2ea3427c-5cd6-4809-8ebf-9f83cc4251ef · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. I-185-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00917-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, dalyvaujant pareiškėjai J. M. (vaizdo konferencijos būdu), jos atstovei G. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. M., atstovaujamos Panevėžio pataisos namų atstovui advokatui A.

Å ., J. B., E. N.. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Panevėžio pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja J. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Panevėžio pataisos namų, neturtinę žalÄ (iÅ¡ viso 10 000,00 Eur);

2) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas eksperto pagalbai apmokėti).

2. PareiÅ¡kėja skunde remiasi Å¡iais argumentais. 2.1. Nurodo, kad policija neveikė tinkamai vykdydama nuosprendį – laikas nuo to, kai nuosprendis turėjo bÅ«ti įvykdyti (2017 m. gruodžio 28 d.) ir pareiÅ¡kėja buvo susiruoÅ¡usi vykdyti nuosprendį, iki laiko, kai policija patalpino jÄ Ä¯ įkalinimo įstaigÄ buvo nepateisinamai ilgas, todėl tai sukėlė papildomus iÅ¡gyvenimus. Teismo nuosprendis įsiteisėjo. IÅ¡ pradžių nuosprendį pradėjo vykdyti JoniÅ¡kio policija, ji atvykusi į pareiÅ¡kėjos motinos namus, neradusi pareiÅ¡kėjos, perdavė Vilniaus m. penktajam policijos komisariatui.

Pastaroji perdavė vykdymÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris tik 2018 m. vasario 13 d. pristatė į įkalinimo įstaigÄ . Dėl policijos veiksmų valstybę turėtų atstovauti Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2.2. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius arba LukiÅ¡kių TI-K) paėmė reikalingus vaistus (antidepresantus). Nors prašė gydymo pas gydytojÄ , jo negavo. Tuo buvo pažeistas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 45 straipsnis, kuris užtikrina teisę į tokiÄ pat sveikatos priežiÅ«rÄ kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Taip pat neperdavė daiktų, kuriuos buvo perdavę artimieji, nors jie nebuvo draudžiami laikyti (higienos reikmenys, laikrodis, taksofono kortelės). Nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti duÅ¡e kaip to reikalauja teisės aktai. Buvo laikoma kartu su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais, taip pat su asmenimis, kuriems buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nors pagal BVK ir Suėmimo vykdymo įstatymÄ to negalėjo bÅ«ti. Kamerose buvo drėgna, Å¡alta (temperatÅ«ra nevirÅ¡ijo 15 laipsnių), buvo tiekiamas Å¡altas maistas. 2.3.

BÅ«dama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kreipėsi dėl paskirstymo į įkalinimo įstaigas, nurodydama, kad negali bÅ«ti paskirta atlikti bausmės į Panevėžio pataisos namus, nes pastarosios įstaigos vadovas gali bÅ«ti nusiteikęs prieÅ¡ jÄ asmeniÅ¡kai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir buvo priėmusi jo atžvilgiu nepalankų sprendimÄ . Prašė taikyti tas sÄ lygas, kurios taikomos pareigÅ«nams ir valstybės tarnautojams. Toks praÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas tik perkėlus jÄ Ä¯ Panevėžio pataisos namus.

LukiÅ¡kių TI-K sprendimÄ dėl paskyrimo į bausmės atlikimo vietÄ apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. 2.4. Panevėžio pataisos namai skirstant į patalpas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes (kad pareiÅ¡kėjos mama yra teisėja ir jai dėl to gali kilti grėsmė iÅ¡ kitų nuteistųjų, kad serga depresija, jai reikalingas gydymas). Jau pirmÄ dienÄ (2018 m. vasario 23 d.) patalpinus į bendras patalpas buvo sumuÅ¡ta kitų nuteistųjų. 2.5. Nors kreipėsi dėl sumuÅ¡imo, administracija norėjo nuslėpti smurtÄ , tinkamai netyrė sumuÅ¡imo (medicinos ekspertas neapžiÅ«rėjo).

Taip pat kreipėsi dėl sužalojimų (jai skaudėjo galvÄ , pykino), o administracija neužtikrino tinkamo gydymo, tinkamų vaistų neskyrė, gydė tik vandeniu ir paracetamoliu. Mano, kad dėl smurto kalta LukiÅ¡kių TI-K administracija, kuri netenkino praÅ¡ymo kalinti kartu su pareigÅ«nais ar valstybės tarnautojais. Dėl Å¡io įvykio žalÄ vertina 1 000,00 Eur. Patikslintame skunde nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. dar kartÄ buvo užpulta ir sumuÅ¡ta kitų kalinių. Kitos kalinės žino, kad pareiÅ¡kėjos mama yra teisėja, dėl to nuolat užgaulioja.

PareiÅ¡kėja nuolatos jaučia baimę dėl galimo fizinio susidorojimo, nes valstybė neužtikrino fizinio saugumo, ir todėl privalo atlyginti žalÄ . Dėl paskutinio įvykio žalÄ vertina 2 000,00 Eur. 2.6. Patikslintu skundu praÅ¡o iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti 1100,00 Eur, iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK 2 200,00 Eur, iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities (duomenys neskelbtini)00 Eur, iÅ¡ valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K 2 000,00 Eur, iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN, 4 000,00 Eur.

3. Atsiliepime Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad apskričių policijos komisariatai yra atsakingi už jiems priskirtų funkcijų vykdymÄ , o JoniÅ¡kio policijos komisariatas ir Vilniaus m. penktasis ir Å¡eÅ¡tasis komisariatai yra struktÅ«riniai Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato padaliniai.

4. Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ Å iaulių apskrities VPK (toliau – ir VPK) paaiÅ¡kino, kad 2018 m. sausio 8 d. Å iaulių apskrities VPK gautas Panevėžio apygardos teismo raÅ¡tas dėl nuosprendžio vykdymo. Nustačius, kad J. M. JoniÅ¡kyje nėra, 2018 m. sausio 10 d. raÅ¡tu raÅ¡tÄ dėl nuosprendžio vykdymo persiuntė Vilniaus apskrities VPK (Vilniaus m. PK penktajam skyriui).

5. Atsiliepime Vilniaus apskrities VPK paaiÅ¡kino, kad pavedimÄ vykdyti nuosprendį gavo 2018 m. vasario 2 d. 2018 m. vasario 6 d. pareigÅ«nas susitarė, kad su J. M. susitiks prie LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus vasario 12 d. Atėjus Å¡iai dienai, pareigÅ«nas gavo kitÄ skubiÄ užduotį ir susitarė su J. M. dėl susitikimo vasario 13 d., Å¡iÄ dienÄ ir susitiko. Mano, kad tinkamai įvykdė pavedimÄ , reikalavimas priteisti žalÄ nepagrįstas.

6. Atsiliepime LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodė, kad nesutinka su skundu. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja buvo laikoma su nuteistosiomis (S. K., S. K., N. L.), kurios anksčiau laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigose neatlikinėjo. Dėl paimtų daiktų paaiÅ¡kino, kad visi iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paimti daiktai, kurie buvo nurodyti akte Nr. 356, nebuvo tarp leidžiamų naudoti daiktų, todėl buvo paimti. Vėliau buvo grÄ Å¾inti artimiesiems. Dėl duÅ¡o paaiÅ¡kino, kad suteikiama galimybė laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu. Dėl maisto kokybės paaiÅ¡kino, kad maistas iÅ¡duodamas tik patikrinus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojui, todėl yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartoti. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl laisvės atėmimo vietos buvo netenkintas, nes ji nėra valstybės tarnautoja.

7. Atsiliepime Panevėžio pataisos namai (toliau – ir PPN) su skundu nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad dėl pareiÅ¡kėjos paskirstymo į patalpas ir į bÅ«rius buvo sprendžiama tam sudarytoje komisijoje pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 punktÄ (toliau – ir Komisija). Komisijos posėdžio metu pareiÅ¡kėja neprašė skirti jÄ atlikti bausmę atskirai nuo kitų nuteistųjų kartu su pareigÅ«nais ir valstybės tarnautojais.

PareiÅ¡kėja nenurodė, kad jos motina yra teisėja ar yra kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę jos saugumui. PPN direktorius nėra Komisijos narys ir negali įtakoti jos sprendimų. J. M. buvo priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, paskirta į bÅ«rį, kuriame nuteistosios pirmÄ kartÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, 38 patalpoje, trečiame aukÅ¡te. Å ioje patalpoje buvo apgyvendintos dar 12 nuteistųjų, aukÅ¡te yra iÅ¡viso 7 patalpos, jose gyvena 54 nuteistosios, patalpos tarpusavyje nėra rakinamos.

Gavus pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ apie smurtÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , PPN ėmėsi priemonių, kad apsaugotų pareiÅ¡kėjÄ â€“ izoliavo nuo kitų kalinių, vėliau pagal jos pačios praÅ¡ymÄ nebesvarstyti praÅ¡ymo dėl izoliavimo, buvo perkelta į judėjimo negaliÄ turinčių nuteistųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å ios patalpos yra izoliuotos nuo kitų patalpų. J. M. jai judant įstaigos teritorijoje, yra lydima Apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nų. Vasario 26 d. J. M. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl vasario 23 d. sumuÅ¡imo.

Å iuo pagrindu 2018 m. vasario 26 d. PPN kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nėra duomenų, kad smurtas naudotas dėl J. M. motinos pareigų. Dėl suteikto gydymo paaiÅ¡kino, kad vasario 23 d., iÅ¡ karto po to, kai kreipėsi į budėtojÄ , ji buvo nuvesta apžiÅ«rėti į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ (toliau – SPT). Bendrosios praktikos slaugytoja konstatavo kairio skruosto paraudimÄ , paburkimÄ . 2018 m. vasario 26 d. J. M. buvo papildomai apžiÅ«rėta SPT gydytojos.

Pakartotinai buvo apžiÅ«rėta ir konsultuota 2018 m. kovo 2 d., kovo 13 d. kovo 22 d. J. M. buvo pasiÅ«lyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ji 2018 m. kovo 28 d. atsisakė, nes padeda SPT gydytojos paskirtas gydymas. Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ PPN papildomai paaiÅ¡kino, kad smurtas prieÅ¡ J. M. panaudotas ne dėl to, kad motina yra teisėja. PareiÅ¡kėja pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkÄ â€“ perleido kitiems asmenims savo turtÄ (pirktÄ tabakÄ ) bei reikalavo atsilyginti už suteiktas paslaugas iÅ¡ nepilnamečių, kurios ir sumušė už tai pareiÅ¡kėjÄ .

Ä®vykio vietos sektoriuje nuteistosios turi galimybę (bet ne teisę) iki 22.00 vaikščioti po visas sektoriaus patalpas, nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų apie galimÄ smurto naudojimÄ , todėl nėra pagrindo kaltinimui dėl saugumo neužtikrinimo. PaaiÅ¡kina, kad nors ir J. M. nėra pareigÅ«nė, Å¡iuo metu gyvena atskirame sektoriuje su dviem fizinę negaliÄ turinčiomis nuteistosiomis. Å ios patalpos izoliuotos nuo kitų patalpų, prie Å¡io sektoriaus yra priežiÅ«ros postas, kuriame nuolat tarnybÄ vykdo pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri apie 40 kalinių.

8. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad nuo pat pradžių kitos kalinės užsimindavo, kad jos mama yra teisėja. PareiÅ¡kėjos atstovė paaiÅ¡kino, kad dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K netinkamai iÅ¡nagrinėdama praÅ¡ymÄ dėl nesiuntimo į Panevėžio PN, dėl to galiausiai prieÅ¡ jÄ buvo smurtaujama. Neatsižvelgta ir į tai, kad J. M. diagnozuota depresija, ji gydoma vaistais. Apie tai, kad J. M. motina yra teisėja buvo plačiai nuÅ¡viesta žiniasklaidoje, todėl kitoms nuteistosioms buvo puikiai žinoma ir smurtas prieÅ¡ J.

M. panaudotas bÅ«tent dėl to. VisÄ laikÄ kitos kalinės jai tai prikaiÅ¡iojo. J. M. po sumuÅ¡imo kreipėsi keletÄ kartų dėl galvos skausmų, tačiau buvo realiai negydoma. Vaistus „Fezam“ gavo tik kovo 22 d., nuo kurio ir praėjo galvos skausmas. Dėl to ir atsisakė vykti pas gydytojÄ . Nuteistosios laisvai vaikÅ¡to tarp patalpų, pagal tarp kalinių galiojančias taisykles niekas neliudija apie smurto atvejus, todėl J. M. gali bÅ«ti bet kada sumuÅ¡ta. IÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti ir patirtas iÅ¡laidas psichologijos eksperto pagalbai, kurias patvirtinantys įrodymai pateikti į bylÄ .

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo PPN atstovas E. N. paaiÅ¡kino, kad nemano, kad jo atžvilgiu G. M., kaip teisėjos, priimtas sprendimas nebuvo jam nepalankus. PaaiÅ¡kino, kad PPN laikomasi Bausmių vykdymo kodekso, į nuteistųjų skirstymÄ , priežiÅ«rÄ ir socialinę reabilitacijÄ jis, kaip vadovas, nesikiÅ¡a. Å iuo metu PPN nėra pareigÅ«nų, toje vietoje dabar apgyvendinta J. M.. PPN atstovė J. B. paaiÅ¡kino, kad J. M. nebuvo valstybės tarnautoja, apie jos mamos einamas pareigas kitos nuteistosios nežinojo, PPN taip pat neprivalėjo domėtis, kÄ dirba jos mama.

Trečdalis nuteistųjų yra su tam tikrais sveikatos ar elgesio sutrikimais, visiems negali sudaryti iÅ¡skirtinių sÄ lygų. Nei viena iÅ¡ nuteistųjų, kurios buvo apklaustos ikiteisminio, tyrimo metu nenurodė, kad kitos kalinės žinojo ar smurtavo prieÅ¡ J. M. dėl to, kad jos mama yra teisėja. IÅ¡ karto po smurtavimo buvo izoliuota nuo kitų nuteistųjų. Paklausta nurodė, kad mano, kad 2018 m. vasario 23 d. prieÅ¡ J. M. buvo smurtaujama, tačiau pasekmės nebuvo tokios stiprios kaip nurodoma skunde.

PaaiÅ¡kino, kad atskiras laikymas reiÅ¡kia, kad laikomos atskirose patalpose, bet ne izoliuotai. PaaiÅ¡kino, kad kai atvyksta nauja nuteistoji, kuri nubausta už vaiko nužudymÄ , kriminalinė žvalgyba įžvelgia tam tikrÄ pavojų ir paprastai kalba su kitomis nuteistosiomis, kad jos pažiÅ«rėtų, ar nekyla pavojus, praÅ¡o budėtojų dažniau užeiti į patalpÄ (dinaminės priežiÅ«ros pareigÅ«nai dirba nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro). Kadangi gyvena bendrabučio tipo patalpose, smurto atvejų pasitaiko.

Imasi tam tikrų saugumo priemonių, bet viešai jų nenurodo. Smurtas nėra susijęs su tuo, kad J. M. mama yra teisėja, mano, kad dėl šios priežasties nuteistosios negali nepalankiai jos vertinti. Šiuo metu J. M. apgyvendinta viena, nepilnametės iškeltos iš tų patalpų. Teismo posėdžio metu PPN atstovas advokatas A. Š. paaiškino, kad nėra nurodyta konkrečių veiksmų, kuo teisės aktus pažeidė PPN. Paaiškino, kad kitos kalinės buvo neigiamai nusiteikusios prieš J. M. dėl tarp kalinių vyraujančios neigiamos nuostatos dėl jos įvykdyto nusikaltimo.

BVK nuostata dėl nepilnamečių atskyrimo nuo suaugusiųjų yra įtvirtina nepilnamečių interesais, bet negali bÅ«ti panaudota tuo atveju, kai nukentėjo suaugęs. Smurto priežastis buvo pačios J. M. neteisėti veiksmai – reikalavimas atiduoti skolÄ . Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK atstovė D. M. palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , paaiÅ¡kino, kad Å iaulių apskrities VPK nusiuntė praÅ¡ymÄ Ä¯vykdyti nuosprendį Vilniaus m. penktajam PK, kuris neturi konvojavimo pareigÅ«nų, o į tinkamÄ skyrių (Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybÄ ) praÅ¡ymas pateko tik 2018 m. vasario 2 d.

PareigÅ«nas tarėsi su J. M. dėl jos atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K ir suderino datÄ , todėl neteisėtų veiksmų nebuvo. Teismas k o n s t a t u o j a :

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių apskrities VPK 2018 m. sausio 8 d. gavo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 113-185/2016/SD-34 dėl nuosprendžio vykdymo atnaujinimo (2 tomo b. l. 124). Nustačius, kad J. M. gyvena (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrities VPK (JoniÅ¡kio PK veiklos skyrius) sausio 10 d. raÅ¡tu pavedimÄ vykdyti bausmę persiuntė Vilniaus apskrities VPK (Vilniaus m. PK penktajam skyriui) (2 tomo b. l. 127). Pastaroji Å¡i raÅ¡tÄ užregistravo 2018 m. sausio 15 d. (1 tomo b. l. 153). 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡tas dėl nuosprendžio vykdymo pateko į Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų skyrių, kuriame buvo perduotas konkrečiam pareigÅ«nui įvykdyti (1 tomo b. l. 154). 2018 m. vasario 6 d. pareigÅ«nas (A.

V.) telefonu susitarė su J. M., kad 2018 m. vasario 12 d. J. M. atvyktų prie LukiÅ¡kių TI-K bausmės vykdymui (1 tomo b. l. 145). 2018 m. vasario 12 d. ryte pareigÅ«nas parašė J. M., kad negali susitikti sutartu laiku prie LukiÅ¡kių TI-K ir kad J. M. atvyktų sekančiÄ dienÄ (vasario 13 d.) (1 tomo b. l. 145). J. M. vasario 13 d. 9.00 val. atvažiavo prie LukiÅ¡kių TI-K ir buvo perduota Å¡iai įstaigai (1 tomo b. l. 152).

11. Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ J. M. buvo paimti kai kurie daiktai, kurie nurodyti akte Nr. 356 (1 tomo b. l.114, 120). 2018 m. vasario 14 d. buvo atlikta J. M. sveikatos apžiÅ«ra (1 tomo b. l. 37-47). TÄ pačia dienÄ ji pateikė praÅ¡ymÄ dėl nukreipimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, kuriame nurodė, kad vieÅ¡ai skelbta, kad jos mama yra teisėja ir kad dėl to PPN prieÅ¡ jÄ gali bÅ«ti smurtaujama. Be to, jos mama, bÅ«dama teisėja, yra priėmusi nepalankų sprendimÄ PPN vadovo atžvilgiu (1 tomo b. l. 111). 2018 m. vasario 15 d.

LukiÅ¡kių TI-K J. M. buvo konsultuota psichiatro, paskirtas gydymas (1 tomo b. l. 47, 49). 2018 m. vasario 15 d. J. M. parašė praÅ¡ymÄ , kad iÅ¡ jos paimtus daiktus pagal aktÄ Nr. 356 grÄ Å¾intų D. K. (1 tomo b. l. 117). Vasario 20 d. D. K. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , praÅ¡ydamas perduoti J. M. 2 taksofono korteles. Vasario 20 d. D. K. buvo atiduoti iÅ¡ J. M. paimti daiktai pagal aktÄ Nr. 356 (1 tomo b. l. 120). Vasario 21 d. J. M. buvo konvojuota į PPN (1 tomo b. l. 110). Vasario 22 d. LukiÅ¡kių TI-K priėmė sprendimÄ dėl J.

M. prašymo, kuriame nurodė, kad ji konvojuota atlikti bausmę į PPN (1 tomo b. l. 110).

12. Vasario 23 d. PPN nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir suskirstymo į bÅ«rius bei nuteistųjų areÅ¡to bausme suskirstymo į kameras komisija (toliau – ir Komisija) paskyrė J. M. į 3 bÅ«rį, 38 gyvenamÄ patalpÄ , paprastÄ jÄ grupę, darbo rezervÄ . Å ioje grupėje, be J. M., bausmę atliko tik pirmÄ kartÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančios nuteistosios – 5 už nužudymÄ , 4 už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis, 1 – už vagystę (1 tomo b. l. 87). TÄ pačiÄ dienÄ (vasario 23 d.) apie 17.30 J. M. kreipėsi į Panevėžio PN pareigÅ«nus dėl smurto prieÅ¡ jÄ , buvo palydėta į budėtojų dalį (1 tomo b. l.

80) ir nuvesta į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ (1 tomo b. l. 81). Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje konstatuotas kairiojo skruosto paburkimas, paraudimas (1 tomo b. l. 82). J. M. izoliuota nuo kitų nuteistųjų, patalpinant į kamerÄ (1 tomo b. l. 81). Vasario 26 d. J. M. pateikė praÅ¡ymÄ izoliuoti jÄ dėl 2018 m. vasario 23 d. patirto fizinio ir psichologinio smurto (1 tomo b. l. 83). Vasario 26 d. J. M. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl sumuÅ¡imÄ dėl ko Panevėžio PN Kriminalinės žvalgybos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimÄ . 2018 m. vasario 26 d.

J. M. kreipėsi į Panevėžio PN sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sumuÅ¡imų (2 tomo b. l. 10). Kovo 1 d. J. M. pateikė praÅ¡ymÄ nesvarstyti praÅ¡ymo dėl izoliavimo (1 tomo b. l. 85). Kovo 2 d. Komisija skyrė J. M. į judėjimo negaliÄ turinčių nuteistųjų gyvenamÄ patalpÄ , drausmės grupę, darbo rezervÄ (1 tomo b. l. 86). Kovo 2 d. J. M. kreipėsi į Panevėžio PN sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl galvos skausmų (2 tomo b. l. 11, ) pakartotinai dėl galvos skausmų kreipėsi kovo 8, 13 d. (2 tomo b. l. 15), 22 d. (2 tomo b. l. 18). 2018 m. kovo 27 d. atsisakė vykti į laisvės atėmimo įstaigų ligoninę, nes padeda gydytojos kovo 22 d. iÅ¡raÅ¡yti vistai (2 tomo b. l. 17). 2018 m. gegužės 24 d.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra nutraukė ikiteisminį tyrimÄ pagal J. M. skundÄ dėl 2018 m. vasario 23 d. sumuÅ¡imo dėl to, kad nėra neabejotinai nustatyta, kad buvo įvykdytas nusikaltimas ir nėra pakankamų duomenų konstatuoti padarytų sužalojimų mastÄ (2 tomo b. l. 24-28). 13. 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.40 val. J. M. savo gyvenamojo patalpoje (II korpuso 1 aukÅ¡te), kurioje apgyvendintos negaliÄ turinčios nuteistosios, buvo sumuÅ¡ta kitų nuteistųjų, jai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (į bylÄ pateiktas kaltinamasis aktas, 2 tomo b. l. 162–170).

J. M. buvo sumuÅ¡ta nepilnamečių nuteistųjų, kurios gyveno kitoje patalpoje, bet tame pačiame aukÅ¡te ir turėjo galimybę patekti į J. M. gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ios patalpos nėra filmuojamos (kaltinamasis aktas, 2 tomo b. l. 164, 165). Dėl Policijos veiksmų vykdant nuosprendį 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities VPK gavo raÅ¡tÄ dėl nuosprendžio vykdymo, o vėliau susiraÅ¡inėjimas vyko Å¡ios įstaigos viduje (Vilniaus miesto penktasis ir Å¡eÅ¡tasis komisariatai yra Vilniaus apskrities VPK struktÅ«riniai padaliniai), todėl realus vykdymas prasidėjo tik 2018 m. vasario 6 d., kuomet paskirtas pareigÅ«nas susisiekė su J.

M. ir susitarė dėl jos pristatymo į LukiÅ¡kių TI-K. IÅ¡ dalies sutiktina su pareiÅ¡kėja, kad nuosprendžio vykdymas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki vasario 6 d. negali bÅ«ti pateisinamas vidiniu susiraÅ¡inėjimu. Visgi neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tai, kad nuosprendžio vykdymas užtruko minėtu laikotarpiu (nuo sausio 15 d. iki vasario 6 d.) ir tai, kad vietoje iÅ¡ pradžių sutartos dienos (vasario 12 d.) policijos pareigÅ«nas pristatė J. M. kitÄ dienÄ (vasario 13 d.) nelaikytina reikÅ¡minga tiek, kad sukeltų neturtinę žalÄ . Dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K 15. Pagal bylos duomenis matyti, kad atvykus į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvo paimti daiktai, kurie buvo suraÅ¡yti akte Nr. 356 (1 tomo b. l. 121).

Å ie daiktai buvo grÄ Å¾inti jos nurodytam asmeniui – D. K. (1 tomo b. l. 117–122). D. K. 2018 m. vasario 20 d. norėjo pareiÅ¡kėjai perduoti daiktus – taksofono korteles (1 tomo b. l. 118 ). Å ie daiktai buvo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjos nurodytam asmeniui (D. K.) (1 tomo b. l. 119), nes pareiÅ¡kėja iÅ¡vykusi. PareiÅ¡kėja 2018 m. vasario 21 d. buvo konvojuota į Panevėžio pataisos namus (1 tomo b. l. 110). Ä®rodymų apie bandymÄ perduoti pareiÅ¡kėjai higienos priemones nėra. Taip pat nėra duomenų apie iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paimtus vaistus.

PareiÅ¡kėja prausimosi duÅ¡e atsisakė 2018 m. vasario 13 d. (1 tomo b. l. 124–126). Nors iki konvojavimo į Panevėžio pataisos namus susidarė 8 dienų laikotarpis, kad per jį bÅ«tų suteikta galimybė nusiprausti duÅ¡e ar jos atsisakyta, LukiÅ¡kių TI-K duomenų nepateikė. Visgi įvertinus tai, kad atvykus į pataisos įstaigÄ atvykusiam asmeniui sudaromos sÄ lygos nusiprausti (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 62 punktas), toks pažeidimas (nusiprausimo nesuteikimas 1 parÄ ) nelaikytinas tiek reikÅ¡mingu, kad atsirastų dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie laikytini realia žala. Dėl pateikiamo maisto pasakytina, kad pagal LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodytus duomenis, tiekiamas maistas yra kiekvienÄ dienÄ tikrinamas sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris jo kokybę patvirtina paraÅ¡u. Nėra pagrindo abejoti, kad tokios tvarkos LukiÅ¡kių TI-K laikėsi. Dėl temperatÅ«ros ir drėgmės kamerose pasakytina, kad remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – Vilniaus departamentas) reguliariai atlieka operatyviÄ sias patikras LukiÅ¡kių TI-K, kurių metu yra tikrinamos gyvenamosios vietos sÄ lygos.

Vilniaus departamento patikrinimų metu nustatyti pažeidimai yra fiksuojami ir nedelsiant šalinami. Gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas vertina, kad Lukiškių TI-K administracija laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pareiškėja nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl pareiškėjos teiginiai laikomi objektyviai nepagrįstais.

Be to, vertintina ir tai, kad iš byloje esančių medicininių kortelių matyti, kad nebuvo pareiškėjos nusiskundimų, kurie būtų susiję su netinkama temperatūra ir (ar) drėgme.

16. Dėl asmenų, su kuriais buvo laikoma pareiškėja, pasakytina, kad Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, J. M. nebuvo laikoma su asmenimis, kurie anksčiau būtų atlikinėję bausmę pataisos įstaigose.

17. Dėl gydymo LukiÅ¡kių TI- K pasakytina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad 2018 m. vasario 14 d. buvo atlikta pirminė J. M. gydytojų apžiÅ«ra, vasario 15 d. jos bÅ«klė buvo įvertinta psichiatro (1 tomo b. l. 43–48). Å ioje administracinėje byloje teismas nenagrinėja ir nevertina suteiktų gydymo paslaugų kokybės, kas galėtų bÅ«ti atskiru nagrinėjimo dalyku bendrosios kompetencijos teismuose. Faktas, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteikta prieiga pas gydytojÄ rodo, kad administracija nepažeidė reikalavimo suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas kaip tai numato Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalis.

18. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas). Nepriklausomai nuo to, kad asmuo laikomas komisariato areÅ¡tinėje, teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne kardomųjų priemonių vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl kalinamas asmuo turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), reiškia ir tai, kad tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje.

Dėl smurto Panevėžio PN 19. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

„<...> neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

20. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iÅ¡ asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes.

Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, jam turi bÅ«ti užtikrinamas saugumas.

21. Å ioje byloje atsakovo atstovo PPN atstovai neginčija, kad prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ kitos kalinės smurtavo 2018 m. vasario 23 d. ir rugpjūčio 9 d. Pastaruoju atveju jai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 tomo b. l. 139,140).

22. Pastaruoju metu formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartis byloje Nr. A-664-756/2018) laikomasi nuostatos, kad BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio, 114 straipsnio 1 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, 7 punktas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai 2012 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame byloje Č. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13462/06), kurioje, be kita ko, nurodyta, jog valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę imantis įvairių priemonių, taip pat ir prevencinių, ypač kai nustatoma reali ir tiesioginė grėsmė nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, o įkalinti asmenys yra juo labiau pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti, pagrindu kyla įkalinimo įstaigos pareiga sukurti tinkamÄ ir pakankamÄ nuteistųjų priežiÅ«ros sistemÄ , kad BVK nustato imperatyviÄ pareigÄ Ä¯kalinimo įstaigai rÅ«pintis esančių įstaigoje nuteistųjų saugumu, kad reikia atkreipti dėmesį, kad asmuo tokiais atvejais sužalojamas valstybinėje įstaigoje, pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iÅ¡ kurios jis pats neturi jokių galimybių pasiÅ¡alinti.

23. Vertinant, ar institucijos elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, svarbu išsiaiškinti, ar administracija turėjo ir galėjo žinoti apie gresiantį pavojų fiziniam neliečiamumui.

24. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, bÅ«dama LukiÅ¡kių TI-K kreipėsi su praÅ¡ymu dėl paskyrimo į kalinimo įstaigÄ , kuriame nurodė, jog dėl to, kad jos motina yra teisėja, jai gresia fizinis susidorojimas (1 tomo b. l. 111). Nors LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kalinimo vietos parinkimo iÅ¡nagrinėjo tik 2018 m. vasario 22 d., t. y., kai pareiÅ¡kėja jau buvo konvojuota į PPN (2018 m. vasario 21 d.), ir PPN nagrinėjimo Komisijoje metu neturėjo informacijos apie pateiktÄ praÅ¡ymÄ , laikytina, kad jeigu institucijos bÅ«tų pasielgusios atidžiai ir rÅ«pestingai, pats faktas, kad pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motina yra teisėja ir kad dėl to gali bÅ«ti su ja susidorota, pataisos namų administracijai turėjo bÅ«ti žinomas.

Komisijos protokole nurodyta, kad Komisija susipažino su asmens bylomis ir įvertino asmenybes. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Komisija turėjo aiÅ¡kintis visas pareiÅ¡kėjos saugumui svarbias aplinkybes. Be to, pareiÅ¡kėja nurodo, kad ir Komisijai pranešė apie jai kylančiÄ grėsmę. PPN nesutinka su tokiu teiginiu ir ginasi tuo, kad Komisijos protokole (1 tomo b. l.

77) nėra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų kÄ nors užsiminusi apie jai galinčiÄ kilti grėsmę.

25. Visgi specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naÅ¡tos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusiÄ neturtinę žalÄ taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Administracinių teismų praktika, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

EŽTT tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiÅ¡kėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sÄ lygomis. Todėl bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigÄ prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr. pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ byloje O. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21880/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03).

26. Komisijos protokolo pildymas yra iÅ¡imtinai PPN kompetencija ir jo turiniui pareiÅ¡kėja negalėjo turėti jokios įtakos. Komisijos protokolo turinys yra itin lakoniÅ¡kas, jame apskritai nėra nurodyta, kad nuteistosioms bÅ«tų suteikta galimybė pasisakyti ar joms bÅ«tų užduoti klausimai. Taigi laikytina, kad protokolas neįrodo, kad pareiÅ¡kėjai buvo sudaryta galimybė Komisijai nurodyti apie jai gresiantį pavojų ir tokia galimybe pareiÅ¡kėja nepasinaudojo. Vertinant, kad PPN buvo saistoma imperatyvios pareigos užtikrinti fizinį pareiÅ¡kėjos saugumÄ , ji turėjo imtis visų priemonių, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti galimas rizikas, t. y. turėjo aktyviai jomis domėtis ir pareiga bent paties asmens paklausti apie galimÄ grėsmę turėtų bÅ«ti laikytina privaloma pagal minimalų rÅ«pestingumo ir atidumo standartÄ . Å iuo atveju tokios pareigos PPN neįvykdė.

27. Teismo posėdžio metu PPN atstovai pripažino, kad PPN tuo metu buvo žinoma, kad kitų kalinių pareiÅ¡kėja galėjo bÅ«ti sutikta neigiamai, bet tai siejo su nusikaltimu, už kurį nuteista pareiÅ¡kėja (kÅ«dikio nužudymas), bet ne su motinos pareigomis. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, ar grėsmė pareiÅ¡kėjai kilo dėl jos nusikaltimo pobÅ«džio ar dėl kitų aplinkybių. Tai, kad PPN sugebėjo įžvelgti rizikÄ , rodo tam tikrÄ jos rÅ«pestingumÄ ir atsakingumÄ , tačiau nėra jokių duomenų, kad ji ėmėsi veiksmingų priemonių užkirsti keliÄ grėsmei realizuotis. Dėl nurodytų priežasčių smurtavimo 2018 m. vasario 23 d. atvejo negalima laikyti visiÅ¡kai spontaniÅ¡ku, kurio PPN negalėjo numatyti.

28. Dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. smurto epizodo pasakytina, kad pareiÅ¡kėja po pirmo smurto epizodo kreipėsi į pareigÅ«nus su pareiÅ¡kimu dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat prašė jÄ izoliuoti (1 tomo b. l. 83). Kurį laikÄ , iki kovo 2 d., ji buvo izoliuota (1 tomo b. l. 84–86). Bylos duomenimis nustatyta (PPN atsiliepime į patikslintÄ skundÄ , 2 tomo b. l. 90, tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje 2 tomo b. l. 99), kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. ryte PPN pareigÅ«nė girdėjo apie kitų kalinių pokalbį ir kylantį konfliktÄ , bendravo su S. N., M.

J. ir J. M.. Visgi tos pačios dienos vakare, apie 21.40 val. J. M. buvo sumuÅ¡ta S. N., kartu dalyvaujant ir M. J., savo gyvenamojoje vietoje. Å io atvejo, įvertinus prieÅ¡ tai buvusį atvejį ir J. M. praÅ¡ymus dėl izoliavimo, taip pat negalima laikyti visiÅ¡kai spontaniÅ¡ku. Jeigu PPN administracija bÅ«tų pasielgusi visiÅ¡ki rÅ«pestingai ir atidžiai, smurto prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų iÅ¡vengta. PPN ginasi tuo, kad pareiÅ¡kėja buvo pati kalta dėl smurto prieÅ¡ jÄ , nes buvo pareikalavusi iÅ¡ jÄ užpuolusių nuteistųjų atiduoti skolÄ .

Su tokiais argumentais teismas nesutinka, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėja buvo užpulta bÅ«tent dėl to, kad pareikalavo atiduoti skolÄ . Å ie atsakovės atstovės argumentai remiasi vien tik smurtavusiųjų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ gynybine pozicija, pateikta ikiteisminio tyrimo dėl J. M. sumuÅ¡imo metu ir yra subjektyvaus pobÅ«džio, neparemta objektyviais duomenis. Be to, ir smurtavusio asmens motyvas nepaneigia pataisos įstaigos pareigos užtikrinti asmens fizinį saugumÄ , taigi nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Taip pat pažymėtina kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 2 dalį, atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Tai reiškia, kad įstatymas imperatyviai ir be išlygų nustato, kad nepilnamečiai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų. Todėl akivaizdu, kad jeigu PPN būtų paisę šio reikalavimo, nepilnametės nebūtų sumušusios pareiškėjos. Šiuo atveju nepilnamečių laikymas atskirose patalpose paliekant galimybę laisvai judėti į kitas patalpas nelaikytinas tinkamu įstatymo reikalavimo vykdymu.

Taip pat vertintina aplinkybė, kad per pusę metų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ du kartus buvo panaudotas smurtas iÅ¡ kitų nuteistųjų pusės (2018 m. vasario 23 d. ir rugpjūčio 9 d.), kas papildomai įrodo, kad pataisos įstaiga nesielgė pakankami atidžiai ir rÅ«pestingai.

29. Teismo vertinimu, pataisos įstaigai atlikus savo funkcijas nepriekaištingai, atidžiai bei rūpestingai, būtų išvengta smurtavimo, pareiškėja nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio kontekste nustatyti PPN pareigūnų netyčiniai veiksmai pripažintini neteisėtais, turėjusiais įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams.

30. Minėta, jog tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ginčo atveju konstatuotina, kad Panevėžio PN pareigÅ«nai, tiek skirdami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ konkrečias patalpas, tiek nebÅ«dami pakankami atidÅ«s ir rÅ«pestingi stebėdami ir prižiÅ«rėdami PN laikomų asmenų elgesį, tiek nesilaikydami BVK 70 str. 2 d. laikyti nepilnamečius izoliuotai nuo suaugusiųjų, veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl kilę sumuÅ¡imai nepripažintini aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kais.

Dėl pareigÅ«nų netinkamo (neatidaus, nerÅ«pestingo) pareigų nevykdymo, neveikiant taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai privalėjo veikti, pareiÅ¡kėja patyrė fizinį smurtÄ , pažeminimÄ bei neturtinę žalÄ .

31. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ . (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

32. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

33. IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos medžiagÄ , nustačius pareigÅ«nų veiksmų, susijusių su pareiÅ¡kėjos patirtu fiziniu skausmu, neteisėtumÄ , tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjai.

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ .

35. PareiÅ¡kėja nurodė, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų už patirtÄ pažeminimÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ PPN ji patyrė 1000,00 Eur žalÄ dėl 2018 m. vasario 23 d. atvejo ir 2000,00 Eur neturtinę žalÄ dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. atvejo.

36. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastÄ , pobÅ«dį, bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus.

Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Panevėžio PN pareigÅ«nų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėja patyrė smurtÄ dviem atvejais (2018 m. vasario 23 d. ir rugpjūčio 9 d.) vertintina 2000,00 Eur, kuri yra pakankama pareiÅ¡kėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinę žalÄ darantys veiksmai, sukėlę pareiÅ¡kėjai fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo nevienkartinio pobÅ«džio. Ypač vertintina tai, kad pareiÅ¡kėja dėl galimo susidorojimo kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , tačiau pastaroji tinkamai nepasirÅ«pino jos saugumu. Dėl to pareiÅ¡kėjai objektyviai galėjo susidaryti įspÅ«dis, kad valstybė negeba pasirÅ«pinti jos saugumu, kas reiÅ¡kė, kad patirti iÅ¡gyvenimai buvo ilgalaikio pobÅ«džio, pasireiÅ¡kiantys nuolatine realaus susidorojimo baime.

Be to, iÅ¡gyvenimus ir jų poveikį pareiÅ¡kėjos bÅ«klei sustiprino ir tai, kad nuo pat atvykimo į pataisos namus ji dar buvo gydoma ir nuo depresijos (2 tomo b. l. 5), pateikta specialisto iÅ¡vada, kuri pagrindžia dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl smurto Panevėžio PN (1 tomas b. l. 188). Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareigÅ«nai, vykdantys laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų elgesio kontrolę, kitokiÄ jų priežiÅ«rÄ , neturėjo konkrečios informacijos apie galimÄ užpuolimÄ , kad pastebėję kilusius konfliktus, nedelsiant ėmėsi apsaugoti pareiÅ¡kėjÄ , jÄ izoliavo, nuvedė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, vėliau perkėlė į kitas patalpas, taigi ėmėsi visų reikiamų priemonių situacijai suvaldyti, taip pat, kad pati pareiÅ¡kėja nesielgė maksimaliai atidžiai ir pažeidė pataisos namų vidaus tvarkÄ , pirkdama tabako gaminius nepilnametėms, su kuriomis vėliau kilo konfliktas.

Todėl, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vertinti pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ jos praÅ¡oma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiÅ¡kėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų kontekste, nėra pagrindo. Dėl gydymo Panevėžio PN 37. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. po 2018 m. vasario 23 d. smurto atvejo buvo palydėta į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . 2018 m. vasario 26 d. J. M. kreipėsi į Panevėžio PN sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sumuÅ¡imų (2 tomo b. l.

10) ne kartÄ â€“ 2018 m. kovo 2 d. kovo 8, 13 d. (2 tomo b. l. 11-15) J. M. kreipėsi į Panevėžio PN sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl galvos skausmų, jai buvo suteikta gydytojo konsultacija. Tai reiÅ¡kia, kad pataisos įstaiga nepažeidė reikalavimo suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas kaip tai numato BVK 174 straipsnis. Å iame sprendime jau buvo pasisakyta, kad administracinis teismas Å¡ioje byloje nepasisako dėl suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės. Dėl ikiteisminio tyrimo 38.

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nepriskirtini prie viešojo administravimo veiklos, o žala dėl jų veiksmų atlyginama pagal 6.272 straipsnį ir tokių bylų nagrinėjimas administraciniams teismams nėra priskirtas. Todėl teismas šioje byloje nevertina reikalavimo dėl žalos, kilusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veikimo ar neveikimo, pagrįstumo.

39. PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

40. Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). IÅ¡ dalies tenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, proporcingai tenkintinas ir praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidų eksperto pagalbai apmokėti) atlyginimo. PareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė įrodymus apie patirtas 240,00 Eur iÅ¡laidas už specialisto (teisės psichologijos) iÅ¡vados perengimÄ (1 tomo b. l. 192).

Kadangi tenkinamų reikalavimų dalis sudaro 20 proc. (2 000/10 000 Eur), iÅ¡ atsakovės atstovo Panevėžio PN priteistina 48,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjai J. M. priteisti 2 000,00 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų už tai, kad bÅ«dama Panevėžio pataisos namuose patyrė smurtÄ 2018 m. vasario 23 ir rugpjūčio 9 dienomis.

LikusiÄ skundo dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, pareiÅ¡kėjos J. M. naudai 48,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis