2ea96cfa-177f-4f74-9da5-b0d4d797084c · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-9142-1103/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04090-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 16 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Domantei Kavaliauskei, dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, suinteresuotam asmeniui L.

R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui K. C., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims L. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei Daivai Sabaliauskienei.

Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K. pareiÅ¡kėjos sutuoktinis J. K. iÅ¡ karto priėmė savo motinos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos paliktÄ visÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. K. mirties liko palikimas – įvairus kilnojamas bei nekilnojamas turtas, tame tarpe: 500/1550 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); pinigai (2 000 litų), 2 auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, didelė medžiotojo statula; įvairÅ«s namų apyvokos reikmenys (Å¡aldytuvas, televizorius ir kt.). Kito turto nebuvo. Palikėja testamento nesudarė. Pagal įstatymÄ teisę paveldėti turėjo pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai, t. y. velionės vaikas J.

K.. J. K. iÅ¡ karto po palikėjos mirties jos palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti ir šį turtÄ valdė bei naudojo kaip savo. PaveldėtÄ turtÄ gerino, prižiÅ«rėjo, o Å¡aldytuvÄ ir televizorių, kai Å¡ie moraliai paseno, utilizavo. Tik jis sprendė, kÄ su priimtu nurodytu turtu daryti, kaip jį valdyti ir kaip jį naudoti. Minėtas turtas nebuvo paliktas likimo valiai, naudojamas ir valdomas jis buvo aktyviais veiksmais. Palikimo palikėjos vaikui J. K. nebuvo motyvų atsisakyti priimti palikimÄ ar palikėjai priklausančio turto nepriimti.

Su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ pas palikimo atsiradimo vietos notarÄ J. K. nesikreipė, nes nežinojo tai esant reikalinga, nes turtÄ jis ir taip buvo faktiÅ¡kai priėmęs ir jį valdė kaip savo. Dėl Å¡ios priežasties paveldėjimo teisės liudijimas jam iÅ¡duotas nebuvo. Ä® J. K. palikimÄ paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas niekam nėra, po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta. Dėl palikimo jokio ginčo su kitais asmenimis nebuvo, o paveldėtÄ turtÄ po palikėjos mirties J.

K. iki pat savo mirties valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi bei disponavo juo kaip savo. (Duomenys neskelbtini) J. K. mirė. J. K. palikimÄ priėmė įstatyminiai įpėdiniai – pareiÅ¡kėja L. K. ir palikėjo bei pareiÅ¡kėjos dukra L. R..

3. PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad J. K. yra jos vyras, o J. K. vyro mama. J. K. prieÅ¡ iÅ¡važiuodama gyventi į Utenoje esantį pensionatÄ paliko sÅ«nui J. K. pasaugoti daiktus iki kada jai jų prireiks. Palikti daiktai: didelė medžiotojo statula, du auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, fotoaparatas, 2000 Lt pinigų suma. Buvo dar paliktas Å¡aldytuvas ir televizorius, bet jie buvo labai seni, todėl juos utilizavo. Dėl žemės sklypo J. K. gavo sprendimÄ dėl teisių atkÅ«rimo, tačiau jokių dokumentų daugiau jis nesitvarkė, manydamas, kad sklypas jau yra jo, nes kaip paveldėtojas paveldi jį automatiÅ¡kai.

Teisės į žemę buvo atkurtos praėjus maždaug vieneriems metams po J. K. mirties. J. K. su matininku važiavo matuoti žemės sklypo, kadangi jis yra to sklypo bendrasavininkas. Vėliau jis važiavo pasirašyti dokumentų dėl žemės sklypo, sutikdamas, jog bendrasavininkas parduotų savo žemės sklypo dalį. Visi šie įvykiai vyko praėjus porai metų po J. K. mirties. Šiuo metu žemė yra dirbama, už tai negaunant atlygio. Palikimo J. K. nesitvarkė, nes manė, jog nėra būtinybės tai padaryti, kadangi jis yra žemės savininkas, o ir parduoti žemės sklypo nesiruošė.

Po vyro mirties uošvienės du auksiniai žiedai, grandinėlė, fotoaparatas, medžiotojo skulptūra atiteko jai.

4. PareiÅ¡kėjos atstovas Rolandas VaitekÅ«nas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos vyras J. K. buvo Å¡eimos galva, visas namų Å«kis, ypatingai dėl jo mamos palikimo buvo tik jo atsakomybė ir pareiÅ¡kėja nesidomėjo Å¡iais reikalais. J. K. visus Å¡iuos reikalus tvarkė savarankiÅ¡kai, vienas. Ä® notarÄ dėl palikimo priėmimo J. K. nesikreipė, kadangi buvo įsitikinęs turintis teisę priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti ir kad nereikia daugiau jokių dokumentų tvarkytis.

Pažymėtina, jog tuo metu kai mirė J. K., (duomenys neskelbtini), tai dienai paveldimo registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, buvo tik J. K. teisė atkurti nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Å i procedÅ«ra buvo įgyvendinama, o kreiptis ir praÅ¡yti pas notarÄ iÅ¡duoti liudijimÄ , kad priėmė auksinius žiedus, auksinę grandinėlę, pinigus, medžiotojo statulÄ nebuvo teisinio reikalingumo ar bÅ«tinybės. 1998 m. balandžio 8 d. priimtas sprendimas Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo ir šį sprendimÄ gavo J.

K.. J. K. buvo įsitikinęs, jog jis yra vienintelis įpėdinis, jokio ginčo su kitais asmenimis dėl paveldėto turto nėra buvę. PaveldėtÄ Å¾emę naudojo, valdė ir disponavo kaip savininkas, nemanė ir nežinojo esant reikalingumui kreiptis į notarÄ su atitinkamu pareiÅ¡kimu ar atliekant kitus veiksmus. Ne tik J. K. laikė save paveldėto turto savininku, bet ir galimai kiti žemės sklypo bendraturčiai jį laikė paveldėto sklypo savininku, kadangi kai buvo matuojamos sklypo dalys, jis buvo kviečiamas atvykti dalyvauti matavimuose, taip pat 2010 m. liepos 15 d. sklypo bendraturčiui norint parduoti savo sklypo dalį, J.

K. turėjo atvykti ir pasiraÅ¡yti, jog sutinka, kad bÅ«tų parduota bendraturčio žemės sklypo dalis. Tai įrodo, kad J. K. tikrai laikė save paveldėto turto savininku, turtÄ naudojo, valdė, manė turintis teisę disponuoti tuo turtu.

5. Suinteresuotas asmuo L. R. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su pareiÅ¡kimu ir patvirtinanti jame nurodytas aplinkybes. PrieÅ¡taravimų nereiÅ¡kia. Kokia buvo močiutės J. K. valia dėl turimo turto pasakyti negali, kadangi su močiute nebendravo. J. K. palikimÄ paveldėjo jos tėtis.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, jog dėl palikimo priėmimo fakto faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti nustatymo neprieÅ¡taraus, teismui nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja turėtų pateikti papildomų įrodymų, dėl kokių priežasčių J. K. palikimo nesitvarkė per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

8. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Duomenų ar sklypas yra dirbamas ir prižiÅ«rimas, kas paveldėjo ir kas dirba žemę, neturi. Jei sklypas yra apleistas, neprižiÅ«rimas, jie ieÅ¡ko savininkų, tačiau jeigu dirbama žemė, sklypas neapleistas, nei savininkų, nei kas dirba žemę nėra ieÅ¡koma. Minėtas sklypas, kaip neprižiÅ«rimas, nėra žinomas. PareiÅ¡kimÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

9. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų J. K. ir J. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins, kad J. K. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

10. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė pateiktame atsiliepime nurodė, kad Utenos rajono 4-ojo notaro biuro veikla prasidėjo 2006 m. balandžio 6 d., todėl jokių duomenų apie J. K. sudarytus testamentus, palikimo priėmimÄ ar atsisakymÄ nuo jo neturi. PrieÅ¡taravimų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nėra.

11. Liudytoja D. O. Å . teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pareiÅ¡kėjos sesuo. Jai yra žinoma, kad J. K. turi žemės sklypÄ , kuris yra gautas iÅ¡ mamos J. K. palikimo. Ne kartÄ J. K. sakė tvarkytis žemės sklypo dokumentus, tačiau jis atsakydavo, jog paliktÄ turtÄ jis jau paveldėjo. Apie žemę su J. K. kalbėdavo, jis sakė, kad turi 5 hektarus žemės, pats Å¡ios žemės nedirbdavo. Be žemės sklypo dar paveldėjo juvelyrinius dirbinius, statulÄ , lyg ir vazas. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas.

12. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos sutuoktinis J. K. priėmė motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Kitokia tvarka pareiÅ¡kėja negali gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Å is faktas turi pareiÅ¡kėjai juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso pareiÅ¡kėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik Å¡iuo bÅ«du galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visÄ vyro turtÄ , o ne tik jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

13. Nustatyta, kad palikėja J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymÄ pirmos eilės įpėdiniais yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemesnių eilių įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m.

CK 573 straipsnio 2 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 3, 5 dalys).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

15. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. K. yra J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), žmona. J. K. yra J. K. sÅ«nus (b. l. 15). J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po jos mirties liko 500/1550 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); pinigai (2 000 litų), 2 auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, didelė medžiotojo statula; įvairÅ«s namų apyvokos reikmenys (Å¡aldytuvas, televizorius ir kt.). Kito turto nėra. J. K. iÅ¡ karto po palikėjos mirties palikėjos paliktÄ turtÄ valdė bei naudojo kaip savo, tuo tikslu šį turtÄ prižiÅ«rėjo, o Å¡aldytuvÄ bei televizorių, kai Å¡ie moraliai paseno, utilizavo.

J. K. priėmęs palikimÄ , turtÄ valdė ir jį naudojo kaip savo. BÅ«tent jam buvo įteiktas 1998 m. balandžio 8 d. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, tik jis sprendė, kÄ su po motinos mirties likusiu turtu daryti, kaip jį valdyti ir kaip jį naudoti. Jis šį žemės sklypÄ leido dirbti kitiems asmenims, negaunant už tai atlygio. J. K. dalyvavo žemės sklypo matavimuose, esant poreikiui, pasiraÅ¡ydavo kaip žemės sklypo savininkas.

16. Utenos rajono 1-ojo notaro biuro pateikta informacija patvirtina, kad po palikėjos J. K. mirties į notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo liudijimas neiÅ¡duotas. Duomenų apie palikėjos sudarytus testamentus nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

17. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. po motinos J. K. mirties priėmė jos palikimÄ , disponavo jos turėtomis santaupomis, jam likusiais motinos asmeniniais daiktais bei namų apyvokos reikmenimis. Tokiu bÅ«du J. K. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po motinos J. K. mirties likusį turtÄ .

18. Pažymėtina, kad nėra leidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

19. Å io fakto nustatymas turi pareiÅ¡kėjai juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso pareiÅ¡kėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik Å¡iuo bÅ«du galima įgyvendinti jos teisę paveldėti palikėjo turtÄ pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

20. PareiÅ¡kėjos argumentams, kad po palikėjos J. K. mirties J. K. priėmė jos palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savo, neprieÅ¡tarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ , Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, iÅ¡reiÅ¡kęs institucijos pozicijÄ ir teismo posėdžio metu. Suinteresuotas asmuo L. R. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjos reikalavimais sutiko, prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė. Liudytojos D. O. Å . parodymai teismo posėžio metu sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis.

21. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K., bÅ«damas pirmos eilės įstatyminiu palikėjos įpėdiniu, po savo motinos J. K. mirties faktiÅ¡kai pradėjo paliktÄ mirusiosios turtÄ valdyti, rÅ«pinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiÅ«rėjo. Duomenų apie tai, kad J. K. bÅ«tų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimÄ , byloje nėra. Todėl darytina iÅ¡vada, kad J. K. aptartu bÅ«du priėmė po savo motinos J. K. mirties atsiradusį palikimÄ . Bylos duomenimis, nustačius nurodytÄ faktÄ , jokių kitų asmenų interesai nebÅ«tų suvaržyti. Visų Å¡ių duomenų pakanka praÅ¡omam juridiniam faktui nustatyti pareiÅ¡kėjos atžvilgiu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

22. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistinos 17,92 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5662). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Monika Mockutė