2eb4ddbb-a849-4097-ad02-3d6d56b2c854 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-380-289/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01804-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.6; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos A. L. atstovui advokatui Virgilijui JanuÅ¡kai, nedalyvaujant atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, vaizdo konferencijų bÅ«du, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programÄ , iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

L. skundÄ dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.“ (toliau – ir Ä®sakymas) panaikinimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2-144 „Dėl žalos atlyginimo“ panaikinimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 2-141 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.” (toliau - Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau - Tvarkos aprašas), 17.1 papunkčiu, atsižvelgiant į Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo” 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡vadÄ Nr. 2657, Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L. skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Ä®sakyme dėl tarnybinės nuobaudos nurodoma, kad Turto valdymo skyriaus vedėja A. L. padarė tarnybinį nusižengimÄ , kadangi neužtikrino, kad Investicinis projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimo iÅ¡ miesto centrinės dalies į Å iaulių r. sav. GinkÅ«nų sen. Malavėniukų k.” (toliau - Projektas) bÅ«tų įgyvendinamas skaidriai, racionaliai ir efektyviai, neužtikrino sutarčių vykdymo ir finansų kontrolės įgyvendinant projektÄ , nesiėmė savalaikių priemonių tinkamai registruoti ir keisti patikėjimo teise Å iaulių tardymo izoliatoriaus patikėjimo teise valdomo sklypo duomenis, nepagrįstai iÅ¡mokėjo VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200 eurų už jam suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , aplaidžiai vykdė finansinių apskaitos dokumentų (Priėmimo-pardavimo akto Nr. PD15-003/4) tinkamumo kontrolę, neužtikrino, kad bÅ«tų skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 4 p., Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 8.1. p.; 8.2 p.; 8.4 p.; 8.5 p.; 8.8 p;

Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 p.; 7.11 p.; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d., 12 str.; Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 str. 6 str. 1 p., 6 str. 2 p., 6 str. 3 p., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Viešojo sektoriaus subjektu buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 15.3. p., 15.4. p., 15.5. p., 15.6. p. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 2-144 „Dėl žalos atlyginimo” (toliau - Ä®sakymas dėl žalos atlyginimo) vadovaujantis VTÄ® 38 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimo iÅ¡ miesto centrinės dalies į Å iaulių r. sav. GinkÅ«nų sen., Malavėniukų k.” vidaus audito ataskaitÄ Nr. 1V-10 (toliau - Audito ataskaita), į 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡vadÄ Nr. 20-2657 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Turto valdymo skyriaus vedėjos A.

L. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo”, į 2020 m. rugpjūčio 11 d. siÅ«lymÄ savo noru atlyginti padarytÄ Å¾alÄ Nr. 14-8944, siekiant atlyginti įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ , nurodyta Turto valdymo skyriui kas mėnesį iÅ¡skaityti 20 procentų Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.”, priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala. Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo naÅ¡ta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui.

Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialinių aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali bÅ«ti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytÄ procedÅ«rÄ nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimÄ administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtÄ 2006 m. apibendrinime).

Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka.

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra:

a) veika (veikimas ar neveikimas);

b) veikos padariniai (žala - reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryÅ¡ys (VaiÅ¡vila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia”, 2009 m., 448 p.). Pagal pobÅ«dį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiÅ¡kai apčiuopiamÄ Å¾alÄ kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.).

Taigi pasekmės ne visais atvejais yra bÅ«tinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikÅ¡mingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebÅ«tina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvu. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63- 120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 -700/2010).

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo” 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡vadoje Nr. 20- 2657 (toliau - IÅ¡vada) nurodoma, kad A. L. bÅ«dama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, atsakinga už įstaigos finansų kontrolę ir racionalų, skaidrų, ekonomiÅ¡kÄ jų panaudojimÄ , vykdydama pareigybės apraÅ¡ymo 8.1 punktÄ , vizavo ir pasirašė apskaitos dokumentus, sutartis, sÄ matas, pažymas, ataskaitas ir kitus dokumentus.

Teigiama, kad dokumentÄ vizuojantis darbuotojas patvirtina, jog yra susipažinęs su dokumento turiniu kompetencijos ribose ir jam pritaria. Pažymima, kad A. L. vykdydama vyriausiojo buhalterio funkcijas neužtikrino, kad vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tu vykdomi skaidriai, o iÅ¡mokėdama avansÄ UAB „Versina”, neįsitikinusi jo dydžio pagrįstumu, pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu nuostatas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, bei pareigybės apraÅ¡ymo 8.5; 8.8; 8.11 punktu nuostatas.

IÅ¡vadoje teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, grindžiami bendro pobÅ«džio teiginiais, paremti nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai įvertinus faktines aplinkybes. Pirmiausia, visiÅ¡kai nevertinta, kad pareiÅ¡kėja A. L., kaip tuo metu ėjusi Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas, nedalyvavo viešųjų pirkimu planavime, organizavime ir vykdyme. VisiÅ¡kai nevertinta, kokia analizuojamu laikotarpiu buvo viešųjų pirkimu tvarka, kuris įstaigos darbuotojas (tarnautojas) buvo atsakingas už viešųjų pirkimu organizavimÄ , viešųjų pirkimų vykdymÄ ir t. t.

Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja nei iniciavo, nei organizavo, nei užtikrino viešųjų pirkimu įgyvendinimÄ . Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad vykdo iÅ¡ankstinę finansų kontrolę (8.8 punktas). Kaip nurodo Valstybės kontrolė Rekomendacijose vidaus kontrolės sukÅ«rimo, veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gairės vieÅ¡ojo sektoriaus subjektams (https://www.vkontrole.lt/vsa/failai/files/VIDAUS_KONTROLE_GAIRES_2014-06-16.pdf). IÅ¡ankstinė finansų kontrolė atliekama prieÅ¡ įgyvendinant finansinius sprendimus, kurie gali bÅ«ti priimami tik tada, kai juos patvirtina atsakingas už finansų kontrolę darbuotojas.

IÅ¡ankstinės finansų kontrolės metu nustatomas Å«kinių operacijų tikslingumas, ar nustatytam tikslui pasiekti programos sÄ matoje yra numatytos lėšos, ar jų pakanka. IÅ¡ankstinės finansų kontrolės funkcija turi bÅ«ti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo. Einamoji finansų kontrolė atliekama Å«kinių operacijų metu. Jos paskirtis - atskirti Å«kiniu operacijų tvirtinimo, vykdymo, įtraukimo į apskaitÄ ir turto saugojimo funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamÄ subjekto turto naudojimÄ ir įsipareigojimu tretiesiems asmenims vykdymÄ .

Paskesnioji finansų kontrolė atliekama po Å«kinių operacijų atlikimo ir įforminimo. Jos metu tikrinamos jau atliktos procedÅ«ros, siekiant nustatyti Å«kinių operacijų teisėtumÄ , turto Rekomendacinės vidaus kontrolės sukÅ«rimo. Paskesnioji finansų kontrolė apima procedÅ«ras Å¡ios kontrolės metu nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Paskesniosios finansų kontrolės negali atlikti darbuotojas, atsakingas už iÅ¡ankstinę finansų kontrolę. Akivaizdu, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja negalėjo bÅ«ti atsakinga nei už einamÄ jÄ nei paskesnėje finansų kontrolę.

IÅ¡vadoje visiÅ¡kai neanalizuota, kurie įstaigos darbuotojai (tarnautojai) buvo atsakingi už nurodytų finansų kontrolės funkcijų įgyvendinimÄ . Kitas aspektas, IÅ¡vadoje nurodoma, kad iÅ¡mokėtas avansas UAB „Versina” neįsitikinus jo dydžio pagrįstumu. Tačiau IÅ¡vadoje nenurodo, dėl kokių priežasčių iÅ¡mokėtas avansas, kas priėmė sprendimÄ ir t.t. Å iuo atveju IÅ¡vadoje apsiribojama bendro pobÅ«džio teiginiais, visiÅ¡kai nevertinant esminių faktinių aplinkybių.

PareiÅ¡kėja, tik pagal pavedimÄ Buhalterinės apskaitos skyriui, atsakingiems įstaigos asmenims konstatavus Å«kinius įvykius ir priėmus sprendimus, atliko avanso pervedimÄ UAB „Versina”. IÅ¡vadoje nurodoma, kad A. L. nuo 2018 m. kovo 8 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 01-68 perkelta į Ūkio skyriaus vedėjos pareigas. Teigiama, kad vykdydama Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 ir 7.11 punktus privalėjo užtikrinti viešųjų pirkimų vykdymo kontrolę, t. y., projektavimo darbų rangos sutarties, sudarytos su „Panevėžio miestoprojektas”, Inžinerinių statinių statybos darbų rangos sutarčių, sudarytos su UAB „Conresta” ir UAB „KRS” tinkamÄ vykdymÄ .

Pirmiausia, kaip nurodoma Audito ataskaitoje, minėta Projektavimo darbų sutartis sudaryta 2015 m. vasario 19 d., kai A. L. ėjo Buhalterinio skyriaus vedėjo pareigas. Antra, laidavimo draudimo galiojimas nurodytai sutarčiai turėjo galioti iki 2018 m. gruodžio 18 d., o tai reiškia, jog dar 2017 m. gruodžio mėn., turėjo būti užtikrintas laidavimo garantijos pateikimas, kai A. L. nėjo Ūkio skyriaus vedėjo pareigų. Trečia, visiškai neanalizuota ir nevertinta, kuris asmuo (tarnautojas) buvo atsakingas už nurodytų sutarčių vykdymo kontrolę.

IÅ¡vadoje nurodytos sutartys, nebekartojant Audito ataskaitoje nurodytų faktinių aplinkybių, sudarytos iki A. L. perkeliant į Ūkio skyriaus vedėjos pareigas. IÅ¡vadoje nurodoma, kad A. L., bÅ«dama Buhalterinio skyriaus vedėja, neužtikrino, nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų vykdoma einamoji finansų kontrolė vykdant sutartį su UAB „Kevista” (Audito ataskaitos 28 psl.). Pirma, kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėja, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, nebuvo atsakinga už einamÄ jÄ finansų kontrolę.

Antra, iÅ¡vadoje net neanalizuota ir nevertina, bÅ«tent, kuriam tarnautojui nurodytos sutarties vykdymo kontrolė pavesta. Antra, visiÅ¡kai nevertinama, jog Audito ataskaitoje nurodoma, kad minėtos sutarties vykdymas faktiÅ¡kai baigtas 2017 m. birželio 28 d., o atliktų paslaugų aktas pasiraÅ¡ytas 2018 m. gegužės 24 d. Å iuo atveju net nevertina, kuris įstaigos darbuotojas pasirašė nurodytÄ paslaugų priėmimo-perdavimo aktÄ , bÅ«tent dėl kokių priežasčių Å¡is aktas pasiraÅ¡ytas bÅ«tent nurodytu terminu.

IÅ¡ esmės nemotyvuojant, tik pateikiant nuorodÄ Ä¯ Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 punktÄ , nudaroma, kad PareiÅ¡kėja A. L. turėjo kontroliuoti, ar tinkamai įregistruotas žemės sklypas, tačiau to nepadarė. Pirmiausia, atsakovo nurodomoje Audito ataskaitoje pažymima, kad bÅ«tent už turto valdymo sprendimų įgyvendinimÄ atsakingi asmenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra atlikę nurodytų veiksmų. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, perkeliamos pareigos už kurių įgyvendinimÄ , tiek pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , tiek pagal kitus teisės aktus, PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės negali bÅ«ti atsakinga.

IÅ¡vadoje visiÅ¡kai neanalizuota ir nevertinta bÅ«tent, kas konkrečiai įstaigoje buvo atsakingas už turto valdymÄ ir turto valdymo sprendimu priėmimÄ . Akivaizdu, kad pagal atsakovo nurodomÄ Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 punktÄ , pareiÅ¡kėja buvo atsakinga tik už turto apskaitymÄ , tačiau ne jo registravimÄ vieÅ¡ajame registre, juo labiau vieÅ¡ajame registre įregistravimo atitinkamos žymos - Kietųjų buitinių atliekų sÄ vartyno ir sanitarinės apsaugos zonos ribų sumažėjimÄ nuo 8,1007 ha iki 0,0936.

Tokių sprendimų pagal savo vykdomų funkcijų pobÅ«dį pareiÅ¡kėja neturėjo teisės priimti. IÅ¡vadoje teigiama, kad PareiÅ¡kėja bÅ«dama Buhalterijos apskaitos skyriaus vedėja, vykdydama tarnybines funkcijas sudarė sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriui nepagrįstai sumokėti Všį Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras 1200 Eur už jam pačiam suformuotÄ nekilnojamojo daikto kadastro bylÄ , atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, susijusius su specialiųjų žemės ir miÅ¡ko panaudojimo sÄ lygų įregistravimu.

