2eb38efd-3fef-44c2-acb6-46e0788e4609 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1393-157/2015 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00427-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų B. A. ir S. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-510-210/2015 pagal ieÅ¡kovų B.

A. ir S. A. ieÅ¡kinį atsakovams D. Ž. ir V. Ž., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, S. K., V. P., E. P., antstolė V. V., dėl prievolės įvykdymo fakultatyviuoju bÅ«du – daikto perdavimu. Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai B. A. ir S. A. 2014-11-06 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams D. Ž. ir V. Ž. dėl prievolės įvykdymo fakultatyviuoju bÅ«du – daikto perdavimu. IeÅ¡kovai prašė priteisti jiems nuosavybėn atsakovams priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), perduoti jiems naudotis neterminuotai ten pat esančiu 0,1214 ha ploto žemės sklypu ir pripažinti jog atsakovai D. ir V.

Ž. tokiu bÅ«du įvykdė dalį prievolės pagal 2007 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį bei Klaipėdos apygardos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012, t. y. gražino jiems dalį suteiktos paskolos sumos – 456 000 Lt. Be kita ko, ieÅ¡kovai nurodė, kad nei vienam iÅ¡ kreditorių atsakovai nėra įsipareigoję perduoti gyvenamÄ jį namÄ , be to, nei vienas to ir nereikalauja, taigi jų reikalavimas teisiÅ¡kai pagrįstas ir turi bÅ«ti vykdomas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyta tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau – CK, 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 6.60 straipsnio 1 dalis).         IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovai 2015-05-07 pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje pagal AB „Citadele“ bankas pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. JK-2314, vykdomÄ antstolės V.

V. kontoroje.IeÅ¡kovai nurodė, kad minėtoje antstolės kontoroje vykdomas hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ bankas pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. JK-2314 dėl 10 089,02 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovų D. ir V. Ž., o iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreiptas į hipoteka apsunkintÄ turtÄ , kurį Å¡ioje byloje jie siekia įsigyti savo nuosavybėn – gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. IeÅ¡kovai tvirtino, kad netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, tai yra nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kurį jie siekia įgyti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes iki bylos iÅ¡nagrinėjimo įkeistas turtas gali bÅ«ti iÅ¡varžytas.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų B. ir S. A. praÅ¡ymÄ dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad 10 089,02 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. JK-2314 yra nukreiptas į nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio perdavimo jie siekia. Nustatė, kad nurodyta iÅ¡ieÅ¡koma pinigų suma – 10 089,02 Eur, sudaro tik nedidelę dalį praÅ¡omo perduoti nekilnojamojo turto vertės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio, 178 straipsnio nuostatomis, teisingumo, proporcingumo principais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų praÅ¡yme nėra pateikta objektyvių įrodymų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę.

Kartu teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieÅ¡kovai neginčija paties hipotekos lakÅ¡to, todėl laikė, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju nepagrįstai varžytų trečiojo asmens, kuriam Å¡is turtas yra įkeistas, teises vykdymo procese.Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas netenkino minėto ieÅ¡kovų praÅ¡ymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai             IeÅ¡kovai B. A. ir S. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti jų praÅ¡ymÄ .

Nurodo tokius argumentus:1. Teismas be pagrindo sprendė, kad jie neįrodė reikalavimo, tai yra, kad netenkinus Å¡io praÅ¡ymo galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CK 4.96 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007 etc.).2. Teismas be pagrindo rėmėsi faktu, kad jie neginčija paties hipotekos lakÅ¡to teisėtumo, nes Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma jų nuosavybėn perduoti hipoteka apsunkintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o įstatymas tokiÄ galimybę numato (CK 4.170 str. 6 d.).

Todėl nei ieÅ¡kinio patenkinimas, nei taikytos laikinosios apsaugos priemonės hipotekos kreditoriaus trečiojo asmens AB „Citadele“ bankas teisių nepažeidžia. Atsakovai D. Ž. ir V. Ž. atsiliepime praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį, nes ieÅ¡kovai neįrodė, kad Å¡ioje byloje yra tikslinga ir bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.). Nurodo tokius argumentus:PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, prima facie įvertinus jų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ yra akivaizdu, kad jis negali bÅ«ti patenkintas – areÅ¡tuotas turtas, kurį ieÅ¡kovai siekia pasiimti sau už skolÄ yra įkeistas trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui užtikrinant ne atsakovų, bet pačių ieÅ¡kovų skolÄ .

Å is turtas yra areÅ¡tuotas ir pradėta iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra. PasiraÅ¡ant su ieÅ¡kovais 2007-05-23 skolos raÅ¡tÄ , jiems buvo žinoma, kad Å¡is turtas yra įkeistas ir, bankui nesutikus, jiems negalės bÅ«ti perleistas tol, kol ieÅ¡kovai neatsiskaitys su banku.Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad netaikius jų praÅ¡omų priemonių kyla grėsmė, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas,Teismas teisingai nurodė, kad pritaikius minimas priemones bÅ«tų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus pagal hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ banko pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. JK-2314, esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui dėl prievolės įvykdymo fakultatyviuoju bÅ«du – daikto perdavimu. Kaip žinoma, teismas gali taikyti apsaugos priemones esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms dviem sÄ lygoms: tikėtinai pagrįstas ieÅ¡kinio reikalavimas ir jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.  Viena iÅ¡ tokių priemonių yra iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 9 p.).

Å iÄ preliminariÄ procesinę priemonę pirmosios instancijos teismas ir atsisakė taikyti, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai neįrodė Å¡io reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.). Apeliantai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas be pagrindo sprendė, jog jie neįrodė savo praÅ¡ymo pagrįstumo. Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys prima facie (tikėtinai) pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi yra akivaizdu, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti minimas priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti ekonomiÅ¡kos, proporcingos ir neturi suvaržyti asmenų teises labiau nei tai yra bÅ«tina ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti – teismas privalo užtikrinti proceso dalyvių interesų balansÄ (CPK 145 str. 2 d.).Teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praÅ¡ydami taikyti paminėtÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje pagal AB „Citadele“ bankas pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. JK-2314, vykdomÄ antstolės V.

V. kontoroje – jie nepateikė objektyvių įrodymų, lemiančių tokios priemonės taikymo bÅ«tinybę (CPK 178, 185 str.). Å iÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, taip pat patvirtina tas faktas, kad Å iaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytus ieÅ¡kovų reikalavimus atmetė, kaip nepagrįstus. Å is teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet pažymėtina, kad jame konstatuota, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-857-513/2012) patenkino ieÅ¡kovų S. ir B.

A. ieÅ¡kinį ir pastariesiems iÅ¡ atsakovų priteisė 246 177,01 Eur skolÄ bei 58 980,84 Eur palÅ«kanų; jog Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdomas teismo antstolės V. V. ir jo pagrindu 23 509,38 Lt jau yra iÅ¡ieÅ¡kota; jog iÅ¡ atsakovų D. ir V. Ž. vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai ne tik ieÅ¡kovų, bet ir kitų kreditorių naudai; jog jų reikalavimų suma ženkliai virÅ¡ija ginčo turto vertę ir teismo turimais duomenimis sudaro 4 258 659,70 Lt (1 233 393,70 Eur). Tuo remdamasis teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai savo pažeistas teises dėl skolos grÄ Å¾inimo, t. y. to paties dalyko kaip ir nagrinėjamoje byloje, jau apgynė, pasirinkdami savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti skolÄ pinigais.Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinis teismas sprendžia, kad Å¡i teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko jÄ naikinti ieÅ¡kovų S. ir B.

A. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl dėl jų nepasisakoma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                          Teisėja                                                                  Virginija Čekanauskaitė