2eb5ac3c-a5da-4db2-8f9e-2837c127fcaa · Å iaulių apylinkės teismas

       El. civilinė byla Nr. e2-3389-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02393-2016-8                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)    ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė,dalyvaujant ieškovei S. K. ir jos atstovui adv.

Z. Burbai, atsakovo V. L. atstovei adv. J. Bieliauskienei, Å iaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Å VTAS) atstovui A. Bagavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui nustatyto dydžio pakeitimo.         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovė ir jos atstovas 2016-03-15 pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Å iaulių m. apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktÄ , kuriuo nustatytÄ , kad atsakovas V.

L. nepilnamečio sÅ«naus D. L. iÅ¡laikymui nuo 2012-01-31 mokės periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Lt (dabar 72,41 Eur) kiekvienÄ mėnesį iki jo pilnametystės. IeÅ¡kovė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nors atsakovas ankstesniu teismo sprendimu įsipareigojo sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti po 250,00 Lt (dabar 72,41 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių Å¡is iÅ¡laikymo dydis keistinas. Pirmiausia, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Antra, sÅ«nus paaugo ir pradėjo lankyti pradinę mokyklÄ .

Trečia, auganti infliacija sumažino piniginio vieneto perkamÄ jÄ galiÄ . Dėl to prašė teismo priteisti ieÅ¡kovei S. K. iÅ¡ atsakovo V. L. sÅ«naus D. L. iÅ¡laikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė priteisti vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2016-03-15). Atskirai ieÅ¡kovės atstovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo valstybei su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovei skirta antrinė teisinė pagalba.

IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais įrodymais.IeÅ¡kovė ir jos atstovas adv. Z. Burba teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad savo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatyto ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nui pakeitimo, grindžia konkrečiomis iÅ¡laidomis. Å is praÅ¡ymas paremtas realiai padidėjusiomis iÅ¡laidomis sÅ«naus iÅ¡laikymui, kadangi vaikas auga ir ateityje iÅ¡laidos tik didės. IeÅ¡kovė ir jos atstovas nurodė, kad nori, jog Å¡alių vaikas ne tik bÅ«tų sveikas, nors Å¡iuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, kad jam reikalinga ir didesnė tėvo parama.

Dėl to atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį sutinka, jog tėvas sÅ«naus iÅ¡laikymui kol kas mokėtų po 150 Eur kiekvienÄ mėnesį. Nurodė, jog dėl vaiko pomėgių ieÅ¡kovė patiria ir papildomų iÅ¡laidų. Atstovas teigė, jog vaiko motina norėdama sudaryti vaikui palankias sÄ lygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, Å¡iuo metu negali viena teikti sÅ«nui reikalingo iÅ¡laikymo. Kadangi ieÅ¡kovė nors ir dirba, tačiau gauna tik nedidelį atlyginimÄ , dėl to jai pastoviai trÅ«ksta lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Taip pat jis nurodė teismui, kad visas savo gaunamas pajamas ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia sÅ«naus D. iÅ¡laikymui, bei dalį gaunamų lėšų skiria gyvenamojo buto iÅ¡laikymui ir sutvarkymui. Teigė, kad atsižvelgiant į sÅ«naus ir Å¡eimos buities poreikius dar reikia įsigyti ir kitų bÅ«tinų reikmenų. Nurodė, jog vaikui augant tėvo parama yra bÅ«tina, o pastarasis kol kas jÄ teikia tik minimalaus dydžio, tai yra po 72,41 Eur. Todėl toks tėvo elgesys ir atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimuose siÅ«lomas didesnis iÅ¡mokos dydis vaikui, laikytini ne tik neatitinkančiais sÅ«naus poreikių, bet ir nesudarančiais normalių sÄ lygų vaiko egzistencijai.

Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvÄ , tačiau tėvas privalo teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ bent jau artimÄ minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį iÅ¡laikymÄ , kuris nebÅ«tų kaip iÅ¡malda. Todėl mano, jog ieÅ¡kovės reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į Å¡ių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių.IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais ir raÅ¡ytiniais įrodymais.Atsakovas V.

L. pateikė į bylÄ atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimus.Atsakovas iÅ¡laikymÄ sÅ«nui moka pastoviai ir įsiskolinimų neturi. Mano, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių padidėjusias iÅ¡laidas sÅ«naus iÅ¡laikymui. Teigė, jog nei sÅ«naus poreikiai iÅ¡augo, nei pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad sÅ«naus poreikiai yra patenkinami visiÅ¡kai ir jam nieko netrÅ«ksta. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį tėra tik 366,19 Eur, tačiau jis sugebėjo ne tik vienas grÄ Å¾inti paskolÄ , bet ir sumokėti visas skolas.

Atsakovas kiekvienÄ mėnesį sumoka 115,30 Eur mokesčių už jam suteiktas paslaugas, o jo pragyvenimui kiekvienÄ mėnesį lieka tik 60,32 Eur. Teigė, jog mokosi profesinėje technikos mokykloje, tikisi ateityje susirasti geriau apmokomÄ darbÄ . Mano, kad ieÅ¡kovė taip pat turi savo piniginėmis lėšomis prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, o ne vien siekti to iÅ¡ atsakovo.Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Teigė, jog ieÅ¡kovės teismui pateiktas sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingų iÅ¡laidų apskaičiavimas yra tik formalus sÄ raÅ¡as, todėl mano, jog iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė gyvena su sugyventiniu, todėl visos jos nurodytos iÅ¡laidos turi bÅ«ti dalinamos į tris dalis. Pripažino, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui Å iaulių m. apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu nustatyta 250 Lt (dabar 72,41 Eur) iÅ¡mokÄ mokomÄ kas mėnesį iki vaiko pilnametystės jis teikia pastoviai.

Todėl mano, jog teismas, esant nurodytai situacijai turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris leistų normaliai patenkinti sÅ«naus poreikius, atsižvelgiant į tėvo dabartinę padėtį. Be to paaiÅ¡kino, kad nors ir turi nuosavÄ bÅ«stÄ , tačiau ir nėra savo vardu įregistravęs jokių transporto priemonių. Teigė, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui kol kas tegali mokėti tik po 100,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau ieÅ¡kovė tokį jo pasiÅ«lymÄ atmetė, dėl to prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ jam visiÅ¡kai atmesti.

Pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti didesnį iÅ¡laikymÄ pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to negali padaryti. Å VTAS pateikė teismui iÅ¡vadÄ , o atstovas paaiÅ¡kino teismui, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiÅ¡kai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti Å¡iuo metu reikia 350 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiÅ«ra.

Be to ieÅ¡kovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko iÅ¡laikymui. Todėl atstovas siÅ«lė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatÄ ir jo pasiruoÅ¡imÄ dirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl sÅ«nui reikalingo iÅ¡laikymo iÅ¡ tėvo padidinimo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi bÅ«ti užtikrintos normalios sÄ lygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D.

L. yra V. L. ir S. K. sÅ«nus (3 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta 2012-02-15 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012-03-16 įskaitytinai (5-7 b.l.). S. K. Å¡iuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusį nedidelį darbo užmokestį, kurio dalį skiria sÅ«naus iÅ¡laikymui (7A-8 b.l.). Atsakovas taip pat dirba ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų (31-40 b.l.). Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo metu dar nėra teisinio ir faktinio pagrindo sÅ«naus iÅ¡laikymui mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡mokos dydį ar teikti kitÄ jų sÅ«nui reikalingÄ paramÄ (18-25 b.l.).

Tačiau ieÅ¡kovės teigimu ji norėtų, kad sÅ«nus ne tik sėkmingai mokytųsi pradinėje mokykloje, bet ir vėliau mokytųsi gerai. Nors ieÅ¡kovė Å¡iuo metu ir dirba, tačiau ji viena negali sudaryti sÅ«nui reikalingų normalių sÄ lygų vystymuisi ir mokymuisi. Atsakovas kol kas geranoriÅ¡kai didesnio sÅ«nui reikalingo iÅ¡laikymo neteikė ir neteikia, iÅ¡skyrus dar nuo 2012-01-30 Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatyta nedidelę iÅ¡mokÄ (5-7 b.l.). Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , priteisti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo skirtÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui, daro iÅ¡vadÄ , kad abu tėvai privalo sÅ«naus iÅ¡laikymui teikti reikalingÄ realiÄ paramÄ kiekvienÄ mėnesį.

Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigÄ dėl sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡mokų, privalo taip pat jas teikti tokio dydžio, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų garantuota, kad tokia bÅ«tina parama vaikui bus teikiama.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgÄ â€œ, pažymėjo, kad vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį ir formÄ . Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui) bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti.Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ vaiko teisę bÅ«ti pakankamai aprÅ«pintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusiÅ¡kÄ fiziologinį vystymÄ si (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis).

Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, iÅ¡laikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (dabar 2,46 eur) iki 10,9 Lt (dabar 3,16 Eur) per parÄ , jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dienÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi iÅ¡laidų piniginių kompensacijų dydžius. Å iuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi iÅ¡laidų normÄ 12-20 litų (dabar 3,48 - 5,79 Eur) per parÄ . AnalogiÅ¡kai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems Å¡eimose. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur per dienÄ .

Tokiu bÅ«du kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniÅ¡kai po 130,33 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realÅ«s minimalÅ«s poreikiai. Dėl aukščiau paminėto atmestini atsakovo motyvai, kad augančiam vaikui maistui galima skirti ir mažesnes pinigų sumas. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigÄ sudaryti materialines sÄ lygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymÄ si pagal ugdymo programÄ , vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Å vietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgtina ir į iÅ¡laidas, kurios yra bÅ«tinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo iÅ¡laidoms padengti. VaikÄ reikalinga aprÅ«pinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raÅ¡tinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatÅ«ra ir priemonėmis. KiekvienÄ Ä¯gytÄ prekę ar iÅ¡leistÄ eurÄ vaiko Å¡iems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios iÅ¡laidos patiriamos rudenį, ruoÅ¡iantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sÄ siuvinius, sportinę aprangÄ ir kt., o vėliau Å¡ios iÅ¡laidos sumažėja, tačiau iÅ¡lieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jÅ«ros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarÄ leisti laikÄ prie jÅ«ros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tina sudaryti vaikui materialines sÄ lygas visapusiÅ¡kai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai.

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panaÅ¡iai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi bÅ«ti skiriama papildomų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į Å¡iuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas iÅ¡laidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamÄ bendrÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bet ir bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparÅ«s perÅ¡alimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus.

O vaikui susirgus yra perkami gydytojų iÅ¡raÅ¡yti vaistai, antibiotikai.Vaikų poreikis turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Å iÄ teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko bÅ«stas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, garbę ir orumÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimÄ .

Vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrinti turi bÅ«ti skiriama tiek lėšų, kad vaikui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti atskirÄ kambarį, bÅ«stas turėtų komunalinius patogumus. IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimu, sudaro: iÅ¡laidos bÅ«sto priežiÅ«rai, remontui, Å¡ildymui, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo.

IÅ¡laidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangÄ , atitinkančiÄ vaiko Å«gį ir dydį. Pažymėtina, kad rÅ«bai bei avalynė vaikams yra perkami iÅ¡ suaugusiesiems skirtų parduotuvių.Tėvų pareiga rÅ«pintis vaikais, auklėti juos ir iÅ¡laikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės iÅ¡nyksta tėvams teisinė pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.).

Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymas priteisiamas ir iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka. Nors atsakovas Å¡iuo metu reguliariai, teikia sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingÄ minimaliÄ paramÄ ir nesutinka, kad ji turėtų bÅ«ti didesnė, tačiau paaiÅ¡kinimuose dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio jis sutiko mokėti sÅ«naus iÅ¡laikymui po 100 Eur kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau ir toks atsakovo siÅ«lymas leidžia užtikrinti tik iÅ¡ dalies sÅ«naus poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių ir Å¡alių turtinę padėtį.

Tačiau individualÅ«s vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

IeÅ¡kovės S. K. ir atsakovo V. L. sÅ«nus Å¡iuo metu yra pradinės mokyklos mokinys, mokosi mokykloje, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruoÅ¡iamas savarankiÅ¡kam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi bÅ«ti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis iÅ¡laidomis. Taip pat berniukui mokantis ir baigiant pradinę mokyklÄ , gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų bÅ«ti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra jų teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiÅ¡kia, jog tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti savo esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku.

PrieÅ¡ingu atveju, tėvams ar vienam iÅ¡ jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovė kaip vaiko motina ne tik pagal iÅ¡gales materialiai remia savo sÅ«nų, bet ir siekia sudaryti jam geras sÄ lygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ , nes jo dabartinis siÅ«lymas dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydžio, Å¡iandien jau bÅ«tų aiÅ¡kiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių.

Vertinant tokiÄ padėtį, kuomet motinos parama vaiko iÅ¡laikymui yra aiÅ¡kiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks Å¡io pažeidimo tęstinis pobÅ«dis negali bÅ«ti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiÅ¡kai svarbus nuolatinis poreikis bÅ«ti iÅ¡laikomam, sÄ lygoja tai, jog yra spręstinas realaus iÅ¡laikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad iÅ¡laikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo, kaip yra ginčo atveju.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugÄ , atsiranda bÅ«tinumas pakeisti vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį ir pasikeitusiÄ ekonominę situacijÄ Å¡alyje. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ spręsti dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Å ioje byloje toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas vaikui. Teismas sutinka su Å VTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijÄ (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis sudarymÄ , pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad iÅ¡laikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visÄ iÅ¡laikymÄ vaikui ir tokį iÅ¡laikymÄ tinkamai panaudoti.

CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo 150 Eur periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimÄ mokėti po 100,00 Eur.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , privalo atsižvelgti į tai, jog Å¡iandien Å¡alių vaiko poreikiai gali bÅ«ti visiÅ¡kai tenkinti priteisiant iÅ¡ tėvo ir mažesnį iÅ¡mokos dydį. Be to ieÅ¡kovė turėjo galimybe ir anksčiau reikalauti iÅ¡ atsakovo pradėti nuolat teikti nepilnamečiam sÅ«nui reikalingÄ didesnį iÅ¡laikymÄ , o ne nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Atsakovas savo ruožtu negali siekti, kad jo sÅ«naus iÅ¡laikymo naÅ¡ta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems.

Teismas mano, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia priteisti iÅ¡ tėvo vaiko iÅ¡laikymui 130 Eur iÅ¡mokos dydį, kuris Å¡iandien bÅ«tinas sudarant normalias sÄ lygas jo sÅ«naus vystymuisi. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui tenkintinas iÅ¡ dalies, o likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Atskirai pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesumokės kiekvieno mėnesį nustatyto dydžio iÅ¡mokos, atsiras jo įsiskolinimas sÅ«nui, kuris turės bÅ«ti sumokėtas vėliau, net ir sÅ«nui sulaukus pilnametystės (CPK 736 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieÅ¡ tai galiojusiame Santuokos ir Å¡eimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankiÅ¡ku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiÅ¡kia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimÄ Å¡alies teisės sistemoje. Ä® tai atsižvelgtina taikant ir aiÅ¡kinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas.

Nurodytų CK straipsnių pagrindu iÅ¡laikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Be to atsakovas sÅ«nui skirtÄ iÅ¡laikymÄ gali pervesti į jo vardu atidarytÄ asmeninę sÄ skaitÄ , o ieÅ¡kovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡laidų ataskaitÄ (CK 3. 186 str., 190 str.)Atskirai pažymėtina, kad D. L. skirtas iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintÄ periodinių iÅ¡mokų indeksavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Tokiu atveju teismo nepilnamečiams vaikams priteisto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis indeksavimÄ pagal teismo sprendimÄ vykdo antstolis, iÅ¡skaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimÄ . IeÅ¡kovės atstovas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, kad valstybė patyrė iÅ¡laidų dėl ieÅ¡kovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to valstybės turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Be to kadangi teismas tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl padidinto iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir tos nuo kurių ieÅ¡kovė buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl iÅ¡laikymo skirto D. L. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Teisės doktrina iÅ¡skiria keletÄ istoriÅ¡kai susiformavusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glÅ«di bÅ«tent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje.

Viena iÅ¡ Å¡ių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visiÅ¡kÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priklausymÄ nuo Å¡alių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, Å¡ios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir bÅ«tent dėl jo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingi tik procesiniai Å¡alių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta pagal priežasties teorijÄ turi tekti Å¡aliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedÅ«rinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedÅ«rinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo priežastimi.

Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti pralaimėjusi Å¡alis, daromos ir tokios taisyklės iÅ¡imtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tÄ neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Å iuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos „be kaltės“. Å ioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklės, „kai yra Å¡alies kaltė“.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas yra turtinio pobÅ«džio santykis. Å io santykio esmę trumpai galima apibÅ«dinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso Å¡alis atlygina savo padarytÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su civilinės bylos iÅ¡kėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Tokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.).

Dėl to sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant Å¡io draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji Å¡alis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimÄ . Teismui tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.).

Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovės reikalavimai konkretūs, bet jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovės kaltė dėl atsakovo išlaidų. Dėl to atsakovo bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovės kaltę dėl minėtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovės procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis atsakovo motyvu, kad jis neturi teikti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.

Kuomet ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkinamas tik iÅ¡ dalies, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Å ioje byloje patenkinus ieÅ¡kovės pagrindinį reikalavimÄ , tenkintinas ir jos reikalavimas valstybės vardu, esant teisinei pagalbai dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kurios priteistinas iÅ¡ atsakovo, o tuo pačių remiantis aukščiau nurodytu, Å¡iuo atveju netaikytinas įskaitymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų sumažinimo, nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, įvertinus aukščiau paminėtus teisinius argumentus ir paties ieÅ¡kovės bei Å¡alių sÅ«naus statusÄ .

Papildomai iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad teismui net ir pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui patenkinus iÅ¡ dalies, joms vis tiek iÅ¡lieka teisė vėl kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ar papildomo iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡lieka teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo turėtų papildomų iÅ¡laidų dalies atlyginimo, kurios bÅ«tų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiÅ«ra (CK 3. 201 str. 2d.).

Be to jeigu atsakovas V. L. nevykdys Å¡iuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų nepilnamečiam sÅ«nui D. L. daugiau kaip 1 (vienÄ ) mėnesį, tokiu atveju ieÅ¡kovė S. K. be atskiro įspėjimo, remiantis Å¡iuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusius veiksmus.Už procesinių dokumentų įteikimÄ per Lietuvos paÅ¡to kurjerių tarnybÄ iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis nevirÅ¡ija nustatyto minimalaus dydžio, tačiau priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ ji nuo Å¡io mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 96 str. 1, 6 d.).

Be to valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinos 185,28 Eur iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei pagal teisinės pagalbos sprendimÄ suteiktas advokato paslaugas (CPK 99 str.).Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194, 3. 169 str., LR CPK 259- 270 str., n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. tenkinti iÅ¡ dalies.1. Pakeisti Å iaulių m. apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: ,,3. Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sÅ«nui D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 130,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme 2016-03-15 dienos iki jo pilnametystės“.2. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ V. L., (a.k. (duomenys neskelbtini) 47,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio už vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas.3. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5630) iÅ¡ V.

L., (a.k. (duomenys neskelbtini) 185,28 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 28 ct) iÅ¡laidų už valstybės ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .4. SprendimÄ dėl iÅ¡laikymo D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.5. Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                                                                    Jonas Stubrys            Â