Pirmiausia, IÅ¡vadoje iÅ¡ esmės nevertinama, kuris konkretus asmuo priėmė sprendimÄ dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo. Akivaizdu, kad PareiÅ¡kėja, kaip Buhalterinės paskaitos skyriaus vedėja, neturėjo teisės nei inicijuoti žemės sklypo kadastrinių matavimų, nei atlikti registravimo. Å iuo atveju IÅ¡vadoje PareiÅ¡kėjai perkeliama pareiga užtikrinti visos įstaigos veiklÄ . Akivaizdu, kad PareiÅ¡kėja nei iniciavo, nei priėmė sprendimo atlikti kadastrinius matavimus, kaip ir nurodoma PareiÅ¡kėjos pateiktame paaiÅ¡kinime Tarnybinio nusižengimo komisijai, tai patvirtina įstaigos susiraÅ¡inėjimas tiek su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek su Všį Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Antra, visiÅ¡kai nevertinta, kuris valstybės tarnautojas priėmė sprendimÄ ne tik atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ir pavedė atlikti nurodytÄ 1200 Eur mokėjimÄ Buhalterinės apskaitos skyriui. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad PareiÅ¡kėja buvo atsakinga už įstaigos veiklos organizavimÄ ir strateginių sprendimų priėmimÄ . Trečia, neaiÅ¡ku, kokias duomenis keliamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos profesionalumo ir kompetencijos, kai įstaigoje atsakingi asmenys priima sprendimus dėl žemės sklypo formavimo, derina savo sprendimus, atlieka žemės sklypo kadastrinius matavimus, atlieka įregistravimÄ .

Å iuo atveju PareiÅ¡kėja, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja neturėjo jokios teisės kvestionuoti nurodytų atsakingų asmenų sprendimų, o tik pagal Å¡ių asmenų priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, pagal nurodymÄ atliko mokėjimo pavedimÄ . Pažymėtina ir tai, kad 2016-03-31 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje Nr. 16-0076, kurios pagrindu atliktas 1200 Eur pavedimas VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras, nurodytas pagrindas 2015-04-14 bendradarbiavimo sutartis Nr. S-15-32.

NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ir kokiais faktiniais duomenis teigiama, jog PareiÅ¡kėja netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos funkcijas, nes 2015 m. gruodžio 15 d. pasiraÅ¡ytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėja nei Å¡io akto pasirašė, nei konstatavo, kad Å¡iame akte nurodytos paslaugos atliktos. Mokėjimas atliktas pagal 2015 m. gruodžio 18 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. PMP004629, kuriÄ pasirašė ne pareiÅ¡kėja. Buhalterinės paskaitos skyriui pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ tik nurodyta atlikti mokėjimÄ .

Pagal Audito ataskaitÄ mokėjimas atliktas, po atliktos techninio projekto ekspertizės 2016 metais. IÅ¡vadoje teigiama, kad pareiÅ¡kėja eidama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos funkcijos nekontroliavo, kaip įstaigoje vykdoma finansų kontrolė, nes neužtikrino, jog pagal atskiras sutartis bÅ«tų mokami delspinigiai už vėluojamas atlikti paslaugas. Pirmiausia, kaip jau ne kartÄ buvo minėta, iÅ¡ esmės neanalizuota, kas įstaigoje buvo atsakingas už einamÄ jÄ finansų kontrolę. Pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.8 punktÄ (Å¡is punktas akcentuojamas ir IÅ¡vadoje), skyriaus vedėjas vykdo tik iÅ¡ankstinę vidaus finansų kontrolę.

Å iuo atveju iÅ¡vadoje be jokio pagrindo, Atsakovas perkelia PareiÅ¡kėjai sutarčių vykdymo kontrolę. VisiÅ¡kai nevertinta, kuriems įstaigos darbuotojams (tarnautojams) pavesta IÅ¡vadoje nurodytu sutarčių vykdymo kontrolė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybiniu ginču bylose ne kartÄ yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbÄ ir bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio ar blankletinę teisės normÄ , ne kartÄ yra akcentavęs bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktu normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz.

LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr.A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 146-2476/2012, 2014 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A 146-037/2014 ir kt.). VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali bÅ«ti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtÄ veikÄ , t. y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamÄ normÄ (straipsnį, dalį, punktÄ ).

Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytÄ bendrÄ jÄ pareigÄ ar blanketinę įstatymo normÄ , tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normÄ , o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečiÄ (pažeistÄ ) normÄ (LVAT 2016-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada iÅ¡ esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobÅ«džio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trÅ«ksta inkriminuojamų veikų aiÅ¡kaus ir konkretaus pagrįstumo, daroma iÅ¡vada, jog tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai (pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-437/2013).

Apibendrinant teigtina, kad IÅ¡vada grindžiama bendro pobÅ«džio teiginiais ir prielaidomis, apsiribojama tik nuorodomis į bendro pobÅ«džio normas, IÅ¡vada nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais PareiÅ¡kėjos kaltę, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad Atsakovas, pažeidžiant minėtų teisės aktu nuostatas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, PareiÅ¡kėjai skyrė tarnybinę nuobaudÄ -griežtÄ papeikimÄ . VTÄ® 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas atlygina visÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ Å¾alÄ , jeigu jÄ padarė atlikdamas vieÅ¡ojo administravimo veiklÄ ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžiÄ Ä¯gyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali virÅ¡yti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas galiojusio VTÄ® 32 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pažymėjęs, jog yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos - žalos padarymas, neteisėta veika, žalÄ padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiÅ¡kus teisinius santykius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryÅ¡io buvimo sÄ lygÄ , ar DK 246 straipsnis, nustatantis ir kitas sÄ lygas, bÅ«tinas materialinei atsakomybei atsirasti, dėl ko spręsta, kad tai leidžia taikyti DK nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų nustatymu bei taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015, iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sÄ lygas. BÅ«tina materialinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamÄ institucijai atsiradusiÄ Å¾alÄ , taigi bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma - tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas). Valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sÄ lyga - neteisėta veika, suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iÅ¡ įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytu konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).

Kaip minėta, įsakymu dėl žalos atlyginimo nurodyta Turto valdymo skyriui kas mėnesį iÅ¡skaityti 20 procentų PareiÅ¡kėjai priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala. Å is įsakymas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai iÅ¡mokėjo Všį Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200 eurų už jam suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ . Nei IÅ¡vadoje, nei įsakyme dėl žalos atlyginimo iÅ¡ esmės nenurodoma, kaip pasireiÅ¡kė PareiÅ¡kėjas veiksmų neteisėtumas.

PareiÅ¡kėjai rezoliucija pavesta atlikti 1200 Eur mokėjimÄ Všį Å iaulių regiono atlieku tyrimo centras pagal 2016-03-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 16-0076. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja nei iniciavo, nei sudarė 2015-04-14 bendradarbiavimo sutarties Nr. S-15-32 su Všį Å iaulių regiono atlieku tyrimo centras. Taip pat PareiÅ¡kėja nei iniciavo, nei organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų, ar įregistravimo. VTÄ® iÅ¡vardyti reikalavimai yra bendrojo pobÅ«džio, todėl jų nevykdymas (netinkamas vykdymas) materialinės atsakomybės instituto taikymo požiÅ«riu turi bÅ«ti nustatomas kartu su kita materialiai atsakomybei atsirasti bÅ«tina sÄ lyga - darbuotojo kalte dėl praÅ¡omos atlyginti materialinės žalos atsiradimo (LVAT 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-343-143/2015).

Nagrinėjant valstybės tarnautojų kaltę valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija; savo esme Å¡ie teisiniai santykiai artimesni darbo teisei negu civilinei teisei, o pagal darbo teisės principus materialinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija įstatymuose nenumatyta; valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma - tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015).

Vertinant veikos neteisėtumÄ bei kaltę, kaip bÅ«tinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pirmiausia yra pažymėjusi, jog, kaip minėta, valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytu valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Å iuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali bÅ«ti apibrėžti skirtingai.

Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiÅ¡kiÄ ir konkrečiÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamÄ elgesio taisyklę (pareigÄ atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu bÅ«du ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokiÄ nuostatÄ , konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir iÅ¡vadÄ apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iÅ¡ jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sÄ moningai arba bÅ«damas nepakankamai rÅ«pestingas bei atidus jÄ pažeidžia).

Tačiau kitaip vertintinos situacijos, kai valstybės tarnautojų, taip pat ir įstaigų vadovų funkcijos atliekamos srityse, kuriose sprendimai priimami atitinkamai institucijai (įstaigai) naudojantis diskrecijos teise - tam tikro laipsnio laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslu, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktu nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan.

Tokiais atvejais itin reikÅ¡mingas yra įvertinimas, ar valstybės tarnautojo, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, kaltės laipsnis yra pakankamas jo materialinei atsakomybei kilti, taigi vertinti, ar jis elgėsi pakankamai apdairiai, rÅ«pestingai ir atidžiai (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015). IÅ¡vadoje tik apsiribojama bendro pobÅ«džio teiginiais, kad PareiÅ¡kėja sudarė sÄ lygas nepagrįstai sumokėti VÅ¡l Å iaulių regiono tvarkymo centrui 1200 Eur už jam pačiam suformuoto žemės sklypo įregistravimÄ , tačiau visiÅ¡kai neanalizuotas ir nevertintos materialinės atsakomybės sÄ lygos.

Akivaizdu, kad pareiškėja, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja pagal savo funkcijų pobūdį nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su poreikiu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir registracija, juo labiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų inicijavimu, poreikio nustatymu ir t.t. Nesant jokio tiesinio ir faktinio pagrindo konstatuoti Pareiškėjos materialinę atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas, pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas, netinkamai įvertinus su faktines aplinkybes, neteisėtai ir nepagrįstai nurodė kas mėnesį išskaityti 20 procentų Pareiškėjai priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala, todėl įsakymas dėl žalos atlyginimo naikintinas.

VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos iÅ¡vados apie tyrimo rezultatus Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju suraÅ¡ymo dienos.

Valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, - atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimÄ savo sprendimu arba kai jie gauna oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ . Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Å¡ioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi bÅ«ti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros eiga yra tiesiogiai susijusi su tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008). Išvadoje tik nurodoma, kad Audito ataskaitoje nurodytas laikotarpis 2015 -2018 metais, tačiau vertinat ir analizuojant atskiras Pareiškėjos veikas iš esmės nenurodytas galimų nusižengimų padarymo terminas. Kitaip tariant, Išvadoje iš esmės nevertinti terminai tarnybinei nuobaudai skirti.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atstovas apsiribodamas bendro pobūdžio tik nurodo, kad viešųjų pirkimų pažeidimai atlikti 2015-2017 metais, o 1200 Eur mokėjimas Všį Šiaulių regiono atliekų tyrimo centras atliktas 2016 m. kovo 31 d. Išvadoje nurodytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas sudarytas 2015 m. gruodžio 18 d. Sutartys dėl kurių vykdymo kontrolės Pareiškėjai skiriama nuobaudos sudarytos: 2015-03-30 (paslaugų sutartis su UAB „Kauno hidrologija”); 2015-07-27 (paslaugų sutartis su UAB „Geoconsulting”); 2015-11-29 (Sutartis su UAB „Conresta”); 2015-11-18 (sutartis su UAB „Kelvista”).

PareiÅ¡kėjos nuomone Å¡iuo atveju padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimas, kuris daro tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir jo pagrindu suraÅ¡ytÄ IÅ¡vadÄ neteisėtus. PareiÅ¡kėjai net nebuvo nurodytos konkrečių veikų padarymo datos, o apsiribojama bendro pobÅ«džio teiginiais dėl galimai neteisėtų veikų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VTÄ® yra įtvirtinti du - Å¡eÅ¡ių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė Å¡iuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus Å¡iems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus.

Tačiau Å¡iems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sÄ lygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo Å¡eÅ¡i mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobÅ«džio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks Å¡ių taisyklių tarpusavio sÄ veikos pobÅ«dis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo Å¡eÅ¡i mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferÄ .

Ir prieÅ¡ingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik Å¡ios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020). Å iuo atveju skunde nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad PareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda pasibaigus VTÄ® įtvirtintam naikinamajam trijų metų terminui tarnybinei nuobaudai skirti. Taip pat pažymėtina, jog Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte įtvirtinta, jog tirti tarnybinį nusižengimÄ negali bÅ«ti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldÅ«s valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimÄ , arba dėl kurių neÅ¡aliÅ¡kumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Tarnybiniam nusižengimui tirti Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo” sudaryta komisija iÅ¡ trijų narių, kurių vienas iÅ¡ narių - Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. E. tiesiogiai pavaldi pareiÅ¡kėjai - Turto valdymo skyriaus vedėjai. Kitas aspektas, Tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadÄ pasirašė tik du tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nariai. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Virgilijus JanuÅ¡ka papildomai nurodė, kad turėtų bÅ«ti taikytinas senaties terminas dėl materialinės atsakomybės. Atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinka ir savo pozicijÄ grindžia žemiau iÅ¡dėstytais motyvais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarime Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialiÄ informacijÄ apie galimÄ valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo.

Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija perduoda atlikti tyrimÄ , esant pagrįstos informacijos apie valstybės tarnautojo galimÄ Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nesilaikymÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per Å¡io punkto antrojoje pastraipoje nustatytÄ terminÄ .

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais pradėtas tarnybinis nusižengimas atliekamas ir tarnybinės nuobaudos skiriamos ar nustatomos laikantis visų ApraÅ¡e nustatytų procedÅ«rų. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos – praėjo 3 metai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2002-06-26 iki 2017-07-01, ir nuo 2017-07-01 iki dabar) (toliau – ir DK) 246 straipsnyje buvo nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Vadinasi, materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra nustatomos visos anksčiau minėtos sÄ lygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016 ir kt.).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 38 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sÄ lygas ir žalos atlyginimo tvarkÄ . Å io įstatymo 38 str. 1 d. reglamentuoja, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ . Jeigu jÄ valstybės tarnautojas padarė atlikdamas vieÅ¡ojo administravimo veiklÄ ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžiÄ Ä¯gyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali virÅ¡yti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ Å¾alÄ valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (VTÄ® 38 str. 3 d.). Jeigu valstybės tarnautojas gera valia Å¡alių susitarimu žalos neatlygino natÅ«ra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu iÅ¡skaitomas iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.

Ne teismo tvarka iÅ¡skaitomas žalos atlyginimas negali virÅ¡yti žalÄ padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį iÅ¡skaitoma suma negali virÅ¡yti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos (VTÄ® 38 str. 4 d.).

VTÄ® 38 str. 2 d. numatyta, kad valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo iÅ¡skaitymo Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, iÅ¡ieÅ¡koma pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. Vertinant veikos neteisėtumÄ ir kaltę, kaip bÅ«tinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartyje yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiÅ¡kia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (liet. be visa kita, be kita ko, be to) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės apraÅ¡yme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Å iuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali bÅ«ti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiÅ¡kiÄ ir konkrečiÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamÄ elgesio taisyklę (pareigÄ atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu bÅ«du ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokiÄ nuostatÄ , konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir iÅ¡vadÄ apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iÅ¡ jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sÄ moningai arba bÅ«damas nepakankamai rÅ«pestingas bei atidus jÄ pažeidžia) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

Minėta, jog pagal VTÄ® 39 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Byloje nėra ginčo, kad iÅ¡ žalÄ padariusių valstybės tarnautojų reikalaujamas žalos atlyginimo dydis virÅ¡ytų jų 9 vidutinius darbo užmokesčius.

DK 154 straipsnio 1 punktas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rÅ«pintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Å iaulių TI 2020-05-28 raÅ¡tu Nr. (5.10)7R-3081 gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) Centralizuoto vidaus audito skyriaus Inovacijų projekto ,,Å iaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimo iÅ¡ miesto centrinės dalies į Å iaulių r. sav. GinkÅ«nų sen., Malavėniukų k.“ vidaus audito ataskaitÄ Nr. 1V-10 (toliau – Audito ataskaita), kurioje buvo pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjos veikÄ , galimai turinčiÄ tarnybinio nusižengimo požymių.

Pagal tai Å iaulių TI direktorius, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ su vėlesniais pakeitimais (toliau - Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės), nuostatomis bei atsižvelgdamas į Audito ataskaitos Nr. 1V-10 rekomendacijÄ , įpareigojančiÄ spręsti atsakingų darbuotojų atsakomybės klausimÄ , sudarė komisijÄ tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) ir pavedė Å¡iai komisijai (Å iaulių TI direktoriaus 2020-07-14 įsakymas Nr. 1-228 ,,Dėl komisijos sudarymo“) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos (Turto valdymo skyriaus vedėjos) galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pagal 2020-07-15 praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. 20-2534 ir vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 p. pareiÅ¡kėja tÄ pačiÄ dienÄ buvo informuota, kad yra įtariama dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pateikiant visÄ turimÄ informacijÄ (Audito ataskaitÄ ), kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. PareiÅ¡kėjai buvo suteiktos galimybės pateikti savo pasiaiÅ¡kinimus, atsikirtimus ir įrodymus. 2020-07-23 pareiÅ¡kėja pateikė Komisijai raÅ¡ytinius pasiaiÅ¡kinimus. 2020-07-31 iÅ¡vadoje Nr. 20-2657 ,,Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Turto valdymo skyriaus vedėjos A.

L. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ pripažinta, kad pareiÅ¡kėja neužtikrindama, jog Investicinis projektas bÅ«tų įgyvendintas skaidriai, racionaliai ir efektyviai, taip pat neužtikrindama sutarčių vykdymo ir finansų kontrolės įgyvendinant projektÄ , nesiėmus savalaikių priemonių tinkamai registruoti ir keisti patikėjimo teise Å iaulių TI valdomo sklypo duomenis, nepagrįstai iÅ¡mokėdama VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200 Eur už jam suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , aplaidžiai vykdydama finansinių apskaitos dokumentų (Priėmimo-perdavimo akto Nr. PD15-003/4) tinkamumo kontrolę, neužtikrindama, kad bÅ«tų skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai pareiÅ¡kėja savo pareigas atliko aplaidžiai ir pažeidė VTÄ® 16 str. 4 p., Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 8.1 p., 8.2 p., 8.4 p., 8.5 p., 8.8 p., Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 p., 7.11 p..

BAÄ® 11 str. 1 d. ir 12 str., Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 str., 6 str. 1 p., 6 str. 2 p., 6 str. 3 p., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-05-25 įsakymu Nr. 1K-170 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų VieÅ¡ojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 15.3 p., 15.4 p., 15.5 p., 15.6 p. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir 1200 Eur žalÄ Å iaulių TI, nepagrįstai sumokėdama VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui už jam pačiam suformuotÄ Nekilnojamojo turto daikto kadastro duomenų bylÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, nevertinta, kuris asmuo (valstybės tarnautojas) buvo atsakingas už nurodytų sutarčių vykdymo kontrolę. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėja į Å iaulių TI Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas paskirta Å iaulių TI direktoriaus 2011-05-31 įsakymu Nr. 2/01-60. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybė yra reikalinga organizuoti Å iaulių TI Å«kinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitÄ . Å ias pareigas atliekantis valstybės tarnautojas atlieka bendrosios srities funkcijas, užtikrinančias įstaigos vidaus administravimÄ â€“ pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoja apskaitos politikÄ , atsižvelgdamas į įstaigos veiklos struktÅ«rÄ ir ypatumus, vykdo iÅ¡ankstinę finansų kontrolę, užtikrina finansinės atskaitomybės duomenų teisingumÄ .

Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 2 ir 6 p. įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, organizuoti biudžetinės įstaigos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingumÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ .

Siekiant Å¡ių tikslų įgyvendinimo Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme 8.1 p. numatyta vizuoti ir pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, sutartis, sÄ matas, pažymas, ataskaitas ir kitus dokumentus, 8.2 p. tvarkyti buhalterinę apskaitÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir VieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, Lietuvos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu ir kitais teisės aktais bei bendraisiais apskaitos principais, 8.3 p. finansinę atskaitomybę sudaryti taip, kad bÅ«tų užtikrinta teisinga įstaigos turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sÄ naudų, grynojo turto, pinigų srautų apskaita; 8.4 p. kontroliuoti, ar [...] teisingai apskaitomas [...] ilgalaikis, materialus [...] turtas [...] įsipareigojimai, [...] užregistruotos visos Å«kinės operacijos [...], 8.5 p. įsitikinti, patikrinti dokumentų, susijusių su priimamais įsipareigojimais ir atliekamais mokėjimais, tinkamumÄ , 8.8 p. vykdyti iÅ¡ankstinę vidaus finansų kontrolę [...], 8.1 p. kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ ; 9.2 p. rengti [...] metinę įstaigos finansinę ir biudžeto vykdymo atskaitomybes [...] prilygintos vyriausiojo buhalterio pareigoms.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ , teigdama, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja negalėjo bÅ«ti atsakinga nei už einamÄ jÄ , nei už paskesniÄ jÄ finansų kontrolę. BÅ«dama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. L. turėjo pareigÄ tinkamai organizuoti jai pavaldaus skyriaus darbÄ bei 8.1. Pareigybės apraÅ¡ymo punkte nustatytÄ pareigÄ kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ . Pažymėtina, kad Pareigybės apraÅ¡ymo 8 p. įtvirtina bendrÄ sias Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas, susijusias su kasdienės finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole.

Taigi, PareiÅ¡kėja, prieÅ¡ atlikdama avansinį pavedimÄ UAB „Versina“ ne tik turėjo, bet ir privalėjo prieÅ¡ pervesdama lėšas įsitikinti tokio pervedimo teisėtumu, t. y. kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ , tačiau to nepadarė, t. y. pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo tiek 8.1. p., tiek 8.5 p. 13 Skundo punkte nurodoma, kad Sutartys, už kurių vykdymo kontrolę bÅ«dama Ūkio skyriaus vedėja buvo atsakinga A. L., buvo sudarytos iki PareiÅ¡kėjai pradėjus eiti Å¡ias pareigas.

Atkreiptinas dėmesys, tarnybinis nusižengimas dėl Skunde punkte nurodytų sutarčių netinkamos kontrolės, remiantis Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaita, padarytas 2018 m. gegužės mėnesį. Tai, kad PareiÅ¡kėja savo paaiÅ¡kinime Tyrimo komisijai painioja Buhalterinės apskaitos vedėjos ir Ūkio skyriaus vedėjos pareigas bei atsakomybes leidžia daryti prielaidÄ , kad tai gali bÅ«ti daroma sÄ moningai, siekiant iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad Tyrimo komisijai A.

L. teikia paaiÅ¡kinimus, susijusius su finansinės atskaitomybės teisingumu, tačiau tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad ji 2018 m. kovo 8 d. Å iaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 01-4 68 perkelta į Ūkio skyriaus vedėjos pareigas. Pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Å iaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.1/01-41 7.1. p. numato pareigÄ vedėjui vadovauti Ūkio skyriui, vadovauti skyriaus darbuotojams, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbÄ , skirstyti užduotis, pavedimus bei kontroliuoti jų vykdymÄ , o 7.8 p. numato pareigÄ Åªkio skyriaus vedėjui organizuoti, kontroliuoti ir dalyvauti viešųjų pirkimų procese (planavime, vykdyme, apskaitoje), vykdyti viešųjų pirkimų procedÅ«ras, o 7.11 p. numato pareigÄ kontroliuoti darbų, prekių, paslaugų pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymÄ .

A. L., kaip Ūkio skyriaus vedėja, audituojamu laikotarpiu vykdydama Ūkio skyriaus vedėjos Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 p. ir 7.11 p. privalėjo užtikrinti viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kontrolę. T. y. - tinkamÄ Projektavimo darbų rangos sutarties vykdymÄ (sutartis su UAB Panevėžio miestprojektas, kurioje nebuvo tinkamai užtikrintas įsipareigojimų vykdymo laidavimo draudimo galiojimas (Audito ataskaitos 24 psl.); Inžinerinių statinių statybos rangos sutarčių vykdymÄ (Audito ataskaitos 24 psl., sutartis su UAB „Conresta“, sutartis su UAB „KRS“, (Audito ataskaitos 25 psl.), kurioje nebuvo tinkamai ir laiku skaičiuojami delspinigiai, ne laiku atliekami darbai, ne laiku pateikiami darbų užbaigimo aktai).

Kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. L. nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama sutarties su UAB „Kevista“ (Audito iÅ¡vados 28 psl.) vykdymo kontrolė ir nesiėmė nieko, kad pagal Å¡iÄ sutartį bÅ«tų tinkamai vykdoma einamoji finansų kontrolė. BÅ«dama Ūkio skyriaus vedėja A. L. aplaidžiai kontroliavo skyriaus vyriausiojo specialisto, atsakingo už investicinio projekto tinkamÄ vykdymÄ darbÄ , ko pasekoje buvo auditorių nustatyti aukščiau paminėti projekto įgyvendinimo trÅ«kumai.

Pakartotinai pažymėtina, kad savo paaiÅ¡kinime A. L. galimai tyčia ar dėl nekompetencijos klaidino tyrimo komisijÄ ir nepateikė savo, kaip Ūkio skyriaus pareigas ėjusios valstybės tarnautojas paaiÅ¡kinimų, susijusių su Å¡ių pareigų vykdymu. 14 skundo punkte kaip ir 13 p. klaidingai tvirtinama, kad PareiÅ¡kėja neatsakinga už einamÄ jÄ finansų kontrolę. Atsakovas pakartotinai pažymi, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo apraÅ¡yme įtvirtintos bendrosios Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigos, susijusios su kasdienės finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole.

Taigi, PareiÅ¡kėja, ne tik turėjo, bet ir privalėjo kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ , tačiau to nepadarė. Skunde PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji neturėjo pareigos kontroliuoti, kad bÅ«tų tinkamai įregistruotas žemės sklypas. Tuo tarpu savo PaaiÅ¡kinime tyrimo komisijai A. L. teigia visiÅ¡kai prieÅ¡ingai ir netgi pripažįsta, kad to nepadarė dėl patirties stokos. Tyrimo metu Komisija nustatė, kad bÅ«dama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A.

L. turėjo pareigÄ kontroliuoti, ar teisingai apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinės vertybės, atsargos, ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, biologinis turtas, skolos (mokėtinos ir gautinos), įsipareigojimai, finansavimo sumos, užregistruotos visos Å«kinės operacijos pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ ir kitus teises aktus (Pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 p.), t. y., turėjo pareigÄ kontroliuoti, ar tinkamai įregistruotas žemės sklypas, tačiau to nepadarė ir savo paaiÅ¡kinime pripažino, kad Nekilnojamo turto kadastro ir Nekilnojamo turto registro tvarkytojui – VÄ® Registrų centrui duomenų, kurių pagrindu žemės sklypo registro įraÅ¡e bÅ«tų padaryta atitinkama žyma apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas duomenys turėjo bÅ«ti pateikti dar 2016 metais, o ji to nepadariusi dėl „patirties stokos“.

Komisija pagrįstai konstatavo, kad tokiu neveikimu A. L. pažeidė VTÄ® 16 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 p., nustatantį jai pareigÄ kontroliuoti, kad įstaigos turtas bÅ«tų apskaitomas ir valdomas laikantis teisės aktų reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimÄ savalaikiai nesiimdama priemonių, kad bÅ«tų tinkamai sutvarkyti Å iaulių TI patikėjimo teise valdomo žemės sklypo registro įraÅ¡ai. Tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡samiai, remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigas ir atsakomybes įvertintas tarnybinis nusižengimas, kuomet Registrų centrui buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 1200 eurų suma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito ataskaitoje konstatuota, kad mokėjimas įvykdytas pažeidžiant teisės normas. A. L. paaiÅ¡kinime Tyrimo komisijai pati pripažįsta, kad mokėjimas įvykdytas ne vadovaujantis teisės aktais, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2015-04-09 raÅ¡tu Nr. 1S-1294 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo”, kuriame nurodoma, kad Kalėjimų departamentas neprieÅ¡taraujama Å¡alių (Å iaulių TI ir VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centro – Komisijos pastaba) susitarimui, pagal kurį VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras įsipareigos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ , o Å iaulių TI kompensuos VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centro iÅ¡laidas, susijusias su vertinimu.

Pažymėtina, kad vykdytini pavedimai yra iÅ¡reiÅ¡kiami administraciniais teisės aktais, o raÅ¡tas nelaikytinas teisės aktu. VTÄ® 16 str. 1 d. 1 p. nustato valstybės tarnautojui pareigÄ laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o A. L., bÅ«dama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja mokėjimÄ vykdė ne vadovaudamasi teisės aktais, o informaciniu raÅ¡tu, kas laikytina aplaidumu, suponavusiu 1200 eurų žalos Å iaulių tardymo izoliatoriui atsiradimÄ . A. L. Pareigybės apraÅ¡ymo 14 p. labai aiÅ¡kiai nustatyta, kad Buhalterinės apskaitos vedėjas, gavęs įstaigos direktoriaus nurodymus jų nevykdo, jeigu su tuo susijusios Å«kinės operacijos prieÅ¡tarauja teisės aktams arba jų vykdymo iÅ¡laidos nenumatytos sÄ matoje ir apie tai raÅ¡tu informuoja vadovÄ .

Jeigu įstaigos vadovas nurodymų nepakeičia, visa atsakomybė už Å«kinių operacijų atlikimÄ tenka įstaigos vadovui. Kaip matyti iÅ¡ Audito ataskaitoje pateiktų duomenų, A. L. Å«kinę operacijÄ vykdė, o iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimo susidaro įspÅ«dis, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja operacijÄ laiko teisėtai atlikta, kas leidžia pagrįstai abejoti jos profesionalumu ir kompetencija, atsakingumu ir gebėjimu taikyti jos funkcijas reglamentuojančius teisės aktus praktikoje. Jeigu PareiÅ¡kėja bÅ«tų tinkamai vykdžiusi jai, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, pavestas funkcijas, laiku ir tinkamai kontroliavusi vykdomų mokėjimų pagrįstumÄ bei ėmusis jos kompetencijai priskirtų aktyvių veiksmų užkirsti keliÄ vykdomiems pažeidimams, tokio pobÅ«džio pasekmių nebÅ«tų atsiradę.

Atsakovo nuomone, tarp pareiÅ¡kėjos neveikimo (pareigų nevykdymo) ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų teigti, kad A. L. veikė sÄ moningai ir tyčia, t. y. žinojo, kad mokėjimas Registrų centrui yra neteisėtas, tačiau leido jį atlikti, todėl buvo konstatuota, kad PareiÅ¡kėja nenumatė, jog dėl jos neveikimo galėjo kilti tokios pasekmės (teisės aktus pažeidžiančio mokėjimo vykdymas), nors pagal veikos aplinkybes (aktyvi pareiga užtikrinti racionalų įstaigos lėšų panaudojimÄ ir užtikrinti mokėjimų pagrįstumÄ ) ir savo asmenines savybes (asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , einantis vadovaujamas pareigas, turintis patirties) galėjo ir turėjo jas numatyti.

A. L., neužkirtusi kelio pervesti į VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras sÄ skaitÄ 1200 eurų, pažeidė VTÄ® 16 str. 1 d. 1p., 4 p., Pareigybės apraÅ¡ymo 8.2. p., 8.4. p.; 8.5. p.; 8.8. p., 8.11. p.; nustatančius pareigÄ Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir VieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, Lietuvos Respublikos biudžeto sandoros įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu ir kitais teisės aktais bei bendraisiais apskaitos principais, kontroliuoti, ar teisingai apskaitomos ir užregistruotos visos Å«kinės operacijos, įsitikinti, patikrinti dokumentų, susijusių su prisiimamais įsipareigojimais ir atliekamais mokėjimais, tinkamumu; vykdyti iÅ¡ankstinę vidaus finansų kontrolę ir kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ .

Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Å iaulių TI Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. L. vykdydama tarnybines funkcijas sudarė sÄ lygas Å iaulių TI sumokėti VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200,00 eurų už jam pačiam (VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui) suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, susijusius su specialiųjų žemės ir miÅ¡ko panaudojimo sÄ lygų įregistravimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 541 p. nustatyti atvejai kada Nekilnojamo turto kadastro registruose keičiami žemės sklypo kadastro duomenys nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik jÄ papildant, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti pateikia patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo.

Konstatuotina, kad PareiÅ¡kėja turėjo visas teisines galimybes ir priemones užkirsti keliÄ Ä¯staigoje vykusiam teisės aktų pažeidimui – neteisėto mokėjimo vykdymui. A. L. buvo Å iaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, t. y. pavaldumo schemoje vienÄ aukščiausių laiptelių užimantis asmuo ir turėjo visus įgaliojimus ir pareigÄ kontroliuoti įstaigos finansų administravimo racionalumÄ bei teisėtumÄ . Pažymėtina, kad atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktas laikytinas svarbiu buhalterinės apskaitos dokumentu, kuris tampa esminiu pagrindu apmokant už suteiktas prekes, atliktus darbus.

BÅ«dama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja ir turėdama pareigÄ vizuoti su buhalterine apskaita susijusius dokumentus ir sutartis (Pareigybės apraÅ¡ymo 8.1.) bei pareigÄ Ä¯sitikinti dokumentų, susijusių su prisiimamais įsipareigojimais ir atliekamais mokėjimais tinkamumu, A. L. Å¡ias pareigas vykdė aplaidžiai, o tiksliau – jų nevykdė, tuo pažeisdama BAÄ® 11 str. 1 d., kuri nurodo, kad už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris, BAÄ® 12 str. nuostatas, numatančias, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 str. 6 str. 1 p., 6 str. 2 p., 6 str. 3 p., nustatančius vyriausiojo buhalterio atsakomybę už tinkamÄ apskaitos tvarkymo kontrolę, atsiskaitymų kontrolę ir iÅ¡ankstinę kontrolę ir padarydama tarnybinį nusižengimÄ .

Teigiama, kad neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė PareiÅ¡kėjos veiksmų neteisėtumas. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad A. L., neužkirtusi kelio pervesti į VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centras sÄ skaitÄ 1200 eurų, pažeidė VTÄ® 16 str. 1 d. 1p., 4 p., Pareigybės apraÅ¡ymo 8.2. p., 8.4. p.; 8.5. p.; 8.8. p., 8.11. p.; nustatančius pareigÄ Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir VieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, Lietuvos Respublikos biudžeto sandoros įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu ir kitais teisės aktais bei bendraisiais apskaitos principais, kontroliuoti, ar teisingai apskaitomos ir užregistruotos visos Å«kinės operacijos, įsitikinti, patikrinti dokumentų, susijusių su prisiimamais įsipareigojimais ir atliekamais mokėjimais, tinkamumu; vykdyti iÅ¡ankstinę vidaus finansų kontrolę ir kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ .

Å iaulių TI Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. L., netinkamai vykdydama tarnybines funkcijas, sudarė sÄ lygas Å iaulių TI sumokėti VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200,00 eurų už jam pačiam (VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui) suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, susijusius su specialiųjų žemės ir miÅ¡ko panaudojimo sÄ lygų įregistravimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 541 p. nustatyti atvejai kada Nekilnojamo turto kadastro registruose keičiami žemės sklypo kadastro duomenys nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik jÄ papildant, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti pateikia patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo. Dėl to kad PareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigas buvo atliktas neteisėtas mokėjimas, tad PareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji nei inicijavo, nei sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. S-15-32 su VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centru, neinicijavo kadastrinių matavimų, neatleidžia jos nuo pareigos kontroliuoti racionalų įstaigos lėšų panaudojimÄ , mokėjimus vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų.

Kad tai nebuvo padaryta, pripažįsta ir pati PareiÅ¡kėja, nurodydama, kad 1200 eurų mokėjimas buvo atliktas ne vadovaujantis teisės aktais, o Kalėjimų departamento informaciniu raÅ¡tu. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra ginčo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vykdant naujojo Å iaulių tardymo izoliatoriaus statybų projektÄ . Centralizuoto vidaus audito ataskaitos projektas buvo pateiktas PareiÅ¡kėjai ir ji turėjo visas galimybes užginčyti joje minimus faktus iki ataskaitos patvirtinimo, tačiau to nepadarė.

A. L. neneigia Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytų faktų, tačiau iÅ¡ esmės nesutinka su tuo, kad teisinė atsakomybė dėl netinkamai atliktų procedÅ«rų kyla jai. Be to, Ä®sakymo neteisėtumÄ PareiÅ¡kėja argumentuoja padarytais procedÅ«riniais pažeidimais. Aplinkybė, jog PareiÅ¡kėja buvo Å iaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos, o vėliau – Ūkio skyriaus vedėja, suponuoja aukÅ¡tesnį negu paprastai kitų valstybės tarnautojų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimÄ , jos darbo organizavimÄ , planavimÄ , koordinavimÄ ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Preziumuojama, kad skyriaus vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklÄ ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimÄ , reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra:

a) veika (veikimas ar neveikimas);

b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryÅ¡ys (VaiÅ¡vila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobÅ«dį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiÅ¡kai apčiuopiamÄ Å¾alÄ kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.).

Taigi pasekmės, prieÅ¡ingai nei teigia PareiÅ¡kėja, ne visais atvejais yra bÅ«tinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikÅ¡mingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad, parenkant PareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , buvo tinkamai atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 p. straipsnyje nustatytas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo įvertintos aplinkybės, kad PareiÅ¡kėja per paskutiniuosius dvylika mėnesių turėjo galiojančiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , bei tai, kad už tarnybinius nusižengimus buvo bausta jau ne vienÄ kartÄ .

Manytina, kad griežtas papeikimas yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjai kaip vadovaujančias pareigas einančiai valstybės tarnautojai, keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, ji turėjo ir galėjo veikti aktyviau ir užkirsti keliÄ pažeidimams. Atsakovas nurodo, kad 2011-07-07 Å iaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-210 buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.3 punkte numatyta, kad finansinę atskaitomybę sudaryti taip, kad bÅ«tų užtikrinta teisinga įstaigos turto finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų, sÄ naudų, grynojo turto, pinigų srautų apskaita, 8.4 p. numatyta, kontroliuoti ar teisingai apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinė vertybės, atsargos, ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, biologinis turtas, skolos (mokėtinos ir gautinos), įsipareigojimai, finansavimo sumos, užregistruotos visos Å«kinės operacijos pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymÄ ir kitus teisės aktus, 8.6 p. analizuoti, ar teisingai tvarkoma įstaigos uždirbtų pajamų, padarytų sÄ naudų ir gautų be gautinų finansavimo sumų vidinė apskaita.

Nurodo, kad atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ Å¡ias pareigas einančiam valstybės tarnautojui prie tiesioginių darbo funkcijų vykdymo priskirta vykdyti iÅ¡ankstinę vidaus finansų kontrolę, Vidaus finansų kontrolės taisyklių nustatyta tvarka ir apimtimi (8.8 p.), kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ (8.11 p.). Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja užtikrindama skyriui pavestų funkcijų įgyvendinimÄ turėjo reikalauti iÅ¡ įstaigos darbuotojų, kad bÅ«tų užtikrintas lėšų ir turto saugumas, racionalus jo naudojimas (9.1 p.), o pastebėjus netinkamus veiksmus susijusius su lėšų naudojimu ne pagal paskirtį ar kitus pažeidimus apie tai nedelsiant informuoti įstaigos vadovÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad tyrimo iÅ¡vadoje nevertinta, jog Audito ataskaitoje nurodoma, kad ji kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja nebuvo atsakinga už einamÄ jÄ finansų kontrolę. Taip pat iÅ¡vadoje nevertinama, jog ataskaitoje nurodoma, kad minėtas sutarties vykdymas faktiÅ¡kai baigtas 2017-06-28, o atliktų paslaugų aktas pasiraÅ¡ytas 2018-05-24. IÅ¡ Audito ataskaitos matyti, kad vertinant Investicijų projekto valdymo grupės 2018 m. parengtus dokumentus, t. y. Investicijų projekto veiklų įgyvendinimo planÄ , projekto grafikÄ , pirkimų, rizikos ir kokybės valdymo planÄ nustatyta, kad kokybės valdymo ir projektų veiklų įgyvendinimo planas apėmė ne tik planuojamas veiklas 2018-2021 m., bet ir vykdytas 2015-2017 m.

Å iuose dokumentuose nebuvo nustatyti planuojamų atlikti darbų prioritetai, darbų eiga. Kokybės valdymo plane nurodomos priemonės neatitinka jų vykdymo termino, nenustatyti aiÅ¡kÅ«s ir pakankami kokybės vertinimo kriterijai ir nenumatyta jos užtikrinimo trukmė, neaiÅ¡ki pateiktų rodiklių esmė, kontrolės veiksmas – analizė, palyginimai, o vykdymo data – 2018 m., vykdymo trukmė 30 d. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad tyrimo iÅ¡vadoje nevertinta kuris įstaigos darbuotojas pasirašė nurodytÄ paslaugų priėmimo-perdavimo aktÄ , bÅ«tent dėl kokių priežasčių Å¡is aktas pasiraÅ¡ytas nurodytu terminu.

Atsižvelgiant į 2020-07-31 iÅ¡vadÄ Nr. 20-2657 ir į Buhalterinės apskaitos skyriaus pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame numatyta, kad pastebėjus netinkamus veiksmus susijusius su lėšų naudojimu ne pagal paskirtį ar kitus pažeidimus apie tai nedelsiant informuoti įstaigos vadovÄ (8.9 p.) ir Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja vadovauja Ūkio skyriaus darbuotojams, planuoja, organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbÄ vykdant skyriui priskirtas funkcijas, skirsto užduotis ir pavedimus, bei kontroliuoja jų vykdymÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 punktÄ , pareiÅ¡kėja buvo atsakinga tik už turto apskaitymÄ , tačiau ne jo registravimÄ vieÅ¡ajame registre įregistravimo atitinkamos žymos – kietųjų buitinių atliekų sÄ vartyno ir sanitarinės apsaugos zonos ribų sumažėjimÄ nuo 8,1007 ha iki 0,0936 ha. Nurodo, kad tokių sprendimų pagal savo vykdomų funkcijų pobÅ«dį pareiÅ¡kėja neturėjo teisės priimti. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos argumentus, nurodoma, kad pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 punktÄ , pareiÅ¡kėja kontroliuoja ar teisingai apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinė vertybės, atsargos, ilgalaikis materialus turtas ir nematerialus turtas [...], įsipareigojimai, finansavimo sumos, užregistruotos visos Å«kinės operacijos pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ ir kitus teisės aktus.

Pažymi, kad prie tokių tiesioginių funkcijų numatyta anksčiau minėtų pavaldžių darbuotojų veiksmų kontrolė. PareiÅ¡kėja teigia, kad nevertinta kuris valstybės tarnautojas priėmė sprendimÄ ne tik atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ir pavedė atlikti nurodytÄ 1200 Eur mokėjimÄ buhalterinės apskaitos skyriui. Kalėjimų departamento direktorius 2015-03-06 įsakymu Nr. V-108 ,,Dėl valstybės tarnautojų, atsakingų už 2015 metų Kalėjimų departamento ne valdymo iÅ¡laidų priemonių ir investicijų projektų vykdymÄ , koordinavimÄ ir vykdymo kontrolę, paskyrimo“ įstaigos vadovui pavaldi Buhalterinės apskaitos skyriaus (Ūkio skyriaus) vedėja, kuri tiesiogiai atlieka įstaigos finansinę veiklos kontrolę.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama atsakinga už Å iaulių TI turto valdymo sprendimų įgyvendinimÄ , nesiėmė savalaikių veiksmų tinkamai keisti ir registruoti bÅ«tinus duomenis, taip pat neužtikrino, kad visos projekto valdymui skirtos valstybės biudžeto lėšos bÅ«tų naudojamos ekonomiÅ¡kai, pagrįstai ir racionaliai, dėl ko nepagrįstai sumokant 1200 Eur iÅ¡laidas už Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centro suformuotÄ Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylÄ , atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Taip pat PareiÅ¡kėja Skunde nurodo, kad įstaigoje atsakingi asmenys priima sprendimus dėl žemės sklypo formavimo, derina savo sprendimus, atlieka žemės klypo kadastrinius matavimus, atlieka įregistravimÄ , todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja neturėjo jokios teisės kvestionuoti nurodytų atsakingų asmenų sprendimų, o tik pagal Å¡ių asmenų priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, pagal nurodymÄ atliko mokėjimo pavedimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai rezoliucija pavesta atlikti 1200 Eur mokėjimÄ VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tyrimo centrui pagal 2016-03-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 16-0076.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėja, vykdydama tiesiogines savo funkcijas, turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti ir užtikrinti, kad 1200 Eur mokėjimas už suformuotÄ Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylÄ VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tyrimo centro bÅ«tų pagrįstas ir racionalus, atitiktų galiojančius teisės aktus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 23 p. numatyta, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – fizinis asmuo, tvarkantis Å«kio subjekto buhalterinę apskaitÄ , arba struktÅ«rinio buhalterinės apskaitos padalinio vadovas.

BAÄ® 10 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens apskaitÄ tvarko vyriausiasis buhalteris, o 11 str. 1 d. nurodo, kad už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris. T. y., pervesdama minėtuosius 1200 eurų, A. L. netinkamai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitÄ , neįsitikino su Å¡iuo pervedimu susijusių dokumentų teisingumu, teisėtumu ir tuo padarė įstaigai 1200 eurų žalÄ . PareiÅ¡kėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje atsakovas nepagrįstai perkelia pareiÅ¡kėjai sutarčių vykdymo kontrolę, tačiau toks pareiÅ¡kėjos vertinimas neteisingas, nes kontroliuoti ar teisingai apskaitomos visos piniginės lėšos yra numatytos pareiÅ¡kėjos pareigybės apraÅ¡yme.

Taip pat pareiÅ¡kėja nesutinka su tuo, jog nekontroliavo, kaip įstaigoje vykdoma finansų kontrolė, neužtikrinant, jog pagal atskiras sutartis bÅ«tų mokami delspinigiai už vėluojančias atlikti paslaugas. Kaip matyti iÅ¡ Audito iÅ¡vados 2015-03-30 Å iaulių TI ir UAB Kauno hidrogeologija sudarė Paslaugų sutartį Nr. 47/08-13 dėl geologinių tyrimų projektuojamam statiniui – tvorai (poliams). Pagal sutarties 2.1.4 p. nuostatas UAB „Kauno hidrogeologija” galutinius geologinių tyrimų duomenis (ataskaitÄ ) turėjo pateikti per 20 darbo dienų po sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau geologinių tyrimų ataskaita buvo pateikta po 36 darbo dienų.

Jokių papildomų susitarimų dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo nebuvo sudaryta. PareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų dėl delspinigių skaičiavimo atsižvelgiant į pridedamus Teismui pareigybės apraÅ¡ymus. PareiÅ¡kėja, ginčydama IÅ¡vadÄ , nurodo, jog sudarant KomisijÄ nebuvo laikytasi neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo principo, nes komisijos sudėtyje buvo jai pavaldi komisijos narė. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nuÅ¡alinimo dėl komisijos narių iki skundo pateikimo teismui nereiÅ¡kė.

Minėta, jog pagal VTÄ® 33 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Byloje nėra ginčo, kad iÅ¡ žalÄ padariusių valstybės tarnautojų reikalaujamas žalos atlyginimo dydis virÅ¡ytų jų 9 vidutinius darbo užmokesčius.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta Å iaulių TI dėl pareiÅ¡kėjos netinkamo, neracionalaus ir nepagrįstai pervestos 1200 Eur pinigų sumos patyrė finansinę žalÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt.

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio, Taisyklių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis subjektas turi imperatyviÄ prievolę atlikti iÅ¡samų bei objektyvų tyrimÄ , parengti motyvuotÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadÄ bei laikytis teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimo procesÄ , o tarnybinio nusižengimo iÅ¡vada yra esminė individualaus administracinio akto dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamoji dalis.

Å iaulių TI direktoriaus 2020-08-05 įsakymu Nr. 2-141 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.“ (toliau – įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos), vadovaujantis VTÄ® 33 str. 3 d. 3 p., tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 17.1 papunkčiu, atsižvelgiant į Komisijos tarnybiniams nusižengimui tirti, sudarytos Å iaulių TI direktoriaus 2020-07-13 įsakymu Nr. 1-228 ,,Dėl komisijos sudarymo“ 2020-07-31 iÅ¡vadÄ Nr. 2657, pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja savo pareigas atliko aplaidžiai, Audito iÅ¡vadoje konstatuoti Investicinio projekto valdymo pažeidimai truko ilgÄ laikÄ ir laikytini sisteminiais, įvertinant tai, kad pareiÅ¡kėja aplaidžiai vykdydama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas nepagrįstai sumokėjo 1200 Eur VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, tuo darydama Å iaulių TI finansinę žalÄ , įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja jau tris kartus už tarnybinius nusižengimus bausta ir paskutinioji nuobauda yra galiojanti, pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, vadovaujantis VTÄ® 33 str. 3 d. 3 p. Skunde teigiama, jog Audito ataskaitoje nurodomas 2015-2018 metų laikotarpis, tačiau vertinant ir analizuojant atskiras pareiÅ¡kėjos veikas iÅ¡ esmės nenurodytas galimų nusižengimų terminas, taigi, iÅ¡ esmės nevertinti terminai tarnybinei nuobaudai skirti.

Atsakovas su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas tam tikru apibrėžtu laikotarpiu savo veiksmais ne kartÄ pažeidė valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir taisykles, konstatuotina, jog buvo padarytas tęstinis tarnybinis nusižengimas (pvz., 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3079/2011 ir kt.). Tęstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tęstinis nusižengimas iÅ¡ esmės yra vienas nusižengimas, padarytas vieninga veika, kuri tik tęsėsi tam tikrÄ laikotarpį.

Taigi, tuo atveju, kai tarnybinį pažeidimÄ sudaro atskiri valstybės tarnybos tvarkos bei etikos nuostatas pažeidžiantys veiksmai, tačiau Å¡ie pažeidimai yra tęstinio pobÅ«džio, visi neteisėti veiksmai vertintini kaip vienas tęstinis tarnybinis nusižengimas. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, 2015-2018 m. laikotarpiu nevykdydama savo tarnybinių pareigų, padarė tęstinį pažeidimÄ , iÅ¡ esmės vertintinÄ kaip vienÄ tarnybinį nusižengimÄ , padarytÄ vieninga veika, kuri tik tęsėsi tam tikrÄ laikotarpį. Pripažinus, jog pareiÅ¡kėjos tarnybinis nusižengimas buvo tęstinis, akcentuotina, kad senaties terminas tarnybinei nuobaudai paskirti skaičiuotinas ne nuo 2015 m. (audituojamo laikotarpio pradžios), o nuo 2018 m. Tai įvertinus, Tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai buvo paskirta nepraėjus 3 metams nuo tęstinio tarnybinio nusižengimo padarymo pabaigos.

Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada neteisėta, kadangi vienÄ iÅ¡ Komisijos narių su pareiÅ¡kėja sieja pavaldumo ryÅ¡iai, be to, Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada pasiraÅ¡yta tik dviejų iÅ¡ trijų narių. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodoma, jog tirti tarnybinį nusižengimÄ negali bÅ«ti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldÅ«s valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimÄ , arba dėl kurių neÅ¡aliÅ¡kumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks apribojimas siejamas bÅ«tent su galimu Å¡aliÅ¡kumu, tačiau Å¡iuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjai pavaldi Komisijos narė bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka, to nenurodo ir pati pareiÅ¡kėja, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad dviejų Komisijos narių pasiraÅ¡yta Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada gali bÅ«ti neteisinga.

Pažymėtina tai, kad pareiškėja buvo supažindinta su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-07-14 įsakymu dėl komisijos sudarymo Nr. 1-228 (tai patvirtina pridedamas dokumentų valdymo sistemos „DocLogix“ išrašas, kuriame matyti, kad pareiškėja su minėtu įsakymu susipažino 2020-07-14), tačiau jokių prieštaravimų dėl Komisijos sudėties ar šališkumo A. L. nereiškė. Iš teismui pateikto D. E. 2020-09-29 tarnybinio pranešimo Nr. 62-378 matyti, jog ji Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-07-14 įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo paskirta dalyvauti komisijos darbe dėl vidaus audito metu nustatytų trūkumų ir aplinkybių įvertinimo.

Jos užduotis buvo Veiklos organizavimo skyriaus patarėjai E. Č. padėti parengti pranešimus dėl pradėto tarnybinio tyrimo. 2020-07-15 el. paštu D. E. E. Č. išsiuntė šiuos dokumentus:

1) Ūkio skyriaus (Turto valdymo skyriaus) nuostatus; 2) 2017-12-07 statybos darbų rangos sutartį Nr. 47/08-48 sudarytÄ su UAB „Versina“; 3) 2015-04-14 bendradarbiavimo sutartį Nr. 47/08-20 sudarytÄ su VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centru; 4) 2015-02-19 projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 47/08-7 sudarytÄ su UAB „Panevėžio miestprojektas“. Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad nuo 2020-07-20 iki 2020-08-07 D. E. buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2020-08-10 iki 2020-08-14 sirgo ir turėjo nedarbingumÄ .

Apibendrinus, D. E. dalyvavo renkant tyrimui reikalingÄ medžiagÄ , tačiau pačiame tyrime dėl suteiktų kasmetinių atostogų nedalyvavo. Ta aplinkybė, kad D. E. nepasirašė Tarnybinio tyrimo iÅ¡vados, nes tuo metu atostogavo, taip pat tai, kad pati Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada priimta dviejų Komisijos narių, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, jog Komisija darbÄ atliko netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ar pan. Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ pasirašė dvi kitos komisijos narės, iÅ¡vadoje aptarti visi tarnybinio nusižengimo tyrimui ir jo nustatymui reikÅ¡mingi aspektai.

Be to, pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai nedraudžia Komisijos nariams pasiskirstyti darbais ar atlikti tam tikrų funkcijų, bÅ«tinų teisingo sprendimo priėmimui, įgyvendinimÄ . Taigi, vien faktas, kad Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada pasiraÅ¡yta dviejų Komisijos narių, nesudaro pagrindo abejoti Tarnybinio tyrimo iÅ¡vados teisingumu. Atsakovas pažymi, kad valstybės tarnautojo teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ros metu nėra savitikslės, jų paskirtis yra užtikrinti tyrimo visapusiÅ¡kumÄ ir objektyvumÄ , o valstybės tarnautojas tokiomis teisėmis turi naudotis sÄ Å¾iningai.

Kiekvienas tariamas, formalaus pobÅ«džio procedÅ«ros trÅ«kumas neturi bÅ«ti visais atvejais vertinamas kaip esminis asmens teisių ribojimas, kartu pagrindžiantis ir parengtos IÅ¡vados neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-15 nutartis byloje Nr. eA-82-492/2018). Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is. Pagal Darbo kodekso (redakcija, galiojusi Å¡alis siejusių darbo santykių laikotarpiu; iki 2017 m. liepos 1 d. ir po 2017 m. liepos 1 d.) 245 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Materialinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms DK 246 straipsnyje įtvirtintoms sÄ lygoms:

1) kai padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Vienas iÅ¡ atvejų, kada darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , – kai ji atsirado dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo (DK 253 straipsnio 5 punktas). Jei su darbuotoju sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas privalo atlyginti visÄ dėl jo kaltės darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ (DK 255 straipsnio 3 punktas). DK 256 straipsnyje įvardyti darbuotojai, su kuriais pagal jų atliekamo darbo pobÅ«dį gali bÅ«ti sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje (o kai jos nėra darbo tvarkos taisyklėse (pagal DK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2011 m. sausio 1 dienos ir galiojusius ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo metu).

Å i sutartis įforminama raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Pagal DK 257 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotoju siekis yra užtikrinti darbdavio galimos patirti materialinės žalos atlyginimÄ , taigi Å¡ia sutartimi iÅ¡ esmės yra ginami darbdavio interesai.

Vienas darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis), o tai įpareigoja teismÄ , taip pat ir kasacinės instancijos, visais atvejais patikrinti, ar visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, Å¡iam darbuotojui gali atsirasti pareiga tÄ Å¾alÄ atlyginti.

Pagal proceso įstatyme įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 6 punkte numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudÄ , delspinigius).

Pareiškėjos skundas tenkintinas. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2-144 „Dėl žalos atlyginimo“. Įsakymas priimtas vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17.1 papunkčiu ir atsižvelgiant į Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. I-228 „Dėl komisijos sudarymo“, 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡vadÄ Nr.2657 (toliau – ir IÅ¡vada). Ä®sakyme dėl tarnybinės nuobaudos nurodoma, kad Turto valdymo skyriaus vedėja A. L. padarė tarnybinį nusižengimÄ , kadangi neužtikrino, kad Investicinis projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimo iÅ¡ miesto centrinės dalies į Å iaulių r. sav. GinkÅ«nų sen. Malavėniukų k.” (toliau - Projektas) bÅ«tų įgyvendinamas skaidriai, racionaliai ir efektyviai, neužtikrino sutarčių vykdymo ir finansų kontrolės įgyvendinant projektÄ , nesiėmė savalaikių priemonių tinkamai registruoti ir keisti patikėjimo teise Å iaulių tardymo izoliatoriaus patikėjimo teise valdomo sklypo duomenis, nepagrįstai iÅ¡mokėjo VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200 eurų už jam suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , aplaidžiai vykdė finansinių apskaitos dokumentų (Priėmimo-pardavimo akto Nr. PD15-003/4) tinkamumo kontrolę, neužtikrino, kad bÅ«tų skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 4 p., Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 8.1. p.; 8.2 p.; 8.4 p.; 8.5 p.; 8.8 p;

Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 p.; 7.11 p.; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d., 12 str.; Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 str. 6 str. 1 p., 6 str. 2 p., 6 str. 3 p., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Viešojo sektoriaus subjektu buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 15.3. p., 15.4. p., 15.5. p., 15.6. p. Visų pirmiausia, sprendžiant, ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Įsakymu pareiškėjai nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti ar buvo laikomasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as, ginčui aktuali nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. galiojusi redakcija) 3 punktas numato, kad gavus oficialiÄ informacijÄ apie galimÄ valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo. Kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (toliau – įstaiga) pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, siekiant nustatyti valstybės tarnautojÄ (-us), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai.

Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija perduoda atlikti tyrimÄ , esant pagrįstos informacijos apie valstybės tarnautojo galimÄ Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nesilaikymÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per Å¡io punkto antrojoje pastraipoje nustatytÄ terminÄ .

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo“, 2020 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. 20-2657 (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatorius 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (5.10) 7R-3081 gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav.

GinkÅ«nų sen., Malavėniukų k.“ vidaus audito ataskaitÄ Nr. 1V-10 (toliau – ir Ataskaita), kurioje pateikta informacija apie A. L. veiklÄ , galimai turinčiÄ tarnybinio nusižengimo požymių. IÅ¡ Ataskaitos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriui buvo rekomenduota įvertinti vidaus audito metu nustatytų trÅ«kumų padarymo aplinkybes ir spręsti atsakingų asmenų atsakomybės klausimÄ . Taigi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Ataskaitoje nebuvo nurodytas konkretus galimai atsakingas asmuo (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėja), tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslas turėjo bÅ«ti bÅ«tent nustatyti valstybės tarnautojÄ (-us), dėl kurio (-ių) galimos kaltės konstatuoti trÅ«kumai / pažeidimai.

Ataskaita Å iaulių tardymo izoliatoriuje gauta 2020 m. gegužės 28 d. Taigi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo bÅ«ti pradėtas ne vėliau nei 2020 m. birželio 4 d. Tačiau tik 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo“, atsižvelgus į 2020 m. gegužės 28 d. gautÄ AtaskaitÄ , buvo sudaryta komisija vidaus audito metu nustatytų trÅ«kumų ir aplinkybių įvertinimui. Å io įsakymo 2 punktu komisijai buvo nurodyta įvertinti 2020 m. gegužės 28 d.

Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimas iÅ¡ miesto centrinės dalies į Malavėniukų kaimÄ 1, GinkÅ«nų seniÅ«nija, Å iaulių r.“ vidaus audito ataskaitos Nr. 1V-10 nurodytus trÅ«kumus, aplinkybes bei pateikti įstaigos vadovui siÅ«lymus dėl atsakingų asmenų atsakomybės. Taigi iÅ¡ akto turinio darytina iÅ¡vada, kad komisija buvo sudaryta vidaus audito metu nustatytų trÅ«kumų ir aplinkybių įvertinimui, o ne dėl pareiÅ¡kėjos galimo tarnybinio nusižengimo pagal Audito ataskaitÄ .

Kaip jau buvo minėta, Audito ataskaita nerekomendavo pradėti tarnybinio patikrinimo dėl konkretaus valstybės tarnautojo, Ataskaitos iÅ¡vadoje nustatyti ir sisteminio pobÅ«džio trÅ«kumai (pvz. iÅ¡vadose nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus vidaus kontrolės sistema sutarčių vykdymo ir finansų kontrolės srityse buvo silpna, nes nebuvo užtikrinama sutarčių vykdymo kontrolė bei netinkamai ir nesavalaikiai buvo įtraukiamos į sÄ naudas atliktų priežiÅ«ros paslaugų sumos, dėl ko netiksliai buvo atvaizduojami Å iaulių TI finansinių rezultatų duomenys finansinės bÅ«klės, veiklos rezultatų finansinėse ataskaitose bei metinių finansinių ataskaitų rinkinyje), tačiau teismui nepateikti įrodymai, susiję su Å¡io įsakymo vykdymu.

Kita vertus, jau sekančiÄ darbo dienÄ buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu dėl visų (ir sisteminio pobÅ«džio) Ataskaitoje nurodytų trÅ«kumų. Darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 14 d. įsakymu nebuvo įformintas pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Konstatuotina, kad teismui nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po informacijos gavimo pavedė įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimÄ atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ .

ApraÅ¡o 5 punktas numato, kad gali bÅ«ti sudaroma ir komisija tarnybinio nusižengimo tyrimui. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pažeistas ApraÅ¡o 3 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas ir pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ tvarka. ApraÅ¡o 3 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos – praėjo 3 metai.

Nesutiktina su atsakovo nuomone, kad pareiÅ¡kėja, 2015 m. – 2018 m. laikotarpiu nevykdydama savo tarnybinių pareigų, padarė tęstinį pažeidimÄ , iÅ¡ esmės vertintinÄ kaip vienÄ tarnybinį nusižengimÄ , padarytÄ vieninga veika, kuri tik tęsėsi tam tikrÄ laikotarpį. IÅ¡ Ataskaitos nustatytų trÅ«kumų ir IÅ¡vados matyti, kad yra iÅ¡skiriami Å¡eÅ¡i atskiri epizodai, todėl svarbu aptarti, nustatytų trÅ«kumų datas / laikotarpius, t. y., ar dėl visų Ataskaitoje numatytų trÅ«kumų tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir atliktas nepraėjus trims metams.

Ataskaitos iÅ¡vadų 6 punkte numatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatorius nepagrįstai VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centrui apmokėjo 1200 eurų dydžio iÅ¡laidas už jam suformuotÄ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taigi Å¡is pažeidimas siejamas ne su tęstinio pobÅ«džio veika, o su vienkartiniu 1200 eurų iÅ¡laidų apmokėjimu. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Å iaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija ŠČ Nr. 16-0076 Å iaulių tardymo izoliatoriuje gauta 2016 m. balandžio 13 d. IÅ¡ Å¡io dokumento matyti, kad apmokėjimas atliktas 2016 m. gegužės 13 d. Darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, Atsižvelgiant į ApraÅ¡o 3 punkte numatytÄ 3 metų naikinamÄ jį terminÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Ataskaitos iÅ¡vadų 6 punkte nurodyto pažeidimo negalėjo bÅ«ti atliekamas. Ataskaitos iÅ¡vadų 7 punkte numatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tvirtino, pasirašė bei teikė tikrovės neatitinkantį dokumentÄ : 2015 m. gruodžio 18 d.

Atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. PD15-003/4. Ataskaitos 22 lape nurodoma, kad vidaus audito metu nustatyta, kad Projektuotojas nesilaikė, o Å iaulių tardymo izoliatorius neužtikrinimo Sutarties 44 p. nuostatų vykdymo, t. y. Å iaulių tardymo izoliatorius neturėdamas teigiamos techninio projekto ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡ projektuotojo priėmė atliktÄ darbÄ bei 2015 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė Atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. PD15-0003/3, nors iki 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės teigiamai įvertinta buvo tik inžinerinių statinių (vandentiekio, nuotekų, elektroninių ryÅ¡ių tinklo) projekto dalis, tuo Å iaulių tardymo izoliatorius neužtikrinimo ir Sutarties 4.1 p. vykdymo.

Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Ataskaitos išvadų 7 punkte nurodytų pažeidimų taipogi negalėjo būti pradėtas, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo praėjo 3 metai. Ataskaitos išvadų 8 punkte taip pat nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatorius ne visais atvejais skaičiavo sutartyje numatytus delspinigius, Rangovui nustatytu laiku neįvykdžius sutarties, nereikalavo pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo termino, t. y. savo veiksmais neužtikrino Investicijų projektui vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo, racionalumo ir efektyvumo.

Ataskaitos 25 lape nurodoma, kad pavyzdžiui, 2015 m. kovo 30 d. Å iaulių tardymo izoliatorius ir Kauno hidrogeologija sudarė Paslaugų sutartį Nr. 47/08-13 dėl geologinių tyrimų projektuojamam statiniui – tvorai (poliams). Pagal Å¡ios sutarties 2.1.4 p. nuostatas UAB Kauno hidrogeologija galutinius geologinių tyrimų duomenis (ataskaitÄ ) turėjo pateikti per 20 darbo dienų po sutarties pasiraÅ¡ymo, tačiau geologinių tyrimų ataskaita buvo pateikta po 36 darbo dienų. Jokių papildomų susitarimų dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo nubuvo sudaryta (tokia galimybė buvo nustatyta sutarties 2.3. p., 7.3 p.).

Nepaisant to Å iaulių tardymo izoliatorius nesiėmė veiksmų dėl delspinigių skaičiavimo. Taip pat pagal 2015 m. liepos 27 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir UAB „Geoconsulting” sudarytos Paslaugų sutarties Nr. 47/08-37 2.1.4. p. UAB „Geoconsulting” galutinius geologinių tyrimų duomenis (ataskaitÄ ) turėjo pateikti per 20 darbo dienų po sutarties pasiraÅ¡ymo, o faktiÅ¡kai pateikė per 38 darbo dienas (2015 m. rugsėjo 17 d.). Å iaulių tardymo izoliatorius ir UAB „Geocunsulting” papildomų susitarimų dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo nesudarė, taip pat nebuvo skaičiuojami delspinigiai.

Taigi Ataskaitos iÅ¡vados 8 punkte numatyti pažeidimai sietini su laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Ataskaitos iÅ¡vadų 8 punkte nurodytų pažeidimų negalėjo bÅ«ti pradėtas, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo praėjo 3 metai. ApraÅ¡o 8 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo administravimÄ atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimÄ tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (ApraÅ¡o 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ gavimo (ApraÅ¡o 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) suraÅ¡o PraneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ (priedas) (toliau – PraneÅ¡imas), kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja valstybės tarnautojÄ , galimai padariusį tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vienÄ praneÅ¡imo egzempliorių.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 15 d. praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. 20-2534 (toliau – ir PraneÅ¡imas) praneÅ¡ama, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimo iÅ¡ miesto centrinės dalies į Å iaulių r. sav., GinkÅ«nų sen., Malavėniukų k.” 2020 m. gegužės 28 d. vidaus audito ataskaitÄ Nr. 1V-10 (toliau – vidaus audito ataskaita). Audituojamas laikotarpis – 2014-2018 metai.

PraneÅ¡ime nurodoma, kad Vidaus audito ataskaitoje nustatyti pažeidimai yra susiję su pareiÅ¡kėjos vadovaujamų skyrių funkcijomis nurodytu laikotarpiu. Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbo reglamento, patvirtinto Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01 -301 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbo reglamento patvirtinimo” 11 punktas nustato, kad padalinių vadovai asmeniÅ¡kai atsako už vadovaujantiems padaliniams pavestų uždavinių įgyvendinimÄ ir funkcijų vykdymÄ , darbo organizavimÄ .

PraneÅ¡imu paaiÅ¡kinama, kad pareiÅ¡kėja per 5 darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo gali pateikti paaiÅ¡kinimÄ pagal vidaus audito ataskaitoje pateiktų iÅ¡vadų 3-8 punktus. Prie PraneÅ¡imo buvo pridėta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iÅ¡kėlimo iÅ¡ miesto centrinės dalies į Å iaulių r. sav. GinkÅ«nų sen., Malavėniukų k.” 2020 m. gegužės 28 d. vidaus audito ataskaitos Nr. 1V-10 kopija (36 lapai). Taigi PraneÅ¡ime nenurodoma, kokias konkrečias teisės normas valstybės tarnautoja galimai pažeidė, nenurodytas joks konkretus galimai pažeistas pareigybės apraÅ¡ymo punktas (konkrečiai nenurodoma, su kuriomis pareiÅ¡kėjos eitomis pareigomis siejamas galimas tarnybinis nusižengimas), tik abstrakčiai nurodoma, kad pagal Reglamento 11 punktÄ padalinių vadovai asmeniÅ¡kai atsako už vadovaujamiems padaliniams pavestų uždavinių įgyvendinimÄ ir funkcijų vykdymÄ , darbo organizavimÄ , nurodomas abstraktus 2014 – 2018 metų laikotarpis, nenurodytas konkretus tarnybinis nusižengimas ir jo padarymo aplinkybės, nenurodoma, kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas galimai pažeidė atitinkamais (konkrečiais) savo veiksmais ar neveikimu.

Pažymėtina, kad tik Įsakyme nurodomi konkretūs Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo punktai – 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.8 ir Ūkio skyriaus vedėjo skyriaus pareigybės aprašymo punktai – 7.1, 7.11, bet ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnis, 6 straipsnio 1-3 punktai, LR finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 patvirtintų Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 15.3-15.6 papunkčiai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog praneÅ¡ime apie valstybės tarnautojo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretÅ«s jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Taigi pareiÅ¡kėjai skirta nuobauda už veikas, kurios nebuvo nurodytos PraneÅ¡ime. Ä®vertinus PraneÅ¡imo turinį darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeistas Taisyklių 8 punktas, numatantis reikalavimus praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ parengimui, 3 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo, 3 punkte numatytas 3 metų naikinamasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 4–5 punktų reikalavimų atsakingo asmens paskyrimo (Komisijos sudarymo) tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai.

Konstatavus, jog padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, nebeatliekama bÅ«tinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų analizė, vis dėl to aktualu pasisakyti dėl Ataskaitos iÅ¡vadų 3-5 punktų (dėl Å¡ių punktų tarnybinis nusižengimas atliktas nepažeidus 3 metų nuobaudos skyrimo termino arba terminas pažeistas dėl dalies epizodų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o tam bÅ«tina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008).

Ataskaitos iÅ¡vadų 3 punkte nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus vidaus kontrolės sistema viešųjų pirkimų srityje, turinti užtikrinti skaidrų, taupų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , buvo nepatenkinama, dėl ko vieÅ¡ieji pirkimai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliekami neskaidriai, nebuvo užtikrinta, kad projekto įgyvendinimas atitiktų ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir rezultatyvumo reikalavimus. IÅ¡vados 11 punkte numatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, bÅ«dama atsakinga už įstaigos finansų kontrolę ir racionalų, skaidrų ekonomiÅ¡kÄ jų panaudojimÄ , vykdydama Pareigybės apraÅ¡ymo 8.1 p. vizavo arba pasirašė apskaitos dokumentus, sutartis, sÄ matas, pažymas, ataskaitas ir kitus dokumentus.

Tai reiÅ¡kia, kad A. L. vizavo viešųjų pirkimų sutartis ir su jomis susijusius dokumentus. DokumentÄ vizuojantis darbuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su dokumento turiniu savo kompetencijos ribose ir jam pritaria. Tai reiÅ¡kia, kad A. L. turėjo bÅ«ti susipažinusi su viešųjų pirkimų dokumentų (tame tarpe ir viešųjų pirkimų sutarčių) turiniu ir vykdyti savo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas – įsitikinti dokumentų, susijusių su finansiniais įsipareigojimais tinkamumu (8.5 p.), vykdyti iÅ¡ankstinę finansų kontrolę (8.8 p.), kontroliuoti racionalų įstaigai skirtų lėšų panaudojimÄ (8.11 p.).

IÅ¡vados 12 punkte nurodoma, kad A. L. netinkamas aukščiau įvardytų funkcijų atlikimas pasireiÅ¡kė tuo, kad Audito ataskaitoje (17 p.) konstatuota, kad Å iaulių tardymo izoliatorius nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, nes nesivadovavo 2017 m. gruodžio 17 d. sudarytos su UAB „Versina” statybos rangos darbų sutarties Nr. 47/08-49 9.3 p. ir 9.4 p. nuostatomis, o avansÄ iÅ¡mokėjo be tinkamo pagrindimo, neįsitikinus jo dydžio pagrįstumu A.

L. vykdydama vyriausiojo buhalterio funkcijas neužtikrino, kad vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tų vykdomi skaidriai, o iÅ¡mokėdama avansÄ , neįsitikinusi jo dydžio pagrįstumu, pažeidė VTÄ® 16 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. nuostatas, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas bei Pareigybės apraÅ¡ymo 8.5 p.; 8.8 p., 8.11 p., dėl to nebuvo užtikrinta, kad projekto įgyvendinimas atitiktų ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir rezultatyvumo reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Perkančiosios organizacijos pareiga organizuojant vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , vertinant pasiÅ«lymus, taikyti VPÄ® nuostatas ne formaliai. Perkančioji organizacija privalo nepažeisti esminių viešųjų pirkimų principų, sutelkti dėmesį į turiningÄ jį pasiÅ«lymų vertinimÄ ir pasirinkti tokį tiekėjÄ , dėl kurio veiklos skaidrumo nekiltų jokių abejonių. Tik tinkamo tiekėjo, tinkamai vykdoma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis užtikrins racionalų lėšų, skirtų pirkimui, panaudojimÄ .

Sutiktina, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.5 įpareigoja įsitikinti, patikrinti dokumentų, susijusių su prisiimamais įsipareigojimais ir atliekamais mokėjimais tinkamumÄ . Kita vertus, atsikreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų organizavimas numatytas Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo III dalyje „Veiklos sritis”, taigi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. numatyto skaidrumo principo nesilaikymas negali bÅ«ti sietinas su pareiÅ¡kėjos tinkamu / netinkamu Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigų vykdymu.

Taipogi Å iaulių tardymo izoliatorius 2017 m. gruodžio 27 d. parengė raÅ¡tÄ Nr. 14/01-16634, kuriame buvo nurodoma, kad rangovas, vadovaujantis sutarties sÄ lygomis, pateiks medžiagų ir įrenginių įsigijimui avanso pagrindimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ UAB „Versina” pateikė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr.

2. Atkreiptinas dėmesys, kad IÅ¡vadoje nėra nurodoma, kada konkrečiai atliktas avansinis mokėjimas, nepateiktos kitos su Å¡iuo mokėjimu susijusios aplinkybės, todėl negalima teigti, kad IÅ¡vadoje konstatuotas pažeidimas yra pagrįstas, jog nustatyti visi bÅ«tini tarnybinio nusižengimo elementai. Ataskaitos iÅ¡vadų 4 punkte nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kontrolės sistema sutarčių vykdymo ir finansų kontrolės srityse buvo silpna, nes nebuvo užtikrinama sutarčių vykdymo kontrolė bei netinkamai ir nesavalaikiai buvo įtraukiamos į sÄ naudos atliktų priežiÅ«ros darbų sumos, dėl ko netiksliai buvo atvaizduojami Å iaulių tardymo izoliatoriaus finansinių rezultatų duomenys finansinės bÅ«klės, veiklos rezultatų finansinėse ataskaitose bei metinių finansinių ataskaitų rinkinyje.

IÅ¡vadoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja, kaip Ūkio skyriaus vedėja, audituojamu laikotarpiu, vykdydama Ūkio skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 7.1. p. (vadovauja Ūkio skyriaus darbuotojams, planuoja, organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbÄ vykdant skyriui paskirtas funkcijas, skirsto užduotis ir pavedimus bei kontroliuoja jų vykdymÄ ) ir 7.11 p. (kontroliuoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus sudarytų darbų, prekių, paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymÄ ) privalėjo užtikrinti viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kontrolę, t. y.

– tinkamÄ Projektavimo darbų rangos sutarties vykdymÄ (sutartis su UAB Panevėžio miestprojektas, kurioje nebuvo tinkamai užtikrintas įsipareigojimų vykdymo (laidavimo draudimo galiojimas (Audito ataskaitos 24 psl.); Inžinerinių statinių statybos rangos sutarčių vykdymÄ (Audito ataskaitos 24 psl., sutartis su UAB “Conresta”, sutartis su UAB KRS (Audito ataskaitos 25 psl.), kurioje nebuvo tinkamai skaičiuojami delspinigiai, ne laiku atliekami darbai, ne laiku pateikiami darbų užbaigimo aktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Išvados 15 punkte nurodytas nusižengimas sietinas su neužtikrintu projektavimo darbų rangos sutarties su UAB Panevėžio miestprojektas vykdymu, kurioje nebuvo tinkamai užtikrintas laidavimo draudimo galiojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Ataskaitos 24 lape dėl tokio pažeidimo nepasisakoma, taigi negalima nustatyti, kokiu pagrindu pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis nusižengimas šio epizodo pagrindu. Pareiškėja pradėjo eiti Ūkio skyriaus vedėjo pareigas 2018 m. kovo 8 d., o galimi pažeidimai sietini su 2015 m. lapkričio 16 d. statybos rangos sutarties Nr. 47/08-58, sudarytos su UAB „Conresta” ir 2015 m. gruodžio 23 d. statybos rangos sutarties Nr. 47/08-64/R-151223/1.37, sudarytos su UAB „KRS” vykdymo kontrole dėl delspinigių skaičiavimo, darbų atlikimo ir darbų užbaigimo aktų pateikimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas sutarčių kontrolės vykdymas sietinas su subrangovo pasitelkimu, dėl ko Å iaulių tardymo izoliatorius turėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybÄ dėl esminių sutarčių sÄ lygų keitimo. Nors nenurodytas konkretus laikotarpis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nemotyvavo, kaip netinkamas Å¡ių pareigų atlikimas galėtų bÅ«ti sietinas su pareiÅ¡kėjos pareigų vykdymu, kuris prasidėjo tik 2018 m. kovo 8 d.

IÅ¡vados 15 punkte abstrakčiai, be konkrečių faktinių aplinkybių nurodoma, kad bÅ«dama Ūkio skyriaus vedėja A. L. aplaidžiai kontroliavo skyriaus vyriausiojo specialisto, atsakingo už investicinio projekto tinkamumÄ vykdymÄ , darbÄ , ko pasėkoje auditorių nustatyti aukščiau paminėti projekto įgyvendinimo trÅ«kumai. IÅ¡vadoje detaliau nenurodoma, kuo pasireiÅ¡kė skyriaus vyriausiojo specialisto veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kokios teisės normos buvo pažeistos, kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos veiksmų neteisėtumas įgyvendinant Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punkte numatytas pareigas.

Ataskaitos 24-25 lape nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatorius 2017 m. balandžio 4 d. ieÅ¡kiniu dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ ; UAB „Conresta” pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atlyginimo už rangos sutartyje numatytus ir papildomus darbus priteisimo. Kalėjimų departamentas, Å iaulių tardymo izoliatorius ir UAB „Conresta” 2018 m. vasario 23 d. organizavo derybas dėl taikaus teismo proceso užbaigimo ir taikos sutarties sudarymo. Taigi pareiÅ¡kėjai pradėjus eiti Ūkio skyriaus vedėjos pareigas jau vyko teisminis ginčas dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Conresta”, todėl iki teisinio ginčo buvęs galimai netinkamas delspinigių skaičiavimas negali bÅ«ti sietinas su pareiÅ¡kėjos netinkamu pareigų atlikimu ir, apskritai, tarnybinio nusižengimo tyrimas negalimas dėl to, jog praėjo 3 metai nuo galimo nusižengimo padarymo.

Ataskaitos 25 lape taip pat nurodoma, kad ir UAB „KRS” sutartyje numatytais terminais iki 2016 m. gruodžio 31 d. tinkamai neatliko inžinerinių tinklų darbų, dėl ko laiku nebuvo gauti statybų užbaigimo aktai. Taigi ir nuo Å¡io galimo tarnybinio nusižengimo padarymo praėjo 3 metai; pareiÅ¡kėja Å¡iuo laikotarpiu nedirbo Ūkio skyriaus vedėjos pareigose. Taip pat Ataskaitos 25 lape nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatorius, vadovaudamasis Sutarties 10.5 p. (jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbÄ arba darbų dalį pagal pateiktÄ darbų vykdymo grafikÄ ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimÄ , užsakovas turi teisę be įspėjimo pradėti skaičiuoti delspinigius, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos, ir skaičiuoti iki vėluojamų darbų perdavimo užsakovui dienos) reikalavimais, apskaičiavo delspinigius (už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) – 50,86 tÅ«kst.

Eur, kurių UAB „KRS” nesumokėjo. 2018 m. sausio 17 d. Å iaulių tardymo izoliatorius kreipėsi į teismÄ dėl delspinigių priteisimo (netesybų). Taigi, kaip ir prieÅ¡ tai aptartu atveju, pareiÅ¡kėjai pradėjus eiti Ūkio skyriaus vedėjos pareigas jau vyko teisminis ginčas dėl delspinigių priteisimo iÅ¡ UAB „KRS”, todėl iki teisinio ginčo buvusi galimai netinkama sutarties vykdymo kontrolė negali bÅ«ti sietina su pareiÅ¡kėjos netinkamu pareigų atlikimu, ir apskritai tarnybinio nusižengimo tyrimas negalimas dėl to, jog praėjo 3 metai nuo galimo nusižengimo padarymo.

IÅ¡vados 15 punkte taipogi nurodoma, kad, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. L. nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama sutarties su UAB „Kelvista” (Audito iÅ¡vados 28 psl.) vykdymo kontrolė ir nesiėmė nieko, kad pagal Å¡iÄ sutartį bÅ«tų tinkamai vykdoma einamoji finansų kontrolė. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-123 „Dėl minimaliųjų finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 10 punkte numatoma, kad jeigu vieÅ¡ojo juridinio asmens vadovas nenurodo kitaip, už einamÄ jÄ ir paskesniÄ jÄ finansų kontrolę atsako struktÅ«rinio padalinio (padalinių), vykdančio priimtÄ sprendimÄ dėl valstybės arba savivaldybių turto panaudojimo arba įsipareigojimų tretiesiems asmenims, vadovas (vadovai).

Rekomendacinėse vidaus kontrolės sukÅ«rimo, veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gairėse nurodoma, kad einamoji finansų kontrolė atliekama Å«kinių operacijų metu. Jos paskirtis – atskirti Å«kinių operacijų tvirtinimo, vykdymo, įtraukimo į apskaitÄ ir turto saugojimo funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamÄ subjekto turto naudojimÄ ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad apie einamosios kontrolės vykdymÄ kalbama Ataskaitos 28 punkte pasisakant dėl sutarties su UAB „Contresta”, o ne dėl sutarties su UAB „Kelvista”.

Kita vertus, kalbant apskritai apie sutarties su UAB „Kelvista” vykdymo kontrolę, atsakovės Išvados 15 punkto motyvuose šis galimas pažeidimas nesiejamas su pareiškėjos nuo 2018 m. kovo 8 d. eitomis Ūkio skyriaus vedėjos pareigomis. Darytina išvada, kad Išvados 15 punkte pateikti motyvai sietini su galimais nusižengimais, padarytais prie 3 metus iki nuobaudos skyrimo arba nepagrįsti, nedetalizuota, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėtas veikimas (neveikimas) einant Ūkio skyriaus / Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas.

Ataskaitos iÅ¡vadų 5 punkte nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje už turto valdymo sprendimų įgyvendinimÄ atsakingi asmenys nesiėmė savalaikių veiksmų tinkamai keisti ir registruoti bÅ«tinus duomenis apie patikėjimo teise valdomÄ valstybės žemės sklypÄ . IÅ¡vados 17 punkte Å¡is pažeidimas susietas su Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.4. pažeidimu (siekiant užtikrinti įstaigos finansinės veiklos kontrolę kontroliuoti ar teisingai apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinės vertybės, atsargos, ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas, biologinis turtas, skolos (mokėtinos ir gautinos), įsipareigojimai, finansavimo sumos, užregistruotos visos Å«kinės operacijos pagal Lietuvos buhalterinės apskaitos įstatymÄ ir kitus teisės aktus).

Atsakovas šį pažeidimÄ sieja su finansinės veiklos kontrolės vykdymu. Vis dėlto, pažymėtina, kad bÅ«tent Ataskaitoje Å¡is pažeidimas siejamas su turto valdymo sprendimų įgyvendinimu, kuris konkrečiai pasireiÅ¡kė tuo, kad už turto valdymo sprendimų įgyvendinimÄ atsakingi asmenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikę Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui-VÄ® Registrų centrui duomenų, kurių pagrindu žemės sklypo registro įraÅ¡e bÅ«tų padaryta atitinkama žyma apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas – Kietųjų buitinių atliekų sÄ vartyno ir sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžio sumažėjimÄ nuo 8,1007 ha iki 0,0936 ha.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja Å«kio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Atkreiptinas dėmesys, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo II dalyje „Paskirtis” nurodoma, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga organizuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus Å«kinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitÄ , III dalyje „Veiklos sritis” nurodoma, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka bendrosios srities funkcijas, užtikrinančias įstaigos vidaus administravimÄ -pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoja apskaitos politikÄ , atsižvelgdamas į įstaigos veiklos struktÅ«rÄ ir ypatumus vykdo iÅ¡ankstinę finansų kontrolę, užtikrina finansinės atskaitomybės duomenų teisingumÄ .

IÅ¡vados 17 punkte abstrakčiai nurodoma, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ savalaikiai nesiimdama priemonių, kad bÅ«tų tinkamai sutvarkyti Å iaulių tardymo izoliatoriaus patikėjimo teise valdomo žemės sklypo registro įraÅ¡ai, tačiau nenurodomi konkretÅ«s terminai, laikotarpiai, kada turėjo bÅ«ti pateikti duomenys, kurių pagrindu žemės sklypo registro įraÅ¡e bÅ«tų padaryta atitinkama žyma apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas – Kietųjų buitinių atliekų sÄ vartyno ir sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžio sumažėjimÄ nuo 8,1007 ha iki 0,0936 ha.

Kaip jau buvo minėta, Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.4 papunktyje numatytos pareigos negali bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinamos numatant pareigÄ sutvarkyti Å iaulių tardymo izoliatoriaus patikėjimo teise valdomo žemės sklypo registro įraÅ¡us. IÅ¡vadoje, kituose teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų buvusios pavestos papildomos užduotys dėl Å¡io ginčui aktualaus žemės sklypo registro įrašų sutvarkymo.

Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos Å¡alių motyvų. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, turimÄ bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybinė nuobauda skirta vadovaujantis neiÅ¡samia, nemotyvuota tarnybinio patikrinimo IÅ¡vada, padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti ir panaikinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymo Nr. 2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 2-144 įsakymu „Dėl žalos atlyginimo“, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav.

GinkÅ«nų sen., Malavėniukų km.”, vidaus audito ataskaitÄ Nr. 1V-10, į 2020 m. liepos 31 d. iÅ¡vadÄ Nr. 20-2657 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Turto valdymo skyriaus vedėjos A. L. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo”, į 2020 m. rugpjūčio 11 d. siÅ«lymÄ savo noru atlyginti padarytÄ Å¾alÄ Nr. 14-8944, siekiant atlyginti įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę Å¾Ä lÄ , nurodoma Turto valdymo skyriui kas mėnesį iÅ¡skaityti 20 procentų A. L., Turto valdymo skyriaus vedėjai, priklausančio kas mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala.

Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytÄ tiesioginę materialinę žalÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tu Nr. 14-8944 pareiÅ¡kėja informuojama, kad Komisijai atlikus tyrimÄ , buvo nustatyta pareiÅ¡kėjos kaltė ir pateikti pasiÅ«lymai Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui. Vienas siÅ«lymų buvo materialinę žalÄ â€“ nepagrįstai VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų centrui sumokėtas 1200 eurų už jam pačiam suformuotÄ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡ieÅ¡koti Valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad naikintinas Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.“, kuriuo buvo paskirta nuobauda (ir) dėl nepagrįstai VÅ¡Ä® Å iaulių regiono atliekų centrui sumokėtų 1200 eurų už jam pačiam suformuotÄ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylÄ , kaip nepagrįstas ir neteisėtas, naikintinas ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d.

Nr. 2-144 įsakymas „Dėl žalos atlyginimo”. PareiÅ¡kėjos skunde taip pat praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėjos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas patvirtina 2020 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymas ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymas. PraÅ¡yme nurodoma, kad advokatui sumokėta 700 Eur už dokumentų ekspertavimÄ ir skundo parengimÄ , 140 Eur už atstovavimÄ teisme.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimÄ 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2020 m. 1-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 1 381,0 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma 700 Eur suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija galimos (maksimalios) 3452,75 Eur sumos, todėl priteistina.

Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, advokatas Virgilijus JanuÅ¡ka Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų posėdyje 2021 m. sausio 27 dienos posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo 32 min. Už atstovavimÄ 2021 m. sausio 27 dienos teismo posėdyje galėtų bÅ«ti priteistina iki 145,48 Eur (1454,8 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2020 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma 140 eurų suma už advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje (atstovavimÄ ) nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl gali bÅ«ti priteistina visa praÅ¡oma 140 eurų suma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apskaičiavimus iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareiÅ¡kėjai A. L. priteistina 840 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos A. L. skundÄ tenkinti. Panaikinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymÄ Nr. 2-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.“ ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d.

įsakymÄ Nr. 2-144 „Dėl žalos atlyginimo“. Priteisti pareiÅ¡kėjai A. L. 840 eurų (aÅ¡tuoni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Virginijus Stankevičius