2024-11-06 Nr. AB-16058-3-61-3-02073-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2418-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. (K.) P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. (K.) P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. (K.) P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 24S105849 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konstatavęs, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šią išvadą atsakovas grindžia tuo, kad: 1) pareiškėjas 2004-2009 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tai reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui; 2) pareiškėjas 2020-2023 m. periodiškai vykdavo į Baltarusiją, tai reiškia, kad pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

2.2. Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau –Įstatymas, ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760048917 galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo13 d. Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir asmeniškai atvyko pateikti prie prašymo pridėtų dokumentų originalus ir asmens biometrinius duomenis. Atsakydamas į atsakovo klausimyno klausimus pareiškėjas nurodė, jog 1999-2004 metais mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje ir įgijo telekomunikacinių sistemų inžinieriaus specialybę, o 2004–2009 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, turėjo kapitono laipsnį.

2.3. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 6 d. pateikė išvadą Nr. 18-3773, kad dėl darbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą; panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą; panaikino atsakovo 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 23S81453 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 17 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.5. Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą atsakovas motyvavo VSD 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 18-2985 (toliau – ir Raštas), surašytu atlikus pakartotinę konsultaciją, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 24 d. LVAT sprendimo motyvacinėje dalyje nurodyta, jog atsakovui priimant sprendimus nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, t. y. nebuvo paneigtas pareiškėjo teiginys, jog jis Baltarusijoje nebesilanko nuo tada, kai paliko tarnybą Baltarusijos kariuomenėje 2009 m., o VSD duomenimis, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir įsidarbino 2020 m., 2019-2023 m. laikotarpiu pareiškėjas periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus vyko į Baltarusijos Respubliką, todėl VSD siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. VSD vertinimu, išnagrinėjus Migris sistemoje pateiktą medžiagą, VSD 2023 m. balandžio 6 d. Rašte išdėstytą informaciją, o taip pat atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.6. Neteisinga ir nepagrįsta susieti dabartinę agresyvią Baltarusijos užsienio politiką ir režimą su politine situacija, kuri buvo tarp Lietuvos ir Baltarusijos 2007-2013 m., todėl Sprendime nepagrįstai sakoma, kad tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pareiškėjas privalėjo palaikyti Baltarusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, priešingai, tuo metu Baltarusijos užsienio politika su Lietuvos Respublika nebuvo agresyvi, buvo įgyvendinamos įvairios geros kaimynystės ir partnerystės priemonės.

2.7. Pareiškėjas nepalaiko jokių ryšių su buvusiais Baltarusijos Respublikos kariuomenės kolegomis, niekada nėra buvęs Baltarusijos šalies agentas, žvalgybos verbavimo taikinys, niekada nėra rinkęs žvalgybos ar kitos informacijos. Pareiškėjas neturi ryšių su privačiomis įmonėmis, susijusiomis su NATO nepriklausančių valstybių karine pramone ir strateginės reikšmės objektais, nėra dirbęs su įslaptinta informacija, nėra turėjęs jokių kontaktų su NATO nepriklausančių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, niekada nėra pritaręs ir išreiškęs paramos Baltarusijos ar Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, niekada nėra pritaręs Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje, nepateisina vykdomų Rusijos karo nusikaltimų tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse. Klausimyne pareiškėjas yra aiškiai nurodęs, kad niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir laiko, jog Krymas yra Ukrainos dalis.

2.8. Nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmingos aplinkybės: praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš 14 metų), pareiškėjo integracijos lygis Lietuvoje, pareiškėjo studijų ir darbo metu buvusi geopolitinė situacija, tai, kad jis savanoriškai nutraukė tarnybą, nebuvo paneigtas ir pareiškėjo teiginys, kad jis, Baltarusijoje kviečiamas šaukimais atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą asmeniniams duomenims patikslinti, nevyksta, taip pat neturi jokių ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neįvertinta pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo ir tai, kad jis remia Ukrainą. Vien faktas, kad pareiškėjas mokėsi ir tarnavo Baltarusijos karinėse struktūrose prieš 14 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo ir nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti jo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Tarnybą kariuomenėje pareiškėjas pasirinko tik todėl, kad jam netektų mokėti Baltarusijos Respublikai už mokslą, visada savo ateitį siejo su civilinio inžinieriaus pareigomis, o kad baigus studijas nereikėtų mokėtų už įgytą išsilavinimą, pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus, jis privalėjo tarnauti kariuomenėje penkerius metus.

2.9. Vienintelė priežastis dėl kurios pareiškėjas vykdavo į Baltarusijos Respubliką yra jo šeima – sutuoktinė A. P., kuri yra Baltarusijos pilietė, dukra Y. K. P., ir sūnus A. P.. Sutuoktinė dirba mokytoja, t. y. darbą, kuris nėra niekaip susijęs su Baltarusijos režimo struktūromis ar kariuomene, nes ji yra baigusi magistrantūros studijas ir yra įgijusi pedagogo kvalifikaciją, dukra dėl politinės situacijos Baltarusijoje planavo išvykti mokytis į Lietuvą, kur jau buvo įsikūręs ir pareiškėjas. Pareiškėjas yra aukštos kvalifikacijos darbuotojas.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. ĮUTP 4 straipsnio 4 dalis nustato, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas.

3.2. Pareiškėjas skunde siekia sudaryti įspūdį, jog 2007-2013 m. Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, tačiau pareiškėjas selektyviai pateikia informaciją apie Baltarusiją, pvz., Baltarusijos opozicionierius, organizacijos „Viasna“ įkūrėjas A. B. buvo suimtas ir nuteistas 2011 m.

3.3. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karo akademijoje, baigė ją ir įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę, vėliau pakankamai ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono karinį laipsnį, kas reiškia, kad jo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Be to, pareiškėjas, pasirinkdamas studijas karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet kaip ir būsimas karininkas jis privalės būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir jos valdžiai.

3.4. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai, jo tarnybos trukmė ir t.t. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pildydamas klausimyno 5 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu visi jo draugai, kurie drauge tarnavo, jau yra pensijoje ir valstybinėse institucijose nebedirba, t. y. pareiškėjas palaikė ir iki šiol palaiko glaudų ryšį su kolegomis, tarnavusiais Baltarusijos kariuomenėje iki pat jų išėjimo į pensiją, be to, Baltarusijoje yra jo sutuoktinė ir vaikai. Todėl vertintina, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusija nėra nutraukti. Tai patvirtina ir pareiškėjo periodiniai sienos kirtimai.

3.5. Pareiškėjas skunde teikia prieštaringus duomenis apie savo ryšius su Baltarusija. Viena vertus, jis teigia, kad Baltarusijoje yra jo sutuoktinė ir vaikai, kurie tikėtinai yra Baltarusijos piliečiai, tuo tarpu duomenų, kad minėti pareiškėjo šeimos nariai turi leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje – nėra. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad palaiko ryšį, tik su Lietuvos Respublikos bei Ukrainos Respublikos piliečiais. Dar daugiau, klausimyne pareiškėjas nurodė, kad visi jo draugai, kurie drauge tarnavo, jau yra išėję į pensiją ir valstybinėse institucijose nebedirba (5 kl.), o apeliaciniame skunde, teiktame administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024, nurodė, kad baigęs tarnybą 2009 m. nutraukė ir neturi jokių ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijose tarnaujančiais asmenimis. Taigi toks pareiškėjo prieštaravimas verčia abejoti jo patikimumu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. VSD vertinimu, pareiškėjas, nuo 2004 m. iki 2009 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog jis Baltarusijos kariuomenėje dirbo žvalgybinį darbą (garso įrašas nuo 55 min. 30 sek. iki 57 min. 09 sek.). Ši aplinkybė ne tik atskleidžia pareiškėjo veiklos Baltarusijos kariuomenėje specifiškumą, bet ir papildomai pagrindžia jo keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje nurodė, jog Baltarusijoje gyvena jo tėvai, giminaičiai, sutuoktinė, vaikai, taip pat draugai. Pareiškėjo teigimu, dėl jo, kaip Baltarusijos atsargos karininko statuso, galimas pareiškėjo ir jo šeimos narių persekiojimas Baltarusijoje (garso įrašas nuo 47 min. 15 sek.). Pareiškėjui yra žinoma apie Baltarusijos pasienyje vykdomus Baltarusijos sieną kertančių asmenų detalius patikrinimus, todėl pareiškėjas iš savo mobiliojo telefono aparato nuolat pašalina visą susirašinėjimo informaciją (garso įrašas nuo 49 min. 15 sek.).

Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę Lietuvos valstybės ar visuomenės saugumo interesams, nepaisant to, kad pareiškėjas jau kurį laiką netarnauja Baltarusijos kariuomenėje. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje, periodiškai ir nuolat vyko į Baltarusijos Respubliką. Ši aplinkybė, viena vertus, rodo, kad pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kita vertus, periodiškas ir nuolatinis vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių (kaip nurodė pareiškėjas – dėl Baltarusijoje gyvenančios savo šeimos), kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju.

Pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje, periodiškai ir nuolat vyko į Baltarusijos Respubliką, o šiuo metu nuolat gyvena Baltarusijos Respublikoje. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Pareiškėjo teiginys, kad jis savanoriškai nutraukė tarnybą Baltarusijos kariuomenėje neatitinka tikrovės, nes iš 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje duotų pareiškėjo paaiškinimų (garso įrašas nuo 25 min. 01 sek.), taip pat iš Migracijos departamento klausimyno (žr. atsakymus į 2–4 klausimus) matyti, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje visą jo kontrakte numatytą terminą ir kontrakto savo noru anksčiau laiko nenutraukė.

Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 5 klausimą, taip pat ir 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ryšius su Baltarusijos kariuomenėje kartu tarnavusiais draugais. Pareiškėjas – aukšto rango Baltarusijos kariuomenės atsargos karininkas, turintis kapitono karinį laipsnį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad buvę aukšto rango Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai ar kariškiai potencialiai gali būti išnaudoti Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos ar Baltarusijos valdžiai asmenys ir jų keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui savaime yra dar didesnė (žr. pvz., LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023).

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė tuo pagrindu, kad yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ir ketina dirbti gamybos organizavimo inžinieriumi. Atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno klausimus pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. baigė Baltarusijos Respublikos karo akademiją (telekomunikacijų sistemų inžinierius), 2004-2009 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, turėjo kapitono laipsnį. Taip pat pažymėjo, kad visi jo draugai, su kuriais kartu tarnavo, šiuo metu yra išėję į pensiją ir valstybinėse įstaigose nebedirba.

VSD 2023 m. balandžio 6 d. pateikė išvadą Nr. 18-3773, kurioje nurodyta, kad dėl darbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23S81452, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi, sprendimą Nr. 23S81453, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 23S85116, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie draudimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento sprendimus Nr. 23S81452, 23S81453 ir 23S85116 bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 17 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. VSD 2024 m. balandžio 2 d. pateikė Migracijos departamentui Raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ir įsidarbino 2020 m., o 2019–2023 m. laikotarpiu asmuo periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką, todėl VSD siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

VSD vertinimu, išnagrinėjus Migris sistemoje pateiktą medžiagą, VSD 2023 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 18-3773 išdėstytą informaciją, o taip pat atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Raštu, Sprendimu nusprendė pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

8. Teismas pažymėjo, kad ĮUTP 4 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas patvirtina, kad VSD (ne Migracijos departamentas) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali perimti VSD įgaliojimų vertinti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertinti užsieniečio keliamą grėsmę kitaip nei ją įvertino VSD.

9. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmeniškai, savanoriškai anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje 2004-2009 m., taip pat tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu pareiškėjas periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką; kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko studijas Baltarusijos karo akademijoje, baigė jas ir įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę, vėliau pakankamai ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono karinį laipsnį. Teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad tokios institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, joje yra svarbus paklusnumas aukštesniems vadams. Todėl atmesti pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad jis tarnybą kariuomenėje pasirinko tik todėl, jog jam netektų mokėti Baltarusijos Respublikai už mokslą.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjo trumpi atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus savaime nėra tos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai. Klausimyne pareiškėjas nurodė, kad niekada nėra reiškęs pritarimo Rusijos Federacijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir laiko, jog Krymas yra Ukrainos dalis. Tačiau argumentų, jog jis nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje, nepagrindžia jokiais įrodymais.

12. Teismas įvertino pareiškėjo sienos kirtimus laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje tuo metu, kai Baltarusijos valdžia nevykdė agresyvios užsienio politikos, nekėlė grėsmės Lietuvos Respublikai, kaip nepaneigiantį VSD Rašte nurodytų aplinkybių, be to, pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į šiuo metu esantį geopolitinį kontekstą, bendrą situaciją, įvykius, Baltarusijos ir jos institucijų poziciją, vaidmenį, esamus ir (arba) galimus veiksmus tuose įvykiuose.

13. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje visą jo kontrakte numatytą terminą ir kontrakto savo noru anksčiau laiko nenutraukė.

14. Teismo vertinimu, nustatytas faktas, jog pareiškėjas periodiškai keliavo į Baltarusijos Respubliką, palaiko ryšius su savo šeimos nariais, kurie yra Baltarusijos piliečiai, suponuoja, kad pareiškėjas palaiko ryšius ne tik su savo šeima, bet ir su kitais asmenimis, gyvenančiais Baltarusijos Respublikoje.

15. Teismas sprendė, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje praėjo daugiau nei 14 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teismo vertinimu, surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Be to, pats pareiškėjas nepateikia teismui jokių papildomų įrodymų.

16. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika) ir padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai (darbas, mokslai) negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas..

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2430-520/2023, 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024) ir šioje byloje priimto LVAT sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024 išaiškinimų.

19. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime ir VSD Rašte išdėstė tik bendro pobūdžio situacijos ir vykstančių procesų vertinimą ir prognozavimą, o būtent šios situacijos ir šių procesų tariamos sąsajos su pareiškėju grindžiamos vien tik spėjimais ir įtarimais, nors turi būti paremtos nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais pareiškėjo veiksmais, jų pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju, nebuvo renkami jokie įrodymai ar faktai apie pareiškėją. Tokių duomenų nepateikė VSD išvadoje apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, taigi jų nėra. Apskritai, VSD jokio individualaus, kompleksinio visų pareiškėją charakterizuojančių savybių bei situacijos vertinimo neatliko, tad tokį vertinimą privalėjo atlikti būtent Migracijos departamentas, kuris vertinimą atliko neišsamiai bei paviršutiniškai. Nei atsakovas, nei VSD neatsižvelgė, kad pareiškėjas yra itin aukštos kvalifikacijos darbuotojas, savo kvalifikaciją kėlęs tarptautinėje korporacijoje, kuri yra viena didžiausių jungtinių korporacijų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Be to, šiuo metu pareiškėjas nuotoliniu būdu dirba bendrovėje UAB „Agrokonsultos grupė“ gamybos organizavimo inžinieriumi, tačiau visų būtinųjų funkcijų, kurias jis galėtų atlikti būdamas tiesiogiai Lietuvoje, pareiškėjas šiuo metu atlikti negali.

20. Pareiškėjas pažymi, kad nei atsakovas, nei VSD, konstatuodami potencialią pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjo tarnyba buvo prasidėjusi prieš daugiau nei 20 metų, t. y. nuo 2004 m., o šis faktas niekada nebuvo slepiamas nuo Lietuvos Respublikos institucijų. Teismas nemotyvavo, kokių būtent individualių duomenų apie pareiškėją pagrindu yra priimtas atsakovo Sprendimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas ignoravo LVAT 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų, kad priimant Sprendimą ir vėl nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas būtent pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas mokėsi ir tarnavo Baltarusijos karinėse struktūrose prieš 15 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo ir toliau nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti jo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Pareiškėjas buvo informuotas savo žmonos, kuri šiuo metu yra Baltarusijoje, apie gautus šaukimus atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą, kuriame neva turi būti atlikti tam tikri jo asmens duomenų patikslinimai. Visgi, manytina, jog tikroji tų šaukimų priežastis yra visiškai kita, t. y. įrašyti pareiškėją į potencialių karių gretas, ir paskelbus šalyje mobilizaciją (dėl karo agresijos Ukrainoje), jį priverstinai pasiųsti į Baltarusijos kariuomenę. Į šiuos argumentus atsakovas taip pat neatsižvelgė. Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl pareiškėjo atviri argumentai, kad jis tarnybą kariuomenėje pasirinko tik todėl, jog jam netektų mokėti Baltarusijos Respublikai už mokslą, yra deklaratyvūs. Visų pirma, ne vienoje Vakarų pasaulio valstybėje kilę iš nedideles pajamas gaunančių šeimų ir negalintys sumokėti už mokslą kitose aukštosiose mokyklose ar kolegijose (koledžuose) jaunuoliai renkasi karines studijas. Kita vertus, tarnybos užsienio valstybės kariuomenėje faktas pats savaime neužkerta kelio asmeniui gauti ir turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesuponuoja jo besąlygiškos grėsmės valstybės saugumui. Priešingu atveju, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) būtų įtvirtinęs tokį atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi / jo panaikinimo pagrindą, tačiau tai nebuvo padaryta. Baigus tokias valstybės kompensuojamas studijas, kad nereikėtų sugrąžinti valstybei kompensuoto mokesčio, įprastai privaloma tarnauti kariuomenėje atitinkamą laiką, o konkrečiai pareiškėjui – penkerius metus.

22. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju itin svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, kuri beveik identišku atveju yra suformuota LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023.

23. Pareiškėjas dar 2009 m. savo noru parašė prašymą Baltarusijos kariuomenės administracijai ir sąmoningai, nenorėdamas turėti joki ryšio su Baltarusijos kariuomene, savo noru iš jos pasitraukė. Kartu jis niekada į ją ir negrįžo tarnauti, kaip ir nepalaikė ir nepalaiko jokio santykio. Pareiškėjo atlikta karo tarnyba buvo nulemta šalyje galiojančios tvarkos, o ne jo įsitikinimų. Atsakovas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Baltarusijoje karo tarnyba yra privaloma. Vyrai nuo 18 iki 27 metų yra šaukiami tarnauti skirtingam laikotarpiui, priklausomai nuo išsilavinimo. Net jeigu asmuo labai nori mokytis ar pradėti dirbti privačiame sektoriuje ir savo ateities nesieja su kariuomene, jis vis tiek privalo tam tikrą laiką tarnauti. Pagal Baltarusijoje galiojančią sistemą pareiškėjas turėjo penkerius metus tarnauti Baltarusijos kariuomenėje, siekiant vėliau nemokėti už studijas aukštojoje mokykloje. Šiuo atveju šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kaip ir aplinkybės, susijusios su tarnybos nutraukimo priežastimis ir pagrindais, tai, kad po tarnybos pareiškėjas įsidarbino privačioje kompanijoje inžinieriumi, vėliau buvo pakviestas atvykti dirbti į Lietuvą, kaip itin aukštos kvalifikacijos darbuotojas, pareiškėjo pilietinė pozicija, jo bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis, dukros stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas, jo aktyvus bendravimas su Ukrainos bei Lietuvos piliečiais.

24. Pareiškėjo teigimu, į administracinę bylą Nr. eI2-10689-561/2023 buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas itin aktyviai remia Ukrainos kovą, tai patvirtina jo pavedimai po 50 Eur organizacijoms, remiančioms kovą Ukrainoje (VšĮ „1k paramos fondas“ ir VšĮ „Mėlyna ir geltona“), taip pat 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjo darbovietės susitarimas dėl 1 800 Eur paramos Ukrainai, kuriuo pareiškėjas atsisakė savo sausio mėnesio premijos ir skyrė savo lėšas Ukrainai. Pareiškėjas smerkia Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas taip pat turi artimų draugų Ukrainos piliečių, kuriems aiškiai išsako savo poziciją dėl karo Ukrainoje. Teismui pateiktas pareiškėjo draugės Ukrainos pilietės S. K. pareiškimas, kuriame ji išdėsto savo nuomonę apie pareiškėją. Teismo sprendime nėra motyvų dėl nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmingų aplinkybių, būtent praėjusio ilgo laiko tarpo nuo pareiškėjo atliktos karinės tarnybos (prieš 15 metų), pareiškėjo integracijos lygio Lietuvoje, pareiškėjo studijų ir darbo metu buvusios geopolitinės situacijos, dėl to, kad pareiškėjas savanoriškai nutraukė tarnybą.

25. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi nagrinėjamos ir nurodytų administracinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

27. Atsakovo teigimu, pareiškėjo tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje faktas, vertinant jį pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024).

28. Atsakovas nurodo, kad naujausioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Nagrinėjamu atveju laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėjo tarnybos kariuomenėje pabaigos, nėra toks didelis, kad pats savaime lemtų tarnybos metu susiklosčiusių ryšių ir galimo poveikio išnykimą.

29. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karo akademijoje, baigė ją ir įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę, vėliau pakankamai ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono karinį laipsnį, kas reiškia, kad jo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Be to, pareiškėjas, pasirinkdamas studijas karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet kaip ir būsimas karininkas jis privalės būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir jos valdžiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ar bendramoksliais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

30. Migracijos departamentas teigia įvertinęs pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialinius, ekonominius, jo tarnybos trukmę ir t. t.. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Tuo tarpu pildydamas klausimyno 5 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu visi jo draugai, kurie drauge tarnavo, jau yra pensijoje ir valstybinėse institucijose nebedirba, t. y. pareiškėjas palaikė ir iki šiol palaiko glaudų ryšį su kolegomis, tarnavusiais Baltarusijos kariuomenėje iki pat jų išėjimo į pensiją, be to, Baltarusijoje yra jo sutuoktinė ir vaikai. Galiausiai pats pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina, kad jį vis dar sieja ryšiai su Baltarusijos Respublikos kariuomene (gavo šaukimą). Tai patvirtina ir pareiškėjo periodiniai sienos kirtimai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės, kad jis kelis kartus rėmė Ukrainą, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.

31. Atsakovas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad jis turi stiprius ryšius su Baltarusijos Respublika. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

32. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

33. VSD vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai laikėsi suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.

34. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos kariuomene – šie pareiškėjo ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tarnybą Baltarusijos kariuomenėje pareiškėjas pasirinko kryptingai, po tikslinių studijų Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, kur jis įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę bei aukštą kapitono (karininko) laipsnį. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

35. Situacija, kai Baltarusijos pilietis, pabaigęs studijas Baltarusijos karo akademijoje, pasirenka pagal įgytą specialybę tarnauti Baltarusijos kariuomenėje, pagrįstai leidžia tvirtinti apie tokio asmens lojalumą Lietuvai priešiškos valstybės valdžiai, o dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad toks asmuo, gavęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (pvz., LVAT 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.). Pagal LVAT praktiką buvę aukšto rango Rusijos / Baltarusijos kariškiai potencialiai gali būti panaudoti Rusijos / Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos / Baltarusijos valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui.

36. VSD atkreipia dėmesį, kad 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog jis Baltarusijos kariuomenėje dirbo žvalgybinį darbą (garso įrašas nuo 55 min. 30 sek. iki 57 min. 09 sek.). Ši aplinkybė ne tik atskleidžia pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje specifiškumą, bet ir papildomai pagrindžia jo keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

37. VSD teigimu, LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.

38. VSD pažymi, kad, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 5 klausimą, taip pat ir 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ryšius su Baltarusijos kariuomenėje kartu tarnavusiais draugais. Atitinkamos Baltarusijos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, jis gali būti lengviau palenkiamas vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis.

39. Pagal LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas privalėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei skundžiamame Sprendime nurodytas aplinkybes, pareiškėjas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir VSD išvadoje bei skundžiamame Sprendime nurodytų aplinkybių įrodymais nepaneigė. VSD išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų Pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjo pavieniai, selektyviai atrinkti faktai, jo atsakymai į Migracijos departamento klausimyno 10, 11 klausimus ir kt. nesudaro pagrindo iš esmės paneigti jo lojalumo Baltarusijos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje.

40. VSD vertinimu, teismo procese pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis Baltarusijoje nebesilanko nuo tada, kai paliko tarnybą Baltarusijos kariuomenėje 2009 m. (žr. LVAT 2024 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1002-463/2024 41 punktą).

41. VSD pažymi, kad naujausioje LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl Baltarusijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų prieš kaimynines valstybes Baltarusijos piliečių, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Aplinkybė, kad pareiškėjo studijų ir tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje metu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga, nes pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo studijų ir tarnavimo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. LVAT 2024 m. sausio 24 d. sprendimu pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 4 d. sprendimai Nr. 23S81452 ir Nr. 23S81453 bei 2023 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 23S85116, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. P. (K. P.) 2023 m. vasario 17 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

44. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

45. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja atsakovo pareigą ne tik iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. P. (K. P.) 2023 m. vasario 17 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atlikti kompleksinį visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimą, kaip nurodyta LVAT 2024 m. sausio 24 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje (žr., LVAT 2024 m. sausio 24 d. sprendimo 41 p.).

45.1. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie 1999–2004 metų mokslus Baltarusijos Respublikos karo akademijoje bei darbą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2004-2009 metais gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo tinkamai įvertintos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos nagrinėjamo klausimo kontekste: praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš 14 metų), pareiškėjo integracijos lygis Lietuvoje, pareiškėjo studijų ir darbo metu buvusi geopolitinė situacija, tai, kad pareiškėjas savanoriškai nutraukė tarnybą, nebuvo paneigtas ir pareiškėjo teiginys, kad jis Baltarusijoje nebesilanko nuo tada, kai paliko tarnybą, kviečiamas šaukimais atvykti į Baltarusijos kariuomenės štabą asmeniniams duomenims patikslinti nevyksta, taip pat neturi jokių ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neįvertinta ir pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo ir tai, kad pareiškėjas remia Ukrainą.

45.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas mokėsi ir tarnavo Baltarusijos karinėse struktūrose prieš 14 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

45.3. Pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus.

46. Atsakovas, atsižvelgdamas į šios Nutarties 45 punkte nurodytus apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 iki 2024 m. mažiausiai 14 kartų buvo išvykęs į Baltarusiją. Vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d., nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 10 d. iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra.

47. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. gautoje Valstybės saugumo departamento išvadoje Nr. 18-3773 nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

47.1. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmuo, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

47.2. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui.

47.3. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.

47.4. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti.

47.5. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes.

47.6. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis.

47.7. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

47.8. Atlikus pakartotinę konsultaciją su Valstybės saugumo departamentu, 2024 m. balandžio 2 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė raštą Nr. 18-2985, kuriame nurodė, kad Valstybės saugumo departamento duomenimis asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko ir įsidarbino 2020 m., o 2019–2023 m. laikotarpiu asmuo periodiškai, vidutiniškai 4-5 kartus per metus, vyko į Baltarusijos Respubliką, todėl Valstybės saugumo departamentas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

47.9. Valstybės saugumo departamento vertinimu, išnagrinėjus Migris sistemoje pateiktą medžiagą, Valstybės saugumo departamento 2023 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 18-3773 išdėstytą informaciją, o taip pat atsiradus naujoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

51. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

52. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, įvertindama tai, kad pareiškėjas slėpė tikruosius faktus apie savo nuolatinį lankymąsi Baltarusijoje, o tai suponuoja, kad nebuvo sąžiningas, ir šios aplinkybės yra pagrindas abejoti jo pažiūrų į Rusijos bei Baltarusijos vykdomą politiką nuoširdumu bei tikroviškumu, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad sutinka su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimu.

54. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, mokėsi karo akademijoje, baigė ją ir įgijo telekomunikacijų sistemų inžinieriaus specialybę, vėliau pakankamai ilgą laiką pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo kapitono karinį laipsnį, nuolatos lankosi Baltarusijoje, dabartinėje geopolitinėje aplinkoje leidžia susidaryti šiais faktais pagrįstą nuomonę dėl tokio asmens lojalumo Baltarusijos valdžiai bei savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, jog jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Todėl pripažįstama pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui.

55. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

55.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, formuojamos šios Nutarties 18 punkte nurodytuose procesiniuose dokumentuose, nes jie priimti bylose, kuriose spręsta dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. tos bylos ir ši byla nėra tapačios ar labai panašios.

55.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, kaip itin svarbų precedentą šios bylos kontekste. Teisėjų kolegija jau išdėstė argumentus, kuriais remiasi pripažindama, kad atsakovas, individualizuotai įvertinęs visumą svarbių aplinkybių, tarp jų ir VSD išvadas, turėjo pagrindą konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Gi pareiškėjo nurodomoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamuose Sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl Departamentas pagrįstai įpareigotas pareiškėjo prašymus išnagrinėti iš naujo. Taigi, pareiškėjo nurodomoje byloje ir šioje byloje ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi.

55.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje motyvų, pasitraukimo iš jos aplinkybių bei šaukimų atvykti į kariuomenės štabą gavimo faktų, nurodyti šios Nutarties 21 ir 23 punktuose, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

55.4. Pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti šios Nutarties 24 punkte, būtų itin svarbūs, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leistų konstatuoti neabejotiną objektyvų faktą, kad pareiškėjo praeitis ir dabartis neturi jokių bendrumo požymių ir atmestina bet kokia tikimybė, kad pareiškėjas gali būti priešiškų demokratijai valstybių žvalgybų veiklos taikiniu. Šiuo atveju tokios tikimybės realumo įrodymais paneigti nėra pagrindo, todėl vertintina, kad šios Nutarties 24 punkte nurodytos aplinkybės neatitinka įrodymų pakankamumo kriterijaus, kad būtų paneigta pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui (žr. šios Nutarties 52 p. išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles).

56. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

57. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

P. K. (K.) P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis