2eabe7d5-486f-4bcd-a643-a3ed54daf614 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-813-153/2013;pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Liukaitytė;teisminio proceso Nr. 2-05-3-06034-2012-8; (S) procesinio dokumento kategorijos: 35.3.6; 35.5; 63.1; 121.1;121.21; 121.22. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12951-877/2012 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovui E. V. L. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. A. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. L. 80000 Lt negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 20 000 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 500 Lt žyminį mokestį.Atsakovas E. V.

L. su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti skolÄ nesutiko, teigdamas, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nepasiskolino, paskolos sutartyje nurodytos sumos iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, todėl nesant esminio ir bÅ«tino paskolos teisinių santykių elemento – pinigų perdavimo fakto, nėra ir paskolos fakto, todėl jokia skola iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteista. Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovas praturtėtų atsakovo sÄ skaita be pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. preliminariu sprendimu patenkino ieÅ¡kovo reikalavimus ir priteisė iÅ¡ atsakovo 80 000 Lt negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 20 000 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (100 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-05-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 500 Lt žyminį mokestį.Vėliau Kauno miesto apylinkės teismas, gavęs atsakovo 2012-06-11 prieÅ¡taravimus dėl 2012-05-08 preliminaraus sprendimo, priėmė byloje galutinį teismo 2012 m. gruodžio 20 d sprendimÄ , kuriuo panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovo A.

A. ieÅ¡kinį E. V. L. dėl skolos priteisimo atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. A., 27 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendime nurodė, kad paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).Teismas, įvertinęs pateiktÄ byloje paskolos raÅ¡tÄ (7 b. l.), nurodė, kad sutarties tekstas, teismo vertinimu, tiek lingvistine žodžio prasme, tiek Å¡alių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pinigų perdavimas įvyko Sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo atsakovui (paskolos gavėjui) momento.

Teismo vertinimu, žodžio ,,pasiskolinau“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ . Teismas laikė neįrodytais ieÅ¡kovo motyvus dėl pinigų perdavimo atsakovui, kad ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje turėtos lėšos buvo iÅ¡grynintos ir perduotos bÅ«tent atsakovui, o ne panaudotos kitiems tikslams.

Be to, teismas laikė, kad ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kodėl, žinodamas, jog atsakovas turi problemų, atsitiko nelaimė ir jam skubiai vienam mėnesiui reikalinga 80 000 Lt bei galėdamas atsakovui reikalingÄ sumÄ iÅ¡gryninti per keturias dienas, t. y. jo paties teigimu, iÅ¡gryninant po 20 000 Lt kas dienÄ , ieÅ¡kovas 80 000 Lt sumÄ iÅ¡ kortelės sÄ skaitos nuiminėjo tokį ilgÄ laikotarpį nuo birželio 29 d. iki liepos 14 d. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieÅ¡kovui paskola iÅ¡ banko buvo suteikta sodo namo statybai, taip pat tai, kad ieÅ¡kovas be 80 tÅ«kst.

Lt iÅ¡ banko sÄ skaitos nuo 2005-07-15 iki 2005-07-26 nuėmė dar 17 tÅ«kst. Lt, kurie buvo panaudoti statybos darbams apmokėti UAB „Ribaura“ ir UAB „Ribinis bÅ«vis“. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovui reikėjo paskolos, jo finansinė padėtis buvo prasta ir reikėjo skolintis pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo ar kitų asmenų. Teismo vertinimu, atsakovo turto deklaracijos (61–67 b. l.) patvirtina, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu buvo pasiturintis asmuo, turėjo piniginių santaupų, kito turto.

Teismas atsakovo paaiÅ¡kinimu nustatė, kad ginčo Sutartį Å¡alys surašė tam, kad garantuotų ieÅ¡kovo investicijÄ Ä¯ pamatų padarymÄ ieÅ¡kovo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovas planavo statyti komercinės paskirties pastatÄ . Kadangi ieÅ¡kovas neturėjo pinigų žemės sklypui įsigyti, tačiau norėjo atsakovo žemės sklype statyti komercinės paskirties pastatÄ , tam, kad atsakovas Å¡io žemės sklypo neperleistų kitiems asmenims, Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis padarys pastato pamatus atsakovo žemės sklype, kurių darbų vertė – apie 80 000 Lt, o atsakovas, užtikrindamas, kad žemės sklypas nebus perleistas kitiems asmenims, pasiraÅ¡ys 80 000 Lt Paskolos sutartį, taip garantuodamas į aptariamÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovo investuotų lėšų apsaugÄ .

Sutartis buvo sudaryta vieno mėnesio terminui tam, kad ieÅ¡kovas galėtų bet kada susigrÄ Å¾inti pinigus, jei atsakovas nuspręstų perleisti žemės sklypÄ kitiems asmenims. Å iuos atsakovo teiginius patvirtino liudytojas R. V.. Liudytojas nurodė, kad ieÅ¡kovas, norėdamas užsitikrinti, jog atsakovas geidžiamo žemės sklypo neperleistų, taip pat kad neprapultų 80000 Lt investicijos į pamatus žemės sklype, pasiÅ«lė atsakovui suraÅ¡yti paskolos sutartį, kuri garantuotų, jog atsakovas Å¡io sklypo neperleis kitiems asmenims.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo ketinimus žemės sklype statyti komercinės paskirties pastatÄ bei įsigyti asfaltuotÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę su įrengtais inžinieriniais tinklais patvirtina tarp Å¡alių bendrovių „Sanda“ ir „Durupis“ 2007-09-25 sudaryta Avansinė pirkimo–pardavimo sutartis (43 b. l.), ieÅ¡kovo planams įgyvendinti reikalingi dokumentai: 2007-10-16 praÅ¡ymas perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį (44 b. l.), 2007-11-30 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis (45 b. l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-21 įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo su UAB „Sanda“ (46 b. l.), praÅ¡ymas planavimo sÄ lygų sÄ vadui detaliojo planavimo dokumentui rengti (47 b. l.), Planavimo sÄ lygų sÄ vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (48–49 b. l.), Planavimo sÄ lygos detaliojo planavimo dokumentui rengti (50–52 b. l.).

Teismas nurodė, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje ir byloje esantiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo, jog ieÅ¡kovas, nenorėdamas gadinti gerų tarpusavio santykių, nuo 2005 m. iki 2012 m. tik žodžiu ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti pinigus, teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti. Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas žodžiu ar raÅ¡tu ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti 80 000 Lt paskolÄ , o atsakovas vengė grÄ Å¾inti pinigus.

Teismo nuomone, bÅ«tų logiÅ¡ka, jei ieÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, paskolinęs atsakovui didelę dalį iÅ¡ banko gautos paskolos labai trumpam vieno mėnesio laikotarpiui, be to, turėdamas skolinių įsipareigojimų liudytojui R. V. (iÅ¡ Å¡io asmens ieÅ¡kovas, jo teigimu, pasiskolino 400 000 Lt), atsakovui ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾inant tokios didelės ieÅ¡kovui sumos imtųsi aktyvių veiksmų skolai susigrÄ Å¾inti, kreiptųsi į atsakovÄ su raginimais, pretenzijomis įvykdyti skolinę prievolę, nustatytų atsakovui konkrečius terminus prievolei įvykdyti.Aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 80 000 Lt atsakovui buvo perduota ir 2005-07-14 paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas A. A., kuris praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-08 preliminarų sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-12951-877/2012;IÅ¡ atsakovo E. V. L. priteisti ieÅ¡kovo A. A. naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose;Apeliantas nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 galutiniu sprendimu, laiko skundžiamÄ teismo sprendimÄ neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu dėl nurodytų motyvų:Å alių sudaryta 2005-07-14 Paskolos sutartis iÅ¡ esmės yra paskolos raÅ¡telis, jį atsakovas surašė savo ranka, du kartus raÅ¡telyje pasirašė, kad pinigus „pasiskolino“ ir bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Å ioje konkrečioje Paskolos sutartyje naudojamas žodis „pasiskolinau“ reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ , t. y. paskolos suteikimÄ â€“ pinigų perdavimÄ iki Å¡ios paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo. IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų įrašų matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ sÄ skaitos, esančios „Swedbanke“, 2005-07-02, 005-07-05, 2005-07-03 ir 2005-07-14 dienomis į savo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke, persivedė 80 000 Lt, po to iÅ¡ pastarosios sÄ skaitos kortele nusiėmė Å¡iuos 80 000 Lt per kelis kartus, paskutinis pinigų nuėmimas – 2005-07-14, t. y. bÅ«tent tÄ dienÄ , kai ir buvo sudaryta Paskolos sutartis, taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo 80 000 Lt, juos pagal 2005-07-14 paskolos sutartį perdavė atsakovui, o atsakovas, suraÅ¡ydamas savo ranka Å¡iÄ paskolos sutartį ir jÄ pasiraÅ¡ydamas, patvirtino Å¡ių pinigų gavimÄ .

IeÅ¡kovo gerÄ turtinę padėtį patvirtina ir ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta Vienkartinė gyventojo (Å¡eimos) turėtojo turto 2005-04-28 deklaracija, kurioje deklaruota, kad ieÅ¡kovas su savo sutuoktine tuo metu, be kita ko, turėjo ir 270 000 Lt deklaruotų piniginių lėšų, todėl ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad jis pagal 2005-07-14 Paskolos sutartį paskolino atsakovui 80 000 Lt, yra logiÅ¡ki, įtikinami ir pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. O atsakovo pozicija, kuriai nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismas, yra nelogiÅ¡ka, neįtikinama, jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nėra paremta ir remiasi tik liudytojo R.

V., kurio santykiai su ieÅ¡kovu yra itin konfliktiÅ¡ki, parodymais. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ daugiausia nulėmė tai, kad teismas netinkamai įvertino 2005-07-14 Paskolos sutarties turinį, netinkamai aiÅ¡kino joje panaudotÄ sÄ vokÄ â€žpasiskolinau“, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl sÄ vokos „pasiskolinau“ reikÅ¡mės, nes civilinės bylos Nr. 3K-3-107/2011 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

Nagrinėjamojoje byloje aplinkybės yra visai kitokios, Paskolos 2005-07-14 sutartis pagal savo esmę yra paskolos raštelis, kuris yra atsakovo ranka surašytas ir tik jo pasirašytas. Todėl, skirtingai nei civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, šioje byloje visos abejonės turi būti aiškinamos atsakovo (paskolos gavėjo) nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Iki 2007-05-14 Paskolos sutarties šalys jokių paskolos sutarčių nesudarinėjo ir tarp šalių jokia praktika dėl paskolos sutarčių sudarymo nebuvo susiformavusi.Šioje byloje yra pagrindas remtis kitomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų išaiškinimais, kuriuose teismų nustatytos aplinkybės yra panašios į šios bylos aplinkybes.

Teismai padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties tekste esantis žodis „pasiskolino“ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad pinigai buvo perduoti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ir tai yra paskolos dalyko perdavimo faktÄ patvirtinantis įrodymasLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1412/2002, 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-194/2009, Kauno apygardos teismo 2009-04-28 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-86-555/2009, Kauno apygardos teismo 2011-10-12 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1595-324/2011).

Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2011-10-12 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1595-324/2011, yra padaryta iÅ¡vada, kad paskolos raÅ¡telyje pavartotas žodis „pasiskolinau“ reiÅ¡kia pinigų perdavimÄ , nes byloje buvo nustatyta, kad paskolos raÅ¡telį surašė paskolos gavėjas.Apeliantas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju konstatuotina, jog Paskolos 2005-07-14 sutartyje naudojamas žodis „pasiskolinau“ reiÅ¡kia tai, kad pinigai buvo perduoti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ir tai yra paskolos dalyko perdavimo faktÄ patvirtinantis įrodymas.

Kitaip atsakovui nebÅ«tų prasmės paskolos sutartyje įraÅ¡yti, kad gavo pinigus. Atsakovas byloje nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl įrašė žodį „pasiskolinau“, ir net du kartus, jei pinigų negavo. Atsakovas, bÅ«damas verslininku, kuriam keliami didesni atidumo ir apdairumo reikalavimai, neabejotinai suprato tokio žodžio pavartojimo pasekmes, nes bendrinėje kalboje bÅ«tasis laikas reiÅ¡kia jau įvykusi faktÄ , Å¡iuo atveju pinigų pasiskolinimÄ , t. y. pinigų gavimÄ iki 2005-07-14 Paskolos sutarties suraÅ¡ymo.

Be to, visos abejonės dėl sutarties turinio turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovo naudai ir atsakovo (paskolos gavėjo) nenaudai, nes, kaip jau minėta, Paskolos 2005-07-14 sutartį ranka surašė atsakovas, t. y. paskolos sutartis yra sudaryta pagal atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai į sutartį įraÅ¡ytas sÄ lygas (CK 6.193 str. 4 d.).Pagrindo susieti Paskolos 2005-07-14 sutartį ir Avansinę pirkimo–pardavimo 2007-09-25 sutartį nėra, nes skiriasi Å¡ių sutarčių subjektai – paskolos raÅ¡telis yra sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo (fizinių asmenų), o Avansinė sutartis yra tarp juridinių asmenų (tarp UAB „Durupis“ ir UAB „Sanda“), skiriasi Å¡ių sutarčių sudarymo laikotarpiai, nes Paskolos sutartis sudaryta 2005-07-14, o Avansinė sutartis – 2007-09-25, Avansinėje sutartyje nėra jokių nuorodų į Paskolos sutartį, taip pat nėra nurodyta, kad tai yra tęsinys ankstesnių susitarimų, kurie neva buvo įforminti 2005-07-14 Paskolos sutartimi.IeÅ¡kovas ir atsakovas yra verslininkai.

Todėl jiems yra keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo, apdairumo reikalavimai. Jeigu ieÅ¡kovas ir atsakovas, veikdami kaip juridinių asmenų (UAB „Durupis“ ir UAB „Sanda“) atstovai, bÅ«tų 2005 m. liepos mėn. taręsi dėl pamatų statybos žemės sklype ir galimų UAB „Durupis“ (kuris, pasak atsakovo ir liudytojo, turėjo UAB „Sanda“ valdomame žemės sklype statyti pamatus) nuostolių užtikrinimo, bÅ«tent tokį susitarimÄ atspindinčias sutarties sÄ lygas jie ir bÅ«tų įtraukę į sudaroma sutartį, o pati sutartis bÅ«tų sudaryta tarp juridinių asmenų.

Yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka juridinių asmenų susitarimÄ Ä¯forminti fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartimi, nes tam nėra jokio racionaliai paaiÅ¡kinamo tikslo. Nei atsakovas, nei liudytojas nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl tarp fizinių asmenų buvo sudaryta paskolos sutartis, jeigu sandoris buvo sudaromas tarp juridinių asmenų ir jo esmė buvo ne paskolos sutartis. Be to, atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl paskolos sutartyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kodėl jis niekada Å¡ios paskolos sutarties nereikalavo grÄ Å¾inti, kodėl Å¡i paskolos sutartis nebuvo aptarta sudarant Avansinę sutartį.Atsakovo paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagristai šių prieštaravimų nenustatė ir nepašalino. Iš byloje esančios Avansinės sutarties (b. l.

43) sÄ lygų matyti, kad pamatus Å¡iame žemės sklype turėjo įrengti UAB „Sanda“, o ne UAB „Durupis“ (Avansinės sutarties 1.2 punktas). Be to, pagal Avansinės sutarties 4.2 punktÄ , UAB „Durupis“ turėjo sumokėti ir faktiÅ¡kai sumokėjo į UAB .,Sanda“ sÄ skaitÄ 555 000 Lt avansu tam, kad UAB „Sanda“ įvykdytų Avansine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat minėtame žemės sklype įrengtų pamatus. Kadangi minėtame žemės sklype pamatus turėjo įrengti UAB „Sanda“, nebuvo jokio pagrindo UAB „Sanda“ ir UAB „Durupis“ tartis dėl galimų nuostolių, kuriuos patirtų UAB „Durupis“ įrengdamas pamatus, užtikrinimo, tuo labiau buvo visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka tokį susitarimÄ Ä¯forminti fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartimi.

Be to, kaip byloje paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, tai teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas, UAB „Sanda“ 2005 m. neturėjo ir iki Å¡iol nėra gavusi leidimo statyti komercinės paskirties statinį žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini). Todėl 2005 metais (kaip ir dabar) Å¡iame žemės sklype pamatų statyba nebuvo galima ir juridiniams asmenims nebuvo jokio pagrindo tartis dėl pamatų statybos Å¡iame žemės sklype ir galimų nuostolių užtikrinimo, tuo labiau paskolos sutartyje nusistatyti vieno mėnesio įvykdymo terminÄ .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R.

V. parodymais todėl, kad dėl jau nurodytų motyvų šie parodymai yra nelogiški ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Be to, teismas šiuos parodymus turėjo vertinti kritiškai ir atmesti dar ir todėl, kad ieškovo ir liudytojo santykiai yra itin konfliktiški, jie tarpusavyje bylinėjasi kitose bylose, konfliktavo teismo posėdžio metu. Ieškovo įsitikinimu, šis liudytojas davė neteisingus ir iš anksto su atsakovu suderintus parodymus. Šis liudytojas buvo kviestas atsakovo iniciatyva.

Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino tiek liudytojas, tiek atsakovas, jų santykiai yra geri, jie bendrauja. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ kad paskolos santykių buvimÄ paneigia ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesiėmė aktyvių veiksmų susigrÄ Å¾inti paskolÄ , nes ieÅ¡kovas turėdamas skolinimų įsipareigojimų liudytojui R. V., turėjo veikti aktyviai, kreiptis į atsakovÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo su raginimais, pretenzijomis, nustatyti konkrečius terminus prievolėms įvykdyti.

Tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga ir jos nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Teismas pažeidė CPK 176–178, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , kurios nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, liudytojo R. V. teiginiai, kad ieÅ¡kovas yra jam skolingas, yra visiÅ¡kai neteisingi ir nepagrįsti. To ieÅ¡kovas nepripažįsta. Byloje nėra jokių tai patirtinančių įrodymų, t. y. nėra nei paskolos sutarčių, nei teismų sprendimų dėl skolos priteisimo, nei jokių kitų patikimų įrodymų.

PrieÅ¡ingai, kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu, liudytojo R. V. ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, pareikÅ¡tas ieÅ¡kovui, buvo atmestas (žr. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-5829-541/2012). Todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, turėdamas skolų minėtam liudytojui, turėjo veikti aktyviai ir siekti susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ atsakovo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Kaip byloje paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, jis nuolat žodžiu ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau raÅ¡ytinių raginimų nesiuntė, nes jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, be to, jų atstovaujamos įmonės UAB „Durupis“ ir UAB „SandÄ â€œ turėjo verslo santykių, kurių ieÅ¡kovas nenorėjo sugadinti.

Atsakovas niekada neneigė, kad yra skolingas ieÅ¡kovui, ir vis žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas į teismÄ dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012-05-02, nes tada galutinai buvo nutrauktas bendradarbiavimas tarp UAB „Durupis“ ir UAB „Sanda“ todėl, kad UAB „Sanda“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Durupis“. Tuo pačiu tapo aiÅ¡ku, kad ir atsakovas gera valia nevykdys savo asmeninių įsipareigojimų ieÅ¡kovui. Tada į teismÄ kreipėsi UAB „Durupis“ dėl piniginių sumų priteisimo iÅ¡ UAB „Sanda“, o Kauno apygardos teismas 2012-12-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1938-601/2012, ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino (priteisė 657 164,21 Lt).

Tuo pačiu į teismÄ kreipėsi ir ieÅ¡kovas dėl asmeninės paskolos priteisimo iÅ¡ atsakovo pagal 2005-07-14 Paskolos sutartį. Tai, kad atsakovas deklaravo vienkartinėje deklaracijoje turintis 130 000 Lt piniginių lėšų, dar nereiÅ¡kia, kad jis iÅ¡ tikro tokiÄ sumÄ turėjo. Byloje nėra jokių įrodymų (jų atsakovas) nepateikė, kad jis iÅ¡ tiesų tuo metu turėjo 130 000 Lt piniginių lėšų ir galėjo jomis disponuoti (pvz., atsakovas nepateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, patvirtinančio, kad atsakovas 2005 metais savo sÄ skaitose turėjo piniginių lėšų).

Be to, netgi jei atsakovo turtinė padėtis ir buvo gera, tai nepaneigia atsakovo poreikio iÅ¡ ieÅ¡kovo skolintis pinigų.Atsiliepime į ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ atsakovas E. V. L. nurodė, kad praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo galutinį 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-12951-877/2012 palikti galioti.Atsakovas E. V. L. visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Ä®rodinėjimo pareiga, kad Å¡alis sieja bÅ«tent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Akivaizdu, kad įstatymai jokio „paskolos raÅ¡telio“ nereglamentuoja, kadangi paskoliniuose santykiuose egzistuoja tik paskolos sutartis, kurios pagrindu viena iÅ¡ sutarties Å¡alių perduoda kitai Å¡aliai sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ .

Dėl ko nėra jokio pagrindo kalbėti apie apeliaciniame skunde nurodytÄ â€žpaskolos raÅ¡telį“, nes esminis ginčo civilinės bylos klausimas yra, ar tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ir, jeigu buvo, tai kokiomis sÄ lygomis. Tačiau bylos medžiaga patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, negu skunde nurodo apeliantas A. A..IeÅ¡kiniu reikalaujama priteisti pinigų suma atsakovui niekuomet perduota nebuvo ir aplinkybės, jog pinigai bÅ«tų atsakovui perduoti, byloje nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, tokios iÅ¡vados neleidžia daryti ir paskolos sutarties tekstas.

Sutartyje nurodyta formuluotė, jog „AÅ¡, E. L. (a/k              ) pasiskolinau 80 000 Lt (aÅ¡tuonisdeÅ¡im tÅ«kstančiu) litų ir grÄ Å¾insiu po 1 mėn.(...)“ neginčijamai rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimÄ perduoti sutarties dalykÄ , tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti, nes pinigų perdavimas nėra užfiksuotas. Toks sutarties turinys reiÅ¡kia, kad paskolos sutarties Å¡alys galimai siekė sudaryti realinę sutartį, buvo galimai ruoÅ¡iamas paskolos sutarties projektas, tačiau sutarties projekte nurodyta pinigų suma atsakovui nebuvo perduota, taigi sutartis nebuvo sudaryta.

Sutarties formuluotė ir aiÅ¡kinant jÄ lingvistiÅ¡kai neleidžia teigti, jog atsakovas sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ gavo (LR CK 6.193 str.). Žodžio „pasiskolinau“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005: 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558 2007: 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Å io ginčo atveju, kuomet sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta sudaryta, nes sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų–perdavimo paskolos gavėjui momentas.Ä®vertinus, kad ieÅ¡kovas kreditÄ iÅ¡ AB „Swedbank“ gavo sodo namo statybai, taip pat sÄ skaitos iÅ¡rašų duomenis, jog pinigai taip pat buvo naudojami atsiskaityti už statybos darbus (pvz. mokėjimai UAB „Ribaura“, UAB „Ribinis bÅ«vis“), teismas padarė logiÅ¡kÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 80 000 Lt suma atsakovui nebuvo paskolinta, ir galimai buvo iÅ¡leista sodo namo statybai, kÄ patvirtina ir pinigų iÅ¡ sÄ skaitos nuėmimas po 2 000 Lt ar 4 000 Lt.Svarbu yra ir tai, kad apeliantas pinigus iÅ¡ vienos savo sÄ skaitos į kitÄ pervedė per 4 kartus, t. y. 2005-07-02, 2005-07-05, 2005-07-03 ir 2005-07-14.

Tačiau tuo atveju, jeigu žmogus ketintų kuo greičiau iÅ¡gryninti ketinamus paskolinti 80 000 Lt, esant tokios sumos poreikiui, pervedimai iÅ¡ vienos sÄ skaitos į kitÄ bÅ«tų daromi kiekvienÄ dienÄ maksimaliomis sumomis, o ne kas antrÄ ar kas devintÄ dienÄ . Paminėtas apelianto pinigų pervedimas iÅ¡ vienos sÄ skaitos į kitÄ , kurį patvirtina neginčytini įrodymai civilinėje byloje, taip pat patvirtina aplinkybę, kad apeliantas pinigus pervedinėjo ir nuiminėjo tuomet, kai pinigų prireikdavo atsiskaityti už sodo namo statybÄ ar medžiagas, todėl pinigai ir buvo pervedami ir nuimami tokiomis sumomis ir nepaaiÅ¡kinamais terminais.IeÅ¡kovas neįrodė, kad 80000 Lt iÅ¡ kortelės sÄ skaitos paimta suma buvo paskolinta atsakovui.

Be to, ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kodėl, žinodamas, jog atsakovas neva turi problemų, ieÅ¡kovas iÅ¡ kortelės sÄ skaitos 80 000 Lt nuiminėjo tokį ilgÄ laikotarpį nuo birželio 29 d. iki liepos 14 d., o dar ilgiau Å¡iÄ sumÄ pervedinėjo iÅ¡ vienos savo sÄ skaitos į kitÄ , kai galėjo Å¡iÄ sumÄ pervesti tiesiogiai atsakovui, jeigu iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų skolinęs atsakovui pinigus.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ daugiausia nulėmė tai, kad teismas netinkamai įvertino 2005-07-14 paskolos sutarties turinį, netinkamai aiÅ¡kino joje panaudotÄ sÄ vokÄ â€žpasiskolinau“, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl sÄ vokos reikÅ¡mės. Ä®vertinus visas esmines paskolos sutarties sÄ lygas, kurios privalo bÅ«ti kiekvienoje paskolos sutartyje, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog vadovaujantis vieninteliu žodžiu paskolos sutartyje negalima pripažinti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, kadangi Å¡is žodis vienais atvejais paskolos faktÄ patvirtina, tačiau kitais, kaip ir ginčo atveju, negali patvirtinti, tai patvirtina ir Å¡iuo klausimu suformuota kasacinė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Kadangi bylos eigoje atsakovas niekuomet nepripažino neva 80 000 Lt paskolos suteikimo atsakovui fakto, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti (pinigų perdavimÄ atsakovui faktÄ , atsakovo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , atsakovo įsipareigojimÄ mokėti palÅ«kanas jeigu nesusitarta kitaip, pateikti įstatymo reikalaujamos formos paskolos dokumentÄ ) paminėtų aplinkybių visetÄ , o kadangi visos aplinkybės nebuvo įrodytos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Taigi teismas savo sprendimÄ motyvavo ne vien žodžio „pasiskolinau“ netinkamu aiÅ¡kinimu ir interpretavimu, tačiau kitais bylos įrodymais, jų visuma, dėl ko skundo argumentai, atsakovo manymu, yra atmestini.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo paaiÅ¡kinimų ir liudytojo R. V. parodymų nepatvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, esminė aplinkybė tai, kad paskolos sutartis ir avansinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudarytos tuo tikslu, jog vyktų pamatų statybos UAB-ei „Sanda“, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovas (kaip UAB „Durupis“ direktorius ir pagrindinis akcininkas) planavo statyti komercinės paskirties pastatÄ . Todėl abu sandorius ir Å¡ių sandorių Å¡alis siejo bendras tikslas ir UAB „Sanda“ turimas žemės sklypas.

O kadangi ieÅ¡kovas tuo metu neturėjo pinigų žemės sklypui įsigyti, tačiau vis tiek norėjo mano žemės sklype statyti komercinės paskirties pastatÄ , užtikrinant ir garantuojant, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „Sanda“ vadovu, sklypo neperleis tretiesiems asmenims, jie susitarė, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis padarys pastato pamatus atsakovo žemės sklype, kurių darbų vertė – apie 80 000 Lt, o atsakovas, užtikrindamas, kad žemės sklypas nebus perleistas kitiems asmenims, pasiraÅ¡ys 80 000 Lt paskolos sutartį, taip garantuodamas ieÅ¡kovo į aptariamÄ Å¾emės sklypÄ investuotų lėšų apsaugÄ .

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartis ir buvo pasiraÅ¡yta, Å¡ias aplinkybes iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraudamas atsakovo iÅ¡dėstytai pozicijai bylos metu patvirtino ir liudytojas R. V.. Aplinkybes patvirtina ir sutarties sÄ lygos, t. y. 80 000 Lt suma, kuri kiekvienam paprastam asmeniui yra labai didelė suma, neva atsakovui buvo paskolinta vieno mėnesio terminui, per kurį Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti yra beveik neįmanoma. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo ketinimus žemės sklype statyti pastatÄ bei įsigyti asfaltuotÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę patvirtina tarp Å¡alių bendrovių „Sanda“ ir „Durupis“ 2007-09-25 sudaryta avansinė pirkimo–pardavimo sutartis, ieÅ¡kovo planams įgyvendinti reikalingi dokumentai: 2007-10-16 praÅ¡ymas perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį, 2007-11-30 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, 2007-11-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo su UAB „SandÄ â€œ, praÅ¡ymas planavimo sÄ lygų sÄ vadui detaliojo planavimo dokumentui rengti, planavimo sÄ lygų sÄ vadas detaliojo planavimo dokumentui rengti, planavimo sÄ lygos detaliojo planavimo dokumentui rengti.Nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R.

V. parodymais, kad Å¡ie parodymai yra nelogiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, kad teismas Å¡iuos parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovo ir liudytojo santykiai yra gan konfliktiÅ¡ki. Apeliantas neturi teisės nurodinėti teismui, kaip vertinti vienokį ar kitokį civilinės bylos įrodymÄ , nes reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Z. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo argumentams, atsakovas mano, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje ir byloje esantiems įrodymams, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti.Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovas byloje aiÅ¡kinęs, kad susitarimas dėl paskolos buvo sudarytas garantuoti, kad UAB „Durupis“ Å¡io žemės sklypo neparduos kitiems pirkėjams. Toks motyvas yra nepagrįstas, nes tokių teiginių atsakovas niekada nebuvo nurodęs. PrieÅ¡ingai – susitarimas dėl paskolos tai buvo užtikrinimas, kad UAB „Sanda“ minimo žemės sklypo neparduos kitiems asmenims.VisiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas nuolat žodžiu atsakovÄ ragino grÄ Å¾inti skolÄ .

Apeliantas pats pripažino, kad ginčo Å¡alių santykiai jau seniai yra nedraugiÅ¡ki, todėl tokiam neprotingam jo delsimui prisiteisti 80 000 Lt, kuriÄ jis neva paskolino, ar reikalavimų bei pretenzijų nesiuntimui per visÄ 7 metų laikotarpį, prisiimant rizikÄ dėl neva paskolintos sumos visiÅ¡ko praradimo ar negalėjimo iÅ¡ieÅ¡koti jos apskritai, yra vienas vienintelis paaiÅ¡kinimas – ieÅ¡kovas Å¡ios pinigų sumos atsakovui neskolino, ir paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta, siekiant užtikrinti investicijas į atsakovo žemės sklypÄ .Atsakovas jokių finansinių bėdų, kaip kad ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovas, 2005 metais neturėjo, ir atsakovui skolintis tokios pinigų sumos jokios bÅ«tinybės nebuvo.Apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ .

Todėl vertinant skunde iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo iÅ¡ esmės keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinio, pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo (CPK 12, 178, 185 str.). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovo E. V.

L. pareigos, kylančios iÅ¡ 2005 m. liepos 14 d. paskolos sutarties (b. l. 7), grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui A. A. 80 000 Lt paskolÄ , 20 000 Lt palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas galutinį teismo sprendimÄ Atsakovas E. V.

L. teigia, kad nors parašė ir pasirašė paskolos sutartį, tačiau pinigų sumos (80 000 Lt), nurodytos paskolos sutartyje, realiai negavo, ir tai, atsakovo manymu, patvirtina sutarties tekstas, kuriame atsakovas, kalbėdamas apie pasiskolintų pinigų sumÄ , vartojo žodį ,,pasiskolinau“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ ir nepatvirtina pinigų perdavimo momento.Taip pat, atsakovo manymu, jo teiginį, kad atsakovas 80 000 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, patvirtina paskolos sutartyje nustatytas pinigų grÄ Å¾inimo terminas, kuris yra vieno mėnesio ir atsakovo vertinamas kaip labai trumpas.

Tai, kad atsakovas pinigų negavo, atsakovo nuomone, patvirtina ir tai, kad 80 000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas tariamai panaudojo paskolai suteikti, buvo nuimti iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos per keletÄ kartų dalimis pervedant pinigus iÅ¡ vienos ieÅ¡kovo sÄ skaitos į kitÄ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , o ne tiesiogiai į atsakovo sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo banko sÄ skaitoje esančios lėšos buvo suteiktos ieÅ¡kovui pagal kredito sutartį sodo statybai, dalis pervedimų iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos patvirtina, kad lėšos panaudotos atsiskaitymui už statybos darbus ieÅ¡kovo sode, todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovas naudojo banko sÄ skaitos lėšas pagal paskirtį ir iki 2005-07-14, o ne tariamai atsakovo paskolai.

Paskolos sutarties realumu, atsakovo manymu, verčia abejoti ir tai, kad ieÅ¡kovas keletÄ metų iÅ¡ atsakovo nereikalavo grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui.Teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienas iÅ¡ atsakovo nurodytų argumentų nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų – 80 000 Lt – nesiskolino.IeÅ¡kovas A. A. teigia, kad jis paskolos sutartį dėl 80 000 Lt su atsakovu E. V. L. įformino raÅ¡tu, šį ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ patvirtina raÅ¡ytinis įrodymas – paskolos sutartis (b. l. 7).Vertindama surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo E. V.

L. suraÅ¡yta Paskolos 2005-07-14 sutartis iÅ¡ esmės yra paskolos raÅ¡telis, kuris patvirtina, kad tarp dviejų fizinių asmenų, Å¡iuo atveju A. A. ir E. V. L., atsirado prievoliniai santykiai pinigų paskolos pagrindu (CK 6.870 str.). Ginčo sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma, taigi atitinka CK 6.871 str. reikalavimus. Ginčo Å¡alys pripažino, kad nurodyta data paskolos sutartį gera valia surašė pats atsakovas E. V. L., todėl teisėjų kolegija šį faktÄ laiko byloje įrodytu (CPK182 str. 1 d., 5 p., 187 str. 1 d.).Paskolos sutartyje atsakovas E. V.

L. du kartus pavartojo žodį ,,pasiskolinau“, kuris reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ (veiksmÄ , įvykusį tam tikru praeities momentu), pinigų perdavimÄ iki ginčo paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo. Byloje esantis ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos įraÅ¡as apie tai, kad ieÅ¡kovas A. A. iÅ¡ sÄ skaitos, esančios „Swedbanke“, 2005-07-02, 005-07-05, 2005-07-03 ir 2005-07-14 dienomis į savo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke, persivedė 80 000 Lt, po to iÅ¡ banko sÄ skaitos kortele nusiėmė 80 000 Lt per kelis kartus, patvirtina, kad paskutinį pinigų nuėmimÄ ieÅ¡kovas atliko 2005-07-14, t. y. bÅ«tent tÄ dienÄ , kai ir buvo sudaryta Paskolos 2005-07-14 sutartis.

Todėl atsakovo nurodyti paskolos sutartyje žodžiai, kad atsakovas „pasiskolino“ 80 tÅ«kst. Lt, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , banko sÄ skaitos operacijų iÅ¡raÅ¡Ä ir atsakovo suformuluota sutartyje 80 000 Lt paskolos tekstÄ , kad atsakovui buvo perduoti pinigai iki paskolos raÅ¡to suraÅ¡ymo (b. l. 88–92). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas, suteikdamas ginčo paskolÄ atsakovui, turėjo savo žinioje daugiau lėšų, nei reikėjo paskolinti atsakovui, ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje buvo 52 131,60 EUR (b. l.

92) ir ne banko sÄ skaitoje – 270 000 Lt(b. l. 73–76), taigi teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, turėdamas tokiÄ sumÄ lėšų, realiai galėjo paskolinti 80 000 Lt atsakovui. Po 2005-07-14 ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje taip pat liko nemaža pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovas galėjo naudoti savo nuožiÅ«ra, taip pat ir sodo statybos darbams apmokėti, taip, kaip buvo numatyta sudarytoje ieÅ¡kovo ir banko kredito sutartyje (b. l. 77–87). Todėl ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje esančių lėšų panaudojimas ir kitoms ieÅ¡kovo reikmėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ios banko kredituojamos ieÅ¡kovo sÄ skaitos negalėjo paskolinti atsakovui pinigų.

Tai, kad ieÅ¡kovas pinigus, esančius banko sÄ skaitoje, nuėmė per keletÄ kartų, per tam tikrÄ laikotarpį, atlikdamas keletÄ finansinių operacijų iÅ¡ kelių sÄ skaitų, o ne tiesiogiai pervesdamas pinigus atsakovui, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nesiskolino. Kadangi paskolos raÅ¡tas, kuriame atsakovas pripažino paskolos gavimo faktÄ ir nustatė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , yra pas ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovas 80 000 Lt iki paskolos sutarties suraÅ¡ymo disponavo, todėl galėjo jÄ paskolinti, tad labiau tikėtina, kad atsakovas pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovas bÅ«tų visiÅ¡kai negavęs pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, o tik formaliai surašęs paskolos raÅ¡tÄ dėl kito nesusijusio su ginčo paskola tikslo, atsakovas nebÅ«tų nurodęs paskolos sutartyje pinigų grÄ Å¾inimo termino, arba bent bÅ«tų iÅ¡reikalavęs paskolos raÅ¡tÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, taigi pasielgęs kaip protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (CK 1.5 str. 1 d.). Tačiau atsakovas to nepadarė, elgėsi neteisingai, todėl turi priimti savo veiksmų finansinius padarinius.

Atsakovo motyvai dėl tariamai neprotingo termino (vieno mėnesio) paskolos grÄ Å¾inimui nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskola atsakovui nebuvo suteikta, nes atsakovas surašė sutarties tekstÄ , nustatė terminÄ paskolai grÄ Å¾inti ir tokio turinio dokumentÄ pasirašė nieko neverčiamas. Todėl sprendžiama, kad vieno mėnesio trukmės terminÄ paskolai grÄ Å¾inti atsakovas laikė tinkamu, todėl teisėjų kolegija daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ neturi pagrindo.Negalima sutikti su teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad pinigai atsakovui nebuvo paskolinti, nes paskolos raÅ¡to pagrindu ginčo Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovo įmonės verslo investicijų (pamatų vertės) į atsakovo valdoma žemės sklypÄ užtikrinimo, nes tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, kad nėra pagrindo susieti Paskolos 2005-07-14 sutartį (b. l.

7) ir Avansinę pirkimo–pardavimo 2007-09-25 sutartį (b. l. 37–43), nes skiriasi Å¡ių sutarčių subjektai – paskolos raÅ¡telis yra sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo (fizinių asmenų), o Avansinė sutartis yra tarp juridinių asmenų (tarp UAB „Durupis“ ir UAB „SandÄ â€œ); skiriasi Å¡ių sutarčių sudarymo laikotarpiai, nes Paskolos sutartis sudaryta 2005-07-14, o Avansinė sutartis – 2007-09-25; nors avansinė sutartis sudaryta po paskolos sutarties, tačiau Avansinėje sutartyje nėra jokių nuorodų į Paskolos sutartį, taip pat nėra nurodyta, kad tai yra tęsinys ankstesnių susitarimų, kurie neva buvo įforminti 2005-07-14 Paskolos sutartimi.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad ginčo Å¡alys yra verslininkai, todėl jiems yra keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo, apdairumo reikalavimai. Dėl to ginčo Å¡alys, veikdami kaip juridinių asmenų (UAB „Durupis“ ir UAB „Sanda“) atstovai, 2005 m. liepos mėn. dėl pamatų statybos žemės sklype ir galimų UAB „Durupis“ nuostolių užtikrinimo bÅ«tent tokį susitarimÄ atspindinčias sutarties sÄ lygas ir bÅ«tų įtraukę į sudaromÄ sutartį, o pati sutartis bÅ«tų sudaryta tarp juridinių asmenų, o ne, kaip teigia atsakovas ir liudytojas R.

V., tarp fizinių asmenų. Taip pat pagrįstas yra ieÅ¡kovo motyvas, kad visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka juridinių asmenų susitarimÄ Ä¯forminti fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartimi, nes tam nėra jokio racionaliai paaiÅ¡kinamo tikslo. Å ių ieÅ¡kovo motyvų nepaneigia nei atsakovo, nei liudytojo R. V. paaiÅ¡kinimai, kurie nėra nei logiÅ¡ki, nei nuoseklus, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja Å¡iais paaiÅ¡kinimais procesiniame dokumente, kadangi jie prieÅ¡tarauja surinktiems byloje įrodymams (CPK 12 str.,178 str.).

Bylos duomenimis, atsakovas ir liudytojas R. V. paaiÅ¡kino, kad 2005-07-14 Paskolos sutartimi buvo siekiama užtikrinti galimus UAB „Durupis“ nuostolius, susijusius su pamatų įrengimu (darbų vertė 80 000 Lt) žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), kurį valdė UAB „Sanda“. Ä®vertinus atsakovo, liudytojo R. V. paaiÅ¡kinimÄ ir Avansinės sutarties sÄ lygų tekstÄ (b. l.

43) matyti, kad pamatus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo įrengti UAB „Sanda“, o ne UAB „Durupis“ (Avansinės sutarties 1.2 punktas), o remiantis Avansinės sutarties 4.2 punktu, UAB „Durupis“ sumokėjo į UAB „Sanda“ sÄ skaitÄ 555 000 Lt avansu tam, kad UAB „Sanda“ įvykdytų Avansine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat žemės sklype įrengtų pamatus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas atsakovo motyvas, kad UAB „Sanda“ ir UAB „Durupis“ avansinės sutarties įvykdymo užtikrinimÄ Ä¯formino fizinių asmenų paskolos 2005-07-14 sutartimi.Vertinant paskolos sutartyje nurodytÄ atsakovo terminÄ paskolai grÄ Å¾inti, labiau tikėtina, kad atsakovas per vienÄ mėnesį įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ , o ne įrengti žemės sklype pamatus, nes UAB „Sanda“ 2005 metais neturėjo leidimo statyti komercinės paskirties statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Todėl įvertinus anksčiau nurodytus įrodymus sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. V. parodymais, nes liudytojo parodymai yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Taip pat negalima sutikti su atsakovo ir skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad ginčo sumos pinigų neperdavimÄ atsakovui patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesikreipė į atsakovÄ dėl 80 000 Lt grÄ Å¾inimo. Ginčo Å¡alys neginčija, kad ilgÄ laikÄ palaikė gerus santykius, kurių nenorėjo sugadinti.

Taip pat nėra paneigtas ieÅ¡kovo argumentas, kad jis nuolat žodžiu ragino atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau raÅ¡ytinių raginimų nesiuntė. Esant tokioms aplinkybėms labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas tikėjo, jog atsakovas skolÄ grÄ Å¾ins, ir dėl to delsė kreiptis į teismÄ . Taigi vien tas faktas, kad ieÅ¡kovas nereikalavo grÄ Å¾inti skolos sutartyje nurodytu terminu, savaime nepanaikino atsakovo pareigos grÄ Å¾inti pinigus ieÅ¡kovui, nepriklausomai nuo praleisto įsipareigojimui įvykdyti termino, ir nesudaro pagrindo nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo atmesti, nes to nenumato įstatymas.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, dėl to Å¡i skundžiamo teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas priteisti paskolÄ ir kitas iÅ¡mokas iÅ¡ atsakovo (CPK 430 str. 6 d. 1 p.) Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas patenkinamas (CPK 326 str. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti palÅ«kanas už negrÄ Å¾inta paskolÄ . PalÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis palÅ«kanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai), dėl kurių priteisimo buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas. Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 80 000 Lt paskolos nuo 2005 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 7), ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl paskolos priteisimo 2012-05-04 (b. l. 3), todėl 5 procentų palÅ«kanų skaičiavimas už priteistÄ sumÄ skaičiuojamas už 5 metų laikotarpį nuo 2007-05-14 ir sudaro (80 tÅ«kst. x 5procentų) 20 000 Lt, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-05-14) iki teismo sprendimo įvykdymo.IeÅ¡kovas praÅ¡o patenkinus apeliacinį skundÄ priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra palankus ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme turėjo žyminio mokesčio iÅ¡laidas po 1 500 Lt (b. l. 6, 138) ir 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme (b. l. 97–102).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.2., 8.9., 8.16., 8.18. punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumÄ , į apeliaciniame skunde keltus teisinius klausimus, skundo apimtį bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia jam iÅ¡ atsakovo 2 000 Lt atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas (CPK 93 str.), 3000 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas, 27 Lt (b. l.

2) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 92 str., 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–331straipsniais, n u s p r e n d ž i a :      Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. galutinį sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , Kauno miesto apylinkės teismo preliminarų 2012m. gegužės 8d. sprendimÄ palikti nepakeista ir iÅ¡dėstyti sekančia tvarka. IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovui A.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 80 000 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 20000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) palÅ«kanas, iÅ¡ viso 100 000Lt (vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių) ieÅ¡kinio patenkinimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-05-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) žyminį mokestį, 2 000 (du tÅ«kstančiai) advokato teisinių paslaugų iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo E. V.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);Priteisti 27 (dvideÅ¡imt septynių) Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iÅ¡ atsakovo E. V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                      Galina Blaževič                                                                                                     Albina Rimdeikaitė                                                                                                      Arvydas Žibas