2ea3dccf-1929-4e95-8f8d-d464d9a56929 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5691-815/2016Administracinė byla Nr. I-711-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02720-2016-3                     Procesinio sprendimo kategorija 2.3; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas G. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2016 m. liepos 1 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2).2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir nuo 2016 m. liepos 1 d. iki „dabar“ kamerose nuolat ir nepertraukiamai laikomas vienas, tai, pasak pareiÅ¡kėjo, sukėlė jam neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

Pagal Konvencijos 3 straipsnį žmogus negali bÅ«ti laikomas vienas, nes tai yra labai nežmoniÅ¡kas ir žiaurus elgesys (žr. administracinę bylÄ Nr. I-2574-426/2013). Kalinant pareiÅ¡kėjÄ kameroje vienÄ , pareiÅ¡kėjui buvo atimta galimybė bendrauti su kitais asmenimis, pareiÅ¡kėjas buvo ir tebėra kankinamas. Pasak pareiÅ¡kėjo, ne kartÄ teko kreiptis į medikus – psichiatrus ir psichologus, gulėti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) Psichiatrijos skyriuje, gerti stiprius psichikÄ veikiančius medikamentus.

PareiÅ¡kėjui tekdavo vykti į LAVL ne tik gydyti psichinių sutrikimų, bet ir todėl, kad ten jis gali bÅ«ti su jam tinkančiais ir prieinamais asmenimis.Taigi, dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas2.2. PareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ gryname ore ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ , nes 1 val. ar 1,5 val. pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir CPT) Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams Å¡iuo klausimu.

Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, pagal kuriÄ 1 val. ar 1,5 val. pasivaikščiojimo trukmė prieÅ¡tarauja Konvencijos 3 straipsniui. Be to, jis buvo nelygiateisis, palyginus su asmenimis, laikomais pataisos namuose, kur kalinamieji į laukÄ iÅ¡eina be apribojimų. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl itin ilgo buvimo kameroje, erdvės ir oro trÅ«kumo, negalėjimo pasimankÅ¡tinti, pabėgioti, dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo stokos, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinę skriaudÄ ir dvasines kančias, pažeminimÄ , kankinimÄ , todėl dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.2.3.

PareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. neužtikrinamas privatumas, naudojantis tualetu, kai pareiÅ¡kėjas atlieka gamtinius reikalus ar tenkina savo lytinę aistrÄ , nes jį nuolat stebi pareigÅ«nai (tarp jų yra ir moterų), nors sanitarinis mazgas sumontuotas už pertvaros, tačiau iÅ¡ esmės jis nėra pakankamai atitvertas, taip pat jį mato ir kiti kameroje apgyvendinti asmenys. Remiantis EŽTT praktika, kalinamasis turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamųjų, bet ir nuo pareigÅ«nų, galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, kad galima bÅ«tu pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. bylas Glotov prieÅ¡ RusijÄ , Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , Alelsandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ reikalavimų dėl sanitarinių įrenginių nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (administracinės bylos Nr. A261-1802/2013, Nr. A442-1840/2013). Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl to, kad neužtikrinamas jo privatumas, periodiÅ¡kai sutrinka psichika, jis jaučia emocinę depresijÄ , dvasinę skriaudÄ , pažeminimÄ , o kartais – ir kankinimÄ , pavyzdžiui, tenkinant lytinę aistrÄ ir staiga tai nutraukiant dėl pareigÅ«nų, atsiranda baimę tęsti šį procesÄ , sutrinka lytinės eigos procesas, o tai sudaro dar didesnių nepatogumų ir sukelia nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjo, jo privatumas iÅ¡ esmės neužtikrinamas ir duÅ¡e, nes duÅ¡o erdvė iÅ¡ esmės neatitverta nuo pareigÅ«nų ir kitų asmenų, o duryse yra stebėjimo langelis, kurį pareigÅ«nai dėl pareiÅ¡kėjui nežinomų priežasčių kas 5 min kilnoja, stebėdami, kas ir kÄ daro.Dėl Å¡iame punkte nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui priteistinas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 7–13).1.

Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.2. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).3.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.4.

Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.5.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

6. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .7.

Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.8. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).9. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.10. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.Pagal TI taisyklių 14.2 punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos.

Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose bÅ«tų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali bÅ«ti įtvirtintas, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.11. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.12. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Tam tikras suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neiginiai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, lėmusiu patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos ir dydžio.

PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Be to, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.13.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Be to, remiantis LVAT praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6,271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. administracines bylas Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011), todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, tiria minėtų sÄ lygų buvimo klausimÄ ; neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos: neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai /veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ trukmę (civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006); siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (administracinė byla Nr. A556-95/2009).

III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas G. A. rėmėsi skundu ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I 1. Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. A. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–13)):– atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K 2016 m. birželio 1 d. iÅ¡ Kybartų pataisos namų, buvo apgyvendintas kameroje Nr. 216 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 2 d.

– 2016 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 216 buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 9 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 220 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 10 d. – 2016 m. birželio 22 d. kameroje Nr. 220 buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 223 (plotas – 6,83 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2016 m. birželio 24 d. – 2016 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 223 buvo 1 asmuo.2. Remiantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos ir jos dublikato kopijomis (b. l. 72–126), Kybartų pataisos namų 2017 m. sausio 16 d. raÅ¡tu Nr. 1/2-406 „Dėl informacijos apie G.

A. pateikimo“ (b. l. 40): 2016 m. birželio 16 d. pareiÅ¡kėjas skundėsi blogu miegu, norėjo iÅ¡sitirti, preliminariai nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, paskirtas gydymas (vaistai karbamazepinas, tiapridalis, tizercinas) (b. l. 126); pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), Psichiatrijos skyrių, gydymo korekcijai, nurodė, kad ilgÄ laikÄ negali užmigti, nuo ilgalaikio laikymo vienatvėje atsiranda blogų minčių ir norų, užvaldo pykčio potraukis žudyti, jo negali valdyti, trÅ«ksta erdvės, bendravimo, jaučia įtampÄ , baimę aplinkai, baimę dėl persekiojimo ir susidorojimo (b. l. 102–103); 2016 m. liepos 8 d. psichiatro konsultacijos metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra riboto intelekto, asocialaus elgesio, jo asmenybė – primityvi, daug kartų gydėsi dėl elgesio sutrikimų, paskutinė rasta epikrizė – 2014 m., pokalbio metu buvo įžūlus, dirglus, nejautė distancijos tarp savęs ir gydytojo, mÄ stymas – pavirÅ¡utiniÅ¡kas, reikalavo migdomųjų ir raminamųjų vaistų, pareiÅ¡kėjo bÅ«klė – be psichozės reiÅ¡kinių, diagnozuotas emociÅ¡kai nestabilaus (eksplozyvaus) tipo asmenybės sutrikimas (ligos kodas F60.3), paskirti vaistai: karbamazepinas, tiapridalis, tizercinas (b. l. 101, 104); 2016 m. liepos 14 d.

Å¡eimos medicinos gydytojo konsultacijos metu reikalavo nukreipti į LAVL dėl psichiatrinio gydymo, tačiau konstatuota, kad indikacijų stacionariniam gydymui nėra, taip pat nurodytas tendencingas elgesys, skirti vaistai amitriptilinas (b. l. 104–105); 2016 m. liepos 19 d. koreguotas gydymas amitriptilinu, 2016 m. liepos 26 d. nurodyta tęsti gydymÄ , vaistai – karbamazepinas (b. l. 106); 2016 m. rugpjūčio 1 d. psichiatro konsultacijos metu reikalavo migdomųjų ir raminamųjų vaistų, nejautė distancijos tarp savęs ir gydytojo, diagnozė – F60.3, gydymas neskirtas, elgesys įvardytas kaip tendencingas (b. l. 106–107); 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsisakė maisto, psichiatro konsultacijos metu gydymas neskirtas, elgesys įvardytas kaip tendencingas, užgauliojantis, įžūlus, diagnozė – F60.3, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo bÅ«klė be psichozės, be depresijos, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutraukė badavimÄ , nusiskundimų neturėjo (b. l. 108–109); 2016 m. rugpjūčio 17 d. psichiatro konsultacijos metu pareiÅ¡kėjas buvo demonstratyvus, Å¡iurkÅ¡tus, konfliktiÅ¡kas, be distancijos, konsultacijos kategoriÅ¡kai atsisakė (b. l. 109–110); 2016 m. rugpjūčio 22 d. klinikinio psichologo konsultacijos metu, kuri buvo skirta emocijų ir pykčio raiÅ¡kos bÅ«dų aptarimui, pareiÅ¡kėjas į konsultacijÄ atėjo demonstratyvus, jos metu sunkiai kontroliavo pyktį (b. l. 110); 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam „negerai su nervais“, yra pykčio priepuolių, grasino savęs žalojimu, linkęs konfliktuoti, nejaučia distancijos, emocijos labilios, paskirti vaistai (mirtazepinas, amitriptilinas) (b. l. 116); 2016 m. spalio 24 d.

Å¡eimos medicinos gydytojo įraÅ¡as apie pareiÅ¡kėjo autoagresijÄ (diagnozė – F60.3), žaizdos sutvarkytos, tai pat apraÅ¡ytas agresyvus, demonstratyvus, nepagarbus, žeminantis elgesys su įstaigos psichologe (b. l. 117–118); 2017 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam „čiuožia stogas“, kad yra „susipykęs su savimi“, norėjo psichiatro konsultacijos, daugiau komentarų nepateikė, įraÅ¡yta diagnozė – F60.3, galimas tendencingas elgesys, paskirta planinė psichiatro konsultacija LAVL (b. l. 122); 2017 m. sausio 11 d. pareiÅ¡kėjo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 4/18-22 užfiksuoti alkoholio matuoklio duomenys – 0,26 promilės, su kuriais pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai sutiko (b. l. 122–123).3.

LukiÅ¡kių TI-K Psichologinės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 108-101 „Dėl G. A., gim. 1990 m. priežiÅ«ros ypatumų“, be kita ko, nurodyta: pareiÅ¡kėjas buvo kviestas pokalbiui pačiam praÅ¡ant, pokalbio metu reiÅ¡kė įvairaus pobÅ«džio grasinimus, taip pat ir save žaloto, alternatyviems susitarimams prieÅ¡iÅ¡kas ir nesukalbamas, laikosi principingai savo pozicijos ir, pasak pareiÅ¡kėjo, imsis įvairiausių pasiprieÅ¡inimo priemonių, kad nebÅ«tų perkeltas į jam nepatinkančiÄ kamerÄ ; rekomenduojama pareiÅ¡kėjÄ Ä¯raÅ¡yti į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos LukiÅ¡kių TI-K, kol bus įstaigoje, ir atsižvelgti į jo priežiÅ«ros ypatumus:

Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nams prieÅ¡ iÅ¡vedant iÅ¡ gyvenamosios kameros ar įvedant į gyvenamÄ jÄ kamerÄ atlikti asmens kratÄ , iÅ¡vengiant pasekmių (savęs žalojimo ar užpuolimo), Socialinės reabilitacijos skyriaus kuruojančiam bÅ«rio virÅ¡ininkui atkreipti dėmesį į pareiÅ¡kėjo bendravimo ir elgesio ypatumus ir iÅ¡sikviesti pareiÅ¡kėjÄ individualiam pokalbiui vienÄ kartÄ per savaitę, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nams atkreipti dėmesį į pareiÅ¡kėjo įtakÄ kitiems dėl galimų neteisėtų veiksmų (b. l. 125).4.

Kybartų pataisos namų Psichologinės grupės 2016 m. lapkričio 7 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 13/55-137 „Dėl nuteistojo G. A. individualios priežiūros ypatumų“, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas Krizių įveikos komandos sprendimu paliekamas Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitoje; individualios priežiūros rekomendacijos pratęsimas – iki 2017 m. rugsėjo 8 d.; bendraujant su pareiškėju rekomenduojama:

Apsaugos priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nams skirti sustiprintÄ individualiÄ priežiÅ«rÄ pareiÅ¡kėjui, papildomai patikrinant 5 kartus per parÄ nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., atkreipiant dėmesį į pareiÅ¡kėjo emocinius, elgesio pasikeitimus; Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nams stebėti pareiÅ¡kėjo elgesį gyvenamojoje vietoje, jo tarpusavio santykius su kitais nuteistaisiais, atkreipiant dėmesį į santykius su kitais nuteistaisiais, galimÄ psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ , o pastebėjus ryÅ¡kesnius nuotaikos ir elgesio pokyčius, nukreipti pareiÅ¡kėjÄ pas Sveikatos priežiÅ«ros ar / ir Psichologinės grupės specialistus;

Socialinės reabilitacijos bÅ«rio virÅ¡ininkui stebėti pareiÅ¡kėjo savijautÄ gyvenamojoje vietoje, kviestis individualiam pokalbiui, teirautis apie tarpusavio bendravimo ypatumus su kitais nuteistaisiais, pagal galimybes įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ socialinės reabilitacijos programas; pastebėjus pakitimus pareiÅ¡kėjo elgesyje, ryÅ¡kų nuotaikų svyravimÄ , nukreipti psichologo ar mediko konsultacijai, informuojant Krizių įveikos komandos narius, psichologÄ , medikÄ ; pareiÅ¡kėjÄ uždarant į kamerų tipo patalpas, nelaikyti jo vieno, esant galimybei apgyventi su panaÅ¡aus amžiaus, interesų nuteistaisiais, tikrinant pareiÅ¡kėjo bÅ«klę uždaros zonos kameroje, atkreipti dėmesį į pareiÅ¡kėjo iÅ¡vaizdÄ ir elgesį patikrinimų metu, o esant elgesio ir bendravimo pokyčiams, informuoti Sveikatos priežiÅ«ros ir Psichologinės grupės specialistus; verbalinio bendravimo su pareiÅ¡kėju metu nerodyti agresijos, nesivelti į konfliktus, kurie gali tapti autoagresyvaus arba suicidinio elgesio priežastimi, teisėtus reikalavimus iÅ¡sakyti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai, neprovokuojant pareiÅ¡kėjo agresyvaus elgesio; siekiant užkirsti pareiÅ¡kėjo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti veiksmus, esant reikalui, naudoti specialiÄ sias priemones; pareiÅ¡kėjui pageidaujant, nukreipti psichologo ar mediko konsultacijai (b. l. 124).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas G. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už jo netinkamas laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. dėl:

a) jo laikymo kameroje vieno, b) suteikimo vaikščioti tik vienÄ valandÄ kasdien, c) privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo. Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas mano, kad jo teisės buvo pažeidžiamos ir vėliau, t. y. po 2016 m. liepos 1 d., tai jis gali nauju skundu savo teises ginti teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.2. Å ioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).3.

Pirmiausia, pareiÅ¡kėjas G. A. pateikė nusiskundimus dėl jo laikymo kameroje vieno. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas bausmę įsiteisėjusiu nuosprendžiu pradėjo atlikti Kybartų pataisos namuose, tačiau, pervedus jį į drausmės grupę, nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K bÅ«ti kamerų tipo patalpose (b. l. 16, 129). Tokia galimybė nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 4 punktÄ LukiÅ¡kių TI-K turi galimybę pareiÅ¡kėjÄ laikyti vienÄ , be to, teismas, įvertinęs BVK 145 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K turi diskrecijos teisę pareiÅ¡kėjÄ kameroje laikyti vienÄ .

Todėl Å¡iuo aspektu teigti, kad pareiÅ¡kėjo teisės yra pažeistos, o LukiÅ¡kių TI-K veikė neteisėtai, nėra teisinio pagrindo.4. PareiÅ¡kėjas teigia, jog leidimas jam pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ kasdien yra neteisėtas. Teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas.

BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjui teigiant, kad jam per maža vaikščioti vienÄ valandÄ per dienÄ , tačiau galiojant BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktui, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija ir Å¡iuo aspektu elgėsi teisėtai.5. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis neturėjo privatumo dėl netinkamo sanitarinio mazgo LukiÅ¡kių TI-K kamerose. Teismas nesutinka su tokia pozicija. PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ kamerose buvo vienas, o 1,5 metrų sienelė pakankamai suteikė privatumo nuo pareigÅ«nų (žr. fotonuotraukas, b. l. 20, 21).

Be to, teismas pabrėžia, kad pataisos įstaigose esantis privatumo reikalavimas negali bÅ«ti perdėtas, nes pareigÅ«nai negalėtų tinkamai vykdyti nuteistųjų kontrolės funkcijų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                      Ernestas Spruogis