Legislator Case Law & Legislation
2eacce4b-3d7e-4f90-8981-cb7004769e37 AI generated

2eacce4b-3d7e-4f90-8981-cb7004769e37 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2eacce4b-3d7e-4f90-8981-cb7004769e37
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kuriÄ asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų vieÅ¡osios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

Legislator headnote

AI generated

2eacce4b-3d7e-4f90-8981-cb7004769e37 · Kauno apygardos teismas: Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1239-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24755-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.;3.3.1.6.;3.3.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovei K. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei K. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, ieÅ¡kovui neatvykus į parengiamÄ jį teismo posėdį, nepateikus praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant ir nenurodžius neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.

2. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 18 d. gautas ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jam 71,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. J. praÅ¡ymo dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo netenkino.

4. IeÅ¡kovas V. J. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, praÅ¡ydamas Å¡iÄ nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui septynių dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

6. Teismas pažymėjo, kad atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paÅ¡tu, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės pateikti dokumentus vien tik elektroniniu paÅ¡tu, nes tokiu atveju neįmanoma identifikuoti dokumentÄ pateikusio asmens.

7. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paÅ¡tu ir nors iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos patvirtina, kad V. J. paraÅ¡as yra galiojantis, tačiau, vadovaudamasis CPK nustatytu reglamentavimu bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, pripažino, jog ieÅ¡kovo atskirasis skundas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas turi pateikti teismui tinkamai pasiraÅ¡ytÄ atskirÄ jį skundÄ arba atsiunčiant jį paÅ¡tu, arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba pateikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ .

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde nurodė ne tik atsakovę K. T., bet ir kitus asmenis. Ä®vertinęs aplinkybę, kad patikslintas ieÅ¡kinys, teisme gautas 2017 m. gegužės 9 d., kuriame ieÅ¡kovas dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodė ne tik K. T., bet ir kitus asmenis, nebuvo priimtas nagrinėti ir byla buvo iÅ¡nagrinėta pagal ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, priimtÄ 2016 m. gruodžio 20 d., teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , turėjo vadovautis 2016 m. gruodžio 20 d. priimtu nagrinėti patikslintu ieÅ¡kiniu ir byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodyti tik ieÅ¡kovÄ ir atsakovę K.

T., todėl įpareigojo ieÅ¡kovÄ atskirajame skunde nurodyti tinkamas Å¡alis. III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovas procesinius dokumentus pasirašė saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu, paraÅ¡u bei iÅ¡siuntė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, numatytomis LR Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies nuostatose.

Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti elektroniniais paraÅ¡ais pasiraÅ¡ytus procesinius dokumentus. 9.2. Pirmosios instancijos teismas veikia prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ procesÄ . Teismo reikalavimai procesinius dokumentus teikti tik naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema yra diskriminaciniai, pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir laisves (taip pat ir judėjimo laisvę, teisę kreiptis į teismÄ , gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai), jį diskriminuoja, nes ieÅ¡kovas nesutinka su Nacionalinės teismų administracijos prievartinės sutarties sÄ lygomis, kurios ieÅ¡kovÄ , kaip politinį kalinį ir disidentÄ , diskriminuoja, pažeidžia jo teises ir laisves. 9.3.

Teismas turėjo ir turi galimybę įsitikinti ieÅ¡kovo valia – tÄ aplinkybę įrodo ir teismų nutarčių siuntimas ieÅ¡kovo adresu, ieÅ¡kovo paraÅ¡ai AB Lietuvos paÅ¡to registracijos dokumentuose apie teismo nutarčių gavimÄ . Teismų įstatymo nuostatos yra aukÅ¡tesnės galios aktas nei Teisingumo ministro apraÅ¡as, kuris nepanaikina ir negali panaikinti Teismų įstatymo, Konstitucijos, Konvencijos nuostatų. Teismas tyčia siekia apsunkinti ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų gynybÄ . 9.4. 2014 m. liepos 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatai reglamentuoja elektroninio paraÅ¡o teisinę galiÄ , todėl jo galia yra susijusi su elektroniniu pateikimo bÅ«du – elektroniniu paÅ¡tu, Å¡io bÅ«do nedraudžia ir negali uždrausti, nes jis neturi įtakos elektroninio paraÅ¡o teisinei galiai ir Å¡ios galios nepanaikina. 9.5. Byla nebuvo iÅ¡nagrinėta pagal patikslintÄ V. J. ieÅ¡kinį, teismai nepagrįstai ir neteisėtai paÅ¡alino iÅ¡ bylos beveik visus atsakovus ir trečiuosius asmenis, siekdami dengti nusikalstamas ir neteisėtas kitų atsakovų veikas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 11. Apeliantas praÅ¡o bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ginčas sprendžiamas vadovaujantis raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie gali bÅ«ti iÅ¡tirti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylos pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl skundžiamos nutarties esmės 13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trÅ«kumai ir terminas jiems paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

14. Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytais jo pateikto atskirojo skundo trÅ«kumais, teigia, jog teismas diskriminuoja apeliantÄ , veikia prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ , operatyvų ir teisingÄ procesÄ , reikalaudamas procesinius dokumentus teikti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, nors pateiktas atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, ir teismas, apelianto nuomone, turėjo galimybę identifikuoti atskirÄ jį skundÄ pasiraÅ¡iusį asmenį bei jo valiÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde dėstoma pozicija.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad CPK nenustatyta galimybė pateikti teismui procesinius dokumentus vien tik elektroniniu paÅ¡tu, kaip kad padarė apeliantas, bet teismui turi bÅ«ti pateiktas atskirasis skundas, su jį pateikiančio asmens paraÅ¡u, atsiunčiant paÅ¡tu arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba atskirasis skundas gali bÅ«ti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka Å¡iuo metu galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimÄ .

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismÄ , o Å¡ios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismÄ pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu Å¡i teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų.

18. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieÅ¡kinys) teismui pateikiami raÅ¡tu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as.

19. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas.

20. LR teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

21. Taigi, pačiame LR teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieÅ¡kovas savo atskirajame skunde, teigdamas neva jis, pasiraÅ¡ydamas atskirÄ jį skundÄ elektroniniu paraÅ¡u ir pateikdamas jį elektroniniu paÅ¡tu, laikosi bÅ«tent Å¡io aukÅ¡tesnės galios akto, o ne LR teisingumo ministro, nustatytų reikalavimų, funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir bÅ«dus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, deleguota bÅ«tent LR teisingumo ministrui, kuris pastarÄ jÄ funkcijÄ Ä¯gyvendino LR teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir ApraÅ¡as). Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei supranta apeliantas, LR teismų įstatymo reikalavimų laikymasis, be kita ko, reiÅ¡kia ir normų, į kurias Å¡is įstatymas nukreipia, laikymÄ si.

22. Savo ruožtu Apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų:

1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kuriÄ asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų vieÅ¡osios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

23. ApraÅ¡o 13 punkte taip pat paaiÅ¡kinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (Å¡ablonus) arba į jį gali bÅ«ti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema iÅ¡skyrus ApraÅ¡o 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimÄ (ApraÅ¡o 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiÅ¡kai gaunami teismo LITEKO paskyroje (ApraÅ¡o 17 punktas).

24. Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo, galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu (net ir pasiraÅ¡ytus elektroniniu paraÅ¡u) nėra nustatyta, todėl apeliantas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktÄ teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas Å¡io klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paÅ¡tu, sau palankia linkme interpretuodamas iÅ¡ bendro konteksto iÅ¡trauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas.

25. Remiantis Å¡iuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu, Å¡ios nutarties 19-23 punktuose iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi bÅ«ti ne tik pasiraÅ¡yti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, kÄ akcentuoja apeliantas, tačiau jie taip pat turi bÅ«ti pateikiami specialia tvarka – bÅ«tent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paÅ¡tu, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju apelianto atskirajame skunde minimos 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normos, kuriuose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galiÄ , o ne procesinių dokumentų nacionaliniams teismams pateikimo bÅ«dus, iÅ¡ esmės nesusijusios ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad V.

J. atskirojo skundo pateikimas elektroniniu paÅ¡tu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali bÅ«ti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkte nurodytų bÅ«dų, o ne siunčiant elektroniniu paÅ¡tu teismui procesinį dokumentÄ bei momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas V. J. suteiktas skaitmeninio paraÅ¡o sertifikatas, nuotraukÄ .

26. Pažymėtina, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip Å¡iuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja bÅ«tent ieÅ¡kovÄ , kai toks reikalavimas nustatytas visiems be iÅ¡imties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstÄ , apelianto argumentÄ , kad reikalavimas teikti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį pažeidžia jo teisę gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantas gali pateikti teismui dokumentus ne tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, bet ir pasiraÅ¡ydamas popierinį variantÄ fiziÅ¡kai ir jį atsiųsdamas paprastu paÅ¡tu teismui ar tiesiogiai pats ateidamas į teismÄ , t. y. įstatymo leidėjas suteikė į teismÄ besikreipiančiam asmeniui galimybę pasirinkti, kokiu bÅ«du (elektronine forma ar popierine) jis teiks ir, atitinkamai, gaus procesinius dokumentus, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti apie apelianto teisės gauti realiai, kaip kad jis įvardija, procesinius dokumentus apribojimÄ ir (ar) apelianto vertimÄ naudotis LITEKO VEP posistemiu.

28. Be jau paminėto atskirojo skundo trÅ«kumo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde turi nurodyti tinkamas Å¡alis. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 1 dalis numato, kad be specialių Å¡iame straipsnyje nurodytų reikalavimų, atskirasis skundas pirmiausia turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 338 straipsnis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu žinomi), gyvenamosios vietos, pareiÅ¡kėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmenys arba vienas iÅ¡ jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiÅ¡kėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai, kodai, atsiskaitomųjų sÄ skaitų numeriai (jeigu žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo V. J. 2017 m. gegužės 9 d. teisme gautas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame jis dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodė ne tik K. T., bet ir kitus asmenis, nebuvo priimtas nagrinėti. Todėl ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, turėjo vadovautis teisme 2016 m. gruodžio 20 d. priimtu nagrinėti jo patikslintu ieÅ¡kiniu ir byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodyti tik ieÅ¡kovÄ ir atsakovę K. T.. Å iuo atveju atskirajame skunde dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodžius daugiau asmenų, nei nurodyta priimtame nagrinėti patikslintame ieÅ¡kinyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo, ir skundžiama nutartimi nustatė apeliantui terminÄ Å¡iam atskirojo skundo trÅ«kumui paÅ¡alinti.

Dėl bylos baigties 30. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Å¡iÄ nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trÅ«kumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, paÅ¡alinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį atskirÄ jį skundÄ pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytÄ terminÄ , atskirasis skundas, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui V. J. terminÄ iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trÅ«kumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje, paÅ¡alinti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Arvydas Žibas