2eb1a67b-2fda-4e5b-b7d9-8c4fd13a6534 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-581/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43496-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.2.;1.1.4.5.1.;1.1.7.1.;1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.;1.1.8.6.3.;1.1.8.9.1.;1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.;1.1.8.15.;1.2.26.2.;1.2.28.5.2.; 2.4.6.4.2.;2.4.6.4.3. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei L.

L., nuteistojo M. G. gynėjui advokatui B. C., nuteistojo A. P. gynėjui advokatui S. K., nukentėjusiajam V. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. K. ir nuteistojo M. G. gynėjo advokato B. C. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo: M. G. nuteistas pagal: – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

– BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, ir M.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. G. kardomajame kalinime – suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. A. P. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - areÅ¡tas 60 parų. Ä® paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaitytas laikas, A. P. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. (1 para).

Nuspręsta bausmę A. P. skirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. G. ir A. P. solidariai nukentėjusiojo V. R. naudai priteista 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Iš nuteistųjų M. G., V. M. ir V. R. solidariai priteista Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patirtos išlaidos – 24,05 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, o V. R. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. G. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie abu, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę ir psichinę prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdė kito asmens tariamÄ teisę, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , nepatogumus bei iÅ¡gÄ stį, o bÅ«tent: 2021 m. balandžio 23 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje M. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,16 prom.), reikalaudamas tariamos 800 Eur skolos, nukentėjusiajam V.

R. 1 kartÄ koja spyrė į krÅ«tinę bei 3 kartus ranka sudavė į veidÄ , o A. P. neteisėtai užvaldė nukentėjusiajam priklausančio automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio užvedimo raktelius, po to važiuojant nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. P., į nukentėjusiojo gyvenamÄ vietÄ paimti pinigų, M. G. ne mažiau kaip 3 kartus sudavė batu nukentėjusiajam į galvos sritį ir 1 kartÄ ranka sudavė į veidÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , atvykę į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemÄ , M.

G. iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo pinigų, grasino jį sumuÅ¡ti, o A. P., rankoje laikydamas metalinį strypÄ , reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, grasindamas jį sumuÅ¡ti, tačiau negavę pinigų pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , psichinę prievartÄ bei 500 Eur turtinę žalÄ .

2. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad jis, V. R. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, tyčiodamiesi demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: 2021 m. kovo 6 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, M. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino sumuÅ¡ti nukentėjusįjį M. P., prašė jo rodyti piniginę bei banko kortelę, laikydamas rankoje kabelį, grasino žodžiais „pasmaugsiu“, taip pat grasino sumuÅ¡ti nukentėjusįjį K.

M. S., tikrino jo kelnių kiÅ¡enes, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajam M. P. automobiliu nuvežus jį iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, sudavė ranka nukentėjusiajam M. P. per veidÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , V. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusįjį K. M. S. rankomis sugriebęs už striukės įsodino į automobilį „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasino jį sumuÅ¡ti, tikrino nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enes, V.

R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajam K. M. S. sėdint automobilyje „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suėmęs jį už striukės gaubtuvo tampė jį, po to ranka sudavė jam į kairį petį, grasindamas sumušti, tikrino nukentėjusiojo striukės kišenes. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai 3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas S. K. prašo:

1) pakeisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡io nuteistojo atžvilgiu ir žymiai suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu bausmės atlikimu;

2) atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusįjį V. R. dėl dalinio žalos atlyginimo. Skunde nurodyta: 3.1. Manoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirta bausmė yra per griežta, o parenkant jam bausmę, nebuvo įvertintos visos bausmės paskyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Kreipiamas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas neįvertino keleto aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės, skiriant teisingÄ bausmę. Viena tokių yra aplinkybė, kad Å¡is nuteistasis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, jo vaidmuo buvo antraeilis ir nesmurtavo nukentėjusiojo V.

R. atžvilgiu. Be to, nuteistasis A. P. 2022 m. vasario 10 d. banko pavedimu sumokėjo 500 Eur sumÄ , taip atlygindamas dalį nukentėjusiajam V. R. padarytos žalos, kas turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 3.2. Nesutinkama su tuo, jog skiriant nuteistajam A. P. bausmę, buvo atsižvelgta į tai, jog jis pažeidė kardomÄ jÄ priemonę ir iÅ¡vyko į užsienį, kadangi teismo posėdžiuose jis dalyvavo nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ . Dėl to, mano, jog Å¡ie faktai turėjo bÅ«ti vertinami, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės pakeitimo, o ne skiriant bausmę.

Taip pat apeliaciniame skunde plačiai remiamasi kasacinio teismo praktika dėl bausmės pasirinkimo ir skyrimo.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. G. gynėjas advokatas B. C. prašo:

1) panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje, kurioje nuteistasis M. G. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡io nuteistojo atžvilgiu;

2) pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje, kurioje nuteistasis M. G. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir jo atžvilgiu šį nusikaltimÄ perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 1 dalį;

3) pakeisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo M. G. atžvilgiu dalyje dėl bausmės jam paskyrimo ir jos subendrinimo su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei maksimaliai sumažinti jam paskirtÄ bausmę ir subendrinti paskirtas bausmes visiÅ¡ko bausmių apėmimo bÅ«du. Skunde nurodyta: 4.1. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl M. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, kadangi pirmos instancijos teismas nenustatė visų bÅ«tinų Å¡io nusikaltimo sudėties požymių ir nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Kreipiamas dėmesys į tai, kad visi Å¡io nuteistojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo atlikti automobilyje, kurio nei langai, nei durelės atidaryti nebuvo, Å¡alia jokių paÅ¡alinių asmenų, kurių rimtis, o kartu ir vieÅ¡oji tvarka sutrikdyta nebuvo. O tai reiÅ¡kia, kad automobilio erdvė negali bÅ«ti pripažinta vieÅ¡Ä ja vieta BK 284 straipsnio prasme, todėl bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis – vieÅ¡oji vieta, nėra nustatyta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuteistasis M.

G. bent bendrais bruožais bÅ«tų suvokęs, jog savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nes jo bendravimas vyko tik iÅ¡imtinai su nukentėjusiais ir jokių paÅ¡alinių asmenų Å¡alia automobilyje nebebuvo. Juolab nuteistasis M. G. turėjo ne tik numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, bet ir dar to norėti, kas Å¡ioje byloje taip pat nenustatyta. 4.2. Nei nuteistasis M. G., nei kiti buvę automobilyje asmenys jokių įžūlių veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko.

Å ias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusieji ir nuteistieji, o nuteistasis M. G. dar ir konkrečiai nurodė savo veiksmų tikslÄ , t. y. jis atsisėdo į automobilį tam, kad papraÅ¡ytų iÅ¡ matymo pažįstamo pavežti jį, prašė nupirkti jam alaus, žadėdamas pinigus grÄ Å¾inti. Å is nuteistasis neigė, iÅ¡sakęs grasinimus ir smurtavęs, o kas vyko galinėje sėdinėje – net nematė ir negalėjo pasiekti iÅ¡ priekinės keleivio vietos gale sėdinčio nukentėjusiojo. 4.3.

Kreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis M. G. savo veiksmais jokios materialinės žalos nepadarė nukentėjusiesiems, kÄ patvirtino abu nukentėjusieji. Nuteistasis M. G. ir abu minėti nukentėjusieji yra pažįstami tarpusavyje, o jų tarpusavio bendravimas apsiribojo tik tai buvimu kartu automobilyje. Jokių kitų paÅ¡alinių asmenų, kuriems Å¡io nuteistojo neteisėtas elgesys galėjo sukelti nepasitenkinimÄ , ar sutrikdyti jų rimtį, nebuvo. Dėl to, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo M.

G. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. 4.4. Remiantis visu tuo, teigiama, kad nuteistasis M. G. pagal BK 284 straipsnį turėtų būti išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o jo neteisėti veiksmai galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, požymius.

Nuteistojo M. G. smūgio sudavimas galimai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau toks kaltinimas jam pareikštas nebuvo, teismas neperspėjo nuteistojo, kad jo veika gali būti perkvalifikuota BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. 4.5. Be to, nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl M. G. nuteisimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kadangi teismo posėdžio metu jis iš esmės prisipažino, dalyvavęs skolos reikalavimo iš nukentėjusiojo V. R. procese, tačiau sudavė du smūgius nukentėjusiajam nė dėl skolos, o dėl to, kad jie tarpusavyje apsižodžiavo ir buvo supykęs dėl nukentėjusiojo elgesio.

Taip pat Å¡is nuteistasis negrobė ir neturėjo tikslo pagrobti nukentėjusiojo V. R. automobilio, t. y. prie automobilio vairo staiga atsisėdęs nuteistasis A. P. nurodė bėgsiantis iÅ¡ įvykio vietos automobiliu, o nuteistasis M. G. tiesiog sutiko su juo, tačiau nei valdyti, nei disponuoti automobiliu objektyviai neturėjo galimybės, juolab jokio susitarimo dėl vagystės tarp Å¡ių abiejų nuteistųjų nebuvo. 4.6. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis M. G. minėtÄ nusikaltimÄ padarė bendrininku grupėje su nuteistuoju A.

P., tačiau įrodymų dėl veikimo bendrininkų grupėje nenustatyta, t. y. nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų minėtų nuteistųjų susitarimÄ savavaliÅ¡kai reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo skolos, tuo tikslu jį sumuÅ¡ti bei pagrobti jam priklausantį automobilį. Byloje be kaltintojo prielaidų neegzistuoja jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti apie buvusiÄ bendrininkų grupę. Remiantis visu tuo, kadangi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti M.

G. kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, mano, kad jo neteisėti veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 1 dalį, o iš kaltinimo šio nuteistojo atžvilgiu turi būti šalinamos aplinkybės dėl nukentėjusiajam V. R. sukelto fizinio skausmo, psichinės prievartos, automobilio pagrobimo ir veikimo bendrininkų grupėje su nuteistuoju A. P.. 4.7. Mano, kad buvo nesilaikyta BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi šios nuostatos skundžiamame nuosprendyje, skiriant bausmę nuteistajam M.

G., nebuvo detalizuotos. Tuo tarpu dėl Å¡io nuteistojo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnio kreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡is nusikaltimas padarytas dėl kito asmens tariamos teisės į skolos grÄ Å¾inimo, kas rodo mažesnį veikos pavojingumÄ , palyginus su kitais tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimais, į kÄ nebuvo atsižvelgta skundžiamame nuosprendyje. Taip pat skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neįvertinta tai, kad Å¡is nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ esmės prisipažino smurtavęs, sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu ir proceso iÅ¡laidomis, yra jauno amžiaus, kas rodo, jog jis socialine prasme tvirtai integravęsis į visuomenę, stengiasi bÅ«ti naudingas visuomenei ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio. 4.8.

Be to, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistasis M. G. neatsiprašė nukentėjusiojo V. R., nepripažino, padaręs nusikaltimÄ bei neatlygino žalos, kadangi teismo posėdyje jis iÅ¡ esmės prisipažino, padaręs BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , atsiprašė nukentėjusiojo V. R. ir iÅ¡ dalies pripažino civilinį ieÅ¡kinį, tačiau į tai, skiriant bausmę, atsižvelgta nebuvo. Dėl to, buvo pažeistos bausmės individualizavimo nuostatos ir paskirta bausmė už šį nusikaltimÄ yra per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. 4.9.

Nesutinkama su tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. G. paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kreipiamas dėmesys į tai, kad to paties teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje pripažinta, kad šis ankstesnis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir turi būti vykdytinas, ko pagrindu šiam nuteistajam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nebuvo.

Remiantis tuo, nuteistasis M. G. 2021 m. rugsėjo 13 d. pradėjo vykdyti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtÄ 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ visiÅ¡kai įvykdė 2022 m. sausio 13 d., todėl bendrinti jau visiÅ¡kai atliktÄ Å¡iÄ bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab skundžiamame nuosprendyje teismas Å¡iuo atveju jokių pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų nenurodė, kaip tai įpareigoja BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata, ir nepaaiÅ¡kino, kodėl vienu atveju pridėjo po 6 mėnesius anksčiau paskirtos bausmės, o kitu – po 3 mėnesius. 4.10.

Taip pat mano, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam M. G. paskirtomis bausmėmis, pirmos instancijos teismas nesivadovavo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimais. Pažymima, kad skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du dėl to, kad jo padaryti nusikaltimai sudaro arba idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį (BK 284 straipsnyje numatytos veikos), arba jie yra labai skirtingi pagal pavojingumÄ bei yra priskiriami skirtingoms veikų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms (BK 178 straipsnyje ir 284 straipsnyje numatytos veikos).

Remiantis tuo, praÅ¡oma patikrinti paskirtų bausmių subendrinimo teisėtumÄ ir iÅ¡taisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas.

5. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras G. Č. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Atsiliepime nurodyta: 5.1. Dėl nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. K. apeliacinio skundo nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai parinko bausmės rūšį ir jo dydį Å¡iam nuteistajam. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. P. yra neteistas, savo kaltę prisipažino ir gailėjosi dėl savo elgesio bei dalinai atlygino priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiajam, atsiliepime neprieÅ¡taraujama dėl BK 75 straipsnio taikymo Å¡iam nuteistajam, atidedant jam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ 9 mėnesiams ir paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Kartu tikslinga Å¡iam nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 val. trukmės nemokamų darbų, įpareigojant juos iÅ¡dirbti per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, nesutinkama su apeliacinio skundo praÅ¡ymu atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusįjį V. R. dėl dalies priteisto civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo, kadangi Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis gali pagrįsti tai patvirtinančiais dokumentais. 5.2. Dėl nuteistojo M. G. gynėjo advokato B.

C. apeliacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad Å¡io nuteistojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, įrodyta teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurie patvirtina, jog Å¡is nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistuoju A. P. ir nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė kito asmens tariamÄ teisę, reikalaudamas iÅ¡ nukentėjusiojo V. R. 800 Eur skolos, ir bÅ«tent dėl reikalaujamų pinigų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo psichinę bei fizinę prievartÄ bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 500 Eur vertės automobilį „O.

A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3. Be to, atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo praÅ¡ymu iÅ¡teisinti nuteistÄ jį M. G. dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, ir pažymima, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai jo veiksmuose nustatė visus Å¡io nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius vieÅ¡osios tvarkos ir rimties sutrikdymo požymius. Dėl to, pagrįstai Å¡io asmens neteisėti veiksmai kvalifikuoti bÅ«tent pagal BK 284 straipsnį. 5.4. Taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo praÅ¡ymu pakeisti skundžiamÄ nuosprendyje dalyje dėl skirtingais teismo nuosprendžiai paskirtų nuteistajam M.

G. bausmių subendrinimo, t. y. skundo praÅ¡ymas subendrinti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du yra nepagrįstas, nes Å¡io nuteistojo padaryti nusikaltimai neatitinka BK 63 straipsnio 5 dalyje iÅ¡vadintų kriterijų, kuomet galėtų bÅ«ti taikomas bausmių subendrinimas apėmimo bÅ«du. Dėl to, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai bausmes iÅ¡ dalies sudėjo ir paskyrė pagrįstÄ galutinę bausmę.

6. Teismo posėdžio metu nuteistųjų M. G. ir A. P. gynėjai B. C. ir S. K. prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė, nukentėjusysis V. R. – atmesti. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 7. Nuteistųjų A. P. ir M. G. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2, 4 punktai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iam nuosprendyje atskirai aptars klausimus, susijusius tiek su nuteistojo A. P. paskirtos bausmės Å¡velninimu, tiek su nuteistojo M. G. kaltės ir įrodymų vertinimu, nusikalstamų veikų kvalifikavimu bei bausmės individualizavimu, bausmių bendrinimu.

Dėl nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinio skundo 9. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas nesutinka su nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirta 60 parų areÅ¡to bausme, praÅ¡o jÄ Å¡velninti - neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. P. vaidmuo buvo antraeilis, jis atlygino nukentėjusiajam V. R. žalos dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. P. vaidmuo, darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, kadangi pastarasis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nesmurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį V. R., tačiau kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje teismas pakankamai iÅ¡samiai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tuo pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistųjų A. P. ir M. G. nors ir nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo dėl veiksmų koordinavimo, automobilio grobimo, tačiau nuteistasis A.

P. buvo nusikaltimo vykdytojas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. taip pat vykdė kito asmens tariamÄ teisę, neteisėtai užvaldė nukentėjusiajam V. R. priklausančio automobilio raktelius, vežė nukentėjusįjį paimti pinigų bei, laikydamas rankose metalinį strypÄ , kartu reikalavo pinigų, grasindamas sumuÅ¡ti nukentėjusįjį. Bylos įrodymai patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendromis, kartu su nuteistuoju M. G. pastangomis, todėl nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus nuteistasis A.

P. atliko, abu nuteistieji veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai, o nusikalstamos veikos bendravykdytojai yra bendrai atsakingi už kilusius padarinius. Pažymėtina ir tai, kad be nuteistojo A. P. veiksmų (automobilio raktelių užvaldymo, automobilio vairavimo, grasinimo strypu), nuteistasis M. G. nebūtų turėjęs galimybės tęsti nusikalstamos veikos – toliau smurtauti prieš nukentėjusįjį V. R.. Skundžiamame nuosprendyje padarytos, bylos įrodymu visetu grįstos, motyvuotos išvados dėl nuteistojo A.

P., kaip vykdytojo, vaidmens, su tokiu vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija, todėl sprendžia, kad apelianto subjektyvus vertinimas dėl nuteistojo A. P. vaidmens nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo A. P. vaidmuo buvo antraeilis.

11. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę A. P., teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal bylos duomenis kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė teisingai buvo pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę A. P., taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimÄ , teistas praeityje, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (1 t., b. l. 133-137), baustas administracine tvarka, nuteistasis buvo vienas iÅ¡ nusikaltimo vykdytojų, nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A.

P. skiriant Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - areÅ¡tÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, bausmės skyrimÄ reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

12. Apelianto skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pasikeitė aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bausmės skyrimui, o bÅ«tent: nuteistasis A. P. atlygino nukentėjusiajam V. R. dalį – 500 Eur (iÅ¡ 1 000 Eur solidariai) priteistos turtinės ir neturtinės žalos.

13. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta 2022-02-10 pavedimo kopija, iÅ¡ kurios matyti apie 500 Eur pervedimÄ nukentėjusiajam V. R. (6 t., b. l. 12). Tai, kad V. R. nuteistasis A. P. atlygino 500 Eur jam padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ solidariai priteistos 1 000 Eur sumos, patvirtino ir pats nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 53-54). Ä®vertinęs tai, jog jau sekančiÄ dienÄ po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, nuteistasis A. P. atlygino reikÅ¡mingÄ dalį – 500 Eur, nukentėjusiajam V. R., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas Å¡iÄ aplinkybę pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte), kuriÄ bÅ«tina įvertinti, sprendžiant nuteistajam A. P. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ .

14. Atsižvelgiant į visų bausmės paskyrimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti sutrumpinus nuteistajam A. P. skirtÄ 60 parų areÅ¡to bausmę iki 45 parų, nes tokios trukmės areÅ¡to bausmė labiau atitiks nuteistojo A. P. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bus labiau individualizuota, kadangi nelieka neįvertinta ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bet ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nustatyta papildoma nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , keičiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15. Apeliaciniu skundu praÅ¡ant Å¡velninti bausmę, siekiama, kad skirta bausmė nebÅ«tų susijusiu su realiu bausmės atlikimu, tačiau Å¡iuo aspektu bÅ«tina pažymėti, kad nors BK 75 straipsnio 1 dalis ir numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių neįžvelgia. Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgus į tai, kad nors nuteistojo A.

P. teistumai iÅ¡nykę, tačiau praeityje jis ne kartÄ buvo pažeidęs įstatymÄ , yra baustas administracine tvarka, kas jį neigiamai charakterizuoja ir leidžia teigti, jog anksčiau nuteistajam A. P. skirtos bausmės, net ir atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, neįtakojo jo elgesio teigiama linkme, nes A. P. vėl nusikalto, įvykdė apysunkį nusikaltimÄ , veikdamas bendrininkų grupėje, naudojo fizinę ir psichinę prievartÄ prieÅ¡ asmenį. Ä®vertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pavojingumÄ bei nuteistojo A.

P. asmenybę, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad areÅ¡to bausmės skirtos nuteistajam A. P. tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pripažįsta, jog taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti areÅ¡to bausmės vykdymÄ nėra pagrindo. Dėl nuteistojo M. G. gynėjo apeliacinio skundo 16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl M. G. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas, kadangi jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 284 straipsnio sudėtį.

Taip pat praÅ¡oma pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje, kurioje M. G. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir jo atžvilgiu šį nusikaltimÄ perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 1 dalį. Be to, praÅ¡oma pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės M. G. paskyrimo ir jos subendrinimo su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, maksimaliai sumažinti jam paskirtÄ bausmę, paskirtas bausmes subendrinti visiÅ¡ko bausmių apėmimo bÅ«du.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilio erdvė negali bÅ«ti pripažinta vieÅ¡Ä ja vieta BK 284 straipsnio prasme, todėl bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis – vieÅ¡oji vieta, nėra nustatyta. Su tokiai apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai įvertinęs įrodymų visumÄ , nustatė, kad M. G. nusikalstamÄ veikÄ atliko Melioratorių gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri yra vieÅ¡a vieta. Nors Å¡iuo aspektu teigiama, kad veiksmai buvo atlikti automobilyje, kuris negali bÅ«ti pripažintas vieÅ¡Ä jÄ vieta, tačiau toks vieÅ¡osios vietos traktavimas BK 284 straipsnio prasme nėra teisingas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M.

G. padarytus veiksmus įvertino kaip atliktus vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kuri buvo neabejotinai vieÅ¡ai prieinama kitiems asmenims, joje nukentėjusysis M. P., sėdėdamas savo automobilyje, laukė draugo, be to, į Å¡iÄ aikÅ¡telę atvyko ir apeliantas su kitais asmenimis, tad Å¡i teritorija prieinama visiems, į jÄ bet kada gali patekti ir kiti žmonės. Kitas Å¡iuo aspektu svarbus momentas – M. G. neteisėtus veiksmus pradėjo realizuoti dar prieÅ¡ patenkant į nukentėjusiojo M.

P. automobilį stovėjimo aikÅ¡telėje (reikalavo atidaryti automobilio dureles, įsėdo į automobilį prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ ), po ko jau tęsė kitus nusikalstamus veiksmus, akcentuojamoje automobilio erdvėje, tad pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, kurios pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos skundžiamo nuosprendžio 14 puslapyje, patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė BK 284 straipsnio prasme pagrįstai pripažinta vieÅ¡Ä ja vieta. Manyti prieÅ¡ingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis M. G. nesuvokė, jog savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, nes jo bendravimas vyko iÅ¡imtinai su nukentėjusiais ir jokių paÅ¡alinių asmenų Å¡alia automobilyje nebebuvo. Juolab, jis turėjo ne tik numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet ir dar to norėti. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos skundo argumentus laiko nepagrįstais, o bÅ«tent: nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, teismas nustatė, kad nuteistasis M.

G., bÅ«damas neblaivus, reikalavo ir kartu su kitais asmenimis prieÅ¡ nukentėjusiojo M. P. valiÄ Ä¯sėdo į jo automobilį. Jau vien dėl tokių nuteistojo M. G. veiksmų nukentėjusysis M. P. jautė grėsmę. Nukentėjusysis K. M. S., atėjęs į susitikimo su M. P. vietÄ bei pamatęs automobilyje sėdinčius asmenis, pajuto, jog kažkas vyksta negero. Negana to, nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo elgiamasi įžūliai, kartu teko patirti pažeminimÄ , tyčiojimÄ si, grasinimus, M.

P. patyrė ir smurtÄ (t. y. jo reikalavo parodyti piniginę, nupirkti alkoholio, duoti automobilio raktelius, nuvežti į nurodytÄ kitÄ vietÄ , duoti telefonÄ , draudė atsiliepti telefonu; grasindamas sumuÅ¡ti, taip pat pasmaugti telefono laidu, sudavė smÅ«gį į veidÄ ). Apygardos teismo vertinimu, tokie veiksmai rodo demonstruojamÄ nepagarbÄ , Å¡iuo atveju ne tik nukentėjusiesiems, tačiau ir aplinkai. Vien tai, kad vieÅ¡oje vietoje atliekamų M. G. veiksmų nematė kiti asmenys, kurie tik atsitiktinumo dėka nebuvo Å¡alia, nereiÅ¡kia, kad atliekamais veiksmais nebuvo rodoma nepagarba aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

Kita vertus, nuteistasis M. G. nėra registruotas psichinės sveikatos įskaitoje, taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, dėl ko bÅ«tų apsunkintas jo suvokimas dėl savo veiksmų galimo poveikio kitiems, tad nuteistasis M. G. turėjo ne tik suprasti, tačiau ir numatyti, jog tokiais veiksmais yra reiÅ¡kiama nepagarba visuomenei, dėl jo tokio elgesio bus sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka. Nors, kaip teigiama, vyko tarpusavio bendravimas su nukentėjusiuoju, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei asmuo santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Apygardos teismo vertinimu, konfliktinė įvykio situacija, M. G. bÅ«sena ir pasirinktas elgesio modelis patvirtina, kad nuteistasis M. G. neabejotinai suprato, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka ir Å¡ių padarinių norėjo.

21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis M. G. jokių įžūlių veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, tačiau su tokiu apelianto subjektyviu veiksmų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutikti neįžvelgia pagrindo.

22. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, kad nuteistojo M. G. atlikti veiksmai buvo įžūlÅ«s, žeminantys nukentėjusiuosius, nuteistasis tyčiojosi bei grasino, panaudojo smurtÄ . Ä®vertinus tiek nukentėjusiųjų, tiek paties M. G. parodymus, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl M. G. veiksmų kvalifikavimo. Skundžiamo nuosprendžio 14 puslapyje teismas pakankamai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai įvardino atliktus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiuosius, su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka, todėl dar kartÄ to paties nekartoja.

Šiuo atveju nustatyta, jog buvo atlikta eilė veiksmų, kurie moralės požiūriu laikomi nepriimtinais bei šokiruojančiais, todėl pagrįstai pripažinti įžūliais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012, 2K-19-511/2020). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad skundo argumentai neva nuteistasis M. G. geranoriškai atsisėdo į nukentėjusiojo automobilį, gražiai paprašė nukentėjusiojo nupirkti alaus, negrasino, paneigti byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, kuriais apeliacinės instancijos teismas abejoti pagrindo neturi.

23. Apeliaciniame skunde kreipiamas dėmesys į tai, kad M. G. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi bendravimas su nukentėjusiuoju apsiribojo buvimu automobilyje, kitų paÅ¡alinių asmenų, kuriems galėjo kilti nepasitenkinimas neteisėtais apelianto veiksmais, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliacinio skundo teiginiu nesutinka, kadangi skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl M. G. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl įvykio nukentėjusieji buvo Å¡okiruoti ir pažeminti, kadangi buvo priversti iÅ¡gyventi Å¡okiruojantį ir pavojingÄ M.

G. elgesį, patirtÄ smurtÄ , kas sukėlė neigiamus padarinius. Nustatyta, kad liudytojas G. N., sužinojęs nukentėjusiojo M. P. buvimo parduotuvėje aplinkybes, kvietė policijos pareigÅ«nus, pats nukentėjusysis M. P. – savo tėvÄ , kuris netrukus atvyko. ReiÅ¡kia, daroma nusikalstama veika įtakojo ne tik nukentėjusįjį, tačiau ir aplinkinius, t. y. asmenis, su kuriais tiesiogiai susidÅ«rė. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, dėl M. G. neteisėtų veiksmų nepasitenkinimas kilo, kadangi parduotuvėje minėtam liudytojui buvo aiÅ¡ku, kas vyksta; jis suprato, kad M.

G. nukentėjusiojo nenorėjo paleisti, todėl nedelsiant kvietė policijos pareigÅ«nus. Taip pat bylos įrodymais nustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį M. P. buvo smurtaujama, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetÄ , nustatė ir visuomenės tvarkos sutrikdymÄ . Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta realiai ir M. G. savo neteisėtais veiksmais neabejotinai jas pažeidė.

24. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, M. G. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, atitinka apibrėžtus padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ . Taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skirtos bausmės.

25. Apelianto manymu, smÅ«gio sudavimas galimai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau su tokiu skundo argumentu negalima sutikti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tiek praneÅ¡imas apie įtarimÄ , tiek kaltinimas apeliantui buvo pateikti pagal BK 284 straipsnį. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apelianto veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymius.

Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡ esmės pritarė skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad M. G. vieÅ¡oje vietoje atlikti ir toliau automobilyje tęsti neteisėti veiksmai nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja ne tik jo iÅ¡keltai gynybinei versijai, bet ir galimybei inkriminuoti BK 140 straipsnio 1 dalį. Daryti kitokias iÅ¡vadas, kaip to siekia apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo 26. Apeliaciniame skunde svarstoma dėl nuteistojo M. G. neteisėtų veiksmų galimo atitikimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymiams, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie skundo teiginiai nėra pagrįsti.

27. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nagrinėjamu atveju M. G. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius.

ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).

Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

28. Byloje nustatyti nuteistojo M. G. veiksmai – tyčiojimasis bei žeminimas, reikalaujant parodyti piniginę, nupirkti alaus, duoti automobilio raktelius, vežti iki nurodytos vietos, draudžiant atsiliepti skambant nukentėjusiojo telefonui, reikalaujant atiduoti telefonÄ â€“ atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015), t. y. vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas.

Nevertinant kitų atliktų neteisėtų veiksmų – grasinimo sumuÅ¡ti bei pasmaugti nukentėjusįjį, smÅ«gio į veidÄ sudavimo. Å ie veiksmai nenumatyti ANK 481 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali bÅ«ti prilyginti Å¡iame straipsnyje numatytai veikai. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl M. G. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties, tvarkos sutrikdymas (dėl suduotų smÅ«gių nukentėjusysis M. P. patyrė fizinį skausmÄ ir bÅ«damas parduotuvėje skambino tėčiui, kuris nedelsiant atvyko, kadangi M.

G. buvo verčiamas elgtis prieÅ¡ savo valiÄ ; liudytojas G. N. po pokalbio su nukentėjusiuoju, supratęs situacijos grėsmingumÄ , reaguodamas į konfliktinę situacijÄ , nedelsiant kvietė policijos pareigÅ«nus), o ANK 481 straipsnis gali bÅ«ti taikomas, kai dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi, M. G. padaryta veika pagal jos požymių turinį užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ir pirmosios instancijos teismas jÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 294 straipsnio 1 dalį 29. Skunde teigiama, kad smūgiai nukentėjusiajam V. R. buvo suduoti ne dėl skolos, bet dėl pykčio, kurį sukėlė nukentėjusiojo V. R. elgesys, tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

30. Skundžiamame nuosprendyje, 12 puslapyje, iÅ¡samiai aptartas nagrinėjamai nusikalstamai veikai aktualus teisinis reguliavimas bei teismų praktika, todėl apygardos teismas plačiau to nedetalizuoja, o pritardamas skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai dėl apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sprendžia, jog skundo teiginiai, susiję su smurto proveržiu dėl nukentėjusiojo V. R. kaltės yra prieÅ¡taraujantys objektyviems bylos duomenimis, todėl pripažįstami kaip siekis palengvinti nuteistojo M. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

31. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, smÅ«giai nukentėjusiajam V. R. buvo suduoti bÅ«tent dėl skolos, o ne dėl nukentėjusiojo, kaip teigiama, elgesio. Nekartojant apylinkės teismo motyvų, iÅ¡dėstytų skundžiamo nuosprendžio 13 puslapyje, pastebėtina, kad nuteistasis M. G. ne tik žinojo aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo V. R. skola, bet ir jo paties parodymai neatitinka jo atliktų veiksmų, kadangi sutiko tik parodyti, kur nukentėjusysis gyvena, tačiau tolimesni jo veiksmai (sutikus nukentėjusįjį kitoje vietoje ir tolimesnis vykimas į pastarojo namus, smurtavimas kelis kartus – praėjus laiko tarpui, praÅ¡ymas atiduoti skolÄ , siekis pabėgti iÅ¡ įvykio vietos atvykstant policijos pareigÅ«nams) rodo tikruosius M.

G. ketinimus bei veiksmus, kurie savo neteisėtumu apygardos teismui abejonių nekelia, atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius. Be to, nėra bylos duomenimis pagrįsta tai, koks būtent nukentėjusiojo V. R. elgesys tariamai taip supykdė M. G., kad jis ryžosi net smurtauti. Apsižodžiavimas ar įžeidimas, nėra pateisinama priežastis smurto proveržiui, juolab, praėjus kuriam laikui.

32. Teisėjų kolegija, pritardama iÅ¡vadai dėl M. G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, kartu atkreipia dėmesį, jog M. G. pas nukentėjusįjį V. R. vyko ne vienas, visiems vykstantiesiems buvo žinoma, kokiu tikslu vystama iki nukentėjusiojo, pamačius nukentėjusįjį iÅ¡ karto buvo atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmai, tokiu bÅ«du sukuriant ne tik bauginamojo pobÅ«džio situacijÄ , tačiau ir siekiant psichologiÅ¡kai palaužti nukentėjusįjį tam, kad bÅ«tų įvykdytas praÅ¡ymas, be to, buvo padaryta ir didelė žala (turtinė ir neturtinė).

Nukentėjusiojo V. R. baimę bei psichologinį disbalansÄ rodo jo elgesys įvykio metu (kirvio laikymas, pagalbos Å¡auksmas Å¡eimos nariams) bei po jo (prarastas saugumo jausmas likti vienam). Taigi, inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį pagrįstas visų požymių visuma, todėl perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl bendrininkavimo 33. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog neegzistuoja jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti apie buvusiÄ bendrininkų grupę; be to, nuteistasis M.

G. jokio tikslo grobti automobilio neturėjo ir jo negrobė, disponuoti juo negalėjo, tai darė nuteistasis A. P., su kuriuo M. G. sutiko vykti automobiliu; jokio susitarimo dėl automobilio užvaldymo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes juos paneigia bylos įrodymų visetas.

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto A. P. skundo, dalyje dėl keliamo antraeilio vaidmens savavaldžiavimo veikoje, pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl bendrininkavimo instituto buvimo (Å¡ios nutarties 10 punktas). Pritardama iÅ¡vadai, kad nors tarp nuteistųjų M. G. ir A. P. ir nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo dėl veiksmų koordinavimo, automobilio užvaldymo, tačiau M. G., kaip ir A. P., buvo nusikaltimo vykdytojas. Bylos duomenys patvirtina, kad M. G. vykdė kito asmens tariamÄ teisę, nes atvykus pas jį A.

P., abu žinodami susitikimo tikslÄ , vyko pas nukentėjusįjį V. R.. Dar gatvėje sutikęs nukentėjusįjį, užgesinęs jo automobilį, paėmęs raktelius, juos perdavė nuteistajam A. P., ir pats pradėjo realizuoti smurtinio pobÅ«džio veiksmus, kuriuos vėliau tęsė automobilyje, kurį iki nukentėjusiojo V. R. kiemo ir iÅ¡ jo bėgant, vairavo nuteistasis A. P.. Be to, bÅ«nant nukentėjusiojo V. R. kieme, tai M. G., tai A. P. laikė metalinį strypÄ , kuriuo grasino nukentėjusiajam, jeigu Å¡is nepadarys to, ko yra praÅ¡omas.

Susiklosčius nuteistiesiems M. G., A. P. nepalankiai situacijai, jie nusprendė bėgti, užvaldant nukentėjusiojo V. R. automobilį. Taigi, nuo pat susitikimo pradžios su A. P., iki pat to momento, kuomet buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nų, abu nuteistieji veikė kartu: reikalavo skolos grÄ Å¾inimo, grasino sumuÅ¡ti V. R., M. G. smurtavo, o A. P. tam pritardamas, užvaldė automobilį, kuriuo ir spruko iÅ¡ nukentėjusiojo V. R. kiemo. Vien tai, kad M. G. nevairavo automobilio, jo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo neÅ¡alina.

Juolab, nuteistasis M. G. nuo pat pradžių perėmė automobilio valdymo iniciatyvÄ â€“ užgesino automobilio variklį ir raktelius pats perdavė A. P..

35. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įsėdimo į automobilį aplinkybėmis, galimybėmis juo disponuoti nėra vertinamos atsietai nuo analizuojamo įvykio, tad vertinant bendrai visÄ situacijos kontekstÄ abejonių dėl bendrininkavimo instituto nustatymo pagrįstumo Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismui nekyla. Dar kartÄ akcentuotina, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendromis, kartu su A. P., pastangomis, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas atliko. Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl M.

G., kaip vykdytojo, vaidmens, bendrininkų grupėje, pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria, todėl sprendžia, kad apelianto skundo argumentai šiuo pagrindu nėra pagrįsti. Dėl pagal BK 284 straipsnį, 294 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių 36. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei įvertino apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. G. padarė 2 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2, 3 dalys). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, bÅ«damas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė nei apylinkės, nei apeliacinį skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. G. praeityje teistas 8 kartus, dauguma padarytų nusikalstamų veikų, susijusios su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimais, smurtiniais nusikaltimais. M. G. taip pat vienerių metų laikotarpyje 8 kartus baustas ir administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimÄ nėra. Nors praeityje M. G. ne kartÄ buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog Å¡ios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas.

Taigi, Å¡ie duomenys pagrįstai leidžia teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai taip pat nebuvo padaryti atsitiktinai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo M. G. vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad M. G. nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, iÅ¡vadų nepadarė, nėra linkęs taisytis, laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus M.

G. vedamo gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio padarinys. Todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. G. charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ esmės prisipažino smurtavęs, sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu ir proceso iÅ¡laidomis, yra jauno amžiaus, stengiasi bÅ«ti naudingas visuomenei ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad Å¡ios akcentuojamos aplinkybės nėra kažkuo iÅ¡skirtinės, todėl savaime nesudaro pagrindo skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Kita vertus, tai, kad M.

G. iÅ¡ dalies pripažino smurtavimo faktÄ , nekeičia aplinkybės, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iÅ¡ esmės neigė. Nors su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, proceso iÅ¡laidomis, kaip teigiama, M. G. sutiko, tačiau nesiėmė jokių priemonių nusikaltimų pasekmėms suÅ¡velninti – nei pats, nei per artimuosius neatlygino nė menkiausios dalies pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, kas rodo, prieÅ¡ingai ne yra įsitikinęs apeliantas, kad M. G. elgesys nepradėjo keisti teigiama linkme.

Nors apeliantas kartu nurodo, kad savavaldžiavimas pavojingumo prasme nėra toks pavojingas, palyginus su kitais tos rÅ«Å¡ies nusikaltimais, kadangi nusikaltimas padarytas dėl kito asmens tariamos teisės į skolos grÄ Å¾inimo, tačiau Å¡iuo aspektu M. G. interesai negali bÅ«ti keliami aukščiau visuomenės intereso, todėl dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tokia subendrinta už Å¡iuos nusikaltimus skirta laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ , ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei M.

G. asmenybei, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiÅ¡kas ir smurtines nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamosios atsakomybės ribas, aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

38. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė artimus sankcijoje numatytiems bausmės vidurkiams. Bausmių bendrinimo klaidų Å¡iuo aspektu apylinkės teismas nepadarė. Todėl, įvertinus nuteistojo M. G. asmenybę, padarytų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ , skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 9 mėnesiams bausmė už Å¡ias 2 padarytas nusikalstamas veikas nelaikytina tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu per griežta, neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Skirta bausmė atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl jÄ mažinti pagrindo nėra. Dėl galutinės subendrintos bausmės 39. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmių bendrinimo su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ dėl bausmių bendrinimo bausmių apėmimo bÅ«dų atmeta kaip nepagrįstÄ . Bausmių bendrinimo apėmimo bÅ«du atvejai yra numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje ir pagal Å¡iÄ normÄ teismai bausmių apėmimÄ taiko tais atvejais, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytÄ bausmių apėmimo taikymo pagrindÄ , pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo bÅ«du (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011).

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistajam M. G. paskirtų bausmių bendrinimui taikytÄ baudžiamojo įstatymo normÄ â€“ BK 63 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančiÄ bausmių bendrinimÄ dalinio sudėjimo bÅ«du, parinko tinkamai, kadangi M. G. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, labai nesiskiria pagal pavojingumÄ , priskiriamos gretimoms kategorijoms, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir atmetamas.

41. Tačiau apeliacinio skundo argumentai dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuriÄ M. G. visiÅ¡kai įvykdė 2022 m. sausio 13 d. nepagrįsto bendrinimo su skundžiamu nuosprendžiu tenkinami iÅ¡ dalies. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis ir skirtas bausmes subendrino bei pagrįstai nurodė Å¡iuos motyvus, t. y. kadangi nuosprendžio priėmimo dienai yra įsiteisėję M. G. atžvilgiu priimti nuosprendžiai - Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020-10-15 nuosprendis, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021-10-26 nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021-05-06 nuosprendis, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021-10-25 nuosprendžiu, Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021-06-29 nuosprendis ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021-07-28 nuosprendis (visi nuosprendžiai Å¡iai dienai yra įsiteisėję) – todėl Å¡iuo nuosprendžiu M.

G. paskirta bausmė turi būti subendrinta su minėtais ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis.

42. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo nutarties (4 t., b. l. 143-145) matyti, kad M. G. nagrinėjamos bylos teisminio proceso metu buvo nutarta nuo 2021-04-23 taikomos kardomosios priemonės - suėmimo - nebetaikyti, kadangi įsiteisėjo Utenos apylinkės teismo Molėtų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-43-1093/2021.

43. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį buvo atlikta, todėl nereikėjo bausmių bendrinti, tačiau akivaizdu, jog BK 63 straipsnio 9 dalis įpareigoja teismÄ visus nuosprendžius subendrinti ir įskaityti atliktÄ bausmę. Todėl apeliacinis teismas pripažįsta, jog, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė atlikta pagal visus, taip pat ir pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį.

Be to, iÅ¡ bylos matyti, jog M. G. nagrinėjamoje byloje buvo suimtas nuo 2021-04-23 (3 t., b. l. 80-82, 4 t., b. l. 55-58) iki 2021-09-21 (4 t., b. l. 143-145), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, kurį M. G. iÅ¡buvo kardomajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2021-04-23 iki 2021-09-13. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nuosprendis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį keistinas, nurodant kitÄ bausmės atlikimo pradžiÄ , t. y. nuosprendžio paskelbimo datÄ â€“ 2022 m. vasario 9 d. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės atlikimo vietos 44. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. P. areÅ¡to bausmę, nustatė, kad ji turi bÅ«ti atliekama Kauno tardymo izoliatoriuje. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (galiojančiu nuo 2019 m. liepos 6 d.) atsisakyta BK 49 straipsnio 2 dalyje numatytos teismui nebÅ«dingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas jau įsigaliojus Å¡iems pakeitimams, todėl teismas neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ ir nepagrįstai nustatė nuteistojo A.

P. bausmės atlikimo vietÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant paÅ¡alinti bet kokių neaiÅ¡kumų atsiradimÄ nuosprendžio vykdymo stadijoje, Å¡i nuosprendžio dalis patikslintina iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio paÅ¡alinant dalį, kuria nuspręsta A. P. areÅ¡to bausmę skirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 51 straipsnio nuostatos nurodo, jog pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Atskirai atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, jog BPK 308 straipsnio 4 dalis įpareigoja teisiamojo posėdžio pirmininkÄ iÅ¡aiÅ¡kinti paskirtų bausmių ypatumus, todėl papildomos bausmių vykdymo kodekso nuorodų iÅ¡dėstymas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra perteklinės bei nenumatytos BPK 307 straipsnyje, kuris apibrėžiančia rezoliucinę nuosprendžio dalį. Dėl kitų klausimų 45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. raÅ¡tu informavo, kad parinko apeliantui A.

P. gynėjÄ advokatÄ E. K.. A. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ , kuris patvirtina, kad tarp jo ir advokato gynėjo S. K. yra pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo bei jo pateikimu apeliacinės instancijos teismui. Ä® bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme 2022 m. balandžio 26 d. atvyko abu A. P. atstovaujantys advokatai. Advokatas E. K. nuo tolesnio dalyvavimo byloje atleistas. 2022 m. gegužės 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (12.36Mr) PT-3600 Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje iÅ¡laidų.

Pažymoje nurodyta, kad A. P. antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-581/2022 išlaidas sudaro 233,78 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

46. BPK 106 straipsnio, numatančio advokato iÅ¡laidų apmokėjimÄ , 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokia pat tvarka klausimas dėl advokato iÅ¡laidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

47. Baudžiamoji byla nagrinėjama taip pat ir pagal apelianto A. P. advokato S. K. apeliacinį skundÄ , kuris atstovavo apeliantÄ pagal susitarimÄ (2022-02-15, 6 t., b. l.

11) anksčiau nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtas advokatas apeliacinėje instancijoje. Advokatas E. K. buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors A. P. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau susitarimas su kitu advokatu, kuris ruošė apeliacinį skundÄ bei dalyvavo bylos nagrinėjime, pasiraÅ¡ytas anksčiau, todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto A.

P. neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę sumažinti iki 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu M. G. paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, taip pat pagal Utenos aplinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, taip pat pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendį paskirtomis bausmėmis ir M.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime suėmime – nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d., taip pat bausmes atliktas pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, taip pat pagal Utenos aplinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, taip pat pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 9 d. Pašalinti nuorodas dėl arešto bausmės atlikimo įstaigos A. P.. Neišieškoti iš nuteistojo A. P. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Teisėjai Valdas Ciesiūnas Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė