2eb50ce2-5bcc-4a47-83c4-e777799347bf · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-86-667/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20521-19-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.14.10.1; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam A. C., kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei, vertėjai A.

K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kauno raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

A. K. 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), praeidamas pro automobilių aikÅ¡telėje stovintį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam A. C., deÅ¡inėje rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ , braukdamas juo sugadino automobilio priekines deÅ¡inės pusės dureles, automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles, automobilio deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ ; tokiu bÅ«du sugadino nukentėjusiajam A.

C. priklausantį automobilį „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrÄ 655,57 Eur turtinę žalÄ . Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį A. C. pažįsta nuo vaikystės, jis kaimynas. Su juo santykiai buvo geri, tik jo mama labai keista. Jis gerai neprisimena 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. kÄ veikė, bet tikėtina, kad jis ėjo per jo namo kiemo automobilių statymo aikÅ¡telę, palei kaltinamojo juodos spalvos automobilį.

Jo santykiai su nukentėjusiuoju yra normalÅ«s, bet jis anksčiau bÅ«davo nepatenkintas A. C., kai jis su savo gauja laužydavo nukentėjusiojo kieme prie įėjimo pastatytÄ nevažiuojantį automobilį Ford, kuriÄ dėl to jis turėjo iÅ¡varyti į metalo supirktuvę, nes į jo maÅ¡inÄ buvo mesti supuvę obuoliai ir ji kitaip niokojama. Tai buvo prieÅ¡ 4 metus. Jis A. C. dėl to nieko nesakė, nes tai beviltiÅ¡ka. Pretenzijų dėl A. C. statomo automobilio iÅ¡ jo pusės nebuvo. AikÅ¡telė didelė, vietos visiems užtenka.

Jis 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.38 val. turėjo važiuoti į miestÄ , todėl ėjo į konteinerius, norėjo iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡les. Jam praėjus konteinerius A. C. jį pasivijo, liepė grįžti į kiemÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykusi policija iÅ¡kratė kaltinamojo kiÅ¡enes. BÅ«damas prie A. C. automobilio matė, kad jo deÅ¡inys Å¡onas buvo sugadintas. Jis prieÅ¡ tai Å¡alia jo praeidamas pro jo automobilį sugadinimo nepastebėjo, nekreipė dėmesio. Nežino, kodėl A. C. apkaltino jį sugadinus automobilį.

Jam sunku pasakyti, ar tai senas įbrėžimas, ar naujas. A. C. kaltino jį, kad jis kÄ tik perbrėžė jo automobilį, bet jis tai neigia. Jis ėjo tuo metu pro A. C. automobilį, nes aikÅ¡telėje buvo daug maÅ¡inų ir ten buvo tiesiausias kelias iki konteinerių. Teisme peržiÅ«rėjus įraÅ¡Ä nėra matyti, kad jis bÅ«tų labai arti automobilio priėjęs. Mano, kad byloje esančios nuotraukos darytos iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o yra padarytos ne tuo laiku, kuris minimas kaltinime. TÄ kartÄ jis ėjo pro automobilį gal poros metrų atstumu.

Negalėjo bÅ«ti, kad netyčia perbraukė automobilio Å¡onÄ . Teisėjas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė kaltinamojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 27, 32). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad neatsimena, kokiu atstumu praėjo pro automobilį, nes kaip jis gali atsiminti Å¡iuo metu atstumÄ tarp savęs ir automobilio. Jis automobilio neapgadino. Nukentėjusysis jam negrasino. Jo motina jam linkėjo blogo.

Jis, A. K. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir nukentėjusysis. Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis patvirtinančiomis jam padarytÄ Å¾alÄ , kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12 val. jis ruošėsi į darbÄ , dirba miesto autobuso vairuotoju, gėrė kavÄ ir rÅ«kė virtuvėje prie lango.

Pastebėjo A. K., einantį iÅ¡ laiptinės. Jis ėjo ganėtinai tuščia aikÅ¡tele, nes toje aikÅ¡telėje stovėjo tik jo, A. C., automobilis ir dar vienas automobilis toliau. Kaltinamasis ėjo visiÅ¡kai Å¡alia jo automobilio „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai besiglaustydamas prie automobilio. Jis atsidarė virtuvės langÄ ir suÅ¡uko: ,,A., kÄ darai“, bet jis neiÅ¡girdo. Todėl nukentėjusysis iÅ¡karto iÅ¡bėgo į laukÄ prie savo automobilio. Pamatė, kad ant jo juodos spalvos automobilio deÅ¡inio Å¡ono akivaizdžiai matėsi Å¡viežios nubrėžimo žymės. Jis nusivijo kaimynÄ A.

K., kuris jau buvo praėjęs Å¡iukÅ¡lių konteinerius, rankose laikydamas tÄ patį polietileninį maiÅ¡elį, kurį prieÅ¡ tai turėjo rankose eidamas pro jo maÅ¡inÄ . Nukentėjusysis atsivedė A. K. iki maÅ¡inos ir klausė, kodėl taip padarė. Jis tylėjo, nieko nesakė. Tada pasakė jam, kad kviečia policijÄ . Greit atvyko pareigÅ«nai ir juos apklausė. Policijos pareigÅ«nai apieÅ¡kojo A. K.. Pas jį buvo rasti buto raktai, padidinamasis stiklas, maiÅ¡elis. Jam beraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ , policijos pareigÅ«nai A.

K. klausinėjo, girdėjo, kad jis Å¡iuo metu yra vienas. Prie namo esančioje video kameroje buvo užfiksuota 11 val., tai laikas buvo 12:38 val. Anksčiau, 2-3 savaitės prieÅ¡ šį įvykį, buvo jo tėvo maÅ¡ina perbraukta. Tėvas į policijÄ nesikreipė, nes nematė, kas subraižė. Kaimynas irgi anksčiau rado subraižymÄ , braižas labai panaÅ¡us, kaimynas įtarė A. K., kad jis braižo maÅ¡inas, todėl pasistatė kamerÄ . Nukentėjusysis buvo neseniai – gruodžio mėnesį už sunkiu darbu sutaupytus pinigus nusipirkęs automobilį, pirko jį už savo pinigus, kainavo 3800 eurų, jo atlyginimas 800 eurų, todėl automobilį, kuris yra jo pirmasis automobilis, labai prižiÅ«ri.

Vakare, pastatęs aikÅ¡telėje automobilį, kaipo visada jį apžiÅ«rėjo, apibraižymų nebuvo. Iki įvykio apie 9-10 val. buvo priėjęs prie automobilio, nes norėjau pasiimti atsuktuvÄ . Eidamas į bagažinę instrumentų, iÅ¡ deÅ¡inės pusės praėjo automobilį, grįžo pro kitÄ pusę, jis buvo tvarkingas, nesubraižytas. VisÄ laikÄ po to jis buvo virtuvėje, sėdėjo prie lango, matė savo automobilį, todėl netikėtas kaimyno pasirodymas ir ėjimas įtartinai arti palei jo automobilį jam sukėlė įtarimÄ .

Po įvykio nesutaisė automobilio, nes neturi pinigų. Dirba autobuso vairuotoju. A. K. sakė, kad sunkiai dirbo, kad nusipirktų šį automobilį. Sutinka susitaikyti, jeigu A. K. atlygins žalÄ . Automobilį kieme pastatė apie 22-24 val. vakaro.. PrieÅ¡ tai automobilis visÄ dienÄ stovėjo prie darbovietės matomoje vietoje, sargas mato automobilius. Ryte apėjo automobilį ir patikrino, jų kiemas apÅ¡viestas, viskas matosi, tikrai bÅ«tų matęs sugadinimÄ . Automobilis buvo be akivaizdžiai matomų pažeidimų, tvarkingas.

PirmÄ kartÄ Ä¯ policijÄ jis pristatė virÅ¡ 1 val. trukmės vaizdo įraÅ¡Ä . Kamera stebi kairiÄ jÄ kiemo pusę. Tyrėja liepė pateikti tÄ dalį įraÅ¡o, kur jau prasideda judesys. Tyrėjams nesakė, kad prie automobilio buvo priėjęs anksčiau, nes nemanė, kad tai bus aktualu. Jis surašė parodymus apie patį įvykį, bet detalių neakcentavo. Visas įvykis buvo apraÅ¡omas smulkiau, tik kai tyrėja pradėjo klausinėti. Jis specialiai kiemo nestebėjo, tik sėdėjo virtuvėje prie lango ir rÅ«kė, todėl ir a pamatė įvykį.

MaÅ¡ina nesuremontuota, neturi tam pinigų. Dėl automobilio sugadinimo žalos dydžio jis buvo nuvykęs pas nepriklausomus ekspertus ir jie nurodė sumÄ , kiek kainuotų automobilio taisymas, ta iÅ¡vada jam kainavo 100 eurų. Nukentėjusysis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu jo pareiÅ¡kimuose policijai duotus paaiÅ¡kinimus ir parodymus tyrėjai. Anksčiau A. K. visada savo automobilį statydavo prieÅ¡ laiptinės duris, užvažiuodavo ant aikÅ¡telės kraÅ¡tų ir nuo to buvo pradėjęs trupėti grindinys, kaimynai dėl to buvo nepatenkinti.

IÅ¡ nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo policijai apie įvykį ir jo skundo nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ A. K., matyti, kad nukentėjusysis gerai matė įvykį, nes tuo metu žiÅ«rėjo pro langÄ , kad kaltinamasis nėra joks ligonis, kokiu dedasi, nes pastoviai visur vaikÅ¡to po rajonÄ , vedžioja judrų Å¡unį, važiuoja kasdien į miestÄ apsipirkti, ir per karščius. Nukentėjusiojo jaunesnis amžiumi tėvas, kaip ir A. K. yra „širdininkas“, bet taip daryti negali. Kaltinamasis savo apklausose melavo, kad ė\jo pro visÄ kolonÄ maÅ¡inų į konteinerius, keli metrai nuo nukentėjusiojo maÅ¡inos, kai įraÅ¡e matyti, kad jam buvo tuščias kiemas ir nereikėjo spraustis pro jo maÅ¡inÄ norint pasiekti toli nuo jo namų esančių konteinerių.

PareigÅ«nai nepaieÅ¡kojo kaltinamojo turėto įrankio, nukentėjusysis jiems sakė kad pateiks kaimyno kamara padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä , kÄ vėliau ir padarė kartu peržiÅ«rėję įraÅ¡Ä ir iÅ¡ kaimyno įrašęs į diskÄ policijai reikalingÄ Ä¯raÅ¡o intervalÄ . Kaltinamasis po įvykio jam sakė „Mane iÅ¡teisins ir tu man nieko nepadarysi“ (1 t., b.l. 49-53). IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis savo automobiliu važinėdavo į darbÄ ne kasdien, jį palikdavo kieme matomoje vietoje, važiuodavo su visuomeniniu transportu, todėl mano, kad jo kaimynas matydamas, kad viduryje dienos A.

C. automobilis stovi aikÅ¡telėje, tuo metu aikÅ¡telėje stovėjo tik dar vienas automobilis, nes kaimynai buvo iÅ¡vykę į darbus, pamanė, kad ne tik jų Å¡eima, bet ir kiti kaimynai nėra namuose, todėl ir taip drÄ siai viduryje dienos ėjo pro jo maÅ¡inÄ ir padarė savo nusikalstamus , o po to greitai pasiÅ¡alino nuo maÅ¡inos, kad nukentėjusiajam reikėjo greitai bėgti, kad jį pavytų prie konteinerių, kurie randasi nemažu atstumu nuo namo. Liudytoja G. C. parodė, kad jie turėjo maÅ¡inÄ , kuri buvo visada braižoma.

Apie tai kalbėjo su kaimynais, nes ne vien jų maÅ¡inos buvo braižomos. Kaimynai A. K. ir D. Ž. tarpusavyje konfliktavo ilgai. Jie jokių konfliktų su A. K. neturėjo. D. Ž. turėjo kamerÄ , nes įtarė, kad A. K. braižo jų automobilį, tačiau savo įvykio nepavyko nufilmuoti, o jos sÅ«naus A. C. atvejį pavyko nufilmuoti. Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltonamasis ir nukentėjusysis yra jo kaimynai. Santykiai geri, piktumų nėra. Pirmo aukÅ¡to kaimynas A.

K. yra konfliktiÅ¡kas, žmogus nenori bendrauti. RÅ«pinasi tik savo reikalais, kiti žmonės jam neįdomus. Nėra socialus, yra tarp jų neiÅ¡spręstas konfliktas dėl rÅ«sio. A. C. yra kaimynų vaikas. Å iuo metu kamera yra lauke. Filmuoja kiemÄ dėl automobilio saugumo. Buvo apgadinti jo automobiliai, kaimynų automobiliai buvo apvogti, bet nenustatė, kas sugadino, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Jo automobilis Volvo buvo subraižytas ir supjaustytos padangos. Tada nenustatė kaltininkų. Apie šį įvykį žino tik tiek, kad perdavė savo kameros įraÅ¡Ä .

A. C. žinojo, kad daromas kiemo vaizdo įraÅ¡as. Jis kaltino, kad A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , minėjo, kad matė. TÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ atėjo praÅ¡yti įraÅ¡o. IÅ¡imdamas Å¡iek tiek matė įraÅ¡Ä . IÅ¡ pradžių tyrėjui reikėjo trumpo įraÅ¡o, o paskui prašė valandÄ prieÅ¡ ir valandÄ po. Vaizdas filmuojasi visÄ parÄ , saugomas 8 dienas. Liudytojas V. C. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gyvenu virÅ¡ 20 metų. Nukentėjusysis A. C. yra jo sÅ«nus, turi automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) SÅ«nus gyvena tuo pačiu adresu. Kaltinamasis A. K. yra jo kaimynas, vardÄ Å¾ino, bet pavardės nežinojo. Jie bendravo, piktumų tarp jų nebuvo. Ä®vykio dienÄ jis kartu su sÅ«numi sėdėjo prie lango, bet jis pro langÄ nežiÅ«rėjo, o sÅ«nus žiÅ«rėjo. SÅ«nus atidarė langÄ ir pradėjo Å¡aukti ,,kÄ tu darai?“. Tuomet ir jis pažiÅ«rėjo pro langÄ , o kaimynas A. K. kaip tik nuėjo nuo galinio automobilio sparno. SÅ«nus iÅ¡ karto iÅ¡bėgo į kiemÄ prie automobilio, o jis išėjo į kiemÄ , kai atvyko policija.

Matė, kokie sugadinimai padaryti automobiliui, buvo perbrėžta. Buvo sugadinimai iÅ¡ deÅ¡inės pusės vairuotojo durys, keleivio durys ir dar Å¡iek tiek galinis sparnas. Automobilis stovėjo priekine dalimi į namÄ . Jis kaimyno A. K. paklausė, ar jis dabar automobilių dailininku tapo. Kai sÅ«nus kalbėjo su policija, ne viskÄ suprato, jis yra baltarusis. Policija apžiÅ«rėjo automobilį. SÅ«nus prižiÅ«rėjo automobilį, buvo sakęs, kad jis buvo nuėjęs prie automobilio ryte. Liudytojas nematė, kaip kaimynas braižė maÅ¡inÄ , tik kai sÅ«nus atidarė langÄ ir pradėjo rėkti ,,kÄ darai“, pažiÅ«rėjo pro langÄ ir tada pamatė, kad kaimynas buvo prie pat galinio sÅ«naus automobilio sparno, nors Å¡alia vietos buvo tiek, kad galėjo su maÅ¡ina privažiuoti, todėl kaimynui A.

K. nebuvo jokio reikalo eiti Å¡alia sÅ«naus automobilio. Å iai dienai automobilis yra suremontuotas. Jis pats Å¡iek tiek remontavo, nes visÄ gyvenimÄ dirbo su maÅ¡inomis. Taip pat rado žmogų, kuris pigiau sutvarkė maÅ¡inÄ , jis valė, dažė ir už kiekvienas automobilio dureles paėmė 100 eurų. SparnÄ tvarkys vėliau, jis gali kainuoti pigiau, nes mažesni sugadinimai. Už nepriklausomÄ ekspertizę sÅ«nus sumokėjo 100 eurų. Liudytojas D. R. parodė, kad įvykio aplinkybes truputį atsimena.

Su pareigÅ«nu A. B. patruliuodami gavo iÅ¡kvietimÄ , kad pilietis subraižė maÅ¡inÄ . AikÅ¡telėje buvo automobilis ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju, kuris pasakė, kad pamatė kaltinamÄ jį A. K., kuris praėjo visai Å¡alia jo pastatyto automobilio, kasi aikÅ¡telėje daugiau nebuvo maÅ¡inų. Jaunuolis sakė, kad automobilį pastatė sveikÄ . Apgadinimai buvo kÄ tik naujai padaryti, todėl iÅ¡karto kvietė policijÄ . Dar minėjo, kad yra kamera pas kaimynÄ , gal pavyks peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä .

Pakalbinus vyresnio amžiaus vyrÄ , jis nelabai kalbėjo, tai niekas nebuvo aiÅ¡ku. Jie atliko dalinę A. K. apžiÅ«rÄ , rado raktus, raktais buvo bÅ«ki nuo buto spynos. AÅ¡traus rakto nerado, apžiÅ«rėję įvykio vietÄ nieko nerado. Toliau nuo aikÅ¡telė yra žolynas, nebent ten įrankis, kuriuo buvo įbrėžta, buvo numestas. Jaunuolis automobilį buvo pasistatęs po langais. Kamera buvo vienintelė viltis. Jaunuolis, matėsi, pergyveno. Sakė, kad automobilis buvo neseniai pirktas, buvo pastatytas prieÅ¡ langus, viskas jam buvo gerai, buvo paliktas tvarkingas.

Po įvykio prisimena, kad abi automobilio durys buvo perbrauktos. Sulaikytasis senyvas vyras nieko policijai nesakė, nesiteisino. Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2019 m. gegužės 13 d. jis dirbo patrulių rinktinėje. Prisimena, kad buvo iÅ¡kvietimas dėl to, kad asmuo perbrėžė per maÅ¡inos Å¡onÄ . Pranešėjas buvo susilaikęs kaltininkÄ . Jie juos abu iÅ¡klausė, apžiÅ«rėjo automobilį, padarė nuotraukas. ApžiÅ«rėjo galimÄ kaltininkÄ , jis turėjo raktus, bet tie raktai buvo buki, o maÅ¡ina atrodė apgadinta su smailu daiktu.

Ä®vykio vietoje A. K. neturėjo daiktų, su kuriais galėtų perbraukti. Perbraukimas buvo gilus. Dažai buvo giliai pažeisti. PeržiÅ«rėjus nukentėjusiojo A. C. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä (1 t., b. l. 171), kaltinamasis A. K. parodė, kad jis ėjo į konteinerį ir A. C. pasivijo jį prie konteinerio. BÅ«tų paskui ėjęs į miestÄ . Nebuvo tada priėjęs prie konteinerio, todėl Å¡iukÅ¡lių neiÅ¡metė. Nepamena, kÄ tada sakė nukentėjusysis. Kokiu tikslu nukentėjusysis jis jį atsivedė iki maÅ¡inos, nesakė.

Vėliau A. C. pareiÅ¡kė pretenzijas, kad jis perbrėžė maÅ¡inÄ , parodė subraižymus. A. C. butas yra lygiagrečiai su keliuku, jis galėjo matyti geriau nei kiemÄ filmuojanti kaimyno D. Ž. kamera. PeržiÅ«rėjus įraÅ¡Ä nukentėjusysis A. C. parodė, kad iÅ¡ jo buto geriau matėsi maÅ¡ina, ta pusė, pro kuriÄ praėjo A. K.. Jis ėjo pro automobilį labai arti, beveik glaustydamasis, A. K. ranka buvo priglausta prie jo automobilio. Kilo įtarimas, kodėl taip arti praėjo. IÅ¡bėgęs pamatė, kad automobiliui padarytas milžiniÅ¡kas įbrėžimas.

Vijosi A. K., kad jį susistabdyti, parodyti. Jis iš karto apkaltino A. K.. Dažai automobiliui buvo šviežiai nubraukti. Belaukiant policijos A. K. jam pasakė, kad nežaidžia tokių žaidimų. 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad A. C. pranešė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.40-12.45 val., jam matant, kaimynas Alvydas, kurio pavardės nežino, tyčia, dešine ranka braukdamas per jo automobilio „VW Passat B6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini)namo, Kaune, deÅ¡inę pusę, apgadino Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės priekines ir galines dureles bei galinį sparnÄ , kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 300 eurų, tačiau ne didesnė kaip 800 eurų (1 t., b. l. 2–3). 2019 m. gegužės 20 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad ant automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, iÅ¡ keleivio pusės, nuo žemės 74 cm. aukÅ¡tyje, ant automobilio kėbulo matomas įbrėžimas, besitęsiantis nuo priekinių durelių iki galinio sparno. Ä®brėžimo ilgis 174 cm (1 t., b. l. 127) 2019 m. gegužės 20 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas 2019 m. gegužės 20 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. C. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u. ApžiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as spalvotas.

Vaizdo kairiame apatiniame kampe yra užraÅ¡as „CAM01“,o deÅ¡iniame virÅ¡utiniame kampe yra skaičiai „2019-05-13 11:37:33“. Vaizde matoma prie namo esanti automobilio aikÅ¡telė, kurioje stovi penki automobiliai. Vienas iÅ¡ automobilių yra VW Passat juodos spalvos, universalas. 11:37:43 matoma kaip asfaltuotu takeliu, tarp gyvatvorių, eina pagyvenęs vyriÅ¡kis, apsirengęs tamsios spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurėlę. Kairėje rankoje vyriÅ¡kis neÅ¡asi juodos spalvos maiÅ¡elį, o deÅ¡inę rankÄ laiko kiÅ¡enėje. 11:37:59 vyriÅ¡kis iÅ¡sitraukia deÅ¡inę rankÄ iÅ¡ kiÅ¡enės ir prieina iÅ¡ keleivio pusės prie automobilio VW Passat, juodos spalvos.

VyriÅ¡kis eidamas pro automobilį palinksta į deÅ¡inę pusę automobilio link ir taip eina iki automobilio galinės dalies. Vėliau vyriÅ¡kis nueina tolyn. 11:38:49 matoma, kaip tuo pačiu asfaltuotu takeliu, tarp gyvatvorių atbėga jaunas vaikinas, apsirengęs džinsinėmis kelnėmis bei mėlynos spalvos striuke su Å¡viesios spalvos rankovėmis. Vaikinas praeina Å¡alimais automobilio, žiÅ«ri į automobilio Å¡onÄ iÅ¡ keleivio pusės. Praėjęs automobilį vaikinas nubėga. 11:40:15 val. matoma kaip tas pats vaikinas su mėlyna striuke ateina kartu su pagyvenusiu vyriÅ¡kiu su kepurėle.

Vaikinas privedęs pagyvenusį vyriÅ¡kį prie VW Passat automobilio Å¡ono iÅ¡ keleivio pusės su ranka rodo į automobilio Å¡onÄ . 11:40:53 skambina su mobiliuoju telefonu. Paskambinęs vaikinas toliau bendrauja su pagyvenusiu vyriÅ¡kiu su kepurėle. 11:51:14 atvažiuoja policijos automobilis (1 t., b. l. 172). PeržiÅ«rėjus kas sekundę policijos ekspertų padarytus vaizdo nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis praeidamas pro automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo vidurio įtartinai prisiglaudžia prie jo ir eina iki galinio sparno, o nuo jo atsitraukia ir nueina į Å¡onÄ (1 t.,b.l. 181-184), kai aplink nėra jokių automobilių ar daiktų, kurie bÅ«tų jį „privertę“ taip neįprastai elgtis. 2019 m. birželio 10 d. akistatos metu su įtariamuoju A.

K. A. C. parodė, kad policijos pareigÅ«nus 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.46 val. kvietė dėl nuostolių, padarytų subraižant automobilio „VW Passat B6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. C., priekines dureles, galines dureles ir galinį sparnÄ deÅ¡inės (keleivio) pusės. A. C. matė kaip automobilį subraižė A. K.. Matė kaip A. K. artinosi prie automobilio, traukė kažkÄ iÅ¡ savo kiÅ¡enės ir prisiartinęs besiglausdamas prie automobilio pro jį praėjo.

Kokį konkrečiai daiktÄ traukė A. K. iÅ¡ savo kiÅ¡enės A. C. nematė, tik matė, kad deÅ¡inėje rankoje laikė kažkokį daiktÄ . AikÅ¡telė buvo beveik tuščia. A. C. mano, kad A. K. apgadino jo automobilį, kadangi pro jį praėjo besiglausdamas. Ä®tariamasis A. K. akistatos metu parodė, kad praeidinėjo link Å¡iukÅ¡lių konteinerio pro visÄ kolonÄ stovinčių automobilių. Automobilio neapgadino. Nežino, kodėl A. C. teigia, kad A. K. apgadino jo automobilį. Tai tik tokios kalbos.

Kaltinamasis A. K. akistatos pabaigoje nukentėjusiajam pasakė „Buvo labai daug aikštelėje automobilių. O tu kiek visiems kaimynams žalos padarei?“ (1 t., b. l. 71–72). 2019 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr.20-IS1-795 nurodyta, kad: ant tirti pateiktos išliejos, padarytos 2019 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, dėl apgadinto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas spaudimo - slydimo pėdsakas. Pėdsakas netinka įrankio identifikavimui (jame matomos kelios trasos nesudaro individualios visumos, būtinos įrankio identifikavimui) ir nustatyti, ar minėtas pėdsakas paliktas tirti pateiktais raktais negalima.

Ant tiriamųjų raktų pavirÅ¡ių dažų nuoskutų ar smulkių dažų likučių nepastebėta. Kadangi dažų sudėties analizė nėra trasologinių tyrimų objektas, tyrimui pateiktas vokas su dažų nuoskutų pavyzdžiais nebuvo apraÅ¡omas ir naudojamas. Nustatyti, kokiu konkrečiu įrankiu paliktas pėdsakas, užfiksuotas iÅ¡liejoje, negalima (1 t., b. l. 140–144). 2019 m. rugsėjo 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. C. parodė virtuvėje prie lango, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiÄ taburetę, ant kurios sėdėjo 2019 m. gegužės 13 d. apie 12.40-12.45 val., kuomet pro langÄ pamatė greta jo automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, praeinantį kaimynÄ A. K.. A. K. deÅ¡ine ranka apibraižė A. C. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekines ir galines dureles, galinį sparnÄ . Toliau A. K. praėjo tarp liepos ir krÅ«mo, kuris parodymų patikrinimo metu auga prie automobilio galo vairuotojo pusės. Išėjus į kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini)g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusysis rodo kur apibraižęs automobilį A.

K. ėjo toliau. Toliau nukentėjęs A. C. parodo (duomenys neskelbtini)g. už 50 metrų nuo automobilio, kelkraÅ¡tyje, kur sulaikė įtariamÄ jį A. K. 2019 m. gegužės 13 d., po automobilio apibraižymo. Kitoje kelkraščio gatvės pusėje yra Å¡iukÅ¡lių konteineris. Kadangi A. C. A. K. vijosi iÅ¡ savo namų, nepastebėjo, ar A. K. buvo priėjęs prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio, ar ne. Nukentėjusysis A. C. parodo, kad A. K. 2019 m. gegužės 13 d. praeidamas pro jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) rankoje nešėsi tÄ patį maiÅ¡elį, kurį turėjo su savimi tuo metu, kai pasivijo jį prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio. Å iukÅ¡lių maiÅ¡o su savimi A. K. nesinešė (1 t., b. l. 118–119). 2019 m. rugsėjo 30 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad automobilio keleivio pusėje matyti įbrėžimas ant priekinių durelių. Matuojant matavimo prietaisu STABILA Type BM50P Nr. K26414 žemiausioje priekinių durelių įbrėžimo vietoje įbrėžimas fiksuotas 70,1 cm nuo žemės, aukščiausioje vietoje įbrėžimas fiksuotas 71,6 cm nuo žemės. Ant galinių automobilio durelių fiksuotas įbrėžimas žemiausioje vietoje - 70 cm nuo žemės, aukščiausioje - 73,9 cm nuo žemės. Matuojant galinį automobilio sparnÄ matyti du įbrėžimai vienas greta kito.

Žemiau esantis įbrėžimas yra 69,4 cm nuo žemės, aukščiau esantis - 70,2 cm nuo žemės aukÅ¡tyje. Matuojant įbrėžimo ilgį ant sparno, jis yra 43 cm ilgio. Ä®brėžimas ant galinių durelių yra 88,5 cm ilgio, ant priekinių durelių - 58 cm (1 t., b. l. 145–146). 2019 m. rugsėjo 30 d. asmens apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įtariamajam A. K. sutikus, jis atsistoja buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje palei sienÄ su batais. IÅ¡matuojamas jo Å«gis matavimo prietaisu STABILA Type BM50P Nr. K26414.

Ä®tariamojo Å«gis yra (duomenys neskelbtini)m. Ä®tariamajam A. K. stovint nuleidus rankÄ Å¾emyn, pirÅ¡tai yra (duomenys neskelbtini)m. aukÅ¡tyje nuo grindų. A. K. rieÅ¡as nuo grindų yra (duomenys neskelbtini)m aukÅ¡tyje, nuleidus rankÄ Å¾emyn (1 t., b. l. 162–163). Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) virÅ¡ijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumÄ â€“ veikos pavojingumÄ , priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčiÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015).

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkÅ«rimo (atstatymo) sÄ naudomis (kaÅ¡tais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos). Kaltinamasis A. K. neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jis parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d.

ėjo pro nukentėjusiojo A. C. automobilį link konteinerio, tačiau automobilio neapibraižė. Eidamas pro Å¡alį nepastebėjo, ar automobilis apgadintas. Jis ėjo maždaug 2 metrų atstumu nuo automobilio, negalėjo netyčia perbraukti. Nukentėjusysis iÅ¡kvietė policijÄ , policijos pareigÅ«nai patikrino jo kiÅ¡enes, tačiau įtartinų daiktų nerado. Kaltinamojo parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes paneigti byloje surinktiems objektyviems įrodymams – vaizdo įraÅ¡e užfiksuotoms įvykio aplinkybėms ir nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, Nukentėjusysis A.

C. parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. apie 12 val. stovėdamas prie virtuvės lango rÅ«kė bei gėrė kavÄ ir pamatė, kad kaimynas A. K. eina labai arti jo automobilio, besiglaustydamas. Jis atsidaręs langÄ antrame namo aukÅ¡te, prieÅ¡ už keliolikos metrų stovintį jo automobilį, suÅ¡uko kaimynui, kÄ jis darantis, tačiau jis negirdėjo. IÅ¡bėgęs į laukÄ , pamatė, kad nubrėžtas maÅ¡inos Å¡onas. Pasivijęs klausė A. K., kodėl taip pasielgė, tačiau jis nieko nepasakė, nesiteisino.

Jis iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau policija daikto, kuriuo buvo perbrėžtas automobilis, nerado. Nukentėjusysis pabrėžė, kad maÅ¡ina iki įvykio buvo tvarkinga, ryte apie 9-10 val. nebuvo sugadinta, nes jis buvo prie jos pasiimti daiktų iÅ¡ bagažinės, apžiÅ«rėjo, nes tai jo pirmoji maÅ¡ina, jÄ labai prižiÅ«ri. AikÅ¡telėje Å¡alia jokių kitų automobilių nebuvo, todėl kaltinamajam A. K. einant prie konteinerių esančių toliau už automobilių aikÅ¡telė, nebuvo jokio reikalo eiti taip arti jo automobilio.Liudytojas V.

C., nukentėjusiojo tėvas, įvykio metu sėdėjo prie lango kartu su sÅ«numi A. C., tačiau pro langÄ nežiÅ«rėjo ir kaimyno veiksmų nematė. SÅ«nus pro langÄ pradėjo Å¡aukti, kÄ tu darai ir iÅ¡bėgo į kiemÄ . Tada jis pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė kaimynÄ A. K., nueinantį nuo galinio automobilio sparno. SÅ«nus bėgo prie automobilio, o jis išėjo į laukÄ tik atvažiavus policijai. Matė, kokie apgadinimai padaryti sÅ«naus automobiliui, buvo sugadintos deÅ¡inės pusės durelės ir Å¡iek tiek galinis sparnas.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigÅ«nai A. B. ir D. R. parodė, kad gavę iÅ¡kvietimÄ dėl subraižyto automobilio, atvyko į įvykio vietÄ . Nukentėjusysis buvo sulaikęs vyresnio amžiaus vyrÄ . Juos abu apklausė, apžiÅ«rėjo automobilį. Pas kaltinamÄ jį rado raktus, bet jie buvo buki, o maÅ¡ina buvo sugadinta smailu daiktu. Ä®vykio vietoje jis neturėjo daiktų, su kuriais galėtų perbraukti. Liudytojas D. R. parodė, kad nukentėjusysis minėjo, kad kaimynas lauke turi vaizdo kamerÄ .

Jaunuolis pergyveno dėl automobilio, kuriam buvo perbrauktos abejos durelės, sakė, kad neseniai jį pastatė automobilis buvo tvarkingas. Senyvas vyras nieko neaiÅ¡kino, nesiteisino. Liudytojas D. Ž. įvykio aplinkybių nematė. Parodė, kad jis lauke turi kamerÄ . Po įvykio A. C. prašė parodyti įraÅ¡Ä , kaltino, kad A. K. subraižė jo automobilį, sakė, kad pats tai matė. Pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , pats jo nežiÅ«rėjo, matė tik iÅ¡imdamas. Liudytojas taip pat nurodė, kad jų kieme ne kartÄ buvo apgadinti automobiliai, todėl filmuoja kiemÄ dėl automobilių saugumo.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

Visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Ne visais atvejais nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-627/2010).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. C., palikęs kiemo aikÅ¡telėje tvarkingÄ automobilį, apie 9-10 val. buvo nuėjęs iÅ¡ jo paimti įrankių. Nukentėjusysis A. C. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino, kad tuo metu jo automobilis buvo tvarkingas. Vėliau, apie 12 val. ruošėsi į darbÄ ir prie lango gėrė kavÄ ir rÅ«kė. Pro langÄ pamatė kaimynÄ A. K., kuris ėjo itin arti jo automobilio, kaip detalizavo nukentėjusysis, glaustėsi prie jo. Kaltinamasis A. K.

Å¡iÄ aplinkybę neigia, tačiau jÄ nurodo vis skirtingai. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. liepos 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo A. K. parodymų (2 t., b. l. 32), jis neatsimena, kokiu atstumu praėjo pro automobilį. Kaip jis gali atsiminti Å¡iuo metu atstumÄ tarp savęs ir automobilio. Jis automobilio neapgadino. Taigi, praėjus beveik dviem mėnesiam po įvykio kaltinamasis negalėjo detalizuoti atstumo, koks jam praeinant buvo tarp jo ir automobilio. Teisiamojo posėdžio metu, tai yra praėjus 10 mėnesių po įvykio, kaltinamasis A.

K. parodė, kad pro nukentėjusiojo automobilį praėjo poros metų atstumu. Kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl jų laikyti patikimais, nekeliančiais abejonių, nėra pagrindo. Tai laikytina kaltinamojo gynybine versija, nes ji prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis A. C. nuosekliai teigia, kad matė A. K. einantį visai Å¡alia jo automobilio, besiglaustantį. Å iam iÅ¡bėgus į kiemÄ , liudytojas V. C. taip pat matė kaimynÄ A. K., nueinantį nuo galinio automobilio sparno.

Be to, aplinkybė, kad A. K. ėjo visai šalia nukentėjusiojo automobilio nenuginčijamai patvirtinta vaizdo įrašu, kuris padarytas D. Ž. priklausančia vaizdo kamera. Nukentėjusysis A. C., neseniai įsigijęs automobilį, nurodė, kad labai saugo jį, apeina, apžiūri jį, ar gerai uždarytos durelės ir pan., todėl 2019 m. gegužės 13 d. ryte, apie 9-10 val. negalėjo nepastebėti automobilio apgadinimo, jei jie jau būtų buvę anksčiau, tuo labiau kai apgadinimai yra ryškūs, dideli.

Pažymėtina ir tai, kad prie nukentėjusiojo automobilio jokie kiti automobiliai arti nestovėjo, todėl kaltinamajam A. K. nebuvo bÅ«tinybės eiti tarp arti svetimo automobilio ir, kaip nurodė nukentėjusysis bei buvo užfiksuota vaizdo įraÅ¡e, glaustytis prie automobilio. Nei nukentėjusysis, nei liudytojas aiÅ¡kiai nematė, kad kaltinamasis A. K. apgadino automobilį, matė tik jį itin arti automobilio, kuris iki tol buvo tvarkingas, o po kaltinamojo A. K. praėjimo automobilis deÅ¡inėje, tai yra bÅ«tent toje pusėje, pro kuriÄ praėjo A.

K., buvo apgadintas.Nukentėjusysis parodė matęs, kad A. K. kažkÄ turėjo rankoje. Be to, po įvykio sulaikius A. K., klausė jo, kodėl jis Å¡itaip pasielgė. A. K. nieko nepaaiÅ¡kino, nesiteisino, neneigė nubrėžęs automobilį, taip pat nesakė, kad jis automobilio neapgadino. A. K. nieko nepaaiÅ¡kino ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, neneigė nubrėžęs automobilį, nesakė esÄ s nekaltas. Byloje esantys duomenys, o bÅ«tent 2019 m. rugsėjo 30 d. automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilio keleivio pusėje matyti įbrėžimas ant priekinių durelių. Matuojant matavimo prietaisu STABILA Type BM50P Nr. K26414 žemiausioje priekinių durelių įbrėžimo vietoje įbrėžimas fiksuotas 70,1 cm nuo žemės, aukščiausioje vietoje įbrėžimas fiksuotas 71,6 cm nuo žemės. Ant galinių automobilio durelių fiksuotas įbrėžimas žemiausioje vietoje - 70 cm nuo žemės, aukščiausioje - 73,9 cm nuo žemės. Matuojant galinį automobilio sparnÄ matyti du įbrėžimai vienas greta kito.

Žemiau esantis įbrėžimas yra 69,4 cm nuo žemės, aukščiau esantis - 70,2 cm nuo žemės aukÅ¡tyje. Matuojant įbrėžimo ilgį ant sparno, jis yra 43 cm ilgio. Ä®brėžimas ant galinių durelių yra 88,5 cm ilgio, ant priekinių durelių - 58 cm (1 t., b. l. 145–146). IÅ¡matavus kaltinamojo A. K. Å«gį, buvo nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini)m. A. K. stovint nuleidus rankÄ Å¾emyn, pirÅ¡tai yra 0,75 m aukÅ¡tyje nuo grindų. A. K. rieÅ¡as nuo grindų yra 0,85 m aukÅ¡tyje, nuleidus rankÄ Å¾emyn (1 t., b. l. 162–163).

Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų sugadinimų lokacija, aukÅ¡tis (69,4 cm – 73,9 cm) atitinka aplinkybę, kad A. K., bÅ«damas (duomenys neskelbtini)m Å«gio, galėjo padaryti sugadinimus automobiliui, nes A. K. stovint nuleidus rankÄ Å¾emyn, pirÅ¡tai yra (duomenys neskelbtini)m aukÅ¡tyje nuo grindų. A. K. rieÅ¡as nuo grindų yra (duomenys neskelbtini)m aukÅ¡tyje, nuleidus rankÄ Å¾emyn. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad tai kuo jis yra kaltinamas A.

K., padaryti kaltinamajam buvo įmanoma. Visos Å¡ios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. tyčia sugadino svetimÄ nukentėjusiajam A. C. priklausantį turtÄ . Kaltinamojo tyčiniai veiksmai – nenustatytu daiktu braukė per nukentėjusiojo automobilio deÅ¡inės pusės abejas dureles ir galinį sparnÄ padarė nukentėjusiajam A. C. turtinę žalÄ . Nukentėjusysis A. C. parodė, kad dėl automobilio sugadinimo jam padaryta 755,57 Eur žala. Žalos dydis buvo paskaičiuotas Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro, kuris pateikė vertinimo ataskaitÄ (1 t., b. l. 92, 93–115).

IÅ¡ vertinimo ataskaitos matyti, kad žalÄ be PVM sudaro: 331 Eur remonto darbų kaina, 187,63 Eur dažymo medžiagų kaina, 23,16 Eur už eksploatacines medžiagas. Su PVM automobilio remontas kainuotų 655,57 Eur. Už vertinimo ataskaitos pateikimÄ sumokėjo 100 Eur. Kadangi nukentėjusiajam A. C. padaryta turtinė žala yra didesnė už 5 MGL (250 Eur), kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika baigta, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., b. l. 5–6), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 15), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 17), nedirba, pensininkas.

Ä®vertinus Å¡iuos kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad pirmÄ kartÄ teisiamam vyresnio amžiaus asmeniui bausmės tikslai kaltinamajam gali bÅ«ti pasiekti paskyrus vidutinio griežtumo BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių, tai yra laisvės apribojimÄ . Teismas pažymi, kad viešųjų darbų bausmę vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini)metų) asmeniui skirti netikslinga. Kadangi A. K. yra pensininkas, nedirba, baudos bausmė taip pat neskirtina.

Laisvės apribojimo terminas skirtinas artimas minimaliam. Kartu su bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktai). Nukentėjusysis A. C. byloje pareiÅ¡kė 755,57 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 50 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalÄ patvirtina Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateikta vertinimo ataskaitÄ (1 t., b. l. 92, 93–115).

IÅ¡ vertinimo ataskaitos matyti, kad žalÄ be PVM sudaro: 331 Eur remonto darbų kaina, 187,63 Eur dažymo medžiagų kaina, 23,16 Eur už eksplotacines medžiagas. Su PVM automobilio remontas kainuotų 655,57 Eur. Už vertinimo ataskaitos pateikimÄ nukentėjusysis sumokėjo 100 Eur, kuri nukentėjusiajam priteistina. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusiajam jo tėvas, kad bÅ«tų pigiau, su pažįstamu suremontavo dvi sugadintas sÅ«naus automobilio detales (dvi dureles) iÅ¡ trijų sugadintų detalių, už tai A.

C. sumokėjo 200 eurų, neskaitant nukentėjusiojo tėvo darbo, už kurį nemokėjo, tai patvirtinančio dokumento neturi. Å i atliktų darbų vertė yra reali, nes pigiausia automobilio vienos detalės nedidelio remonto su dažymu kaina pas privačius meistrus yra nemažesnė kaip 100 eurų, todėl Å¡i suma – 200 eurų, priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Automobilio galinis sparnas sugadintas buvo mažiau, jo remonto kaina samdant meistrÄ privačiai bÅ«tų mažesnė, jį tvarkant autorizuotoje įmonėje, įvertinus nepriklausomų ekspertų paskaičiavimus, kad visų detalių remontas su medžiagomis bÅ«tų kainavęs 655,57 Eur, darbas su medžiagomis kainuotų su PVM, apie 150 eurų.

Todėl teismas įvertinęs tai priteisia nukentėjusiajam 150 eurų už neatliktus automobilio sparno remonto darbus bei 200 eurų, kuriuos jis iÅ¡leido už jo automobilio durelių remontÄ bei 100 eurų už atliktÄ ekspertizę. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Pirmiau teismo iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. C. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad A. K. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala visiÅ¡kai įrodyta Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateikta vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis ir kvitu (2 t., b. l. 93–115). Nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl turtinės žalis yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.).

Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl nusikaltimo jam padaryta 50 eurų neturtinė žala.

Neturtinę žalÄ sudaro tai, kad nukentėjusysis turėjo pergyvenimų dėl sugadinto automobilio, turėjo atsipraÅ¡yti iÅ¡ darbo, kai jam reikėjo vykti į policijos įstaigÄ , dėl to jis gavo minimalų darbo užmokestį, turėjo papildomų iÅ¡laidų kurui, gaudamas nedidelį atlyginimÄ . Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo turėjo nepatogumų, jam reikėjo atsipraÅ¡inėti iÅ¡ darbo, kurį labai vertina, jis turėjo papildomų laiko sÄ naudų.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, pensininkas, nedirba. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo A. C. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 50 eurų. Nukentėjusiojo 50 eurų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, saugomi byloje (1 t., b. l. 134, 171), paliktini saugoti byloje; - 3 metaliniai raktai suverti į metalinį raktų žiedÄ su rudos spalvos pakabuku, ant kurio yra užraÅ¡as „BEST EVER GRANDAD“, 2019 m. liepos 29 d. pagal pakvitavimÄ gražinti A.

K. (2 t., b. l. 36), paliktini A. K. nuosavybėje; - byloje voke esanti iÅ¡lieja ir voke esančios dažų nuoskutos (1 t., b. l. 144), sunaikintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Nukentėjusiojo A. C. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiajam A. C. iÅ¡ kaltinamojo A. K. 450 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, saugomus byloje, palikti saugoti byloje; - 3 metalinius raktus, suvertus į metalinį raktų žiedÄ su rudos spalvos pakabuku, ant kurio yra užraÅ¡as „BEST EVER GRANDAD“, 2019 m. liepos 29 d. pagal pakvitavimÄ gražintus A.

K., palikti A. K. nuosavybėje; - byloje voke esančiÄ iÅ¡liejÄ ir voke esančias dažų nuoskutas, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Alvydas Rimkevičius