2eaae23e-005f-46d8-934e-2d5f747756d9 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-621-320/2017                                     Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00334-2017-7     Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1., 37.3. 55.1.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas n u s t a t ė: Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms tinkamai praneÅ¡ta.PareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu (b. l.

4) prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo komisariato (toliau- ir Panevėžio apskrities VPK), Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau- ir Å iaulių TI), Marijampolės pataisos namų (toliau- ir Marijampolės PN) ir Alytaus pataisos namų (toliau- ir Alytaus PN) priteisti jam 6000 eurų neturtinę žalÄ . Skunde nurodė, kad neturtinė žala jam atsirado dėl Å¡ių institucijų neteisėtos veikos, apsunkinant jo kalinimo sÄ lygas, t.y. 2009 – 2015 metų laikotarpiu apribojant jo teisę susiraÅ¡inėti su įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis.

Tuo iÅ¡ jo buvo atimta teisė palaikyti socialinius ryÅ¡ius, tai sukėlė jam neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2015-02-26 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu yra draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) 2015-06-09 sprendime administracinėje byloje Nr.A-1583-822/2015 pripažino, kad laisvės atėmimo įstaigos veiksmai, ribojant nuteistojo susiraÅ¡inėjimo teisę iki 2015-02-26, buvo neteisėti, dėl jų asmuo galėjo patirti dvasinę skriaudÄ . Atsakovės atstovas Panevėžio apskrities VPK savo atsiliepimu teismui (b.l.113-115) su skundu nesutiko, nurodė, kad N. Z. Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2015-12-01 atskirais periodais buvo laikomas 15 kartų.

Asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėse, susiraÅ¡inėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis (toliau- ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės) ir Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko 2011 -01-17 įsakymu Nr.50-V-29 patvirtintos Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės ir konvojavimo skyriaus areÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau- ir Vidaus tvarkos taisyklės).

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.5., 13.2 p. numatyta asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėse, teisė susiraÅ¡inėti, analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus tvarkos taisyklėse. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje, susiraÅ¡inėjo su neartimais giminaičiais, taip pat ir su tais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, todėl jo teisė susiraÅ¡inėti negalėjo bÅ«ti pažeista. Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti žalÄ .

Reikalavimams priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį iki 2014 m. spalio mėnesio praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsakovės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius savo atsiliepimu teismui (b.l.158- 162) su skundu nesutiko. Reikalavimams priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį iki 2014 m. spalio 16 d. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, jog laikotarpiu, kuriam senatis netaikoma, N. Z. Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-10-16 iki 2014-11-27 ir nuo 2014-12-03 iki 2015-04-1. Iki 2015 m. galiojusioje Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse bei pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas Å iaulių TI neturėjo teisinio pagrindo pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Nuo 2015 m. tokie ribojimai pareiÅ¡kėjui nebuvo taikomi. Be to, pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl susiraÅ¡inėjimo ribojimo iki 2015 metų į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė.Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai savo atsiliepimu teismui (b.l.10-11, 169) su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2012-08-20. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai savo atsiliepimu teismui (b.l.100-103) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad N. Z. Alytaus PN laikomas nuo 2013-09-24. Reikalavimams priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį iki 2014 m. spalio 16 d. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, priimtas 2015-02-26. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį, Lietuvos Respublikos įstatymai negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas.

PareiÅ¡kėjo byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų bandęs siųsti laiÅ¡kus kitiems įkalinimo įstaigose esantiems asmenims, pareiÅ¡kėjas taip pat neįrodė padarytos žalos fakto.Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų ir Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų, draudžiant jam susiraÅ¡inėti su asmenimis, laikomais kitose įkalinimo įstaigose, jo laikymo Å¡iose įstaigose laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. sausio 1 d.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas:

Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje laikotarpiais nuo 2012-08-30 iki 2012-09-05, nuo 2012-09-28 iki 2017-10-03, nuo 2012-10-22 iki 2012-10-26, nuo 2012-12-05 iki 2012-12-07, nuo 2012-12-17 iki 2012-12-28, nuo 2013-02-01 iki 2013-02-04, nuo 2013-02-25 iki 2013-02-27, nuo 2013-03-27 iki 2013-03-29, nuo 2013-04-19 iki 2013-04-22, nuo 2013-05-06 iki 2013-05-08, nuo 2013-05-22 iki 2013-05-27, nuo 2013-07-01 iki 2013-07-05, nuo 2013-08-05 iki 2013-08-07, nuo 2013-10-21 iki 2013-10-23, (b.l.113-115, 116), Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais nuo 2009-08-27 iki 2011-03-29, nuo 2012-09-05 iki 2013-10-25, nuo 2014-06-25 iki 2014-11-27, nuo 2014-12-03 iki 2015-04-17 (b.l.157),            Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2012-08-20 (b.l.170),                        Alytaus pataisos namuose laikotarpiais nuo 2013-09-24 iki 2013-10-15, nuo 2013-10-29 iki 2014-02-12, nuo 2014-02-19 iki 2014-06-10, nuo 2014-07-15 iki 2014-08-05, nuo 2014-08-19 iki 2014-10-07, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-25 (b.l.104).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Panevėžio apskrities VPK, Å iaulių TI, Marijampolės pataisos namai, Alytaus pataisos namai prašė reikalavimams už laikotarpį iki 2014 m. spalio mėnesio taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 100-103, 113-115, 158-162, 169).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė tik 2017 m. spalio 12 d., tai patvirtina žyma ant paÅ¡to voko (b. l. 5). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu, asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. nuo jo laikymo netinkamomis kalinimo sÄ lygomis Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje, Å iaulių TI, Alytaus PN ir Marijampolės PN pradžios, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys turi bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas sprendžia ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1090/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė argumentų, įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio 12 d. atlyginimo ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl Å¡ios priežasties Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio 12 d. atmetama kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad į laikotarpį, kuriam taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, patenka visas pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės pataisos namuose bei Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje laikotarpis. Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į žalos atlyginimÄ nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Ginčo laikotarpiu atskirais periodais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių TI ir Alytaus PN.Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos.

Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).IÅ¡ N. Z. asmens bylos dosje matyti, kad ginčo laikotarpiu jo atžvilgiu buvo įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas 2013-08-06 nuosprendis, o nuo 2014-12-23 – ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nuosprendis (b.l.104), jis Alytaus pataisos namuose atliko jam nuosprendžiais paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, t.y. ginčo laikotarpiu jis buvo nuteistasis, o į Å iaulių TI buvo perkeliamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, Å¡io kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas).Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes laikomi nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso (X skyriaus (laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos) Å¡eÅ¡tojo skirsnio (specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos)) 99 straipsnio 2 dalis (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija), galiojusi iki 2015-09-01, nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015 Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui: ,,<...> susiraÅ¡inėjimas – tai viena iÅ¡ galimybių turėti privatų gyvenimÄ ; jeigu nuteistiesiems draudžiama susiraÅ¡inėti, iÅ¡ jų taip pat atimama galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su kitais asmenimis; nuteistųjų, kurie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas galėtų bÅ«ti laikomas resocializacijos elementu, ypač tais atvejais, kai laisvėje nesama asmenų, su kuriais nuteistasis galėtų susiraÅ¡inėti; resocializacijos tikslas nėra apriboti nuteistųjų tarpusavio ryÅ¡ius, jeigu Å¡ie ryÅ¡iai nekelia grėsmės bausmių vykdymo tikslams; susiraÅ¡inėjimo kontrolė laikoma pakankamai veiksminga priemone visuomenei apsaugoti nuo nusikaltimų, jeigu tarp visuomenės saugumo ir bÅ«tinybės nuteistuosius reintegruoti į visuomenę iÅ¡laikoma pagrįsta pusiausvyra; asmens teisės bÅ«tų apribotos mažesniu mastu, jeigu pagal teisinį reguliavimÄ bÅ«tų galima įvertinti nuteistojo susiraÅ¡inėjimo poveikį visuomenės saugumui, laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai, taip pat tai, ar susiraÅ¡inėjimu nebÅ«tų pažeisti bausmės vykdymo tikslai, ir jeigu kiekviena konkreti situacija ir aplinkybės galėtų bÅ«ti vertinamos individualiai. <...> byloje ginčytas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo įtvirtintas nuteistųjų tarpusavio susiraÅ¡inėjimo draudimas neindividualizuotas pagal įstatymų nustatytus kriterijus, nebuvo socialiniu požiÅ«riu bÅ«tinas, nes visuomenės saugumui užtikrinti galėjo bÅ«ti numatytos Å¡velnesnės priemonės, mažiau ribojančios asmens teisę į privatų gyvenimÄ â€œ.PareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu jis siekė susiraÅ¡inėti su kitais įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, taip pat nenurodė jokių konkrečių su pareiÅ¡kėju kokiais nors asmeniniais ryÅ¡iais susijusių asmenų, kuriems jis bÅ«tų norėjęs raÅ¡yti.

Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad jis laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo įstaigai bÅ«tų pateikęs iÅ¡siuntimui, o Å¡ios įstaigos bÅ«tų nepriėmusios ir jam bÅ«tų grÄ Å¾inusios kitam laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui raÅ¡ytus laiÅ¡kus, t.y. nėra jokių duomenų, kad Å¡ios įstaigos bÅ«tų sukliudžiusios pareiÅ¡kėjui pasinaudoti susiraÅ¡inėjimo galimybe su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl draudimo susiraÅ¡inėti ir palaikyti asmeninius ryÅ¡ius yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobÅ«džio aplinkybėmis.

Todėl tokie abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis ir pareiÅ¡kėjas laikytinas neįvykdžiusiu pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu Å iaulių TI bei Alytaus PN ir jų pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų aukščiau nurodytų institucijų ir jų pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalÄ nekyla. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ Â yra nepagrįstas ir atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo N. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų ir Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                       Irena Varžinskienė