2eb5f1ce-02f4-40da-875f-a5f56f61a366 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinÄ bendrovÄ âYIT Lietuvaâ TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ âIf P&C Insurance ASâ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄs 2 431,40 Eur žalÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodÄ, jog: 1.1. 2018-09-14 ieÅ¡kovÄ ir UAB âTELTONIKAâ sudarÄ draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis âPORSHCE CAYENNE TURBOâ, valst.
Legislator headnote
AI generated2eb5f1ce-02f4-40da-875f-a5f56f61a366 · Vilniaus apygardos teismas: SprendimÄ dÄl turto perdavimo patikÄjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybÄs taryba. AtsakovÄ BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄ teismui nepateikÄ aptarto sprendimo. Teismas sprendÄ, jog treÄiajam asmeniui neperduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dÄl darbų atlikimo ir atsakomybÄs už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t. y. tarp ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens susiklostÄ sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1682-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02030-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija susidedanti iÅ¡ Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs biudžetinÄs įstaigos Vilniaus miesto savivaldybÄs apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-6815-960/2020 pagal ieÅ¡kovÄs âIf P&C Insurance ASâ ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybei dÄl žalos atlyginimo.
TreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinÄ bendrovÄ âYIT Lietuvaâ TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ âIf P&C Insurance ASâ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄs 2 431,40 Eur žalÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodÄ, jog: 1.1. 2018-09-14 ieÅ¡kovÄ ir UAB âTELTONIKAâ sudarÄ draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis âPORSHCE CAYENNE TURBOâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-05-05 apie 15:41 val., Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, M. D., vairuodamas nurodytÄ automobilį, įvažiavo į kelyje esanÄiÄ duobÄ, kurios vienas kraÅ¡tas buvo labai aÅ¡trus ir gilus, ko neįmanoma buvo pastebÄti iÅ¡ automobilio, bei apgadino automobilio padangÄ ir ratlankį. Ženklų, įspÄjanÄių, kad kelyje yra duobÄ, nebuvo. 1.2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato praneÅ¡ime nurodyta, jog kelyje automobilis įvažiavo į duobÄ ir apgadino ratÄ .
Ä®vykis užregistruotas, bet netirtas. IeÅ¡kovÄs atstovui apžiÅ«rÄjus automobilio apgadinimus nustatyta, jog apgadinti du deÅ¡inÄs pusÄs ratai: priekinÄ padanga prakirsta, galinÄje padangoje atsirado gumbas, apgadintas ratlankis. Padarytų apgadinimų remonto kaina 2 902,49 Eur be pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio (toliau â PVM). 1.3. DÄl įvykio ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2 594,55 Eur (2 902,49 Eur - 307,94 Eur padangų nusidÄvÄjimas - 144 Eur franÅ¡izÄ) draudimo iÅ¡mokÄ už atliktus remonto darbus UAB âPrime Autoâ ir 144 Eur kompensuojamÄ franÅ¡izÄs sumÄ pervedÄ UAB âTELTONIKAâ.
IÅ¡mokÄjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovÄ Ä¯gijo atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ už žalÄ asmenį. Atliekant automobilio remonto darbus buvo bÅ«tina keisti 4 padangas, nes ant vienos aÅ¡ies turi bÅ«ti vienodos padangos. Rinkoje nepavyko rasti tokio pat raÅ¡to ir nusidÄvÄjimo padangų. IÅ¡mokÄdama draudiminÄ iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovÄ nevertino ratlankio ir vožtuvo nusidÄvÄjimo, kurie sudaro 370,08 Eur ir 101,01 Eur. Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui grÄsmÄ keliantis kelio dangos defektas (duobÄ) nebuvo tinkamai pažymÄtas.
2. AtsakovÄ BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindÄ tuo, kad: 2.1. AtsakovÄ neginÄija, jog yra kelio Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g., savininkÄ. AtsakovÄ 2018-09-25 sudarÄ sutartį su treÄiuoju asmeniu, pagal kuriÄ gatvÄs valdymas buvo perduotas treÄiajam asmeniui. Pagal sutarties nuostatas UAB âYIT Lietuvaâ laikytina gatvÄs valdytoja pagal Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.266 straipsnį ir UAB âYIT Lietuvaâ, o ne atsakovÄ privalo atlyginti žalÄ .
IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog bÅ«tent dÄl nurodyto įvykio buvo padaryta žala automobiliui. AtsakovÄ tinkamai rÅ«pinosi gatve. 2.2. Vertinant automobilio apgadinimus nepasitelktas atestuotas turto vertintojas, neiÅ¡tirtos įvykio aplinkybÄs. Byloje neįrodytas ir priežastinis ryÅ¡is. Automobilio vairuotojo veiksmai pasireiÅ¡kÄ rizikos prisiÄmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Tai laikytina dideliu neatsargumu ir yra pagrindas žalÄ sumažinti arba atmesti ieÅ¡kinį.
3. TreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB âYIT Lietuvaâ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, jog atsakovÄ yra kelio savininkÄ, todÄl atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . TreÄiajam asmeniui gatvÄs valdymas neperduotas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020-07-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino â priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄs 2 431,40 Eur žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2020-01-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 755 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovÄs If P&C Insurance ASâ naudai. 4.1.
Teismas nustatÄ, kad 2018-09-14 ieÅ¡kovÄ ir UAB âTELTONIKAâ sudarÄ transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovÄ nuo 2018-09-18 iki 2019-09-17 apdraudÄ transporto priemonÄ âPORSCHE CAYENNE TURBOâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas laikÄ Ä¯rodyta, jog 2019-05-05 apie 15:41 val. M. D., važiuodamas automobiliu Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, įvažiavo į kelyje apie 1 metrÄ nuo Å¡aligatvio esanÄiÄ apie 40 cm ploÄio duobÄ, dÄl ko buvo apgadinta automobilio deÅ¡inÄs pusÄs priekinÄ padanga ir ratlankis bei deÅ¡inÄs pusÄs galinÄ padanga. 4.2.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nepateikta įrodymų, kurie paneigtų, jog nurodyti automobilio apgadinimai atsirado ar galÄjo atsirasti kitomis aplinkybÄmis ir kitu laiku. UAB âPrime Autoâ 2019-08-13 už automobilio remonto darbų atlikimÄ iÅ¡raÅ¡Ä 2 902,49 Eur (be PVM) sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovÄ, remdamasi sutartimi, apskaiÄiavo 2 594,55 Eur mokÄtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir 2019-08-18 pavedimu sumokÄjo UAB âPrime Autoâ 2 450,55 Eur, o 2019-08-26 pavedimu 144 Eur UAB âTELTONIKAâ. 4.3.
AtsakovÄ bylos nagrinÄjimo metu neginÄijo aplinkybÄs, jog yra kelio, esanÄio Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g., savininkÄ. Teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄ, bÅ«dama draudiku ir iÅ¡mokÄjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam asmeniui, įgijo teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato, kelio savininko (valdytojo) atsakomybÄ už žalÄ padarytÄ dÄl jo sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų. Nors atsakovÄ pripažino, jog yra kelio Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g., savininkÄ, taÄiau įrodinÄjo, jog kelio valdytoju pagal 2018-09-25 sutartį yra treÄiasis asmuo, todÄl treÄiajam asmeniui ir tenka atsakomybÄ. 4.4.
Teismas nustatÄ, kad 2018-09-25 tarp ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kuriÄ treÄiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto VakarinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros darbus, o ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo už darbus apmokÄti (Pirkimo sutarties 1 punktas). Pirkimo sutarties 16.11 papunktyje Å¡alys nurodÄ sÄ lygÄ , jog treÄiasis asmuo įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ , privalo gatvių defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymÄti, aptverti ir nedelsiant be atskiro atsakovo užsakymo Å¡alinti bei apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti atsakovÄ .
TreÄiasis asmuo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto VakarinÄs miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių kelių bÅ«klÄs ir priežiÅ«ros. 4.5. Teismas vertino, jog pagal ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikÄjimo teise gali bÅ«ti perduodamas pagal turto patikÄjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai Å¡ie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas.
SprendimÄ dÄl turto perdavimo patikÄjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybÄs taryba. AtsakovÄ BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄ teismui nepateikÄ aptarto sprendimo. Teismas sprendÄ, jog treÄiajam asmeniui neperduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dÄl darbų atlikimo ir atsakomybÄs už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t. y. tarp ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens susiklostÄ sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
TreÄiasis asmuo pagal pirkimo sutartį neįgijo teisÄs savarankiÅ¡kai sprÄsti dÄl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninÄs priežiÅ«ros darbus. 4.6. AtsakovÄ neginÄijo ieÅ¡kovÄs apskaiÄiuotų nuostolių sumos, skaiÄiavimų ir taikytų metodikų pagrįstumo, neteikÄ Ä¯rodymų, paneigianÄių ieÅ¡kovÄs paskaiÄiuotų nuostolių pagrįstumÄ . AtsakovÄ nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindÄ automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, taÄiau nepateikÄ Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄių įrodymų.
Vien tai, jog įvykis įvykio Å¡viesiu paros metu, esant sausai kelio dangai, įvertinus liudytojo M. D. paaiÅ¡kinimus, jog duobÄ buvo posÅ«kyje ir sunkiai matoma bei byloje esanÄias duobÄs nuotraukas, neleidžia teismui spÄsti, jog M. D. tyÄia įvažiavo į kelyje esanÄiÄ duobÄ arba jo elgesys įvažiuojant į kelyje esanÄiÄ nepažymÄtÄ duobÄ, laikytinas dideliu neatsargumu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. AtsakovÄ BÄ® Vilniaus miesto savivaldybÄ apeliaciniu skundu praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020-07-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs âIf P&C Insurance ASâ ieÅ¡kinį atmesti.
Apeliacinį skundÄ grindÄ Å¾emiau nurodytomis aplinkybÄmis: 5.1. SavivaldybÄs nevykdo jų teritorijose esanÄių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o atlieka užsakovÄs pareigas ir paveda darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. PareigÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Jei minÄtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija 2018-09-25 su UAB âYIT Lietuvaâ sudarÄ sutartį Nr. A62-18(3.10.21-TD2), kuria UAB âYIT Lietuvaâ įsipareigojo teikti privalomÄ sias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutartyje. Sutarties 16.11 papunktyje nustatyta, kad UAB âYIT Lietuvaâ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ ; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymÄti gairelÄmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti užsakovÄ .
Tai reiÅ¡kia, jog priežiÅ«ra atliekama savarankiÅ¡kai be užsakovo raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo. UAB âYIT Lietuvaâ nuo 2018-09-25 iki sutarties galiojimo pabaigos turi bÅ«ti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, todÄl privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų bÅ«klÄs. Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB âYIT Lietuvaâ, kuri prisiÄmÄ nuolatinÄs gatvių stebÄsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusÄ bei atsakomybÄ dÄl netinkamos gatvių bÅ«klÄs. Sutarties 16.11 papunkÄio pagrindu UAB âYIT Lietuvaâ įsipareigojo savo sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dÄl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. 5.2.
Remiantis Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvÄse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių Å¡ulinių avarinių gedimų operatyvaus Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡o 12 punktu, už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojanÄios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvÄs danga arba apledÄja gatvÄ; sulūžta Å¡ulinių dangÄiai (atviri Å¡uliniai) arba netinkamas jų aukÅ¡tis pagal gatvÄs dangÄ .
Atsakovei sudarius sutartį su UAB âYIT Lietuvaâ, Vilniaus miesto savivaldybÄ Ä¯vykdÄ savo, kaip kelio savininko, pareigÄ užtikrinti tinkamÄ gatvių bÅ«klÄ bei priežiÅ«rÄ . 5.3. Teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, taip pat žemesnių teismų praktika, kurioje buvo nagrinÄtos visai kitos faktinÄs aplinkybÄs. Bylose, kuriose sprendžiamas žalos atlyginimo automobiliams įvažiavus į gatvÄse atsivÄrusias duobes klausimas, formuojasi ydinga praktika, kuomet, remiantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, už gatvÄse automobiliams padarytÄ Å¾alÄ konstatuojama Vilniaus miesto savivaldybÄs atsakomybÄ.
Teismai nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad minimoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje buvo analizuota Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos ir UAB âGrindaâ 2011-01-25 sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuri yra nebegaliojanti ir kurioje nebuvo Å¡alių susitarta dÄl gatvių valdymo perdavimo. GaliojanÄiose Vilniaus miesto savivaldybÄs ir rangovų sudarytose sutartyse daug iÅ¡samiau apibrÄžtos Å¡alių teisÄs ir pareigos, rangovams suteikiamos platesnio pobÅ«džio funkcijos, sutartyse aiÅ¡kiai susitariama, kam priklauso gatvių valdymas visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.
Aktualioje sutartyje taip pat įtvirtintos iÅ¡samios nuostatos, susijusios su gatvių remontu, priežiÅ«ra ir valdymo perdavimu. 5.4. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ Å¾alos dydžio, ar automobilis iki eismo įvykio buvo tinkamas eksploatuoti, nÄra automobilio nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos, nÄra eismo įvykio schemos. Nesutinka ir su teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad nÄra pagrindo abejoti vairuotojo teikiamais paaiÅ¡kinimais, kadangi vairuotojas kaip tik yra suinteresuotas interpretuoti eismo įvykio aplinkybes.
NustaÄius, kad vairuotojas buvo atsakingas už eismo įvykį, žalÄ turÄs padengti ir jis. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dÄl savo paties kaltÄs laiku nepastebÄjo kliÅ«ties kelyje. Byloje nÄra duomenų, kad transporto priemonÄs vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, negalÄjo pastebÄti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todÄl vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybÄ dÄl kilusios žalos.
6. IeÅ¡kovÄ âIf P&C Insurance ASâ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020-07-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindÄ Å¾emiau nurodytomis aplinkybÄmis: 6.1. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad taikant CK 6.266  straipsnio 2 dalį asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas), siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybÄ taikoma ne jam, o kitam asmeniui.
Pagal rangos sutarties nuostatas rangovas prisiÄmÄ vykdyti priskirtų kelių stebÄsenos pareigÄ , taÄiau jų remonto darbai gali bÅ«ti atlikti tik savivaldybÄs raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo pagrindu, o už savarankiÅ¡kai atliktus ir su savivaldybe nesuderintus darbus atsakovei nemokama. Rangovas sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal savivaldybÄs nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, be ne savo nuožiÅ«ra. Darbai, kuriuos rangovas gali atlikti be savivaldybÄs sutikimo, susijÄ tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu ir rangovo savarankiÅ¡kumas Å¡ioje srityje apsiriboja tik defektų Å¡alinimu, reikalavimu nedelsiant pažymÄti, aptverti defektus ir apie juos informuoti savivaldybÄ. Sutarties nuostatos rodo, jog realiÄ , savarankiÅ¡kÄ kelio valdymo teisÄ ir iÅ¡ jos kylanÄiÄ sprendimų priÄmimo teisÄ turi savivaldybÄ, bet ne rangovas. 6.2.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad treÄiasis asmuo pagal rangos sutartį neįgijo teisÄs savarankiÅ¡kai sprÄsti dÄl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninÄs priežiÅ«ros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus 6.3. AtsakovÄ nenurodÄ (neįrodÄ) konkreÄių kaltų vairuotojo veiksmų, argumentus dÄl vairuotojo kaltÄs grindÄ abstrakÄiais teiginiais. Atsakovei nepateikus įrodymų dÄl vairuotojo didelio neatsargumo, teismui nebuvo pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybÄs ar sumažinti žalos atlyginimo sumÄ .
AtsakovÄ nepagrįstai nurodÄ, kad vairuotojas teismo posÄdžio metu negalÄjo patvirtinti, jog gumbas užpakalinÄje padangoje atsirado bÅ«tent po eismo įvykio. Teismui pateiktose automobilio apžiÅ«ros po įvykio metu nuotraukose užfiksuotas galinÄs padangos gumbas nemažas. Eksploatuojant automobilį su tokiu gumbu bÅ«tų buvusi jauÄiama automobilio vibracija, todÄl jeigu gumbas bÅ«tų buvÄs iki įvykio, vairuotojas apie jį bÅ«tų neabejotinai žinojÄs. AtsakovÄ nepagrįstai teigia, kad byloje nÄra automobilio nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos.
IeÅ¡kovÄ teismui pateikÄ iÅ¡ policijos gautas patrulių eismo įvykio vietos nuotraukas, kuriose užfiksuota duobÄ ir sugadintas automobilis. ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacinį skundÄ , absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1â7 punktuose, nenustatÄ, taip pat nenustatÄ ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Byloje vyksta ginÄas dÄl apylinkÄs teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs dÄl įvykio, įvykusio 2019-05-05 Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, kurio metu buvo apgadinta UAB âTELTONIKAâ nuosavybÄs teise priklausanti transporto priemonÄ âPORSCHE CAYENNE TURBOâ, vairuota M. D., ieÅ¡kovÄs (draudikÄs) âIf P&C Insurance AS, veikianÄios per âIf P&C Insurance ASâ filialÄ , naudai priteista 2 431,40 Eur žala.
10. AtsakovÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmÄs kvestionuoja trimis aspektais, t. y.
i) ieÅ¡kinio reikalavimai pareikÅ¡ti netinkamam atsakovui (ne atsakovÄ, o treÄiasis asmuo UAB âYIT Lietuvaâ atsakingas už transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ ); ii) dÄl 2019-05-05 įvykio, kurio metu padaryta žala transporto priemonei yra ir vairuotojo kaltÄ ir; iii) ieÅ¡kovÄ nepagrindÄ (neįrodÄ) žalos dydžio. DÄl subjekto, kuris atsakingas už transporto priemonei padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ 11. Bylos duomenimis, transporto priemonÄ âPORSCHE CAYENNE TURBO Sâ, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB âTELTONIKAâ.
Aptarta transporto priemonÄ, vairuojama M. D., 2019-05-05 pateko į įvykį, kurio metu transporto priemonÄ Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, įvažiavo į kelyje esanÄiÄ duobÄ ir buvo apgadinta. ApylinkÄs teismas laikÄ, kad už įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ atsakinga kelio (gatvÄs) savininkÄ, t. y. atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ. AtsakovÄ su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka ir teigia, kad už įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ atsakinga UAB âYIT Lietuvaâ, kuriai 2018-09-25 sutarties Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) pagrindu buvo perduotas gatvÄs, esanÄios Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, valdymas.
12. Pasisakant dÄl aukÅ¡Äiau nurodyto atsakovÄs argumento apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad byloje nÄra ginÄo dÄl to, jog atsakovÄ yra kelio, esanÄio Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, savininkÄ. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms.
13. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybÄs. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Aptartų nuostatų gramatinÄs konstrukcijos rodo, kad:
i) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklÄ (prezumpcija), kad už kelio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltÄs atsako kelio savininkas, t. y. asmuo, kuris keliÄ valdo nuosavybÄs teise (CK 4.37 straipsnis); ii) visgi, savininkas neatsako už kelio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ tuomet, kai kelio valdymas yra perleistas kitam asmeniui â valdytojui. Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinÄs ar prievolių teisÄs pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rÄti ar tvarkyti objektÄ (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs atvejų Lietuvos kasacinÄje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir joje nurodytÄ kasacinÄ praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
14. Teismų praktikoje pastebÄta, kad CK 6.266 straipsnis numato (aptaria) tik statinių savininko (valdytojo) civilinÄ atsakomybÄ, taÄiau nereguliuoja valdymo teisÄs perdavimo taisyklių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartį civilinÄje byloje Nr. e2A-407-934/2020, nutarties 37 punktÄ ). Esant ginÄui dÄl to, ar kelio (gatvÄs) savininkÄs (atsakovÄs) turima kelio (gatvÄs), esanÄio Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, valdymo teisÄ buvo perduota kitam asmeniui ir todÄl atsakovei (ne)kyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , bÅ«tina vertinti, ar atsakovÄ, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , faktinių bylos aplinkybių kontekste iÅ¡ tiesų yra perdavusi savo valdymo teisÄ Ä¯ keliÄ (gatvÄ).
15. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybÄs teisÄ â tai teisÄ savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra numatyta viena iÅ¡ pamatinių privatinÄs teisÄs taisyklių, jog nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyvendinama savininko nuožiÅ«ra. Ta pati CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos gramatinÄ konstrukcija rodo, kad savininko nuožiÅ«ros teisÄ Ä¯ nuosavybÄs įgyvendinimÄ turi nepažeisti įstatymų.
16. NuosavybÄs teisÄ pagal subjektus ir jų (subjektų) turimų teisių turinį skirstomÄ Ä¯ privaÄios nuosavybÄs teisÄ ir vieÅ¡osios nuosavybÄs teisÄ. VieÅ¡osios ir privaÄios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. VieÅ¡osios nuosavybÄs teisinius santykius visų pirma reguliuoja vieÅ¡osios teisÄs normos ir CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek vieÅ¡osios nuosavybÄs įgyvendinimo teisinių santykių nesureguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
17. Kadangi Vilniaus mieste esanÄios vieÅ¡osios gatvÄs priklauso atsakovei nuosavybÄs teise, tai reiÅ¡kia, kad atsakovÄ savo nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų vieÅ¡osios teisÄs teisinį reguliavimÄ . Aptariamu atveju aktualus ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau â VSTVNDJÄ®) (VSTVNDJÄ® 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 8, 13â14 dalys). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja:
i) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybių institucijos, įmonÄs, įstaigos ir organizacijos â patikÄjimo teise; kiti juridiniai asmenys â VSTVNDJÄ® 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikÄjimo sutartį (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdanÄių, naudojanÄių savivaldybių turtÄ ir disponuojanÄių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, Å¡ių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikÄjimo sutartis VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.
VSTVNDJÄ® 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog valstybÄs ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, vieÅ¡osios teisÄs principu, t. y. sandoriai dÄl valstybÄs ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisÄs aktų, reglamentuojanÄių disponavimÄ valstybÄs ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantis turtas patikÄjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybÄs tarybos nustatyta tvarka.
AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau â VSÄ®) 48 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikÄjimo teise ir tik savivaldybÄs tarybos sprendimu. Ä® bylÄ neteikti duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba bÅ«tų priÄmusi sprendimÄ perduoti gatvÄs, esanÄios Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, valdymÄ patikÄjimo teise kitam subjektui. Tokios aplinkybÄs nenustatÄ ir apeliacinÄs instancijos teismas.
18. VSÄ® 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobÅ«dį skirstomos į vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. VSÄ® 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybÄs funkcijų yra savivaldybių vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata detalizuota ir Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad gatvių, kurios nÄra valstybinÄs reikÅ¡mÄs kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybÄs. Savivaldybei gatvių taisymo bei priežiÅ«ros pareiga numatyta ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.
VSÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybÄ gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikÄjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkanÄiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikÄjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos.
19. Aptarto teisinio reguliavimo analizÄ rodo, kad gatvių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡koji savivaldybÄs funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobÅ«dį laikytina vieÅ¡osios paslaugos teikimu. Organizuodama aptartÄ vieÅ¡osios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiÅ«ros) teikimÄ savivaldybÄ turi teisÄ aptartos paslaugos teikimo įgyvendinimÄ pavesti viešųjų paslaugų teikÄjams, taÄiau vieÅ¡osios teisÄs aktai nenumato galimybÄs viešųjų paslaugų įgyvendinimÄ organizuoti taip, jog civilinÄs sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedÅ«rų, numatytų vieÅ¡osios teisÄs aktuose, bÅ«tų perduota kelių (gatvių) valdymo teisÄ privaÄiam juridiniam asmeniui.
20. TeisÄjų kolegija pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ statinio (bylos atveju â kelio (gatvÄs)) valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninÄs priežiÅ«ros funkcija (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs atvejų Lietuvos kasacinÄje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytÄ kasacinÄ praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). VieÅ¡osios nuosavybÄs teisinis reguliavimas nenumato savivaldybÄms galimybÄs civilinÄs sutarties pagrindu perduoti savarankiÅ¡kų kelio (gatvÄs) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
21. Aptariamu atveju, pasisakydama dÄl tinkamo atsakovo byloje, atsakovÄ taip pat remiasi ir su treÄiuoju asmeniu sudaryta sutartimi, todÄl bÅ«tina analizuoti ir vertinti, ar atsakovÄ iÅ¡ tiesų yra perdavusi kelio (gatvÄs), esanÄio Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, valdymo teisÄ pagal 2018-09-25 sutarties Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) nuostatas. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai:
i) kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninÄs priežiÅ«ros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninÄs priežiÅ«ros funkcija; ii) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinÄ reikÅ¡mÄ, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs atvejų Lietuvos kasacinÄje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir joje nurodytÄ kasacinÄ praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
22. Vertinant atsakovÄs ir treÄiojo asmens, nepareiÅ¡kianÄio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB âYIT Lietuvaâ (UAB YIT Infra Lietuva) 2018-09-25 sudarytÄ sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties nuostatų turinį, sutartyje numatytas Å¡alių teises ir pareigas bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes): 22.1. nustatyta, kad 2018-09-25 sutartis Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) yra vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, sudaryta konkurso (viešųjų pirkimų) bÅ«du (CK 6.380â6.382 straipsniai).
Tai, kad analizuojama sutartis sudaryta konkurso bÅ«du pagal viešųjų pirkimų įstatymÄ matyti tiek iÅ¡ paÄios sutarties nuostatų turinio (žr. sutarties 11, 41, 43, 50 punktus ir 17.8, 40.4 papunkÄius â nurodytų nuostatų turinyje yra nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymÄ ir vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras), tiek iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos CentrinÄs viešųjų pirkimų InformacinÄje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (žr. http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=&filter_proctype=&filter_authority=&filter_jarcode=188710061&filter_purchaseCode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=&filter_contractdate_to=&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=&filter_supplier_jarcode=122657512&filter_agreement_type=); 22.2. pagal sutarties 1 punktÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija (užsakovÄ) ir UAB ,,YIT Infra Lietuvaâ (dabar â UAB âYIT Lietuvaâ) (rangovÄ) sudarÄ pirkimo sutartį, pagal kuriÄ rangovÄ Ä¯sipareigojo atlikti Vilniaus miesto VakarinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovÄ Ä¯sipareigojo sudaryti rangovei bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokÄti už faktiÅ¡kai atliktus darbus.
Pagal sutarties 9 punktÄ , užsakovÄ sumoka rangovei už faktiÅ¡kai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku pagal darbų priÄmimo-pardavimo aktÄ , darbų ir iÅ¡laidų apmokÄjimo pažymÄ ir pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras arba lygiaverÄius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susijÄ su savavaliÅ¡kais sprendimais. Sutarties 16.1 papunktyje rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovo užsakymÄ , kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi bÅ«ti atlikti; 22.3. sutarties 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad rangovÄ Ä¯sipareigoja ,,nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ .
Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymÄti gairelÄmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti užsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto VakarinÄs miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dÄl žalos, atsiradusios dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių kiemų dangos bÅ«klÄs, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisÄ mažinti mokÄjimus Rangovui pagal Å¡iÄ sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokÄtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliamsâ.
Kitais atvejais, kurie nekelia grÄsmÄs eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebÄtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovÄ ir darbus atlikti pagal jo pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ ir jame nurodytas apimtis (sutarties 16.12 papunktis).
23. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, aukÅ¡Äiau aptartos 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) nuostatos pagrindžia, kad sutarties Å¡alys susitarÄ dÄl nuolatinÄs priskirtų gatvių ir kiemų remonto bei priežiÅ«ros darbų. TeisÄjų kolegija sprendžia, jog treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB âYIT Lietuvaâ sutartimi priskirtų prižiÅ«rÄti kelių valdymÄ Ä¯gyvendino nesavarankiÅ¡kai. Sutartimi UAB âYIT Lietuvaâ numatytos teisÄs yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad ja UAB âYIT Lietuvaâ priskirta tik techninÄs kelių (gatvių) priežiÅ«ros funkcija.
24. Vertinant sutarties 16.11 papunkÄio nuostatÄ , kurioje įraÅ¡yta sÄ lyga, jog UAB âYIT Lietuvaâ yra gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme pažymÄtina, jog tokia sÄ lyga per se (liet. savaime) dar neįrodo, kad atsakovÄ perdavÄ savarankiÅ¡kÄ kelio (gatvÄs) valdymÄ teisÄ. Visų pirma, atkreiptinas dÄmesys, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinÄmis teisÄmis susijÄ sandoriai ir sprendimai, kuriais iÅ¡ esmÄs keiÄiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybÄs. AtsakovÄ teismui nepateikÄ Ä¯rodymų apie tai, jog kelio (gatvÄs), esanÄios Vilniuje, Å eÅ¡kinÄs g. 55A, valdymo perdavimas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikÄ ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų perduotos kelio (gatvÄs) valdymo teisÄs (pvz., priÄmimoâperdavimo aktas).
AtsakovÄ 16.11 papunktyje nurodÄ nuorodas ne į bendrÄ sias valdymo teisÄs nuostatas, numatytas CK 4 knygoje, o tik į CK 6.266 straipsnį. Jau minÄta, kad CK 6.266 straipsnis nereguliuoja valdymo teisÄs perdavimo klausimų. Sutarties 16.11 papunktyje numatyta nuoroda į CK 6.266 straipsnio nuostatÄ labiau pagrindžia tai, kad Å¡alys susitarÄ dÄl civilinÄs atsakomybÄs taikymo (CK 6.252 straipsnio) tarpusavio teisÄms ir pareigoms. Kadangi prievolių teisÄje, skirtingai nei daiktinÄje teisÄje, galioja sutarties uždarumo principas, tai sutarties 16.11 papunktyje nurodyta nuoroda į valdymo teisÄs perdavimÄ CK 6.266 straipsnio kontekste, teisiniu požiÅ«riu, aktuali tik tarpusavio sutarties Å¡alių teisių ir pareigų žalos atlyginimo prievolÄje apimÄiai.
Aptarta nuostata nepagrindžia aplinkybÄs, jog atsakovÄ bÅ«tų perdavusi savarankiÅ¡kÄ valdymo teisÄ treÄiajam asmeniui su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukianÄiomis teisÄmis ir pareigomis, kurios bÅ«tų įgyvendinamos jau valdymo teisÄs turÄtojo nuožiÅ«ra. Be to, pirmiau nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba nÄra priÄmusi sprendimo, kuriuo bÅ«tų perdavusi treÄiajam asmeniui patikÄjimo teise valdyti Vilniaus miesto VakarinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos, taip pat ir Å eÅ¡kinÄs gatvÄs (žr.
šios nutarties 17 punktas).
25. ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs informacinÄs teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatÄ, kad įsiteisÄjusiu Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-11-08 sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-29715-1097/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23588-2019-7) buvo pripažinta, kad pagal 2018-09-25 su UAB ,,YIT Infra Lietuvaâ (dabar â UAB âYIT Lietuva) sudarytÄ darbų atlikimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) už transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl kelio (gatvÄs) trÅ«kumų, atsakinga Vilniaus miesto savivaldybÄ. IÅ¡ CentrinÄs viešųjų pirkimo InformacinÄs sistemos duomenų bazÄs nustatyta, kad 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) ir 2018-09-25 sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) sÄ lygos tokios paÄios.
26. Apeliaciniame skunde atsakovÄ nurodÄ, jog apylinkÄs teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartyje civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais. ApeliantÄs vertinimu, teismai situacijose, kai žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-7-105-687/2016 iÅ¡aiÅ¡kinimus, formuoja ydingÄ praktikÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, jog aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pakartoti ir vÄlesnÄse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Vien ta aplinkybÄ, jog aptariamu atveju sutartis sudaryta su kitu subjektu, ar konkreÄioje sutartyje yra naujų sÄ lygų, kurios nebuvo analizuotos kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-105-687/2016, nereiÅ¡kia, kad žemesnÄs instancijos teismas gali nukrypti nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų (CPK 4 straipsnis). Aptariamu atveju aktualÅ«s kasacinio teismo teisÄs normų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimo apsektai, kurie ne mechaniÅ¡kai, taÄiau kiekvienu individualiu atveju analizuojami konkreÄios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinÄs instancijos teismas vertino individualias bylos faktinÄs aplinkybes ir nenustatÄ aplinkybių, dÄl kurių kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-7-105-687/2016 pateikti CK 6.266 straipsnyje numatytos valdytojo sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimai negalÄtų bÅ«ti taikomi ir Å¡ioje byloje. Taip pat vien ta aplinkybÄ, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-12-13 sprendime civilinÄje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 laikÄsi kitos pozicijos, nei laikomasi Å¡ioje byloje, apeliacinÄs instancijos teismo neįpareigoja.
Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 sprendimas priimtas vienasmeniÅ¡kai, Å¡ioje byloje teisÄjų kolegija laikosi vieningos nuomonÄs.
27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta aukÅ¡Äiau, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas individualias aplinkybes nÄra teisinio pagrindo sutikti su atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs argumentais, jog CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme už įvykio, įvykusio 2019-05-05, metu padaryta žalÄ atsakovÄ yra netinkamas atsakovas. DÄl vairuotojo kaltÄs (ne)buvimo 28. ApylinkÄs teismas sprendÄ, jog transporto priemonÄs vairuotojo didelis neatsargumas buvo neįrodytas. AtsakovÄ (apeliantÄ) Vilniaus miesto savivaldybÄ su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad:
i) transporto priemonÄs vairuotojas negalÄjo patvirtinti, jog gumbas galinÄje padangoje atsirado bÅ«tent po įvykio; ii) vairuotojas prisÄmÄ rizikÄ , kadangi neapdariai ir neatsargiai vairavo transporto priemonÄ.
29. ApeliacinÄs instancijos teismas pastebi, jog, kaip teisingai nurodÄ apylinkÄs teismas, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinÄ atsakomybÄ, t. y. atsakomybÄ be kaltÄs (žr. ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-273-219/ 2019, nutarties 19 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad deliktinÄs atsakomybÄs be kaltÄs atveju žalÄ sukÄlusio asmens kaltÄs nereikia nustatyti, taÄiau teisinÄ reikÅ¡mÄ sprendžiant dÄl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentÄjusiojo kaltÄs forma, nes jo tyÄia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba Å¡alinti žalÄ padariusio asmens atsakomybÄ (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis) (žr. ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs atvejų Lietuvos kasacinÄje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytÄ kasacinÄ praktikÄ ) (CPK 4 straipsnis;
Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
30. Pasisakant dÄl nukentÄjusio asmens tyÄios ir(ar) didelio neatsargumo pažymÄtina, kad: 30.1. CK normos expressis verbis (liet. aiÅ¡kiai žodžiais) neapibrÄžia asmens tyÄios sampratos, taÄiau kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens tyÄia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos arba sÄ moningai leidžiama jai (žalai) atsirasti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-62/2011). AtsakovÄ neįrodinÄjo transporto priemonÄs vairuotojo tyÄios, todÄl plaÄiau dÄl vienos iÅ¡ kaltÄs formų (tyÄios) nepasisakoma; 30.2.
CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai atsižvelgiant į nukentÄjusio asmens kaltÄs dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs, â ir į jo kaltÄs dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasÄiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, nutarties 67 punktÄ ). Vertinant, ar buvo didelis nukentÄjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentÄjusysis sÄ moningai neatsižvelgÄ Ä¯ tam tikrÄ rizikÄ , dÄl kurios buvo instruktuotas, įspÄtas ar neabejotinai žinojo jÄ esant (žr. ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinÄs atsakomybÄs atvejų Lietuvos kasacinÄje jurisprudencijoje apžvalgÄ Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytÄ kasacinÄ praktikÄ ).
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas didelis transporto priemonÄs vairuotojo neatsargumas. AtsakovÄ neįrodÄ, kad transporto priemonÄ vairavÄs asmuo M. D. bÅ«tų elgÄsis nerÅ«pestingai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos įrodymų matyti, kad transporto priemonÄs vairuotojas už kelių eismo pažeidimus įvykio metu nebuvo nubaustas. Nenustatyta, kad transporto priemonÄs vairuotojas važiavo itin dideliu greiÄiu arba itin pavojingai manevruodamas. Transporto priemonÄs vairuotojas transporto priemonÄ vairavo dienos metu, esant geram matomumui, Vilniaus mieste, asfaltuotoje kelio dalyje.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonÄs vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo nÄra.
31. Pasisakant dÄl atsakovÄs argumentų, susijusių su tuo, kad transporto priemonÄs PORSCHE CAYENNE deÅ¡inÄs pusÄs galinÄs dalies rate gumbas atsirado ne dÄl įvykio, o kur kas anksÄiau, teisÄjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovÄs teiginiai tÄra neįrodyta gynybinÄ versija. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs (CPK 4 straipsnis), kad:
i) įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais; ii) vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas.
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.
Ä®rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, nutarties 44 punktas). Teismas, susipažinÄs su byloje esanÄiais įrodymais, sprendžia, kad labiau tikÄtina, jog gumbas transporto priemonÄs galiniame deÅ¡inÄs pusÄs rate atsirado bÅ«tent dÄl 2019-05-05 įvykio, o ne prieÅ¡ įvykį. Kokių nors įrodymų ar teiginių, kurie leistų svarstyti kitÄ versijÄ , t. y. kad gumbas padangoje galÄjo atsirasti dar prieÅ¡ įvykį atsakovÄ nepateikÄ.
32. Apibendrinant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ teisÄjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta transporto priemonÄs valdytojo (vairuotojo) tyÄia ar didelis neatsargumas, todÄl nÄra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinÄs atsakomybes ar taikyti civilinÄ atsakomybÄ tik iÅ¡ dalies. DÄl priteistos žalos dydžio (ne)pagrįstumo 33. AtsakovÄ (apeliantÄ) apeliaciniame skunde nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ neįrodÄ Å¾alos dydžio bei to, ar transporto priemonÄ iki eismo įvykio buvo tinkama eksploatuoti. Taip pat nurodÄ, kad nÄra transporto priemonÄs nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos, nÄra eismo įvykio schemos.
34. Pasisakant dÄl aukÅ¡Äiau nurodytų atsakovÄs argumentų apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog žalos dydis buvo įrodinÄjamas remonto darbų sÄ mata ir remonto darbų sÄ skaita (žr. 9 ir 10 ieÅ¡kinio priedus). AtsakovÄ nei pirmosios, nei apeliacinÄs instancijos teismui nenurodÄ argumentų, kodÄl remonto darbų sÄ matoje ir remonto darbų sÄ skaitoje nurodytos sumos neįrodo transporto priemonei padarytos žalos dydžio. Remonto darbų sÄ matoje nurodyta, kad buvo keistas 1 ratlankis ir 4 padangos, nurodytos tiek medžiagų (detalių), tiek darbų kainos.
Atkreiptinas dÄmesys, jog remonto darbų sÄ matoje buvo nurodyta remonto kaina 3 528,18 Eur. Remonto sÄ skaitoje pritaikyta nuolaida ir nurodyta 3 512,01 Eur suma. Pagal ieÅ¡kovÄs atliktÄ Å¾alos paskaiÄiavimÄ buvo apskaiÄiuota 2 594,55 Eur draudimo iÅ¡moka (žr. 11 ieÅ¡kinio priedÄ ) (144 Eur pervesti tiesiogiai UAB âTELTONIKAâ, o likusi 2 450,55 Eur suma transporto priemonÄs remonto darbus atlikusiai bendrovei). ApeliacinÄs instancijos teismas nei remonto sÄ matoje, nei remonto sÄ skaitoje, nei žalos apskaiÄiavime akivaizdžių trÅ«kumų ar prieÅ¡taravimų nenustatÄ.
35. AtsakovÄ nurodÄ, jog į bylÄ nebuvo pateiktos įvykio nuotraukos. TeisÄjų kolegija pastebi, jog nuotraukos buvo teiktos į bylÄ kartu su 8 ieÅ¡kinio priedu. Susipažinus su į bylÄ teiktomis nuotraukomis matyti tiek pati transporto priemonÄ PORSCHE CAYENNE, tiek jai padaryti apgadinimai, tiek užfiksuota ir duobÄ. TeisÄjų kolegija pastebi, jog duobÄ pakankamai gili, matyti aÅ¡trÅ«s asfalto kampai.
36. Bylos duomenys taip pat rodo, kad į įvykio vietÄ buvo kviesti ir policijos pareigÅ«nai (žr. 6â7 priedus). Byloje yra ir 2020-04-09 policijos raÅ¡tas elektroniniu laiÅ¡ku, kuriame nurodyta, jog įvykis buvo registruotas pažymai dÄl draudimo gauti, pridÄtos ir policijos pareigÅ«nų darytos nuotraukos (el. b. l. 76). TeisÄjų kolegija, palyginusi policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje darytas nuotraukas su ieÅ¡kinio 8 priede pridÄtomis nuotraukomis sprendžia, jog duomenys neprieÅ¡taringi, o transporto priemonÄs apgadinimai â akivaizdÅ«s. Nors atsakovÄ ir nurodÄ, kad byloje nÄra duomenų apie tai, kad transporto priemonÄ iki eismo įvykio buvo tinkama eksploatuota, taÄiau pažymÄtina, kad Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros iÅ¡raÅ¡as patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybÄ (žr. 5 ieÅ¡kinio priedÄ ).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, civilinÄje teisÄje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, atsakovei, teigianÄiai, kad transporto priemonÄ buvo netinkama eksploatuoti dar iki 2019-05-05 įvykio, teismui turÄjo bÅ«ti pateikti įrodymai, kurie bent tikÄtinai galÄtų patvirtinti atsakovÄs nurodytas aplinkybes. Visgi, tokių įrodymu nei pirmosios, nei apeliacinÄs instancijos teismui nepateikta.
37. Apibendrinat aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus teisÄjų kolegija sprendžia, kad atsakovÄ nepaneigÄ, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ ir pagrįstai priteisÄ praÅ¡omÄ Å¾alos dydį. Kiti (likÄ) apeliantÄs (atsakovÄs) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (perteklinÄs teismų praktikos citavimas bei akcentavimas, teisÄs normų subjektyvus interpretavimas, bendrojo pobÅ«džio samprotavimai apie situacijos vertinimÄ ir pan.) teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkÄs teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja.
Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrÄžÄs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodÄs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, taÄiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, jog apylinkÄs teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl atsakovÄs apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo pagrindo nÄra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus atsakovÄs apeliacinį skundÄ nÄra pagrindo jai priteisti patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovÄ iki bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teismui nepateikÄ patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas pagrindžianÄių dokumentų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus