2ead6e19-0f40-42e4-bf90-dc44ddb0710b · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-929/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02721-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1., 2.14.3., 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus, AuÅ¡ros Bielskės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta iki 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 10 (deÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti T. K., E. P. bei A.T., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 15 d., 14.47 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ telefono Nr. (-) paskambino į E. G. priklausantį fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ Nr. (-) bei prisistatė savivaldybės darbuotoju ir melagingai pranešė apie neužskaitytus komunalinius mokesčius bei su „Swedbank“ susijusiÄ neva vykdomÄ pinigų aferÄ , bei jai nurodė vykti į bankÄ ir nuo savo sÄ skaitos nuimti pinigus, E. G. tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko į „Swedbank“ Vilniaus skyrių, kur nuo savo sÄ skaitos Nr. (-) nuėmė 1250 Eur grynaisiais pinigais ir sugrįžo į namus, (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 15 d.

R. S., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas su R. N., A. T., E. P., automobiliu „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), pagal E. V. nurodymÄ , kartu nuvyko į Vilniaus m., kur R. N., veikdamas pagal E. V. telefonu duodamus nurodymus, 2018 m. sausio 15 d., apie 18.15 val.. atvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pas E. G., kur E. G., apgaule suklaidintai, prisistatė ,,-“, E. G. perdavė R. N. 1250 Eur, kuriuos R. N. parsinešė į automobilį „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) ir kartu su R.

N., A. T., E. P. ir R. S. pasidalino. Å iais savo veiksmais E. V. savo, R. S., A. T., E. P. ir R. N. naudai apgaule įgijo E. G. priklausantį turtÄ â€“ pinigus 1250 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai E. G. 1250 Eur žalÄ .

2. Taip pat E. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 22 d. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S., E. P., T. K. ir A. T., paskambino į A. T. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€“ Nr. (-) ir nurodė jam vykti į Vilnių apgaulės bÅ«du įgytų pinigų. 2018 m. sausio 22 d. A. T., kartu su R. S., E. P. ir T. K. automobiliu „VW Passat“, iÅ¡ anksto žinodami, jog vyksta gauti pinigų, kurie įgyti apgaulės bÅ«du, apie 17.07 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu metu E. V. paskambino T. K. į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nr. (-), bei nurodė jam adresÄ vykti pas A. A. Ž., prisistatyti jai „-‘‘ ir tariamam patikrinimui gauti pinigus. T. K., vykdant E. V. nurodymus, t. y. atvykus į A. A. Ž. priklausantį butÄ , prisistačius jai „pareigÅ«no S. K. vardu“ bei gavus tariamam patikrinimui A. A. Ž. priklausančius pinigus bei automobilyje perdavus A. T. 6 000 Eur, tokiais savo veiksmai apgaule įgijo savo, R. S., E. P., T. K., A. T. naudai A. A. Ž. priklausančius 6 000 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai A.

A. Ž. 6 000 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. praÅ¡o suÅ¡velninti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Apeliantas nurodo, kad jis ir kiti nuteistieji susitaikė su nukentėjusiosiomis A. A. Ž. ir E. G. bei atlygino joms padarytÄ Å¾alÄ , todėl Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ jam skirti lygtinio laisvės atėmimo bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad prokuroras taip pat neprašė pirmosios instancijos teismo skirti apeliantui realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroras Gediminas Baltonis praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Prokuroras pažymi, kad aplinkybė, jog E. V. neturėjo lėšų prisidėti prie bendros žalos atlyginimo nukentėjusiosioms A. A. Ž. ir E. G., o už jį su nukentėjusiosiomis atsiskaitė kiti nuteistieji, nesumenkina nei jo noro atlyginti žalÄ , nei žalos atlyginimo dydžio.

Atsiliepime nurodoma, kad visų nuteistųjų pakankamai nuoÅ¡irdÅ«s parodymai baudžiamojoje byloje ženkliai prisidėjo prie Å¡ių nusikaltimų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Tiek E. V., tiek ir kiti nuteistieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu labai pagarbiai elgėsi su nukentėjusiosiomis ir ne kartÄ teismo posėdžių metu vieÅ¡ai jų atsiprašė. Å ios aplinkybės, nepriklausomai nuo ankstesnių teistumų ir administracinių nusižengimų padarymo, rodo galimai pasikeitusį Å¡ių jaunų žmonių elgesį ir požiÅ«rį į gyvenimÄ .

Dėl visų Å¡ių aplinkybių prokuroras pirmosios instancijos teismo prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiomis. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas 5. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. V. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, neskiriant realaus laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliantas, kaip reikÅ¡mingÄ bausmės skyrimui nurodo aplinkybę, kad nukentėjusiosioms nusikalstamomis veikomis padaryta žala buvo atlyginta ir jis su jomis susitaikė, bei praÅ¡o į tai atsižvelgti. Byloje nustatyta, kad nusikalstamomis veikomis, kurios kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajai E. G. buvo padaryta 1000 Eur, o nukentėjusiajai A. A. Ž. 6000 Eur turtinė žala. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, abiem nukentėjusioms padarytÄ turtinę žalÄ pilnai atlygino nuteistieji A. T., E. P. ir T. K.. Tuo tarpu nuteistasis E. V. žalos neatlygino, tik nurodė, kad už jį žalÄ atlygino kiti nuteistieji, su kuriais jis atsiskaitys (t. 5, b. l. 139). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, E. V. nepripažino.

8. Teismų praktikoje žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju, apeliantas pats tiesiogiai ar jo valia kiti asmenys žalos nukentėjusiosioms E. G. ir A.

A. Ž. neatlygino. Kiti nuteistieji savanoriÅ¡kai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ ne už E. V. ar pastarojo valia, bet patys turėdami solidariÄ prievolę jÄ atlyginti bei siekdami paÅ¡alinti pačių padarytomis nusikalstamomis veikomis kilusius padarinius. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik apelianto naudojimasis Å¡ia palankia aplinkybe, kad žalÄ nukentėjusiosioms atlygino kiti nuteistieji, nesudaro pagrindo pripažinti aptariamÄ aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia ir į tai atsižvelgti skiriant bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas, jos nepripažindamas, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

9. Apeliaciniame skunde E. V. praÅ¡o jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ („lygtinio laisvės atėmimo“) bausmę, tokį nuteistojo praÅ¡ymÄ savo atsiliepime palaiko ir prokuroras, praÅ¡ydamas atidėti E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, E. V. paskirta 1 metų 2 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, t. y. nevirÅ¡ijanti ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau Å¡i diskrecinė teismo teisė suponuoja pareigÄ papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir Å¡is vertinimas neturi bÅ«ti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.

Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

10. Svarstydama dėl E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimo panaudojant fizinį smurtÄ ), padarymÄ . Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga, ji parodo E. V. pavojingumÄ , tai, kad nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinis, o nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir jau paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į apelianto vaidmenį abiejų nusikaltimų padaryme: būtent E. V. telefonu bendravo su abiem nukentėjusiosiomis, su bendrininkais derino pinigų paėmimo klausimus, koordinavo jų veiksmus. Nors nuteistasis savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino (kas, anot prokuroro, ženkliai prisidėjo prie šių nusikaltimų išaiškinimo) ir gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

11. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. V. praeityje teistas net 14 kartų (paskutinis jam priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs). Be to, apeliantas daugiau nei 70 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes ir keleivių vežimo viešuoju transportu taisyklių pažeidimus (t. 4, b. l. 8-74). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad E. V., būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.

Nors prokuroras pateiktame atsiliepime nurodo, kad E. V. galimai pakeitė savo požiÅ«rį į gyvenimÄ , tačiau teisėjų kolegija su tokiais prokuroro argumentais nesutinka. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu E. V. yra pripažintas kaltu dėl dar vienos nusikalstamos veikos padarymo, be to, iÅ¡ byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad E. V. ir po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo toliau darė administracinius nusižengimus.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniojo tyrėjo 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu E. V. vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , atsisakė nurodyti savo adresÄ (t 3, b. l. 172), dėl to 2018 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbta jo paieÅ¡ka (t. 3., b. l. 175). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. V. taip pat neatvyko į teismo posėdžius, dėl ko du kartus buvo priimtos nutartys dėl jo atvesdinimo (t. 5, b. l. 112, 121).

12. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi priklausomybių, kurias nors ir bandė gydytis, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta informacija, kad jis iÅ¡ reabilitacijos įstaigos pasiÅ¡alino nebaigęs gydymo (t 5, b. l. 95). Byloje nėra duomenų, kad E. V. bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų spręsti priklausomybės problemÄ , tokių aplinkybių jis nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis po nusikalstamų veikų padarymo padarė kritiÅ¡kas iÅ¡vadas ir teigiama linkme pakeitė savo elgesį.

Ä®vertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad E. V. bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesnių teistumų skaičius bei iki tol E. V. taikytos bausmės, net ir laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į tai, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , kuris nuteistajam jau buvo taikytas ankščiau, tačiau teigiamo poveikio nepadarė, teismui nėra pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes E. V. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis, kaltės forma, motyvai, Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę –prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat konstatavo vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnis).

Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, už dviejų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė, atitinkamai, 1 metų ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Taigi abiem atvejais nuteistajam buvo paskirtos minėto straipsnio sankcijoje įtvirtinto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimos bausmės. Å ios bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių – nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), ir, esant visoms BK 641 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. V. nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

14. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, jam pagrįstai netaikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus AuÅ¡ra Bielskė Rasa Paužaitė