2ea91282-0c03-48a2-b367-6f0bb752b7fc · TelÅ¡ių apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-2-1048/2021

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00161-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1;

16.9.3; 21.10.3; 21.10.4

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 6 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Danguolei Kučkienei, Gintarei Numsėdienei,

dalyvaujant (miÅ¡riu bÅ«du) skundÄ padavusiam asmeniui L. K., jo atstovui advokatei Daivai BalčiÅ«nienei,

nutarimÄ priėmusios institucijos – TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovams Lorenui BalčiÅ«nui, Margaritai Kazlauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo L. K. skundÄ dėl ne teismo tvarka TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimto nutarimo panaikinimo, administracinės teisenos nutraukimo.

Teismas

nustatė:

L. K. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės 2020-08-27 priimtu nutarimu Nr. 51-ANR_N-752-2020 administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2020-08-05, 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklÄ Nr. 148 ir jį apgadino. Tokiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamu nutarimu L. K. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusižengimÄ paskirta 11 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K., atstovaujamas advokatės Daivos BalčiÅ«nienės, pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o: panaikinti TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK 2020-08-27 priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-752-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ L. K. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog nutarimas neatitinka nustatytos formos, jame nėra jokių bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nėra jokių motyvų dėl atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimo apie įvykio priežastį, kitas byloje nustatytas aplinkybes.

L. K. kaltu dėl KET 127 punkto pažeidimo pripažintas remiantis tik prielaidomis. L. K. nuo kelio nuvažiavo ne todėl, kad nepasirinko saugaus greičio ir, pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, o todėl, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu leistinu ir saugiu greičiu, esant puikioms važiavimo sÄ lygoms, jam iÅ¡ deÅ¡inėje pusėje esančio Å¡alutinio kelio į pagrindinį, prieÅ¡ pat jo vairuojamÄ automobilį iÅ¡važiavo automobilis „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

BÅ«tent dėl tos priežasties L. K. buvo priverstas staiga stabdyti ir, vengdamas tiesioginio susidÅ«rimo, sukti kairėn, ko pasekoje ir nuvažiavo nuo kelio. L. K. iÅ¡ karto po įvykio paaiÅ¡kino, kad jis važiavo apie 85 km h/greičiu, matė Å¡alutiniu keliu jam iÅ¡ deÅ¡inės atvažiuojantį automobilį su įjungtu oranžinės spalvos Å¡vyturėliu, automobilis nesustojo prie STOP linijos ir darė sukimo į kairę manevrÄ iÅ¡važiuodamas į pagrindinį keliÄ â€“ L. K. važiavimo juostÄ .

Stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo, L. K. stabdė, suko kairėn, automobilis pradėjo slysti, tapo nevaldomas ir nuslydo nuo kelio. L. K. nematė momento, kada iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiavęs automobilis buvo atitrauktas atgal, tačiau automobilis buvo atitrauktas atgal, nes prieÅ¡ L. K. pradedant stabdyti, buvo 0,5–1 m įvažiavęs į jo eismo juostÄ . Å alutiniu keliu važiavusio automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. E. neigė iÅ¡važiavęs į pagrindinį keliÄ ir paaiÅ¡kino, jog sustojo prie STOP ženklo, apsižvalgė, pradėjo judėti link pagrindinio kelio, privažiavęs pagrindinį keliÄ pamatė, kad iÅ¡ kairės pusės atvažiuoja dideliu greičiu automobilis ir sustabdė savo automobilį, atvažiuojantis automobilis staigiai ėmė stabdyti, pradėjo slysti į prieÅ¡ingÄ kelio pusę.

Pažymėjo, kad automobilyje „Mitsubishi L200“ yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau jo vairuotojas M. E. neapklaustas apie tai, kodėl nėra įvykio vaizdo įraÅ¡o, be to, tyrimo metu nebuvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens praÅ¡ymas iÅ¡sireikalauti iÅ¡ automobilio „Mitsubishi L200“ savininko (Latvijos įmonės) automobilio vaizdo registratoriaus padarytÄ vaizdo įraÅ¡Ä arba nepateikimo priežastis ir registratoriaus naudojimo tvarkÄ . Institucija net minimaliai netyrė L.

K. nurodytų aplinkybių, kad automobilis „Mitsubishi L200“ buvo iÅ¡važiavęs į pagrindinį keliÄ , sudarė jam kliÅ«tį ir sukėlė avarinę situacijÄ . Netrukus po įvykio privažiavę policijos pareigÅ«nai įvykio aplinkybių nefiksavo, nesiaiÅ¡kino, nepatikrino automobilio „Mitsubishi L200“ vaizdo registratoriaus, o eismo įvykį fiksavę pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko praėjus apie pusantros valandos, kas sudarė galimybę automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojui nuslėpti vaizdo registratoriaus atminties kortelę.

L. K. važiavimo sÄ lygos įvykio metu buvo geros: lygus, asfaltuotas, sausas kelias, giedra, matomumui niekas nekliudė. Ä®vykio vietoje leistinas greitis – 90 km/h, byloje nėra jokių duomenų, kad toks greitis bÅ«tų buvęs nesaugus ar bÅ«tų virÅ¡ytas. L. K. važiavo iÅ¡ M. į (duomenys neskelbtini), kur gyvena, įvykio vietos sankryÅ¾Ä turėjo pravažiuoti tiesiai pagrindiniu keliu (prieÅ¡ sankryÅ¾Ä yra KET 1 priedo 109 ženklas „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“ (Prie pagrindinio kelio iÅ¡ deÅ¡inės pusės prisijungia Å¡alutinis kelias), taigi jam neturėjo bÅ«ti jokių priežasčių stabdyti.

IÅ¡ įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Mitsubishi L200“ stovi ne tik pravažiavęs „Stop“ linijÄ , bet ir kirtęs savo kelio menamÄ aÅ¡inę linijÄ . Eismo įvykio vietoje nebuvo matuojamas matomumas iÅ¡ automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos automobiliui stovint prie „Stop“ linijos, tačiau ir pagal fotonuotraukas akivaizdu, kad matomumas į kairę pusę, iÅ¡ kurios atvažiavo L. K., yra geras – apie 500 m.

Taigi, automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojui nebuvo jokių kliūčių pastebėti prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjantį jo vairuojamÄ automobilį, o tokiu atveju vairuotojas negalėjo kirsti „Stop“ linijos ir iÅ¡važiuoti į pagrindinį keliÄ . Tokia automobilio padėtis duoda pagrindo spręsti, kad automobilio vairuotojas arba dėl neatidumo nepamatė pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančio automobilio, arba tikėjosi spėti prieÅ¡ jį pasukti j kairę, ir taip sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui.

TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK, atstovaujamas Veiklos skyriaus virÅ¡ininko Renato Kenstavičiaus, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad 2020-08-05, apie 17 val. 30 min. kraÅ¡to kelyje (duomenys neskelbtini) L. K., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs staigiai stabdyti nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kur kliudė kelio ženklÄ Nr. 148 ir jį apgadino.

Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Netrukus po eismo įvykio, iÅ¡ tarnybos namo vykstantys policijos pareigÅ«nai sustojo eismo įvykio vietoje įsitikinti, ar eismo dalyviams nereikalinga neatidėliotina medicininė pagalba. Kadangi sužeistų asmenų nebuvo, pareigÅ«nai įvertino automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtį, ar automobilis nėra kirtęs kelių susikirtimo linijos, bei vairuotojo M.

E. kelis kartus pasiteiravo, ar automobilis nebuvo patrauktas. M. E. policijos pareigÅ«nams tvirtino automobilio nejudinęs ir netraukęs. Kaip nurodyta atsiliepime, surinktais įrodymais nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi“ nėra kirtęs kelių susikirtimo linijos, t. y. nėra įvažiavęs į pagrindinį keliÄ . M. E. savo paaiÅ¡kinime nurodė sustojęs prie kelio ženklo „STOP“, apsižvalgęs ir pradėjęs važiuoti. Kelių eismo taisyklėse nėra reglamentuota, kiek laiko asmuo turi stovėti prie „STOP“ ženklo ar kelio linijos.

Kaip paaiÅ¡kinime nurodė M. E., dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį jis pastebėjo tik privažiavęs kelių sankirtÄ ir savo vairuojamÄ automobilį sustabdė, kad duotų keliÄ pagrindiniu keliu atvažiuojančiai transporto priemonei, tačiau atvažiuojančio automobilio vairuotojas, klaidingai įvertinęs situacijÄ , ėmė staigiai stabdyti, susuko vairÄ Ä¯ kairę ir, automobiliui tapus nevaldomam, nuvažiavo nuo kelio, bei apgadino kelio ženklÄ . Ta aplinkybė, kad automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas, ruoÅ¡damasis posÅ«kiui į kairę pusę, kirto menamÄ aÅ¡inę linijÄ , nebuvo priežastinis ryÅ¡ys eismo įvykiui kilti.

Be to, eismo įvykio vietoje „Mitsubishi“ automobilio staigaus stabdymo žymių nenustatyta. Faktinių duomenų, kad M. E. patraukė savo automobilį atgal, byloje nėra. Pažymėta, jog įforminant eismo įvykio medžiagÄ buvo nubraižytas eismo įvykio vietos schemos juodraÅ¡tis, kurį pasirašė abiejų transporto priemonių valdytojai, L. K. jokių prieÅ¡taravimų ar pastabų neužrašė, su eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti, kad automobilis „Mitsubishi“ nėra iÅ¡važiavęs į pagrindinį keliÄ , sutiko.

Pažymėjo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog vaizdo registratoriaus kortelės eismo įvykio metu nebuvo, todėl iš užsienio valstybės įmonės išsireikalauti vidaus tvarkos dokumentų kopijas yra perteklinis.

L. K. atstovė advokatė Daiva BalčiÅ«nienė teismo posėdžio metu skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Nurodė, jog byloje atliktos eismo įvykio ekspertizės metu buvo pateikta iÅ¡vada, kad L. K. automobilis, tikėtina, važiavo 79 km/h greičiu. Artėdamas prie sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), tikėtina, nusukdamas į kairę automobilis prarado tiesialinijinį važiavimo stabilumÄ , slydo į priekį ir į kairę, link kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį.

Nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę, priekine dalimi kliudė kelio ženklÄ Nr. 148. Eismo įvykio ekspertizė patvirtina skundo argumentÄ , kad L. K. nuo kelio nuvažiavo ne todėl, kad nepasirinko saugaus greičio ir, pradėjęs stabdyti, nesuvaldė automobilio. Tuo pačiu paneigiama institucijos nutarime nurodytos aplinkybės, nes greitis esamomis sÄ lygomis buvo visiÅ¡kai saugus ir L. K. automobilio nestabdė. Taigi, ne automobilio stabdymas buvo automobilio nuvažiavimo priežastis.

Ekspertizės iÅ¡vada, kad L. K., važiuodamas pasirinktu greičiu savo eismo juosta ir nekeisdamas važiavimo krypties, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti nuvažiavimo nuo kelio važiuojamosios dalies bei atsitrenkimo į kelio ženklÄ Nr. 148, reiÅ¡kia, kad L. K. pagrindiniu keliu važiavo nepažeisdamas jokių kelių eismo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje faktiÅ¡kai nustatyta, kad L. K. staiga pakeitė važiavimo kryptį sukdamas į kairę, tačiau institucija įvykio tinkamai neiÅ¡tyrė ir nesurinko objektyvių duomenų apie priežastis, o bÅ«tent, dėl ko L.

K. pakeitė važiavimo kryptį. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo parodymus, kad L. K. važiavo dideliu greičiu, staiga ėmė stabdyti, pradėjo slysti į prieÅ¡ingÄ kelio pusę, kuriais institucija vadovavosi apkaltindama L. K., taip pat paneigė teismo ekspertizės aktas. Atstovės teigimu, L. K. iÅ¡kart po eismo įvykio nurodė priežastis, kodėl jis buvo priverstas sukti kairėn ir nuvažiavo nuo kelio, t. y. dėl to, kad į pagrindinį keliÄ iÅ¡važiavo automobilis „Mitsubishi“ ir vėliau jis buvo atitrauktas atgal.

Bylos medžiagoje, eismo įvykio vietos apžiūroje ir fotonuotraukose yra užfiksuota, kad automobilis „Mitsubishi“ nestovi nei prie STOP ženklo, nei prie STOP linijos, o stovi visiškai ant pagrindinio kelio krašto, kas patvirtina L. K. parodymus. Tačiau institucija šių aplinkybių iš viso netyrė, elgėsi visiškai aplaidžiai. Automobilyje „Mitsubishi“ buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau nebuvo išsiaiškinta, kodėl pareigūnams nepateikta jo atminties kortelė, o apsiribota tik tuo, kad vairuotojas pasakė, jog jos nėra.

Akivaizdu, kad automobilio vairuotojui buvo visiÅ¡kai nenaudinga pateikta vaizdo registratoriaus įraÅ¡Ä . Institucija su automobilio savininku – Latvijos įmone visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, ar vaizdo registratoriaus kortelė galėjo bÅ«ti iÅ¡imta, nors institucijai dar 2019-08-12 buvo pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes. Institucija, turėdama pareigÄ iÅ¡tirti įvykio aplinkybes, visiÅ¡kai to nedarė. Automobilis „Mitsubishi“ privalėjo sustoti prie STOP linijos, atlikti matavimai patvirtina, kad matomumas Å¡ioje įvykio vietoje yra puikus (iki 300 metrų), todėl akivaizdu, kad vairuotojas turėjo matyti atvažiuojantį L.

K. automobilį. Å io liudytojo pateikta versija, neva L. K. automobilis pasidarė nebevaldomas važiuojant per tiltelį, taip pat visiÅ¡kai nepagrįsta ir paneigta atlikus papildomÄ eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ . Nenustatyta jokių priežasčių, kodėl per tiltelį važiuojantis automobilis taptų nevaldomas. Akivaizdu, kad automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas sÄ moningai stengiasi klaidinti teismÄ , kaip klaidino ir policijos pareigÅ«nus, teikdamas paaiÅ¡kinimÄ . Automobilio „Mitsubishi“ padėtis suteikia pagrindÄ spręsti, kad jo vairuotojas arba dėl neatidumo nepamatė pagrindiniu keliu prie sankryžos atvažiuojančio L.

K. vairuojamo automobilio, arba tikėjosi spėti prieÅ¡ jį pasukti į kairę ir taip sudarė kliÅ«tį pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui bei sukėlė avarinę situacijÄ . Tik L. K. reakcijos dėka, atstovės nuomone, neįvyko automobilių susidÅ«rimas, galėjęs pasibaigti ir žmonių sužalojimu. Å iuo atveju eismo įvykio kaltininkÄ svarbu nustatyti ne tik dėl sugadinto kelio ženklo, bet ir dėl sugadinto L. K. vairuoto automobilio. Esant teismo ekspertizės iÅ¡vadai, jeigu Å¡ioje situacijoje M.

E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi“ įvažiavo į pagrindinį keliÄ , sudarydamas kliÅ«tį automobilio LEXUS judėjimui, tokiu atveju vairuotojo M. E. veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , yra pagrindas tęsti Å¡io eismo įvykio tyrimÄ . Remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis atstovė prašė tenkinti skundÄ , panaikinti institucijos 2020-08-27 nutarimÄ , administracinę teisenÄ L. K. atžvilgiu nutraukti ir bylÄ perduoti institucijai dėl M. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn už padarytÄ KET pažeidimÄ ir sukeltÄ eismo įvykį.

Teismo posėdyje L. K. skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad minėtÄ dienÄ važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), apie 85 km/h greičiu ir sankryžoje nuo Å iaulių pusės, t. y. Å¡alutiniu keliu, pamatė gana dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį su įjungtais oranžiniais Å¡vyturėliais. Automobilis nesustojo savo kelio važiuojamojoje dalyje prie STOP ženklo ir linijos ir, sukdamas kairėn, t. y. A. kryptimi, iÅ¡važiavo į jo kelio važiuojamÄ jÄ dalį.

Stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo jis nuspaudė stabdžių pedalÄ , susuko savo vairuojamo automobilio vairÄ kairėn, automobilis slydo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklÄ ir atsidÅ«rė griovy. Tarp jo vairuojamo ir kito automobilio galėjo bÅ«ti likę apie 20-30 m atstumas, kai jis pastebėjo kitÄ vairuotojÄ pravažiavus STOP ženklÄ ir linijÄ nesustojus ir agresyviai sukant į kairę, tuomet ir pradėjęs stabdyti. Nors Å¡alutiniu keliu atvažiuojantį automobilį prie sankryžos su pagrindiniu keliu matė jau iÅ¡ toli – likus apie 50-60 m iki sankryžos, tačiau galvojo, kad Å¡is prie STOP ženklo ir linijos sustos, bei praleis pagrindiniu keliu atvažiuojantį jo vairuojamÄ automobilį.

Tačiau automobiliui nesustojus ir apie 0,5 m iÅ¡važiavus į jo kelio važiuojamÄ jÄ juostÄ , jis savo vairuojamÄ LEXUS pradėjo staigiai stabdyti ir susuko vairÄ kairėn, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Minėtame kelio ruože esantis tiltelis per upelį nei jo vairuojamo LEXUS važiavimo, nei antrojo vairuotojo matomumo niekaip neįtakojo, nes tiltelis nėra aukÅ¡tas. Jo automobiliui atsidÅ«rus griovy, jis pro Å¡io langus kelio ruožo nebematė, todėl nežino, kÄ tuo metu darė kito automobilio vairuotojas.

Pats pirmiausiai įsitikino, ar eismo įvykio metu nesusižalojo, tuomet automobilyje susirado telefonÄ (nes visi daiktai automobilyje buvo iÅ¡mėtyti), telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį, praėjus apie 10 minučių (po M. E. parodymų patikslino, jog galėjo praeiti mažiau minučių, tačiau tikrai tai nebuvo sekundės), jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo savo apgadintÄ automobilį, sugadintÄ kelio ženklÄ ir tuomet pažiÅ«rėjo į kitÄ automobilį.

Kitas automobilis tuomet stovėjo kelių sankirtoje neiÅ¡lindęs į jo važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Kito automobilio vairuotojas prie jo priėjo tuomet, kai jis (K.) jau stovėjo ant kelio, bei rusiÅ¡kai pasiteiravo, ar jam viskas gerai. Po to kito automobilio vairuotojas nuėjo laukti į savo automobilį. Praėjus kelioms minutėms, sustojo kelios pakeliui važiavusios maÅ¡inos, kurių vairuotojai teiravosi, ar jam viskas gerai, ar pagalba nereikalinga. Jis Å¡alikelėje atsisėdo ant žolės, paskambino tėčiui ir laukė atvykstant policijos.

Dar po kelių minučių (gal po 15) sustojo taip pat pakeliui važiavę pareigÅ«nai – vienas uniformuotas policijos pareigÅ«nas, kitas buvo apsirengęs įprastai. IÅ¡lipę pareigÅ«nai pasiteiravo apie įvykio aplinkybes, ar vairuotojai blaivÅ«s, nufotografavo abiejų vairuotojų pažymėjimus, patikrino kitus dokumentus, dar kartÄ pranešė apie eismo įvykį ir po kelių minučių iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, pasakę laukti kitų policijos pareigÅ«nų. Kito pareigÅ«nų ekipažo laukė apie valandÄ , gal ir ilgiau, per tÄ laikÄ vilkiku atvažiavo ir jo tėtis, pasiruošęs po eismo įvykio pargabenti apgadintÄ LEXUS automobilį.

VisÄ tÄ laikÄ kito automobilio vairuotojas sėdėjo savo automobilyje. Atvykęs kitas dviejų pareigÅ«nų ekipažas patikrino vairuotojų dokumentus, pasitikslino dėl girtumo ir klausinėjo įvykio aplinkybių, fotografavo įvykio vietÄ , atlikę iÅ¡matavimus nubraižė schemÄ . Jis ranka braižytos schemos nelabai supratęs, matęs schemos juodraÅ¡tyje nurodytÄ visureigio pozicijÄ ties sankryža, t. y. neįvažiavusio į jÄ . Jis sakęs pareigÅ«nams, jog su tuo nesutinka, tačiau nežinojo galintis schemoje nepasiraÅ¡yti, nes jo niekas neinformavo, todėl jÄ ir pasirašė.

Taip pat jis susipažino ir su vėliau nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Pažymėjo, kad kito automobilio vairuotojas patraukti automobilį atgal galėjo tuomet, kai jis (K.) po eismo įvykio apie 10 minučių sėdėjo savo automobilyje.

Teismo posėdyje nutarimÄ ne teismo tvarka priėmusios institucijos – TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK atstovė Margarita Kazlauskienė prašė skundo netenkinti ir palikti priimtÄ nutarimÄ nepakeistÄ , kadangi tiek byloje pateikti duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti visi įrodymai leidžia pagrįstai teigti L. K. padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ . Vadovaujantis byloje pateiktomis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, automobilio LEXUS vairuotojas, važiuodamas pasirinktu greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Be to, byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad M. E. savo automobiliu kirto kelių sankryÅ¾Ä , iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ ar savo vairuotÄ automobilį atstÅ«mė po eismo įvykio. Tokie L. K. parodymai, atstovės nuomone, vertintini kaip asmens ginybinė pozicija, siekiant iÅ¡ draudimo bendrovės prisiteisti patirtÄ Å¾alÄ už sugadintÄ automobilį. Be to, į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai eismo įvykio vietos schemÄ nubraižė praėjus apie valandai po įvykusio eismo įvykio. Per šį laikotarpį L. K. turėjo pakankamai laiko atsigauti nuo patirto Å¡oko. Schemoje „Mitsubishi“ automobilis pažymėtas stovintis neįvažiavęs į sankryÅ¾Ä , L. K. su schema sutiko ir jÄ pasirašė. Atstovės teigimu, kaip ir nurodyta teismo ekspertizės akte, L. K. bÅ«tų iÅ¡vengęs eismo įvykio, jeigu nebÅ«tų keitęs važiavimo krypties ir pats pasukęs vairo į kairę pusę.

Teismo posėdyje liudytojas Rolandas Karalius parodė, kad tikslios datos nepamena, tai galėjo bÅ«ti 2020 metų vasaros pabaiga arba rudens pradžia, tikėtina po 17 valandos, kai po darbo policijos komisariate su kolega Ričardu Ribikausku tarnybiniu automobiliu “Skoda Octavia“ važiavo namo iÅ¡ N. A. į Å .. Pakeliui į namus, ties posÅ«kiu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), sankryžoje pamatė griovyje buvusį automobilį, Å¡alia jo ant žemės sėdėjusį jaunÄ vyrÄ , bei sankryžoje stovėjusį visureigį, greta kurio stovėjo vyresnio amžiaus vyriÅ¡kis. Sustoję įvykio vietoje vairuotojų pasiteiravo, ar Å¡iems nereikia kokios nors pagalbos, bei pasiteiravo, kas nutiko. IÅ¡ pradžių pasiteiravo griovyje buvusio automobilio vairuotojo, ar jam nereikia pagalbos, Å¡is atrodė truputį sutrikęs, tačiau atsakinėjo adekvačiai ir pasakė jau kažkam paskambinęs ir, kad pagalbos jam nereikia. Minėtas jaunuolis tiesiog paaiÅ¡kino, kad stabdė, nuvažiavo nuo kelio į griovį ar kažkaip panaÅ¡iai. Tiksliau jaunojo vairuotojo paaiÅ¡kinimų neprisimenantis. Tuomet su kolega priėjo prie kito vairuotojo, kurio taip pat apsiteiravo, ar nereikalinga pagalba. Su vairuotoju bendravo rusiÅ¡kai, kadangi Å¡is buvo galimai užsienietis. Ä® klausimÄ , kas nutiko, Å¡is atsakė, kad jaunas vairuotojas nuvažiavo nuo kelio. Paskambinus budėtojams, buvo patvirtinta, jog pareigÅ«nai į eismo įvykį atvyks ne anksčiau kaip po valandos. Apie tai buvo informuoti vairuotojai ir jiems paaiÅ¡kinta, jog negalima pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir patraukti automobilių. Parodė, kad džipas stovėjo savo eismo juostoje, nebuvo iÅ¡važiavęs į sankryÅ¾Ä . Paklaustas džipo vairuotojas, ar po eismo įvykio nepatraukė automobilio, jis patvirtino, kad ne. Neprisimena tiksliai, ar džipo vairuotojas buvo pravažiavęs STOP linijÄ . Patvirtino, kad sustojus prie STOP linijos, matomumas į abi puses yra labai geras. Negalėjo pasakyti, ar saulė galėjo apsunkti matomumÄ ar visureigio automobilio statramstis.

Teismo posėdyje liudytojas Ričardas Ribikauskas parodė, kad minėtÄ dienÄ su Akmenės rajono policijos komisariato virÅ¡ininku Rolandu Karaliumi po darbo N. A. važiavo į Å .. Kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, o kitas automobilis stovėjo sankryžoje. Abu su kolega sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir vairuotojų pasiteiravo, ar nereikalinga medikų pagalba. Vairuotojams medikų pagalbos nereikėjo, o detalesnės informacijos vairuotojų teiravosi komisariato virÅ¡ininkas, kuris netrukus apie įvykį pranešė ir policijos budėtojui. Su vairuotojais bendravo virÅ¡ininkas Rolandas Karalius, pats tuo metu tik buvo netoliese. Ä® griovį nuvažiavusio automobilio vairuotojas buvo greta savo automobilio, Å¡is minėjo, kad į įvykio vietÄ lyg ir atvažiuoja jo tėvas. Visureigis įvykio vietoje Å¡alutiniame kelyje stovėjo neiÅ¡važiavęs į pagrindinį keliÄ , t. y. neįvažiavęs į sankryÅ¾Ä . Ar jis stovėjo pravažiavęs STOP ženklÄ ir STOP juostÄ , liudytojas pasakyti negalėjo. Jis neprisimena, kÄ tiksliai apie minėtÄ eismo įvykį pasakojo tiek visureigio vairuotojas, tiek ir kito automobilio jaunasis vairuotojas. Ar saulė Å¡vietė, nepamena.

Teismo posėdyje liudytojas ArÅ«nas BalčiÅ«nas parodė, kad minėto eismo įvykio dienos nepamena, tÄ kart dirbo su kolege, vyresniÄ ja tyrėja Silva Å imulioniene, tÄ dien buvo gauta daug praneÅ¡imų apie įvykius, o vakare pagal praneÅ¡imÄ nuvyko į eismo įvykio vietÄ . Nuvykę pamatė įvykio vietoje vienÄ automobilį, nuvažiavusį nuo kelio ir pavirtusį Å¡onu griovyje, buvo nulenktas ir kelio ženklas, o kitas automobilis stovėjo ties sankryža, Å¡alutiniame kelyje, neiÅ¡važiavęs į sankryÅ¾Ä .

Pirmiausia kalbino virtusio automobilio vairuotojÄ , kurio paklausė, ar nereikalinga medikų pagalba. Vairuotojui atsakius neigiamai, jo pasiteirauta apie eismo įvykio aplinkybes. Minėto LEXUS automobilio vairuotojas paaiÅ¡kino važiavęs (duomenys neskelbtini). Pamatęs Å¡alutiniu keliu sankryžos link artėjantį kitÄ automobilį, kuris galėjo įvažiuoti ar įvažiavo (tiksliai liudytojas nepamena) į pagrindinį keliÄ , pradėjo stabdyti, automobilį sumėtė ir jis slysdamas nuvažiavo nuo kelio.

Be to, LEXUS vairuotojas nurodė, kad jis nesutinka, jog jis kaltas, jis kalbėjo su advokate, kuri jam sakiusi nesutikti, jog jis kaltas, kaltino džipo vairuotojÄ , kuris iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ . Su džipo vairuotoju bendravo rusiÅ¡kai. Visureigio vairuotojas (Latvijos pilietis) paaiÅ¡kino iÅ¡ Å iaulių važiavęs namo, privažiavęs prie minėtos sankryžos sustojo ir pamatė iÅ¡ kairės, pagrindiniu keliu jau nuo tiltelio skersai parčiuožiantį LEXUS automobilį, kuris nuvažiavo nuo kelio ir sustojo.

Po to jis iÅ¡lipo ir nuėjo pažiÅ«rėti, ar griovyje esančiam vairuotojui viskas gerai. Džipo vairuotojas patvirtino, kad po eismo įvykio automobilio nejudino, nors jaunasis vairuotojas jį kaltinęs, jog buvo iÅ¡lindęs į pagrindinį keliÄ . Ä®vykio vietoje buvo apklausti žmonės, apžiÅ«rėta įvykio vieta, atlikti matavimai, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, įforminta eismo įvykio medžiaga. Jis asmeniÅ¡kai braižęs tiek juodraÅ¡tinę, tiek galutinę eismo įvykio vietos schemÄ .

IÅ¡ visų įvykio vietoje surinktų duomenų, visureigio vairuotojo kaltės įrodymų dėl Å¡io eismo įvykio nebuvo. Liudytojas nurodė neprisimenantis, ar visureigio vairuotojas buvo pravažiavęs STOP ženklÄ ar STOP linijÄ , tačiau Å¡ie duomenys yra užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje. Liudytojas nurodė įdėmiai patikrinęs, ar visureigis stovėjo iÅ¡važiavęs į sankryÅ¾Ä iÅ¡ savo Å¡alutinio kelio, tačiau Å¡is stovėjo į sankryžos pagrindinį keliÄ neiÅ¡važiavęs, nebuvo ir jokių minėto automobilio paliktų stabdymo žymių.

Liudytojas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas reikalavimas sustoti prie STOP linijos, tačiau po to privažiuoti iki pagrindinio kelio nedraudžiama. Ä®vyko vietoje buvo patikrinta, ar visureigio salone yra vaizdo registratorius. Patikrinus visureigį nustatyta, kad salone yra įrengtas galinio vaizdo veidrodėlis, kuriame integruotas vaizdo registratorius. Paklaustas, ar vaizdo registratorius veikia, visureigio vairuotojas paaiÅ¡kino, kad tai tik galinio vaizdo kamera. Nuėmus minėtÄ veidrodėlį, atminties kortelė nerasta, jos ten nebuvo.

Veidrodėlis buvo visas apdulkėjęs, ant jo nebuvo jokių lietimo žymių, todėl abejotina, kad kortelė galėjo būti išimta. Tuo metu, kai buvo atvažiavęs, saulė džipo vairuotojui švietė iš kairės, o LEXUS vairuotojui – iš nugaros.

Teismo posėdyje liudytoja Silva Å imulionienė parodė, kad vasarÄ , tikslios dienos ir valandos nepamena, bet buvo saulėtos dienos pavakarys, ji dirbo ekipaže su kolega, vyresniuoju tyrėju ArÅ«nu BalčiÅ«nu, kai gavo praneÅ¡imÄ vykti į eismo įvykio vietÄ . Atvykus nustatyta, jog įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini). Kelio kairėje pusėje buvo matyti nuo kelio nuvažiavęs vienas automobilis, o kitoje kelio pusėje stovėjo visureigis. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio visų pirmÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, ar vairuotojams nereikia medikų pagalbos. Ji iÅ¡ minėto įvykio prisimenanti tik tiek, kad įvykio vietoje užfiksavo visas aplinkybes, padėjo kolegai iÅ¡matuoti atstumus įvykio vietoje, o liudytojų parodymų ar kitų Å¡io įvykio aplinkybių paaiÅ¡kino neprisimenanti dėl įvykių gausos ir didelio laiko tarpo, praėjusio nuo minėto įvykio. Kiek pamena, visureigio vairuotojas buvo Latvijos pilietis, su kuriuo bendrauta rusų ir lietuvių kalba, vertėjo jis nereikalavo. Jos kolega apžiÅ«rėjo džipÄ dėl jame galimo vaizdo registratoriaus, bet jo nerado.

Teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjai S. K., apklaustas liudytojas – Latvijos Respublikos pilietis M. E.. Liudytojas parodė, jog tÄ dienÄ darbovietei priklausančiu tarnybiniu automobiliu – pilkos spalvos visureigiu „Mitsubishi L200“ važiavo iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini) (Latvijoje) ir minėtame kelyje sustojo prie STOP linijos. Iki tol važiavo apie 90 km/h greičiu. Sustojęs prie STOP linijos apsidairė, tačiau jokių atvažiuojančių automobilių tuo metu nematė, kelias buvo tuščias.

TÄ dien matomumas buvo geras, giedra diena ir matomumas į kairę pusę galėjo bÅ«ti apie 100-200 m, tiksliau pasakyti negali. TÄ dien Å¡vietusi saulė jo matomumui netrukdė. Tuomet jis pradėjo judėti, pavažiavo gal 1-2 metrus, tik tada pamatė iÅ¡ kairės atvažiuojantį automobilį. Tuo momentu, kai pamatė minėtÄ automobilį, Å¡is dar važiavo tiesiai ir nebuvo privažiavęs tiltelio. Jis savo automobilį sustabdė ties kelių sankryža, kad praleistų atvažiuojantį automobilį ir daugiau nebejudėjo.

Matė, kaip važiuodamas per tiltelį, esantį apie 80-100 m atstumu nuo sankryžos, minėtas pilkos spalvos automobilis kilstelėjo virÅ¡un ir pradėjo slysti, pasisuko Å¡onu, galimai dėl kelio defekto tame ruože ar didelio važiavimo greičio. Kol atvažiavo iki jo stovėjimo vietos, minėtas pilkos spalvos automobilis jau buvo pasisukęs apie 90 laipsnių kampu, t. y. automobilio galu į jo sustojusį automobilį, kliudė kelio ženklÄ , dar apsisuko ir nulėkė į griovį, kuriame atsidÅ«rė priekiu į liudytojo automobilį.

Tai pamatęs jis įjungė savo tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius saugumo sumetimais, o iki tol važiavo iÅ¡jungtais Å¡vyturėliais, pats iÅ¡kart iÅ¡Å¡oko iÅ¡ savo automobilio ir nubėgo prie nukentėjusiojo. Nuo minėto įvykio iki jis pribėgo prie nukentėjusiojo praėjo gal 10-20 sekundžių. Pribėgęs pamatė sudaužytÄ automobilį ir jo vairuotojÄ iÅ¡tiktÄ Å¡oko, Å¡is net drebėjo. Jam pribėgus, automobilio vairuotojas jau atsipeikėjo ir bandė pats iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio.

Tuo metu kito vairuotojo paklausė, ar jam viskas gerai. Vairuotojas atsakė, kad jam viskas gerai. Liudytojo nuomone, nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairuotojas iškart po eismo įvykio, sėdėdamas savo automobilyje, kuris buvo griovyje, negalėjo matyti ant kelio stovėjusio jo automobilio padėties. Netrukus, t. y. praėjus gal pusei mintutės nuo to momento, kai jis padėjo LEXUS automobilio vairuotojui išlipti, prie jų privažiavo atsitiktinis policijos pareigūnas, tuo metu važiavęs pro šalį.

Liudytojas paaiÅ¡kino tuo momentu buvęs prie nukentėjusio automobilio vairuotojo. Minėtas pareigÅ«nas paklausė abiejų vairuotojų, ar nereikalinga medikų pagalba, į kÄ abu atsakė, kad pagalbos nereikia, apžiÅ«rėjo abu automobilius, antrojo automobilio vairuotojas tuo metu sėdėjo griovyje. Tam pareigÅ«nui nukentėjusio automobilio vairuotojas nieko neaiÅ¡kino apie įvykį, nes atrodė iÅ¡tiktas Å¡oko. Minėtas pareigÅ«nas pasakė jiems laukti kito atvykstančio policijos ekipažo, todėl jie ir laukė.

Per 2 valandas, kol atvyko kitas pareigÅ«nų ekipažas, jis su nukentėjusio automobilio vairuotoju nesikalbėjo, nes Å¡is nei angliÅ¡kai, nei rusiÅ¡kai nekalbėjo. Atvykę kito ekipažo du pareigÅ«nai iÅ¡matavo atstumus tarp automobilių, kito automobilio stabdymo keliÄ . Kelyje buvo tik vienos to automobilio pusės stabdymo žymės, nes kita automobilio pusė lyg nestabdė, bent jau stabdymo pėdsakų nebuvo. Liudytojas paaiÅ¡kino nukentėjusio automobilio vairuotojo parodymų pareigÅ«nams negirdėjęs, tačiau įtarė, kad į įvykio vietÄ atvykus ir nukentėjusio automobilio vairuotojo draugams, giminaičiams, kurių buvo gal 4-5 žmonės, minėtas vairuotojas dėl eismo įvykio apkaltino jį.

Liudytojas paaiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams apklausiamas davęs analogiÅ¡kus parodymus kaip ir dabar teismo posėdyje. Policijos pareigÅ«nai teiravosi, ar jo automobilyje yra vaizdo registratorius ir jis paaiÅ¡kino, kad jo automobilyje jis buvo, tačiau neveikė, nes nebuvo atminties kortelės. Tarnybiniame automobilyje įrengta galinio vaizdo kamera buvo jo asmeninė, nepriklausanti jo darbovietei. MinėtÄ galinio vaizdo kamerÄ naudojo vairuodamas tarnybinį automobilį atbuline eiga, kadangi automobilis yra didelių gabaritų, ji automobilyje buvo įrengta apie 1 mėnesį laiko, kaip vaizdo registratoriaus funkcijos niekada neatliko, atminties kortelės nėra įgijęs ir jos niekada nedėjo, jÄ pirko ir naudojo kaip galinio vaizdo kamerÄ .

Kaip parodė liudytojas, minėtame įrenginyje nebuvo vaizdo registratoriaus, dar įvykio vietoje tuo įsitikino policijos pareigÅ«nai, kurie jo automobilyje nuėmė tÄ galinio vaizdo kamerÄ , nusinešė į savo tarnybinį automobilį, bandė patikrinti, tačiau nieko nepavyko. Policijos pareigÅ«nui duotame paaiÅ¡kinime nurodęs, kad LEXUS vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė dėl minėto automobilio ilgo stabdymo kelio – net 100 m, nes tuo metu jam atrodė, kad minėtas automobilis net apsivers.

Pažymėjo, kad jo automobilis važiavo be įjungtų švyturėlių, juos įjungė tik įvykus eismo įvykiui. Pirmieji policijos pareigūnai atvažiavo praėjus maždaug 15 sekundžių po įvykio, tuo metu liudytojas buvo pribėgęs prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, iš automobilio išlipo pats, iš karto sustojo ir pirmieji policijos pareigūnai. Liudytojas mano, kad jo matomumui saulė netrukdė, prie Stop linijos sustojęs atvažiuojančio automobilio pagrindiniu nematė tikriausiai dėl pagrindiniu keliu važiavusio automobilio didelio greičio.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo AB „Kelių priežiūra“ atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei.

Skundžiamu nutarimu L. K. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ . ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, iÅ¡skyrus ANK numatytuosius. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad L. K. nubaustas už tai, kad 2020-08-05, 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklÄ Nr. 148 ir jį apgadino, tokiais veiksmais L. K. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad KET 127 punkte įtvirtinti reikalavimai, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Ä®rodinėjant L. K. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ tyrimÄ atlikusi ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija pateikė Å¡iuos surinktus raÅ¡ytinius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolÄ ; L. K. paaiÅ¡kinimÄ ; M. E. paaiÅ¡kinimÄ ; transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ ; eismo įvykio vietos schemÄ ir fotonuotraukas; TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvos Å imulionienės tarnybinį praneÅ¡imÄ . Teisminio nagrinėjimo metu buvo papildomai surinkti Å¡ie įrodymai: atlikta eismo įvykio ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas; pateikta papildomų matavimų eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, iÅ¡klausyti L. K. paaiÅ¡kinimai, liudytojų paaiÅ¡kinimai.

IÅ¡ L. K. 2020-08-06 paaiÅ¡kinimo matyti, kad L. K. su nustatytu pažeidimu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad 2020-08-05, apie 17 val. 20 min. jis važiavo (duomenys neskelbtini)automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo tėvui R. K.. Važiavimo greitis buvo apie 85 km/h. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), kelių sankryžoje su Å iaulių kryptimi, pamatė nuo Å iaulių pusės atvažiuojantį džipo tipo automobilį su įjungtu oranžinės spalvos Å¡vyturėliu. Automobilis prie STOP linijos nesustojo ir darė sukimo manevrÄ Ä¯ kairę. Kadangi džipo tipo automobilis buvo iÅ¡važiavęs į jo važiavimo juostÄ , todėl jis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pradėjo staigiai stabdyti, pasuko vairÄ Ä¯ kairę, automobilis pradėjo slysti, tapo nevaldomas, dėl ko atsitrenkė į kelio ženklÄ . L. K. manymu, kito automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir neįsitikino, kad jam nėra kliÅ«ties. Dėl patirto Å¡oko jis nepastebėjęs, ar kito automobilio vairuotojas patraukė savo transporto priemonę, tačiau, jo nuomone, vairuotojas savo automobilį atstÅ«mė atbulÄ , kadangi apie pusę metro ar metrÄ buvo iÅ¡važiavęs į jo važiavimo juostÄ (1 t., b. l. 12).

IÅ¡ M. E. 2020-08-05 paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis tÄ kart važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) ir privažiavęs sankryÅ¾Ä , sustojo prie STOP ženklo. Sustojęs apsižvalgė ir pradėjo judėti pagrindinio kelio link. Norėjo sukti kairėn ir (duomenys neskelbtini) važiuoti į namus. Privažiavęs pagrindinį keliÄ , pamatė nuo (duomenys neskelbtini)pusės, t. y. iÅ¡ kairės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Tuo tarpu pats jis, privažiavęs pagrindinį keliÄ , savo vairuojamÄ automobilį sustabdė ir pamatė, kad atvažiuojantis automobilis ėmė staigiai stabdyti ir pradėjo slysti į prieÅ¡ingÄ kelio pusę, po ko kliudė kelio ženklÄ , nuvažiavo nuo kelio ir apsisuko. Kaip paaiÅ¡kino M. E., jo vairuojamas automobilis su atvažiuojančiu automobiliu nekontaktavo ir apgadintas nebuvo (1 t., b. l. 13).

Iš 2020-08-05 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Lexus IS 220D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti jo techniniai defektai: sugadintas priekinis variklio dangtis, priekinis bamperis, priekiniai žibintai, dešinės pusės priekinis sparnas, prakiuręs radiatorius (1 t., b. l. 14).

IÅ¡ 2020-08-05 eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų (kurios pateiktos atspausdintos ir skaitmeniniu formatu kompaktinėje plokÅ¡telėje), matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Schemoje abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių iÅ¡sidėstymas įvykio vietoje: automobilio „Mitsubishi L200“ stovėjimo vieta užfiksuota sankryžos Å¡alutiniame kelyje, automobilis pravažiavęs STOP linijÄ ir stovintis visiÅ¡kai prie pagrindinio kelio, be to, kirtęs savo kelio aÅ¡inę linijÄ (pasisukęs į kairę pusę). Lexus IS 220D“ automobilis stovi prieÅ¡ais Å¡alia pagrindinio kelio (priekiu į pagrindinį keliÄ ). Fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis „Mitsubishi L200“ stovi Å¡alutiniame kelyje pravažiavęs STOP linijÄ , stovi visiÅ¡kai Å¡alia pagrindinio kelio, automobilis Lexus IS 220D“ nuvažiavęs nuo pagrindinio kelio, stovi priekiu į pagrindinį keliÄ . Byloje esančiame eismo įvykio vietos schemos juodraščio variante atspindėta identiÅ¡kos eismo įvykio aplinkybės, juodraščio variantÄ paraÅ¡ais patvirtino abu vairuotojai, jokių praÅ¡ymų ar pastebėjimų neužfiksuota (1 t., b. l. 15, 16, 19–28).

2020-08-06 nutarimu administracinio nusižengimo byloje AB „Kelių priežiūra“ Akmenės kelių tarnyba, atstovaujama A. Š., pripažinta nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio metu apgadinto kelio ženklo Nr. 148 (Eismo krypčių išsiskyrimas) (1 t., b. l. 17).

Iš 2020-08-27 Telšių AVPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvos Šimulionienės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-08-05, apie 17 val. 36 min. policijos registruojamų įvykių registre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie sankryžos posūkio į Šiaulius, pranešėjas automobiliu LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį MITSUBISHI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesutaria dėl kaltės. 2020-08-05, apie 17 val. 37 min.

TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK pareigÅ«nai, vykdami po tarnybos namo, pamatę eismo įvykį sustojo įsitikinti, ar visi eismo dalyviai saugÅ«s, ar nėra sunkiai nukentėjusiųjų, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba. Sustoję pareigÅ«nai įvertino automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtį, ar automobilis nėra įvažiavęs į LEXUS vairuotojo L. K. užimamÄ eismo juostÄ . Minėtas automobilis pilnai stovėjo savo eismo juostoje, taip pat automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojo – Latvijos Respublikos piliečio M.

E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasiteirauta, ar pastarasis po eismo įvykio patraukė vairuojamÄ automobilį, į kÄ Å¡is atsakė neigiamai, t. y. automobilio nejudinęs. Atsižvelgiant į tai, kad pagalba nebuvo reikalinga, eismo dalyviams nurodyta automobilių nejudinti ir laukti atvykstančio policijos ekipažo. Su kolega, TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK veiklos skyriaus vyresniuoju patruliu ArÅ«nu BalčiÅ«nu nubraižė eismo įvykio vietos schemos juodraÅ¡tį, ant kurio pasirašė abu eismo įvykio dalyviai.

Nė vienas iÅ¡ dalyvių nenurodė, kad su eismo įvykio schema nesutinka, buvo padarytos fotonuotraukos. Siekdami nustatyti eismo įvykio aplinkybes, automobilyje „Mitsubishi L200“ pastebėję vaizdo registratorių, gavę vairuotojo leidimÄ patikrino, ar jame yra atminties kortelė, tačiau jos nebuvo. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad vaizdo registratorių naudoja automobiliui parkuoti, nes Å¡is yra didesnių gabaritų, todėl yra funkcija galiniame vaizdo veidrodėlyje tiesiogiai stebėti galinės vaizdo kameros fiksuojamÄ vaizdÄ , kuris nėra įraÅ¡omas.

Iš „Mitsubishi“ vairuotojo M. E. buvo paimtas paaiškinimas (1 t., b. l. 42).

Be to, skundžiamo nutarimo nagrinėjimo teisme metu surinkti Å¡ie įrodymai: atlikta eismo įvykio ekspertizė, papildoma eismo įvykio vietos apžiÅ«ra, apklaustas skundÄ pateikęs L. K., liudytojai M. E., Rolandas Karalius, Ričardas Ribikauskas, Silva Å imulionienė, ArÅ«nas BalčiÅ«nas.

Pasirengimo teisme nagrinėti bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje metu tenkintas advokatės Daivos BalčiÅ«nienės praÅ¡ymas ir TelÅ¡ių apylinkės teismas 2020-10-05 raÅ¡tu įpareigojo automobilio „Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ â€“ (duomenys neskelbtini) pateikti minėto automobilio vaizdo registratoriumi 2020-08-05, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val. užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä (1 t., b. l. 48, 49). Atsakymas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) negautas, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020-12-08 nutartimi administracinio nusižengimo byloje paskirta eismo įvykio ekspertizė, jÄ pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriui (1 t., b. l. 80–82).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-12-18 ekspertizės akto Nr. 11Š-186 (20) išvados matyti:

1. Å io eismo įvykio mechanizmas buvo toks: L. K., vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, tikėtina, nemažesniu nei 79 km/h greičiu keliu (duomenys neskelbtini). Artėdamas link sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), automobilis „Lexus“, tikėtina, nusuktas į kairę, prarado tiesialinijinį važiavimo stabilumÄ , slydo į priekį ir į kairę link kelio važiuojamosios kairiojo kraÅ¡to, sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį. Nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę, priekine dalimi kliudė kelio ženklÄ Nr. 148, jį nulaužė, toliau judėdamas lanku nuo kelio sankasos bei palikdamas iÅ¡raustÄ pėdsakÄ , priekine dalimi daugiau jos apatine dalimi atsitrenkė į žolyno dangÄ ir, galinei daliai sukantis prieÅ¡ laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį, apsisukęs kelio iÅ¡ilgine kryptimi sustojo deÅ¡iniau iÅ¡rausto pėdsako padėties, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje.

2. Å ioje eismo situacijoje prieÅ¡ pat pėdsakų susidarymÄ automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, tikėtina, nemažesniu nei 79 km/h greičiu.

3. Å ioje eismo situacijoje automobilio „Lexus“ vairuotojas L. K., važiuodamas pasirinktu greičiu savo eismo juosta ir nekeisdamas važiavimo krypties, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti nuvažiavimo nuo kelio važiuojamosios dalies bei atsitrenkimo į kelio ženklÄ Nr. 148.

Jeigu Å¡ioje eismo situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi L200“, buvo įvažiavęs į pagrindinį keliÄ , sudarydamas kliÅ«tį automobilio „Lexus“ judėjimui, ir, automobiliui „Mitsubishi L200“ įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtÄ , L. K. vairuojamas automobilis „Lexus“, važiuodamas vairuotojo nurodytu 85 km/h greičiu, buvo neprivažiavęs transporto priemonių trajektorijų susikirtimo vietos didesniu nei 64,8 m atstumu, tokiu atveju automobilio „Lexus“ vairuotojas L. K. turėjo techninę galimybę, stabdydamas vairuojamÄ automobilį savo eismo juostoje, sustoti neprivažiavęs transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos.

4. Jeigu Å¡ioje eismo situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi L200“ įvažiavo į pagrindinį keliÄ , sudarydamas kliÅ«tį automobilio „Lexus“ judėjimui, tokiu atveju automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. E. veiksmai, - nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, važiuodamas Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Lexus“, artėjusiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

5. Klausimas, kokius Kelių eismo reikalavimus pažeidė vienas ir kitas vairuotojas, nėra eismo įvykių eksperto kompetencijoje, todėl nebuvo sprendžiamas.

6. Jeigu Å¡ioje eismo situacijoje M. E. vairuojamas automobilis „Mitsubishi L200“ įvažiavo į pagrindinį keliÄ , sudarydamas kliÅ«tį automobilio „Lexus“ judėjimui, tokiu atveju automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. E. veiksmai, - nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, važiuodamas Å¡alutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui „Lexus“, artėjusiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Å ioje eismo situacijoje automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. K., važiuodamas pasirinktu greičiu, tikėtina, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, kliudydamas kelio ženklÄ Nr. 148, ir techniniu požiÅ«riu tai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (1 t. , b. l. 86–92).

IÅ¡ TelÅ¡ių AVPK Akmenės r. PK 2021-04-08 papildomų matavimų eismo įvykio vietoje schemos su priedu (fotolentele, pateikta atspausdintu variantu ir skaitmeniniu formatu (kompaktinėje plokÅ¡telėje) matyti, kad eismo įvykio vietoje – kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuo Å . pusės iÅ¡matuotas matomumo atstumas ir nustatyta, kad: kelio matomumas į kairę, t. y. N. A. kryptimi, stovint ties kelio ženklu STOP, važiuojamojoje kelio dalyje, deÅ¡inėje eismo juostoje yra geras – apie 300 m ir daugiau (2 t., b. l. 16); kelio matomumas į kairę, t. y. N. A. kryptimi, stovint ties kelio ženklinimo STOP linija, važiuojamojoje kelio dalyje, deÅ¡inėje eismo juostoje yra geras – apie 300 m ir daugiau (2 t., b. l. 17); kelio atkarpa pagrindiniame kelyje, ties tilteliu per D. upę, užfiksavus vaizdÄ nuo Ž. pusės link N. A. ir nuo N. A. pusės link Ž., yra nelygi (2 t., b l. 18–19); schemoje užfiksuotas 59 m atstumas nuo pagrindinio ir Å¡alutinio kelių sankryžos iki tiltelio pagrindiniame kelyje, bei tiltelio ilgis – 17 m (2 t., b. l. 14). Papildomai institucijos atstovė Margarita Kazlauskienė paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamu atveju įvykio vietoje sudėtinga tiksliai nustatyti momentÄ , esant kokiam atstumui galima stovint Å¡alutiniame kelyje pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, tiek 2020-08-06 paaiÅ¡kinime, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jam važiuojant pagrindiniu keliu iÅ¡ Å¡alutinio kelio į jo važiuojamÄ pagrindinį keliÄ iÅ¡važiavo kitas automobilis, dėl ko jam siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo teko staigiai stabdyti automobilį ir pasukti vairÄ Ä¯ kairę, ko pasekoje jo vairuojamas automobilis nulėkė nuo kelio. Teismo posėdžio metu liudytojas ArÅ«nas BalčiÅ«nas patvirtino, jog po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams L. K. taip pat nurodė aplinkybes, jog L. K. savo kaltės nepripažino, nurodė aplinkybes, kad Å¡alutiniu keliu važiuojantis automobilis iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ , kuriuo važiavo L. K., dėl ko siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo jis stabdė automobilį, suko į kairę, automobilį sumėtė ir nuslydo nuo kelio. Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime formuluojant kaltinimÄ nurodyta aplinkybė, jog L. K., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu L. K. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ maksimalų važiavimo greitį, ekspertizės akto iÅ¡vada taip pat nepatvirtina, jog L. K. eismo įvykio metu virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų greitį. Tiek paties L. K. paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu važiavimo sÄ lygos buvo geros, t. y. buvo vasaros metas, Å¡viesus paros metas, oro sÄ lygos geros, giedra, asfalto danga gera. Pažymėtina, kad L. K. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, kuriame leistinas maksimalus greitis 90 km/h, o kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, jog L. K. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ maksimalų greitį. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad L. K. turėjo teisę važiuoti nevirÅ¡ydamas maksimalaus leistino greičio, turėjo pagrįstÄ teisę tikėtis, jog Å¡alutiniu keliu transporto priemones vairuojantys asmenys laikysis KET reikalavimų.

IÅ¡ byloje pateiktos eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti, kad Å¡alutiniame kelyje, kuriuo važiavo „Mitsubishi L200“, prieÅ¡ susikirtimÄ su pagrindiniu keliu, kuriuo važiavo L. K. vairuojamas automobilis „Lexus“, yra STOP ženklas, o toliau nuo jo link pagrindinio kelio yra ant kelio nubrėžta „Stop“ linija. IÅ¡ eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio automobilis „Mitsubishi L200“ stovi prie pat pagrindinio kelio, automobilis pasisukęs į kairę pusę kertant Å¡alutinio kelio menamÄ aÅ¡inę linijÄ .

Teismas pažymi, kad KET 1 priede ženklas STOP (204) draudžia važiuoti nesustojus prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , o jeigu jos nėra – prieÅ¡ kelio ženklÄ ; vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Horizontalusis ženklinimas „Stop“ linija (1.11) rodo vietÄ , kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ M. E. 2020-08-05 (eismo įvykio dienÄ ) duoto paaiÅ¡kinimo matyti, kad M.

E. paaiÅ¡kino, jog jis buvo sustojęs ne prie „Stop“ linijos, bet prie „Stop“ ženklo, prie kurio apsižvalgė ir pradėjo judėti link pagrindinio kelio. Taigi, Å¡iuo atveju KET reikalaujant vairuotojui sustoti prie „Stop“ linijos, o M. E. nurodžius, jog jis sustojo prie „Stop“ ženklo, tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino ir netyrė Å¡ių aplinkybių. Be to, teismo posėdžio metu M. E. parodė jau kitas aplinkybes, t. y. nurodė, kad eismo įvykio dienÄ jis vairuodamas automobilį Å¡alutiniu keliu sustojo ne prie „Stop“ ženklo, tačiau prie „Stop“ linijos, prie kuruos sustojęs apsidairė ir pagrindiniu keliu jokių atvažiuojančių transporto priemonių jis nematė.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ tyrimÄ atlikusios institucijos pateiktų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų – papildomų matavimų eismo įvykio vietoje schemos ir fotolentelės, kelio matomumas sustojus prie Å¡alutiniame kelyje esančios „Stop“ linijos yra geras, matomumas į kairę pusę siekia 300 metrų. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į gerÄ matomumÄ , į tai, kad eismo įvykio metu pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis nevirÅ¡ijo leistino maksimalaus greičio, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių Å¡alutiniame kelyje M.

E., vairuodamas automobilį, sustojęs prie „Stop“ linijos, nepamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančio L. K. vairuojamo automobilio. Atmestinos M. E. nurodytos aplinkybės, jog L. K. atvažiuojančio automobilio galėjo nepamatyti dėl didelio greičio, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad L. K. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ maksimalų greitį. Å ios aplinkybės ir automobilio „Mitsubishi L200“ užfiksuota padėtis po eismo įvykio kelia pagrįstų abejonių, ar M. E. vairuojamas automobilis iÅ¡ viso buvo sustojęs prie „Stop“ linijos.

M. E. vairuojamam automobiliui nesustojus prie „Stop“ linijos, o tiesiogiai privažiavus prie pagrindinio kelio ir tik tuomet sustojus, tokiu būdu galėjo būti suklaidintas pagrindiniu keliu vairavęs automobilį L. K. dėl šalutiniu keliu M. E. vairuojamo automobilio tolimesnės judėjimo krypties. Be to, iš L. K. paaiškinimų, M. E. parodymų matyti, kad L. K. po eismo įvykio iki išlipant iš automobilio kelias minutes jame sėdėjo, dėl automobilio padėties griovyje (automobilio priekis buvo pakilęs į viršų) L.

K. per savo automobilio priekinį langÄ negalėjo matyti M. E. automobilio. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, neatmestina aplinkybė, jog M. E. galėjo nuslydus kitam automobiliui nuo kelio pavažiuoti automobiliu atgal.

Be to, kaip teigė pats L. K., jis kliÅ«tį, t. y iÅ¡važiavusį iÅ¡ Å¡alutinio kelio automobilį, pamatė likus 20-30 metrų iki kelių sankirtos. Å alutiniu keliu automobiliu važiavęs M. E. parodė, kad pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį sumėtė ant tiltelio, kuris pagal papildomų matavimų eismo įvykio vietoje schemÄ yra 59 metrų atstumu nuo kelių sankirtos. Å ie paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog L. K. automobilį pasuko kairiau ir automobilis pradėjo slysti likus mažiau kaip 64,8 m atstumu iki kelių sankirtos. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pateiktos eismo įvykio ekspertizės akto iÅ¡vados 3 punktÄ , L. K., važiuodamas vairuotojo nurodytu 85 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės stabdydamas automobilį savo eismo juostoje sustoti neprivažiavęs transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos. IÅ¡ L. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis pamatęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio į jo pagrindinį keliÄ iÅ¡važiavusį kitÄ automobilį, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ėmė automobilį stabdyti ir pasuko į kairę. Tačiau iÅ¡ eismo įvykio ekspertizės akto iÅ¡vados matyti, kad artėdamas link sankryžos, automobilis „Lexus“, tikėtina, nusuktas į kairę, prarado tiesialinijinį važiavimo stabilumÄ , slydo į priekį ir į kairę link kelio važiuojamosios kairiojo kraÅ¡to. Taigi, pagal ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , L. K. automobilis net nebuvo stabdomas, o tik pasuktas į kairę.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai.

Ä®vertinus byloje tiek bylos tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad Å¡ie įrodymai neleidžia padaryti neabejotinos iÅ¡vados, jog 2020-08-05, 17 val. 30 min. kelyje (duomenys neskelbtini) L. K., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje pradėjęs stabdyti nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog L. K. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir nėra pagrindo pripažinti, jog jis padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad su nagrinėjamu eismo įvykiu yra susijęs ne tik Å¡ioje byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo L. K., tačiau ir kitÄ automobilį vairavęs asmuo – M. E., siekiant sudaryti sÄ lygas iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

L. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 51-ANR_N-752-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus.

Teisėja Aušra Diržienė