužsiminė.

63. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašas galėtų leisti pripažinti (duomenys neskelbtini), tačiau, atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimą, remdamasis (duomenys neskelbtini) rezultatais, kitas byloje nustatytas aplinkybes, vis dėlto pritarė Migracijos departamento išvadoms, kad pareiškėjo pasakojime, (duomenys neskelbtini), nustatyti rimti patikimumo trūkumai, todėl jo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, pagal kurią (duomenys neskelbtini), pažymi, kad pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini) nuotraukos, taip pat vaizdo įrašas savaime nepatvirtina pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės šalies priežasties, nes jose fiksuojami faktai nėra suderinami su pareiškėjo paaiškinimais ir (duomenys neskelbtini) rezultatais, pagal kuriuos nepagrįstas (duomenys neskelbtini). Juo labiau, pateiktais pareiškėjo įrodymais nėra pagrindžiama reali ir individuali baimė patirti persekiojimą.

64. Atsakovas, vertindamas kitą pareiškėjo įvardytą prašymo priežastį, kad (duomenys neskelbtini) ir dėl to kyla persekiojimo grėsmė, pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių grėsmių, kurias būtų patyręs dėl (duomenys neskelbtini), jog pasakojimas buvo grindžiamas bendrais teiginiais. Atsakovas nurodė, kad tokios pareiškėjo nurodamos aplinkybės nevisiškai suderinamos su kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini), dėl to būtų nukentėjęs, patyręs grasinimus ar persekiojimą. (duomenys neskelbtini).

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos departamento tyrimo duomenis ir teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo parodymus, atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, jo nesuderinamumą su surinkta kilmės valstybės informacija, pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę ir ten patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, o kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

66. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. (duomenys neskelbtini) gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinęs surinktą informaciją, atsakovas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini). Atsakovas įvertino ir tai, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismas šią atsakovo išvadą pripažino pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

67. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, individualiai neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo, neatsižvelgė į kilmės šalies informaciją. Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar jam kiltų kokia nors grėsmė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje per vienerių metų laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą.

68. Kadangi pareiškėjas nenurodė savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė