Legislator Case Law & Legislation
2eb5f1ce-02f4-40da-875f-a5f56f61a366 AI generated

2eb5f1ce-02f4-40da-875f-a5f56f61a366 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2eb5f1ce-02f4-40da-875f-a5f56f61a366
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“ Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė „If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės BÄ® Vilniaus miesto savivaldybės 2 431,40 Eur žalÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog: 1.1. 2018-09-14 ieÅ¡kovė ir UAB „TELTONIKA“ sudarė draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis „PORSHCE CAYENNE TURBO“, valst.

Legislator headnote

AI generated

2eb5f1ce-02f4-40da-875f-a5f56f61a366 · Vilniaus apygardos teismas: SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Atsakovė BÄ® Vilniaus miesto savivaldybė teismui nepateikė aptarto sprendimo. Teismas sprendė, jog trečiajam asmeniui neperduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t. y. tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1682-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02030-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6815-960/2020 pagal ieÅ¡kovės „If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“ Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė „If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės BÄ® Vilniaus miesto savivaldybės 2 431,40 Eur žalÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog: 1.1. 2018-09-14 ieÅ¡kovė ir UAB „TELTONIKA“ sudarė draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis „PORSHCE CAYENNE TURBO“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-05-05 apie 15:41 val., Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, M. D., vairuodamas nurodytÄ automobilį, įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę, kurios vienas kraÅ¡tas buvo labai aÅ¡trus ir gilus, ko neįmanoma buvo pastebėti iÅ¡ automobilio, bei apgadino automobilio padangÄ ir ratlankį. Ženklų, įspėjančių, kad kelyje yra duobė, nebuvo. 1.2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato praneÅ¡ime nurodyta, jog kelyje automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino ratÄ .

Ä®vykis užregistruotas, bet netirtas. IeÅ¡kovės atstovui apžiÅ«rėjus automobilio apgadinimus nustatyta, jog apgadinti du deÅ¡inės pusės ratai: priekinė padanga prakirsta, galinėje padangoje atsirado gumbas, apgadintas ratlankis. Padarytų apgadinimų remonto kaina 2 902,49 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). 1.3. Dėl įvykio ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 594,55 Eur (2 902,49 Eur - 307,94 Eur padangų nusidėvėjimas - 144 Eur franÅ¡izė) draudimo iÅ¡mokÄ už atliktus remonto darbus UAB „Prime Auto“ ir 144 Eur kompensuojamÄ franÅ¡izės sumÄ pervedė UAB „TELTONIKA“.

IÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį. Atliekant automobilio remonto darbus buvo bÅ«tina keisti 4 padangas, nes ant vienos aÅ¡ies turi bÅ«ti vienodos padangos. Rinkoje nepavyko rasti tokio pat raÅ¡to ir nusidėvėjimo padangų. IÅ¡mokėdama draudiminę iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė nevertino ratlankio ir vožtuvo nusidėvėjimo, kurie sudaro 370,08 Eur ir 101,01 Eur. Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėtas.

2. Atsakovė BÄ® Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, kad: 2.1. Atsakovė neginčija, jog yra kelio Vilniuje, Å eÅ¡kinės g., savininkė. Atsakovė 2018-09-25 sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kuriÄ gatvės valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Pagal sutarties nuostatas UAB „YIT Lietuva“ laikytina gatvės valdytoja pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį ir UAB „YIT Lietuva“, o ne atsakovė privalo atlyginti žalÄ .

IeÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tent dėl nurodyto įvykio buvo padaryta žala automobiliui. Atsakovė tinkamai rÅ«pinosi gatve. 2.2. Vertinant automobilio apgadinimus nepasitelktas atestuotas turto vertintojas, neiÅ¡tirtos įvykio aplinkybės. Byloje neįrodytas ir priežastinis ryÅ¡is. Automobilio vairuotojo veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Tai laikytina dideliu neatsargumu ir yra pagrindas žalÄ sumažinti arba atmesti ieÅ¡kinį.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog atsakovė yra kelio savininkė, todėl atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Trečiajam asmeniui gatvės valdymas neperduotas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės BÄ® Vilniaus miesto savivaldybės 2 431,40 Eur žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020-01-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 755 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės If P&C Insurance AS“ naudai. 4.1.

Teismas nustatė, kad 2018-09-14 ieÅ¡kovė ir UAB „TELTONIKA“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2018-09-18 iki 2019-09-17 apdraudė transporto priemonę „PORSCHE CAYENNE TURBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas laikė įrodyta, jog 2019-05-05 apie 15:41 val. M. D., važiuodamas automobiliu Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, įvažiavo į kelyje apie 1 metrÄ nuo Å¡aligatvio esančiÄ apie 40 cm pločio duobę, dėl ko buvo apgadinta automobilio deÅ¡inės pusės priekinė padanga ir ratlankis bei deÅ¡inės pusės galinė padanga. 4.2.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų, jog nurodyti automobilio apgadinimai atsirado ar galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. UAB „Prime Auto“ 2019-08-13 už automobilio remonto darbų atlikimÄ iÅ¡rašė 2 902,49 Eur (be PVM) sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė, remdamasi sutartimi, apskaičiavo 2 594,55 Eur mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir 2019-08-18 pavedimu sumokėjo UAB „Prime Auto“ 2 450,55 Eur, o 2019-08-26 pavedimu 144 Eur UAB „TELTONIKA“. 4.3.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog yra kelio, esančio Vilniuje, Å eÅ¡kinės g., savininkė. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama draudiku ir iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui, įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato, kelio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalÄ padarytÄ dėl jo sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų. Nors atsakovė pripažino, jog yra kelio Vilniuje, Å eÅ¡kinės g., savininkė, tačiau įrodinėjo, jog kelio valdytoju pagal 2018-09-25 sutartį yra trečiasis asmuo, todėl trečiajam asmeniui ir tenka atsakomybė. 4.4.

Teismas nustatė, kad 2018-09-25 tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kuriÄ trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros darbus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo už darbus apmokėti (Pirkimo sutarties 1 punktas). Pirkimo sutarties 16.11 papunktyje Å¡alys nurodė sÄ lygÄ , jog trečiasis asmuo įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , privalo gatvių defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti, aptverti ir nedelsiant be atskiro atsakovo užsakymo Å¡alinti bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti atsakovÄ .

Trečiasis asmuo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių kelių bÅ«klės ir priežiÅ«ros. 4.5. Teismas vertino, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali bÅ«ti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai Å¡ie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas.

SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Atsakovė BÄ® Vilniaus miesto savivaldybė teismui nepateikė aptarto sprendimo. Teismas sprendė, jog trečiajam asmeniui neperduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t. y. tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo pagal pirkimo sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus. 4.6. Atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės apskaičiuotų nuostolių sumos, skaičiavimų ir taikytų metodikų pagrįstumo, neteikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės paskaičiuotų nuostolių pagrįstumÄ . Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Vien tai, jog įvykis įvykio Å¡viesiu paros metu, esant sausai kelio dangai, įvertinus liudytojo M. D. paaiÅ¡kinimus, jog duobė buvo posÅ«kyje ir sunkiai matoma bei byloje esančias duobės nuotraukas, neleidžia teismui spęsti, jog M. D. tyčia įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę arba jo elgesys įvažiuojant į kelyje esančiÄ nepažymėtÄ duobę, laikytinas dideliu neatsargumu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Atsakovė BÄ® Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės „If P&C Insurance AS“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 5.1. Savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. PareigÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Jei minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-09-25 su UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-18(3.10.21-TD2), kuria UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo teikti privalomÄ sias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutartyje. Sutarties 16.11 papunktyje nustatyta, kad UAB „YIT Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog priežiÅ«ra atliekama savarankiÅ¡kai be užsakovo raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo. UAB „YIT Lietuva“ nuo 2018-09-25 iki sutarties galiojimo pabaigos turi bÅ«ti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, todėl privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų bÅ«klės. Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „YIT Lietuva“, kuri prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. Sutarties 16.11 papunkčio pagrindu UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo savo sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. 5.2.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių Å¡ulinių avarinių gedimų operatyvaus Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡o 12 punktu, už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta Å¡ulinių dangčiai (atviri Å¡uliniai) arba netinkamas jų aukÅ¡tis pagal gatvės dangÄ .

Atsakovei sudarius sutartį su UAB „YIT Lietuva“, Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigÄ užtikrinti tinkamÄ gatvių bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ . 5.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, taip pat žemesnių teismų praktika, kurioje buvo nagrinėtos visai kitos faktinės aplinkybės. Bylose, kuriose sprendžiamas žalos atlyginimo automobiliams įvažiavus į gatvėse atsivėrusias duobes klausimas, formuojasi ydinga praktika, kuomet, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, už gatvėse automobiliams padarytÄ Å¾alÄ konstatuojama Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė.

Teismai nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo analizuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011-01-25 sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuri yra nebegaliojanti ir kurioje nebuvo Å¡alių susitarta dėl gatvių valdymo perdavimo. Galiojančiose Vilniaus miesto savivaldybės ir rangovų sudarytose sutartyse daug iÅ¡samiau apibrėžtos Å¡alių teisės ir pareigos, rangovams suteikiamos platesnio pobÅ«džio funkcijos, sutartyse aiÅ¡kiai susitariama, kam priklauso gatvių valdymas visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.

Aktualioje sutartyje taip pat įtvirtintos išsamios nuostatos, susijusios su gatvių remontu, priežiūra ir valdymo perdavimu. 5.4. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, ar automobilis iki eismo įvykio buvo tinkamas eksploatuoti, nėra automobilio nuotraukų iš eismo įvykio vietos, nėra eismo įvykio schemos. Nesutinka ir su teismo išaiškinimu, kad nėra pagrindo abejoti vairuotojo teikiamais paaiškinimais, kadangi vairuotojas kaip tik yra suinteresuotas interpretuoti eismo įvykio aplinkybes.

Nustačius, kad vairuotojas buvo atsakingas už eismo įvykį, žalÄ turės padengti ir jis. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl savo paties kaltės laiku nepastebėjo kliÅ«ties kelyje. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

6. IeÅ¡kovė „If P&C Insurance AS“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 6.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CK 6.266  straipsnio 2 dalį asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas), siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.

Pagal rangos sutarties nuostatas rangovas prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigÄ , tačiau jų remonto darbai gali bÅ«ti atlikti tik savivaldybės raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo pagrindu, o už savarankiÅ¡kai atliktus ir su savivaldybe nesuderintus darbus atsakovei nemokama. Rangovas sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, be ne savo nuožiÅ«ra. Darbai, kuriuos rangovas gali atlikti be savivaldybės sutikimo, susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu ir rangovo savarankiÅ¡kumas Å¡ioje srityje apsiriboja tik defektų Å¡alinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti savivaldybę. Sutarties nuostatos rodo, jog realiÄ , savarankiÅ¡kÄ kelio valdymo teisę ir iÅ¡ jos kylančiÄ sprendimų priėmimo teisę turi savivaldybė, bet ne rangovas. 6.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo pagal rangos sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus 6.3. Atsakovė nenurodė (neįrodė) konkrečių kaltų vairuotojo veiksmų, argumentus dėl vairuotojo kaltės grindė abstrakčiais teiginiais. Atsakovei nepateikus įrodymų dėl vairuotojo didelio neatsargumo, teismui nebuvo pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės ar sumažinti žalos atlyginimo sumÄ .

Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad vairuotojas teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, jog gumbas užpakalinėje padangoje atsirado būtent po eismo įvykio. Teismui pateiktose automobilio apžiūros po įvykio metu nuotraukose užfiksuotas galinės padangos gumbas nemažas. Eksploatuojant automobilį su tokiu gumbu būtų buvusi jaučiama automobilio vibracija, todėl jeigu gumbas būtų buvęs iki įvykio, vairuotojas apie jį būtų neabejotinai žinojęs. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra automobilio nuotraukų iš eismo įvykio vietos.

Ieškovė teismui pateikė iš policijos gautas patrulių eismo įvykio vietos nuotraukas, kuriose užfiksuota duobė ir sugadintas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje vyksta ginčas dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės dėl įvykio, įvykusio 2019-05-05 Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, kurio metu buvo apgadinta UAB „TELTONIKA“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „PORSCHE CAYENNE TURBO“, vairuota M. D., ieÅ¡kovės (draudikės) „If P&C Insurance AS, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , naudai priteista 2 431,40 Eur žala.

10. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės kvestionuoja trimis aspektais, t. y.

i) ieÅ¡kinio reikalavimai pareikÅ¡ti netinkamam atsakovui (ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsakingas už transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ ); ii) dėl 2019-05-05 įvykio, kurio metu padaryta žala transporto priemonei yra ir vairuotojo kaltė ir; iii) ieÅ¡kovė nepagrindė (neįrodė) žalos dydžio. Dėl subjekto, kuris atsakingas už transporto priemonei padarytÄ turtinę žalÄ 11. Bylos duomenimis, transporto priemonė „PORSCHE CAYENNE TURBO S“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „TELTONIKA“.

Aptarta transporto priemonė, vairuojama M. D., 2019-05-05 pateko į įvykį, kurio metu transporto priemonė Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę ir buvo apgadinta. Apylinkės teismas laikė, kad už įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ atsakinga kelio (gatvės) savininkė, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka ir teigia, kad už įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ atsakinga UAB „YIT Lietuva“, kuriai 2018-09-25 sutarties Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) pagrindu buvo perduotas gatvės, esančios Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, valdymas.

12. Pasisakant dėl aukščiau nurodyto atsakovės argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė yra kelio, esančio Vilniuje, Šeškinės g. 55A, savininkė. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

13. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Aptartų nuostatų gramatinės konstrukcijos rodo, kad:

i) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė (prezumpcija), kad už kelio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako kelio savininkas, t. y. asmuo, kuris keliÄ valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis); ii) visgi, savininkas neatsako už kelio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ tuomet, kai kelio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir joje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

14. Teismų praktikoje pastebėta, kad CK 6.266 straipsnis numato (aptaria) tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020, nutarties 37 punktÄ ). Esant ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininkės (atsakovės) turima kelio (gatvės), esančio Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl atsakovei (ne)kyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytÄ turtinę žalÄ , bÅ«tina vertinti, ar atsakovė, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , faktinių bylos aplinkybių kontekste iÅ¡ tiesų yra perdavusi savo valdymo teisę į keliÄ (gatvę).

15. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra numatyta viena iÅ¡ pamatinių privatinės teisės taisyklių, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiÅ«ra. Ta pati CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos gramatinė konstrukcija rodo, kad savininko nuožiÅ«ros teisė į nuosavybės įgyvendinimÄ turi nepažeisti įstatymų.

16. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų (subjektų) turimų teisių turinį skirstomÄ Ä¯ privačios nuosavybės teisę ir vieÅ¡osios nuosavybės teisę. VieÅ¡osios ir privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. VieÅ¡osios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja vieÅ¡osios teisės normos ir CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek vieÅ¡osios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nesureguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

17. Kadangi Vilniaus mieste esančios vieÅ¡osios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, tai reiÅ¡kia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų vieÅ¡osios teisės teisinį reguliavimÄ . Aptariamu atveju aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDJÄ®) (VSTVNDJÄ® 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 8, 13–14 dalys). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja:

i) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â€“ įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJÄ® 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtÄ ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, Å¡ių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

VSTVNDJÄ® 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, vieÅ¡osios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 48 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Ä® bylÄ neteikti duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ perduoti gatvės, esančios Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, valdymÄ patikėjimo teise kitam subjektui. Tokios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

18. VSÄ® 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobÅ«dį skirstomos į vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. VSÄ® 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata detalizuota ir Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei gatvių taisymo bei priežiÅ«ros pareiga numatyta ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.

VSÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos.

19. Aptarto teisinio reguliavimo analizė rodo, kad gatvių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobÅ«dį laikytina vieÅ¡osios paslaugos teikimu. Organizuodama aptartÄ vieÅ¡osios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiÅ«ros) teikimÄ savivaldybė turi teisę aptartos paslaugos teikimo įgyvendinimÄ pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau vieÅ¡osios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimÄ organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedÅ«rų, numatytų vieÅ¡osios teisės aktuose, bÅ«tų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ statinio (bylos atveju – kelio (gatvės)) valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiÅ«ros funkcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). VieÅ¡osios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiÅ¡kų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.

21. Aptariamu atveju, pasisakydama dėl tinkamo atsakovo byloje, atsakovė taip pat remiasi ir su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi, todėl būtina analizuoti ir vertinti, ar atsakovė iš tiesų yra perdavusi kelio (gatvės), esančio Vilniuje, Šeškinės g. 55A, valdymo teisę pagal 2018-09-25 sutarties Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) nuostatas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai:

i) kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiÅ«ros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiÅ«ros funkcija; ii) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir joje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

22. Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ (UAB YIT Infra Lietuva) 2018-09-25 sudarytÄ sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties nuostatų turinį, sutartyje numatytas Å¡alių teises ir pareigas bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes): 22.1. nustatyta, kad 2018-09-25 sutartis Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) yra vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, sudaryta konkurso (viešųjų pirkimų) bÅ«du (CK 6.380–6.382 straipsniai).

Tai, kad analizuojama sutartis sudaryta konkurso bÅ«du pagal viešųjų pirkimų įstatymÄ matyti tiek iÅ¡ pačios sutarties nuostatų turinio (žr. sutarties 11, 41, 43, 50 punktus ir 17.8, 40.4 papunkčius – nurodytų nuostatų turinyje yra nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymÄ ir vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras), tiek iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos Centrinės viešųjų pirkimų Informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (žr. http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=&filter_proctype=&filter_authority=&filter_jarcode=188710061&filter_purchaseCode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=&filter_supplier_jarcode=122657512&filter_agreement_type=); 22.2. pagal sutarties 1 punktÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) (rangovė) sudarė pirkimo sutartį, pagal kuriÄ rangovė įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus.

Pagal sutarties 9 punktÄ , užsakovė sumoka rangovei už faktiÅ¡kai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku pagal darbų priėmimo-pardavimo aktÄ , darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ ir pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavaliÅ¡kais sprendimais. Sutarties 16.1 papunktyje rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovo užsakymÄ , kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi bÅ«ti atlikti; 22.3. sutarties 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja ,,nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams“.

Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovÄ ir darbus atlikti pagal jo pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ ir jame nurodytas apimtis (sutarties 16.12 papunktis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) nuostatos pagrindžia, kad sutarties Å¡alys susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų remonto bei priežiÅ«ros darbų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ sutartimi priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ Ä¯gyvendino nesavarankiÅ¡kai. Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad ja UAB „YIT Lietuva“ priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiÅ«ros funkcija.

24. Vertinant sutarties 16.11 papunkčio nuostatÄ , kurioje įraÅ¡yta sÄ lyga, jog UAB „YIT Lietuva“ yra gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme pažymėtina, jog tokia sÄ lyga per se (liet. savaime) dar neįrodo, kad atsakovė perdavė savarankiÅ¡kÄ kelio (gatvės) valdymÄ teisę. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iÅ¡ esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, jog kelio (gatvės), esančios Vilniuje, Å eÅ¡kinės g. 55A, valdymo perdavimas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisės (pvz., priėmimo–perdavimo aktas).

Atsakovė 16.11 papunktyje nurodė nuorodas ne į bendrÄ sias valdymo teisės nuostatas, numatytas CK 4 knygoje, o tik į CK 6.266 straipsnį. Jau minėta, kad CK 6.266 straipsnis nereguliuoja valdymo teisės perdavimo klausimų. Sutarties 16.11 papunktyje numatyta nuoroda į CK 6.266 straipsnio nuostatÄ labiau pagrindžia tai, kad Å¡alys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.252 straipsnio) tarpusavio teisėms ir pareigoms. Kadangi prievolių teisėje, skirtingai nei daiktinėje teisėje, galioja sutarties uždarumo principas, tai sutarties 16.11 papunktyje nurodyta nuoroda į valdymo teisės perdavimÄ CK 6.266 straipsnio kontekste, teisiniu požiÅ«riu, aktuali tik tarpusavio sutarties Å¡alių teisių ir pareigų žalos atlyginimo prievolėje apimčiai.

Aptarta nuostata nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė bÅ«tų perdavusi savarankiÅ¡kÄ valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios bÅ«tų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiÅ«ra. Be to, pirmiau nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo, kuriuo bÅ«tų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos, taip pat ir Å eÅ¡kinės gatvės (žr.

šios nutarties 17 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29715-1097/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23588-2019-7) buvo pripažinta, kad pagal 2018-09-25 su UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva) sudarytÄ darbų atlikimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) už transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl kelio (gatvės) trÅ«kumų, atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. IÅ¡ Centrinės viešųjų pirkimo Informacinės sistemos duomenų bazės nustatyta, kad 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) ir 2018-09-25 sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) sÄ lygos tokios pačios.

26. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Apeliantės vertinimu, teismai situacijose, kai žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-7-105-687/2016 iÅ¡aiÅ¡kinimus, formuoja ydingÄ praktikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pakartoti ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Vien ta aplinkybė, jog aptariamu atveju sutartis sudaryta su kitu subjektu, ar konkrečioje sutartyje yra naujų sÄ lygų, kurios nebuvo analizuotos kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-105-687/2016, nereiÅ¡kia, kad žemesnės instancijos teismas gali nukrypti nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų (CPK 4 straipsnis). Aptariamu atveju aktualÅ«s kasacinio teismo teisės normų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimo apsektai, kurie ne mechaniÅ¡kai, tačiau kiekvienu individualiu atveju analizuojami konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino individualias bylos faktinės aplinkybes ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-105-687/2016 pateikti CK 6.266 straipsnyje numatytos valdytojo sampratos išaiškinimai negalėtų būti taikomi ir šioje byloje. Taip pat vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 laikėsi kitos pozicijos, nei laikomasi šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 sprendimas priimtas vienasmeniškai, šioje byloje teisėjų kolegija laikosi vieningos nuomonės.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas individualias aplinkybes nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentais, jog CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme už įvykio, įvykusio 2019-05-05, metu padaryta žalÄ atsakovė yra netinkamas atsakovas. Dėl vairuotojo kaltės (ne)buvimo 28. Apylinkės teismas sprendė, jog transporto priemonės vairuotojo didelis neatsargumas buvo neįrodytas. Atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad:

i) transporto priemonės vairuotojas negalėjo patvirtinti, jog gumbas galinėje padangoje atsirado bÅ«tent po įvykio; ii) vairuotojas prisėmė rizikÄ , kadangi neapdariai ir neatsargiai vairavo transporto priemonę.

29. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/ 2019, nutarties 19 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalÄ sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikÅ¡mę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba Å¡alinti žalÄ padariusio asmens atsakomybę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis;

Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).

30. Pasisakant dėl nukentėjusio asmens tyčios ir(ar) didelio neatsargumo pažymėtina, kad: 30.1. CK normos expressis verbis (liet. aiÅ¡kiai žodžiais) neapibrėžia asmens tyčios sampratos, tačiau kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos arba sÄ moningai leidžiama jai (žalai) atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011). Atsakovė neįrodinėjo transporto priemonės vairuotojo tyčios, todėl plačiau dėl vienos iÅ¡ kaltės formų (tyčios) nepasisakoma; 30.2.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, nutarties 67 punktÄ ). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo jÄ esant (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytÄ kasacinę praktikÄ ).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo M. D. būtų elgęsis nerūpestingai. Priešingai, iš bylos įrodymų matyti, kad transporto priemonės vairuotojas už kelių eismo pažeidimus įvykio metu nebuvo nubaustas. Nenustatyta, kad transporto priemonės vairuotojas važiavo itin dideliu greičiu arba itin pavojingai manevruodamas. Transporto priemonės vairuotojas transporto priemonę vairavo dienos metu, esant geram matomumui, Vilniaus mieste, asfaltuotoje kelio dalyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo nėra.

31. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad transporto priemonės PORSCHE CAYENNE dešinės pusės galinės dalies rate gumbas atsirado ne dėl įvykio, o kur kas anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovės teiginiai tėra neįrodyta gynybinė versija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad:

i) įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; ii) vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, nutarties 44 punktas). Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog gumbas transporto priemonės galiniame deÅ¡inės pusės rate atsirado bÅ«tent dėl 2019-05-05 įvykio, o ne prieÅ¡ įvykį. Kokių nors įrodymų ar teiginių, kurie leistų svarstyti kitÄ versijÄ , t. y. kad gumbas padangoje galėjo atsirasti dar prieÅ¡ įvykį atsakovė nepateikė.

32. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) tyčia ar didelis neatsargumas, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybes ar taikyti civilinę atsakomybė tik iÅ¡ dalies. Dėl priteistos žalos dydžio (ne)pagrįstumo 33. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio bei to, ar transporto priemonė iki eismo įvykio buvo tinkama eksploatuoti. Taip pat nurodė, kad nėra transporto priemonės nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra eismo įvykio schemos.

34. Pasisakant dėl aukščiau nurodytų atsakovės argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žalos dydis buvo įrodinėjamas remonto darbų sÄ mata ir remonto darbų sÄ skaita (žr. 9 ir 10 ieÅ¡kinio priedus). Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų, kodėl remonto darbų sÄ matoje ir remonto darbų sÄ skaitoje nurodytos sumos neįrodo transporto priemonei padarytos žalos dydžio. Remonto darbų sÄ matoje nurodyta, kad buvo keistas 1 ratlankis ir 4 padangos, nurodytos tiek medžiagų (detalių), tiek darbų kainos.

Atkreiptinas dėmesys, jog remonto darbų sÄ matoje buvo nurodyta remonto kaina 3 528,18 Eur. Remonto sÄ skaitoje pritaikyta nuolaida ir nurodyta 3 512,01 Eur suma. Pagal ieÅ¡kovės atliktÄ Å¾alos paskaičiavimÄ buvo apskaičiuota 2 594,55 Eur draudimo iÅ¡moka (žr. 11 ieÅ¡kinio priedÄ ) (144 Eur pervesti tiesiogiai UAB „TELTONIKA“, o likusi 2 450,55 Eur suma transporto priemonės remonto darbus atlikusiai bendrovei). Apeliacinės instancijos teismas nei remonto sÄ matoje, nei remonto sÄ skaitoje, nei žalos apskaičiavime akivaizdžių trÅ«kumų ar prieÅ¡taravimų nenustatė.

35. Atsakovė nurodė, jog į bylÄ nebuvo pateiktos įvykio nuotraukos. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuotraukos buvo teiktos į bylÄ kartu su 8 ieÅ¡kinio priedu. Susipažinus su į bylÄ teiktomis nuotraukomis matyti tiek pati transporto priemonė PORSCHE CAYENNE, tiek jai padaryti apgadinimai, tiek užfiksuota ir duobė. Teisėjų kolegija pastebi, jog duobė pakankamai gili, matyti aÅ¡trÅ«s asfalto kampai.

36. Bylos duomenys taip pat rodo, kad į įvykio vietÄ buvo kviesti ir policijos pareigÅ«nai (žr. 6–7 priedus). Byloje yra ir 2020-04-09 policijos raÅ¡tas elektroniniu laiÅ¡ku, kuriame nurodyta, jog įvykis buvo registruotas pažymai dėl draudimo gauti, pridėtos ir policijos pareigÅ«nų darytos nuotraukos (el. b. l. 76). Teisėjų kolegija, palyginusi policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje darytas nuotraukas su ieÅ¡kinio 8 priede pridėtomis nuotraukomis sprendžia, jog duomenys neprieÅ¡taringi, o transporto priemonės apgadinimai – akivaizdÅ«s. Nors atsakovė ir nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonė iki eismo įvykio buvo tinkama eksploatuota, tačiau pažymėtina, kad Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros iÅ¡raÅ¡as patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybę (žr. 5 ieÅ¡kinio priedÄ ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje teisėje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, atsakovei, teigiančiai, kad transporto priemonė buvo netinkama eksploatuoti dar iki 2019-05-05 įvykio, teismui turėjo bÅ«ti pateikti įrodymai, kurie bent tikėtinai galėtų patvirtinti atsakovės nurodytas aplinkybes. Visgi, tokių įrodymu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

37. Apibendrinat aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepaneigė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrįstai priteisė praÅ¡omÄ Å¾alos dydį. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (perteklinės teismų praktikos citavimas bei akcentavimas, teisės normų subjektyvus interpretavimas, bendrojo pobÅ«džio samprotavimai apie situacijos vertinimÄ ir pan.) teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus