2ea529cf-89a6-48b3-a93f-b2ec8aa0d4da · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1381-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00243-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ iÅ¡kelta bankroto byla, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Gudara“ iÅ¡kėlimo pagrįstumo.

2. PareiÅ¡kėja BUAB „Valreda“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Gudara“ iÅ¡kėlimo.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtina Å¡alių taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti pareiÅ¡kėjai 1 500 Eur skolos. Atsakovė taikos sutarties nevykdė, todėl buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. PareiÅ¡kėja 2019 m. kovo 21 d. gavo antstolio patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo raÅ¡to grÄ Å¾inimo kartu su IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu, kuriame konstatuota, kad priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolos nėra galimybių.

4. Atsakovė su praÅ¡ymu iÅ¡kelti bankroto bylÄ nesutiko. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turi 108 993 Eur vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 880 Eur. Atsakovės skola 2019 m. gegužės 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 2 571,18 Eur, o VSDFV – 33,44 Eur. Debitoriai 2019 m. gegužės 31 d. atsakovei skolingi 101 466,23 Eur. Atsakovė gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes per 2018 metus visiÅ¡kai padengė įsiskolinimÄ VSDFV ir VMI – 4 985,91 Eur, kitiems kreditoriams – 2 316,17 Eur.

Atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki. Atsakovė vykdo veiklÄ , todėl jos paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos bÅ«tų neproporcinga priemonė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė maÅ¾Ä jÄ bendrija „Atisa“.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. pabaigos atsakovė pareiÅ¡kėjai yra skolinga 1 500 Eur, Å¡ios skolos antstoliui nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti, vykdomasis raÅ¡tas pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intas su IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu. Atsakovė nurodė, kad jos skolos kreditoriams sudaro 5 118 Eur, o gautinos sumos – 105 550 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turi turto už 108 993 Eur, o jos skolos – 4 846 Eur, taip pat atsakovė pateikė duomenis apie turtÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad 38 bendrovės jai yra skolingos 101 466 Eur.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui paskutinį kartÄ finansinių atskaitomybių dokumentus yra pateikusi už 2014 metus. Teismo vertinimu, atsakovės pateikto 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenys apie bendrovės turtÄ yra nerealÅ«s. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te atsakovė nurodė, kad 38 asmenys yra jai skolingi 101 466 Eur, tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad tai yra bankrutavusios ir kai kurios jau veiklÄ baigusios įmonės. Atsakovė nepateikė duomenų apie debitorių skolų susidarymo pagrindus bei galimybes jas iÅ¡siieÅ¡koti.

Teismas, bylÄ nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, du kartus pripažino bÅ«tinu atsakovės atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, tačiau jos atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovei nepateikus duomenų apie tikrÄ jÄ turtinę padėtį, bent tikėtinas galimybes iÅ¡ jos nurodytų skolininkų gauti lėšas, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiÅ¡kai yra nemoki (Ä®BÄ® 7 straipsnio 2 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7.

Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas nenustatė bankroto bylos iÅ¡kėlimui reikÅ¡mingų aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir formaliai. Teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis. 7.2.

Teismas nepagrįstai nesuteikė apeliantei papildomo termino tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, pateikti tinkamus dokumentus apie finansinę situacijÄ ir galimybes vykdyti veiklÄ . Apeliantės vadovas visuotiniame akcininkų susirinkime iÅ¡rinktas tik 2019 m. balandžio 24 d., todėl 2019 m. gegužės 2 d. buvo pateiktas praÅ¡ymas pratęsti terminÄ atsiliepimui pateikti, kurio teismas netenkino. 7.3. Apeliantė per 2018 metų pirmÄ jį ketvirtį padengė visÄ Ä¯siskolinimÄ VSDFV, tinkamai mokėjo darbo užmokestį bei mokesčius valstybės biudžetui.

Apeliantė, vykdydama veiklÄ Ä¯siskolinimo nedidino, o juos mažino, tačiau teismas Å¡ių duomenų nevertino. 7.4. Vien tai, kad antstolis pateikė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , nepatvirtina apeliantės nemokumo. Byloje nėra duomenų apie tai, kokius veiksmus antstolis atliko, bandydamas iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ (pvz. areÅ¡tavo kilnojamÄ jį turtÄ , kasoje esančias lėšas, lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ir kt.). 7.5. Atsakovės skolos kreditoriams sudaro 5 118 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 105 220 Eur.

Byloje nepatvirtintas faktas, kad nurodytų debitorinių sumų neįmanoma iÅ¡sireikalauti. Didelė dalis gautinų sumų yra susidariusios teikiant bankroto administravimo paslaugas, kurias galima iÅ¡ieÅ¡koti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pripažįstama, kad bankrutuojančios bendrovės veikla pasibaigė. Tokiu atveju kreipiamasi į teismÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ pabaigusios veiklÄ bendrovės vadovo, tačiau naujai priimtam vadovui to padaryti nepavyko.

8. PareiÅ¡kėja atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiÅ¡kai yra nemoki, o atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti bei neatitinkantys tikrovės. 8.2. Apeliantė neįrodė, kad yra moki bei nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 2019 m. gegužės 31 d. balanso duomenų teisingumÄ .

Apeliantė nepaneigė pareiÅ¡kėjos įrodymų ir argumentų, t. y. kad 2019 m. gegužės 31 d. balansas neatitinka tikrovės bei faktinės bendrovės finansinės bÅ«klės. 8.3. 2019 m. gegužės 31 d. balanse numatyta, kad skolÄ kreditoriams sudaro 4 846 Eur, kai tuo tarpu apeliantė vien tik pareiÅ¡kėjai yra skolinga 25 499,25 Eur, tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1514-254/2018. Be to, apeliantė taip pat yra skolinga ir RAMIRENT Baltic AS Vilniaus filialui.

Tokiu bÅ«du apeliantės skolos yra didesnės nei 4 846 Eur. 8.4. Apeliantės teigimu, debitoriniai įsiskolinimai sudaro 101 466 Eur, tačiau debitoriai yra bankrutavusios ir kai kurios jau veiklÄ baigusios bendrovės, kitos įmonės nėra susiję su atsakove ir jų bankroto procedÅ«ras vykdo visai kiti asmenys, todėl ir negali bÅ«ti skolingos atsakovei. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovė bÅ«tų užvedusi kokias nors bylas dėl skolų už administravimo iÅ¡laidas priteisimo bei kad jų priteisimas bÅ«tų realus. 8.5.

Apeliantė nepateikė realių duomenų apie savo įsiskolinimus ir jie neatsispindi atsakovės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje. Apeliantė nevykdo savo įsipareigojimų, tai patvirtina ir tai, kad antstoliui nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti 1 500 Eur skolos, vykdomasis raÅ¡tas grÄ Å¾intas su IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė 2018 metais mokėjo įmokas VSDFV nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė yra moki. 8.6. Teismas du kartus reikalavo, kad apeliantė paaiÅ¡kintų ir pateiktų duomenis apie debitorių skolų susidarymo pagrindus, taip pat galimybes jas iÅ¡siieÅ¡koti.

Teismas du kartus pripažino bÅ«tinu apeliantės atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, tačiau jos atstovas į teismo posėdžius neatvykdavo. Apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teismo įpareigojimų nevykdė, vilkino bylos nagrinėjimÄ , nes neturi jokių įrodymų patvirtinančių jos mokumÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir Ä®BÄ®). Å is įstatymas nustato bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį. Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s.

12. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę.

Tai reiÅ¡kia, kad į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi bÅ«ti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumÄ , visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , teismas apie įmonės mokumÄ gali spręsti iÅ¡ paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.).

13. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis). Todėl bÅ«tent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos vadovas) pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 31 d. balansÄ , aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ bei duomenis apie esamus kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės statusÄ . Apeliantė, kvestionuodama Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigia, kad nėra pagrindo bendrovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nes jos pradelsti įsipareigojimai (skolos) nevirÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, be to, apeliantė vykdo veiklÄ ir mažina įsiskolinimus kreditoriams.

15. Kaip minėta, apeliantės savo mokumÄ Ä¯rodinėja 2019 m. gegužės 31 d. balansu, aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu bei pateiktu kreditorių sÄ raÅ¡u, kitų jos mokumÄ pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė. Nors, apeliantės teigimu, jos bÅ«sena neatitinka nemokios įmonės, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡ių apeliantės argumentų nepatvirtina (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartÄ juridinių asmenų registrui teikė už 2014 metus, taigi apeliantė jau trejus metus nevykdo įstatymų numatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus (CK 2.66 straipsnio 4 dalis).

Ä® bylÄ pateiktame 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta, kad apeliantės turtÄ sudaro 108 993 Eur (ilgalaikis turtas 4 846 Eur, trumpalaikis turtas 104 147 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 880 Eur. Pirmosios instancijos teismas minėto balanso duomenis vertino kaip nerealius, su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. 16. 2019 m. gegužės 31 d. balanse numatyta, kad apeliantės turtÄ iÅ¡ esmės sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 101 466 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 2 680 Eur vertės atsargos.

IÅ¡ pateikto AiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos – tai 40 asmenų (AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytas klaidingas numeravimas) debitoriniai įsiskolinimai. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad iÅ¡ 40 apeliantės nurodytų debitorių, 4 debitoriai yra iÅ¡registruoti, 34 – bankrutavę, 1 – likviduojamas, t. y. tik vienas debitorius, kuris yra fizinis asmuo, nurodytas su 500 Eur įsiskolinimu. Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie debitorinių skolų atgavimo (iÅ¡ieÅ¡kojimo) realumÄ , nors pirmosios instancijos teismo ne kartÄ buvo įpareigota Å¡iuos duomenis pateikti.

Deklaratyviais laikytini apeliantės argumentai dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti debitorines skolas iÅ¡ iÅ¡registruotų ir bankrutavusių įmonių, nes apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų inicijavusi skolų, susidariusių teikiant administravimo paslaugas, susigrÄ Å¾inimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė per vienerius metus gautinų sumų (at)gavimo realumo, jų grÄ Å¾inimas yra abejotinas, todėl Å¡io apeliantės nurodomo turto nėra pagrindo laikyti realiu apeliantės turtu.

Juo labiau kad skolų susigrÄ Å¾inimas visa apimtimi praktikoje pripažįstamas pakankamai komplikuotu, o trumpalaikis turtas dėl savo pobÅ«džio gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti kreditorinių reikalavimų užtikrinimo. Be to, apeliantė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių atsargų realų egzistavimÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Abejonių kelia ir apeliantės nurodyta 4 679,87 Eur pradelstų kreditorinių reikalavimų suma. Iš pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 2 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad kreditorinius reikalavimus sudaro: VSDFV Kauno skyriaus 33,44 Eur, VMI 2 571,18 Eur, Ramirent Baltic AS 575,25 Eur ir BUAB „Valreda“ (pareiškėjos) 1 500 Eur. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1514-254/2018 patvirtina, kad apeliantė pareiškėjai yra skolinga daugiau nei 25 000 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo už akių BUAB „Eleseta“ naudai iÅ¡ apeliantės priteista 6 198 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palÅ«kanų (sprendimas įsiteisėjęs) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantės pateikti duomenys apie pradelstus kreditorinius įsipareigojimus yra netikslÅ«s, nes vien paminėti įrodymai patvirtina, kad apeliantės skolos yra žymiai didesnės, t. y. sudaro daugiau nei 30 000 Eur sumÄ .

18. Apeliantės mokumo nepagrindžia ir atskirojo skundo argumentai, kad 2018 metų pirmÄ jį ketvirtį padengė visÄ Ä¯siskolinimÄ VSDFV, tinkamai mokėjo darbo užmokestį bei mokesčius valstybės biudžetui. Nors iÅ¡ VSDFV vieÅ¡ai skelbiamų duomenų matyti, kad apeliantės skola 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarė 33,44 Eur, tačiau Å¡ie duomenys taip pat patvirtina, jog pas apeliantę nebėra nei vieno apdraustojo asmens. IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. rugsėjo 9 d. duomenimis sudarė 990,10 Eur.

19. Pareiškėjos pateiktas 2019 m. kovo 21 d. antstolės surašytas Išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad priverstinai išieškoti 1 500 Eur skolos nėra galimybių, kadangi piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, apeliantės vardu registruotų transporto priemonių nėra, nekilnojamojo turto neturi. Tai, kad apeliantės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenys.

20. Nors apeliantė teigia, kad vykdo veiklÄ , tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantė taip pat nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų spręsti apie vykdomos veiklos rezultatus, be kita ko, pardavimo pajamas. PrieÅ¡ingai, VSDFV vieÅ¡i duomenys patvirtina, kad pas apeliantę nėra apdraustųjų asmenų, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apeliantė veiklos nebevykdo ir yra nebepajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis).

21. Apeliantė atskirÄ jį skundÄ motyvuoja deklaratyviais, jokiomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais nepagrįstais teiginiais. Apeliantės argumentai, kad ji neturėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, taip pat nepagrįsti. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimÄ dėl duomenų pateikimo, byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantė (jos atstovas) į teismo posėdžius neatvyko, nors ir buvo pripažintas apeliantės atstovo dalyvavimas bÅ«tinu.

Taigi, apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, o pirmiau iÅ¡dėstyti argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apeliantės faktiÅ¡kai turimas (realus) turtas galimai yra net mažesnis nei jos turimi įsipareigojimai. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės bÅ«senÄ (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 22. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje numatytÄ nemokumo sampratÄ , tinkamai nustatė bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ â€“ iÅ¡kelti apeliantei bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas).

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad įmonės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasiraÅ¡ius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad apeliantė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali bÅ«ti nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Aldona Tilindienė