2eacce4b-3d7e-4f90-8981-cb7004769e37 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatednaudodamasis valstybÄs informacinÄs sistemos, per kuriÄ asmenims teisÄs aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų vieÅ¡osios ir administracinÄs elektroninÄs paslaugos, teikiamomis priemonÄmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinÄs bankininkystÄs prisijungimo priemonÄmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojanÄiais prisijungimo duomenimis.
Legislator headnote
AI generated2eacce4b-3d7e-4f90-8981-cb7004769e37 · Kauno apygardos teismas: Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklÄs taip pat yra taikomos nagrinÄjant atskiruosius skundus dÄl pirmosios instancijos teismo nutarÄių (CPK 338 straipsnis).
Full text
?PraneÅ¡Äjas (-a) â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦CivilinÄ byla Nr. 2S-1239-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24755-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.;3.3.1.6.;3.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Arvydas Žibas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V.
J. ieÅ¡kinį atsakovei K. T. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. Kauno apylinkÄs teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei K. T. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo paliko nenagrinÄtu, ieÅ¡kovui neatvykus į parengiamÄ jį teismo posÄdį, nepateikus praÅ¡ymo nagrinÄti bylÄ jam nedalyvaujant ir nenurodžius neatvykimo į teismo posÄdį priežasÄių.
2. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 18 d. gautas ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jam 71,00 Eur žyminį mokestį, sumokÄtÄ už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .
3. Kauno apylinkÄs teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymo dÄl žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimo netenkino.
4. IeÅ¡kovas V. J. pateikÄ atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, praÅ¡ydamas Å¡iÄ nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 5. Kauno apylinkÄs teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatÄ ieÅ¡kovui septynių dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.
6. Teismas pažymÄjo, kad atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paÅ¡tu, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau â ir CPK) nenumato galimybÄs pateikti dokumentus vien tik elektroniniu paÅ¡tu, nes tokiu atveju neįmanoma identifikuoti dokumentÄ pateikusio asmens.
7. Teismas, įvertinÄs aplinkybÄ, kad atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paÅ¡tu ir nors iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos patvirtina, kad V. J. paraÅ¡as yra galiojantis, taÄiau, vadovaudamasis CPK nustatytu reglamentavimu bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, pripažino, jog ieÅ¡kovo atskirasis skundas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas turi pateikti teismui tinkamai pasiraÅ¡ytÄ atskirÄ jį skundÄ arba atsiunÄiant jį paÅ¡tu, arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba pateikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ .
8. Teismas taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde nurodÄ ne tik atsakovÄ K. T., bet ir kitus asmenis. Ä®vertinÄs aplinkybÄ, kad patikslintas ieÅ¡kinys, teisme gautas 2017 m. gegužÄs 9 d., kuriame ieÅ¡kovas dalyvaujanÄiais byloje asmenimis nurodÄ ne tik K. T., bet ir kitus asmenis, nebuvo priimtas nagrinÄti ir byla buvo iÅ¡nagrinÄta pagal ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, priimtÄ 2016 m. gruodžio 20 d., teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , turÄjo vadovautis 2016 m. gruodžio 20 d. priimtu nagrinÄti patikslintu ieÅ¡kiniu ir byloje dalyvaujanÄiais asmenimis nurodyti tik ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ K.
T., todÄl įpareigojo ieÅ¡kovÄ atskirajame skunde nurodyti tinkamas Å¡alis. III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo; atskirÄ jį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovas procesinius dokumentus pasiraÅ¡Ä saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu, paraÅ¡u bei iÅ¡siuntÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, numatytomis LR Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies nuostatose.
ElektroninÄs formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis asmens tapatybÄ patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). TodÄl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti elektroniniais paraÅ¡ais pasiraÅ¡ytus procesinius dokumentus. 9.2. Pirmosios instancijos teismas veikia prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ procesÄ . Teismo reikalavimai procesinius dokumentus teikti tik naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema yra diskriminaciniai, pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir laisves (taip pat ir judÄjimo laisvÄ, teisÄ kreiptis į teismÄ , gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai), jį diskriminuoja, nes ieÅ¡kovas nesutinka su NacionalinÄs teismų administracijos prievartinÄs sutarties sÄ lygomis, kurios ieÅ¡kovÄ , kaip politinį kalinį ir disidentÄ , diskriminuoja, pažeidžia jo teises ir laisves. 9.3.
Teismas turÄjo ir turi galimybÄ Ä¯sitikinti ieÅ¡kovo valia â tÄ aplinkybÄ Ä¯rodo ir teismų nutarÄių siuntimas ieÅ¡kovo adresu, ieÅ¡kovo paraÅ¡ai AB Lietuvos paÅ¡to registracijos dokumentuose apie teismo nutarÄių gavimÄ . Teismų įstatymo nuostatos yra aukÅ¡tesnÄs galios aktas nei Teisingumo ministro apraÅ¡as, kuris nepanaikina ir negali panaikinti Teismų įstatymo, Konstitucijos, Konvencijos nuostatų. Teismas tyÄia siekia apsunkinti ieÅ¡kovo teisių ir teisÄtų interesų gynybÄ . 9.4. 2014 m. liepos 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatai reglamentuoja elektroninio paraÅ¡o teisinÄ galiÄ , todÄl jo galia yra susijusi su elektroniniu pateikimo bÅ«du â elektroniniu paÅ¡tu, Å¡io bÅ«do nedraudžia ir negali uždrausti, nes jis neturi įtakos elektroninio paraÅ¡o teisinei galiai ir Å¡ios galios nepanaikina. 9.5. Byla nebuvo iÅ¡nagrinÄta pagal patikslintÄ V. J. ieÅ¡kinį, teismai nepagrįstai ir neteisÄtai paÅ¡alino iÅ¡ bylos beveik visus atsakovus ir treÄiuosius asmenis, siekdami dengti nusikalstamas ir neteisÄtas kitų atsakovų veikas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .
Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklÄs taip pat yra taikomos nagrinÄjant atskiruosius skundus dÄl pirmosios instancijos teismo nutarÄių (CPK 338 straipsnis).
ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas bylÄ toliau nagrinÄja tik atskiruoju skundu apibrÄžtose ribose. DÄl atskirojo skundo nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka 11. Apeliantas praÅ¡o bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka taisyklÄ â apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.
CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinÄjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybÄs konstatavimas, o iÅ¡imtinÄ teisÄ tai nusprÄsti skirta teismui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).
12. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodÄ, jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ginÄas sprendžiamas vadovaujantis raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie gali bÅ«ti iÅ¡tirti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todÄl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dÄl bylos pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. DÄl skundžiamos nutarties esmÄs 13. NagrinÄjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trÅ«kumai ir terminas jiems paÅ¡alinti, teisÄtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytais jo pateikto atskirojo skundo trÅ«kumais, teigia, jog teismas diskriminuoja apeliantÄ , veikia prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ procesÄ , reikalaudamas procesinius dokumentus teikti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, nors pateiktas atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, ir teismas, apelianto nuomone, turÄjo galimybÄ identifikuoti atskirÄ jį skundÄ pasiraÅ¡iusį asmenį bei jo valiÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde dÄstoma pozicija.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymÄjo, kad CPK nenustatyta galimybÄ pateikti teismui procesinius dokumentus vien tik elektroniniu paÅ¡tu, kaip kad padarÄ apeliantas, bet teismui turi bÅ«ti pateiktas atskirasis skundas, su jį pateikianÄio asmens paraÅ¡u, atsiunÄiant paÅ¡tu arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba atskirasis skundas gali bÅ«ti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ .
16. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka Å¡iuo metu galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimÄ .
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ . TaÄiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisÄ kreiptis į teismÄ , o Å¡ios teisÄs realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinÄ tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisÄ bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismÄ pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu Å¡i teisÄ bus įgyvendinama laikantis teisÄs aktuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų.
18. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieÅ¡kinys) teismui pateikiami raÅ¡tu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujanÄio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodanÄio asmens paraÅ¡as.
19. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninÄs formos elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninÄs formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, asmens tapatybÄ patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas.
20. LR teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, turi juos pasiraÅ¡yti saugiu elektroniniu paraÅ¡u arba savo asmens tapatybÄ patvirtinti kitais bÅ«dais (per elektroninÄs bankininkystÄs sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinÄje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybÄs patvirtinimo reikalavimus ir bÅ«dus nustato teisingumo ministras.
21. Taigi, paÄiame LR teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieÅ¡kovas savo atskirajame skunde, teigdamas neva jis, pasiraÅ¡ydamas atskirÄ jį skundÄ elektroniniu paraÅ¡u ir pateikdamas jį elektroniniu paÅ¡tu, laikosi bÅ«tent Å¡io aukÅ¡tesnÄs galios akto, o ne LR teisingumo ministro, nustatytų reikalavimų, funkcija nustatyti asmens tapatybÄs patvirtinimo reikalavimus ir bÅ«dus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, deleguota bÅ«tent LR teisingumo ministrui, kuris pastarÄ jÄ funkcijÄ Ä¯gyvendino LR teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis tvarkos apraÅ¡e (toliau â ir ApraÅ¡as). Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei supranta apeliantas, LR teismų įstatymo reikalavimų laikymasis, be kita ko, reiÅ¡kia ir normų, į kurias Å¡is įstatymas nukreipia, laikymÄ si.
22. Savo ruožtu ApraÅ¡e įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinÄs sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau â ir LITEKO VEP) posistemiu (ApraÅ¡o 3 punktas). Asmuo prie Å¡io posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainÄje www.e.teismas.lt (ApraÅ¡o 4 punktas). Jungdamasis prie minÄto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybÄ vienu iÅ¡ dviejų ApraÅ¡o 5 punkte nurodytų bÅ«dų:
1) naudodamasis valstybÄs informacinÄs sistemos, per kuriÄ asmenims teisÄs aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų vieÅ¡osios ir administracinÄs elektroninÄs paslaugos, teikiamomis priemonÄmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinÄs bankininkystÄs prisijungimo priemonÄmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojanÄiais prisijungimo duomenimis.
23. ApraÅ¡o 13 punkte taip pat paaiÅ¡kinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esanÄias procesinių dokumentų formas (Å¡ablonus) arba į jį gali bÅ«ti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema iÅ¡skyrus ApraÅ¡o 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkreÄių dokumentų siuntimÄ (ApraÅ¡o 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiÅ¡kai gaunami teismo LITEKO paskyroje (ApraÅ¡o 17 punktas).
24. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau iÅ¡dÄstyto teisinio reguliavimo, galimybÄ teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu (net ir pasiraÅ¡ytus elektroniniu paraÅ¡u) nÄra nustatyta, todÄl apeliantas, norÄdamas įgyvendinti teisÄ kreiptis į teismÄ CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka â naudojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktÄ teisÄ procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidÄjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas Å¡io klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paÅ¡tu, sau palankia linkme interpretuodamas iÅ¡ bendro konteksto iÅ¡trauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisÄs aktų normas.
25. Remiantis Å¡iuo metu galiojanÄiu ir ginÄo klausimui aktualiu, Å¡ios nutarties 19-23 punktuose iÅ¡dÄstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi bÅ«ti ne tik pasiraÅ¡yti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, kÄ akcentuoja apeliantas, taÄiau jie taip pat turi bÅ«ti pateikiami specialia tvarka â bÅ«tent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunÄiami teismui elektroniniu paÅ¡tu, todÄl Å¡iuo konkreÄiu atveju apelianto atskirajame skunde minimos 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normos, kuriuose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinÄ galiÄ , o ne procesinių dokumentų nacionaliniams teismams pateikimo bÅ«dus, iÅ¡ esmÄs nesusijusios ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad V.
J. atskirojo skundo pateikimas elektroniniu paÅ¡tu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minÄta, asmens tapatybÄ gali bÅ«ti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkte nurodytų bÅ«dų, o ne siunÄiant elektroniniu paÅ¡tu teismui procesinį dokumentÄ bei momentinÄ kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas V. J. suteiktas skaitmeninio paraÅ¡o sertifikatas, nuotraukÄ .
26. PažymÄtina, kad reikalavimas laikytis teisÄs aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisÄs įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų savaime nÄra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkreÄių argumentų, kaip Å¡iuo atveju reikalavimas teikti elektroninÄs formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja bÅ«tent ieÅ¡kovÄ , kai toks reikalavimas nustatytas visiems be iÅ¡imties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojanÄia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodÄ.
27. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstÄ , apelianto argumentÄ , kad reikalavimas teikti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį pažeidžia jo teisÄ gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai. Kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantas gali pateikti teismui dokumentus ne tik elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis, bet ir pasiraÅ¡ydamas popierinį variantÄ fiziÅ¡kai ir jį atsiųsdamas paprastu paÅ¡tu teismui ar tiesiogiai pats ateidamas į teismÄ , t. y. įstatymo leidÄjas suteikÄ Ä¯ teismÄ besikreipianÄiam asmeniui galimybÄ pasirinkti, kokiu bÅ«du (elektronine forma ar popierine) jis teiks ir, atitinkamai, gaus procesinius dokumentus, todÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo teigti apie apelianto teisÄs gauti realiai, kaip kad jis įvardija, procesinius dokumentus apribojimÄ ir (ar) apelianto vertimÄ naudotis LITEKO VEP posistemiu.
28. Be jau paminÄto atskirojo skundo trÅ«kumo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde turi nurodyti tinkamas Å¡alis. PažymÄtina, kad CPK 306 straipsnio 1 dalis numato, kad be specialių Å¡iame straipsnyje nurodytų reikalavimų, atskirasis skundas pirmiausia turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 338 straipsnis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujanÄio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodytos dalyvaujanÄių byloje asmenų procesinÄs padÄtys, vardai, pavardÄs, asmens kodai (jeigu žinomi), gyvenamosios vietos, pareiÅ¡kÄjui žinomi kitų dalyvaujanÄių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmenys arba vienas iÅ¡ jų yra juridinis asmuo, â jo visas pavadinimas, buveinÄ, pareiÅ¡kÄjui žinomi kitų dalyvaujanÄių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai, kodai, atsiskaitomųjų sÄ skaitų numeriai (jeigu žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo V. J. 2017 m. gegužÄs 9 d. teisme gautas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame jis dalyvaujanÄiais byloje asmenimis nurodÄ ne tik K. T., bet ir kitus asmenis, nebuvo priimtas nagrinÄti. TodÄl ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, turÄjo vadovautis teisme 2016 m. gruodžio 20 d. priimtu nagrinÄti jo patikslintu ieÅ¡kiniu ir byloje dalyvaujanÄiais asmenimis nurodyti tik ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ K. T.. Å iuo atveju atskirajame skunde dalyvaujanÄiais byloje asmenimis nurodžius daugiau asmenų, nei nurodyta priimtame nagrinÄti patikslintame ieÅ¡kinyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo, ir skundžiama nutartimi nustatÄ apeliantui terminÄ Å¡iam atskirojo skundo trÅ«kumui paÅ¡alinti.
DÄl bylos baigties 30. Vadovaudamasis iÅ¡dÄstytais motyvais, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatÄ atskirojo skundo dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Å¡iÄ nutartį, todÄl Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti pasibaigÄ, apeliantui nustatytinas naujas terminas iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 6 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trÅ«kumams, nurodytiems Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, paÅ¡alinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį atskirÄ jį skundÄ pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas apelianto dÄmesys, kad to nepadarius per nustatytÄ terminÄ , atskirasis skundas, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui V. J. terminÄ iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 6 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trÅ«kumams, nurodytiems Kauno apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, paÅ¡alinti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjas Arvydas Žibas