2ea69848-e19e-497e-9718-7f0af55661e6 · Anykščių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2-913/2016                                                                              Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00314-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2.7.(S) ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S2016 m. kovo 17 d.Anykščiai             Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,              nukentėjusiesiems M.

U., J. J.,nukentėjusiojo J. J. atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Dovilei Baniulei, Jurgitai Žiužnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, teistas - 2013-07-01 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., 259 str. 2 d., paskirta 6 mėn. viešųjų darbų, teistas 2014-02-06 Jonavos apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, Å¡i bausmė subendrinta su 2013-07-01 teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 7 mėn., įpareigojant nuo 22 iki 6 val. bÅ«ti namuose ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laikÄ , ir J.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis, iÅ¡situokęs, neteistas,kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipnsio 2 dalies 8 punkte.           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamieji E. K. ir J. J. 2014 m. liepos 21 d. apie 24 val., vieÅ¡oje vietoje - prie bendrabučio, esančio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), laiptinės, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įžūliai prikibo prie M.

U. ir J. J. – einančiam pro duris į laiptinę M. U. kumščiu smogė į galvÄ , o pastarajam nuo smÅ«gio pargriuvus ant žemės, spyrė į Å¡onus, kojas ne mažiau kaip 10 kartų, padarydami M. U. muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, poodines kraujosruvas abiejose Å¡launyse, ir Å¡iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , bei, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , pasivijo į bendrabučio laiptinę įėjusį J. J. ir laiptinės antrajame aukÅ¡te smogė jam į galvÄ , o pastarajam pargriuvus ant žemės, keletÄ kartų spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydami J.

J. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda galvos kairėje pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ bei krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, kairių 6, 7, 8 – tų Å¡onkaulių lūžiais, lydimais plaučio pažeidimu, oro ir skysčio susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės pusėje ir oro susikaupimu minkÅ¡tuosiuose kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos audiniuose, ir Å¡iais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė J.

J. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad dirbo Anykščiuose, nuomavosi butÄ , pasikvietė mergaitę, iÅ¡gėrinėjo, rÅ«kė. IÅ¡ apačios pradėjo rėkti, negražiais žodžiais juos vadinti. Niekas nenorėjo muÅ¡tis, taip gavosi, gal kažkuris trenkė, gulinčių nespardė, taip nebuvo kaip paraÅ¡yta. Atsimena, kad ramiai rÅ«kė balkone, iÅ¡ apačios rėkavo negražiais žodžiais, jie iÅ¡lindo, jiems pasakė iÅ¡eiti į laukÄ .

Jie išėjo gražiai iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet apsistumdė. Išėję į laukÄ , rado juos (rodo į nukentėjusiuosius). Nepažįsta Å¡itų žmonių. Buvo tamsu, apie 12 val., pradėjo Å¡nekėtis, gavosi susistumdymas. Neatsimena kas su kuo stumdėsi. Prie laiptinės stumdėsi, lauke. Gal jis spyrė gindamasis. Nežino ar J. spardė, vyko chaosas. Konkrečiai nepasakys kiek smÅ«gių sudavė, gal vienÄ , gal du, gal vienÄ kartÄ , galimai ranka, gal per petį, gal į pakaušį, buvo tamsu, vyko grumtynės, nematė kÄ darė kitas kaltinamasis.

Gailisi, kad susimušė su jais. Nesutinka su kaltinamais dalyje, kad patys prikibo, dėl sužalojimų nesutinka. Jie irgi turėjo kažkokių ketinimų, be reikalo nekviestų jų į laukÄ . Panevėžio TLK civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, išėjęs į laisvę įsidarbins ir sumokės. J. J. civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2014-07-22 apklausos protokolas, I tomas, b. l. 88).

Kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad buvo namuose tÄ vakarÄ , buvo vėlyvas vakaras, pasigirdo garsai, necenzÅ«riniai žodžiai, grasinimai, kad sudaužys juos. Jie išėjo, jie (nukentėjusieji) toliau ant jų puolė, stÅ«mė, apsidaužė, jis pabėgo pirmas į viršų, už 20-30 sekundžių atbėgo E. K., jam buvo sužalotas pirÅ¡tas, varvėjo kraujas. Atvažiavo policija, juos iÅ¡vežė. Jis buvo iÅ¡gėręs, dar protaujantis.

Ant kojų pastovėjo, sugebėjo pabėgti į penktÄ aukÅ¡tÄ . Konfliktas įvyko prie laiptinės lauke. Jų langai yra 5 aukÅ¡te, tiesiai virÅ¡ įėjimo į laiptinę. Išėjus per duris yra aikÅ¡telė prie pat lauko durų. AukÅ¡tesnis puolė ant jo, prasidėjo grumtynės, sudavė gal bėgdamas, visaip galėjo bÅ«ti. Negali konkretizuoti kiek smÅ«gių, viskas greit įvyko, jis pabėgo, E. atbėgo, atvažiavo policija. Ne jie iÅ¡provokavo, jie (nukentėjusieji) puolė, jie gynėsi.

Nepripažįsta, kad jis taip sulaužė, nežino kaip susilaužė nukentėjusysis, gulinčio tikrai nemušė. Vyko chaosas. Jeigu jų kaltė, teks atlyginti Ligonių kasai, bet jie tik gerai apsigynė, nepripažįsta neturtinės žalos, už vaistus atlygins. Skambino J. J. po įvykio. Paskambino, pasiūlė susitarti, jis pasakė 10 000 kitaip nekalbėsim, sakė turi pažįstamų prokurorų Panevėžyje. Vyko chaosas, jie (nukentėjusieji) puolė, jie gynėsi, gal ranka sudavė, vyko grumtynės. Nematė, kur sudavė smūgius nukentėjusiesiems.

Buvo naktis. Tamsu. Viskas vyko prie laiptinės, prie pat laiptinės durų. TriukÅ¡mas kilo, bendrabučio gyventojai turėjo girdėti, galėjo bÅ«ti sutrikdyta jų rimtis, poilsis, bet kaltinti reikėtų nukentėjusiuosius. Neturtinės žalos nepripažįsta, dėl jų jie turėjo palikti darbÄ , gal netyčia ir padarė tuos sužalojamus, bet jie iÅ¡provokavo. Už gydymÄ privalo atlyginti, bet per juos jie turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, bijojo Anykščiuose bÅ«ti, turėjo persikelti į KaunÄ dirbti.

E. K. atleido iÅ¡ darbo. Nukentėjusysis M. U. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ buvo namie su J. J., truputį iÅ¡gėrė. Buvo dviese, ėjo iÅ¡gėrę pas I. D., ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Atėjo iki bendrabučio. Tiksliai negali pasakyti, gali bÅ«ti kad ir pirmas pasakė kažkÄ , nes neatsimena. 5 aukÅ¡te buvo iÅ¡lindę per langÄ Å¾monės, gal kažkÄ ir pasakė, gal ir galėjo bÅ«ti kažkas užgaulaus. Neprisimina, kad kviestų tuos žmones eiti žemyn aiÅ¡kintis. Nežinojo su kuo kalbasi, nepažinojo tų žmonių.

Pirmas į namÄ Ä¯Ä—jo J. J.. Jam įeinant tarpduryje buvo žemesnis E. K., jis stovėjo, E. K. nepraleido, iÅ¡girdo, kad už nugaros kažkas stovi, pajuto smÅ«gį ir nugriuvo. J. sudavė smÅ«gį ganėtinai stiprų į galvÄ . Tarp keturių grumtynių nebuvo, jis nesigynė, nesmÅ«giavo, nei karto niekam nesudavė. Nukritęs jautė spyrius į Å¡onus, per kojas, per rankas, smÅ«giai buvo ne iÅ¡ rankų, iÅ¡ kojų, gavo 10 smÅ«gių, gal daugiau, negali pasakyti kiek žmonių jam smÅ«giavo.

Atsipeikėjo, persivertė, nieko nėra, atsistojo, pradėjo bėgti, nežino kas tuo metu vyko su J.. Sužinojo ligoninėje, kad ir jį paguldė. Jam praskelta galva buvo. Mėlynės, sumušimai. Iš dalies gal ir jis išprovokavo muštynes, nes galėjo būti, kad jis pirmas rėkavo. Nesitikėjo, kad tie žmonės ateis muštis. Nereiškia byloje civilinio ieškinio. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, jokio konflikto neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo M.

U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 37-39). Nukentėjusysis M. U. nurodė, jog tvirtina teisme duotus parodymus. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. J. paaiÅ¡kino, kad 2014 m. liepos 20 d. buvo atvažiavęs į Anykščius. Pardavė maÅ¡inÄ , susitiko M. mieste, nusipirko iÅ¡gerti, ėjo pas M. namo (duomenys neskelbtini). Tada sugalvojo eiti pas jo buvusiÄ draugę I., pas jÄ buvo sÅ«nėnas atvažiavęs iÅ¡ Anglijos. Priėjo prie bendrabučio, atsistojo prie laiptinės pabaigti parÅ«kyti, kažkas iÅ¡ virÅ¡aus pradėjo burbti, M. kažkÄ pasakė.

Vienas tarp vienų durų stovi, jis ėjo ir praėjo, tada smÅ«gis antrame aukÅ¡te ir viskas, tuo pasibaigė. Ligoninėje atsipeikėjo. LaÅ¡elinė pajungta, atvažiavo policininkas, kažkÄ surašė, liepė pasiraÅ¡yti, pasirašė, bet po to atsigavęs galvojo, gal vėl atvažiuos patikslinti, neatvažiavo, pradėjo pats ieÅ¡koti galų. Pats kreipėsi. Buvo galva praskelta, Å¡onkauliai lūžę, plaučiai pradurti, 7 dienas su aparatu vaikščiojo, kas antrÄ dienÄ rentgenas, raminantys vaistai.

Jokio chaoso, grumtynių nebuvo, tarp jo ir jų tikrai nebuvo. Kaip tik tÄ dienÄ buvo įsidarbinęs, beveik tris mėnesiai nedarbingumo, kamavosi. Nesijaučia sveikas, metė rÅ«kyti, tiek nedirba kiek anksčiau galėjo. IeÅ¡kinio sumÄ pareiÅ¡kė už kentėjimÄ ir vargÄ , nors už pinigus sveikatos nenupirksi. Iki įvykio neturėjo sveikatos problemų. Jautė fizinį skausmÄ atsigavęs ligoninėje, leido tris kartus į dienÄ nuskausminamuosius. Nepatogumai dėl dreno įvesto. Anykščių ligoninėje gulėjo 10 dienų, iÅ¡rašė vaistų, nebuvo pasveikęs, bet negalėjo jo ilgiau laikyti, kadangi yra registruotas Panevėžyje.

Grįžus namo po poros valandų iÅ¡vežė į Panevėžio ligoninę, pragulėjo 6 dienas. Vartojo vaistus, nuskausminamuosius. Å iai dienai sunku į trečiÄ aukÅ¡tÄ užlipti, sunkiai dirbti negali, skausmai užeina, skauda Å¡onkauliai, buvo pradurtas plautis. Žalos praÅ¡oma piniginė suma yra adekvati jo kančioms. SmÅ«gį į galvÄ pajuto užlipęs ant aikÅ¡telės, ant laiptų negalėjo nugriÅ«ti. Nieko neatsimena po smÅ«gio. Liudytoja I. D. paaiÅ¡kino, kad buvo grįžęs sÅ«nėnas iÅ¡ Anglijos, jie sėdėjo, atėjo vieno liudytojo sesuo ir pasakė, kad atvyko buvęs jos draugas.

Nuėjo apžiÅ«rėti, gulėjo J. J., visas kruvinas, laukė policijos. Sakė, kad M. norėjo ateiti, pasiÅ¡nekėti, bet taip ir nesulaukė. Ji nieko nematė, nieko negirdėjo. Anksti ryte su sÅ«numi nuėjo ieÅ¡koti telefono, surinko, padavė ligoninėje J.. M. buvo namuose telefonas paliktas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo 3 aukÅ¡te, J. gulėjo 2 aukÅ¡to laiptinėje. Negirdėjo triukÅ¡mo, garsų. Atėjo iÅ¡ antros laiptinės J. G. sesuo, pasakė, kad guli J. visas sudaužytas. Nuo pirmo aukÅ¡to užlipus, palei sienÄ , ruoÅ¡iantis lipti į antrÄ aukÅ¡tÄ gulėjo.

Palipi pirmÄ pakopÄ , tada aikÅ¡telė, jis gulėjo antroje salelėje. ApÅ¡vietimas veikia, yra judesio jutikliai, visada veikia, ryÅ¡kiai Å¡viečia, laiptinę apÅ¡viečia. Nukentėjusysis buvo sÄ moningas, sklido alkoholis, jis kažkÄ murmėjo, lyg piniginės, kartu buvo policija. Nesakė kas atsitiko, jis nieko nesakė, Å¡aukė daiktų. Liudytojas J. G. paaiÅ¡kino, kad gyvena Anykščiuose, pažįsta M., J. žino iÅ¡ matymo. Sėdėjo pas I. D.. Girdėjo, kad kažkas bėgo laiptais, bet žmonių nematė.

Po 15-20 minučių atėjo M. sesuo M. B., ir pasakė, kad J. primuštas guli. Nuėjo, tikrai kraujo klane gulėjo, atvažiavo greitoji, policija. Gulėjo antrame aukšte, laiptinės antrame aukšte prie įėjimo į koridorių. J. buvo neadekvatus tuo momentu, jis pribėgęs paklausė, sakė primušė. Rėkė, šaukė, nesakė kas būtent primušė. Laiptinėje yra judesio daviklis, kai vaikšto dega.Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 70).

Liudytojas J. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad pažįsta E. K. ir J. J., jie buvę bendradarbiai. TÄ naktį jis miegojo, girdėjo rėkavo žmonės už lango, įžeidinėjo statybininkus, tada durų trenksmas, suprato, kad kažkas išėjo iÅ¡ buto. Jie su kambarioku susirinko daiktus ir išėjo, sutiko pareigÅ«nus, kai grįžo - juos pasitiko pareigÅ«nai ir iÅ¡vežė į komisariatÄ . Jis nieko nematė. Jie (kaltinamieji) tÄ vakarÄ gėrė.

Jis 9 val. atsigulė. Nukentėjusieji Å¡aukė už lango necenzÅ«riniais žodžiais, vadino statybininkus, rėkė, kad iÅ¡eitų į laukÄ , kvietė tiesiog, kad kažkas iÅ¡eitų į laukÄ , gal norėjo pabendrauti su statybininkais, negali pasakyti konkrečiai, vadino visokiais žodžiais, labai įžeidžiančiais. Jie su kambarioku susirinkę daiktus išėjo. E. K. ir J. J. sutiko koridoriuje, sutiko pareigÅ«nus. Laiptinėje matė žmogų, gulintį salelėje ant žemės, matė, kad sumuÅ¡tas, buvo kraujo.

K. su J. nieko nesakė. Ä®vykius gerai prisiminė duodamas parodymus, tada iÅ¡ miegų prabudo, nes rėkavo kažkas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Liudytoja M. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta tik nukentėjusiuosius iÅ¡ matymo, bendrauti neteko, kaimynystėje gyveno. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Viskas prasidėjo nuo to, kad iÅ¡girdo po langais triukÅ¡mÄ : „gaidžiai, asilai iÅ¡ 5 aukÅ¡to, eikite žemyn“, – patriukÅ¡mavo apačioje, po to pačioje laiptinėje triukÅ¡mas, neiÅ¡drįso iÅ¡eiti, kadangi girdėjosi, kad žmogų talžo.

Greitai skambino policijai, kai atvažiavo, tik tada pamatė, kad J. gulėjo, kraujas aplinkui, buvo policija atvykusi, greitoji atvažiavo. Nematė nei kas, nei kÄ daro, girdėjosi, kad žmogų daužo. Tai vyko 2014 metų liepos mėnesį, naktį, į vidurnaktį vyko viskas. IÅ¡girdo Å¡Å«ksnius, pradžioje kažkÄ kvietė pasimuÅ¡ti iÅ¡ 5 aukÅ¡to, vyriÅ¡ki balsai. Po to laiptinėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Ji gyvena 2 aukÅ¡te, girdėjosi, kad žmogaus vis klausė: „dar maža?“, – žmogus aimanavo, bet nedrįso lįsti.

Išėjusi pamatė kraupų vaizdÄ , mėtėsi sudaužyti akiniai, kraujo balos. Žmogus aimanavo, sÄ moningas. Ji kvietė buvusiÄ jo draugę IngÄ , pamanė, kad jis pas jÄ Ä—jo. Atvažiavo policija, greitoji, jį iÅ¡nešė. Liudytoja R. R. paaiÅ¡kino, kad ji gyvena Jonavoje, pažįsta J. nuo mokyklos laikų, per jį su E. susipažino. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Pamena, kad jie rÅ«kė balkone, gal keturiese: J., ji, dar kažkas, vyriÅ¡kis kuris gyveno kartu su jais. IÅ¡ apačios pradėjo rėkauti vyriÅ¡ki balsai, negražūs, nepadorÅ«s žodžiai.

J. per langÄ paklausė kas vyksta, jie rėkavo, J. sakė: „aÅ¡ ateisiu, pasikalbėsim, iÅ¡siaiÅ¡kinsime“. Jis su E. kartu išėjo. J. grįžo namo, jis nieko nekalbėjo, tada grįžo E. su kruvinu pirÅ¡tu, kraujas bėgo fontanu, atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Buvo tamsu, vakare, buvo vasara, gal birželio mėnuo. Buvo 5 aukÅ¡te, bute, kur jie nuomavosi butÄ , ten gyveno daug darbuotojų. DienÄ gėrė alų, vakare vyrai tik pradėjo gerti degtinę, gal pusę butelio iÅ¡gėrė, J., E. ir bendradarbiai.

RÅ«kė, iÅ¡girdo rėkaujant necenzÅ«riniais žodžiais, nematė kas, vyriÅ¡ki balsai, 2-3, ne vienas. J. iÅ¡lindo pro langÄ , asmeniÅ¡kai jam rėkavo įžeidimus. IÅ¡lindęs J. paklausė kas yra, kas atsitiko. Jie pradėjo J. vadinti, jis sakė ateis į kiemÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. Jis išėjo su E.. J. ramiu balsu Å¡nekėjosi, nesipyko, po to iÅ¡girdo, kad atbėga kažkas, neužilgo, gal po 10-15 minučių. Pirmas grįžo J., nieko neÅ¡nekėjo. Vėliau įėjo E., iÅ¡ pirÅ¡to kraujas fontanu bėgo, didelė bala buvo kraujo.

Tarpusavyje jie nesikalbėjo. Policijos pareigūnai juos išsivežė. Iš J. buto išeidinėjo du vaikinai, gyvenę tame bute, grįžę pasakė, kad apačioje sumuštas žmogus. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 58). Jis parodė, kad 2014-07-21 vakare miegojo bendrabučio, esančio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), bute. 2014-07-22 apie 0. 30 val. pabudo nuo triukšmo. Išėjęs į laiptinę ir laiptais palipęs žemyn iki trečio aukšto, jis pamatė, kad J.

J. ir E. K. spardo ir muÅ¡a rankomis ant žemės gulintį nepažįstamÄ vaikinÄ . Jis atitraukė J. J. ir E. K. nuo gulinčio jaunuolio, tada pastarasis atsistojo ir pabėgo. Tuo metu kažkÄ iÅ¡girdo lipant laiptais ir užbėgo pažiÅ«rėti. Ten buvo jaunas vyras, kurio jis nepažino. Netrukus vėl iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ apačioje, jis nulipo laiptais į apačiÄ ir pamatė, kad J. J. ir E. K. muÅ¡a nepažįstamÄ pagyvenusį vyriÅ¡kį, kuris gulėjo ant žemės, buvo be sÄ monės. Jis bandė juos atitraukti, bet to padaryti jam nepavyko, todėl nubėgo į butÄ kviesti pagalbos.

Eidami su A. K. iÅ¡ buto, susitiko grįžtančius J. J. ir E. K., lipdami laiptais 3 aukÅ¡te rado tÄ patį be sÄ monės gulintį vyrÄ .Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, tačiau E. K. ir J. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiųjų M. U., J. J. parodymai, iÅ¡ dalies liudytojų I. D., J. G., A. K., M. B., R. R. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme iÅ¡tirti įrodymai:- 2014-07-22 tarnybinis praneÅ¡imas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kuriame užfiksuota, kad 2014-07-22, apie 00.18 val.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK gautas telefoninis praneÅ¡imas, kad pirmame aukÅ¡te muÅ¡asi daug asmenų. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvyko į įvykio vietÄ Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kur antrame aukÅ¡te bendrame koridoriuje rastas gulintis J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai J. J. iÅ¡vežė į ligoninę. Taip pat iÅ¡ bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), į ligoninę stebėjimui buvo pristatytas M. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad jį ir J.

J. sumušė tie patys asmenys kai jie abu rÅ«kė (duomenys neskelbtini) bendrabučio pirmame aukÅ¡te (tomas 1, b.l. 1).- 2014-07-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – bendrabutis, esantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kurio antrojo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje ant grindų matyti rusvos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmės (tomas 1, b. l. 8-9).- 2014-09-17 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1353/14(P-05), kurioje nurodyta, kad J.

J. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda galvos kairėje pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas bei krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, kairių 6, 7, 8 – tų Å¡onkaulių lūžiais, lydimais plaučio pažeidimu, oro ir skysčio susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės pusėje ir oro susikaupimu minkÅ¡tuosiuose kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos audiniuose, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (tomas 1, b. l. 19-20).- 2014-09-16 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1350/14(P-05), kurioje nurodyta, kad M.

U. nustatyta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io srityje, poodinės kraujosruvos abiejose Å¡launyse, dėl nustatytų sužalojimų M. U. sveikata sutrikdyta nežymiai (tomas 1, b. l. 47).BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų E. K. ir J.

J. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jie vieÅ¡oje vietoje naudodami smurtÄ nukentėjusiųjų M. U. ir J. J. atžvilgiu, J. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam M. U. - nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, yra surinkta pakankamai. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina pačių kaltinamųjų E. K. ir J. J. parodymai, nukentėjusiųjų M. U. ir J. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų I. D., J. G., A.

K., M. B., R. R. teisme duoti parodymai, liudytojo E. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas.Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamųjų padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., numatytos chuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji neneigė prieÅ¡ nukentėjusiuosius vartoję fizinį smurtÄ â€“ sudavę smÅ«gių nukentėjusiesiems, tačiau abu kaltinamieji teigė, jog visų pirma tokį jų elgesį iÅ¡provokavo patys nukentėjusieji, o antra – jų suduoti smÅ«giai negalėjo sukelti tokių pasekmių nukentėjusiajam J. J.. Nukentėjusysis M. U. teisme parodė, kad tai jis pirmas „užkabino“ žmones, esančius (duomenys neskelbtini), Anykščiuose esančio bendrabučio 5 aukÅ¡te, juos negražiai, užgauliai pavadindamas.

Tačiau nukentėjusysis nesitikėjo, kad žmonės, kurių nei jis, nei J. J. nepažinojo, ateis į laukÄ ir jų atžvilgiu vartos smurtÄ . Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats savaime nukentėjusiojo M. U. užgaulus žodinis kreipimasis į kaltinamuosius, arba kaip nurodė kaltinamieji – provokuojantis elgesys – neužtraukia atsakomybės pagal BK 284 straipsnį. BÅ«tent kaltinamųjų E. K. ir J. J. elgesys, pasireiÅ¡kęs tuo, jog jie išėjo iÅ¡ savo buto, nusileido į laukÄ , kur buvo nukentėjusieji ir nesilaikydami visuomeninės rimties ir tvarkos, pradėjo juos muÅ¡ti, sudaro chuliganiÅ¡kų paskatų turinį.Teismų praktikoje smurto naudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡ojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie įėjimo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, ir šio bendrabučio viduje, bendro naudojimo koridoriuje. Liudytojai M. B. patvirtino girdėjus šūksnius bei talžomo žmogaus garsus. Liudytojai J. G., A. K. patvirtino girdėję laiptinėje bėgančius žmones, o vėliau – matė kraujo klane gulintį nukentėjusįjį J. J.. Šiais kaltinamųjų veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – buvo sutrikdymas žmonių poilsis, dėl kaltinamųjų E. K. ir J.

J. veiksmų nukentėjusieji M. U. ir J. J. buvo sužaloti, ir tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Abu kaltinamieji neneigė įvykio vakarÄ vartoję alkoholį. Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl girtumo negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių. Todėl tai, jog teisiamojo posėdžio metu, tai yra po įvykio praėjus dideliam laiko tarpui, kaltinamojo J. J. parodymai apie tai, jog jis negalėjo suduoti tokių smÅ«gių nukentėjusiajam J.

J., nuo kurių jam buvo sulaužyti šonkauliai bei padaryti kiti sužalojimai, teismo yra vertinami kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija, kuria siekiama sušvelninti arba visai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Analogiškai teismas vertina ir kaltinamojo E. K. parodymus apie tai, jog įvykio metu jo suduoti smūgiai negalėjo padaryti tokių sužalojimų nukentėjusiajam J. J., kokie yra nurodyti specialisto išvadoje. Vien tai, jog teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiųjų, liudytojų bei pačių kaltinamųjų parodymai atskirose detalėse nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nesudaro pagrindo vertinti, jog tai iš esmės keičia įvykio aplinkybes, nes nuo įvykio yra prabėgęs nemažas laiko tarpas ir atskiras detales prisiminti gana nelengva.

Tuo pačiu teismas nenustatė, jog iÅ¡ parodymų visumos galima bÅ«tų daryti prielaidas apie tai, jog galimai kokie nors kiti asmenys, buvę įvykio vietoje tuo pačiu metu galėjo sužaloti nukentėjusįjį J. J.. TokiÄ Ä¯vykio versijÄ buvo bandoma kelti teisiamojo posėdžio metu, tačiau Å¡ios versijos nepatvirtina jokie įrodymai. Kaltinamieji E. K. ir J. J. tokiu savo įžūliu elgesiu Å¡iurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, jų smurtiniai veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryti dėl menkavertės priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, dėl ko nukentėjusiajam J.

J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam M. U. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė, kad elgdamiesi įžūliai – naudodami fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl menkavertės priežasties – juos negražiai, užgauliai pavadinus, tokiu bÅ«du siekiant nukentėjusiuosius paniekinti, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams, numatė, kad dėl jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir Å¡ių padarinių norėjo.

Ä®vertinus įvykio vietÄ , chuliganiÅ¡kas kaltinamųjų veiksmų paskatas, veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tokie kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., todėl už sukeltas pasekmes jie privalo atsakyti.Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ visuma.

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikdamas grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). E. K. teistas (1 t., b. l. 108-114), teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str. 2 d.8 p. sankcija alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių nenumato, o BK 54 str. ir 62 str., taikymo pagrindų nenustatyta. Bausmė skirtina žemesnė, nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 284 str. 1 d. taip pat skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad E. K. padaryti nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už Å¡iuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Kaltinamasis J. J. padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos.

J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikdamas grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). J. J. neteistas (1 t., b. l. 182, 183), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusį asmenį, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam J.

J. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcija alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių nenumato, o BK 54 str. ir 62 str., taikymo pagrindų nenustatyta. Bausmė skirtina žemesnė, nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 284 str. 1 d. taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, kadangi nustatyta idealioji nusikaltimų sutaptis. Atsižvelgiant į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, tikėtina, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo J.

J. nuo visuomenės. Bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankama priemonė, kad jį priversti laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu taikytinos BK 75 str., nuostatos – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant keletÄ elgesio suvaržymų ir įpareigojimų, kurių pagrindu bÅ«tų įgyvendinta BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis.J. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (tomas 1, b.l. 178, 179).

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1235,53 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už J. J. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygas (tomas 1, b. l. 51-55).

Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad žala nukentėjusiojo J. J. sveikatai buvo padaryta kaltais kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmais, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam J. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1235,53 Eur priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. K. ir J. J..Nukentėjusysis J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos – 18,75 Eur dydžio ir neturtinės žalos – 5700 Eur dydžio žalos atlyginimo iš kaltinamųjų (tomas 2, b.l. 36-39).

IÅ¡ kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis J. J. patyrė turtinę žalÄ , o bÅ«tent gydymosi iÅ¡laidas ir kelionės iÅ¡laidas, kurių dydį pagrindžia pateikti čekiai. Bendra turtinė žala sudaro 18,75 Eur. Turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijų, todėl iÅ¡ kaltinamųjų E. K. ir J. J. nukentėjusiojo J. J. naudai solidariai priteistina 18,75 Eur suma turtinei žalai atlyginti. CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .Nukentėjusysis J.

J. patyrė fizinį skausmÄ dėl tyčinių kaltų kaltinamųjų E. K. ir J. J. veiksmų. Savo civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis teigė, kad dėl E. K. ir J. J. įžūlaus elgesio, kuris pasireiÅ¡kė fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojimo vieÅ¡oje vietoje, jis patyrė neturtinę žalÄ . Po to kai atsidÅ«rė ligoninėje, jis juto didelius fizinius skausmus, jam buvo leidžiami įvairÅ«s raminamieji ir nuskausminamieji vaistai. Dėl patirtų sužalojimų, kurie pasireiÅ¡kė kairės pusės VI-VII-VII Å¡onkaulių lūžiu su poslinkiu į plautį, oro ir skysčio susikaupimÄ pleuros ertmėje, jis patyrė baimę, didelį susijaudinimÄ , iÅ¡gÄ stį, t.y. stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl neigiamų ir nepataisomų pasekmių jo sveikatai.

Jis buvo operuojamas, suprato, kad jo gyvybei gresia pavojus, dėl ko patyrė dvasinį Å¡okÄ . Dėl kaltinamųjų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jo sveikatai jam buvo padaryta nepataisoma žala, jo gyvenimo kokybė ženkliai sumažėjo, jis nuolat patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nusivylimÄ , iki Å¡iol jaučia didelę moralinę nuoskaudÄ , atsirado nerimas dėl ateities. Teisme J. J. ir jo atstovė iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžia neturtinės žalos dydį, kaip ir buvo nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje.Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad kaltinamųjų E. K. ir J.

J. elgesys įvykio metu buvo gan įžūlus, veiksmai, kurių pobÅ«dis – tyčiniai, buvo itin pavojingi – smÅ«giuota į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis – galvÄ bei krÅ«tinės lÄ stÄ , ko pasekoje patirtas didelis fizinis skausmas, kad padaryti sužalojimai atsiliepė nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, jis 10 dienų buvo gydytas VÅ¡Ä® Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje ir 6 dienas VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriuje, patyrė stresÄ , baimę, fizinį skausmÄ .

Tačiau sunkių pasekmių neliko, J. J. yra dirbantis, gaunantis pastovias pinigines pajamas. Todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas sprendžia, kad pareikÅ¡tas J. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamųjų E. K. ir J. J. solidariai nukentėjusiojo J. J. naudai priteistina 2900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės iÅ¡ esmės tapačios (asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 2 896 Eur dydžio.Nukentėjusysis J.

J. praÅ¡o atlyginti patirtas iÅ¡laidas su jo atstovavimu byloje, kas sudaro viso 400 Eur (tomas 2, b.l. 111-112; 113-114). Nukentėjusysis Å¡ias proceso iÅ¡laidas patyrė dėl kaltinamųjų E. K. ir J. J. kaltų veiksmų, patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos patvirtintos byloje esančiais dokumentais, įvertinus bylos apimtį, sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę - atitinka protingumo kriterijų, todėl 400 Eur suma priteistina iÅ¡ kaltinamųjų E. K. ir J. J. nukentėjusiojo J. J. naudai iÅ¡ kiekvieno po 200 Eur.

Kaltinamajam J. J. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos pagalbos iÅ¡laidas sudaro advokato užmokestis už kaltinamajam J. J. teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ 161,59 Eur (tomas 2, b.l. 134-135). Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam J. J. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytu pagrindu. Kaltinamasis J. J. nėra pateikęs duomenų apie savo turtinę padėtį, yra dirbantis, tačiau iÅ¡situokęs, turi tris nepilnamečius vaikus ir privalo teikti jiems iÅ¡laikymÄ (tomas 1, b.l. 181), todėl valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo J.

J. nepriteistinos.Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : E. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. E. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę E. K. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014-02-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2015-07-02 Jonavos apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme iÅ¡ dalies bausmes sudedant ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę - 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-03-17.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2015 m. gruodžio 28 d. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. J. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. J. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę J.

J. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant :- per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val.;- neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti civiliniam ieÅ¡kovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai 1235,53 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 53 centus) solidariai iÅ¡ E. K. ir J. J. už nukentėjusiajam J. J. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. K. ir J. J. nukentėjusiajam J. J. 18,75 Eur (aštuoniolikos eurų 75 centų) turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. K. ir J. J. nukentėjusiajam J. J. 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. J. patirtas 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ E. K. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) ir J. J. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) nukentėjusiajam J. J. už teisinę pagalbÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ J. J. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikrasTeisėja                                                    Jolanta Gasparavičienė