Legislator Case Law & Legislation
2021-06-09 Nr. BB-3531-1-06-1-01024-2013-1 AI generated

2021-06-09 Nr. BB-3531-1-06-1-01024-2013-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2021-06-09 Nr. BB-3531-1-06-1-01024-2013-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo J. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2021-06-09 Nr. BB-3531-1-06-1-01024-2013-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis J. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir dalyje dėl jo atžvilgiu pareikštų civilinių ieškinių palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį; atmesti 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą civilinį ieškinį dėl 76 024,06 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus patikslintą ieškinį dėl 5660,11 Eur priteisimo iš kasatoriaus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-3214/2021

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01024-2013-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo J. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis J. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir dalyje dėl jo atžvilgiu pareikštų civilinių ieškinių palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį; atmesti 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą civilinį ieškinį dėl 76 024,06 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus patikslintą ieškinį dėl 5660,11 Eur priteisimo iš kasatoriaus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 312 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, 7 protokolo 2 straipsnio pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl jo atžvilgiu pareikštų patikslintų civilinių ieškinių išnagrinėjimo, nes juose, pasak kasatoriaus, nebuvo pateikti nauji įrodymai, kurie pagrįstų ieškovų reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, netirdamas byloje surinktų įrodymų, šiuos ieškinius tenkino.

Pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama antrą kartą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2020 m. spalio 29 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinių ieškinių, pareikštų J. S. (taip pat R. P.), ir šią bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita šio nuosprendžio dalis dėl J. S., kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (už tai, kad neteisėtai, versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine komercine veikla), buvo palikta nepakeista. Taigi kasacinės instancijos teismas perdavė bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka tik dėl civilinių ieškinių, pareikštų J. S., dydžių patikslinimo, specialistų pagalba perskaičiuojant nesumokėtų mokesčių dydį.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius, nepaisydamas kasacinės instancijos teismo nurodymų, tvirtina, kad apeliacine tvarka suteikus teisę civiliniams ieškovams patikslinti ieškinius buvo pažeista kasatoriaus teisė į jam nepalankaus galutinio teismo sprendimo patikrinimą apeliacine tvarka, kad patikslinti civiliniai ieškiniai negalėjo būti nagrinėjami apeliacine tvarka, nes civiliniai ieškovai byloje neteikė apeliacinių skundų, o prokuroras negalėjo prašyti tenkinti civilinius ieškinius, taip pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos ir žymiai pabloginta kasatoriaus padėtis. Tačiau, kitaip nei teigia kasatorius, išnagrinėjus bylą antrą kartą apeliacine tvarka, be kita ko, apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą, teismui nusprendus tenkinti civilinių ieškovų nuteistajam J. S. pareikštus patikslintus (sumažintus) civilinius ieškinius, kasatoriaus padėtis nebuvo pabloginta ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos nebuvo peržengtos.

Kasatorius skunde taip pat kelia abejones kriminalinės žvalgybos ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotos informacijos patikimumu, ginčija liudytojo K. G. parodymus, specialių žinių turinčio asmens paaiškinimus, telefoninių pokalbių patikimumą, ir reiškia nuomonę, kad civilinių ieškovų turtinės pretenzijos jam yra neįrodytos. Tačiau tokie teiginiai, kuriais reiškiamos abejonės dėl byloje ištirtų įrodymų patikimumo, nesiejant tai su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nepatvirtina apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo buvimo. Kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą apklausti kompetentingą kriminalinės žvalgybos pareigūną, taip pat nepagrindžia kasacinio apskundimo pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkinęs gynybos prašymą, apklausė specialistę Z. Petrulionienę ir motyvuotai atmetė prašymą apklausti kriminalinės žvalgybos pareigūną K. G., be to, buvo apklausti ir civilinių ieškovų atstovai bei nuteistasis J. S. (15 t., b. l. 36-37). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų nurodomų BPK, CPK straipsnių bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų yra iš esmės deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas