Legislator Case Law & Legislation
2ea7a37e-2bd1-46a9-9d05-c9e10750cbfa AI generated

2ea7a37e-2bd1-46a9-9d05-c9e10750cbfa · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2ea7a37e-2bd1-46a9-9d05-c9e10750cbfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nutraukti civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ; ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat pateiktÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (jį skaičiuojant nuo 2011-03-09);

Legislator headnote

AI generated

2ea7a37e-2bd1-46a9-9d05-c9e10750cbfa · Lietuvos apeliacinis teismas: priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad solidariosios atsakomybės taikymas tarp notaro, VÄ® Registrų centro ir trečiojo asmens P. Å . nagrinėjamu atveju negalimas. Akcentavo, jog ieÅ¡kovė reikalauja priteisti atlyginimÄ tos pačios žalos, atsiradusios tuo pačiu pagrindu, kuri jau yra priteista iÅ¡ trečiojo asmens P. Å . įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-86-276/2010. Notaras, tvirtindamas sutartį, atliko viskÄ , kas yra reikalaujama pagal teisės aktus, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių konstatavimas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-821-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00655-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos:                              2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;                             2.6.10.2.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Midas Marketing“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1050-4317/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Midas Marketing“ ieÅ¡kinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, notarui E. A., ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo P. Å .), n u s t a t ė :

Ginčo esmė Ieškovė UAB „Midas Marketing“ teismo prašė solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, notaro E. A. bei jo notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 719 465 Eur dydžio žalos atlyginimo (iš draudimo bendrovės priteisiant tiek, kiek draudikas privalo išmokėti pagal draudimo sutartį, o iš notaro E. A. tiek, kiek nepakanka draudimo išmokos ieškovės patirtai žalai atlyginti). Taip pat prašė solidariai iš atsakovų ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

PaaiÅ¡kėjus draudimo sumai, praÅ¡yta iÅ¡ draudiko priteisti 28 962 Eur žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir E. A. solidariai 690 503 Eur žalos atlyginimÄ (719 465 Eur – 28 962 Eur).IeÅ¡kovė UAB „Midas Marketing” (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Sinerta“) nurodė, kad 2006-04-19 ji su trečiuoju asmeniu P. Å . sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580, kuria iÅ¡ P. Å .

įsigijo žemės sklypÄ už 2 400 000 Lt. IeÅ¡kovės nuosavybė į šį žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2006-04-20. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2006 m. liepos 27 d. nutarimu, priimtu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-0357-06, ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į sklypÄ buvo suvaržytos ir nustatytas visiÅ¡kas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti sklypu. Vėliau, teismams pripažinus P. Å . kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu iÅ¡ P. Å . ieÅ¡kovei priteisė 2 400 000 Lt (visÄ ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾emės sklypo kainÄ ).

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal J. S. ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ ir trečiajam asmeniui P. Å . dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais 2012 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2965-577/2011, 2006-03-02 sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 (sudarytÄ J. S. apsimetusio nenustatyto asmens ir P. Å .) ir 2006-04-19 sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580 (sudarytÄ P. Å . ir ieÅ¡kovės) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo, kadangi buvusi savininkė J.

S. sklypÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Sklypas iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo iÅ¡reikalautas ir grÄ Å¾intas J. S.. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovei teismo nuosprendžiu buvo priteista iÅ¡ P. Å . visa ieÅ¡kovės sumokėta sklypo kaina, tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovei pavyko iÅ¡ieÅ¡koti 325 424 Lt, kai patirti ir neatlyginti nuostoliai sudaro 719 465 Eur.IeÅ¡kovės teigimu, notaras E. A. tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių (patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 neturėdamas visų duomenų apie sutarties Å¡alis, todėl atliko pareigas nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai), o VÄ® Registrų centras – neužtikrino duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, apsaugos (darbuotojai nepaisė J.

S. praÅ¡ymų be jos žinios neteikti jokių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , aplaidžiai tvarkė Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų bylas (neiÅ¡saugojo J. S. 2003-06-30 praÅ¡ymo), netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę ir jo įgaliojimus, iÅ¡davė sandoriui sudaryti bÅ«tinus dokumentus asmeniui, kurio tapatybė ir įgaliojimai nebuvo nustatyti tinkamai). IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ie neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais, t. y. egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos.Atsakovė VÄ® Registrų centras atsiliepime teismo prašė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nutraukti (ieÅ¡kinys jau buvo patenkintas baudžiamojoje byloje, ieÅ¡kovė prarado teisę ieÅ¡kinį reikÅ¡ti civilinio proceso tvarka, CPK 293 str. 1 d. 1 p.) arba, nenustačius pagrindo bylÄ nutraukti, reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ VÄ® Registrų centro atmesti kaip nepagrįstÄ , o kitÄ ieÅ¡kinio dalį (dėl atsakomybės taikymo kitiems atsakovams) spręsti teismo nuožiÅ«ra.VÄ® Registrų centras teigė buvęs maksimaliai atidus ir rÅ«pestingas, vadovavosi jo veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymu (toliau – NTRÄ®) ir Lietuvos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 379 patvirtintais NTR nuostatais (toliau – NTR nuostatai).

Pažymėjo, kad pati J. S. Vilniaus filialo veiksmų neskundė, o tai reiÅ¡kia, kad jokio savo teisių pažeidimo VÄ® Registrų centro veiksmuose ji neįžvelgia. Taip pat pažymėjo, jog visi dokumentai, reikalingi sandoriui sudaryti, buvo iÅ¡duoti įgaliojimo, atitinkančio visus įstatymų nustatytus reikalavimus, pagrindu, nesant akivaizdžių Å¡io dokumento suklastojimo požymių. Teisės aktai jokių aplinkybių, kurioms esant NTR tvarkytojas galėtų atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti praÅ¡omus dokumentus įstatymų nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui priklausomai nuo praÅ¡yme nurodytos tokių dokumentų reikalingumo priežasties, nenustato.

Pažymėjo, kad Vilniaus filialo darbuotojai jokių jų veiklÄ reglamentuojančių materialinės teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir jai taikyti civilinę atsakomybę. Pagal NTRÄ® 5 straipsnio 2 dalį NTR tvarkytojas yra atsakingas tik už tai, kad NTR įraÅ¡yti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti, taip pat tvarkytojo atsakomybė ribojama NTRÄ® 34 straipsnio 2 dalimi, kuomet NTR tvarkytojui pateikiami neteisingi duomenys.

Nagrinėjamo ginčo atveju NTR tvarkytoja negali bÅ«ti laikoma atsakinga už trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų pasekmes, sukėlusias turtinę žalÄ ieÅ¡kovei. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais visa apimtimi jau pripažinta kaltų asmenų atsakomybė bei visiÅ¡kai priteistas padarytos turtinės žalos atlyginimas. Negalimumas iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ ar jos dalį negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu kitų asmenų civilinei atsakomybei kilti.Atsakovė taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (NTRÄ® 34 str. 2 d. 2 p., CK 1.125 str. 2 d., 1.126 str. 2 d.).

Atsakovas notaras E. A. su ieškiniu nesutiko ir teismo prašė:

1) nutraukti civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ;

2) taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį;

3) ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat pateiktÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (jį skaičiuojant nuo 2011-03-09);

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad solidariosios atsakomybės taikymas tarp notaro, VÄ® Registrų centro ir trečiojo asmens P. Å . nagrinėjamu atveju negalimas. Akcentavo, jog ieÅ¡kovė reikalauja priteisti atlyginimÄ tos pačios žalos, atsiradusios tuo pačiu pagrindu, kuri jau yra priteista iÅ¡ trečiojo asmens P. Å . įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-86-276/2010. Notaras, tvirtindamas sutartį, atliko viskÄ , kas yra reikalaujama pagal teisės aktus, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių konstatavimas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei neigiami teisiniai bei ekonominiai padariniai atsirado iÅ¡imtinai dėl nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmų, kurie suklaidino ne tik notarÄ , bet ir VÄ® Registrų centrÄ . BÅ«tent Å¡ie nusikalstami veiksmai yra laikytini esantys tiesioginiame ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovei atsiradusia žala. Atsakovė ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) atsiliepime teismo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Nurodė, kad pagal sudarytÄ profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį notaro civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2006-06-30 100 000 Lt sumai. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado Å¡ios sutarties galiojimo terminu ir 3 metus nuo Å¡ios sutarties galiojimo termino pabaigos dėl Å¡ios sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro veiksmų, susijusių su notaro profesine veikla.

Draudimo bendrovės nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimas neatitinka draudimo sutartimi apibrėžto draudimo objekto bei draudžiamojo įvykio sÄ lygų, taip pat neįrodytos notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (veikė pagal teisės aktų reikalavimus). Pažymėta, kad nei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, nei per 3 metus po draudimo termino pabaigos nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų neteisėtų notaro veiksmų.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nustatęs, kad visos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, sudarančios faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovei buvo žinomos dar ikiteisminio tyrimo metu, o senaties termino pradžios eiga sietina vėliausiai su 2011-03-09 (nuosprendžio įsiteisėjimo diena), kai į teismÄ kreiptasi    2015-03-07 (t. y. praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ).Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžiÄ (kuriÄ siejo su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžio įsiteisėjimo data         (2011-03-09)). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad žala, kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų, yra iÅ¡vestinė ir atsirado dėl nusikalstamų P. Å . veiksmų, konstatavo, kad senaties termino pradžia reikalavimams atsakovams pateikti skaičiuojama nuo tada, kai ieÅ¡kovei tapo žinoma, jog priteista žala iÅ¡ P. Å . nebus iÅ¡siieÅ¡kota (2015-02-06 gavus antstolės patvarkymÄ dėl vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo kartu su iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį padavė nepraleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstÄ VÄ® Registrų centro argumentÄ dėl NTRÄ® 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino, nurodydamas, kad kreipimuisi į teismÄ taikomi bendrieji ieÅ¡kinio senaties terminai.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu:

1) ieškinį atmetė;

2) atsakovui E. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Midas Marketing“ priteisė 3 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja nevykdė kokių nors jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų pareigų, iÅ¡duodant dokumentus, susijusius su sklypo registravimu Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad nei NTRÄ®, nei NTR nuostatų atitinkamomis redakcijomis nenumatytas asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų jokių individualių duomenų atskiras tvarkymas ar tokių praÅ¡ymų archyvavimas nekilnojamųjų daiktų archyvinėse bylose.

Dėl to J. S. 2003-05-26 bei 2003-06-30 prašymai be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neturėjo jokios teisinės reikšmės teisės aktų nustatytam J. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenų tvarkymui Nekilnojamojo turto registre, o VĮ Registrų centras neprivalėjo į juos atsižvelgti ir (ar) jais vadovautis. Pažymėjo, kad pati J. S. jokių pretenzijų dėl sklypo duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nereiškė.Teismas taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad VĮ Registrų centro darbuotojai netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę.

Teismas pažymėjo, kad P. B. asmens tapatybė ir įgaliojimai buvo nustatyti jo pateiktų duomenų pagrindu (Lietuvos Respublikos piliečio paso, iÅ¡duoto P. B., ir 2006-01-23 įgaliojimo, kuriuo J. S. įgalioja tvarkyti visus sklypo dokumentus ir jį parduoti). Minėtų dokumentų suklastojimo faktas konstatuotas tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ , tačiau suklastotus dokumentus pateikusio asmens tapatybė nustatyta nebuvo, todėl, teismo vertinimu, negalima sutikti su ieÅ¡kovės argumentu dėl atsakovės darbuotojų netinkamai nustatytos P. B. prisistačiusio asmens tapatybės.Teismas pažymėjo, kad nei 2006 metais, nei Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos pareigos tikrinti praÅ¡ymus teikiančių asmenų asmens tapatybės dokumentų galiojimo Negaliojančių asmenų dokumentų duomenų bazėje ar imtis kitų dokumentų (ne)galiojimo patikrinimo veiksmų.Vien aplinkybė, kad VÄ® Registrų centrui 2006-02-13 pateiktame įgaliojime neįraÅ¡ytas notarinio registro numeris, teismo vertinimu, neleidžia akivaizdžiai spręsti apie jo suklastojimÄ , įgaliojimui turint visus kitus privalomus rekvizitus: jis parengtas ant Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro blanko, pasiraÅ¡ytas tiek įgaliojimÄ iÅ¡davusio asmens, tiek notaro, patvirtintas notaro antspaudu.

Pagrindo spręsti apie įgaliojimo suklastojimÄ VÄ® Registrų centro darbuotojai neturėjo ir dėl to, kad jau kitÄ dienÄ (2006-02-14) VÄ® Registrų centrui buvo pateiktas 2006-02-13 įgaliojimas su įraÅ¡ytu notarinio registro numeriu.Teismas pažymėjo, kad jokie Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja atlikti skirtingu metu pateiktų skirtingų dokumentų, juose esančių parašų ir kitų rekvizitų palyginimo. Ä®galiojime nebuvus akivaizdžių trÅ«kumų (NTR 23 str. 4 d.), tai sudarė pagrindÄ VÄ® Registrų centro darbuotojoms (skirtingus užsakymus vykdė skirtingos darbuotojos) P. B. prisistačiusiam asmeniui parengti pažymėjimÄ apie sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre bei pateikti dokumentų (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, reg.

Nr. 6216, ir sklypo plano) kopijas. Å ie atsakovės darbuotojų veiksmai nepažeidė NTRÄ® 42 straipsnio 3 dalies nuostatų.Teismas taip pat nesutiko, kad VÄ® Registrų centras, priimdama sprendimÄ dėl P. Å . nuosavybės teisės įregistravimo NTR pagal notaro patvirtintÄ 2006-03-02 sutartį Nr. ERN-728 bei 2006-03-02 priėmimo perdavimo aktÄ Nr. ERN-729, turėjo patikrinti visus prieinamus tiek naujÄ jį, tiek buvusį savininkÄ identifikuojančius duomenis, kartu ir savininko paraÅ¡o tikrumÄ . Teismas pažymėjo, kad tokie ieÅ¡kovės teiginiai neparemti jokiomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos veiklÄ reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis.

Be to, pagal NTRÄ® 34 straipsnį ji neatsako už asmenų pažeistas teises, kai asmenys pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis (CK 6.253 str. 1 d., 3 d.).Atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas aukščiau, teisinį reguliavimÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė VÄ® Registrų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, ji negalima, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus VÄ® Registrų centro atžvilgiu atmetė.Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, kuriuo solidaraus žalos atlyginimo praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo notaro E. A., sprendė, kad notarui prieÅ¡ tvirtinant sandorį pateikti dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimo kopija, patvirtinta VÄ® Registrų centro, bei naujai parengtas pažymėjimas apie nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ žemės sklypÄ ), nesudarė pagrindo notarui abejoti dėl tvirtinamo sandorio teisėtumo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė remdamasis NTRÄ® 42 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2003-06-13 iki 2007-07-21), taip pat tai, kad visi dokumentai, kurie buvo pateikti notarui, buvo iÅ¡duoti VÄ® Registrų centro su bÅ«tinais rekvizitais, pačios J. S. praÅ¡ymu (veikiant jos atstovui pagal įgaliojimÄ ). Teismas pažymėjo, kad įgaliojimas, kurio pagrindu VÄ® Registrų centre buvo gauti dokumentai, notarui pateiktas nebuvo, nes sandorį atėjo sudaryti ir visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus notarui pateikė J.

S. (aplinkybė, jog minėtus veiksmus atliko J. S. apsimetusi nenustatyta moteris paaiÅ¡kėjo tik ikiteisminio tyrimo metu). Teismo vertinimu, notarui nebuvo jokio pagrindo reikalauti iÅ¡ sutarties Å¡alių pateikti kitų dokumentų, jog bÅ«tų galima papildomai įsitikinti parašų tapatumu. Tokios pareigos nenustato nė vienas notarų veiklÄ reglamentuojantis teisės aktas.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad notaras prieÅ¡ tvirtindamas sandorį ne tik patikrino jam fiziÅ¡kai pateiktus Å¡alių dokumentus, patvirtinančius J.

S. nuosavybės teisę į parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , bet ir vadovaudamasis Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi patikrino Å¡iÄ informacijÄ ir valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose, t. y. 2006-03-02 padarė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypo registracijÄ , taip pat žemės sklypo kadastro žemėlapio iÅ¡raÅ¡Ä , be kita ko, patikrino, ar J. S. nuosavybės teisės į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ nėra apribotos areÅ¡tu.Teismo vertinimu, aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimo kopija buvo iÅ¡duota VÄ® Registrų centro, o ne jį iÅ¡davusio notaro, neturėjo jokios lemiamos reikÅ¡mės sutarties sudarymo teisėtumui, kadangi tiek pirmasis, tiek antrasis subjektai turi teisę iÅ¡duoti tokių dokumentų kopijas.

Teismas taip pat nesutiko, kad grynųjų pinigų už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ankstinis sumokėjimas turėjo sukelti notaro abejones dėl sandorio teisėtumo. Kokiu bÅ«du tas atsiskaitymas buvo įvykdytas, ar to atsiskaitymo metu pardavėjai buvo sumokėta visa parduodamo nekilnojamojo daikto suma – nei atsakovas, nei kuris nors kitas notaro funkcijas vykdantis notaras neprivalo tikrinti ir už jų teisingumÄ neatsako. Notarai neatsako už Å¡alių pareiÅ¡kimus ir garantijas, kurie nesusiję su vieÅ¡uose valstybės registruose tvarkomais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju sutarties Å¡alys, sudarydamos šį sandorį, tÄ pačiÄ dienÄ kartu pasirašė ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktÄ , o tai, teismo vertinimu, iÅ¡sklaido abejones, jog atsiskaitymo fakto patvirtinimas sutartyje buvo fiktyvus. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad notaras netinkamai atliko pareigas nustatant žemės sklypo pardavėjos tapatybę. Teismas pažymėjo, kad J. S. asmens tapatybė buvo tikrinama (nustatoma) pagal jos pateiktÄ asmens tapatybė patvirtinantį dokumentÄ taip, kaip tai nustato Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalis.

Savo ruožtu nei minėtas Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė notaro, tvirtinančio nekilnojamojo daikto sandorius, pareigos reikalauti iÅ¡ sandorį sudarančių asmenų pateikti ankstesnius, su nekilnojamuoju turtu susijusius, anksčiau notariÅ¡kai patvirtintus ir (ar) jį lydinčius dokumentus bei juose nustatyti esančių parašų (įrašų) tikrumÄ , juos lyginti, analizuoti.Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad notaras, prieÅ¡ tvirtindamas sutartį notarine tvarka, savo pareigas atliko aplaidžiai, nes neturėjo duomenų nei apie pirkėjo, nei apie pardavėjo Å¡eiminę padėtį, nenustatė jo teisinio režimo.

Teismo vertinimu, pateikti duomenys patvirtina, kad parduodamas turtas J. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise (buvo paveldėtas), o nuosavybės teisės įgijimo pagrindas buvo iÅ¡vieÅ¡intas ir Nekilnojamojo turto centrinėje duomenų bazėje esančiu įraÅ¡u, kurio iÅ¡raÅ¡Ä atsakovas pats padarė ir patikrino. Aplinkybė, jog sutartyje nebuvo nurodyta, jog P. Å . perkamÄ turtÄ Ä¯gyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar asmeninės nuosavybės teise nėra ir nebuvo sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia priežastimi, todėl laikytina kaip nesusijusi su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas notaras E. A. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinys jo (taip pat draudiko) atžvilgiu atmestas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Midas Marketing“ teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų VÄ® Registrų centro ir E. A. solidariai priteisti 719 465 Eur žalos atlyginimo, 28 962 Eur iÅ¡ 719 465 Eur sumos priteisiant iÅ¡ draudiko; taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sÄ lygų VÄ® Registrų centro atsakomybei taikyti nebuvimo.

Pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai VÄ® Registrų centrui taikytina ne tik pagal CK įtvirtintÄ generalinio delikto principÄ , bet ir remiantis jos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais –NTRÄ®, NTR nuostatais. Atsakovė VÄ® Registrų centras nevykdė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, apdairiai ir atidžiai bei užtikrinti NTR saugomų duomenų apsaugÄ :30.1. Dauguma Nekilnojamojo turto registre kaupiamų duomenų yra konfidencialÅ«s ir itin reikÅ¡mingi, todėl jie gali bÅ«ti atskleisti ne bet kam, ne bet kokiu bÅ«du ir ne bet kokia tvarka.

Viena iš pagrindinių atsakovės VĮ Registrų centro funkcijų yra kaupiamų duomenų apsauga (NTRĮ 2 str., 5 str. 2 d., 37 str. 2 d., 42 str. 3 d., 39 str. 1 d., NTR nuostatų 2 p., 78.1 p., 82 p., 94 p., 96 p., 96 str. 1 p., 96. 3 p., 96.5 p.). Atsižvelgiant į tai, tiek atsakovei VĮ Registrų centrui, kaip juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojams, dirbantiems su NTR kaupiamais duomenimis, taikomi aukščiausi atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, tokie asmenys privalo imtis visų įmanomų saugumo priemonių, kad NTR duomenys nepatektų asmenims, neturintiems teisės jais disponuoti.

Nagrinėjamu atveju neigiamas pasekmes (žalÄ ) ieÅ¡kovei sukėlė ne patys dokumentai ar juose nurodyti duomenys, bet tai, kad jie buvo iÅ¡duoti ne tam asmeniu (ne žemės sklypo savininkei J. S.). Atitinkamai notarui buvo pateikti ne    2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. 6216 ir žemės sklypo plano originalai ar notaro iÅ¡duoti dublikatai, bet atsakovės VÄ® Registrų centro patvirtintos kopijos. Taigi, VÄ® Registrų centro įstatyme nustatytų pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji neužtikrino, jog dokumentai, reikalingi pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. 6216, ir žemės sklypo planas;

NTR pažymėjimas; pažyma notarui), nebÅ«tų iÅ¡duoti asmeniui, neturinčiam teisės tokius dokumentus gauti.30.2. VÄ® Registrų centro darbuotojai neatsižvelgė į J. S. 2003-05-26 ir 2003-06-30 pateiktus praÅ¡ymus be jos žinios neiÅ¡duoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. J. S. 2003-06-30 praÅ¡ymÄ reikėjo įdėti į Žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , tačiau tai nebuvo padaryta. Nekilnojamojo daikto savininko teisių apsauga savininko raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu neiÅ¡duodant dokumentų be savininko žinios kitiems asmenims negalėtų bÅ«tu vertinamas kaip veikimas ultra vires.

Be to, apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad 2003-05-26 pareiÅ¡kimas buvo patalpintas vidinėje VÄ® Registrų centro duomenų bazėje, skirtoje darbuotojams, todėl laikytina, kad VÄ® Registrų centras turėjo ne hipotetinę, bet realiÄ galimybę vidinėje duomenų bazėje patalpinti ir J. S. 2003-06-30 pareiÅ¡kimÄ .30.3. Nesutiktina su teismo motyvais, kad VÄ® Registrų centras neturėjo pareigos atsižvelgti į J. S. 2003-05-26 ir 2003-06-30 praÅ¡ymus. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAÄ®) 17 straipsnio 1 dalį duomenų subjektas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turi teisę reikalauti sustabdyti, iÅ¡skyrus saugojimÄ , savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant Å¡io ir kitų įstatymų nuostatų.

Taigi, J. S. praÅ¡ymai turi (turėjo) bÅ«ti įvertinti kaip reikalavimas sustabdyti duomenų apie jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ teikimÄ kitiems duomenų gavėjams, iÅ¡skyrus jai asmeniÅ¡kai, siekiant iÅ¡vengti galimo neteisėto duomenų tvarkymo.30.4. VÄ® Registrų centro darbuotojai dokumentus P. B. apsimetusiam asmeniui iÅ¡davė pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , kuris buvo paskelbtas negaliojančiu, nepatikrinę vieÅ¡ai prieinamos informacijos Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad VĮ Registrų centrui tokia pareiga nenustatyta, nesudaro pagrindo VĮ Registrų centrui netaikyti civilinės atsakomybės. Nesutiktina, kad kiekvienas veiksmas, atliktinas vykdant NTR registro tvarkytojo funkcijas, būtų įtvirtintas įstatyme ar kitame norminiame teisės akte.30.5. VĮ Registrų centro darbuotojai ignoravo aplinkybę, kad P. B. prisistačiusio asmens pateiktas 2006-01-23 išduotas įgaliojimas veikti J. S. vardu buvo akivaizdžiai suklastotas (nebuvo notarinio registro Nr.) (šiam faktui nustatyti nereikėjo jokių ekspertizių), t. y.

įgaliojimas neatitiko Notariato įstatymo 37 straipsnio bei Teisingumo ministro 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-64 patvirtintų notaro registro, tvirtinamų įrašų ir notarinių liudijimo formų pildymo taisyklių 1, 2 punktų. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įgaliojimai turėjo visus privalomus rekvizitus, o vien notarinio registro numerio nebuvimas – nepakankamas požymis dokumento suklastojimo faktui konstatuoti.30.6. VÄ® Registrų centras darbuotojai ignoravo aplinkybę, kad 2006-02-14 (t. y. kitÄ dienÄ ) kartu su praÅ¡ymu J.

S. vardu parengti, iÅ¡duoti ir patvirtinti registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo ir sklypo plano) kopijas buvo pateiktas neva tas pats 2006-01-23 J. S. tariamai iÅ¡duotas įgaliojimas P. B., kuris akivaizdžiai skyrėsi nuo iÅ¡vakarėse 2006-02-13 pateikto įgaliojimo varianto. Esant tokiai tariamai 2006-01-23 J. S. iÅ¡duotų įgaliojimų tariamam P. B. įvairovei, atsakovės VÄ® Registrų centro darbuotojai jiems prieinamomis priemonėmis turėjo pareigÄ ir galimybę patikrinti (pvz., susisiekiant su notaro biuru, kadangi notarų biuro rekvizitai buvo nurodyti), ar notarė A.

P. tikrai yra patvirtinusi įgaliojimÄ , kuriuo J. S. įgaliojo P. B. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, tačiau to nepadarė.30.7. VÄ® Registrų centro darbuotojai nepalygino 2006-01-23 iÅ¡duotuose J. S. įgaliojimuose ir pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. ERN-728 nurodytų J. S. paso duomenų, nors pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-728 sudaryta praėjus tik kiek daugiau kaip mėnesiui po tariamo įgaliojimo iÅ¡davimo. Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių aplinkybių, sprendė, kad atsakovei nėra nustatytos pareigos atlikti skirtingu metu pateiktų dokumentų, juose esančių parašų ir kitų rekvizitų palyginimo ar vertinti kitus dokumentų galimo suklastojimo požymius, tačiau, apeliantės teigimu, tokie veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti siekiant tinkamai atlikti teisės aktų pavestas funkcijas.30.8.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė VÄ® Registrų centras dokumentų, kuriais remiantis žemės sklypas buvo įregistruotas J. S. vardu, t. y. 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr. 6216, bei žemės sklypo plano kopijas iÅ¡davė nesant motyvuoto besikreipiančio asmens praÅ¡ymo, taip pažeidžiant NTRÄ® 42 straipsnio 3 dalį.Apeliantės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina egzistuojant visas atsakovės VÄ® Registrų centro civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (atsakovė VÄ® Registrų centras nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos užtikrinti duomenų, kaupiamų NTR, teisingumÄ ir saugumÄ ), netiesioginį priežastinį ryšį (jei nebÅ«tų atsakovės VÄ® Registrų centro neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebÅ«tų iÅ¡duoti pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. ERN-728 sudaryti bÅ«tini dokumentai ir (ar) Å¡i sutartis nebÅ«tų buvusi įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi, nebÅ«tų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-1580 ir apeliantė nebÅ«tų patyrusi žalos), kaltė (vykdydami įstatymo nustatytas pareigas atsakovės VÄ® Registrų centro darbuotojai nebuvo maksimaliai apdairÅ«s, atidÅ«s ir rÅ«pestingi), žala (apeliantė patyrė 719 465 Eur nuostolių).Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieÅ¡kinį notaro E. A. atžvilgiu (nenustačius, kad jo veiksmai atitiko notarams keliamus didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo, protingumo reikalavimus):32.1.

E. A. veiksmai, tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 ir perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. ERN-729, negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 31 str., 46 str.), o jis pats – kaip pakankamai rÅ«pestingas ir atidus asmuo. PrieÅ¡ingai, jis, kaip notaras, pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, neįvykdė. 32.2. Nagrinėjamu atveju notarui buvo pateikta ne žemės sklypo įsigijimÄ patvirtinančio dokumento – 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, registracijos Nr. 6216 – originalas, bet kopija, patvirtinta atsakovės VÄ® Registrų centro.

Kartu buvo pateiktas ir 2006-01-23 parengtas ir iÅ¡duotas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas. Tai reikÅ¡tų, kad žemės sklypo savininkas buvo praradęs tiek vieno, tiek kito dokumento originalus. Be to, paveldėjimo teisės liudijimo kopija buvo patvirtinta atsakovės VÄ® Registrų centro, o ne paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davusio notaro. Å ios aplinkybės, taip pat sandorio sudarymo aplinkybės (padirbto J. S. paso pateikimas, parašų, esančių pase ir pirkimo-pardavimo sutartyje bei priėmimo perdavimo akte skirtingumas) atsakovui, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo sukelti pagrįstų įtarimų. 32.3.

Notaras privalėjo pastebėti ir paso klastojimo požymius, kurie yra akivaizdÅ«s ir nereikalauja specialių žinių.32.4. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nusikalstamos gaujos organizatorius L. L. palaikė artimus ryÅ¡ius su atsakovo notaro E. A. padėjėja J. J., o atsakovas tvirtino ne tik Å¡ioje byloje nurodomus sandorius, bet ir kitus, pagal kuriuos sukčiavimo bÅ«du taip pat buvo užvaldomi žemės sklypai.32.5. PrieÅ¡ tvirtindamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 atsakovas E. A. turėjo nustatyti ir sutartyje įraÅ¡yti turto teisinį režimÄ (bendroji ar asmeninė nuosavybė), o Å¡iÄ pareigÄ privalėjo padaryti ne tik pardavėjo, bet ir pirkėjo atžvilgiu.

Å i ir kitos aplinkybės patvirtina, kad E. A. biure sandoriams, susijusiems su L. L., galėjo bÅ«ti taikomi žemesni nei dera atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsietai vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, padarė klaidingas iÅ¡vadas.33. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra visos sÄ lygos atsakovo notaro civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai (atsakovas notaras E. A. nevykdė pareigų, nustatytų Notariato įstatymo 2 str., 31 str. ir 46 str.), priežastinis ryÅ¡ys (jei atsakovas notaras E. A. bÅ«tų laikęsis įstatyme nustatytų pareigų, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-728 nebÅ«tų buvusi sudaryta, atitinkamai nebÅ«tų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-1580 ir apeliantė nebÅ«tų patyrusi žalos), kaltė (atsakovas notaras E. A. nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rÅ«pestingas, vykdydamas įstatymų jam nustatytas pareigas), žala (apeliantas patyrė 719 465 Eur nuostolių). 34. Apeliantės praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sudaro: skirtumas tarp apeliantės už žemės sklypÄ sumokėtos 2 400 000 Lt sumos ir atgautų 326 789 Lt; 44 744,19 Eur (154 492,75 Lt) palÅ«kanų, sumokėtų AB SEB bankas už laikotarpį nuo 2006-05-04 iki 2007-07-20; 66 078,26 Eur (228 155 Lt) palÅ«kanų, sumokėtų AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2007-07-31 iki 2011-12-01; 1 700,68 Eur (6 000 Lt) komisinių už tarpininkavimÄ ; 1 781,02 Eur (6 149,50 Lt) atlyginimo notarui atsakovui E. A. už pripažintos negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ERN-1580 patvirtinimÄ ; 2 085,26 Eur (7 200 Lt) AB SEB banko kredito sutarties administravimo mokesčio; 2 595,36 Eur (8 961,27 Lt) AB „Swedbank“ kredito sutarties administravimo mokesčio. 35. Atsakovams notarui E. A. ir VÄ® Registrų centrui taikytina solidarioji atsakomybė, o iÅ¡ draudiko priteistina 28 962 Eur suma.36. Atsakovė VÄ® Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: PrieÅ¡ingai nei siekia įrodyti apeliantė, Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti. Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas ir apsauga priklauso nuo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo. SistemiÅ¡kai vertinant NTRÄ® 5 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 4 dalies, 34 straipsnio nuostatas, NTR tvarkytoja ginčo atveju (į tvarkytojÄ kreipusis asmeniui, kurio tapatybė nustatyta pagal pateiktÄ pasÄ , o įgaliojimai veikti – 2006-01-23 įgaliojimo pagrindu, nesant akivaizdžių dokumentų netikrumo požymių) neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti praÅ¡omus veiksmus – iÅ¡duoti pažymėjimÄ apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ NTR, 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo reg.

Nr. 6216 ir sklypo plano kopijas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei 2006 metais, nei dabar galiojantys teisės aktai nenumatė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos patikrinti praÅ¡ymus teikiančių asmenų asmens tapatybės dokumentų galiojimÄ Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje ar imtis kitų dokumentų galiojimo patikrinimo veiksmų, nenumatytų teisės aktuose.NTR tvarkytoja praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti dokumentus įvykdė tik P. B. prisistačiusiam asmeniui pateikus J.

S. įgaliojimÄ su įraÅ¡ytu notarinio registro numeriu, todėl laikytina, kad jis atitiko visus reikalaujamus rekvizitus bei neturėjo akivaizdžių klastojimo požymių.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų jokių individualių duomenų atskiro tvarkymo ar tokių praÅ¡ymų archyvavimo nekilnojamųjų daiktų archyvinėse bylose. Pažymėtina, kad praÅ¡ymų pateikimo metu J.

S. nuosavybės teisė į sklypÄ nebuvo įregistruota, todėl jie niekaip negalėjo bÅ«ti susieti su ateityje bÅ«siančio įsigyto sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir Å¡io sklypo archyvinės bylos dokumentais. 2003-08-01 įregistravus J. S. nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir iÅ¡davus pažymėjimÄ , jame jokių įrašų apie Å¡io sklypo duomenų tvarkymo ir dokumentų iÅ¡davimo apribojimus nebuvo.Nesutiktina, kad P. B. prisistačiusiam asmeniui dokumentai iÅ¡duoti nesant jo motyvuoto praÅ¡ymo.

Toks praÅ¡ymas buvo grindžiamas pateiktais dokumentais ir jų turiniu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai pateiktas 2006-01-23 įgaliojimas, suteikiantis teisę savo nuožiÅ«ra aptartomis sÄ lygomis ir kaina parduoti sklypÄ , atitiko įstatymų reikalavimus ir patvirtino Å¡io asmens teisę gauti praÅ¡omus dokumentus.Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja taip pat neprivalėjo tikrinti visus prieinamus tiek senÄ jį, tiek naujÄ jį savininkus identifikuojančius duomenis, buvusio savininko paraÅ¡o tikrumÄ , jei turto perleidimo sandorį sudarė jis pats, t. y. atlikti dokumentų ekspertinį tyrimÄ Â bei nustatyti dokumentų klastojimo faktus.Apeliantė nepagrįstai siekia sutapatinti notarui ir VÄ® Registrų centrui taikomÄ aukščiausiÄ atidumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo standartÄ .Apeliantė skundÄ grindžia nebeaktualiais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005, 2003-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003).Nesutiktina su argumentais dėl solidariosios atsakomybės taikymo.

Apeliantė, solidariÄ jÄ atsakomybę grįsdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, nesilaiko joje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir įrodinėtinų aplinkybių, neatsižvelgia į kitų Å¡ioje byloje dalyvaujančių asmenų atliktus veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį, žalos padarymo aplinkybes, jų sukeltas pasekmes, t. y. solidariÄ jÄ atsakomybę siekia taikyti formaliai.Kitus apeliacinio skundo argumentus praÅ¡oma spręsti pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Atsakovas E. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Notarai sudaromų sandorių teisėtumÄ turi užtikrinti civilinės, bet ne baudžiamosios teisės prasme. Tuo atveju, jei sudarytas sandoris yra neteisėtas tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės prasme, notarui civilinė atsakomybė taikytina tik tada, jei nustatoma, jog jis veikė bendrai su nusikalstamÄ veikÄ padariusiais asmenimis.Nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad atsakovas pažeidė (netinkamai vykdė) Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, t. y. tinkamai nenustatė fizinio asmens, kuris praÅ¡o atlikti notarinį veiksmÄ , tapatybės:Apeliantė, teigdama, kad notarui pateikto neva J.

S. paso klastojimo (netikrumo) požymiai buvo akivaizdūs, neatkreipia dėmesio į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtas paso neteisėto pagaminimo faktas (dėl duomenų nebuvimo), todėl nėra objektyvių galimybių įvertinti, ar jo netikrumas buvo toks akivaizdus, jog atsakovui dėl jo teisėtumo turėjo ar galėjo kilti pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atlikta subjektyvia paso klastojimų požymių analize neturi būti remiamasi, juolab, kad ji atlikta esant kitai faktinei situacijai – žinant, kad sandorių sudarymui buvo panaudotas netikras pasas.

Notaras, atlikdamas ginčo notarinius veiksmus, vadovavosi prezumpcija, jog valstybinių įstaigų ir institucijų iÅ¡duoti dokumentai yra teisėti ir galiojantys, kol nenuginčyti, o sandorių Å¡alys veikia sÄ Å¾iningai.Nesutiktina su apelianto pozicija, kad atsakovas pažeidė (netinkamai vykdė) Notariato įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, t. y. neatliko pareigos patikrinti asmenų, kurie praÅ¡o atlikti notarinį veiksmÄ , parašų tikrumÄ :Notariato įstatymas nustatė (ir Å¡iuo metu nustato) tik du atvejus, kuomet notarai privalo lyginti asmenų paraÅ¡us: pirma, kai yra liudijamas paraÅ¡o dokumentuose tikrumas (Notariato įstatymo 26 str. 5 d.);

2) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais (Notariato įstatymo 31 str. 3 d.). Ginčo atveju atsakovas tvirtino ginčo sandorius (nebuvo liudijamas tariamos J. S. paraÅ¡o dokumentuose tikrumas), o apeliantė neįrodė (ir negalėjo įrodyti) esant kokiam nors kitam atvejui, kurio pagrindu atsakovas bÅ«tų turėjęs atlikti parašų palyginimÄ . Pagal Notariato įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atsakovas tariamos J. S. parašų, esančių ginčo sandorių dokumentuose, tapatumÄ (tikrumÄ ) bÅ«tų turėjęs tikrinti su tapatybę patvirtinančiu dokumente esančiu paraÅ¡u, nebent tuo atveju, jei ji bÅ«tų pasiraÅ¡iusi ginčo sandorį ne notaro akivaizdoje.

Tiek notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, tiek ginčo sandorių dokumentuose buvo tik tariamos J. S. paraÅ¡ai. Atsižvelgiant į tai, objektyvus parašų patikrinimas nebÅ«tų galimas. Kartu ydinga laikytina ir apeliantės skunde pateikta subjektyvi parašų analizė, kurios iÅ¡samumas paneigia pačios apeliantės teiginį dėl parašų akivaizdaus skirtingumo. Tuo atveju, jei paso klastojimo (parašų) faktas buvo toks akivaizdus, atsakovas bÅ«tų turėjęs atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , o jei nebÅ«tų atsisakęs – bÅ«tų pripažintas kaltu ir nuteistas už bendrininkavimÄ vykdant nusikaltimÄ .Nesutiktina su skundo argumentais, kad nusikalstamos gaujos organizatoriaus L.

L. ir atsakovo padėjėjos J. J. santykiai turėjo kokios nors įtakos notaro veiksmų atlikimo tinkamumui. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas apie tokius nurodytų asmenų santykius bÅ«tų kÄ nors žinojęs. L. L. buvo eilinis klientas. Be to, pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako tiek už savo, savo atstovo, tiek už notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ , vykdant notaro profesinę veiklÄ , todėl bet kokiu atveju (nepaisant L.

L. ir J. J. santykių), visus parengtus dokumentus tikrino ir ginčo sandorius notarine tvarka tvirtino pats.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis, susijusius su sandorio kainos sumokėjimo aplinkybėmis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl notaro pareigos tikrinti sumokėjimo faktÄ , nebuvimo. Apeliantė skunde įrodinėdama, kad Å¡i aplinkybė patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus (tinkamÄ pareigų neatlikimÄ ), nepažymi, kad po ginčo sandorio sudarymo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka dar 2006-03-07 visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ apie J.

S. ir P. Å . sudarytÄ ginčo sandorį Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos nustatytais terminais ir tvarka pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.Nesutiktina su apeliaciniame skunde pakartotinai nurodomomis aplinkybėmis, jog notaras, prieÅ¡ tvirtindamas ginčo sandorį notarine tvarka, neturėjo jokių duomenų nei apie pirkėjo, nei apie pardavėjo Å¡eiminę padėtį, nenustatė turto teisinio režimo, dėl to savo pareigas atliko netinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl Å¡ių argumentų pasisakė ir tinkamai juos įvertino, o tai, kad teismo pozicija nesutampa su apeliantės, nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos.Nesutiktina su apeliantės praÅ¡omos priteisti žalos dydžiu.

Nepriklausomai nuo to, iÅ¡ ko yra kildinama ieÅ¡kovės nurodyta žala (ar iÅ¡ paties ginčo sandorio, ar bankams sumokėtų palÅ«kanų, ar notarui sumokėto atlyginimo) ji visa gali bÅ«ti priteista apeliantei tik iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. Vien tai, kad ginčo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, notaro gautas atlyginimas juos tvirtinant nelaikytinas nei nepagrįstu praturtėjimu, nei be pagrindo įgytu turtu. Sumokėtas notarui atlygis ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti priteisiamas tik įrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygas.Nesutiktina su apeliantės reikalavimu ieÅ¡kinio tenkinimo atveju taikyti solidariÄ jÄ notaro ir VÄ® Registro centro atsakomybę.

Atsakovų bei trečiojo asmens P. Å . nesiejo bendri neteisėti veiksmai, asmenys iÅ¡ esmės vienas apie kitÄ nežinojo. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos pagal apeliacinį skundÄ nagrinėjimo ribųBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).IÅ¡ civilinės bei pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad J.

S. 2006-03-02 atsakovo notaro E. A. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ERN-728, sandoris patvirtintas 15.30 val.) (toliau – 2006-03-02 pirkimo pardavimo sutartis) P. Å . pardavė 3,7368 ha dydžio žemės sklypÄ , miÅ¡ko plotas 0,1431 ha kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Sandorio Å¡alys 2006-03-02 atsakovo notaro E. A. patvirtintu (notarinio registro Nr. 729) perdavimo-priėmimo aktu pareiÅ¡kė, kad J.

S. perdavė, o P. Å . priėmė minėtÄ Å¾emės sklypÄ . 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartyje (sutarties 1 dalis) nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. pagal: 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 6216; 2006-02-23 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre; 2006-02-21 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 5, b. l. 165–166).2006-04-19 nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo UAB „Sinerta“ (dabar – UAB „Midas Marketing“) pagal P. Å . ir UAB „Sinerta“ atsakovo notaro E. A. patvirtintÄ (notarinio registro Nr. 1580) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartis). 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėtas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso P. Å . pagal: 2006-03-02 Vilniaus m. 34-ame notaro biure patvirtintÄ sutartį, reg.

Nr. ERN-728; 2006-03-02 Vilniaus m. 34-ame notaro biure patvirtintÄ Priėmimo-perdavimo aktÄ , reg. Nr. ERN-729, pagal 2006-03-02 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre; 2006-03-06 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2006-04-12 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 5, b. l. 186–188).

Žemės sklypas 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Sinerta“ nuosavybės teise VÄ® Registrų centre įregistruotas 2006-04-21.2006-07-26 atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-0357-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2006-03-02 panaudojus suklastotus dokumentus buvo sudaryta ir Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro notaro E. A. patvirtinta J. S. priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. S. šį sklypÄ neva pardavė P. Å ., o 2006-04-19 Å¡is sklypas buvo parduotas UAB „Sinerta“ (b. b. t. 1, b. l. 13).

P. Å . kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (b. b. t. 36, b. l. 89).Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2006 m. liepos 27 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „Sinerta“ nuosavybės teisės į žemės sklypÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutartimis laikino apribojimo terminas ne kartÄ pratęstas (iki 2007-04-27, iki 2007-07-27, iki 2007-10-27, iki       2008-01-27; iki 2008-04-27; iki 2008-07-27; iki 2008-10-27; iki 2009-01-27; iki 2009-04-27; iki 2009-07-27 (t. 27; b. l. 2-103) (b. b. t. 39, b. l. 74-75).Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu J.

S. pripažinta civiline ieÅ¡kove ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-0357-06 (b. b. t. 7, b. l. 118), o 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu civiline ieÅ¡kove pripažinta ir UAB „Sinerta“ 2 400 000 Lt sumai (b. b. t. 7, b. l. 127).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010, P. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 3 metams laisvės atėmimo bausme; taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 24 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metams laisvės atėmimo bausme.

Subendrinus paskirtas bausmes paskirta 3 metai laisvės atėmimo bausmė (b. b. t. 40). Minėtu nuosprendžiu J. S. civilinis ieÅ¡kinys atmestas, o iÅ¡ P. Å . UAB „Sinerta“ priteista 2 400 000 Lt.Teismas nustatė, kad P. Å ., veikdamas L. L. suburtoje organizuotoje ir jo vadovaujamoje bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal L. L. iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ ir tarpusavio vaidmenų pasiskirstymÄ , turėdamas tikslÄ apgaule L. L. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – nuosavybės teisę į J.

S. priklausantį žemės sklypÄ bei didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „Sinerta“ priklausančias pinigines lėšas, 2006-03-02 15 val. 30 min. Vilniaus miesto 34-ame notarų biure ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui melagingai prisistačiusiam pardavėjos J. S. vardu ir notarui pateikus žinomai suklastotÄ Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), neva iÅ¡duotÄ 2005-07-22 J. S. vardu su įklijuota ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauka ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagaminto netikro 2006-01-23 įgaliojimo, notarinio registro Nr. 701, neva patvirtinto Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės A.

P., pagrindu VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale gautus žemės sklypo dokumentus, taip pat P. Å . prisistačius tariamu pirkėju bei notarui melagingai pareiÅ¡kus, jog už perkamus žemės sklypus pinigai (2 250 000 Lt) neva yra sumokėti ir taip suklaidinus notarÄ , suklastojo tikrus dokumentus – pasirašė 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-728, 2006-03-02 perdavimo-priėmimo aktÄ , notarinio registro Nr. ERN-729, dėl J. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tariamo pardavimo, po ko P. Å ., vykdydamas iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , 2006-04-19 17 val. 20 min.

Vilniaus miesto 34-ame notarų biure pateikė notarui žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė su UAB „Sinerta“ 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-1580, pagal kuriÄ dalį pinigų (50 000 Lt) P. Å . pirkėjas UAB „Sinerta“ sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, 360 000 Lt įsipareigojo sumokėti į VMI sÄ skaitÄ , kaip mokėtinÄ pajamų mokestį už P. Å ., o likusiÄ dalį (1 990 000 Lt) – bankiniu pavedimu į P. Å . asmeninę sÄ skaitÄ .

Tokiu bÅ«du P. Å . suklastojo tikrus dokumentus – 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį (ERN-728), perdavimo-priėmimo aktÄ (ERN–729) bei, veikdamas L. L. suburtoje organizuotoje ir jo vadovaujamoje bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę į nuosavybės teise priklausantį J. S. žemės sklypÄ bei didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „Sinerta“ turtÄ , tuo pastarajai padarydamas 2 400 000 Lt dydžio žalÄ .Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/11, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeitė:

P. Å . padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 24 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, BK 24 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat civilinei ieÅ¡kovei J. S. pripažino teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , klausimÄ dėl jų dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. b. t. 41, b. l. 250–281).Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir įrodymų vertinimu, nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis P. Å . už piniginį atlygį L.

L. nurodymu prisistatė notarui tariamu pirkėju, melagingai nurodė, kad už žemės sklypÄ J. S. sumokėjo pasiraÅ¡ydamas 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo priėmimo akte, notarinių veiksmų registre, suklastojo Å¡iuos dokumentus, po to surado tarpininkÄ V. P., pateikė notarui žinomai suklastotÄ pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė su UAB „Sinerta“ atstovu O. M. 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu sukčiavimo bÅ«du įgijo L. L. nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypÄ bei į didelės vertės svetimÄ UAB „Sinerta“ turtÄ (sumokėtus pinigus už sklypÄ ). (b. b. t. 41, b. l. 267).

Vilniaus apygardos teismas nesutiko tik su pirmosios instancijos teismo atliktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, todėl P. Å . veikÄ perkvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 41, b. l. 268).Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovams P. Å . ir UAB „Midas Marketing“ (buvusi UAB „Sinerta“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 2012 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2639-577/2012, ieÅ¡kinį tenkino: pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2006-03-02 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei to paties nekilnojamojo turto 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restitucijÄ â€“ minėtÄ Å¾emės sklypÄ grÄ Å¾ino J.

S. asmeninėn nuosavybėn.IeÅ¡kovė UAB „Midas Marketing“ (buvusi UAB „Sinerta“) remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis 2015-03-27 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama civilinę atsakomybę taikyti VÄ® Registrų centrui, taip pat notarui E. A., nurodydama, kad tuo atveju, jei Å¡ie subjektai bÅ«tų buvę pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, bÅ«tų tinkamai atlikę jiems teisės aktų pavestas pareigas, nebÅ«tų įvykę neteisėtų žemės sklypo perleidimo sandorių, ieÅ¡kovei sukėlusių žalÄ .Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus dėl netinkamai aiÅ¡kintų ir taikytų ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų, ir bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė nenustačius atsakovais patrauktų VÄ® Registrų centro ir notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.

Apeliantei (ieÅ¡kovei) UAB „Midas Marketing“ nesutinkant su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro minėto sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. nagrinėjamu atveju spręstina dėl VÄ® Registrų centro ir notaro E. A. civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo pagal susiklosčiusiÄ faktinę aukščiau apraÅ¡ytÄ situacijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo perdavimo (pardavimo) aplinkybėmis.Dėl VÄ® Registrų centro atsakomybėsApeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kinį tenkinti VÄ® Registrų centro atžvilgiu.

Apeliantės teigimu, egzistuoja visos VÄ® Registrų centro civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – neteisėti veiksmai (nevykdė pareigos užtikrinti duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumo ir saugumo); priežastinis ryÅ¡ys (nesant minėtų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei nebÅ«tų kilusi žala, nes nebÅ«tų buvę sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriai, t. y. ji nebÅ«tų įsigijusi žemės sklypo, dėl kurio vėlesnio netekimo ji patyrė žalÄ ); kaltė (VÄ® Registrų centro darbuotojai nebuvo maksimaliai apdairÅ«s, atidÅ«s, rÅ«pestingi);

žala (apeliantė teigia patyrusi 719 465 Eur dydžio nuostolių).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi nutarta leisti daryti poėmį VÄ® Registrų centre, siekiant paimti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylÄ , 2006-02-12 – 2006-04-21 VÄ® Registrų centro užsakymų priėmimo ir dokumentų iÅ¡davimo grupės iÅ¡duodamų dokumentų registracijos žurnalus bei dokumentus, patvirtinančius su minėtų sklypų susijusių dokumentų paruoÅ¡imÄ bei iÅ¡davimÄ interesantams (praÅ¡ymus, dokumentų atidavimo protokolus, pažymas), to paties laikotarpio apmokėjimo už VÄ® Registrų centro paslaugas dokumentų originalus, susijusius su minėtu žemės sklypu (b. b. t. 5, b. l. 3–4).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010, nustatyta (tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys dokumentai), kad poėmio protokolu iÅ¡ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriaus buvo paimti Å¡ie žemės sklypo bylos dokumentai: 2006-02-14 J.

S. praÅ¡ymo Nr. w-1620361 atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijų parengimÄ , iÅ¡davimÄ ir patvirtinimÄ , kopija; praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo – B. P. įgaliotas asmuo pagal 2006-01-23 įgaliojimÄ Nr. 701 bei paraÅ¡as (b. b. t. 5, b. l. 152); Vilniaus m. 35 notaro biuro notarės A. P. patvirtinto įgaliojimo (notarinio registro Nr. 701) kopija, Registre registruotas įgaliojimas 2006-02-14 Nr. 875 (b. b. t. 5, b. l. 153); 2006-02-21 elektroniniu paÅ¡tu pateikto J.

S. vardu praÅ¡ymo Nr. 1-1625418 atlikti žemės sklypo pažymÄ sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 154); 2006-02-21 elektroniniu paÅ¡tu pateikto J. S. vardu praÅ¡ymo Nr. 1-1625419 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytÄ sandorį įregistravimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 155); 2006-02-20 J. S. užsakymo Nr. AYE 76938 pažymos sandoriui, užsakymo tikslas – pirkimas-pardavimas, kopija (b. b. t. 5, b. l. 156); 2006-02-21 elektroniniu paÅ¡tu J. S. vardu pateikto praÅ¡ymo Nr. 1-1625417 atlikti žemės sklypo vidutinės rinkos vertės perskaičiavimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 157); 2006-02-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 158–159); 2006-02-13 J.

S. praÅ¡ymo Nr. R-1618391 atlikti žemės sklypo pažymėjimÄ (P. B. su paraÅ¡u), kopija (b. b. t. 5, b. l. 160); Vilniaus m. 35 notaro biuro notarės A. P. patvirtinto įgaliojimo, Registre įregistruoto 2006-02-13 Nr. 825, kuriuo 2006-01-23 J. S. įgalioja P. B. tvarkyti visus asmeninius dokumentus, kopija (b. b. t. 5, b. l. 161); 2006-02-23 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 162–163); 2006-03-02 P. Å . praÅ¡ymo Nr. 1642645 atlikti žemės sklypo įsigyjamo nuosavybėn privačios žemės sklypo įregistravimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 164); 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. ERN-728), kuria pardavėja J.

S. parduoda P. Å . nuosavybėn žemės sklypÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 165–166); 2006-03-02 perdavimo-priėmimo akto Nr. ERN 729, kuriuo J. S. ir P. Å . surašė aktÄ apie tai, kad 2006-03-02 parduotas žemės sklypas, kopija (b. b. t. 5, b. l. 167); 2006-03-02 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 168–169); 2006-03-06 P. Å . praÅ¡ymo Nr. 1645658 atlikti žemės sklypo pažymÄ sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 170); 2006-03-06 P. Å . praÅ¡ymo Nr. 1645661 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytÄ sandorį įregistravimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 171); 2006-03-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 172–173); 2006-04-11 P. Å . praÅ¡ymo Nr. R-1705695 atlikti žemės sklypo pažymÄ sandoriui, kopija; 2006-04-12 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 174); 2006-04-12 P. Å . praÅ¡ymo Nr. 1-1708493 atlikti žemės sklypo pažymÄ sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 175–176); 2006-04-12 P. Å . praÅ¡ymo Nr. 1708496 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytÄ sandorį įregistravimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 178); 2006-04-12 užsakymo Nr. QX190094 pažymos sandoriui, užsakymo tikslas – pirkimas-pardavimas, kopija (b. b. t. 5, b. l. 179); 2006-04-13 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 180–181); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymo Nr. Ų-1717693 atlikti žemės sklypo statinio plano projektÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 182); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymas Ų-1717653 atlikti žemės sklypo įgyjamo nuosavybėn privačios žemės sklypo įregistravimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 183); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ įgaliojimo Nr. 15-06 I.

Z. atstovauti įmonei VÄ® Registrų centre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 184); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymo Nr. 06-04-02 įregistruoti žemės sklypo nuosavybės teises, kopija (b. b. t. 5, b. l. 185); 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ERN 1580, kuria pardavėjas P. Å . parduoda UAB „Sinerta“ nuosavybėn žemės sklypÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 186–188); 2006-04-21 pažymėjimo Nr. 41/20785 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 189–190); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymo Nr. Ų-1717655 atlikti (pateikti) žemės sklypo pažymÄ sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 191);

    2006-04-20 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymo Nr. Ų-1717662 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytÄ sandorį įregistravimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 192); 2006-04-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 193–194); 2006-05-23 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymo Nr. Ų-1769024 atlikti žemės sklypo registro duomenų pakeitimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 195); 2006-05-09 UAB „Sinerta“ įgaliojimo Nr. 21-06 D.

I. atstovauti įmonei VÄ® Registrų centre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 196);         2006-05-15 pakvitavimo, kopija (b. b. t. 5, b. l. 197); 2006-07-28 banko duomenų iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kopija (b. b. t. 5, b. l. 198–199); 2006-05-23 UAB „Sinerta“ praÅ¡ymo Nr. Ų-1769026 atlikti (pateikti) žemės sklypo pažymėjimÄ , kopija (b. b. t. 5, b. l. 200); 2006-05-24 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre.Byloje nustatyta ir Å¡alių neginčijama, kad J.

S. nė vieno iÅ¡ aukščiau minėtų dokumentų nesudarė ir jų neteikė VÄ® Registrų centrui, taip pat neįgaliojo P. B. veikti jos vardu, jo nepažįsta, kaip ir notarės A. P.. Å ios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiuose aukščiau minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose.Apeliantės teigimu VÄ® Registrų centro darbuotojai pagal savo kompetencijÄ turėjo (galėjo) nustatyti, kad įgaliojimas P. B. veikti J. S. vardu yra suklastotas (2006-01-23 įgaliojimas VÄ® Registrų centrui pateiktas 2006-02-13 neturėjo notarinio registro numerio, o kitÄ dienÄ (2006-02-14) pateiktas įgaliojimas jau turėjo šį rekvizitÄ ), taip pat, kad P. B. pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo paskelbtas negaliojančiu.

Taigi VÄ® Registrų centro atsakomybė grindžiama tuo, kad VÄ® Registrų centras iÅ¡davė dokumentus, reikalingus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ne žemės sklypo savininkei J. S. ar teisėtam jos atstovui, tačiau nenustatytam asmeniui, pateikusiam paskelbtÄ negaliojančiu kito asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ ir suklastotus J. S. įgaliojimus, nors J. S. VÄ® Registrų centrui buvo pateikusi net du praÅ¡ymus neiÅ¡duoti dokumentų jokiam kitam asmeniui be jos tiesioginio dalyvavimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakomybės VÄ® Registrų centrui taikymo, reikalinga tirti ir vertinti faktinius VÄ® Registrų centro darbuotojų veiksmus (neveikimÄ ) siekiant nustatyti, ar buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai įgaliojimÄ pateikusio asmens P. B. asmenybei nustatyti, ar Å¡ie veiksmai sudarė sÄ lygas pažeisti ieÅ¡kovės teises, ar VÄ® Registrų centro darbuotojai galėjo nustatyti pateikto įgaliojimo klastojimo bei P. B. prisistačiusio asmens pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento negaliojimo faktus, kokių prieinamų ir protingų priemonių VÄ® Registrų centras (jo darbuotojai) turėjo ir galėjo imtis konkrečioje situacijoje.VÄ® Registrų centro veiklÄ , teises, pareigas, atsakomybę reglamentuoja NTRÄ® bei NTR nuostatai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat ginčo metu galiojusių ir VÄ® Registrų centro veiklÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi bei vadovavosi tiek ginčo Å¡alys, tiek pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog teisės aktais nėra detalizuoti registro tvarkytojos (darbuotojų) konkretÅ«s veiksmai, priimant ir vykdant asmenų pateiktus praÅ¡ymus, t. y. nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtuose teisės aktuose nebuvo nustatyta VÄ® Registrų centro pareiga tikrinti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimÄ Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje, imtis kitų papildomų veiksmų, nustatant besikreipiančiojo asmens tapatybę, jam pateikus dokumentÄ , juolab, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog P. B. tapatybė buvo nustatyta pateikto dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso, kuriame nurodytas galiojimas nebuvo pasibaigęs) pagrindu.Tačiau palyginus VÄ® Registrų centrui pateiktus įgaliojimus P. B. veikti J.

S. vardu (b. b. t. 5, b. l. 153 ir 161, nutarties 54 p.) vizualiai matyti, kad 2006-02-13 VÄ® Registrų centrui pateiktas įgaliojimas, praÅ¡ant per 7 dienas atlikti žemės sklypo pažymėjimÄ , yra be notarinio registro numerio (notarinio registro numeris patvirtina įraÅ¡Ä notariniame registre ir faktÄ , jog notarinis veiksmas buvo atliktas), o iÅ¡ poėmio metu iÅ¡ VÄ® Registrų centro paimtų dokumentų matyti, jog VÄ® Registrų centro darbuotojų veiksmai iÅ¡duodant atitinkamus dokumentus atlikti ne tik po gauto 2006-02-14 įgaliojimo, atitinkančio visus rekvizitus, pagrindu, t. y. jau su notarinio registro numeriu, bet ir 2006-02-13 pateikto įgaliojimo pagrindu (tai patvirtina b. b. t. 7, b. l. 106–107 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo raÅ¡te nurodyti duomenys, jog pagal 2006-02-13 praÅ¡ymÄ pažymėjimas buvo P. B. parengtas 2006-02-23 ir iÅ¡duotas 2006-02-24).

Taigi esant tos pačios dienos dviem skirtingų rekvizitų Nekilnojamojo turto registre oficialiai įregistruotiems įgaliojimams, be notarinio įraÅ¡o numerio rekvizito ir be jokios notaro žymos apie galbÅ«t klaidos taisymÄ tos pačios datos dokumente (įgaliojime) buvo atlikti dokumentų iÅ¡davimo veiksmai. Å iuo atveju, įvertinus tai, kad atsakovės darbuotojai (tas pats darbuotojas) įgaliojimÄ be notarinio registro numerio įregistravo kaip oficialiai pateiktÄ dokumentÄ , o veiksmai buvo atliekami dar gavus ir įregistravus analogiÅ¡ko turinio, tik su notarinio registro numeriu įgaliojimÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovės darbuotojams, kuriems turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma, kokie reikalavimai keliami įgaliojimui, patvirtintam notaro, objektyviai vertinant turėjo kilti abejonių dėl dokumento (įgaliojimo) teisėtumo ir buvo pakankamas pagrindas imtis papildomų priemonių paÅ¡alinti akivaizdžius prieÅ¡taravimus (pvz., pareikalauti oficialaus betarpiÅ¡ko notarės raÅ¡tiÅ¡ko ar žodinio paaiÅ¡kinimo dėl susidariusios situacijos) ir įsitikinti dėl dokumentų teisėtumo, kÄ bÅ«tų galima vertinti kaip atidaus ir rÅ«pestingo asmens pareigų atlikimÄ , tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str.), ypatingai atsižvelgiant į tai, kad VÄ® Registrų centras vykdo valstybės funkcijas – registruoja daiktus, daiktines teises, juridinius faktus (CK 6.253 str.), o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRÄ® 4 str.).Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl VÄ® Registrų centro darbuotojų bendro pobÅ«džio pareigos veikti atidžiai ir rÅ«pestingai, kaip neteisėto veikimo (neveikimo) (vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų) reikÅ¡mingos kitos baudžiamojoje byloje nustatytos ir ieÅ¡kovės (apeliantės) įrodinėtos aplinkybės, susijusios su J.

S. kreipimusi į VÄ® Registrų centrÄ dėl jos vardu įregistruotų nekilnojamojo turto objektų duomenų tvarkymo.Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2006-10-23 raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo Nr. 10-4-S-1-7722 nurodė, kad J. S. teigė, jog 2003-05-26 ir 2003-06-30 VÄ® Registrų centrui Vilniaus filialui pateikė praÅ¡ymus be jos žinios neiÅ¡duoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir nurodė, kad ji niekam nedavė jokių įgaliojimų tvarkyti jos turto.

Atsižvelgiant į tai, VÄ® Registrų centro prašė pateikti Å¡ių dokumentų kopijas (b. b. t. 7, b. l. 108). VÄ® Registrų centras 2006-11-14 raÅ¡tu Nr. S-42102 dėl dokumentų kopijų pateikimo nurodė, kad pateikia 2003-05-26 praÅ¡ymÄ , saugomÄ nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje apie butÄ (archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bt. 15), esantį (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Kito praÅ¡ymo nurodė, kad nėra (b. b. t. 7, b. l 109).2003-05-26 J. S. praÅ¡yme Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui J.

S. nurodė, kad: „Esu savininkė buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu dėl neapsižiÅ«rėjimo esu pasiraÅ¡iusi keletÄ dokumentų, kurių prasmės ir esmės nesupratau ir bijau, kad jie nebÅ«tų panaudoti prieÅ¡ mano valdomÄ turtÄ . Vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu praÅ¡au be mano žinios neiÅ¡duoti jokių dokumentų, susijusių su man priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad niekam nedaviau įgaliojimų tvarkyti mano turtinius reikalus nei nekilnojamojo turto centriniame registre, nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose“ (b. b. t. 7, b. l. 110).2003-06-30 VÄ® Registrų centro Vilniaus filiale gautas antras J.

S. praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad: „Esu savininkė buto (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu man atkurta nuosavybės teisė į keletÄ Å¾emės sklypų Vilniaus rajone po mano tėvo ir motinos mirties, taip pat aÅ¡ paveldžiu gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybę ir paveldint turtÄ man reikia pasiraÅ¡yti daugybę dokumentų ir aÅ¡, bÅ«dama vieniÅ¡a ir nežinodama lietuvių kalbos bijau, kad mano paraÅ¡ai nebÅ«tų panaudoti prieÅ¡ mano interesus.

Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu prašau be mano asmeniško dalyvavimo neišduoti dokumentų, susijusių su mano nekilnojamuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad niekam nesu davusi įgaliojimų tvarkyti mano turtinius reikalus nei nekilnojamojo turto centriniame registre, nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose“ (b. b. t. 7, b. l. 114).Nors VĮ Registrų centras įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja neturi pareigos atskirai tvarkyti asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų individualių duomenų ar tokius prašymus archyvuoti, todėl aukščiau minėti prašymai vertinti kaip neturintys teisinės reikšmės teisės aktais nustatytam J.

S. nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenų tvarkymui Nekilnojamojo turto registre, tačiau pažymėtina, kad Å¡iuos argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip minėta, VÄ® Registrų centras 2006-11-14 raÅ¡te Nr. S-42102, atsakydamas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2006-10-23 raÅ¡tÄ Nr. 10-4-S-1-7722, nurodė, kad 2003-05-26 praÅ¡ymas (kurio kopijÄ pateikė) buvo saugomas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje apie butÄ (archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bt. 15), esantį (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 7, b. l. 109).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is raÅ¡tas leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, t. y. spręsti, kad VÄ® Registrų centras tokio pobÅ«džio raÅ¡tus registruodavo ir saugodavo (pats VÄ® Registrų centras baigiamosiose kalbose nurodė, kad 2003-05-27 nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡e buvo įraÅ¡yta informacija registratoriams apie 2003-05-26 praÅ¡ymÄ bei priimtas sprendimas saugoti šį praÅ¡ymÄ minėto nekilnojamojo daikto registro dokumentų byloje).

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad VÄ® Registrų centras neturi duomenų apie tai, kad J. S. pateikė 2003-06-30 praÅ¡ymÄ be jos žinios neiÅ¡duoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nagrinėjamu atveju vertintina, kaip patvirtinanti VÄ® Registrų centro aplaidumÄ , baudžiamojoje byloje esant minėtam praÅ¡ymui, ant kurio uždėta VÄ® Registrų centro žyma, jog 2003-06-30 14 val. 15 min. praÅ¡ymas gautas (b. b. t. 7, b. l. 114). Pagal piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinę tvarkÄ (jos V-VII skyrius), patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491, asmenų gauti praÅ¡ymai turėjo bÅ«ti registruojami ir nagrinėjami, o tuo atveju, jei institucija nėra įgaliota spręsti atitinkamų klausimų ir (ar) nėra institucijos, kuri pagal kompetencijÄ turėtų nagrinėti praÅ¡ymÄ , jis grÄ Å¾inamas pareiÅ¡kėjui, nurodant grÄ Å¾inimo priežastis.

Kitu atveju asmenų gauti praÅ¡ymai nagrinėjami ir dėl jų priimami atitinkami sprendimai, apie praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimÄ informuojant pareiÅ¡kėjÄ . Nagrinėjamu atveju duomenų, kad Å¡is 2003-06-30 praÅ¡ymas VÄ® Registrų centro bÅ«tų atitinkamai iÅ¡spręstas atsisakant jį priimti ar tenkinant, nėra, o toks neveikimas nagrinėjamu atveju leidžia spręsti apie netinkamÄ (aplaidų) pareigų vykdymÄ , kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su vėlesniais veiksmais, kuomet žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti VÄ® Registrų centras, vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas, P. B. apsimetusiam asmeniui, veikusiam pagal įgaliojimÄ , kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo suklastotas, suteikė visus reikalingus dokumentus.

Tuo atveju, jei VĮ Registrų centro darbuotojai būtų tinkamai užregistravę ir (ar) kitaip išsprendę J. S. prašymus, kuriuose buvo aiškiai prašoma neišduoti jokių dokumentų be jos tiesioginio dalyvavimo, tikėtina, kad VĮ Registrų centro darbuotojams būtų kilusios abejonės dėl duomenų teikimo įgaliotam asmeniui teisėtumo ir, tikėtina, būtų buvę imtasi papildomų priemonių.Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas 1996 m. rugsėjo 24 d.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 nuostatas, yra konstatavęs, kad kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ nekilnojamojo turto perleidimo ar įkeitimo sandoriui sudaryti gali tik pats turto savininkas arba įstatymų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, o registro tvarkytojas turi pareikalauti iÅ¡ besikreipiančio asmens dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę ir nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , patikrinti Å¡iuos dokumentus ir įsitikinti, kad asmuo turi teisę gauti tokiÄ pažymÄ .

Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs Å¡ias pareigas, registro tvarkytojas atsako už žalÄ , atsiradusiÄ dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju galiojo kita NTRÄ® redakcija (VÄ® Registrų centras atsiliepime į skundÄ teigė, jog minėtÄ praktika nėra aktuali Å¡iam teisiniam santykiui), tačiau faktiÅ¡kai teisinis reguliavimas Å¡iuo aspektu liko nepakitęs, t. y.

NTRÄ® ginčui aktualioje redakcijoje taip pat nereglamentuota praÅ¡ymų iÅ¡duoti pažymÄ tvarka, o nuostatų 82 punkte (redakcija galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2006-04-14) taip pat nenurodyta, kokius dokumentus asmuo, praÅ¡antis iÅ¡duoti pažymÄ , turi pateikti kartu su praÅ¡ymu, todėl pagal analogijÄ taikytinos NTRÄ® 23 straipsnio (praÅ¡ymų registruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka) nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikiami dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ .

Dokumentai turi bÅ«ti pateikti dviem egzemplioriais, vienas iÅ¡ jų turi bÅ«ti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuoraÅ¡as.NTRÄ® 22 straipsnio 5 punkte reglamentuota, kad vienas daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo teisės liudijimas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad P. B. apsimetęs asmuo VÄ® Registrų centrui pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ir suklastotÄ notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , o paveldėjimo teisės liudijimo kopijÄ , kuri patvirtino J.

S. teisę į žemės sklypÄ , iÅ¡davė VÄ® Registrų centras, neva kurio pagrindu atsakovas notaras E. A. patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad VÄ® Registrų centras (jo darbuotojai) nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi vykdydami įstatymo jiems nustatytas pareigas, o toks jų netinkamas pareigų atlikimas vertintinas kaip esantis netiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės patirta žala, kildinama iÅ¡ žemės sklypo pardavimo sandorio, kurio sudarymui įtakos turėjo VÄ® Registrų centro darbuotojų P. B. apsimetusiam asmeniui dokumentų pateikimas.Dėl notaro E. A. atsakomybėsValstybės notarui suteikti įgaliojimai apsaugoti teisėtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat jo atliekamų veiksmų pagrindu atsiradusių juridinių faktų svarba suponuoja notaro pareigÄ bÅ«ti maksimaliai atidžiam, atsargiam ir rÅ«pestingam.

Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.263 str. 1 d.). Notariato įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ , vykdant notaro profesinę veiklÄ . Taigi, notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė.

Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.).Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kinį tenkinti notaro E. A. atžvilgiu. Apeliantės teigimu, notaras savo pareigas atliko nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, t. y. egzistuoja visos notaro civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – neteisėti veiksmai (netinkamas įstatymo pareigų vykdymas), priežastinis ryÅ¡ys (jei notaras bÅ«tų tinkamai vykdęs įstatymo nustatytas pareigas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys nebÅ«tų sudarytos ir apeliantė nebÅ«tų patyrusi žalos), kaltė (notaras nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rÅ«pestingas, vykdydamas įstatymų jam nustatytas pareigas), žala (apeliantė teigia patyrusi 719 465 Eur dydžio nuostolių).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi nutarta leisti daryti poėmį Vilniaus m. 34-ajame notarų biure, siekiant paimti notaro E. A. notarinių veiksmų registracijos žurnalÄ , kuriame turėjo bÅ«ti užregistruotos 2006-03-02 bei 2006-04-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys bei visi dokumentai pateikti ir įforminti Å¡ių sandorių sudarymo metu (sutarčių priedai, įgaliojimai) (t. 7, b. l. 3–4).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010, nustatyta (tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys dokumentai), kad 2006-07-27 poėmio protokolu iÅ¡ Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro buvo paimti Å¡ie žemės sklypo bylos dokumentai: 2006-03-02 sutartis, notarinio registro Nr. ERN-728, kuria J.

S. P. Å . parduoda žemės sklypÄ (b. b. t. 7, b. l. 6–7); 2006-03-08 perdavimo-priėmimo aktas, notarinio registro Nr. ERN-729, kuriuo J. S. patvirtina, kad žemės sklypas perduotas 2006-03-02 (b. b. t. 7, b. l. 8); 2006-02-21 pažyma Nr. 44-1044140 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, iÅ¡duota J. S. (b. b. t. 7, b. l. 9–10); 2006-02-23 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre b. b. (t. 7, b. l. 11–12); 2006-03-02 Centrinės Hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registro trumpa žinutė dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad turtas neareÅ¡tuotas ir neįkeistas (b. b. t. 7, b. l. 13);

J. S. paso kopija bei P. Å . paso kopija (b. b. t. 7, b. l. 14); žemės sklypo plano kopija (b. b. t. 7, b. l. 15); 2006-03-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as dėl žemės sklypo (b. b. t. 7, b. l. 16–18); 2006-03-02 VÄ® Registrų centro paieÅ¡ka pagal ID bei pagal adresÄ (b. b. t. 7, b. l. 19–20); 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ registro Nr. 6216, kopija (b. b. t. 7, b. l. 21–23); 2006-03-06 Gyventojų Registro Tarnybos pažyma Nr. 29/3V-4594-2 Vilniaus 34-ajam notarų biurui dėl J.

S. duomenų (b. b. t. 7, b. l. 24); 2006-04-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-1580 (b. b. t. 7, b. l. 25–27); 2006-04-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, iÅ¡duota P. Å . (b. b. t. 7, b. l. 28–29); 2006-03-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, iÅ¡duota P. Å . (b. b. t. 7, b. l. 30–31); 2006-03-02 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre (b. b. t. 5, b. l. 32–33); 2006-03-02 sutartis ERN-728 dėl žemės sklypo, kuria J.

S. parduoda žemės sklypÄ P. Å . (b. b. t. 7, b. l. 34–35); 2006-03-02 perdavimo-priėmimo aktas, notarinio registro Nr. ERN-729, kuriuo J. S. patvirtina, kad žemės sklypas perduotas ir priimtas 2006-03-02 (b. b. t. 7, b. l. 37); 2004-09-09 Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo Nr. 008774, kopija (b. b. t. 7, b. l. 37); 1997-05-09 UAB „Sinerta“ vienintelio akcininko sprendimas dėl direktoriaus paskyrimo, kopija (b. b. t. 7, b. l. 38); 2006-03-10 UAB „Sinerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija (b. b. t. 7, b. l. 39); 2006-04-19 iÅ¡tuokos liudijimo nuoraÅ¡as AA Nr. 213645 (b. b. t. 7, b. l. 40);

P. Å . paso kopija (b. b. t. 7, b. l. 41); 2006-04-11 AB SEB Vilniaus banko raÅ¡to Nr. vv0600927 Vilniaus m. notarų biurui dėl kredito suteikimo UAB „Sinerta“, kopija (b. b. t. 7, b. l. 42); 2004-09-16 UAB „Sinerta“ įstatų kopija (t. 7, b. l. 43–51); O. M. asmens tapatybės kortelės kopija (t. 7, b. l. 52); 2006-04-19 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡as (b. b. t. 7, b. l. 53); žemės sklypo plano kopija (b. b. t. 7, b. l. 54); 2006-04-19 Centrinės Hipotekos Ä®staigos Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡sami informacija dėl žemės sklypo (b. b. t. 7, b. l. 55–56);

  2006-05-15 pakvitavimas, notarinio registro Nr. ERN-1881, kad P. Å . neturi materialinių ir kitokio pobÅ«džio pretenzijų UAB „Sinerta“ (b. b. t. 7, b. l. 57). Byloje nustatyta ir Å¡alių neginčijama, kad J. S. notarų biure nebuvo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su P. Å . nesudarė. Å ios aplinkybės konstatuotos ir baudžiamojoje byloje, iÅ¡ kurios duomenų matyti, kad pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2006-08-03 pavestÄ atlikti užduotį (objektų tyrimÄ ), siekiant nustatyti, kas ir kokiu bÅ«du suklastojo dokumentus, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-02-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(7259)-is1-1079 nurodyta, kad egzistuoja labai didelė tikimybė, kad rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „J.

S.“ ir paraÅ¡ai (J. S. vardu), esantys: 2006-03-02 sutartyje tarp J. S. ir P. Å . (notarinio registro Nr. ERN-728), lape Nr. 2, 2006-03-02 perdavimo-priėmimo akte tarp J. S. ir P. Å . (notarinio registro Nr. ERN-729), grafose „šalių paraÅ¡ai“, eilutėse „J. S.“, yra atlikti ne J. S., o kito asmens ranka (b. b. t. 7, b. l. 69–70).Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebÅ«tų padaroma žala (CK 6.263 str.), o vykdant profesinę veiklÄ jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, bÅ«tų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 str.).

Atsižvelgiant į tai, turi bÅ«ti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobÅ«džio pažeidimÄ , kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).Apeliantė teigia, kad atsakovas notaras E. A. netinkamai vykdė jam teisės aktais pavestas pareigas užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, t. y. tinkamai nenustatė asmenų tapatybės, sudarančių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Notariato įstatymo 31 str.), patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, tinkamai nenustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui (sandorį tvirtino pagal paveldėjimo teisės liudijimo, registracijos Nr. 6216, kopijÄ ), taip pažeisdamas Notariato įstatymo 46 straipsnio nuostatas.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju notaras turėjo (privalėjo) atsisakyti tvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį, o to nepadaręs pažeidė įstatymo nustatytÄ pareigÄ užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebÅ«tų neteisėtų sandorių.Kaip minėta (žr.

į Å¡io sprendimo 40 p.), 2006-03-02 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje, kuria J. S. P. Å . pardavė žemės sklypÄ , patvirtinta notaro E. A., nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. pagal 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 6216, 2006-02-23 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre ir pagal 2006-02-21 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).Minėtame paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijime (dokumentas, paimtas iÅ¡ notaro E. A.) (b. b. t. 7, b. l. 21) 3 punkte prie notarės D.

S. pastabų nurodyta, kad Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas sudarytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas saugoti Vilniaus rajono 1-ame notarų biure, kitas iÅ¡duodamas įpėdiniui, t. y. J. S.. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir neginčijama, kad J. S. nedalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (jÄ sudarė ja apsimetęs asmuo, pateikęs padirbtÄ pasÄ ), todėl akivaizdu, kad paveldėjimo teisės liudijimo originalas notarui nebuvo (negalėjo bÅ«ti) pateiktas. Å ios aplinkybės atsakovas notaras procesiniuose dokumentuose neneigė, o nurodė, kad jis jokių pareigų nepažeidė, nes vadovavosi dokumentais (kartu ir paveldėjimo teisės liudijimu), iÅ¡duotais VÄ® Registrų centro su visais bÅ«tinais rekvizitais, kurie iÅ¡duoti pačios J.

S. praÅ¡ymu (atstovui pagal įgaliojimÄ ). AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio iÅ¡vadas padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutikdamas su ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad notarui pateikti dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimo kopija, patvirtina VÄ® Registrų centro, naujai parengtas pažymėjimas apie nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ žemės sklypÄ ) prieÅ¡ tvirtinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo turėjo notarui sukelti abejonių dėl tvirtinamo sandorio teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada bei teisiniais motyvais, kuriais remiantis ji buvo padaryta. Nors ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje NTRÄ® redakcijoje ir buvo nustatyta, kad dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijos motyvuotu praÅ¡ymu buvo pateikiamos tik teisių turėtojams – asmenims nurodytiems tuose dokumentuose (NTRÄ® 42 str. 3 d. 1 p.), tačiau Å¡i norma nepanaikina notarui keliamų aukÅ¡tų reikalavimų vykdant įstatyme nustatytas pareigas, t. y. jis, nepriklausomai nuo VÄ® Registrų centro darbuotojų veiksmų ar kitų aplinkybių, privalėjo vadovautis jo veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir atidžiai tikrinti sandorio Å¡alių pateiktus dokumentus sandorio sudarymo metu bei savarankiÅ¡kai spręsti dėl jų patikimumo ir (ar) pakankamumo teisėtam sandoriui sudaryti.Pagal Notariato įstatymo 46 straipsnio nuostatas nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu bÅ«du, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų sudarymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iÅ¡ funkcijų, priskirtų notarams – paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimas (Notariato įstatymo 26 str. 2 p.). Tuo atveju, jeigu dingsta notaro patvirtintas arba iÅ¡duotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas iÅ¡duodamas pagal raÅ¡ytinį sandorio dalyvių pareiÅ¡kimÄ (Notariato įstatymo 39 str.), t. y. notarų veiklÄ reglamentuojantis teisės aktas nustato konkrečiÄ pamesto notaro iÅ¡duoto dokumento (nagrinėjamu atveju – paveldėjimo teisės liudijimo) dublikato iÅ¡davimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, net ir tuo atveju, jei pas notarÄ atėjusi J. S. bÅ«tų pareiÅ¡kusi, kad yra pametusi ir (ar) praradusi paveldėjimo teisės liudijimÄ , jos nuosavybės teisę į žemės sklypÄ tinkamai patvirtinančiu įrodymu laikytinas Å¡io dokumento dublikatas. Be to, nagrinėjamu atveju iÅ¡ dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo), paimto iÅ¡ notaro E. A. poėmio metu, matyti, kad pateikta kopija, neva gauta iÅ¡ VÄ® Registrų centro, nėra patvirtinta VÄ® Registrų centro žyma.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡io baudžiamojoje byloje esančio dokumento matyti, kad ant jo yra notaro E. A. 2006-03-02 atlikta žyma, kad nuoraÅ¡as tikras bei ranka padarytas įraÅ¡as, kad 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 34-ame notaro biure patvirtinta žemės sklypo, įvardyto 2.3 punkte, pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ERN-728, taip pat uždėtas notaro antspaudas bei pasiraÅ¡yta. Be to, Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad notarai liudija dokumentų nuorašų ir jų iÅ¡rašų tikrumÄ , t. y. liudija, kad nuoraÅ¡o ar iÅ¡raÅ¡o turinys atitinka originalų dokumentÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovo notaro E. A. elgesys, tvirtinant paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo nuoraÅ¡o tikrumÄ neturint originalaus dokumento, tačiau į 2006-03-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įraÅ¡ant, kad J. S. žemės sklypas jai asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 6216, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys, sudaręs prielaidas neteisėto sandorio sudarymui.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas notaras E. A., bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ (tvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį), pardavėjai J.

S. (ja apsimetusiam asmeniui) nepateikus dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , originalo (2003-07-04 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo) ar jo dublikato. Atsižvelgiant į tai, kad notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė taikoma dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiÅ«rėjimo, neatidumo ar klaidos, nagrinėjamu atveju spręstina egzistuojant ir atsakovo notaro kaltei, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygai dėl to, kad jis nepadarė visko, ko bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ jo, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino remiantis pardavėjos nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento kopija.

Bonus pater familias etalono taikymas notarui reiÅ¡kia ne tik tai, kad jis turi bÅ«ti toks geras teisininkas, kad nebÅ«tų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viskÄ , kad sandoris bÅ«tų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-611-196/2016).

VÄ® Registrų centro darbuotojų veiksmai ar neveikimas, neÅ¡alina notaro atsakomybės, jo pareigos veikti atidžiai ir rÅ«pestingai, siekiant tinkamai įgyvendinti vienÄ iÅ¡ pagrindinių notarams keliamų tikslų – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str.).Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės argumentus dėl duomenų apie pardavėjos ir pirkėjo Å¡eiminę padėtį trÅ«kumo tvirtinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neatkreipė dėmesio į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog notaras E. A., nors ir kreipėsi į Gyventojų registro tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau Å¡iuos veiksmus atliko pavėluotai, t. y. pažyma iÅ¡ jos apie J.

S. datuota 2006-03-06, t. y. po sandorio patvirtinimo (b. b. t. 7, b. l. 24), o tokie veiksmai (sandorio tvirtinimas neturint visų reikalingų duomenų apie sutarties Å¡alis), atsižvelgiant ir į aukščiau nustatytas sandorio sudarymo aplinkybes, vertintini kaip atidumo ir rÅ«pestingumo pareigos bei notaro veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (NTRÄ® 46 str., 51 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl J. S. parašų skirtingumo, turėjusio notarui sukelti įtarimų dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikrumo, neįrodyti, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdų parašų, buvusių Lietuvos Respublikos pase ir sutartyje, tarpusavio neatitikimÄ , ar esant kitų akivaizdžių asmens tapatybę patvirtinančio dokumento padirbimo požymių (rekvizitų nebuvimas ir pan.) (CPK 185 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp notaro kaltų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos egzistuoja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes tuo atveju, jei notaras bÅ«tų atsisakęs atlikti notarinį veiksmÄ (patvirtinti 2006-03-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp J.

S. ir P. Å .), atitinkamai tikėtina, kad nebÅ«tų sudaryta ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp pastarojo asmens ir ieÅ¡kovės, pagal kuriÄ buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, tačiau žemės sklypas procesiniais teismų sprendimais grÄ Å¾intas teisėtai savininkei J. S..Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos tiek VÄ® Registrų centro, tiek notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, todėl spręstinas priteistinos žalos dydžio ir atsakovų atsakomybės rūšies taikymo klausimas.Dėl priteistinos žalos dydžio ir atsakovams taikytinos atsakomybės rūšiesApeliantė skunde praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, t. y. ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų VÄ® Registrų centro ir notaro E. A. solidariai priteisti 719 465 Eur žalos atlyginimo, 28 962 Eur iÅ¡ Å¡ios sumos priteisiant iÅ¡ notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantė nurodo, kad patirtos žalos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų dydis susideda iÅ¡: 1) 600 443,414 Eur (2 073 211 Lt) skirtumo tarp apeliantės už žemės sklypÄ sumokėtos 2 400 000 Lt sumos ir 326 789 Lt, kuriuos ieÅ¡kovė buvo sumokėjusi valstybei už trečiÄ jÄ asmenį P. Å . kaip pastarojo mokėtÄ GPM pagal pripažintÄ negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580, kuriuos vėliau atgavo iÅ¡ mokesčių administratoriaus; 2) 44 744,19 Eur (154 492,75 Lt) palÅ«kanų, sumokėtų AB SEB bankui už laikotarpį nuo 2006-05-04 iki 2007-07-20; 3) 66 078,26 Eur (228 155 Lt) palÅ«kanų, sumokėtų AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2007-07-31 iki 2011-12-01; 4) 1 700,68 Eur (6 000 Lt) komisinių už tarpininkavimÄ ; 5) 1 781,02 Eur (6 149,5 Lt) atlyginimo notarui atsakovui E. A. už pripažintos negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ERN-1580 patvirtinimÄ ; 6) 2 085,26 Eur (7 200 Lt ) AB SEB bankui kredito sutarties administravimo mokesčio; 7) 2 595,36 Eur (8 961,27 Lt) AB „Swedbank“ kredito sutarties administravimo mokesčių.Pagrįsti byloje žalos dydį apeliantė pateikė 2015-03-18 pažymÄ dėl nuostolių dydžio, 2006-05-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1460607060682-04 su AB SEB banku, kuria UAB „Sinerta“ suteiktas 2 400 000 Lt kreditas 3,7368 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo finansavimui, bei jos 2007-01-29 pakeitimu Nr. 1; 2007-06-18 Kredito sutartimi Nr. 07-061956-AK/07-061958-KL sudaryta su AB „Hansabankas“, kuria UAB „Sinerta“ suteiktas 2 004 170 Eur sumos kreditas, 1 569 740 Eur sumos suteikiant AB SEB Vilniaus banko paskolos, suteiktos Kredito gavėjui pagal 2006-05-04 Kreditavimo sutartį Nr. 1460607060682-04 refinansavimui ir Kredito gavėjo įsipareigojimų UAB „Hansa lizingas“ padengimui, su jos pakeitimais.Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos dėl sudaryto sandorio su P. Å . dydžio ir fakto (atsakovai pirmosios instancijos teisme prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl žalos, kuri yra priteista iÅ¡ P. Å . patenkinus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, tačiau Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1795-577/2016, konstatuojant nesant pagrindo nutraukti civilinę bylÄ dėl to, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas baudžiamojoje byloje).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, kuria panaikintas minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ir aiÅ¡kinimo, nurodė, kad atsakovai VÄ® Registrų centras ir notaras E. A. savo veiksmais (ar neveikimu) tiesioginės žalos ieÅ¡kovei nepadarė. Žala, kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti Å¡ioje byloje yra iÅ¡vestinė ir atsirado dėl nusikalstamų P. Å . veiksmų.

Tik paaiÅ¡kėjus, kad baudžiamojoje byloje priteista žala iÅ¡ P. Å . nebus iÅ¡ieÅ¡kota, ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo dėl kitų atsakingų asmenų veiksmų atsiradusi faktinė žala ir jos dydis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys kitiems atsakovams, kitu pagrindu, todėl jis nelaikytinas tapačiu ieÅ¡kiniu baudžiamojoje byloje patenkintam civiliniam ieÅ¡kiniui.IÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę, o atsakovai VÄ® Registrų centras ir notaras teigdami, kad nagrinėjamu atveju ji negalima, vadovaujasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, tačiau skirtingai jÄ aiÅ¡kina nagrinėjamos bylos kontekste.Å ioje nutartyje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, nagrinėdami reikalavimÄ atlyginti žalÄ , privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sÄ lygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus.

Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymÄ atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylÄ visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalÄ patyręs asmuo, reikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bÅ«tų nurodęs ne visus žalÄ padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis. PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo esant skolininkų daugetui, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡ių asmenų prievolės rūšies.

Bendras principas tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, iÅ¡skyrus įstatymų ir Å¡alių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y., kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė, kurios esmė ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio.Solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu.

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Taigi, sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobÅ«dį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ .IÅ¡ byloje nustatytų duomenų matyti, kad apeliantė žalos patyrė dėl kelių asmenų neteisėtų veiksmų – VÄ® Registrų centro, notaro E. A. ir P. Å . (ir kitų baudžiamojoje byloje nenustatytų asmenų), iÅ¡ kurio ieÅ¡kovei nuosprendžiu UAB „Sinerta“ priteista 2 400 000 Lt suma.

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusių teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo iÅ¡ notaro ir VÄ® Registrų centro nurodydama, kad jai nuosprendžiu priteistos sumos iÅ¡ P. Å . atgauti nepavyks (patenkinta tik 326 789 Lt (94 644,64 Eur) suma, kuriÄ grÄ Å¾ino VMI). Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė grindė kartu su ieÅ¡kiniu pateiktu antstolės D.

M. 2015-02-06 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumu aktu bei 2015-02-06 patvarkymu apie vykdomosios bylos užbaigimÄ ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui, kurie patvirtina, kad P. Å . lėšų ar turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl VÄ® Registrų centro ir notaro civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų nurodė, kad abiejų atsakovų neteisėti veiksmai yra netiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais, t. y. jei VÄ® Registrų centras nebÅ«tų P. B. apsimetusiam asmeniui pagal suklastotÄ Ä¯galiojimÄ veikti J.

S. vardu iÅ¡davęs dokumentų, reikalingų žemės sklypo sandoriui sudaryti, o notaras E. A. bÅ«tų atsisakęs tvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį J. S. apsimetusiam asmeniui nepateikus paveldėjimo teisės liudijimo originalo ar jo dublikato, tikėtina, nebÅ«tų sudarytas žemės sklypo perleidimo P. Å . sandoris, o pastarojo – ieÅ¡kovei. Taikant deliktinę civilinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti.

Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek vienas, tiek kitas atsakovas pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes netiesiogiai prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei atsiradimo, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės veikiant organizuotoje grupėje, taip pat tai, kad nė vienas iÅ¡ atsakovų neatliko tyčinių veiksmų ir buvo suklaidinti nusikaltimÄ dariusių asmenų (atsakovų atskirų veiksmų pobÅ«dį), baudžiamojoje byloje nepavykus nustatyti visų asmenų tapatybių, taip pat bendrieji teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.5 str.) suponuoja pagrindÄ spręsti, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ abiejų atsakovų ieÅ¡kovei priteistina po 5 proc. praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo, t. y. po 35 973,25 Eur iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir notaro, kaip jų atsakomybės dalies.Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , vykdant notaro profesinę veiklÄ , atlygina draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ draudimo sumos.

Jeigu draudimo iÅ¡mokos nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, žalÄ padaręs notaras atlygina draudimo iÅ¡mokos ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notaro atsakomybė buvo apdrausta 28 962 Eur (100 000 Lt), todėl nustačius notaro E. A. sÄ lygas jo civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti, minėta suma iÅ¡ draudiko priteistina ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo notaro priteistina 7 011,25 Eur (35 973,25 Eur – 28 962 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors draudikas pirmosios instancijos teisme teigė, kad iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteista draudimo suma dėl to, kad toks reikalavimas neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo ir sÄ lygų (Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8.3 p. – termino reikalavimui pateikti praleidimas), tačiau, kaip minėta, senaties klausimas Å¡ioje byloje iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino notarui dėl žalos atlyginimo pateikti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino notaro ir VÄ® Registrų centro civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pagal bylos faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, todėl, padarius iÅ¡ dalies prieÅ¡ingas iÅ¡vadas negu padarė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 185 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoCPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jos atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Apeliantė praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti 18 194,01 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų patirtų už advokatų suteiktÄ teisinę pagalbÄ ) patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmÄ kartÄ apeliacinėje instancijoje bei bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (6 265 Eur žyminio mokesčio bei 1 210 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. suraÅ¡ymÄ ).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje byloje tenkintas 10 procentų (71 946,5 Eur x 100 proc. / 719 465 Eur), todėl apeliantei iÅ¡ atsakovų atitinkamomis dalimis (VÄ® Registrų centrui tenkanti dalis – 5 proc., draudikui – 4,03 proc., notarui – 0,97 proc.) priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kurios tinkamai pagrįstos į bylÄ pateiktais dokumentais.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį yra sumokėjusi 6 265 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo paskirtis ZC06981), už apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo 2016-04-11 sumokėjo 6 265 Eur, o 2017-04-05 sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo (įmokos kodas ZE95458).

Taigi, iš viso ieškovė yra sumokėjusi 18 795 Eur žyminio mokesčio, kuris proporcingai priteistinas iš atsakovų: iš VĮ Registrų centro ieškovei priteisti 939,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (18 795 Eur x 0,05), iš draudiko ieškovei priteisti 757,44 Eur (18 795 Eur x 0,0403 ), iš notaro ieškovei priteisti 182,31 Eur (18 795 Eur x 0,0097) sumokėto žyminio mokesčio.Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė už procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme advokatui K.

J. pagal 2015 m. vasario 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (atsakovai VÄ® Registrų centras, notaras E. A., UAB DK „PZU Lietuva“) KJU Nr. 150203 2015-03-10 mokėjimo nurodymu Nr. 3262 sumokėjo 2 941,51 Eur.IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas K. J. pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovei parengė ieÅ¡kinį ir dublikÄ , todėl spręstinas praÅ¡omų priteisti už Å¡iuos procesinius dokumentus dydžio pagrįstumo klausimas.Atsižvelgiant į Rekomendacijų (patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85) spręstina, kad teisėta ir pagrįsta suma už ieÅ¡kinio parengimÄ sudarytų 900 Eur (300 Eur x 3 pagal 8.2 p. įtvirtintÄ koeficientÄ ), o už dubliko parengimÄ â€“ 525 Eur (300 Eur x 1,75 pagal 8.3 p. įtvirtintÄ koeficientÄ ). Taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų atitinkamomis dalimis už ieÅ¡kinio ir dubliko parengimÄ atitinkamomis dalimis priteistina 1 425 Eur suma: iÅ¡ VÄ® Registrų centro 71,25 Eur (1 425 Eur x 0,05); iÅ¡ draudiko 57,43 Eur (1 425 Eur x 0,0403); iÅ¡ notaro 13,82 Eur (1 425 Eur x 0,0097).Taip pat ieÅ¡kovė advokatui V.

B. pagal 2016-01-08 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AVB Nr. 2016-005 už teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1795-577/2016 dėl žalos atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimÄ su civiline byla; atstovavimÄ 2015-09-14 ir 2016-01-11 teismo posėdžiuose) 2016-01-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1167 sumokėjo 1 149,5 Eur (mokėjimo paskirtis – VAB2016-005). Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.19 punktÄ už kiekvienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ taikomas 0,1 koeficientas.

IÅ¡ teismo posėdžių protokolų matyti, kad posėdžiai truko 4,5 val., todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų atitinkamomis dalimis priteistina 330,1 Eur: (735,1 Eur x 0,45): iÅ¡ VÄ® Registrų centro ieÅ¡kovei priteistina 16,51 Eur (330,1 Eur x 0,05), iÅ¡ draudiko 13,3 Eur (330,1 x 0,0403), iÅ¡ notaro 3,2 Eur (330,1 x 0,0097). Teisėjų kolegijos vertinimu praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato V. B. susipažinimÄ su byla nėra tinkamai pagrįstos, todėl nepriteistinos.IeÅ¡kovė advokatui V.

B. pagal 2016-04-13 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AVB Nr. 2016-019 už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo parengimÄ 2016-04-15 sumokėjo 1 028,5 Eur mokėjimo nurodymu Nr. 2400 (mokėjimo paskirtis – pagal PVM S/F AVB Nr. 2016-019), taip pat pagal 2017-02-07 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AVB Nr. 2017-06 už atstovavimÄ 2017-02-13 posėdyje 2017-02-08 sumokėjo 544,5 Eur (mokėjimo paskirtis – pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AVB Nr. 2017-06). Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.10 p. už apeliacinio skundo parengimÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl nagrinėjamu atveju už apeliacinio skundo parengimÄ ieÅ¡kovei priteistina visa praÅ¡oma suma (1 028,5 Eur) (756,9 Eur x 1,7), o už atstovavimÄ teismo posėdyje – 158,66 Eur (posėdis vyko 2 val; 793,3 Eur x 0,2), iÅ¡ viso – 1 187,16 Eur.

Atitinkamai iÅ¡ VÄ® Registrų centro priteistina 59,36 Eur (1 187,16 x 0,05), iÅ¡ draudiko – 47,84 Eur (1 187,16 x 0,0403), iÅ¡ notaro – 11,52 Eur (1 187,16 x 0,0097).IeÅ¡kovė advokatui V. B. už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo suraÅ¡ymÄ pagal 2017 m. balandžio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AVB Nr. 2017-016   2017-04-19 mokėjimo nurodymu Nr. 34181293 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AVB Nr. 2017-016 sumokėjo 1 210 Eur. Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.10 p. už apeliacinio skundo parengimÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas.

Nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti už apeliacinį skundÄ suma laikytina, kaip atitinkanti Rekomendacijų dydžius (822,8 Eur x 1,7) ir ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovų atitinkamomis dalimis: iÅ¡ VÄ® Registrų centro ieÅ¡kovei priteistina 60,5 Eur (1 210 Eur x 0,05), iÅ¡ draudiko 48,76 Eur (1 210 Eur x 0,0403), iÅ¡ notaro 11,74 (1 210 Eur x 0,0097) Eur.IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės VÄ® Registrų centro ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ priteistina 1 147,37 Eur (939,75 Eur + 71,25 Eur + 16,51 Eur + 59,36 Eur + 60,5 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo notaro E. A. ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ priteistina 222,59 Eur (182,31 Eur + 13,82 Eur + 3,2 Eur + 11,52 Eur + 11,74 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo draudiko ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ priteistina 924,77 Eur (757,44 Eur + 57,43 Eur + 13,3 Eur + 47,84 Eur + 48,76 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.IÅ¡ VÄ® Registrų centro (j. a. k. 124110246) ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 35 973,25 Eur žalos atlyginimo.IÅ¡ notaro E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 7 011,25 Eur žalos atlyginimo.IÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“ (buvęs UAB „DK „PZU Lietuva“) (j. a. k. 110057869) ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 28 962 Eur žalos atlyginimo.IÅ¡ atsakovės VÄ® Registrų centro (j. a. k. 124110246) ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 1 147,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ atsakovo E. A. ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 222,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ (buvęs UAB „DK „PZU Lietuva“) (j. a. k. 110057869) ieÅ¡kovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 924,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Teisėjai                                                                              ArtÅ«ras Driukas                                                                              Danguolė Martinavičienė                                                                              Alvydas PoÅ¡kus            Â