2eaf1338-76f0-402a-9d14-e036a947dc07 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1213-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00022-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JM Haus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-354-781/2018 pagal ieÅ¡kovo S. Z. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JM Haus“ dėl sandorių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais, pinigų sumos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JM Haus“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. Z. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ST projektai“), ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovas S. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „JM Haus“ dėl sandorių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais, pinigų sumos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, o atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovei UAB „JM Haus“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas atsakovei priklausantis turtas, nevirÅ¡ijant bendros 93 880,76 Eur sumos.

Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi palikta nepakeista.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė; nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 4 d. Å alys patvirtintoje taikos sutartyje klausimo dėl laikinųjų apsaugos galiojimo neaptarė.2018 m. gegužės 16 d. teisme gautas atsakovės UAB „JM Haus“ praÅ¡ymas panaikinti teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovė nurodė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylÄ liko neiÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.IeÅ¡kovas S. Z. 2018 m. gegužės 22 d. teismui pateiktame atsiliepime į atsakovės praÅ¡ymÄ prašė jo netenkinti, paaiÅ¡kindamas, kad vien taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas nesudaro pagrindo naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas bÅ«tų sumažintas iki taikos sutartyje nustatytos atsakovės ieÅ¡kovui mokėtinos sumos, t. y. iki 30 000 Eur.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – sumažino atsakovei UAB „JM Haus“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to – mastÄ nuo 93 880,76 Eur iki 30 000 Eur.Teismas, pritardamas ieÅ¡kovo S. Z. pozicijai, nurodė, kad Å¡alims sudarius taikos sutartį, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui pakankamai didelę pinigų sumÄ (30 000 Eur) per santykinai trumpÄ laikÄ (dvejus metus), reikalingas tokio įsipareigojimo vykdymo užtikrinimas.Teismas konstatavo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindai Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡nykę.

Taikos sutarties įvykdymo terminas – 2020 m. birželio 1 d. – nėra suėjęs, faktiÅ¡kai jos vykdymas dar nėra prasidėjęs – pirmos įmokos sumokėjimo terminas nustatytas iki 2018 m. birželio 1 d., todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo interesai, panaikinus pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nebÅ«tų pakankamai užtikrinti.Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas taikos sutartimi buvo sumažintas nuo 93 880,76 Eur iki 30 000 Eur, teismas sprendė, jog yra pagrindas sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi taikyto atsakovės UAB „JM Haus“ turto areÅ¡to mastÄ nuo 93 880,76 Eur iki 30 000 Eur.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė UAB „JM Haus“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teismas nepagrįstai paliko galioti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas, vertindamas pateiktÄ taikos sutartį bei jos sukeliamas pasekmes, turi užtikrinti, kad taikos sutartis nesuteiktų per daug teisių vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių bei įsitikinti, jog nėra iÅ¡nykęs pagrindas taikyti Å¡ias priemones bei ar taikomos priemonės nepažeis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, neapsunkins taikos sutarties vykdymo bei nesudarys pagrindo vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teisėmis.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių faktinių argumentų, kodėl turėtų bÅ«ti paliekamos laikinosios apsaugos priemonės. Tik teisinės praktikos nurodymas negali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakovės nemokumo pagrindimu ar įrodymu, kad yra reali grėsmė, jog atsakovė neįvykdys nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Teismas nutartyje neanalizuoja atsakovės mokumo bei galėjimo vykdyti sutartį. Atsakovė tinkamai ir laiku vykdo savo įsipareigojimus ir dar 2018 m. gegužės 18 d. buvo atlikusi ieÅ¡kovui mokėjimÄ pagal Å¡alių sutartÄ grafikÄ .Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik daro žalÄ geram atsakovės vardui, bet ir sukelia realių sunkumų vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ , iÅ¡ kurios atsakovė ir turi padengti skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui.

Å alys sÄ moningai iÅ¡dėliojo mokėjimus dalimis, kad atsakovė, nuoÅ¡irdžiai dirbdama, galėtų sumokėti skolÄ ieÅ¡kovui, tačiau dabar, nepaisant nuolatinio skolos mažėjimo, dvejus metus bus areÅ¡tuota didelė atsakovės turto dalis, kuri yra bÅ«tina mokesčiams, atlyginimams mokėti, medžiagoms pirkti. Akivaizdu, kad atsakovei yra sukeliama neproporcinga finansinė naÅ¡ta paliekant pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepaisant to, kad Å¡alys yra iÅ¡ esmės iÅ¡sprendusios tarpusavio ginčus ir yra sparčiai mažinamas įsiskolinimas ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovas S. Z. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti galioti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Panaikinti jau pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones galima tik tuo atveju, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyksta jų taikymo faktinis pagrindas ir (ar) laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo ir (ar) ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų. Nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindus turi įrodyti jų panaikinimu suinteresuota ginčo Å¡alis (Å¡iuo atveju atsakovė). Atsakovė, grįsdama praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė nei kaip ieÅ¡kovo bei atsakovės taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas teismo tvarka panaikino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , nei kad Å¡ių priemonių tolesnis galiojimas neatitinka proporcingumo ir (ar) ekonomiÅ¡kumo principų.

Be to, atsakovė jai tenkančiÄ laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio įrodinėjimo naÅ¡tÄ siekia perkelti bylÄ nagrinėjančiam teismui. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 149, nei 150 straipsnyje nėra numatyta, kad taikos sutarties sudarymas bei patvirtinimas sudaro pagrindÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtina taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 30 000 Eur, laikytina, jog Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo patenkintas.

Kadangi ieÅ¡kinys 30 000 Eur dalyje buvo patenkintas, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės privalo galioti iki visiÅ¡ko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties (tiksliau – joje numatytų taikos sutarties sÄ lygų) įvykdymo.Atsakovė atskirajame skunde pati nurodo, kad taikos sutartimi atsakovės mokėjimai ieÅ¡kovui buvo iÅ¡dėstyti dalimis, tam, jog atsakovė iÅ¡ savo pelno galėtų sumokėti ieÅ¡kovui sutartÄ sumÄ , o Å¡iuo metu yra areÅ¡tuota didelė atsakovės turto dalis.

Akivaizdu, kad, jeigu atsakovės turtinė bÅ«klė bÅ«tų gera, atsakovė nebÅ«tų nurodžiusi Å¡ių aplinkybių, o pačios atsakovės pateiktas patvirtinimas apie blogÄ jos turtinę padėtį tik dar kartÄ patvirtina atsakovės atskirojo skundo nepagrįstumÄ .Atskirasis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis atsakovės praÅ¡yme panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos.

PraÅ¡ymÄ atsakovė grindė iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo ir atsakovės taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teismo nutartimi faktu, o jokių aplinkybių apie atsakovės taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tariamÄ poveikį atsakovės turtinei bÅ«klei praÅ¡yme nenurodė. Be to, kadangi praÅ¡omos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos įsigaliojusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi, po Å¡ios nutarties priėmimo performuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatos negali bÅ«ti taikomos, sprendžiant atsakovės atskirojo skundo tenkinamumo klausimÄ .Teismas k o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo atsisakymo panaikinti atsakovės turtui pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, Å¡alims pasiraÅ¡ius ir teismui patvirtinus taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir nutraukęs civilinę bylÄ , nepagrįstai paliko laikinÄ sias apsaugos priemones galioti, nors ieÅ¡kovas, atsakovės nuomone, nenurodė jokių faktinių argumentų ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neįvykdys nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų.

Be to, atsakovės teigimu, pritaikytomis priemonėmis jai sukeliama neproporcinga finansinė naÅ¡ta.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimÄ ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės UAB „JM Haus“ pozicija.Nei CPK 149 straipsnyje, reglamentuojančiame pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ , nei 150 straipsnyje, reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių galiojimÄ Ä¯vairiais bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės atvejais, nėra įtvirtinta teismo pareiga savo iniciatyva spręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (galiojimo) klausimÄ tuo atveju, kai Å¡alys sudarė taikos sutartį byloje, tačiau joje neiÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo.

Minėtuose straipsniuose, kaip visiÅ¡kai pagrįstai akcentavo ieÅ¡kovas, taip pat nėra numatyta, kad taikos sutarties sudarymas bei patvirtinimas teismo nutartimi pats savaime sudaro pakankamÄ pagrindÄ laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti, juolab kai taikos sutartimi atsakovas įsipareigoja sumokėti tam tikrÄ sumÄ ieÅ¡kovui, t. y. faktiÅ¡kai pripažįsta visÄ ar dalį ieÅ¡kinio reikalavimų.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, prieÅ¡ingai nei samprotauja atsakovė, ieÅ¡kovas, sudaręs su atsakove taikos sutartį, neturi jokios pareigos iÅ¡ naujo įrodinėti įsiteisėjusia nutartimi jau pritaikytų, t. y. ieÅ¡kovui jau įrodžius CPK 144 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ ar aplinkybę, jog Å¡is pagrindas neiÅ¡nyko.

BÅ«tent atsakovė, suinteresuota jai pritaikyto areÅ¡to panaikinimu, turi įrodinėti, kad dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas, arba jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų.Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikusi pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiau nurodytų aplinkybių visiÅ¡kai neįrodinėjo, savo praÅ¡ymÄ grįsdama iÅ¡imtinai tik pačios taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo faktu, kuris, kaip minėta pirmiau, savaime nepatvirtina pagrindo areÅ¡tui taikyti iÅ¡nykimo, be kita ko ir grėsmės, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti neįvykdytos ar jų vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas, nebuvimo.

Todėl Å¡ioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties turinį – aplinkybę, kad taikos sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimus iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui pakankamai didelę pinigų sumÄ (30 000 Eur) per santykinai trumpÄ laikÄ (dvejus metus), visiÅ¡kai pagrįstai paliko laikinÄ sias apsaugos priemones, sumažinęs jų mastÄ iki taikos sutartimi sulygtos atsakovės įsipareigojimo ieÅ¡kovui sumos, galioti.Pastebėtina, kad atsakovė, atskirajame skunde apeliuodama į tai, jog pirmosios instancijos tesimas, atsisakęs panaikinti atsakovei pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neanalizavo atsakovės mokumo bei galėjimo vykdyti sutartį, pati jokių įrodymų, leidžiančių teismui įvertinti apeliantės finansinę situacijÄ Å¡iuo metu, nei su praÅ¡ymu, nei su atskiruoju skundu (iÅ¡skyrus 3 000 Eur sumos pervedimÄ ieÅ¡kovui patvirtinantį mokėjimÄ , kuris neatspindi atsakovės bendros finansinės padėties ir nėra pakankamas konstatuoti, kad nėra jokios grėsmės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymui) nepateikė.Atsakovė taip pat nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atskirajame skunde dėstomÄ naujÄ argumentÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neva daromos neproporcingos žalos apeliantės Å«kinei komercinei veiklai, jos finansinei padėčiai, todėl Å¡ie argumentai, kaip visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s, taip pat atmestini.

Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 225,51 Eur, sumokėtus advokatui už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais ir atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto maksimalaus atlyginimo už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ paruoÅ¡imÄ dydžio, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas visas 225,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui S. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JM Haus“ (juridinio asmens kodas 302427235) 225,51 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėja                                                                                                         Rasa Gudžiūnienė