2ea63fe6-2286-439a-8de3-cfbdcd504ed0 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Raimundas Krušinys                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                       Proceso Nr. 1-03-1-00317-2014-3                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.;2.4.9; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. balandžio 13 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Valdo Vitunsko, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant N. V., dalyvaujant prokurorei D.

S., nuteistojo R. A. gynėjai advokatei S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 641str., sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 str., 1d., 3 d., bausmė iÅ¡ dalies sudėta su 2011-05-20 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėn. 10 dienų laisvės atėmimo, jÄ atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2014-12-16.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. liepos 17 d., apie 07 val. 15 min., Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolės m., gyvenamoje zonoje, prie nuteistųjų valgyklos, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, tyčia kartÄ dÅ«rė peiliu į deÅ¡inį žastÄ nuteistajam A.

T., padarydamas durtinę pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje pažastyje, kas A. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto pavartojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems nuteistiesiems, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę bausmę, kad į laisvę bÅ«tų paleistas anksčiau.

Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam įdÅ«rė peiliu į rankÄ , kadangi nukentėjusysis jį iÅ¡provokavo žodžiais. Valgykloje tuo metu kitų asmenų nebuvo, nors teismas tai traktavo kaip vieÅ¡Ä vietÄ . Jis kaltu visiÅ¡kai prisipažįsta, labai gailisi. Laisvėje jo laukia seni, ligoti tėvai, kuriems jis nori padėti išėjęs į laisvę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundÄ prašė tenkinti, prokurorė – atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Nuteistasis iÅ¡ esmės nesutinka tik su jam paskirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami, tačiau įvertinus skunde minimas aplinkybes turinčias reikÅ¡mės veikai kvalifikuoti, kolegija glaustai pasisako ir dėl veikos kvalifikacijos. Svarstant klausimÄ dėl asmens atsakomybės pagal BK 284 str. (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas) pažymėtina, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje, o veikos padarymo motyvai reikÅ¡mės neturi, jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai.

Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos, patalpos skirtos poilsiui ir kt.. Bausmių atlikimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai. Nors pataisos namai yra izoliuota vieta nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui.

BK 284 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Bylos duomenimis nustatyta, kad aptariamu atveju nusikalstami veiksmai buvo padaryti vieÅ¡oje vietoje – prie nuteistųjų valgyklos. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad smurtas, prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo vartotas be rimtos priežasties ar pateisinamo motyvo, o nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ir tvarkos sutrikdymas bei nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsižvelgus į R.

A. veiksmus ir elgesio motyvus Å¡io nusikaltimo padaryme, kilusias pasekmes, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenimis įrodyta, jog R. A. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Teismas, remiantis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, bÅ«tina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.Skirdamas bausmę R. A., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto ir teismo teisiamas jau net vienuoliktÄ kartÄ . Nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir bausmės atlikimo vietoje, kas rodo jo pavojingumÄ visuomenei. Bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes baustas net 22 kartus už vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus. 2013-03-30 nustatytas alkoholio vartojimo faktas, o 2014-07-017 atlikti testÄ dėl apsvaigimo atsisakė.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Å ios nustatytos aplinkybės suponavo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R. A., kaip recidyvistui, paskyrus bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę. Už BK 284 str. 1 d. įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimÄ iki 2 metų, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinį veikos pobÅ«dį, skyrė laisvės atėmimÄ 1 metams.

Be to, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, į kurias individualizuodamas bausmę jau atsižvelgė pirmos instancijos teismas. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobÅ«džiu ar nuteistojo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti Å¡iÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių.Kadangi nuteistojo nusikalstama veika padaryta neatlikus 2011-05-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str. 1, 3 d. subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du su 2011-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme: prie Å¡iuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės, t.y. 1 mėnesį ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskyrė 9 mėnesius ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė. Tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę bei subendrintÄ bausmę, kuri yra teisinga, ir ne per griežta, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ priteisimoByloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. A., iÅ¡laidos iki 2015-03-31 sudaro 34,74 Eur (t. 1 b. l. 99).

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėjÄ , tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigÄ , jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, be to, apie tai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡ anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį.

Å iuo metu mechanizmas, kaip bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯tvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ, todėl įvertinus visumÄ iÅ¡dėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagÄ nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų bÅ«ti teikiama nemokamai, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistojo R.

A. apeliacinį skundÄ atmesti.Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo R. A. antrinės teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                  Albinas Antanaitis Teisėjai:                                                                           ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                                                                                           Valdas Vitunskas