2eb80744-7e09-448b-99b2-1aedb6387fa7 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02929-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1, 113.1; 116.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 9 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., jo atstovui advokatui Sauliui Alysui,atsakovei R. S., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovei R. S. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės R. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centrui dėl civilinių teisių gynimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atidalyti jo ½ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės – (duomenys neskelbtini) ir pripažinti atsakovei R.

S. nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini), o jam už jo dalį iÅ¡ atsakovės priteisti 90000 Lt piniginę kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 1-3 b. l.). Atsakovė R. S. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė grÄ Å¾inti R. S. iki 2006-04-19 teismo priimto sprendimo asmeninės nuosavybės teise turėtÄ turtÄ : (duomenys neskelbtini); pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimÄ ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : (duomenys neskelbtini) padalinti, jai ir ieÅ¡kovui pripažįstant nuosavybės teisę lygiomis dalimis, t. y. po ½ Å¡io turto; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡us apie ieÅ¡kovo A.

S. daiktines teises į ½ dalį turto: (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 2-5 b. l.).Ieškovas A. S. palaikė ieškinį, jame ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės atsisakė, su priešieškiniu nesutiko. 2014-08-11 teismo posėdyje paaiškino, jog 1991-08-10 susituokė su R. S., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys numatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., po santuokos nutraukimo atitenka po ½ dalį jam ir R.

S.. Jis minėtame gyvenamajame name negyvena jau nuo 2010-2011 m., turtu nesinaudoja, nes yra sudaręs naujÄ santuokÄ ir gyvena pas sutuoktinę, todėl nori savo dalį atsidalinti, atsakovei palikti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o jam už jo dalį iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 90000 Lt kompensacijÄ . Nurodė, jog ant atsakovei jos motinos dovanotos žemės sklypo statėsi namÄ , kurį nebaigtÄ statyti pardavė. Mirus jos tėvams dalį senojo namo atsakovė paveldėjo, kitÄ dalį jie abu atpirko iÅ¡ paveldėtojų, minėtÄ namÄ pagerino savo lėšomis ir darbu, todėl jis teisėtai buvo pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalintas nutraukiant santuokÄ lygiomis dalimis.

Santuokos nutraukimÄ ir dokumentų paruoÅ¡imÄ inicijavo pati atsakovė, matė, kÄ pasirašė, nutraukiant santuokÄ bylos nagrinėjime dalyvavo, tokiam padalinimo bÅ«dui neprieÅ¡taravo, sprendimo neskundė, nesikreipė į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, ginčas kilo tik jam pareikalavus už savo dalį kompensacijos. 2014-11-28 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys bandė susitarti taikiai, derino įvairius variantus, tačiau susitarti nepavyko. Jis nesutinka atsidalinti natÅ«ra, nes ten labai mažo ploto gyvenamoji patalpa, be to, gyventi su nauja Å¡eima ir buvusia sutuoktine viename name nenori.

Nurodė, jog Å¡is variantas su atsakove buvo svarstomas seniai, dar iki Å¡io proceso, jis niekada su tuo nesutiko. Jis taip pat sutinka, kad minėtas turtas liktų jam, o atsakovei jis iÅ¡mokėtų 90000 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ dalį per du mėnesius. Atsakovės siÅ«loma 50000 Lt kompensacija per maža, nes ji minėtu turtu naudojasi ilgÄ laikÄ , ten gyvena, be to norėtų, kad atsakovė 90000 Lt kompensacijÄ jam sumokėtų per du metus, su kompensacijos iÅ¡dėstymu ilgesniam laikotarpiui nesutiktų.IeÅ¡kovo atstovas advokatas Saulius Alysas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, kadangi ieÅ¡kovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, jis jų priteisti taip pat neprašė, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko.

Papildomai apaiÅ¡kino, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi bÅ«ti vykdomas, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu kelia jo keitimo reikalavimÄ , toks reikalavimas yra neteisėtas, nes įsiteisėjęs sprendimas jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , galima tik praÅ¡yti jo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo arba kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo, atsakovė to nepadarė. Ä®statymas nenumato įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo. Mano, kad atsidalinti iÅ¡mokant kompensacijÄ , tesingiausias sprendimas, Å¡alys seniai yra nutraukusios santuokÄ , gyvena su kitomis Å¡eimomis, A.

S. tame name negyvena jau 10 metų, ten dvi Å¡eimos niekaip neįsitektų. Aidalijimas natÅ«ra negalimas, nes ten tik du kambariai, virtuvė, tualetas, vienas aukÅ¡tas, vienas įėjimas, elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai, 4 arų žemės sklypas, suformuoti dviejų sklypų pagal įsttaymÄ neleidžiama. Mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas teisėtas ir turi bÅ«ti tenkinamas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas.Atsakovė R. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2014-08-11 teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, kad ieÅ¡kovas prie namo statybos visai neprisidėjo, tik gėrė, ji rÅ«pinosi leidimais, statybinėmis medžiagomis, piniginėmis lėšomis, ji vyko dirbti į IspanijÄ , padėjo giminės, ieÅ¡kovo draugai iÅ¡ UAB „MÅ«sų butas“.

Santuokos nutraukimÄ ji inicijavo, ėjo ir tarėsi su advokatu dėl dokumentų suraÅ¡ymo, dalyvavo teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, teisėja klausė, ar ji sutinka su turto padalijimu, ji patvirtino, jog sutinka, tačiau manė, kad dalijamas yra tik santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, o jos asmeninis turtas, įgytas dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, nėra dalijamas, sprendimo neskundė, jis jÄ tenkino, kad negerai turtas yra padalintas, pastebėjo tik 2012 metais, kai pradėjo turtÄ pardavinėti norėdami atsidalinti, mano, kad klaidÄ padarė VÄ® Registrų centras, įregistruodamas 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį ir nurodydamas, jog visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Å iaulių m., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovo nurodyta turto kaina 180000 Lt, ieÅ¡kovui sutinka sumokėti 50000 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį, nes jos asmeninis turtas nepagrįstai buvo įregistruotas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2014-11-28 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys bandė susitarti taikiai, derino įvairius variantus, tačiau susitarti nepavyko. Namelis yra vieno aukÅ¡to: du kambariai, virtuvė, tualetas, koridorius, veranda, palėpėje nieko nėra. SiÅ«lo atidalinti turtÄ natÅ«ra, vienam paskiriant kambarį ir virtuvę, kitam – kambarį ir tualetÄ .

Ä®važiavimas yra vienas. Ji yra tik 49 procentus darbinga, turi negaliÄ , jos pajamos per mėnesį - 350 Lt socialinė iÅ¡moka, yra registruota darbo biržoje, sutinka ieÅ¡kovui sumokėti 50000 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ turto dalį, jÄ Å¾ada sumokėti per 5 metus, gal ir per 2 metus, jeigu pavyks, pajamas tam gaus pasiskolindama pinigus. IÅ¡sikelti iÅ¡ minėto namo nenori, nes turi negaliÄ , minėta namų valda yra pritaikyta jos gyvenimui ir poreikiams, kiek apžiÅ«rinėjo parduodamų namų, jie visi jai netinka, be to, už 105000 Lt galima Å¡iuo metu įsigyti tik žemės sklypÄ be statinių, taigi ji iÅ¡sikelti nenori.

Gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 90000 Lt kompensacijÄ nesutinka, nes nieko už tuos pinigus įsigyti negali, iÅ¡sikelti nesutinka, nes neturi, kur gyventi.Atsakovės atstovė advokatė Vanda Laukevičienė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir prašė priteisti valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad buvo padaryta klaida, buvo nusavintas atsakovės turtas, klaida turi bÅ«ti iÅ¡taisyta, nurodant jog ieÅ¡kovo dalis turte, esančiame (duomenys neskelbtini) Å iaulių m., yra mažesnė nei 1/2, todėl jam turi bÅ«ti priteista ir mažesnė kompensacija.

Atsakovė sutinka atsidalinti natÅ«ra ir sutinka mokėti kompensacijÄ , bet nedidesnę negu 5000 Lt, jos mokėjimÄ iÅ¡dėstant per 1-2 metus, gal ir iki 5 metų. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 47-48 b. l.).  IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.Byloje nustatyta, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu buvo nutraukta A.

S. ir R. S. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (4 b. l.), kurioje Å¡alys numatė, kad bendras santuokos metu įgytas turtas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ atitenka A. S. ir R. S. (sutarties 3 punktas). IeÅ¡kovÄ su atsakove sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis minėtame gyvenamajame name negyvena, minėtu turtu nesinaudoja, nes yra įregistravęs naujÄ santuokÄ ir gyvena bute pas savo sutuoktinę, o minėtu turtu naudojasi ir ten gyvena atsakovė, todėl praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turtÄ paliekant atsakovei, o jam iÅ¡mokant kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį.

Atsakovė sutinka atsidalinti, sutinka su atidalijimo bÅ«du (tiek natÅ«ra, tiek mokėti kompensacijÄ , tik nesutinka gauti kompensacijÄ ), tačiau nesutinka su praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžiu, mano, kad ji turėtų jÄ mokėti mažesnę, nes buvo padalintas ne tik jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, bet ir jos asmeninis turtas, įgytas dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, todėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti teismo priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ , panaikinti įraÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre, grÄ Å¾inti jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas;

įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ , tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti.

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuokÄ , taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, reiÅ¡kianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieÅ¡ tvirtindamas tokiÄ sutartį, turi pareigÄ patikrinti, ar Å¡i sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimÄ . CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.Byloje nustatyta, kad santuokos, sudarytos tarp A. S. ir R. S., nutraukimo iniciatoriumi buvo bÅ«tent atsakovė R. S.: ji kreipėsi į advokatÄ dėl dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paruoÅ¡imo, pati ėjo į VÄ® Registrų centrÄ ir gavo pažymÄ apie nekilnojamojo turto registre registruotÄ jai ir ieÅ¡kovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , su minėtais dokumentais kreipėsi į teismÄ , teismo posėdyje nutraukiant santuokÄ dalyvavo, teisėjai aiÅ¡kinantis dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, pati nurodė, jog sutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta, patvirtino, kad sutinka su turto padalijimu, teismo priimto sprendimo neskundė, apie savo pažeistas teises sužinojusi 2012 m.

į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje nesikreipė, kaip pati nurodė teismo posėdyje, jÄ priimtas teismo sprendimas tenkino. Tai patvirtino teismo posėdyje ieÅ¡kovas A. S., tai pripažino ir pati atsakovė R. S., nurodydami, jog pasiraÅ¡yta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko Å¡alių valiÄ ir tikruosius jų ketinimus. Atsakovės argumentai, kad ji galvojo, jog yra dalijamas turtas tik jai ir ieÅ¡kovui priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o jos asmeninis turtas nėra dalijamas, atmestini, kaip nepagrįsti, nes atsakovė pati inicijavo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimÄ , pati tarėsi su advokatu dėl dokumentų paruoÅ¡imo, nurodė jam, kaip pageidauja, kad turtas bÅ«tų padalintas, su minėtais dokumentais susipažino, įtarimo jai niekas nesukėlė, pažyma, gauta iÅ¡ VÄ® Registrų centro, jai taip pat įtarimo nesukėlė, ji nesikreipė į VÄ® Registrų centrÄ dėl įraÅ¡o pakeitimo ar raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo, pati patvirtino, jog teismo sprendimo neskundė, nes jis jÄ tenkino.

Spręsdamas bendraturčių dalių klausimÄ teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, kurio 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o ne atsakovės paaiÅ¡kinimais, nes ji minėtų duomenų neginčijo. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad bÅ«tent dėl nekilnojamojo turto padalinimo patikslinimo Å iaulių apylinkės teismas 2006-03-29 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (civilinė byla Nr. 2-1570-124/2006, 13 b. l.), tačiau ir iÅ¡taisius nurodytus trÅ«kumus bei pateikus naujÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, su ja susipažinus ir abiems pareiÅ¡kėjams pasiraÅ¡ius, atsakovei nekilo abejonių dėl turto padalijimo.

Atsižvelgiant į atsakovės iÅ¡silavinimÄ (aukÅ¡tesnysis), patirtį, į tai, kad dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir vykdavo uždarbiauti į užsienį, manytina, jog ji nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, kiek tokiomis aplinkybės turėjo bÅ«ti. IÅ¡ 2001-03-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, 1993-03-15 dovanojimo sutarties (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 71-72 b. l.), 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 7-8 b. l.) matyti, kad R.

S. asmeninės nuosavybės teise priklausė dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių m., tačiau teismui pateikiant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (civilinė byla Nr. 2-1570-124/2006, 8-11 b. l.) iÅ¡ jo nesimato, kad R. S. valdytų kokiÄ nors turto dalį asmeninės nuosavybės teise. Be to, iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ant R. S. jos motinos dovanotos žemės jie statė namÄ , kurį, kaip nebaigtÄ statybÄ , pardavė, už gautas lėšas įsigijo senÄ atsakovės motinos namo dalį, atperkant iÅ¡ jos brolių ir seserų paveldėto turto dalis, vėliau minėtÄ namÄ pagerino: rekonstravo tiek už lėšas, gautas už parduotÄ nebaigtÄ statyti namÄ , t. y., bendras, tiek už jų bendras lėšas, uždirbtas ir gautas gyvenant santuokoje, tiek bendru jų darbu.

Tai rodo, jog atsakovė, nutraukdama santuokÄ ir neginčydama turto padalijimo, pripažino, kad jos asmeninė nuosavybė turtÄ pagerinus tapo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta A. S. ir R. S. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra įsiteisėjęs, byloje dėl santuokos nutraukimo nėra paduotas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , todėl jis yra privalomas, turi res judicata galiÄ ir prejudicinę galiÄ , jo nei keisti, nei naikinti įstatymas nenumato galimybės, jis turi bÅ«ti vykdomas, todėl juo nustatytų faktų (Å¡iuo atveju – dėl nekilnojamojo turto padalijimo) Å¡alys negali ginčyti kitose bylose, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip nepagrįstas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 str. 1 d.) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali bÅ«ti kiekvienas asmuo, galintis bÅ«ti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad turtÄ reikia atsidalinti. Atsakovė praÅ¡o atidalinti turtÄ natÅ«ra: vienam paskiriant vienÄ kambarį ir virtuvę, o kitam – kitÄ kambarį ir tualetÄ . Atsakovas su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutinka, nurodo, kad minėta galimybė jau buvo svarstyta seniai, dar iki Å¡io proceso pradėjimo, ji buvo atmesta, nes abi Å¡alys turi atskiras Å¡eimas, jis yra susituokęs antrÄ kartÄ ir su nauja Å¡eima bei buvusia sutuoktine nesutinka gyventi viename name.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡dėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos, konstatuojant, kad:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; kt.).Taigi, atidalijant turtÄ prioritetas teikiamas turto atidalijimui natÅ«ra. Atsakovė 2014-11-28 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė tokį reikalavimÄ , prašė bylos nagrinėjimÄ atidėti ir jai suteikti galimybę patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, anksčiau teisme ji tokio reikalavimo nebuvo pareiÅ¡kusi.

IeÅ¡kovas su reikalavimu atidalinti turtÄ natÅ«ra ir atidėti bylos nagrinėjimÄ , suteikiant atsakovei galimybę tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nesutiko, nurodydamas, jog minėta galimybė Å¡alių buvo svarstyta seniai ir atmesta. Atsakovė 2014-11-28 teismo posėdyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimÄ atidėti, nes nori tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ atidalinti turtÄ natÅ«ra. Civilinė byla 2-3936-907/2014 pradėta 2014-04-22, atsakovė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jam pateikti jos praÅ¡ymu terminas buvo pratęstas, vėliau ji užvedė naujÄ civilinę bylÄ Nr. 2-4497-797/2014, kuri buvo prijungta prie nagrinėjamos (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 30 b. l.), o jos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo laikomas prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

Teisme vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, 4 teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir skirtas teismo posėdis (107-108 b. l.), po to teismo posėdis buvo atidėtas ir tik 2014-11-28 teismas vėl išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Taigi atsakovė turėjo daugiau kaip septynis mėnesius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams patikslinti ir atidalijimo natÅ«ra projektui pateikti, tačiau to nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė galėjo patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus anksčiau, į tai, kad ieÅ¡kovas nesutiko atsidalinti natÅ«ra, nesutiko, kad bÅ«tų skirtas laikas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams patikslinti, ir vertindamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ , atsakovės praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ atmetė.Pagal įstatyme nustatytÄ reikalavimÄ atidalijant daiktÄ natÅ«ra, neturi bÅ«ti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymo formuluotėje nustatyta tam tikra žalos padarymo galimybė, bet tokia žala turi bÅ«ti proporcinga. ŽalÄ galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiÅ¡kiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiÅ¡kai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktÄ , dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau Å¡is žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktÄ galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.).

Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, kt.).Ä®statyme įtvirtintų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės reikalavimų tinkamas įgyvendinimas, kuriuo, minėta, turi bÅ«ti iÅ¡vengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktÅ«ros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan.

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, bendras plotas yra 46,57 kv. m., naudingas plotas – 42,38 kv. m., gyvenamasis plotas – 34,64 kv. m. (121-124 b. l.). Gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to, namo palėpėje nėra įrengta jokių patalpų, yra tik pastogės vientisa erdvė, kurioje yra stogÄ laikančios konstrukcijos. Gyvenamajame name yra du kambariai, virtuvė, tualetas, koridorius, veranda, vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai.

Teismas pažymi, kad pastogė negali bÅ«ti dalinama, nes joje nėra įrengta jokių patalpų ir joje yra tik namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra daline nuosavybe. Pagal teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka, ieÅ¡kovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių m., t. y. tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui tektų vienodas patalpų plotas, t.y. 17,32 kv. m. (nors ir bendras viso buto plotas sumažėtų dėl pertvarų įrengimo).

Atsakovė siÅ«lo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Å iauliai, atidalinti natÅ«ra: vienam paskirti vienÄ kambarį ir virtuvę, kitam – kitÄ kambarį ir tualetÄ , kiekvienas savo daliai tenkančiame turte turės atlikti pertvarkymus, t. y. įsirengti papildomai voniÄ arba tualetÄ , ji prie įsirengtų inžinerinių tinklų neketina leisti prisijungti ir jais naudotis ieÅ¡kovui. Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 196 p. patalpos, kurioje yra tualetas ir vonia, plotis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 1,7 m ir pagal 14.1 p. tokios patalpos plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 4 kv. m.

Pagal nurodyto STR 14.2 p. buto vieno kambario minimalus plotas turi bÅ«ti 16 kv. m. Pagal atsakovės siÅ«lomÄ gyvenamojo namo padalinimo variantÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tektų po 17,32 kv. m. ploto (kambarys ir virtuvė arba kambarys ir tualetas), t. y. kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkančio vieno kambario plotas pažeidžia minėtÄ reikalavimÄ . Pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 18 p. bute privalo bÅ«ti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niÅ¡a) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti.

Atsakovė siÅ«lo, kad kiekviena Å¡alis gali papildomai įsirengti virtuvę arba tualetÄ , tačiau įvertintina ir tai, jog Å¡alims tektų įsirengti ne tik virtuvę ar tualetÄ , bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį, vienai iÅ¡ Å¡alių – papildomÄ Ä¯Ä—jimÄ , bei tai, jog kiekvienos iÅ¡ Å¡alių gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę ar tualetÄ papildomai reikėtų įrengti gyvenamųjų kambarių sÄ skaita, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių netektų dalies jos naudojamų gyvenamųjų kambarių ploto.

Teismas, įvertinęs, kad, padalijus 2 kambarių butÄ Ä¯ du atskirus butus, kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkų turėtų iÅ¡laidų, be to, bÅ«tų paliečiami svarbÅ«s interesai naudotis gyvenamuoju plotu, kad buto atidalijimas pagal tokį pasiÅ«lymÄ pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butÄ taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iÅ¡kyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras Å¡ios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant Å¡alių teisėtų interesų, todėl atsakovės reikalavimas atidalinti natÅ«ra negalėtų bÅ«ti tenkinamas.

Kasacinis teismas Å¡io pobÅ«džio bylose yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, kt.).

Todėl atidalijimas yra vienas iÅ¡ optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo bÅ«dų. Atsakovė pageidavo atidalijimo natÅ«ra ir nesutiko gauti kompensacijÄ . Tačiau atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensacijÄ už atidalijamÄ dalį. Atidalijimo atveju priteisti kompensacijÄ , paprastai galima praÅ¡ančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ .

Priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai iÅ¡naudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo bÅ«dus, siekiant padalyti daiktÄ , nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.).

Byloje nėra ginčo dėl kito atidalijimo bÅ«do, t. y. vienai iÅ¡ Å¡alių kompensacijos iÅ¡mokėjimo, nes abi Å¡alys sutinka, kad butas bÅ«tų priteistas atsakovei natÅ«ra, ji kompensacijos gauti nepageidauja, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bÅ«tų kompensuojama pinigais. Å alys nesutaria dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, atsakovė mano, kad jos dalis yra didesnė, nes dalis turto jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl ir sutinka mokėti mažesnio dydžio kompensacijÄ â€“ 50000 Lt.IeÅ¡kovas praÅ¡o už jam tenkančiÄ turto dalį priteisti iÅ¡ atsakovės 90000 Lt kompensacijÄ , jÄ Ä¯pareigojant sumokėti ne vėliau, kaip per du metus.

Taip pat jis siÅ«lo jam palikti turtÄ , esantį(duomenys neskelbtini) Å iauliai, o atsakovei jis per du mėnesius įsipareigoja sumokėti 90000 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ turto dalį. Atsakovė nesutinka gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 90000 Lt kompensacijÄ , nes už tokiÄ kainÄ ji kitos gyvenamosios patalpos įsigyti negalės, be to, minėta gyvenamoji valda yra pritaikyta jos gyvenimui ir poreikiams, nes ji yra ribotai darbinga, ji nenori ir neketina iÅ¡sikelti, nes neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti.

Ji sutinka mokėti kompensacijÄ , tačiau mažesnę. IeÅ¡kovas yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , sudaręs naujÄ santuokÄ , minėtoje gyvenamojoje valdoje negyvena nuo 2010-2011 metų ir neketina čia gyventi, jis gyvena kartu su nauja sutuoktine jos bute, t. y. turi kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl jis sutinka gauti piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ turto dalį. Teismas įvertino tai, kad atsakovė gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausiusioje gyvenamojoje valdoje jau seniai, gyvenamoji valda yra įrengta pagal jos interesus, ji yra riboto darbingumo, neturinti sutuoktinio, kitų pajamų, kad galėtų įsigyti ir pagal savo poreikius įsirengti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl jai sudėtingiau keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jos poreikis naudotis bÅ«tent ginčo turtu laikytinas didesniu ir svarbesniu nei ieÅ¡kovo, kuris ginčo gyvenamojoje patalpoje negyvena jau ilgÄ laikÄ , juo nesinaudojo ir nesirÅ«pino iki Å¡iol, be to, ieÅ¡kovas turi kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ gyvena kartu su nauja Å¡eima kitoje gyvenamojoje patalpoje ir grįžti čia gyventi neketina.

Taigi, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl minėto atidalijimo bÅ«do, nes abi Å¡alys sutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Å iauliai, bÅ«tų priteistas atsakovei natÅ«ra, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bÅ«tų kompensuojama pinigais. Å alys nesutaria dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio. IeÅ¡kovas praÅ¡o jo dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių m., palikti atsakovei, o iÅ¡ jos priteisti 90000 Lt kompensacijÄ už jo dalį. Atsakovė sutinka, kad bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, sutinka, kad jai bÅ«tų paliktas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, sutinka su kompensacijos mokėjimu ieÅ¡kovui, tačiau mano, kad jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė, todėl nesutinka ir su mokėtinos kompensacijos dydžiu, nurodydama, kad sutinka sumokėti 40000 – 50000 Lt kompensacijÄ ieÅ¡kovui už jo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Atsižvelgtina ir į bylos duomenis, kad ieÅ¡kovas nuolat gyvena ne ginčo name, o kitoje vietoje. Pripažįstant ieÅ¡kovo teisę į jam priklausančiÄ nuosavybę ir įvertinus Å¡alių interesus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje konkrečioje byloje tinkamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių m., padalijimo bÅ«das – minėto turto priteisimas natÅ«ra atsakovei, ieÅ¡kovui kompensuojant jo dalį pinigais.Ginčas byloje kyla dėl mokėtinos kompensacijos dydžio: ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 90000 Lt kompensacijÄ , atsakovė sutinka mokėti 40000 - 50000 Lt kompensacijÄ , nes dalis turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nutraukiant santuokÄ ir padalijant turtÄ jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl jos dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, ir grindžia tai byloje esančiais įrodymais: dovanojimo sutartimi, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 71, 72 b. l.), o jos atstovė nurodo, jog kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti 55000 Lt.

Å alys sutaria, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių m., vidutinė rinkos vertė Å¡iai dienai yra 180000 Lt, tai atitinka realiÄ minėto turto vidutinę rinkos vertę (civilinė byla Nr. 2-3936-907/2014, 8-11 b. l.), dėl to ginčo byloje nėra. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das, kurio pasekmė - nuosavybės teisės rÅ«Å¡ies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę.

Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija.

Tam, kad nebÅ«tų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam iÅ¡mokama kompensacija, nuosavybės teisės, Å¡i kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusiÄ atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012, kt.).Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui priteistina piniginė kompensacija už atsakovei atitenkančiÄ jo ½ buto dalį turi bÅ«ti skaičiuojama nuo turto rinkos vertės, t.y. nuo 180000,00 Lt, kas atitinkamai ½ ginčo turto rinkos kainai sudaro 90000,00 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl VÄ® Registrų centre padaryto apsirikimo įregistruojant 2004-12-03 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės asmeninė nuosavybė tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, į tai, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė nei ½, ji sudaro 2/3 dalis (1/3 dalis turto laikytina asmenine nuosavybe), todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais atsakovui mokėtina kompensacija už jam tenkančiÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje mažintina ir iÅ¡ atsakovės jam priteistina 60000 Lt kompensacijos.

Atsakovė ir jos atstovė prašė priteistos kompensacijos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti ilgesniam laikui: nuo dvejų iki penkerių metų, ieÅ¡kovas sutiko, kad kompensacija bÅ«tų sumokėta vėliausiai per du metus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino iÅ¡dėstymo.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , vertinant, ar ieÅ¡kovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia iÅ¡dėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , iÅ¡ pradžių nustatinėjama bÅ«tent atsakovo finansinė bÅ«klė sprendimo vykdymo dienÄ bei nustatinėjamos atsakovo finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2272/2011; kt.). Visais atvejais bÅ«tent atsakovas turi pareigÄ pateikti įrodymus apie savo finansinę bÅ«klę (CPK 12 str. ir 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstomas ar atidedamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, kt.). Atsakovė, reikÅ¡dama praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, nurodė, jog jos pajamos nedidelės (116-119 b. l.), tačiau priteistÄ kompensacijÄ ji pasižada ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti per 2 – 5 metus, pinigus, reikalingus kompensacijos sumokėjimui, ji ketina pasiskolinti. IeÅ¡kovas sutiko, kad kompensacijos mokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas ne didesniam, nei dvejų metų laikotarpiui.

Teismas tenkina atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, kad ji yra riboto darbingumo, gauna nedideles pajamas, teismas sprendžia, kad sprendimu priteistos kompensacijos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui vienu metu ar jo nukreipimas priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui gali ženkliai pabloginti atsakovės finansinę padėtį, ir tai laikytina pagrindu teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymui. Sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas Å¡iuo atveju užtikrintų visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, žymiai nepabloginant atsakovės turtinės padėties, todėl Å¡is atsakovės praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu, dėl ko tenkinamas.

Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytas aplinkybes, priteistÄ sumÄ , įvertinus laikotarpį, per kurį minėta suma turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstoma, remiantis protingumo ir teisingumo principais, kompensacijos mokėjimas ieÅ¡kovui iÅ¡dėstytinas lygiomis dalimis 2 metams, t. y. 24 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus pagal ieÅ¡kinį, kai patenkinami 66 procentai ieÅ¡kovo reikalavimų, ir atmetus atsakovės reikalavimus pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės atsisakė, teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, neteisingai paskaičiavo žyminio mokesčio dydį, tačiau atsižvelgia į ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžia (CPK 83 str. 3 d.), o atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (civilinė byla Nr. 2-4497-797/2014, 20 b. l.), bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nei ieÅ¡kovui, nei valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidos sudaro 22,38 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai turėtų bÅ«ti priteisiama 7,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, tačiau jos nepriteistinos, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (10 litų) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.Atidalinti ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – (duomenys neskelbtini) ir pripažinti atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ieškovo A. S. ½ dalį turto, esančio Sakalo g. 5, Šiaulių m.Priteisti ieškovui A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už ieÅ¡kovo A. S. dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) 60000 Lt (17377,20 eurų) (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų, 00 centų) (septyniolikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų, 20 euro centų) piniginę kompensacijÄ .Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡dėstyti Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimu priteistos 60000 Lt (17377,20 eurų) kompensacijos mokėjimo vykdymÄ atsakovei R.

S. lygiomis dalimis po 2500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų, 00 centų) (724,05 eurų) (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus, 5 euro centus), mokant kas mėnesį 24 (dvideÅ¡imt keturiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Asta ČebatoriÅ«tė