2013-12-16 Nr. ATPB-410-4-61-3-01869-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N662-74/2013

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01869-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 47.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 13 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) nariu, vykdydamas Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (toliau – ir Sutartis):

1) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes: pirminė Sutartis sudaryta 2009 m. spalio 28 d. (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ metu, pirkimo Nr. 78782), t. y. 11 dienų anksčiau nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo, be to, vykdant pirminį pirkimą, Komisija nerengė susitikimo su tiekėjais, kurio metu jiems būtų suteikta galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, neįtrauktas į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 13-960 patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintos informacijos; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 punkte, taip pažeidžiant Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą – racionalų lėšų naudojimą, taip pat buvo pažeista pirkimo Nr. 78782 konkurso sąlygų 89.6 punkte ir Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu;

2) nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 2 punktą ir Taisyklių 123 punktą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) sumai, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą;

3) nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Protokole nurodyta, kad už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1713 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. K. už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi minėtą Institucijos Nutarimą pakeitė, skiriant A. K. už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 500 Lt baudą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl nuobaudos skyrimo termino jau buvo pasisakyta 2011 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-267-281/2011, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs A. K., kaip Komisijos nario, tinkamą subjektiškumą, todėl dėl to papildomai nepasisakė. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepaneigė Institucijos konstatuotų teisės aktus pažeidžiančių aplinkybių.

Akcentavo, kad nagrinėjant ginčą nebuvo paneigti Institucijos konstatuoti pažeidimai, jog A. K., būdamas Komisijos nariu, vykdant pirminį pirkimą iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo, pažeisdamas Taisyklių 33 punktą kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos informacijos, pažeisdamas Taisyklių 123 punkto ir Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, taip pat, būdamas viešojo pirkimo komisijos nariu, nesiderėjo dėl pasiūlymo kainos ir 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu pažeidė Komisijos darbo reglamento 2 punkto nuostatą bei Taisyklių 123 straipsnio nuostatą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą už 337 962,12 Lt su PVM sumą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, būdamas Komisijos nariu ir nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punkto nuostatas.

Teismas kartu atkreipė dėmesį, kad Institucijos nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra adekvatūs konstatuotiems pažeidimams. Pabrėžė, kad Įstatymo 16 straipsnis numato, jog perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad Komisija pilna apimtimi veikia ir atlieka visas perkančiosios organizacijos nustatytas užduotis, t. y.

Komisija yra pirkimų organizatorė, kuriai privalu parinkti pirkimo būdą, dokumentus, ji atsakinga už pirkime norinčių dalyvauti asmenų pakvietimą, taip pat už visos informacijos pateikimą bei procedūrų parengimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Komisija yra pilnai atsakinga už sklandų ir teisės aktus atitinkantį viešųjų pirkimų organizavimą, todėl atsakomybės našta už padarytus pažeidimus tenka ir A. K., kaip Komisijos nariui. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ginčijamą Institucijos Nutarimą.

Pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teismas nurodė, kad vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir protingumo kriterijais, A. K. atsakomybės našta yra švelnintina ir už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda – 500 Lt.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis, kaip Komisijos narys, nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Pažymi, jog ginčo pirkimas buvo atliekamas ne kaip papildomas pirkimas pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (pirkimas Nr. 78782), o kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos sutarties (tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pasirašytos finansavimo sutarties), panaudojant visai kitas pinigines lėšas. Kartu atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 123 punktu, apklausos būdu gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, tačiau tai nėra privaloma sąlyga. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju vykdant papildomą pirkimą buvo pateikta visa reikalinga ir tiekėjams suprantama informacija, tiekėjo pasiūlyta kaina buvo priimtina ir pagrįsta, papildomų vidaus remonto darbų vertė neviršijo 300 000 Lt, todėl Taisyklių 27 ir 33 punktai pažeisti nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad jis, kaip Komisijos pirmininkas, vykdant ginčo pirkimą neturėjo pareigos rengti kvietimus ar juos teikti tiekėjams, parinkti pirkimo būdą, derėtis su tiekėjais ar atlikti kitus veiksmus, kurių padarymu yra kaltinamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 yra konstatavęs, jog perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdu: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras (pvz., supaprastintą atvirą konkursą) arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti.

Atsižvelgiant į išimtinį papildomų darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu pobūdį, šio pirkimo būdo procedūros nuostatos aiškintinos ir taikytinos siaurai. Tai įvertinusi, Institucija akcentuoja, kad pagal Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir Taisyklių 124.5.1 punktą papildomi darbai neskelbiant apie viešąjį pirkimą gali būti perkami tik esant aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti. Šiame kontekste Institucija atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodo nė vienos aplinkybės, kuri būtų atsiradusi po pradinės Sutarties sudarymo ir kurios nebuvo galima numatyti pradinės Sutarties sudarymo metu, taip pat nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad papildomų darbų pirkime įsigyti darbai buvo būtini tinkamai užbaigti pradinėje Sutartyje nurodytus darbus, todėl nagrinėjamu atveju papildomų darbų pirkimas negalėjo būti vykdomas vadovaujantis Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Taisyklių 124.5.1 punktu.

Be to, Institucija pažymi, jog papildomų darbų pirkimas buvo pradėtas praėjus vos 11 kalendorinių dienų nuo pradinės Sutarties sudarymo dienos, todėl abejotina, kad per tokį trumpą laikotarpį galėjo atsirasti naujų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti pradinės Sutarties sudarymo metu. Taip pat nurodo, kad pradinės Sutarties 3.1 punkte numatyta, jog papildomų darbų, atliekamų vadovaujantis šia sutartimi, kaina negali sudaryti daugiau nei 332 379,12 Lt su PVM. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju papildomų darbų vertė yra 337 962,12 Lt su PVM.

Kadangi UAB „Ukmergės statyba“ papildomų darbų pirkime pasiūlyta kaina viršijo pradinėje Sutartyje numatytą užsakovo rezervą, ji nebuvo priimtina perkančiajai organizacijai, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas Komisijos nariu, turėjo derėtis su UAB „Ukmergės statyba“ dėl mažesnės kainos pasiūlymo arba atmesti pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Pasisakydama dėl apelianto teiginio, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas Taisyklių 27 punktas, Institucija pabrėžia, jog Taisyklių 124.1.4.2 punkte nurodytos pinigų sumos su PVM.

Tuo tarpu UAB „Ukmergės statyba“ pasiūlymo papildomų darbų pirkimui vertė buvo 337 962,12 Lt su PVM, o tai viršijo Taisyklių 124.1.4.2 punkte nurodytą 300 000 Lt sumą su PVM, todėl papildomų darbų pirkimas negalėjo būti laikomas mažos vertės pirkimu ir Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 27 punktu, privalėjo paskelbti informacinį pranešimą apie papildomų darbų pirkimą. Nurodo, jog viešas informacinio pranešimo paskelbimas būtų sudaręs sąlygas ir kitiems tiekėjams siūlyti savo paslaugas perkančiajai organizacijai.

Be to, Institucijos teigimu, atsižvelgiant į tai, jog papildomų darbų pirkimas nebuvo mažos vertės viešasis pirkimas, jį vykdant buvo privaloma vadovautis Taisyklių 33 punktu. Institucija kartu pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus ir jo administracinei atsakomybei jokios įtakos neturėjo aplinkybė, iš kokių lėšų buvo finansuojamas pradinis pirkimas bei iš kokių lėšų buvo finansuojamas papildomų darbų pirkimas. Pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą perkančioji organizacija, be kita ko, yra savivaldybės valdymo institucija, todėl ji visus viešuosius pirkimus privalo vykdyti vadovaudamasi Įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, nepaisant to, kokiomis lėšomis (valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ar kt.) vykdomas viešasis pirkimas yra finansuojamas.

Taip pat akcentuoja, kad apelianto teiginys, jog papildomi darbai buvo perkami ne iš užsakovo rezervo, yra klaidinantis, kadangi tiek pradinėje Sutartyje numatyti darbai, įskaitant įsigytus panaudojant užsakovo rezervą, tiek papildomų darbų pirkimo metu įsigyti darbai buvo finansuojami valstybės biudžeto ir perkančiosios organizacijos biudžeto lėšomis. Pabrėžia, kad A. K., kaip Komisijos narys, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, o jam suformuluoti kaltinimai yra pagrįsti ir aiškūs. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, Institucija tvirtina, kad A.

K. padarė jam inkriminuotą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos nariu, vykdydamas Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636:

1) pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes: pirminė Sutartis sudaryta 2009 m. spalio 28 d. (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ metu, pirkimo Nr. 78782), t. y. 11 dienų anksčiau nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo, be to, vykdant pirminį pirkimą, Komisija nerengė susitikimo su tiekėjais, kurio metu jiems būtų suteikta galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, neįtrauktas į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos Taisyklių 33 punkte įtvirtintos informacijos; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 punkte, taip pažeidžiant Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą – racionalų lėšų naudojimą, taip pat buvo pažeista pirkimo Nr. 78782 konkurso sąlygų 89.6 punkte ir Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu;

2) nesiderėjęs dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinęs tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Komisijos darbo reglamento 2 punktą ir Taisyklių 123 punktą, o pasiūlęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su PVM sumai, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą;

3) nepaskelbęs informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. kovo 20 d. nutartyje (b. l. 144–149) jau yra konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju A. K., kaip Komisijos narys, yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas, jam suformuluotas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir aiškus, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija pakartotinai plačiau dėl nurodytų aplinkybių nepasisakys.

Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132 „Dėl pirkimo užduočių nustatymo“ buvo pavesta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytai viešųjų pirkimų komisijai, kurios nariu ir pirkimų organizatoriumi buvo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A.

K. (b. l. 33, 54). Be to, kaip matyti iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (b. l. 39–40), kurį, be kita ko, pasirašė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., Komisija, išnagrinėjusi tiekėjo – UAB „Ukmergės statyba“ – pasiūlymą, nutarė pirkti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbus, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, iš tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, ir siūlė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, t. y. perkančiajai organizacijai, sudaryti sutartį su tinkamiausiu pripažintu tiekėju – UAB „Ukmergės statyba“, sutarties vertė – 337 962,12 Lt su PVM.

Atsižvelgiant į tai, tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ 2009 m. lapkričio 17 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog šis papildymas yra neatskiriama 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 dalis, už papildomai atliktus darbus apmokama pagal tarp šalių pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. 20-636 sulygtą atsiskaitymo tvarką (b. l. 41). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo atliekamas būtent kaip papildomas susitarimas (pirkimas) pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, o ne kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos sutarties – tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 14 d. pasirašytos lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 – vykdymo.

Juolab kad sutartis dėl minėtos 2009 m. gegužės 14 d. lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 pakeitimo, kuria, kaip tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo užtikrintas papildomas finansavimas ginčo pirkimui atlikti, tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta tik 2009 m. lapkričio 24 d. (b. l. 18–19), t. y. jau po papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 pasirašymo tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 (b. l. 25–31) 3.1 punkte įtvirtinta, jog užsakovo rezervas yra 10 procentų, t. y. 274 693,49 Lt ir 57 685,63 Lt PVM (bendra suma – 332 379,12 Lt). Tuo tarpu, kaip minėta, pagal Komisijos siūlymą tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ 2009 m. lapkričio 17 d. pasirašyto papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 vertė – 337 962,12 Lt su PVM (b. l. 37–41), t. y. papildomo susitarimo suma viršija 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartyje Nr. 20-636 įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą.

Be to, iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (b. l. 39–40) matyti, jog Komisija, atlikdama ginčo pirkimą, inter alia vadovavosi Taisyklių 124.5.1 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo; tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.

Atitinkamai 2009 m. lapkričio mėn. paraiškos viešajam pirkimui dalyje „Trumpas pirkimo aprašymas“ nurodyta, jog reikalinga atlikti papildomus remonto darbus, kad būtų galima priduoti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino patalpas naudoti iki kitų mokslo metų pradžios (b. l. 32). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo pradėtas praėjus tik 11 dienų nuo pirminės 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 sudarymo dienos, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po minėtos pirminės Sutarties sudarymo dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjo, jog reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo Sutartį, be kurių negalima užbaigti pirkimo Sutarties vykdymo.

Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju pirkimas negalėjo būti vykdomas pagal Taisyklių 124.5.1 punktą. Kartu pabrėžtina, jog net ir priėmusi sprendimą pagal Taisyklių 124.5.1 punktą pirkimą atlikti apklausos būdu, Komisija šio sprendimo neįformino protokolu, kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis bei Reglamento 6 punktas, ir nesilaikė Taisyklių 27 punkto reikalavimų, kadangi nepaskelbė informacinio pranešimo apie pirkimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai inkriminuotas Taisyklių 33 ir 123 punktų pažeidimas, kadangi UAB „Ukmergės statyba“ siųstame 2009 m. lapkričio 9 d. kvietime Nr. SŪ4-163 „Dėl pasiūlymo pateikimo“ (b. l.

34) ir kartu pateiktame Darbų kiekių žiniaraštyje (b. l. 35–36) nebuvo nurodyta minimali būtina informacija pagal Taisyklių 33 punktą bei nenurodyta, ar bus deramasi dėl pasiūlymo sąlygų arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarka. Pabrėžtina, kad nors pagal Taisyklių 35 punktą mažos vertės pirkimų atveju, taip pat kai apklausos metu pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa Taisyklių 33 punkte nurodyta informacija, jeigu perkančioji organizacija mano, kad informacija yra nereikalinga, o pagal Taisyklių 178 punktą, vykdydama mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija neprivalo vadovautis Taisyklių 33 punkto reikalavimais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Kvietime pateikta informacija nebuvo pakankama.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors Taisyklių 123 punktas nenumato prievolės bet kokiu atveju derėtis dėl pasiūlymo sąlygų, remiantis minėto punkto nuostatomis, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar bus deramasi dėl pasiūlymo sąlygų arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju ši informacija pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Kartu akcentuotina, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 sudaryta Komisija, be kita ko, buvo įpareigota pirkimus vykdyti kiekvieno pirkimo būdą ir numatomą pirkimo vertę suderinusi su savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 13-58 sudarytos viešųjų pirkimų komisijos pirmininku (b. l. 54). Tai įvertinus, akivaizdu, kad Komisija buvo įgaliota iki viešojo pirkimo pradžios parinkti pirkimo būdą, o A. K. suformuluotas kaltinimas, kaip minėta, yra pakankamai aiškus ir konkretus. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A.

K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padaryti.

Papildomai pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos A. K. atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir tai, kad byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos Nutarimo panaikinimo teismuose buvo nagrinėjama ilgą laiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus A. K. minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė Institucijos Nutarimą, sumažindamas A. K. paskirtą baudą iki ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios – 500 Lt.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė