2eb886b8-dbbf-4d1b-adcf-dd8d9a273f3a · Å iaulių miesto apylinkės teismas

ATP byla Nr. A2.6.-2726-899/2011 Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02461-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 39.2; 45.4.3; 45.4.4; 52.3 (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2011 m. lapkričio 18 d.Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius VinciÅ«nas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., iÅ¡nagrinėjęs V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis patrulis E. J. 2011 m. rugsėjo 23 d. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad V. J. 2011 m. rugsėjo 23 d. apie 12.00 val. Å iaulių mieste, ties Žemaitės g. 101 namu, vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nustatytas vidutinis (1,56 prom.) girtumo laipsnis, nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. kaltu dėl pažeidimo padarymo neprisipažino ir teismui parodė, kad važiavo nuo Šiaulių rajono savivaldybės link namų, Žemaitės gatve.

Važiuodamas nusičiaudėjo ir pamatė priekyje automobilį, nespėjo sustabdyti. S. V. A., važiavęs kartu, sakė, kad tas automobilis važiavo atbulas. Pradžioje sutarė su nukentėjusiuoju pildyti deklaracijÄ , automobiliai buvo drausti, tačiau nukentėjusysis vėliau atsisakė jÄ pildyti ir iÅ¡kvietė policijÄ . Po avarijos patyrė nervinį sukrėtimÄ , viskas krito iÅ¡ rankų. Nuėjo į krÅ«mus nusilengvinti, kartu važiavęs S. V. A. turėjo butelį alkoholinio gėrimo ir davė jam iÅ¡gerti nusiraminimui.

Važiavo blaivus, alkoholį vartojo po įvykio. Nežino, ar buvo žmonių, kurie matytų, kad jis vartojo alkoholį. Gėrė stovėdamas prie automobilio. Praėjus 10 minučių po įvykio, išgėrė apie pusę butelio brendžio, viskas vyko prieš atvykstant policijai. Nukentėjusysis buvo toliau nuo jo. S. V. A. kartu alkoholio negėrė, vėliau butelį nusinešė. Jis pats nepamatė kaip mašina važiavo, ar stovėjo, ar atbula važiavo. Automobilį pamatė prieš 10 metrų.

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad važiavo Žemaitės gatve, sustojęs praleido iÅ¡ priekio važiuojančius automobilius, kadangi jam reikėjo sukti į kitÄ gatvę, įjungė kairio posÅ«kio signalÄ , ir pajuto smÅ«gį į galinį deÅ¡inį automobilio kampÄ . Su atsitrenkusiu automobiliu judėjo ta pačia kryptimi. Po įvykio patyrė Å¡okÄ . Po įvykio iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo pasižiÅ«rėti kaip jaučiasi kito automobilio vairuotojas, įvykio metu niekas nebuvo sužalotas.

Žmogus, atsitrenkęs į jo automobilį, elgėsi keistai, mėtė popierius, iÅ¡ jo jautėsi alkoholio kvapas. Alkoholio kvapÄ , sklindantį iÅ¡ vairuotojo, pajuto besiruoÅ¡iant pildyti deklaracijÄ , praėjus 2-3 minutėms po įvykio, todėl kvietė policijos pareigÅ«nus. DeklaracijÄ užsipildyti pasiÅ«lė atsitrenkęs vairuotojas. V. J. vartojančio alkoholį nematė. Aplink jokių krÅ«mų nematė, mano, kad po įvykio V. J. iÅ¡gerti alkoholio negalėjo. PareigÅ«nų laukė lauke, jie atvyko praėjus 5-10 minučių po iÅ¡kvietimo.

ŽalÄ atlygino draudimas. Po įvykio nebuvo laiko kada vartoti alkoholį, nes buvo iÅ¡kritęs atsarginis ratas, kurį reikėjo susitvarkyti.Liudytojas E. S. teisme parodė, kad važiavo su nukentėjusiuoju A. K. Žemaitės gatve ir ties įvažiavimu į kitÄ gatvę, į juos trenkėsi kitas automobilis. SmÅ«gio momentu jie turėjo praleisti automobilį, atvažiuojantį iÅ¡ priekio. Kelio danga buvo sausa, matomumas idealus. Automobilis atsitrenkė į jų automobilio galÄ , deÅ¡inį kampÄ .

Nestebėjo per veidrodėlius, iÅ¡ kur atsirado automobilis gale. Po įvykio su V. J. jis tik trumpai bendravo. Paskambinus policijai, pareigÅ«nai pasiÅ«lė vairuotojams užsipildyti deklaracijÄ . Dėl kaltės vairuotojas sutiko, tačiau paskui pradėjo nesutikti, tuomet nukentėjusysis paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Dėl girtumo V. J. jam nesukėlė įtarimo, jis nesvirduliavo. Kad V. J. vartotų alkoholį įvykio vietoje, nematė. Stovėjo gal dviejų metrų atstumu.Liudytojas S. V.

A. teisme parodė, kad su V. J. susitiko, pakvietė jį pasėdėti į barÄ , tačiau jis atsisakė, nes buvo su automobiliu. Sutarė važiuoti į namus pasivaiÅ¡inti. Važiuojant Žemaitės gatve, V. J. pradėjo čiaudėti ir tuo tarpu atlėkė automobilis, jiems nebebuvo kaip iÅ¡sukti. Jam pasirodė, kad automobilis važiuoja atbulas. SmÅ«gis buvo į automobilio galÄ , deÅ¡inę dalį. Po įvykio V. J. susinervino, jam viskas krito iÅ¡ rankų. Pradėjo tartis dėl deklaracijos užpildymo, o vėliau buvo iÅ¡kviesta policija, automobilį nuvežė į policijos aikÅ¡telę.

Jam atrodė, kad V. J. kliudė kitÄ automobilį, nes nespėjo iÅ¡sukti. Jis pats nuo V. J. alkoholio kvapo nejautė, nežino, ar V. J. buvo blaivus. Kol atvykę policijos pareigÅ«nai rašė, jis vaikščiojo aplink. V. J. geriančio alkoholį nematė. Policija atvyko už 15 – 20 min. Po įvykio jis bandė V. J. nuraminti, tačiau buvo nemalonu, vėliau išėjo namo. IÅ¡ automobilio brendžio butelį paėmė ir iÅ¡nešė pats.Liudytojas E. J. teisme parodė, kad nuvykęs į įvykio vietÄ rado du automobilius, kurie dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė, tačiau nukentėjusiojo automobilio vairuotojui kilo abejonių dėl atsitrenkusio į jį vairuotojo kaltės. Atvykus į įvykio vietÄ V.

J. vaikščiojo aplink. Buvo patikrintas abiejų vairuotojų blaivumas. „Volvo“ automobilį vairavęs žmogus buvo blaivus, o kito automobilio vairuotojas - ne. Vairuotojas situacijos neginčijo, minėjo, kad „Volvo“ automobilis suko į kairę, o jis trenkėsi į sukančio automobilio galÄ . Nepamena, kad V. J. bÅ«tų minėjęs kada vartojo alkoholį. Atvykus į įvykio vietÄ V. J. prie jo alkoholio nevartojo. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.). IÅ¡ paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ATPK 257 straipsnyje taip pat nurodyta, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.IÅ¡tyrus bylos medžiagÄ : administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , eismo įvykio vietos schemÄ , asmens blaivumo testÄ (2011-09-23 12.39 val.

V. J. nustatytas 1,56 prom. girtumas), V. J. paaiÅ¡kinimus, A. K. paaiÅ¡kinimÄ , policijos pareigÅ«no E. J. tarnybinį praneÅ¡imÄ , fotonuotraukas, nukentėjusiojo bei liudytojų duotus parodymus, teismas sprendžia, jog V. J. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 133 punktÄ , įpareigojantį vairuotojÄ pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, yra visiÅ¡kai įrodyta. V.

J. teiginius, jog nukentėjusiojo A. K. vairuotas automobilis galėjo važiuoti atbutine eiga, teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir atmeta kaip neparemtÄ jokiais objektyviais duomenimis. Pats V. J., duodamas paaiÅ¡kinimÄ policijai (b. l. 8), pripažino, kad priekyje važiavęs automobilis stabtelėjo ir jis nespėjo sureaguoti, atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį. Be to, teisminio nagrinėjimo metu V. J. taip pat minėjo, kad nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transoporto priemonės. Ä®vertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo V.

J., nukentėjusiojo A. K., liudytojų E. S., S. V. A., E. J. parodymus, tai, jog asmens girtumas nustatytas tik 2011 m. rugsėjo 23 d. 12.39 val., t. y. jau praėjus tam tikram laikui po eismo įvykio (protokole nurodytas pažeidimo laikas – 2011 m. rugsėjo 23 d. 12.00 val.), atsižvelgus į tai, jog V. J. pozicija nuosekli – nuo pat savo pirmojo paaiÅ¡kinimo po eismo įvykio V. J. teigė, jog vairavo bÅ«damas blaivus, o alkoholinį gėrimÄ gėrė jau po eismo įvykio (b. l. 8), kad po eismo įvykio vartojo alkoholį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino ir teismo posėdyje ir Å¡ie jo parodymai teisme nebuvo neabejotinai paneigti (asmeniui suformuluotas kaltinimas negali bÅ«ti paremtas prielaidomis), todėl teismas, atsižvelgdamas, kad iki alkoholio vartojimo dar nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės (nebuvo sudaryta eismo įvykio vietos schema ir nesulaukta policijos pareigÅ«nų, kad jie užfiksuotų padarytÄ pažeidimÄ ), remdamasis teisėje pripažintu principu, kad abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), sprendžia, jog V.

J. padaryta veika perkvalifikuotina iÅ¡ ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 2 d. kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ , ir ATPK 126 str. 4 d. kaip alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų V.

J. neturi, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., skirtina vidutinio dydžio sankcijoje numatyta bauda; už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., skirtina vidutinė sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam, sankcijoje numatytam laikotarpiui. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti V.

J. papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teismas, patikrinęs Å¡ios bylos medžiagÄ ir pareiÅ¡kėjo argumentus (kad teisė vairuoti reikalinga darbe ir kt.), pripažįsta, kad tokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių V. J. už padarytÄ pažeidimÄ turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡skirtinai Å¡velni nuobauda, Å¡ioje byloje nėra. Teismas, už pažeidimÄ skirdamas nuobaudÄ â€“ baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ siekia ne tik nubausti pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet kartu ir jį paveikti, kad V.

J. ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Galutinė nuobauda skiriama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, atsižvelgiant į ATPK 33 str. nuostatas. Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 str.).Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudÄ paskyręs organas (pareigÅ«nas), gavęs asmens praÅ¡ymÄ , gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ atestacijÄ institucijų pažymÄ , sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ (ATPK 329 str.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėjas n u t a r ė : V. J. už administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) litų baudÄ . V. J. už administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 2 500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis ATPK 33 str., sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, galutinę nuobaudÄ V.

J. skirti – 2 500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.NutarimÄ dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių miesto apylinkės teismui. Teisėjas                                                                                                                                      Bronius VinciÅ«nas