2ea8fbfa-8633-41c5-9aa4-7596202db8aa · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-524-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05017-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.3.4.;1.3.3.6.;1.3.5.3.2.;1.3.5.3.16.1.;1.3.5.7.;3.3.1.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9626-945/2015 pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DJT“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2.026,15 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už komandiruotes, 379,05 Eur komandiruotėje patirtų iÅ¡laidų, susijusių su automobilio akumuliatorių įgijimu, atlyginimÄ , 32,01 Eur iÅ¡laidų už kelių mokestį, pripažinti neteisėtu atsakovės su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimÄ , priteisti ieÅ¡kovui vieno mėnesio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , panaikinti atsakovės direktorės 2014 m. spalio 22 d.

įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo komandiruotės. Nurodė, jog Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija 2015 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu darbo byloje Nr. APS-2-1469, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 404,18 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbo ginčų komisija be pagrindo konstatavo, jog ieÅ¡kovui darbdavys pagrįstai skaičiavo ir mokėjo 50 % sumažintus dienpinigius už komandiruotes. IeÅ¡kovo su atsakove 2014 m. spalio 14 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta 2015 m. sausio 29 d.

Atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo darbdavys nesumokėjo jam priklausiusių dienpinigių, remdamasis darbo sutarties priedu (b. l. 8, 47), kurio ieÅ¡kovas nepasirašė. Dėl dokumento klastojimo ieÅ¡kovas 2015 m. vasario 20 d. kreipėsi į policijÄ (b. l. 9-10, 108). IeÅ¡kovas nurodė, kad komandiruotės metu turėjo iÅ¡laidų, kurios jam nebuvo kompensuotos. Jo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ lemia aplinkybė, jog atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo praėjęs ilgesnis, nei trys mėnesiai, nuo sutarties sudarymo laikotarpis, todėl darbdavys nebeturėjo teisės pasinaudoti supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka remdamasis nepatenkinamais iÅ¡bandymo rezultatais.

Ä®sakymas dėl komandiruotės pripažintinas negaliojančiu, kadangi ieÅ¡kovas nebuvo su juo supažindintas, jame be pagrindo nustatytas sumažintas dienpinigių dydis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priimtÄ darbo byloje Nr. APS-2-1469, ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 48,90 Eur įsiskolinimÄ , 48,90 Eur (priskaitytina suma) už vėlavimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-11-09), po 2,33 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015-11-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 676 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Dėl darbo sutarties nutraukimoIeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teismas atmetė kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2015 m. sausio 29 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. ReikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pareiÅ¡kė 2015 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad pats ieÅ¡kovas teigė, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas jam tapo žinomu 2015 m. rugpjūčio 4 d. gavus Sodros pažymÄ .

Akivaizdu, jog nuo Å¡io dokumento gavimo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo 2015 m. rugsėjo 8 d. praėjo daugiau nei 1 mėnuo (DK 300 str. 1 d.). IÅ¡ Darbo ginčų komisijai pateiktos 2015 m. vasario 17 d. pažymos turinio teismas nustatė, jog darbdavys jau tuomet buvo paskaičiavęs kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, kas parodo, jog ieÅ¡kovas jau tuo metu disponavo dokumentais, kuriuose buvo nurodytas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo faktas. Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. teikdamas teismui ieÅ¡kinį jokių reikalavimų, susijusių su darbo sutarties nutraukimo teisėtumu, ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė, 2015 m. rugpjūčio 4 d., kuriÄ ieÅ¡kovas gavo Sodros pažymÄ , jo teiktame teismui praÅ¡yme dėl termino pateikti papildomÄ pozicijÄ pratęsimo taip pat nieko neužsimenama apie ketinimÄ ginčyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ .

Net ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovui įgijus teisę į antrinę teisinę pagalbÄ (b. l. 84), 2015 m. rugpjūčio 17 d. dar kartÄ teiktame praÅ¡yme dėl termino pozicijai pateikti pratęsimo (b. l.

83) nieko neužsiminta apie darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Net ir po ieÅ¡kovo nurodyto susitikimo su paskirtuoju advokatu 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateiktas procesinis dokumentas, kuriame pateikta pozicija dėl darbdavio atliktų su darbo santykiais susijusių sumų paskaičiavimo teisingumo, tačiau reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepareikÅ¡ta. Vėliau, 2015 m. rugsėjo 4 d., ieÅ¡kovas dėl neaiÅ¡kios priežasties pasirinko kitÄ atstovÄ ir sudarė su juo atstovavimo sutartį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikė 2015 m. rugsėjo 8 d.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas jau 2015 m. balandžio 18 d. įsidarbino kitoje darbovietėje, dirbo ten pilnÄ darbo dienÄ , vykdavo į ilgalaikes komandiruotes, t. y. aiÅ¡kiai žinojo, jog jo darbo santykiai su atsakove yra nutrÅ«kę. IeÅ¡kovui nebuvo jokių kliūčių kreiptis į SodrÄ dėl duomenų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo gavimo ir anksčiau. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, jog anksčiau ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nebuvo pareikÅ¡tas dėl pasyvaus paties ieÅ¡kovo požiÅ«rio į savo teisių, susijusių su atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumu, gynimÄ , dėl ko nėra pagrindo CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas, atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atitinkamam reikalavimui pareikÅ¡ti, ieÅ¡kovo argumentų dėl atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių papildomai nevertino, taip pat atmetė ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Dėl komandiruotės trukmės ir mokėtino dienpinigių už komandiruotę dydžio Teismas nurodė, kad ginčas dėl ieÅ¡kovui mokėtinų dienpinigių už komandiruotę dydžio tarp Å¡alių grindžiamas skirtingu susitarimo dėl mokėtinų dienpinigių dydžio vertinimu.

IeÅ¡kovas nurodė nesitaręs su darbdaviu dėl mažesnio, nei nustatyta teisės aktuose, dienpinigių dydžio, nesirašęs į bylÄ pateikto darbo sutarties priedo, kuriame nurodytas 50% sumažintas dienpinigių dydis, nebuvęs supažindintas su darbdavio įsakymu dėl komandiruotės, kuriame pakartotinai nurodomas sumažintas mokėtinų dienpinigių dydis, tuo tarpu darbdavys akcentavo, kad dienpinigiai buvo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti atsižvelgiant į Å¡alių susitarimÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos IÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 6.1 punkte numatyta galimybė mokėti mažesnius, nei teisės aktuose nustatyto dydžio, dienpinigius, sÄ lyga dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo turi bÅ«ti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant- darbo sutartyje.

Aplinkybę, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl sumažintų dienpinigių nustatymo, patvirtino tiek atsakovės atstovai, tiek ir liudytoju apklaustas D. Ž.. Nors ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie ikiteisminio tyrimo dėl jo paraÅ¡o darbo sutarties priede suklastojimo iniciavimÄ , tiek atsakovė pripažino, tiek ir liudytoju apklausiamas ieÅ¡kovo tėvas V. M. patvirtino, jog šį dokumentÄ pasirašė ne pats ieÅ¡kovas, bet kartu su juo darbinęsis ir su darbo santykių įforminimu susijusius dokumentus pasiraÅ¡inėjęs V.

M., todėl teismas vertino, jog ikiteisminio tyrimo eiga negali turėti jokios įtakos Å¡ios bylos rezultatui. Visų aplinkybių visuma teismui leido kaip labiausiai tikėtinÄ vertinti situacijÄ , jog Å¡alys buvo susitarę dėl sumažintų dienpinigių mokėjimo, todėl vien faktas, kad ieÅ¡kovo vardu darbo sutarties priedÄ pasirašė jo tėvas, teismo vertinimu, nepaneigia atitinkamo susitarimo galiojimo.Teismas sprendė, kad iÅ¡vada, jog Å¡alys buvo pasiekę susitarimÄ dėl 50% sumažintų dienpinigių mokėjimo, paneigia ieÅ¡kovo suinteresuotumÄ reikalavimo pripažinti neteisėtu 2014 m. spalio 22 d.

įsakymÄ dėl komandiruotės (b. l. 126) patenkinimu. Teismas pabrėžė, jog ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas atitinkamÄ reikalavimÄ , akcentavo bÅ«tent įsakymo dalį, kurioje numatyti sumažinti dienpinigiai. Kadangi įsakymo dalis dėl siuntimo į komandiruotę yra įvykdyta, teismas sprendė, kad jÄ naikinti nėra pagrindo. Be to teismas nurodė, kad darbdavys neginčijo aplinkybės, jog su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas nebuvo supažintinas, tačiau konstatavęs, kad dėl sumažintų dienpinigių buvo susitarta sudarant darbo sutartį, įsakymo dalį dėl sumažintų dienpinigių vertino kaip nurodymÄ buhalterei, kokio dydžio dienpinigiai turi bÅ«ti paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti.

Be to teismas pažymėjo, kad kaip ir reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atveju, aptariamÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nurodė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovas komandiruotėje iÅ¡buvo 60 dienų ir jam dienpinigiai paskaičiuoti taikant 50% sumažintus dienpinigius už komandiruotę į PrancÅ«zijÄ (195 Lt*60/2 = 5.850 Lt) (b. l. 119-120). IeÅ¡kovas dienpinigius skaičiavo už 66 dienas taikydamas dydį tos valstybės, kurioje atitinkamÄ dienÄ buvo (b. l. 89).

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo įsakymo turinio, komandiruotės pradžia ir pabaiga buvo susieta su darbo PrancÅ«zijoje pradžia ir pabaiga, neatsižvelgiant į bÅ«tinybę nuvykti į paskirtÄ jÄ vietÄ ir iÅ¡ jos grįžti. Pačios atsakovės teismui pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (b.l. 139-141) pirmÄ ja komandiruotės diena nurodoma 2014 m. spalio 22 d., o ne įsakyme numatytoji 2014 m. spalio 23 d., tuo tarpu paskutiniÄ ja diena nurodoma 2014 m. gruodžio 22 d., o ne įsakyme numatyta 2014 m. gruodžio 21 d.

Teismas pabrėžė, kad siekdamas, jog komandiruotės trukmė atitiktų numatytÄ jÄ Ä¯sakyme, darbdavys dirbtinai 2014 m. spalio 31 d. ir 2014 m. lapkričio 30 d. nežymėjo kaip dienų, praleistų komandiruotėje. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog nurodytomis dienomis komandiruotė nutrÅ«ko ir ieÅ¡kovas buvo grįžęs į LietuvÄ . Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas komandiruotėje praleido ne mažiau nei 62 dienas. Kartu pabrėžė, kad Å¡alių darbo sutartyje nurodoma darbo pradžios data - 2014 m. spalio 20 d.

Ä®vertinęs įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose tvarkÄ ir principus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog darbdavys neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog ieÅ¡kovo komandiruotė prasidėjo vėliau, nei paties ieÅ¡kovo nurodyta 2014 m. spalio 20 d. AnalogiÅ¡kai vertino ir situacijÄ , susijusę su komandiruotės pabaiga. Nurodė, kad nors darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje neužfiksavo, kad ieÅ¡kovas dirbo 2014 m. gruodžio 23-24 dienomis, iÅ¡ elektroninės darbuotojo darbo laiko apskaitos dokumento, pateikto su Darbo ginčų komisijos medžiaga, teismas nustatė, kad iÅ¡ komandiruotės ieÅ¡kovas grįžo bÅ«tent 2014 m. gruodžio 24 d., dėl ko padarėi iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo komandiruotė tęsėsi 65 dienas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir ieÅ¡kovo pateiktus skaičiavimus bei faktÄ , kad dienpinigiai ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mažinami per pusę, teismas sprendė, kad bendra mokėtina 6.384,25 Lt (12768,50/2) dienpinigių suma, kas yra 534,25 Lt (6.384,25 Lt – 5.850 Lt) arba 154,73 Eur daugiau, nei nurodė darbdavys.Dėl darbdavio mokėtinų ir iÅ¡mokėtų sumųTeismas nustatė, kad darbo sutartimi Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovui bus mokamas 1.035 Lt darbo užmokestis, kuris 2014 m. lapkričio 1 d. padidintas iki 1.350 Lt.

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, kiek faktiÅ¡kai darbuotojas dirbo. Atsakovė darbo užmokestį ieÅ¡kovui paskaičiavo pagal Å¡alių darbo sutartyje numatytÄ darbo laiko trukmę. Darbdavio tvirtinimu, ieÅ¡kovas 2015 m. spalio mėn. dirbo 10 dienų, už kÄ jam paskaičiuotas 130,33 Eur darbo užmokestis. Už lapkričio - gruodžio mėn. ieÅ¡kovui paskaičiuotas darbo sutartyje numatytas 390,99 Eur (1.350 Lt) darbo užmokestis, už sausį (dvideÅ¡imt darbo dienų iki atleidimo iÅ¡ darbo iÅ¡ bendro 21 darbo dienų atitinkamÄ mėnesį skaičiaus) - 372,38 Eur.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis darbo sutarties (b. l. 5) 5 punktu, įsakymu dėl suminės darbo laiko apskaitos (b. l. 118), kurių turinys atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse (toliau- Ypatumai) 11 punkto reikalavimus, ieÅ¡kovui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita su ne ilgesne nei 48 val. darbo laiko savaite. Ypatumų 10 punkte pateiktos „kito buvimo darbo vietoje laiko“ ir „mobilaus darbuotojo darbo laiko“ sÄ vokos atskleidžia, jog mobiliems darbuotojams, vairuojantiems komandomis, sėdėjimo (buvimo) Å¡alia vairuotojo arba miegamojoje vietoje laikas, kai transporto priemonė juda, laikomas kitu buvimo darbo vietoje laiku, kuris priskiriamas mobilaus darbuotojo darbo laikui.

Be to, Ypatumų 10 punkte taip pat nurodyta, jog nakties laikas atitinkamiems darbuotojams yra nuo 0 val. iki 7 val., 11.5 punkte akcentuojama, kad už darbÄ nakties laiku apmokama pagal DK 193 straipsnį. Pripažinęs, jog ieÅ¡kovo komandiruotė prasidėjo 2014 m. spalio 20 d., nesant tikslių duomenų, kiek konkrečiai kiekvienÄ dienÄ truko ieÅ¡kovo ir jo tėvo kelionė lengvuoju automobiliu į PrancÅ«zijÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog taikyti ilgesnę nei standartinė 8 val. per dienÄ darbo trukmę, nėra pagrindo.

Teismas sprendė, kad bendra ieÅ¡kovo darbo laiko trukmė (24 val. spalio 20-22 d. plius aptartam dokumente nurodytas bendras 382 val. 58 min. darbo laikas) sudaro 407 val. Darbdavys užfiksavo ieÅ¡kovÄ dirbus ir darbo užmokestį jam paskaičiavo už 557 val. (b. l. 123), t. y. 150 val. daugiau. Be to teismas nurodė, kad kaip matyti prie Darbo ginčų komisijos pateiktos medžiagos pridėtame dokumente 1.4 Vairuotojo klaidų ataskaita už pasirinktÄ periodÄ , ieÅ¡kovas netinkamai organizavo darbÄ , kas galėjo nulemti baudų darbdaviui skyrimÄ .

IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo gavęs nurodymus iÅ¡ darbdavio dirbti virÅ¡valandžius ar nakties laiku, pažeidinėti darbo laiko režimÄ . PrieÅ¡ingai, darbo sutarties priede Nr. 1 (b. l.

8) aiÅ¡kiai įtvirtinta darbuotojo pareiga laikytis nustatytų reikalavimų, ieÅ¡kovas neįrodinėjo informavęs darbdavį apie daromus pažeidimus, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad darbdaviui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo ir V. M. dirbamÄ laikÄ ir su tuo susijusius darbo laiko apskaitos duomenis. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio už virÅ¡valandžius ir darbÄ naktį jam priteisimo vertino kaip nepagrįstÄ .Kilus nesutarimui dėl to, ar ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta suma buvo padengtos visos jo patirtos iÅ¡laidos, teismas vertino darbdavio teismui pateiktÄ avanso apyskaitÄ (b. l. 128), kurioje nurodoma iÅ¡laidų suma - 1.064,44 Lt (308,28 Eur).

Kartu darbdavys pateikė buhalterinę pažymÄ (b. l. 132), kurioje nurodė iÅ¡ esmės sutinkantis su ieÅ¡kovo argumentu dėl netiksliai į apskaitÄ Ä¯traukto 2014 m. lapkričio 5 d. Ispanijos kelių mokesčių dydžio (b. l. 96-98) - vietoje 19,70 Eur įtraukta 0,30 Eur, kas sudaro 19,40 Eur skirtumÄ . Darbdavys taip pat nurodė, kad avanso apyskaitoje 2014 m. lapkričio 20 d. sÄ skaitÄ (b.l. 105-107) įtraukus į apskaitÄ taikant euro, o ne Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursÄ , gautas papildomas 5,22 Eur skirtumas, be to, netinkamai apskaityta 2014 m. lapkričio 7 d. iÅ¡laidų suma - vietoj 19,70 GBP įtraukta 30,30 GBP, dėl ko susidarė 10,60 Eur permoka.

Å ios pažymos pagrįstumo ieÅ¡kovas neginčijo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo argumentas, jog darbdavys privalo atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su Karalienės tilto kirtimu (b.l. 102-104), nėra paremtas jokiais buhalteriniais dokumentais. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonė faktiÅ¡kai važiavo per šį tiltÄ , jog jis patyrė kokias nors su tuo susijusias iÅ¡laidas. Kartu pabrėžė, jog juridinis asmuo į apskaitÄ gali įtraukti, o vėliau darbuotojui iÅ¡mokėti tik tokių iÅ¡laidų, kurie pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, atlyginimÄ .

Taip pat teismas ieÅ¡kovo pateiktus 2014 m. lapkričio 29 d. duomenis (b. l. 99-101), kuriais jis grindė 300 GBP iÅ¡laidas akumuliatoriaus įsigijimui, nelaikė patvirtinančius iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ praneÅ¡imo turinio, dokumentu tepatvirtintas prekių užsakymo faktas, kartu nurodant, kad prekės nebus iÅ¡siųstos, kol nebus gautas apmokėjimas. Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad užsakymas buvo įvykdytas, ir, juolab, kad kažkokį mokėjimÄ atliko ieÅ¡kovas, į bylÄ nepateikta.

Be to, nurodytame dokumente nėra padarytų atžymų, patvirtinančių faktinių prekių perdavimÄ , nėra aiÅ¡ki ir dokumento iÅ¡raÅ¡ymo data, t. y. dokumentas nėra iki galo užpildytas (vertintinas kaip juodraÅ¡tinis), jame teužfiksuotas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo (2014 m. lapkričio 29 d.) ir vėlesnio užsakymo sustabdymo iki apmokėjimo faktas. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad darbdavys privalo atlyginti ieÅ¡kovui 343,50 Eur (308,28 Eur + 19,40 Eur + 5,22 Eur - 10,60 Eur) ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų.IÅ¡ į bylÄ pateiktų mokėjimo dokumentų (b. l. 70-82) teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovui pervestas 409,50 Lt darbo užmokestis už spalio mėn., 2014 m. gruodžio 29 d. kasos iÅ¡laidų orderiu iÅ¡mokėtas 1.097,85 Lt darbo užmokestis už lapkritį, 2014 m. gruodžio 16, 20 ir 22 d. mokėjimo nurodymais pervesta bendra 3.750 Lt suma, iÅ¡ jos atėmus darbdavio nurodytÄ 1.097,85 Lt darbo užmokestį, mokėtinÄ V.

M., sudaro 2.652,15 Lt. Å i suma darbdavio įtraukta į avanso apyskaitÄ , kas lemia, jog ji nepriskirtina prie darbo užmokesčio. Be to, per bankÄ spalio 21 d. ieÅ¡kovui pervesta 150 Lt, spalio 23 d.- 500 Lt, lapkričio 7 d.- 1.000 Lt, lapkričio 25 d.- 400 Lt, lapkričio 27 d.- 1.000 Lt, lapkričio 28 d.- 1.300 Lt, gruodžio 9 d.- 200 Lt. Bendra ieÅ¡kovui avanso apyskaitos sudarymo dienÄ sumokėta suma, virÅ¡ijanti jam už spalio - lapkričio mėn. priskaičiuotÄ darbo užmokestį - 7.202,15 Lt. IeÅ¡kovui komandiruotės iÅ¡laidoms kompensuoti papildomai gruodžio 29 d. kasos iÅ¡laidų orderiu perduota 1.297,15 Lt.

IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus ieÅ¡kovui priklausantį 1.097,85 Lt darbo užmokestį už gruodžio mėn., gaunama 199,30 Lt suma (darbo užmokestis už sausio mėn. ieÅ¡kovui priteistas neginčijama Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi). Viso ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta darbo užmokestį virÅ¡ijanti suma sudaro 7.401,45 Lt (2.143,61 Eur). IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 343,50 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ , gaunama 1.800,11 Eur suma. Teismui konstatavus, kad darbdavys privalėjo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 6.384,25 Lt (1.849,01 Eur) dienpinigius, sprendė, kad gaunamas 48,90 Eur skirtumas priteistinas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Å iÄ aplinkybę teismas pripažino pagrindu Darbo ginčų komisijos sprendimui pakeisti.Dėl vėlavimo atsiskaityti teisinių pasekmiųVadovaudamasis CPK 417-418 straipsnių, DK 141 straipsnio 3 dalies kuriamu teisiniu reglamentavimu, pripažinęs, jog darbdavys laiku ir tinkamai neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu atleidžiant jį iÅ¡ darbo, teismas sprendė klausimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio ieÅ¡kovui už vėlavimo atsiskaityti laikÄ priteisimo.

IÅ¡ darbdavio pateiktos pažymos (b. l. 122) teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui už 2014 m. spalio - gruodžio mėnesiais dirbtas 50 dienų paskaičiuotas 3.150 Lt darbo užmokestis, kas sudaro 63 Lt (18,25 Eur) per dienÄ . Vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui 2015 m. esant lygiam 21 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646), ieÅ¡kovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 383,25 Eur.

Teismas pabrėžė, jog Å¡is dydis yra žymiai didesnis už Å¡iuo sprendimu konstatuotÄ Ä¯siskolinimo dydį, todėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui kaip pagrindu ėmė bÅ«tent 48,90 Eur dydį (2,33 Eur už vienÄ darbo dienÄ (48,90 Eur/21)). Nurodė, kad šį dydį taikant visam laikotarpiui gaunama 456,41 Eur (48,90 Eur * 9 + 2,33 Eur * 7 darbo dienos nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d.). Teismo vertinimu, tokio dydžio sankcijos darbdaviui taikymas laikytinas nepagrįstu tiek dėl to, jog ieÅ¡kovas jau bylos nagrinėjimo metu kelis kartus tikslino reikalavimus, du parengiamieji posėdžiai neįvyko dėl jo iÅ¡vykimo į komandiruotes, kas lėmė ilgÄ bylos nagrinėjimo trukmę, tiek dėl to, jog įsiskolinimo sumÄ nulėmė ne darbdavio vengimas atsiskaityti, bet skaičiavimo netikslumai, Darbo ginčų komisijos sprendimas taip pat galėjo suteikti darbdaviui lÅ«kestį, kad jo pozicija yra pagrįsta.

Nurodytas aplinkybes teismas pripažino kaip pagrindÄ vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti sumÄ už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo sumažinti iki vėluojamos atsiskaityti sumos dydžio - 48,90 Eur (priskaitytina suma). Taip pat sprendė, kad už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015-11-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui priteistina po 2,33 Eur (priskaitytina suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei.

Teismas vertino, kad tokios sankcijos parinkimas užtikrins abu DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus - taps kompensacija ieÅ¡kovui už laiku negautus pinigus ir kartu skatins atsakovę finansinius įsipareigojimus įvykdyti kiek įmanoma greičiau. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ taikyti 100 proc. dydžio dienpinigius už komandiruotes. Teismas sprendime remdamasis LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 patvirtintų IÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 6.1 punktu, nurodė, kad sÄ lyga dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo turi bÅ«ti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant - darbo sutartyje. Tačiau Å¡iuo atveju Å¡i sÄ lyga nebuvo įtvirtinta nei kolektyvinėje sutartyje (jos atsakovės įmonėje nėra), nei darbo sutartyje. 2014-10-14 tarp apelianto ir atsakovės sudarytoje Darbo sutartyje Nr. 77 nėra nurodoma sÄ lyga apie galimybę mokėti sumažintus komandiruotės dienpinigius.

Taip pat Å¡ios darbo sutarties 7 punkte nėra nuorodos apie kokius nors kitus papildomus susitarimus (iÅ¡skyrus visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį), taip pat nenurodomi jokie priedai prie darbo sutarties. Sutarties Priedo Nr. l apeliantas nepasirašė, su jame iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis supažindintas nebuvo. Byloje nėra jokių neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad šį priedÄ už apeliantÄ pasirašė apelianto tėvas. Atsakovės UAB „DJT“ direktorės įsakymas Dėl S. M. komandiruotės Nr. SM/10/22 iÅ¡leistas 2014-10-22, tai yra apeliantui realiai jau iÅ¡vykus į komandiruotę, ir ten bÅ«nant jau tris dienas.

Todėl apie komandiruotės dienpinigių sumažinimÄ jis negalėjo sužinoti iÅ¡ Å¡io įsakymo 5 punkto. Be to, atsakovė nesilaikė LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr.1365 patvirtintos tvarkos „Dėl iÅ¡laidų susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo“. Å ios tvarkos 5 p. numato, kad atsakovas privalėjo sumokėti 50 proc. avansÄ - ne mažiau kaip 50 proc. numatomų dienpinigių sumos. Apeliantui avansas nebuvo iÅ¡mokėtas, o dienpinigiai nedidelėmis dalimis buvo pervedami jau esant komandiruotėje.

Todėl ir dėl Å¡ios priežasties apeliantas negalėjo suprasti, kokia dienpinigių norma bus taikoma jo atžvilgiu. Atsakovė teismui pateikė 2014-12-23 Avanso apyskaitÄ Nr. SM/12/23, sudarytÄ apeliantui esant komandiruotėje, nes iÅ¡ komandiruotės jis tik 2014-12-24. Taigi, ir iÅ¡ Å¡io dokumento apeliantas negalėjo sužinoti apie jam sumažintÄ dienpinigių normÄ . Nurodytos aplinkybės ir tai, kad sÄ lyga dėl sumažintų dienpinigių mokėjimo nebuvo įtvirtinta darbo sutartyje - leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui nepagrįstai buvo neiÅ¡mokėti nesumažinti, teisės aktuose nustatyto dydžio komandiruotės dienpinigiai.

Teismui buvo pateikta Å¡ių dienpinigių skaičiavimo lentelė (b. l. 88-89). NeiÅ¡mokėtų dienpinigių suma sudaro 6764,17 Lt (1959,04 Eur).2. Teismas, atlikdamas paskaičiavimÄ dėl apeliantui priklausančių mokėtinų sumų vadovavosi LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintais Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse (toliau - Ypatumai), o ne LR Darbo kodeksu. Tai yra naktinį laikÄ skaičiavo nuo 0 val. iki 7 val., o ne nuo 22 val. iki 6 val. Tai sÄ lygojo neteisingÄ teismo paskaičiavimÄ apie apeliantui priklausančias iÅ¡mokas.

Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, visiems vairuotojams taikomas vienodas darbo apmokėjimo už naktinį darbÄ principas, t. y. DK 193 str. nustatyta tvarka apmokamas darbas (faktinis laikas) nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, pagal nakties laiko sÄ vokÄ nustatytÄ DK 154 str. l d. Nakties laikas, minimas Ypatumų 10 p. – nuo 0 val. iki 7 val. - taikomas tik Ypatumų 11.4 p., kuris nusako, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali virÅ¡yti 10 valandų per kiekvienÄ 24 valandų laikotarpį, prasme.

Todėl Ypatumų 1.7 p. įtvirtintas principas, kad DK 154 str. nuostatos dėl darbo naktį netaikomos transporte, apima tik DK 154 str. 2 d. ir 5 d. nuostatas, o 154 str. 1 d. nuostatÄ , kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val., tik tiek, kiek tai susiję su DK 154 str. 2 d. nuostatų taikymu. Todėl atlikti apmokėjimo už naktinį darbÄ paskaičiavimai atitinka apelianto pateiktoje skaičiuotėje (b. l. 88-89) nurodytas jam priklausančias iÅ¡mokėti sumas. Atsakovė nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščio už periodÄ nuo 2014-10-20 iki 2014-10-23 ir nepaneigė ieÅ¡kovo skaičiavimo už Å¡itÄ periodÄ po 12 val. kas dienÄ .

Abi Å¡alys buvo susitarusios, dėl suminės darbo laiko apyskaitos, kurioje numatyta, kad dirba nedaugiau negu 12 val. per dienÄ . Darbdavys neįrodė, kad per šį periodÄ , butu pasirÅ«pinęs abiejų darbuotojų poilsiu, vieÅ¡bučiu nakties metu. Todėl įvertinus visas aplinkybės, už Å¡ias tris paras skaičiuojama po 12 val. per dienÄ . Apeliantui buvo apmokėta darbo užmokesčio už naktinį darbÄ ir virÅ¡valandinį darbÄ 2605,20 Lt. Skirtumas sudaro 231,72 Lt (67,11 Eur). Taigi Å¡i suma kartu su neiÅ¡mokėta 50 proc. komandiruotės dienpinigių suma ir sudaro 2026,15 Eur.3.

Teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovės apeliantui 379,05 Eur sumÄ už įmonės automobiliui įgytus 2 vnt. akumuliatorių. 2014-11-19 bÅ«damas darbinėje komandiruotėje Jungtinėje Karalystėje, Liverpulio mieste įmonės automobiliui Volvo v/n (duomenys neskelbtini) savomis lėšomis apeliantas nupirko 2 vnt. akumuliatorių, kadangi išėjus iÅ¡ rikiuotės seniesiems, nebuvo įmanoma tęsti darbinės veiklos. Sumokėjo 300 svarų (379,05 Eur). Už tai atsakovė su apeliantu neatsiskaitė.

Avansinėje apyskaitoje Nr. SM/12/23 yra nurodomas tik 2014-11-20 atliktas akumuliatoriaus remontas. Tačiau jokio akumuliatoriaus remonto 2014-11-20 atlikta nebuvo. 2014-11-20 buvo atlikta tik 15 min. trukmės automobilio padangų spaudimo patikra, kainavusi 20 svarų, o ne 20 Eur, kaip nurodoma apyskaitoje. Avansinėje apyskaitoje NR. SM/12/23 taip pat yra įtrauktas 2014-11-05 Ispanijos kelių mokesčių čekis, pagal kurį atsakovė nurodo, kad apeliantas sumokėjęs 0,30 Eur. Šį čekį iÅ¡vertus į lietuvių kalbÄ matyti, kad už kelius realiai buvo sumokėta 19,70 Eur, o 0,30 Eur yra gauta grÄ Å¾a iÅ¡ 20 Eur banknoto.

Taigi atsakovė apeliantui iki Å¡iol už Å¡iÄ operacijÄ nėra iÅ¡mokėjusi 19,40 Eur, todėl teismas nepagrįstai atmetė ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Be to, atsakovė iki Å¡iol neapmokėjo apelianto turėtų 10 JK svarų (12,61 Eur) iÅ¡laidų už Dartford Crossing kelio mokestį, todėl teismas nepagrįstai atmetė ir šį reikalavimÄ .4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimÄ su apeliantu bei priteisti iÅ¡ atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Teismas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pritaikė ieÅ¡kinio senatį ir nevertino apelianto argumentų dėl atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių, nors atsakovė grubiai pažeidė Darbo kodekso reikalavimus, nutraukdama su apeliantu darbo sutartį. Darbo sutartyje Nr. 77 nurodoma, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta 2015-01-29 pagal LR DK 107 str. 1 d. Darbo sutartis Å¡iuo pagrindu buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, nes LR DK 107 str. 1 d. nurodoma, kad Å¡iuo pagrindu galima darbuotojÄ atleisti tik iki iÅ¡bandymo termino pabaigos. 2015-01-29 iÅ¡bandymo terminas buvo pasibaigęs, nes darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėn. iÅ¡bandymo laikotarpis, o darbo sutartis Nr. 77 įsigaliojo 2014-10-14.

Taigi darbo sutartį su apeliantu atsakovė turėjo teisę nutraukti tik bendraisiais pagrindais. Kadangi apie atleidimÄ iÅ¡ darbo apeliantas sužinojo tik jau nagrinėjant darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, į kuriÄ buvo kreipęsis savalaikiai, todėl laikytina, kad 1 mėnesio terminÄ dėl kreipimosi į teismÄ praleido dėl svarbių priežasčių ir Å¡is terminas yra atstatytinas. Juo labiau, kad apie atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovė apelianto nėra informavusi iki Å¡iol. DGK sprendime nurodoma tik atleidimo iÅ¡ darbo data, tačiau nenurodytas atleidimo pagrindas.

Apie tai, kad iÅ¡ darbo yra atleistas pagal LR DK 107 str. 1 d., apeliantas sužinojo tik išėmęs pažymÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. 2015-08-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos su paskirtu advokatu J. L. nutraukimo, nes nesutapo pozicijos Å¡ioje civilinėje byloje. Taigi apeliantas nebuvo tinkamai atstovaujamas tuo momentu. Todėl atsisakymas atstatyti praleistÄ terminÄ , skaičiuojant senaties terminÄ nuo 2015-08-04 dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio su naujais reikalavimais pateikimo teismo posėdyje pagal iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ 2015-09-08 (t.y. praleista 4 dienos) vertintinas kaip formalus ir nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apelianto argumentai, kad jam turėjo bÅ«ti mokami nesumažinti dienpinigiai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliantas darbo sutartį su atsakove sudarė 2014-10-14, kartu su sutartimi ieÅ¡kovui buvo pateiktas pasiraÅ¡yti ir darbo sutarties priedas Nr. 1 bei visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Kartu su ieÅ¡kovu darbo sutartis buvo sudaryta ir su jo tėvu V.

M., kuris taip pat pasirašė analogiÅ¡kus dokumentus susijusius su darbo sutarties sudarymu. BÅ«tent darbo sutarties priede Nr. 1 ir buvo nurodyta, kad Å¡alys susitaria dėl 50% sumažinto dienpinigių dydžio bei tai, kad darbuotojas žino ir įsipareigoja laikytis vairuotojo darbo, vairavimo ir poilsio laiko tvarkos, kuriÄ numato 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ ir Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki 24 val. per parÄ darbo laiko trukmė, kuriuose esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į visumÄ byloje iÅ¡tirtų įrodymų sutiko su UAB „DJT“ pozicija, kad dienpinigiai pagrįstai buvo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti atsižvelgiant į Å¡alių susitarimÄ dėl 50% sumažintų dienpinigių dydžio mokėjimo. LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos IÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 6.1 punkte numatyta galimybė mokėti mažesnius, nei teisės aktuose nustatyto dydžio, dienpinigius, sÄ lyga dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo turi bÅ«ti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant - darbo sutartyje.

Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu aplinkybę, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl sumažintų dienpinigių nustatymo, patvirtino tiek atsakovės atstovai, tiek ir liudytoju apklaustas D. Ž.. Nors ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie ikiteisminio tyrimo dėl jo paraÅ¡o darbo sutarties priede suklastojimo iniciavimÄ , tačiau tiek atsakovė pripažino, tiek ir liudytoju apklausiamas ieÅ¡kovo tėvas V. M. patvirtino, jog šį dokumentÄ pasirašė ne pats ieÅ¡kovas, bet kartu su juo darbinęsis ir su darbo santykių įforminimu susijusius dokumentus pasiraÅ¡inėjęs ieÅ¡kovo tėvas.

Liudytojas V. M. nurodė, kad pasiraÅ¡ymo metu pastebėjęs, kad pasiraÅ¡o ne jam skirta dokumentÄ , šį dokumentÄ atidėjęs į Å¡alį ir nežinÄ s, kaip jis vėliau atsirado pas darbdavį. Pirmos instancijos teismas, teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pozicija, jog ne jis pasirašė priedÄ Nr. 1 prie darbo sutarties ir apie tokį priedÄ jam visiÅ¡kai nebuvo žinoma, yra paneigta kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Be to, tiek ieÅ¡kovas, tiek ir V. M. gilinosi į jiems pateiktus dokumentus ir prieÅ¡ juos pasiraÅ¡ydami nekėlė klausimų dėl finansinių sutarties sÄ lygų, o vertinant, kad, net ir jeigu V.

M. suklydo pasiraÅ¡ydamas ne jam skirtame dokumente, nėra aiÅ¡ku, kodėl V. M. nurodė ne savo, o S. M. inicialus. Nei S. M., nei V. M., negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl apie padarytÄ klaidÄ neinformavo UAB „DJT“ darbuotojų, neprašė pakeisti sugadintÄ dokumentÄ . Esant Å¡ioms byloje iÅ¡tirtoms ir nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog susitarimas dėl 50 % sumažintų dienpinigių dydžio mokėjimo su S. M. buvo sudarytas ir yra galiojantis.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl mokėtinų sumų už virÅ¡valandinį ir naktinį darbÄ priteisimo. Teismas, pasisakydamas dėl apelianto darbo laiko trukmės, darbo dienos pradžios ir pabaigos, poilsio laikÄ komandiruotės metu, vadovavosi vairuotojo skaitmeninės kortelės ir automobilio elektroninio tachografo duomenimis, UAB „DJT“ pateiktu byloje darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir UAB „DJT“ nustatyta sumine darbo laiko apskaita. Teismas, preciziÅ¡kai tiksliai apskaičiavo apelianto faktinį darbo laikÄ ir sulygino su UAB „DJT“ jam apskaičiuotomis ir iÅ¡mokėtomis sumomis, pripažino faktÄ , kad darbo sutarties priede Nr. 1 (b. l.

8) aiÅ¡kiai įtvirtinta darbuotojo pareiga laikytis nustatytų reikalavimų, o apeliantas neįrodė informavęs darbdavį apie savo daromus pažeidimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad net ir taikant ieÅ¡kovui palankiausiÄ skaičiavimÄ bei pripažinus, kad ieÅ¡kovas dirbo 14 val. 11 min. virÅ¡valandžių, konstatavus, kad darbdavys privalo už juos sumokėti 1,5 tarifu (t. y., iÅ¡ esmės darbo užmokestį už 21 papildomÄ valandÄ ), akivaizdu, jog apeliantui darbdavio paskaičiuotas ir Darbo ginčų komisijos priteistas darbo užmokestis už 160 val. 2015 m. sausio mėn., kai ieÅ¡kovas, kaip jis pats nurodė, jokių darbo funkcijų nevykdė, padengė tiek užmokestį už virÅ¡valandžius, tiek ir už naktinį darbÄ (kadangi virÅ¡valandžiai sudarė 14 val., už juos turėjo bÅ«ti sumokėtas darbo užmokestis kaip už 21 val., tuo tarpu už darbÄ naktį papildomai mokėtina kaip už 27 val., viso - 48 val.), o apeliantas gavo papildomai darbo užmokestį už 112 val.

Å iÄ aplinkybę pirmos instancijos teismas vertino atsižvelgdamas ir į tÄ faktÄ , jog paprastai iÅ¡ komandiruotės grįžusiems vairuotojams suteikiama galimybė pailsėti prieÅ¡ iÅ¡vykstant į kitÄ komandiruotę, bÅ«tent ir skirta iÅ¡lyginti galimus darbo laiko perdirbimus, už atitinkamÄ laikÄ mokant darbuotojui darbo užmokestį.3. Pirmos instancijos teismas, įvertindamas visus byloje surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad įmonė su apeliantu už jo turėtas iÅ¡laidas yra pilnai atsiskaičiusi.

Teismas pripažino, jog atsakovės pateikti įrodymai apie apskaitytas apelianto iÅ¡laidas pagrįsti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais bei jam iÅ¡mokėtas sumas, taip pat įvertindamas pažymÄ apie klaidos iÅ¡taisymÄ , kad avanso apyskaitoje 2014-11-20 sÄ skaitÄ (b. l. 105-107) įtraukus į apskaitÄ taikant euro, o ne Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursÄ , gautas papildomas 5,22 Eur skirtumas, be to, netinkamai apskaityta 2014-11-07 iÅ¡laidų suma - vietoj 19,70 GBP įtraukta 30,30 GBP, dėl ko susidarė 10,60 Eur permoka, kuri nebuvo ginčijama.

Vertindamas apelianto į bylÄ pateiktus įrodymus, kurių pagrindu yra praÅ¡oma priteisti komandiruotėje turėtų iÅ¡laidų sumÄ , teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovo reikalavimas darbdaviui atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su Karalienės tilto kirtimu (b. l. 102-104), nėra paremtas jokiais buhalteriniais dokumentais, o kiti ieÅ¡kovo pateiki duomenys, neleidžia nustatyti, jog S. M., vairuodamas transporto priemonę faktiÅ¡kai važiavo per šį tiltÄ ir turėjo kokias nors su tuo susijusias iÅ¡laidas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas taip pat iÅ¡samiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti iÅ¡ UAB „DJT“ neva 300 GBP turėtas iÅ¡laidas akumuliatoriaus įsigijimui. Pastarasis reikalavimas grindžiamas 2014-11-29 praneÅ¡imu. Teismas, atsisakydamas šį praneÅ¡imÄ pripažinti iÅ¡laidas patvirtinančiu dokumentu rėmėsi jo turiniu, iÅ¡ kurio matyti tik prekių užsakymo faktas, kartu nurodant, kad prekės nebus iÅ¡siųstos, kol nebus gautas apmokėjimas, ir jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad užsakymas buvo įvykdytas, t. y. prekės realiai buvo perduotos, juolab, kad kokį nors mokėjimÄ atliko ieÅ¡kovas, į bylÄ apeliantas nepateikė.4.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas, taikydamas Å¡iam reikalavimui ieÅ¡kinio senatį, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tik 2015-09-08 patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl pripažinimo darbo sutarties nutraukimÄ 2015-01-29 neteisėtu, nors jau darbo ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, UAB „DJT“ pateikė visus duomenis apie darbo sutarties su apeliantu nutraukimÄ , 2015-08-04 ieÅ¡kovas gavo Sodros pažymÄ , kurioje aiÅ¡kiai buvo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į SodrÄ dėl Å¡ių duomenų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo gavimo anksčiau, 2015-04-18 įsidarbino kitoje darbovietėje, dirbo ten visÄ darbo dienÄ , vykdavo ir į ilgalaikes komandiruotes, t. y. aiÅ¡kiai žinojo, jog jo darbo santykiai su UAB „DJT“ yra nutrÅ«kę, dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose Å¡ioje byloje, buvo atstovaujamas advokato.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstÄ ir vienintelę galimÄ tokiomis aplinkybėmis iÅ¡vadÄ , jog anksčiau ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nebuvo pareikÅ¡tas dėl pasyvaus paties ieÅ¡kovo požiÅ«rio į savo teisių, susijusių su atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumu, gynimÄ , ir apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų bÅ«ti pripažinta kaip svarbi bei leistų svarstyti klausimÄ dėl termino reikalavimui atnaujinimo.

Be to, apeliantas pats pripažįsta, kad apie atleidimÄ iÅ¡ darbo sužinojo nagrinėjant darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, tokio reikalavimo savo skunde, pateiktame Darbo ginčų komisijai, nekėlė, patikslindamas skundÄ Darbo ginčų komisijoje posėdžio metu patikslino tik reikalavimus dėl jam priteistino darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o reikalavimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nereiÅ¡kė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiama dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisėtumo, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, teismui sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatė, jog ieÅ¡kovas į darbÄ priimtas jo ir atsakovės 2014 10 14 sudaryta darbo sutartimi, ieÅ¡kovui buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis (1 t. b. l. 5). IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo 2015 m. sausio 29 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbdavio 2015 m. sausio 29 d. įsakymas, Sodros pažymos (b.l. 95, 125, 138)). IeÅ¡kovas nustatyta tvarka 2015 01 26 kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buvusio darbdavio jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir dienpinigius.

Darbo ginčų komisija 2015 02 17 sprendimu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 404, 18 eurų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (1 t. b. l. 6, 7). Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ieÅ¡kovas 2015 03 17 ieÅ¡kiniu apskundė Kauno apylinkės teismui (1 t. b. l. 3). PapildomÄ reikalavimÄ darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme 2015 m. rugsėjo 8 d. (1 t. b. l. 92-94, 109). Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priimtÄ darbo byloje Nr. APS-2-1469 ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 48,90 Eur įsiskolinimÄ , 48,90 Eur (priskaitytina suma) už vėlavimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-11-09), po 2,33 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015-11-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 676 Eur turėtų atstovavimo iÅ¡laidų (1 t b. l. 155-164).Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas (2 t. b. l. 3-6), apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog Kauno apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl: nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikyti 100 proc. dydžio dienpinigius už komandiruotes; atlikdamas paskaičiavimÄ dėl apeliantui priklausančių mokėtinų sumų, nepagrįstai vadovavosi LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintais Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, o ne LR Darbo kodeksu, tai sÄ lygojo neteisingÄ paskaičiavimÄ apie apeliantui priklausančias iÅ¡mokas; nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovės apeliantui 379,05 Eur sumÄ už įmonės automobiliui įgytus 2 vnt. akumuliatorių, 19,40 Eur ir 12,61 Eur sumas už ieÅ¡kovo turėtas kitas iÅ¡laidas vykdant darbines pareigas; nepagrįstai atmetė reikalavimÄ pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimÄ su apeliantu bei priteisti iÅ¡ atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo sÄ lygas, pagrindus ir procedÅ«ras, atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ , pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir to pagrindu teisingai atmetė šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedÅ«ras, dėl ko buvo teisingai iÅ¡spręsta byla, teismo sprendimo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija nustatė, jog nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas neteisingai vertino Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl dienpinigių mokėjimo, jog apeliantui turėjo bÅ«ti priteisiami nesumažinti dienpinigiai yra nepagrįstas. Nustatyta, kad apeliantas darbo sutartį su atsakove sudarė 2014-10-14, kartu su sutartimi ieÅ¡kovui buvo pateiktas pasiraÅ¡yti ir darbo sutarties priedas Nr. 1 bei visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Kartu su ieÅ¡kovu darbo sutartis buvo sudaryta ir su jo tėvu V.

M., kuris taip pat pasirašė analogiÅ¡kus dokumentus susijusius su darbo sutarties sudarymu. BÅ«tent darbo sutarties priede Nr. 1 ir buvo nurodyta, kad Å¡alys susitaria dėl 50% sumažinto dienpinigių dydžio bei tai, kad darbuotojas žino ir įsipareigoja laikytis vairuotojo darbo, vairavimo ir poilsio laiko tvarkos, kuriÄ numato 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ ir Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki 24 val. per parÄ darbo laiko trukmė, kuriuose esant gali bÅ«ti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dienpinigiai pagrįstai buvo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti atsižvelgiant į Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl 50% sumažintų dienpinigių dydžio mokėjimo. LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos IÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 6.1 punkte numatyta galimybė mokėti mažesnius, nei teisės aktuose nustatyto dydžio, dienpinigius, sÄ lyga dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo turi bÅ«ti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant - darbo sutartyje.

Aplinkybę, jog tarp darbo sutarties Å¡alių buvo susitarimas dėl sumažintų dienpinigių nustatymo, patvirtino Kauno apylinkės teisme liudytoju apklaustas D. Ž., V. M., iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų Kauno apygardos teismui taip pat matyti, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡o suklastojimo faktas liko neįrodytas. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimo iÅ¡vadÄ , jog susitarimas dėl 50 % sumažintų dienpinigių dydžio mokėjimo su S. M. buvo sudarytas ir yra galiojantis.Teisėjų kolegijos vertinimu Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡mokų už virÅ¡valandinį ir naktinį darbÄ priteisimo.

Teismas, pasisakydamas dėl apelianto darbo laiko trukmės, darbo dienos pradžios ir pabaigos, poilsio laiko komandiruotės metu, vadovavosi vairuotojo skaitmeninės kortelės ir automobilio elektroninio tachografo duomenimis, UAB „DJT“ pateiktu byloje darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir UAB „DJT“ nustatyta sumine darbo laiko apskaita. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad net ir taikant ieÅ¡kovui palankiausiÄ skaičiavimÄ bei pripažinus, kad ieÅ¡kovas dirbo 14 val. 11 min. virÅ¡valandžių, Darbo ginčų komisijos priteistas darbo užmokestis už 160 valandų padengė tiek užmokestį už virÅ¡valandžius, tiek ir už naktinį darbÄ .

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovė nėra sumokėjusi už ieÅ¡kovo nupirktus akumuliatorius ir kitas iÅ¡leistas pinigų sumas komandiruotės metu, o Kauno apylinkės teismas be pagrindo nepriteisė Å¡ių sumų ieÅ¡kovui Å¡i darbdavio. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad įmonė su apeliantu už jo turėtas iÅ¡laidas yra pilnai atsiskaičiusi. Teismas pripažino, jog atsakovės pateikti įrodymai apie apskaitytas apelianto iÅ¡laidas pagrįsti juridinę galiÄ turinčiais dokumentais bei jam iÅ¡mokėtas sumas, taip pat įvertindamas pažymÄ apie klaidos iÅ¡taisymÄ , kad avanso apyskaitoje 2014-11-20 sÄ skaitÄ (b. l. 105-107) įtraukus į apskaitÄ taikant euro, o ne Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursÄ , gautas papildomas 5,22 Eur skirtumas, be to, netinkamai apskaityta 2014-11-07 iÅ¡laidų suma - vietoj 19,70 GBP įtraukta 30,30 GBP, dėl ko susidarė 10,60 Eur permoka, kuri nebuvo ginčijama.

Vertindamas apelianto į bylÄ pateiktus įrodymus, kurių pagrindu yra praÅ¡oma priteisti komandiruotėje turėtų iÅ¡laidų sumÄ , teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovo reikalavimas darbdaviui atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su Karalienės tilto kirtimu (b. l. 102-104), nėra paremtas jokiais buhalteriniais dokumentais, o kiti ieÅ¡kovo pateiki duomenys, neleidžia nustatyti, jog S. M., vairuodamas transporto priemonę faktiÅ¡kai važiavo per šį tiltÄ ir turėjo kokias nors su tuo susijusias iÅ¡laidas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas taip pat iÅ¡samiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti iÅ¡ UAB „DJT“ neva 300 GBP turėtas iÅ¡laidas akumuliatoriaus įsigijimui. Pastarasis reikalavimas grindžiamas 2014-11-29 praneÅ¡imu. Teismas, atsisakydamas šį praneÅ¡imÄ pripažinti iÅ¡laidas patvirtinančiu dokumentu rėmėsi jo turiniu, iÅ¡ kurio matyti tik prekių užsakymo faktas, kartu nurodant, kad prekės nebus iÅ¡siųstos, kol nebus gautas apmokėjimas, ir jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad užsakymas buvo įvykdytas, t. y. prekės realiai buvo perduotos, juolab, kad kokį nors mokėjimÄ atliko ieÅ¡kovas, į bylÄ apeliantas nepateikė.Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas pagrįstai, taikydamas Å¡iam reikalavimui ieÅ¡kinio senatį, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tik 2015-09-08 patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl pripažinimo darbo sutarties nutraukimÄ 2015-01-29 neteisėtu, nors jau darbo ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, UAB „DJT“ pateikė visus duomenis apie darbo sutarties su apeliantu nutraukimÄ , 2015-08-04 ieÅ¡kovas gavo Sodros pažymÄ , kurioje aiÅ¡kiai buvo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į SodrÄ dėl Å¡ių duomenų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo gavimo anksčiau.

Teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo ir kad žinojo šį faktÄ , paildomai įrodo ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas 2015-04-18 įsidarbino kitoje darbovietėje, dirbo ten visÄ darbo dienÄ , vykdavo ir į ilgalaikes komandiruotes, tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas suprato ir žinojo, jog jo darbo santykiai su UAB „DJT“ yra nutrÅ«kę. Be to yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas iki 2015 09 08 d. dalyvaudavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose Å¡ioje byloje, buvo atstovaujamas teisininko advokato.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas padarė pagrįstÄ ir vienintelę galimÄ tokiomis aplinkybėmis iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų bÅ«ti pripažinta kaip svarbi bei leistų atnaujinti terminÄ reikalavimui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pareikÅ¡ti. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apeliantas pats pripažįsta, kad apie atleidimÄ iÅ¡ darbo sužinojo nagrinėjant darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, tokio reikalavimo savo skunde, pateiktame Darbo ginčų komisijai, nekėlė, patikslindamas skundÄ Darbo ginčų komisijoje posėdžio metu patikslino tik reikalavimus dėl jam priteistino darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o reikalavimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nereiÅ¡kė.

Teisėjų kolegija, aukščiau nurodomų argumentų pagrindu pažymi, kad apeliantas, teikdamas skunde argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, t. y. tariamo proceso teisės normų pažeidimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių faktinių aplinkybių, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios, nei skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime iÅ¡vados.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Teisėjų kolegija prijungė prie bylos ieÅ¡kovo Kauno apygardos teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (2 t. b. l. 10-12, 20-22), juos įvertinusi sprendžia, kad Å¡ie įrodymai niekaip nepagrindžia ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos pozicijos dėl Kauno apylinkės teismo 2015 11 9 dienos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,10 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å ios iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ apelianto nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Ä®sakymas Nr. 1R-298/1K-290). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič Leonas Jachimavičius                                                                                                                                   Arvydas Žibas