2eb68d0f-ec5d-4931-bfcb-01281f99e5e9 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1-237-209-2013 Teisminio proceso numeris: 1-02-3-00049-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2, 2.1.3.1, 2.9.7.2., (S). Nuorašas VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. kovo 27 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Lauretos Ulbienės,susipažinusi su M. K. privataus kaltinimo skundu ir pateikta medžiaga dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

N. P., n u s t a t ė:            Privatus kaltintojas M. K. praÅ¡o už tikrovės neatitinkančius Å¡meižikiÅ¡kos informacijos vieÅ¡Ä paskelbimÄ (kad yra „VSD agentas“) pripažinti (duomenys neskelbtini) narį N. P. kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d. ir skirti jam įstatymuose numatytÄ bausmę, įpareigoti vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti ir paneigti paskelbtÄ informacijÄ , atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ ir priteisti iÅ¡ N. P. 5454 litus bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių tikslius paskaičiavimus pateiks vėliau.M.

K. savo skunde nurodo, kad 2012 m. gruodžio 6 d. 21.15 val. LRT (Lietuvos Respublikos televizijos) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo kalbama tema: ar rezonansinėje „pedofilijos“ byloje triumfavo teisingumas? Laidos internetinė nuoroda- http://www.lrt.1t/mediateka/irasas/(duomenys neskelbtini). Laidoje dalyvavo buvusi teisėja N. V., (duomenys neskelbtini) narys J. S., pedofilija apkaltinto ir teisme reabilituoto a.a. A. Ū. tėvas A. Ū., (duomenys neskelbtini) N. P. ir kt. Ä® televizijos laidÄ jis buvo pakviestas asmeniÅ¡kai laidos rengėjų, kadangi buvo apklaustas rezonansinėje „pedofilijos byloje“ kaip liudytojas ir po jo liudijimų teisme, Generalinė prokuratÅ«ra pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo poveikio mažamečiam asmeniui.Nebegalėdamas klausytis laidos dalyvės buvusios teisėjos N. V. demagoginiu teiginių, jo nuomone, brutaliai iÅ¡kraipant įvairių ikiteisminių tyrimų duomenis, jos akiplėšiÅ¡kos laikysenos ir žeriamų absurdiÅ¡kų kaltinimų reabilituoto asmens atžvilgiu (pirmosios instancijos teismo) ir taip toliau žeminant a.a.

A. Ū. Å¡eimÄ , o laidos vedėjui A. T. toleruojant tokį buvusios teisėjos elgesį, 25-tÄ laidos minutę 48 sekundes iÅ¡metė laidos organizatorių jam duotÄ balsavimo lentelę į salę, kad bÅ«tų nutraukti N. V. absurdiÅ¡ki teiginiai. Po to atsistojęs išėjo iÅ¡ salės. 26 laidos minutę 28 sekundės (duomenys neskelbtini) N. P. jam paliekant filmavimo salę vieÅ¡ai iÅ¡sakė tokį teiginį jo atžvilgiu: „VSD negali parinkt agentų su normalia psichika?“. Å iuo teiginiu N. P. netgi sukėlė ovacijas teismo nuosprendį ignoruojančių žmonių pusėje.Å is sakinys yra absurdiÅ¡kas ir neatitinka tikrovės, yra Å¡meižikiÅ¡kas ir žeminantis.

Jokių reikalų su Valstybės saugumo departamentu skundo pareiÅ¡kėjas nėra turėjęs ir neturi, tuo labiau, nėra Å¡ios įstaigos agentas. N. P. pateikė ne prielaidas ar nuomonę, o konkretų faktÄ - pareikÅ¡damas, kad jis yra „VSD agentas“. Tokiu bÅ«du, N. P. paskleidė informacijÄ , turinčiÄ konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, neturėdamas tos informacijos tikrumÄ patvirtinančių duomenų. T. y. visuomenei pranešė žiniÄ , kad rezonansinėje „pedofilijos byloje“ liudijęs asmuo (t. y. skundo pareiÅ¡kėjas) yra nusikalstamos LR institucijos (pagal paties N. P. vieÅ¡us pareiÅ¡kimus ir užimtÄ pozicijÄ ) Valstybės saugumo departamento agentas ir jo vieÅ¡i pasisakymai ar liudijimai įvairiuose nusikalstamose bylose prieÅ¡ jo ginamÄ (duomenys neskelbtini) N. V. ir jos Å¡eimos narius, yra bÅ«tent VSD inspiruoti ir neturi nieko bendro su tiesa.

Taip N. P. bando sÄ moningai kvailinti žmones, bando iÅ¡saugoti N. V. kaip teisingumo Å¡auklės įvaizdį, tuo pačiu savo kaip politiko žlungančiÄ reputacijÄ . N. P. teiginys Å¡iuo konkrečiu atveju gali bÅ«ti objektyviai patikrintas kaip egzistuojantis arba ne, o, kadangi (duomenys neskelbtini) narys juos pateikia kaip objektyviai egzistuojančius, darytina iÅ¡vada, kad apie jį buvo paskleista informacija, t. y. tam tikros žinios, bet jokiu bÅ«du ne nuomonė. Melagingos (akivaizdžiai neteisingos) informacijos paskleidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip netyčinis veiksmas, todėl akivaizdu, kad N. P. skleidžiamas Å¡meižtas yra tyčinis veiksmas.

Nori atkreipti dėmesį, kad tokie N. P. veiksmai yra tyčiniai, kadangi (duomenys neskelbtini) narys vieÅ¡ojoje erdvėje aktyviai palaiko buvusiÄ teisėjÄ , dabartinę (duomenys neskelbtini) narę N. V., gina jÄ bei pateisina jos veiksmus, tuo kaip politikas siekia pateikti kuo geresnį jos asmenybės portretÄ . Tuo tarpu, jis dalyvauja ne tik TV laidose pasisakydamas prieÅ¡ N. V., bet ir teisėsaugos institucijoms liudija apie galimai nusikalstamus teisėjos veiksmus (davė parodymus ir Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėjui rezonansinėje „pedofilijos byloje“).

N. P. nepriimtinos jo kalbos, liudijimai, vieÅ¡i pasisakymai prieÅ¡ N. V. (o tuo pačiu ir nenaudingi), kadangi jie kertasi su jo, kaip politiko pasirinkta pozicija ir griauna N. V. kaip kovotojos už tiesÄ Ä¯vaizdį, taip sumenkindamas jo kaip įžvalgaus, sÄ Å¾iningo politiko įvaizdį. Taip N. P. bando sumenkinti ir pažeminti jį visuomenės akyse (kurdamas iÅ¡galvotas istorijas), neva jis kalba ne savo laisva valia, o įtakojamas nusikalstamų, dirbančių prieÅ¡ valstybę, įstaigų.             AsmeniÅ¡kai vieÅ¡ai ne kartÄ kritikavo N. V., jos Å¡eimos narius, vyrÄ A.

V. ir tetÄ A. S., padeda teisėsaugai atskleisti jų galimai nusikalstamas veikas. Ne kartÄ vieÅ¡ai pasisakė labai drÄ siai kritikuodamas Å¡iÄ Å¡eimÄ , tačiau visada savo žodžius sakė atsakingai, pasverdamas, už juos laisvai gali atsakyti teisme. Jo pasisakymai privertė dalį žmonių susimÄ styti, atvėrė akis, kad N. V. ir jos Å¡eimos nariai yra paprasčiausi melagiai, o ne kilnÅ«s kovotojai už tiesÄ . BliÅ«kÅ¡tant N. V. kaip kovotojos už teisingumÄ Ä¯vaizdžiui (prie ko prisideda ir jis vieÅ¡indamas jam žinomas aplinkybes apie jos melÄ ) tuo pačiu griÅ«na ir (duomenys neskelbtini) nario N. P. reputacija.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas apie kitÄ Å¾mogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė - tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ .

Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005). Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias ir sÄ moningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005).Nori pabrėžti, kad paskleista informacija, jog jis yra „VSD agentas“ ir iÅ¡ esmės visa jo veikla (liudijimai teismuose ir ikiteisminiuose tyrimuose, TV laidose) yra nusikalstamos VSD užduotys ir jas daro ne sÄ Å¾iningai norėdamas padėti LR valstybei iÅ¡aiÅ¡kinti tikruosius nusikaltėlius.

Å meiždamas jį N. P. tuo pačiu bando toliau formuoti jam reikalingÄ visuomenės nuomonę ir bando pastatyti „minios diktatÄ â€œ prieÅ¡ teismų valdžiÄ , tuo griaudamas net LR valstybingumo pamatus. Jis skleidžia absurdiÅ¡ka, jokio realaus pagrindo neturinčiÄ informacijÄ , kuriÄ turėdamas (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimus galėtų patikrinti užklausus patį Valstybės saugumo departamentÄ , tačiau akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) narys klaidina visuomenę tyčia, siekdamas asmeninės naudos.Paskleisdamas žeminančio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tyčia, t. y. neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ , N. P. padarė LR BK numatyto 154 str. 2 d. numatytÄ veikÄ .

Tai, kad jis yra apsimetėlis, dirbantis kažkokioms neaiÅ¡kioms nusikalstamoms struktÅ«roms, vykdantis nusikalstamas veikas ir neturi nieko bendro su vaikų gynimu, o viskÄ daro už slaptÄ atlygį. N. P. yra įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys ir jam taikomi aukÅ¡tesni kriterijai skleidžiant informacijÄ vieÅ¡ai, o, Å¡iuo konkrečiu atveju, skleidžiant melagingÄ informacijÄ apie rezonansinės bylos liudytojÄ . Kadangi po jo liudijimų teisme pradėtas ikiteisminis tyrimas LR Generalinėje prokuratÅ«roje dėl galimo poveikio mažamečiui ir toliau turės dalyvauti apklausose ir liudyti apie jam žinomas galimas nusikalstamas veikas, todėl Å¡is (duomenys neskelbtini) nario teiginys jo atžvilgiu:

„VSD negali parinkt agentų su normalia psichika?“, formuojant neigiamÄ vieÅ¡Ä jÄ nuomonę apie jį, apie jo liudijimų tikrumÄ , sukelia nemalonius iÅ¡gyvenimus, kerta pasitikėjimÄ savimi ir netgi baisu žmonių reakcijos, kuriÄ gali iÅ¡Å¡aukti Å¡is melagingas pasisakymas, todėl vengia rodytis vieÅ¡umoje, kad nenukentėtų jis ar jo Å¡eimos nariai. Pradeda gailėtis, kad nusprendė atskleisti kas jam yra žinoma rezonansinėse bylose. Yra įsitikinęs, kad bÅ«tent tokį tikslÄ ir turėjo N. P..Pabrėžtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) N. P. melagingÄ informacijÄ pateikė per LRT (Lietuvos nacionalinę televizijÄ ) ir tai matė Å¡imtai tÅ«kstančių piliečių.Tai labai jį žeidžia ir žemina, tiek prieÅ¡ Å¡eimos narius, tiek prieÅ¡ draugus, kolegas visuomenininkus.

Yra 8 metus vedęs, augina mažametį vaikÄ , baigęs aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ - Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademijÄ , pagal iÅ¡silavinimÄ yra sporto pedagogas - dziudo treneris, yra tapęs LR sambo bei dziudo imtynių čempionu bei prizininku, gynė Å¡alies garbę Pasaulio bei Europos čempionatuose, visuomeniniais pagrindais nuo 2002 metų dirba viename garsiausių Lietuvoje dziudo imtynių sporto klube „R.“, kur visuomeniniais pagrindais padeda sportininkams, buvo (duomenys neskelbtini) S. S. visuomeniniu padėjėju, dalyvauja įvairaus pobÅ«džio televizijos laidose ginant vaikus ir jų teises, dirbo vaikų globos namuose, kuriuose užėmė pakankamai aukÅ¡tas pareigas, toliau dalyvauja konkursuose vadovaujančioms pareigoms užimti.

Ateitį sieja su darbu su vaikais ir jų teisių gynimu, todėl bandymas suformuoti nuomonę, kad yra apsimetėlis meluojantis apie jam žinomas aplinkybes, o ne nuoÅ¡irdus žmogus, kuriam rÅ«pi Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos vaikai, jų ateitis, darbas su jais, jį žeidžia kaip pedagogikos specialistÄ , kaip asmenį pakankamai didelį gyvenimo tarpsnį paskyrusį darbui su vaikais, taip pat žemina jį pažįstamų kolegų, trenerių ir mokytojų rate.             M.

K. skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka netenkintinas.             Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – BPK 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ , ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali bÅ«ti pradedamas.

             Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 3 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesÄ ne bet kokių teisės pažeidimų, o bÅ«tent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.

Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė. BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikaltimo – Å¡meižimo padarymÄ . Å io straipsnio 1-oje dalyje apibrėžta Å¡meižimo sÄ voka: „tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo“.

Straipsnio antrojoje dalyje nustatyta atsakomybė už Å¡meižimÄ per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Å meižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumÄ . Objektyviai Å¡meižimas yra aktyvÅ«s veiksmai paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui.Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Paskleista informacija turi bÅ«ti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputacijÄ , sunaikinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo.

Å meižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori. Nagrinėjamoje situacijoje Å¡ių bÅ«tinų nusikaltimo požymių nenustatyta. Žodžiai, kurių paskleidimu kaltinamas M. P., buvo iÅ¡sakyti televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje laidos dalyviai dalijosi savo mintimis rezonansinėje „pedofilijos“ byloje, susirinkę dalyviai turėjo kardinaliai prieÅ¡ingas nuomones apie aptariamus įvykius.

Jau sutikus dalyvauti tokioje laidoje jos dalyviai turėjo bÅ«ti pasiruošę emocingam nuomonių iÅ¡reiÅ¡kimui, net ne visai etiÅ¡kiems pasisakymams, įvairių emocijų pasireiÅ¡kimui. Todėl iÅ¡sakyti žodžiai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, o ne kaip veikos tyčia pažeminti savo oponentÄ .              VideoįraÅ¡e matosi, kad laidos metu jos dalyvius sunku buvo sutramdyti, nuraminti laidos vedėjui A. T., kuris paprašė pareiÅ¡kėjÄ M. K. iÅ¡eiti iÅ¡ salės, o vėliau paprašė jį iÅ¡vesti.

Tik po to, jau M. K. iÅ¡vedant iÅ¡ salės, laidoje dalyvavęs N. P. iÅ¡sireiÅ¡kė: „VSD negali parinkti agentų su normalia psichika?“ Teismas šį iÅ¡sireiÅ¡kimÄ nevertina Å¡meižtu, užtraukiančiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

             Nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadų, kad N. P. iÅ¡sakyti žodžiai turi bÅ«ti vertinami kaip BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. N. P. Å¡iuo pasisakymu netvirtino, kad M. K. yra VSD agentas. M. K. pareiÅ¡kime nepagrįstai konstatuoja, kad N. P. „visuomenei pranešė žiniÄ , kad rezonansinėje „pedofilijos“ byloje liudijęs asmuo (t.y. skundo pareiÅ¡kėjas) yra nusikalstamos LR institucijos (pagal paties N. P. vieÅ¡us pareiÅ¡kimus ir užimtÄ pozicijÄ ) Valstybės saugumo departamento agentas ir jo vieÅ¡i pasisakymai ar liudijimai įvairiose nusikalstamose bylose prieÅ¡ jo ginamÄ (duomenys neskelbtini) N. V. ir jos Å¡eimos narius, yra bÅ«tent VSD inspiruoti ir neturi nieko bendro su teise“.

Valstybės saugumo departamentas – Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atsakinga valstybės institucija, kurios veikla grindžiama bendraisiais teisiniais ir specialiaisiais principais: teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėmis ir pagrindinėms laisvėms, visuomenės ir valstybės intereso viršenybės (2012-10-17 Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo 4, 8 straipsniai). Priklausymas ar darbas šioje valstybės institucijoje nėra nusikaltimas. Jokios demokratinės valstybės pareigūnai niekada ir niekam neatskleis savo žvalgybos slaptųjų bendradarbių.

             Liudytojų teisės ir pareigos reglamentuotos Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Liudytojo parodymus byloje vertina teismas, o ne atskiri Lietuvos Respublikos piliečiai. Už poveikį liudytojui nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 233 straipsnis). M. K. apklausos bylose liudytoju atitinka BPK reikalavimus, o jo parodymai vertinami surinktų įrodymų visumoje. Å ie parodymai gali bÅ«ti nepalankÅ«s kitiems asmenims, tačiau už melagingų parodymų davimÄ nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 235 straipsnis).

M. K. kaip liudytojo apklausos baudžiamojoje byloje nieko bendro neturi su paduotu skundu dėl Å¡meižimo.             Paduotame skunde yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str., n u t a r ė: atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ pagal M.

K. skundÄ kaltinant N. P. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. Nutarties nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti skundÄ padavusiam asmeniui M. K.. SkundÄ padavęs asmuo M. K. turi teisę per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo apskųsti nutartį Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                       (paraÅ¡as)                                                    Stasys Lemežis Teisėjai                                                    (paraÅ¡ai)                                                    Jurgita Mačionytė NuoraÅ¡as tikras:                                                                                                            Stasys LemežisTeisėjas                                                                                                                                   Laureta Ulbienė