2ea335bc-468b-42dc-82d7-52a29b418e92 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                                                                                                Civ. byla Nr. 2-362-855/2011Teismo proceso Nr. 2-52-3-02095-2010-1                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 109.; 118.5. (S) VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           Vilnius                                                               2011 m. liepos 7 d.

  Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieÅ¡kovui Č. P., ieÅ¡kovo atstovei adv. A. B., atsakovei L. M. P., atsakovės atstovui adv. G. M.,   vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Č. P. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės L. M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Č. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                      n u s t a t ė            IeÅ¡kovas Č. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L.M. P., praÅ¡ydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti P. pavardę, o atsakovei – jos pageidaujamÄ pavardę; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka; nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

      IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2006 m. pradėjo blogėti jos ir atsakovės santykiai, nuolat pykdavosi, sutuoktinius lydėjo pastovÅ«s nesutarimai dėl bendro gyvenimo, atsakovė nevykdė santuokinių pareigų, pažeidė lojalumo, apipusės pagarbos pareigÄ , nustojo rÅ«pintis ieÅ¡kovu, kuris visada ja rÅ«pinosi tiek materialiai, tiek moraliai, nustojo atlikti savo, kaip sutuoktinės pareigas (gaminti ieÅ¡kovui maistÄ , skalbti, lyginti drabužius), pažeidė sutuoktinio teisę į lytinį gyvenimÄ , kas sÄ lygojo bendro gyvenimo pabaigÄ , todėl santuoka iÅ¡iro dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai Å¡meižia ir žemina ieÅ¡kovÄ , raÅ¡ydama nepagrįstus skundus policijai dėl smurtavimo Å¡eimoje, visi ikiteisminio tyrimai pagal jos skundus buvo nutraukti.

Dėl atsakovės kaltės iÅ¡ ieÅ¡kovo – medžiotojo, turinčio leidimÄ laikyti ginklÄ , buvo atimti ginklai, suvaržyta teisė užsiimti mėgstamu pomėgiu, atsakovė diskreditavo ieÅ¡kovo vardÄ kitų medžiotojų tarpe, nepagrįstai kaltina ieÅ¡kovÄ nebÅ«tais dalykais.     Nurodė, kad santuokoje su atsakove įgijo tris transporto priemones, kurias praÅ¡o padalinti tokia tvarka: transporto priemones M. B., 1990 m. gamybos, 4000 Lt vertės palikti atsakovei, tuo tarpu transporto priemones (duomenys neskelbtini), gamybos palikti ieÅ¡kovui.

KitÄ santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ (buitinę, Å«kinę technikÄ ) prašė padalinti tarp sutuoktinių ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka, kadangi dėl Å¡io turto padalijimo tarp sutuoktinių ginčo nėra. Santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ pieno punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prašė padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, ieÅ¡kovui priteisiant ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – pieno punkto, esančio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovei priteisiant ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – pieno punkto, esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namo, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , atsakovei skiriant naudotis patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, o ieÅ¡kovui skiriant naudotis patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-3, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, G-1, R-8 bei lauko mansarda ir kitomis antrame aukÅ¡te esančiomis patalpomis. Pažymėjo, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kai beveik visos pirmo aukÅ¡to patalpos ir didžioji dalis rÅ«sio patalpų bÅ«tų skirta atsakovei, o antro aukÅ¡to patalpos bei vienas iÅ¡ pirmame aukÅ¡te esančių kambarių, per kurį bÅ«tų galima įrengti laiptus ieÅ¡kovui patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ , ir lauko mansarda, nustatytina dėl to, kad atsakovė teigia, jog dėl sveikatos problemų negali gyventi antrame aukÅ¡te, Å¡i tvarka maksimaliai užtikrintų abiejų Å¡alių interesus, Å¡alys bÅ«tų atskirtos viena nuo kitos, iÅ¡vengtų susitikimų ir bendravimo, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tektų beveik vienodas plotas gyvenamojo namo patalpų, nereikėtų mokėti vienas kitam kompensacijų už tenkančiÄ didesnę turto dalį.

       Atsakovė L.M. P. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – PaÅ¡kevičiÅ«tė; priteisti iÅ¡ atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo po 800 Lt periodinių iÅ¡mokų, mokamų kas mėnesį, iÅ¡laikymo; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , nukrypstant nuo lygių dalių principo ir priteisiant jai 2/3 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį Å«kinio pastato, Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ pieno punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , o ieÅ¡kovui priteisiant 1/3 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)., transporto priemonę (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 85974 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarkÄ , ieÅ¡kovei paliekant naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, R-1, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, G-1 bei namo mansarda, o ieÅ¡kovui skiriant naudoti patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir palėpe.

    Atsakovė nurodė, kad santuoka su ieÅ¡kovu, kuri truko 33 metus ir kurioje gimė dvi dukterys, iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi ieÅ¡kovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nuo 2005 m. pradėjo vėlai grįžinėti namo, neatsiliepdavo į skambučius, nesiaiÅ¡kindavo, 2009 m. atsakovė sužinojo, kad ieÅ¡kovas jai jau penkerius metus yra neiÅ¡tikimas ir nuo to laiko faktiÅ¡kai nutruko santuokiniai ryÅ¡iai. Atsakovas yra sunkaus charakterio, kai vartoja alkoholį, tampa agresyvus ir iÅ¡provokuoja konfliktus, turėjo leidimÄ laikyti medžioklinius Å¡autuvus, tačiau kai atsakovė kreipėsi į policijÄ dėl vyro iÅ¡provokuoto Å¡eimyninio barnio, ginklai buvo atimti, po to jis tapo daug agresyvesnis, sudarinėjo neįmanomas gyventi sÄ lygas, vartojo prieÅ¡ atsakovę fizinį ir psichinį smurtÄ , grasino nužudyti, žemino, įžeidinėjo, nesiėmė jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir nepaminti Å¡eimos vertybių, net ir prasidėjus teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, smurtauja prieÅ¡ atsakovę.

Atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 20000 Lt jos patirtai dėl ieÅ¡kovo santuokinių pareigų pažeidimo, neiÅ¡tikimybės, fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo bei santuokos iÅ¡irimo fakto neturtinei žalai atlyginti, nes jaučiasi psichologiÅ¡kai palaužta, serga depresija, jaučia įtampÄ , stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ . Atsakovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 800 Lt periodinių mėnesių iÅ¡mokų jos iÅ¡laikymui, atsižvelgiant į jos sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, jai diagnozuotas ligas, tai, kad atsakovei nustatytas 80 procentų darbingumas, dėl turimų sveikatos problemų ji negali dirbti sunkių darbų, Å¡iuo metu yra bedarbė, įregistruota darbo biržoje, jokių darbo pasiÅ«lymų, atitinkančių jos sveikatos bÅ«klę, nepaisant pastangų susirasti darbÄ , nesulaukia, jokių pajamų, iÅ¡ kurių galėtų patenkinti savo bÅ«tinus poreikius, pirkti medikamentus ir pan., neturi, yra iÅ¡laikoma dukterų.

   Dalijant santuokos metu įgytÄ turtÄ atsakovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į jos sunkiÄ sveikatos bÅ«klę bei turtinę padėtį, iÅ¡laikymo poreikį, bei priteisti atsakovei 2/3 dalis, o ieÅ¡kovui – 1/3 dalį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Pažymėjo, kad dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos dalintino turto vertės tarp Å¡alių ginčo nėra, taip pat nėra ginčo dėl transporto priemonių ir kito kilnojamojo turto – buitinės, Å«kinės technikos – padalijimo.

Atsakovė prašė priteisti ieÅ¡kovui tris medžioklinius ginklus, kadangi ieÅ¡kovas turi leidimÄ medžioti, medžioklė yra jo pomėgis, jis tuos ginklus įsigijo ir jais naudojosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovas, ginklų vertę nustatant pagal atsakovės pateiktÄ UAB „Oksalis“ pažymÄ bei preziumuojant, kad ginklai buvo įsigyti 2009 m., tuo tarpu ieÅ¡kovo pateiktos pažymos dėl ginklų vertės nevertinti, kaip įrodymo, kadangi joje užfiksuoti melagingi duomenys (ginklai nebuvo apžiÅ«rėti pažymÄ suraÅ¡iusio asmens).

Santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ prašė padalinti natÅ«ra prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka, taip pat nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad praÅ¡o priteisti ne 2/3 dalis, o ½ dalį gyvenamojo namo, kadangi pagal atsakovės praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių tektų apie ½ dalis namo patalpų, tuo tarpu pieno punktas visas priteistinas atsakovei, kadangi sutuoktinių susitarimu Å¡is turtas faktiÅ¡kai padovanotas dukteriai, kuri punkte su savo Å¡eima gyvena.

PraÅ¡ydama nustatyti jos siÅ«lomÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ atsakovė pažymėjo, kad tokia tvarka suteikia galimybę nuolat konfliktuojančioms Å¡alims izoliuotis viena nuo kitos, kad nebÅ«tų galimybės susitikti bendrose (pirmo aukÅ¡to) patalpose, atsakovas gali patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯sirengęs laiptus į name tarp patalpų Nr. 1-13 ir 1-14 esančiÄ laiptinę (medinius laiptus), atsakovė taip pat turėtų iÅ¡laidų įsirengdama sanmazgÄ pirmame aukÅ¡te, kuris Å¡iuo metu yra tik antrame aukÅ¡te, ieÅ¡kovui bÅ«tų suteikta teisė be antro aukÅ¡to patalpų naudotis ir apie 80 kv.m. palėpe, dėl ko atsakovei turėtų bÅ«ti suteikta daugiau rÅ«sio patalpų, Å«kiniame pastate yra du garažai, kuriais galės naudotis ieÅ¡kovas, todėl G-1 patalpa priskirtina atsakovei, atsakovė taip pat turės įsirengti autonomiÅ¡kÄ tik savo patalpų Å¡ildymo sistemÄ , todėl patalpa R-3 paliktina ieÅ¡kovui.

       Atsakovė prašė mažinti ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį, kadangi ieÅ¡kovas be atsakovės sutikimo ir žinios per pastaruosius santuokos metus sumažino bendro turto vertę, be pagrindo ir neaiÅ¡kiems tikslams iÅ¡leisdavo dideles pinigų sumas: iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2007-2011 m. nuo savo sÄ skaitos nuimdavo beveik kas mėnesį po keletÄ tÅ«kstančių litų, taip pat reguliariai pirkto vaistinėse medikamentus, apie kurios atsakovei nebuvo žinoma, taip pat be atsakovės žinios sudarė automobilio pirkimo ir lizingo sutartis su trečiuoju asmeniu, t.y. viso be pagrindo iÅ¡leido 22182 Lt bendrų santuokinių lėšų.

Kadangi viso santuokoje įgyto turto vertė yra 911747 Lt, 2/3 jo dalis sudaro 607831, o 1/3 dalis sudaro 303915 Lt, atsakovo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje mažintina 22182 Lt be pagrindo iÅ¡leistomis lėšomis, t.y. iki 281733 Lt. Ä®vertinus kiekvienam sutuoktiniui natÅ«ra tenkančio turto vertę ir tenkančias santuokoje įgyto turto dalis, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei turėtų bÅ«ti priteista 85974 Lt kompensacija (367707 Lt – 281733 Lt) už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį.

        IeÅ¡kovas Č. P. su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies savo ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais. Dėl papildomai atsakovės pareikÅ¡tų reikalavimų ir iÅ¡keltų klausimų pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovas nesirÅ«pino Å¡eima, kadangi atsakovė beveik visÄ bendrÄ santuokinį gyvenimÄ nedirbo, o tik rÅ«pinosi namais ir vaikais, bÅ«tent ieÅ¡kovas materialiai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , iÅ¡ jo uždirbamų pinigų buvo apmokamos sÄ skaitos už komunalines paslaugas, mokamas žemės mokestis, iÅ¡laikomas turtas, atsakovė buvo aprÅ«pinama maistu, kitomis reikmėmis.

NatÅ«ralu, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ savo uždirbamų pinigų skyrė lėšas ne tik bendros buitines gerinimui, bet ir savo paties fiziologiniams poreikiams (maistui, aprangai, higienos reikmenims), teismo procesui, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo apie be pagrindo jo iÅ¡leistas pinigines lėšas. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl iÅ¡laikymo jai priteisimo, kadangi jos darbingumas yra 80 procentų, sveikatos bÅ«klė leidžia užsiimti įvairia veikla, dirbti net ir fizinį darbÄ , atsakovė vykdo žemės Å«kio veiklÄ (daržovių, gėlių ir kitų augalų auginimÄ bei pardavimÄ ), iÅ¡ kurios gauna pajamas, turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ , kadangi ieÅ¡kovas nėra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovė neįrodė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų fakto bei jų dydžio.         Tretysis asmuo UAB „Swedbank liginas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovu Č. P. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT090558, neprieÅ¡taravo, kad po santuokos nutraukimo sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus toliau asmeniÅ¡kai vykdytų ieÅ¡kovas, kuriam įvykužius lizingo sutartyje numatytus įsipareigojimus ir sumokėjus visus mokėjimus, jam bus perduota nuosavybės teisė į sutarties dalykÄ â€“ transporto priemonę.

IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Å alių paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas Č. P. ir atsakovė L.M. P. (duomenys neskelbtini)sudarė santuokÄ , kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 9). IeÅ¡kovas ir atsakovė prašė nutraukti jų santuokÄ , kadangi ji negrįžtamai iÅ¡iro, sutuoktiniai jau keletÄ metų negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro Å«kio ir nėra vilties bei noro atkurti santuokinių ryÅ¡ių.

IeÅ¡kovas Č. P. ieÅ¡kiniu, o atsakovė L.M. P. prašė nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio, iÅ¡ esmės pažeidusio santuokines pareigas, kaltės. Dėl kaltėsLR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jei ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iÅ¡ esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, nesuprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimais, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali bÅ«ti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų D. J. ir N. G. parodymus bei iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teismas sprendžia, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo Č.

P. kaltės, kadangi jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iÅ¡irimÄ lėmė nuo ieÅ¡kovo priklausančios priežastys bei veiksniai: ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas bÅ«ti atsakovei lojaliu, jÄ gerbti, rÅ«pintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieÅ¡ sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtÄ , buvo neiÅ¡tikimas ir pan.Atsakovė L.M. P. paaiÅ¡kino, kad apie 2006 – 2007 m. Å¡eimoje prasidėjo rimti nesutarimai ir konfliktai, ieÅ¡kovas rodė atsakovei nepagarbÄ , iÅ¡provokuodavo konfliktines situacijas, nuolat vartodavo psichinį bei fizinį smurtÄ sutuoktinės atžvilgiu, jÄ Ä¯Å¾eidinėdavo, žemindavo, grasindavo, neretai naktimis ir po keletÄ dienų negrįždavo namo, tapo atsakovei neiÅ¡tikimas ir pan.

Atsakovė pažymėjo, kad iÅ¡ esmės visÄ bendrÄ santuokinį gyvenimÄ kentė sutuoktinio smurtÄ , nepagarbÄ , tačiau norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nesiėmė veiksmų santuokos nutraukimui. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad fizinio ir psichinio smurto paaiÅ¡kėjimas, konfliktų suaktyvėjimas, jau keletÄ metų atsakovei reiÅ¡kiami nuolatiniai priekaiÅ¡tai, nesutarimai, santuokos iÅ¡irimas yra susijęs su kitos moters atsiradimu ieÅ¡kovo gyvenime. Fizinio bei psichinio smurto atsakovės atžvilgiu vartojimo, nepagrįstų kaltinimų bei konfliktų iÅ¡provokavimo, agresyvumo, nepagarbos sutuoktinei demonstravimo, jos žeminimo faktus patvirtino liudytojomis apklaustos ginčo Å¡alių dukterys N. G. bei D.

J., kurios parodė, apie 2008 m. tarp tėvų prasidėjus rimtiems konfliktams bei nesutarimams, ieÅ¡kovas bÅ«davo nuolat suirzęs, agresyvus, naudodavo prieÅ¡ L.M. P. fizinį smurtÄ (smÅ«giai į veidÄ , smaugimas ir pan.), taip pat psichinį smurtÄ (grasinimai nužudyti, įžeidinėjimai), tai iÅ¡ esmės tęsėsi visÄ jų santuokinį gyvenimÄ ir ypač suaktyvėjo ieÅ¡kovui suradus kitÄ moterį. Atsakovės bei liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: - Kaip matyti iÅ¡ Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009-09-18 specialisto iÅ¡vados, 2009-09-16 sutuoktinių namuose įvykus konfliktui, kurio metu, kaip nurodė atsakovė, ieÅ¡kovas sumušė rankomis jai vedÄ , rankomis ir kojomis – krÅ«tinę, Å¡onus, L.M.

P. buvo padaryta poodinės kraujosruvos veide, krÅ«tinkaulio projekcijoje, nugaros ir juosmens deÅ¡inėje pusėje, abipus klubų srityje, kairiame sėdmenyje, paveikus kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčio daiktu, t.y. atsakovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 57-58); - Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono VPK Vilniaus r. PK 2009-11-05 nutarimo, 2009-10-18 atsakovė kreipėsi į policijÄ dėl to, kad jos sutuoktinis Č. P. puolė jÄ muÅ¡ti, grasino nuÅ¡auti, tačiau ji spėjo užsirakinti kambaryje, atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai nustatė Č.

P. lengvÄ girtumo laipsnį, ir nors ikiteisminio tyrimÄ dėl Å¡io įvykio buvo atsisakyta pradėti, tačiau nutarime konstatuota buvus tarp sutuoktinių konfliktui, taip pat Č. P. veiksmuose buvus administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. požymiams, Č. P. buvo įspėtas dėl neleistino ir prieÅ¡ingo visuomenei interesams elgesio, o bÅ«tent dėl atsakomybės už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , po Å¡io įvykio iÅ¡ Č. P. buvo paimti trys medžiokliniai ginklai ir Å¡oviniai, kurie laikomi policijos komisariate iki Å¡iol (I t., b.l. 59-60).

Å io konfliktinio incidento buvimo faktÄ ir aplinkybes patvirtino ir liudytojos – Å¡alių dukterys, kurių akivaizdoje vyko konfliktas ir kurios iÅ¡kvietė policijÄ , siekdamos apginti motinÄ . - Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2010-01-07 nutarimo, L.M. P. 2009-12-09 taip pat kreipėsi į policijÄ dėl Č. P. elgesio, jai grÄ Å¾inant, įžeidinėjant, nutarime konstatuotas Å¡eiminio konflikto ir nesutarimų faktas, ir nors pradėti ikiteisminio tyrimÄ dėl grasinimo nužudyti buvo atsisakyta, tačiau nutarime konstatuotas tokių grasinimų iÅ¡sakymo faktas, t.y. psichinio smurto atsakovės atžvilgiu panaudojimas (I t., b.l. 61-62). - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK 2010-01-19 nutarimas patvirtina, kad 2010-01-01 tarp sutuoktinių kilusio incidento metu Č. P. panaudojo prieÅ¡ sutuoktinę fizinį smurtÄ , t.y. jÄ smaugė, dėl ko jai skaudėjo kaklÄ , negalėjo pasukti galvos ir nuryti maistÄ , buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat vartojo psichinį smurtÄ , grasino, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko atsakovė jautė baimę, iÅ¡gÄ stį, nerimÄ , teismo medicinos ekspertai preliminariai nustatė atsakovei kÅ«no sužalojimų ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktÄ .

Å iuo nutarimu Č. P. veiksmuose buvo nustatyti LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrukdymo) požymiai, L.M. P. pasiÅ«lyta kreiptis dėl fizinio skausmo sukėlimo į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, o ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti dėl to, kad esant tokio pobÅ«džio nusikalstamai veikai, ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (I t., b.l. 63-64).- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK 2011-01-24 nutarimas patvirtina, kad 2011-01-09 tarp sutuoktinių įvykusio konflikto metu Č. P., kaip konstatavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius 2011-01-11 specialisto iÅ¡vadoje, L.M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. Č. P. veikoje nustatyti LR BK 140 str. 1 d. nusikaltimo požymiai, o nukentėjusiai atsakovei buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl jai padaryto fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (I t., b.l. 141). - Kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-03-02 specialisto iÅ¡vados, 2010-02-28 tarp sutuoktinių kilusio konflikto metu, Č.

P. atsakovei buvo padarytas virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos dilbyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, paveikus kietu buku daiktu, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors 2010-03-03 dėl Å¡io incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d., t.y. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2011-01-21 nutarimu buvo nutrauktas, tačiau tai nepaneigia sveikatos sutrikdymo atsakovei padarymo, agresyvaus ieÅ¡kovo elgesio, įžeidinėjimo, grasinimo, tarpusavio konfliktų faktų, taip pat faktų, kad Č.

P. stÅ«mė L.M. P., dėl ko ji susitrenkė galvÄ , metė į jÄ kėdę ir pataikė ja į kojÄ , tuo padarė sužalojimus, t.y. jog Č. P. veiksmuose buvo LR BK 140 str. numatyto nusikaltimo požymių, dėl kurio nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (I t., b.l. 65-67, 138-140). Pažymėtina, kad pats ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo 2005 m. faktiÅ¡kai nebeturi sutuoktinės ir atsakovės nelaiko savo sutuoktine, tuo iÅ¡ esmės pripažindamas, kad jau keletÄ metų nebevykdo savo, kaip sutuoktinio, pareigų atsakovės atžvilgiu, ir neketina to daryti, nemano esant bÅ«tina tai daryti.

          Nors ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai neigė, jog buvo sutuoktinei neiÅ¡tikimas, tačiau byloje esantys netiesioginiai įrodymai kelia abejonių dėl ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teisingumo ir leidžia teismui konstatuoti ieÅ¡kovÄ buvus neiÅ¡tikimÄ savo sutuoktinei ir taip pažeidus lojalumo pareigÄ . IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Č. P. ligos istorijos rodo, kad 2010-05-20 psichologinio tyrimo metu Č. P. gydytojai nurodė, jog Å¡eimoje prie 6-7 metus prasidėjo konfliktai, kurių metu sutuoktinė jam priekaiÅ¡tauja, kad jis mažai laiko skiria Å¡eimai, vėlai grįžta iÅ¡ darbo, savaitgaliais, taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad jis apie 5 metus turi draugę, su kuria susipažino darbe, žmona apie tai kažkaip sužinojo prieÅ¡ metus, buvo paėmusi jo mobilų telefonÄ , peržiÅ«rėjo ten esančius telefono numerius, žinutes, sukėlė barnį, o dabar kerÅ¡ija ieÅ¡kovui, nuolat jį skundžia policijai, dėl ko ieÅ¡kovas stengiasi kuo mažiau laiko praleisti namuose, ruoÅ¡ia dokumentus skyryboms savo iniciatyva, nes žmona skyrybų nenori, siekia, kad ieÅ¡kovas „nutrauktų romanÄ , iÅ¡eitų iÅ¡ darbo“, taip kerÅ¡ija už tai, kad ieÅ¡kovas „turi kitÄ moterį“ (I t., b.l. 173-175).

IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų bei vaistinių pateikti duomenys, taip pat paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina aplinkybę, kad Č. P. 2009-2010 metais vaistinėse reguliariai pirko receptinį seksualinės (lytinės) stimuliacijos, vyro varpos erekcijÄ skatinantį bei jos sutrikimus gydantį vaistÄ â€“ Viagra coated tabletes, už šį vaistÄ mokėjo iÅ¡ savo banko kortelės (I t., b.l. 165-172;179-188; II t., b.l. 38-43, 59-67), o turint omenyje tÄ paties ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis su savo sutuoktine jau keletÄ metų, prasidėjus rimtiems konfliktams, negyvena lytinio gyvenimo, atsakovė pažeidžia jo teisę į lytinį gyvenimÄ , ieÅ¡kovas nuo 2005 m. nelaiko ja savo žmona, Č.

P. paaiÅ¡kinimai, kad Å¡iuos su vyro lytine funkcija ir jos įgyvendinimu susijusius medikamentus vaistus jis pirko ne sau, o draugui, vertintinas kritiÅ¡kai, nepagrįstas jokia įrodomÄ ja medžiaga ir kelia rimtų abejonių dėl tokių paaiÅ¡kinimų teisingumo. Liudytojos D. J. ir N. G. parodė, kad 2009 m. vasarÄ sužinojo apie tėvo Č. P. neiÅ¡tikimybę su jo bendradarbe, pokalbio su tėvu Å¡iuo klausimu metu jis nepaneigė dukroms, kad turi kitÄ moterį, pažiÅ«rėjus jo telefono skambučius buvo matyti, kad jis ne kartÄ skambindavo moteriai, su kuria buvo neiÅ¡tikimas liudytojų motinai L.M.

P..      Teismas pažymi, kad vertindamas santuokinę neiÅ¡tikimybę, kaip santuokos iÅ¡irimÄ lemiančiÄ priežastį, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tÄ aplinkybę, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių yra neiÅ¡tikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neiÅ¡tikimas sutuoktinis stengėsi iÅ¡saugoti, atkurti santuokinius ryÅ¡ius, taip pat kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju matyti, kad sutuoktinių tarpusavio konfliktų paaÅ¡trėjimas, agresyvaus smurtinio ieÅ¡kovo elgesio atsakovės atžvilgiu paÅ«mėjimas kaip tik susijęs su tuo laikotarpiu, kai jis tapo sutuoktinei neiÅ¡tikimas.

Pats ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažino, ir jo veiksmai rodo, kad jis nesistengė iÅ¡saugoti bei atkurti santuokinius ryÅ¡ius. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pastangų iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės iÅ¡saugoti irti pradėjusiÄ ir galutinai iÅ¡irusiÄ santuokÄ : ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo 2005 m. „neturi sutuoktinės“, nelaiko atsakove savo sutuoktine, todėl nustojo vykdyti jos atžvilgiu santuokines pareigas, taip pat ir materialiai ja remti; jau minėto psichologinio tyrimo metu medikui ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad santuokos nutraukimo procesas yra jo inicijuotas, tuo tarpu sutuoktinė nenori skyrybų; ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai bei liudytojos D.

V. parodymai apie tai, kad ieÅ¡kovas 2010 m. išėjo iÅ¡ darbo UAB „Utenos mėsa“, siekdamas patenkinti atsakovės reikalavimÄ palikti darbÄ bei iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , vertintini kritiÅ¡kai, kadangi 2010 m. liepÄ ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo.   Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje nebÅ«tų įrodyta ieÅ¡kovo Č. P. neiÅ¡tikimybė atsakovei, kitų, jau ankščiau paminėtų įrodymų visuma sudaro teismui pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti esminį sutuoktinio pareigų pažeidimÄ bei ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, kuri pasireiÅ¡kė nepagarbiu elgesiu su atsakove, fizinio ir psichinio smurto naudojimu, žeminimu, taip pat ir pareigos materialiai remti sutuoktinį pažeidimu.

Pats ieÅ¡kovas pripažino, kad paaÅ¡trėjus konfliktams su atsakove, nustojo jÄ materialiai iÅ¡laikyti, tuo tarpu ta jo akcentuota ir teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas mokėjo gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, taip pat žemės, nekilnojamojo turto mokesčius rodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikė sau nuosavybės teise priklausantį turtÄ , bet ne sutuoktinę.        IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (nepagarbų ir nelojalų atsakovės elgesį jo atžvilgiu ir pan.), to neįrodė, taip pat nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad sutuoktinio neiÅ¡tikimybė bei žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu suponuoja jo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. IeÅ¡kovo Č. P. teiginiai, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė visÄ gyvenimÄ nedirbo, buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikoma, nuolat jam priekaiÅ¡taudavo dėl darbo, pomėgių (medžioklės), grasino, Å¡meižė, nepagrįstai pavyduliaudavo ir manė, kad ieÅ¡kovas jai yra neiÅ¡tikimas, taip pat nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, t.y. neskalbė ir nelygino jo drabužių, jam negamino maisto, netvarkė namų, nesirÅ«pindavo buitimi, pažeidė jo teisę į lytinį gyvenimÄ ir pan., atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko ir pripažino, kad šeimoje buvo pasiskirstę vaidmenimis: ieškovas rūpinosi materialine šeimos gerove, dirbo ir uždirbdavo pinigus šeimai išlaikyti, tuo tarpu atsakovė rūpinosi buitimi, namais, augino vaikus ir pan., t.y. tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis atlikto šeimoje atitinkamas turtines ir neturtines funkcijas. Šalių santuoka truko virš 30 metų, per kuriuos abu sutuoktinius tenkino toks funkcijų pasiskirstymas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas ankščiau būtų kreipęsis dėl santuokos nutraukimo, inicijavęs tokius procesus dėl atsakovės santuokinių pareigų nevykdymo, taip pat ir jokių įrodymų dėl kokių nors atsakovės, kaip sutuoktinės pareigų, pažeidimo.

Ta aplinkybė, kad atsakovė nedirbo, ir jÄ materialiai iÅ¡laikė ieÅ¡kovas, nesuponuoja atsakovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi ieÅ¡kovas, kaip jau buvo minėta, toleravo tokiÄ situacijÄ daugiau nei 30 metų, jį tenkino tokia padėtis Å¡eimoje, be to, jis, kaip sutuoktinis, turėjo pareigÄ materialiai remti kitÄ sutuoktinį. IeÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad niekada jokio fizinio ir psichinio smurto prieÅ¡ savo sutuoktinę nevartojo, paneigtini jau aukščiau nurodytais įrodymais: atsakovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais (medicininio pobÅ«džio dokumentais, ikiteisminių tyrimų medžiaga, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nutarimuose paties ieÅ¡kovo užfiksuotais paaiÅ¡kinimais pan.).

Ta ieÅ¡kovo akcentuota aplinkybė, kad pagal atsakovės skundus ikiteisminius tyrimus visÄ laikÄ buvo atsisakoma pradėti, nepaneigia ieÅ¡kovo iÅ¡provokuotų konfliktų, įžeidinėjimų, grasinimų, fizinio ir psichinio smurto atsakovės atžvilgiu vartojimo faktų, kadangi ikiteisminius tyrimus didžiÄ ja dalimi buvo atsisakoma pradėti ne dėl to, kad ieÅ¡kovo veiksmuose nebÅ«tų nusikalstamų veikų (Å¡iuo atveju – fizinio skausmo sukėlimo, sveikatos sutrikdymo) sutuoktinės atžvilgiu požymių, o prieÅ¡ingai, dėl to, kad esant tokiems požymiams, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis baudžiamojo proceso teisės normomis, neatliekamas, o nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.

Pažymėtina, kad nei vieno iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokurorų nutarimų, kuriuose konstatuojami ieÅ¡kovo padarytų nusikalstamų veikų požymiai, ieÅ¡kovas neskundė, o faktas, kad atsakovė nerealizavo teisės kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų, nepaneigia tokių nusikaltimų buvimo fakto. Pagaliau, teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, jog ieÅ¡kovo teisė į lytinį gyvenimÄ , teisė mėgautis lytiniais santykiais su sutuoktiniu Å¡eimoje, negali suponuoti kito sutuoktinio pareigos tenkinti sutuoktinio lytinius poreikius prieÅ¡ savo paties valiÄ , kadangi kiekvienas asmuo turi įstatymų saugomÄ teisę į lytinę laisvę bei fizinį (įskaitant, lytinį/seksualinį neliečiamumÄ ), nepriklausomai nuo to, ar turi sutuoktinį (partnerį).

Taip pat nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad dėl atsakovės kaltės jis neteko galimybės mėgautis savo pomėgiais, medžioti ir pan., kadangi medžiokliniai ginklai bei šaudmenys buvo iš ieškovo paimti policijos pareigūnų dėl jo paties išprovokuoto konflikto su atsakove bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2009-11-05 nutarime Nr. 57-At-00746-09 konstatuoto administracinės teisės pažeidimo (ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimo) padarymo, o ne kokių nors atsakovės veiksmų.

Be to, byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas negali atsiimti ginklų, pats ieÅ¡kovas pripažino, kad nėra kliūčių susigrÄ Å¾inti ginklus, tačiau jis to nenori daryti, kadangi namuose laikyti ginklus nėra saugu.    Apibendrint aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Č. P. ir L.M. P. santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo Č. P. kaltės, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atmestinas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas.

    Dėl neturtinės žalos atlyginimo      LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, Å¡eimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė L.M. P. neabejotinai patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį skausmÄ , taip pat fizinį skausmÄ dėl aukščiau nurodytų ieÅ¡kovo Č. P. santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio Å¡eimos iÅ¡irimÄ bei santuokos nutraukimÄ , kuriuos patvirtina tiek pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojų D. J. ir N. G. parodymai, tiek byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai, įskaitant teismui pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose konstatuojami atsakovei diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai, paÅ«mėję konfliktiniu sutuoktinių laikotarpiu.

Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2011-05-25 pažymos, atsakovė nuo 1985 m. su pertraukomis gydosi Psichikos sveikatos centre, jai diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas, nuo 2008 iki 2010 m. stebėta remisija, 2010-10-01 kreiptasi pas psichiatrÄ dėl ligos paÅ«mėjimo, reguliariai lankosi pas psichiatrÄ ir tęsia gydymÄ , paskirti atitinkami medikamentai (II t., b.l. 93).     Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių pažeidimų bei atsakovės patirtų fizinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų buvimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalÄ kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.).

     Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formÄ , laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan.

IeÅ¡kovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė nelojaliu, nepagarbiu, agresyviu, smurtiniu, žiauriu, elgesiu atsakovės atžvilgiu, nevienkartiniu, bet tęstiniu tyčiniu fizinio ir psichologinio smurto, įžeidimų naudojimu (kaip parodė atsakovė ir patvirtino liudytojos N. G. bei D. J. nepagarbus ir smurtinis ieÅ¡kovo elgesys sutuoktinės atžvilgiu iÅ¡ esmės truko visÄ santuokinį gyvenimÄ , o pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo), dėl kurių atsakovė buvo ne kartÄ patyrusi sveikatos sutrikdymų.

Å alių santuoka, kurioje gimė bei buvo iÅ¡augintos dvi dukterys, truko beveik 33 metus, t.y. itin ilgÄ laiko tarpÄ , todėl natÅ«ralu, kad tokios santuokos iÅ¡irimas sukelia itin skaudžius iÅ¡gyvenimus ir emocines kančias sutuoktiniui, susijusiam su kitu sutuoktiniu aukÅ¡to laipsnio dvasine, emocine, fizine, materialine priklausomybe. Kaip jau buvo minėta, dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovė patyrė neigiamas psichologines ir fizines pasekmes sveikatai bei jos tolimesniam gyvenimui, be kita ko, neteko jai paramÄ teikusio sutuoktinio materialinės paramos.

Neturtinę žalÄ privalantis atlyginti ieÅ¡kovas turi didelės vertės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, yra darbingas, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, neturi iÅ¡laikytinių. KompleksiÅ¡kai įvertinęs aukščiau nurodytus faktorius, pažeistos vertybės pobÅ«dį ir santykį su kitomis vertybėmis, taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartis c.b. T.Å . v L.Å ., Nr. 2A-598-340/2009;

LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis c.b. B.U. v J.U. Nr. 3K-3-532/2007; Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartis c.b. R.S. v Ž.S., Nr. 2A-159-492/06; LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis c.b. R.B. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), teismas atsakovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

        Dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo       CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ . Teismas priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankamos visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti. Taigi, teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su praÅ¡ančiojo priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti.

Teisę į iÅ¡laikymÄ turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams. Pagal CK 3.72 str. 2 d. preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo ligos ar sveikatos bÅ«klės. Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įdarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 3 d.).

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . Kaip jau buvo minėta, Å¡is sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 str. 2 d., įtvirtinančia prezumpcijÄ , kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (LAT 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis c.b.

Č. Ž. v. S. Ž., bylos Nr. 3K-3-1090/2003). Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis c.b. N. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010).       Kompleksiškai įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovė yra pakankamai apsirūpinusi ir jos turimo turto pakanka save išlaikyti bei patenkinti minimaliuosius poreikius.

Atsakovė neaugina savo bei ieÅ¡kovo nepilnamečių vaikų (sutuoktinių vaikai yra pilnamečiai, sukÅ«rę savo Å¡eimas ir nereikalingi iÅ¡laikymo), taip pat neturi kitų iÅ¡laikytinių, kreditorių ir pan. Viena vertus, atsakovė L.M. P. yra bedarbė, nuo 2009-02-05 registruota darbo biržoje (I t., b.l. 70, 111), kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, jokių pajamų negauna, Å¡iuo metu yra iÅ¡laikoma dukterų. Kita vertus, vien darbo neturėjimas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės iÅ¡laikymo reikalingumÄ .

Atsakovei L.M. P. yra nustatytas tik dalinis, t.y. 20 procentų nedarbingumas ir net 80 procentų darbingumo lygis (I t., b.l. 68). Atsakovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, kad dėl nustatyto nedarbingumo, negauna valstybinio socialinio draudimo neįgalumo pensijos, ar neturi teisės, sulaukusi pensijinis amžiaus, gauti senatvės pensijÄ ir kokio dydžio. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų, atsakovė iÅ¡ tikrųjų turi Å¡irdies, stuburo problemų, gydoma neorologo, kardiologo, tačiau medikų jai rekomenduota vengti darbų, susijusių su padidintu fiziniu krÅ«viu (I t., b.l. 69, 109-110), Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2011-05-05 medicininiame pažymėjime nurodoma, kad dirbti valytoja, indų plovėja ir kt. atsakovė negali (II t., b.l. 90-92, 94), tačiau duomenų, kad atsakovė negalėtų dirbi su didesniu fiziniu krÅ«viniu nesusijusių darbų, įskaitant ir jos specialybę atitinkančio – siuvėjos darbo – byloje nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad gali dirbti lengvÄ , didesnių fizinių pastangų nereikalaujantį darbÄ . Pažymėtina, kad skelbimuose dėl darbo paieÅ¡kos atsakovė, net ir turėdama jos akcentuojamÄ nedarbingumo laipsnį bei sveikatos problemų, nurodo ieÅ¡kanti bÅ«tent siuvėjos, auklės, indų plovėjos, namų tvarkytojos, pardavėjos ir kito panaÅ¡aus darbo (I t., b.l. 106-108; II t., b.l. 69-70). Byloje nėra įrodymų, ar pagal pateiktus skelbimus atsakovė buvo sulaukusi kokių nors pasiÅ«lymų, galimai atsisakiusi pasiÅ«lymų ir dėl kokių priežasčių.

Be to, tas pačios atsakovės neneigtas bei antstolio V. M. 2011-04-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-11-638 ir prie jo esančiomis nuotraukomis (II t., b.l. 21-24) įrodytas faktas, kad prie atsakovės namų esančiame apie 40 kv.m. ploto Å¡iltnamyje, o tai pat žemė sklype atsakovė augina daržoves, augalus, dekoratyvinius spygliuočius ir pan., kuriais aprÅ«pina savo bei dukterų Å¡eimas, rodo, kad atsakovė yra pajėgi dirbti tam tikrus su žemės Å«kiu susijusius bei atitinkamų fizinių pastangų reikalaujančius darbus, tuo pačiu užtikrina sau maisto poreikių patenkinimÄ .

Nors atsakovė Å¡iuo metu pajamų negauna, tačiau nuosavybės teise turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Po santuokos nutraukimo teismo sprendimu atsakovei tenka 434262,50 Lt vertės nekilnojamasis turtas (atitinkamos dalys dviejų žemės sklypų, gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų) bei 5400 Lt vertės kilnojamasis turtas (transporto priemonė, buitinė technika), viso – 439662,50 Lt vertės turtas, taip pat priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kuriais atsakovė galėtų atitinkamai racionaliai naudotis bei disponuoti ir sau užtikrinti minimalių poreikių patenkinimÄ .

Atsakovė nepateikė duomenų apie galimai jos vardu atidarytas banko sÄ skaitas bei jose galimai esančias pinigines lėšas, turimas santaupas ir pan. Pagaliau, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 800 Lt iÅ¡laikymÄ periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis, atsakovė nepagrindė praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžio, nepateikė duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų apie jos poreikius maistui, drabužiams, medikamentams, bÅ«stui ir kitoms reikmėms ir Å¡iems poreikiams patenkinti bÅ«tinų lėšų dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali tenkinti atsakovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio priteisimo, todėl Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmeta.           Dėl turto padalijimo          Tam, kad bÅ«tų galima padalyti sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, turi bÅ«ti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. IÅ¡ bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansÄ , likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.).

Teismas, nustatęs dalijamÄ sutuoktinių turtÄ ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), padalija turtÄ natÅ«ra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiÅ¡kiai apibrėžtÄ turtÄ (CK 3.127 str. 3 d.). Turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, kadangi labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tuo tarpu kiti, ne natÅ«ra, padalijimo bÅ«dai, gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ (LAT 2004 m. vasario 11 d. nutartis c.b.

R. A. v. R. A., Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.b. A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus, nors Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalintino turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centras duomenimis ir kitais įrodymais, Å¡alys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-251/2006). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 str. 1, 3 d.). Tai reiÅ¡kia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus tokiu bÅ«du, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas bÅ«tų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita.       Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (I t., b.l. 17-19), ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Å¡ios transporto priemonės, kurių vertė Å¡alių susitarimu bei įkainojimu, jo neginčijant, sudaro 8500 Lt:(duomenys neskelbtini), kurios vertė Å¡alių sutarimu yra 1000 Lt;(duomenys neskelbtini), kurios vertė Å¡alių sutarimu yra 4000 Lt;(duomenys neskelbtini), kurios vertė Å¡alių sutarimu yra 3500 Lt.     Šalių ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma padalinti Å¡io kilnojamojo turto tvarka sutapo, ieÅ¡kovas ir atsakovė sutiko bei susitarė, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise atitektų transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei asmeninė nuosavybės teise atitektų transporto priemonė M.

B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas neturi pagrindo nesutikti šalių sutartam transporto priemonių padalijimo variantui, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį tenkina.     Šalys taip pat sutarė dėl kito santuokoje įgyto kilnojamojo turto – buitinės ir ūkinės technikos – padalijimo bei šio turto vertės, nurodydamos, jog turto vertė sudaro 10600 Lt bei sutikdamos, kad ieškovui Č. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų:Žoliapjovė VIKING MB-455 Nr. 430440795, kurios vidutinė rinkos vertė – 1000 LtŽoliapjovė ITIGA Nr. 02107403, kurios vidutinė rinkos vertė – 300 LtŽoliapjovė Nr. 598760795, kurios vidutinė rinkos vertė – 100 LtBenzinis pjūklas (duomenys neskelbtini) Nr. 244155669, kurio vidutinė rinkos vertė –500 LtBenzinis pjūklas STIHL M9310 Nr. 171741898, kurio vidutinė rinkos vertė – 1700 LtTraktorius Nr. 38300860 su priekaba, plūgų, freza, akėčiomis, kurio vidutinė rinkos vertė – 2000 LtPlytelės – trinkelės, 24 kv.m., kurių vidutinė rinkos vertė – 900 LtTelevizorius POP PANASONIC, kurių vidutinė rinkos vertė – 1800 LtElektrinė viryklė Beko CM58100, kurių vidutinė rinkos vertė – 900 Lt, viso: kilnojamojo turto už 9200 Lt,o atsakovei L.M.

P. asmeninės nuosavybės teise atitektų:Skalbimo maÅ¡ina Elektrolux, EW1075F, kurio vidutinė rinkos vertė – 400 LtÅ aldytuvas Whirpool, Nr. 856483610013, kurio vidutinė rinkos vertė – 600 LtÅ aldiklis Nr. 000046, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 LtTelevizorius SONY, Nr. 1052653, kurio vidutinė rinkos vertė – 200 Lt, viso: kilnojamojo turto už 1400 Lt.       IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokoje įgytus tris ginklus F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486, NežinomÄ kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 ir TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 priteisti ieÅ¡kovui, ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio abiejų Å¡alių valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiančio reikalavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie ginklai, kaip paaiÅ¡kino Å¡alys, buvo įgyti ir naudojami iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pomėgiui (medžioklėje).

Šalys nesutarė dėl šio dalintino kilnojamojo turto, kuris šiuo metu yra tebelaikomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, vertės. Pažymėtina, kad teismo šeimos bylose aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 str. nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva, todėl sutuoktinių ginčuose, kuriose su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – teismas turi būti tik tiek aktyvus (be kita ko, rinkdamas įrodymus), kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 str. 1 d.), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti.

Taigi, tais atvejais, kada santuokos nutraukimo byloje sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigÄ pateikti visÄ informacijÄ apie Å¡alių turimÄ ir dalijamÄ turtÄ , jo kiekį, vertę bei pareikÅ¡ti reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi bÅ«tent sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). (LAT 2007 m. kovo 19 d. nutartis c.b. Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis c.b. A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.). BÅ«tent todėl ir nagrinėjamu atveju, kiekviena iÅ¡ ginčo Å¡alių, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl ginklų padalijimo bei nurodydama Å¡io kilnojamojo turto vertę, turėjo įrodinėjimo pareigÄ pagrįsti nurodomÄ vertę (CPK 178 str.), tuo tarpu teismas vertina Å¡alių pateiktus įrodymus CPK 185 str. tvarka ir vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos nustatė iÅ¡ Å¡alių pateiktų dokumentų.

        Ieškovo Č. P. pateiktoje UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvės „Vilniaus ginklai“ 2011-03-02 pažymoje nurodoma, kad ši parduotuvė apžiūrėjo Č. P. medžioklinius šautuvus ir siūlė šiuos ginklus pardavinėti tokiomis kainomis (I t., b.l. 162): F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486 – 650 Lt; Nežinomas kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 – 750 Lt; TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 – 100 Lt. Tuo tarpu atsakovės L.M. P. pateiktoje UAB „Oksalis“ 2011-03-31 pažymoje nurodoma, kad ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos atsižvelgiant į naujo ginklo kainos ir ginklo naudojimo laikotarpio santykį, t.y. už kiekvienus ginklo naudojimo metus minusuojama 5 procentai nuo esančios ginklo kainos, bei patiekiamos naujų ginklų kainos (I t., b.l. 178):

F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486 - 5500 Lt; Nežinomas kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 – 800 Lt; TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 – 300 Lt. Tokiu bÅ«du atsakovė nurodė, kad ginčo ginklų vertė turėtų bÅ«ti atitinkamai: 4964 Lt, 722 Lt ir 271 Lt, nuo naujos ginklų kainos atėmus deÅ¡imt procentų ir laikant, kad ginklai buvo ieÅ¡kovo įgyti prieÅ¡ dvejus metus, kuomet buvo paimti į policijos komisariatÄ .      Vadovaudamasis teismui pateiktomis dvejomis skirtingomis pažymomis apie ginčo ginklų vertę, teismas, taikydamas įrodymų pakankamumo, laisvo įrodymų vertinimo bei kitus įrodinėjimo standartus reguliuojančias nuostatas, taip pat protingumo principÄ , mano esant tikslinga vadovautis atsakovės pateiktoje pažymoje nurodyta ginčo ginklų verte, kaip labiau tikėtina, jÄ atitinkamai mažinant deÅ¡imt procentų bei laikant, kad ginklai įsigyti prieÅ¡ dvejus metus.

KritiÅ¡kai vertindamas ieÅ¡kovo pateiktus duomenis apie ginklų vertę bei UAB „Sidabrinė kulka“ pažymos tikrumÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad ginklai objektyviai negalėjo bÅ«ti apžiÅ«rėti Å¡ios parduotuvės atstovo pačioje parduotuvėje, kas kelia rimtų abejonių dėl pažymoje nurodytų duomenų teisingumo. Paties ieÅ¡kovo 2011-04-08 Vilniaus apskrities VPK Licencijavimo skyriui raÅ¡ytas praÅ¡ymas iÅ¡duoti pažymÄ apie jo vardu įregistruotus ginklus, jų pagaminimo metus ir pan. (II t., b.l.

26) rodo, kad nuo pat 2009 m. lapkritį įvykusio ieÅ¡kovo ir atsakovės konflikto, po kurio medžiokliniai ginklai ir Å¡oviniai buvo paimti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK saugojimo kamerÄ , iki Å¡iol minėti ginklai yra laikomi policijos komisariate. Duodamas paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas patvirtino Å¡iÄ aplinkybę bei tai, kad iki Å¡iol neatsiėmė ginklų. Nors teismas buvo ne kartÄ siÅ«lęs ieÅ¡kovui pateikti įrodymus bei duomenis apie turimus medžioklinius ginklus, jų gamybos, įsigijimo laikÄ , taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡duotus leidimus turėti Å¡iuos ginklus ir/ar medžioti ir pan. ar kitÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , leidžiančiÄ Ä¯vertinti ginklų senumÄ , įsigijimo momentÄ , vertę, ginčo Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų patikimumÄ ir pan., tačiau ieÅ¡kovas savo įrodinėjimo teisės bei pareigos neįgyvendino, praÅ¡ymo skirti teismo ekspertizę ginklų vertei nustatyti nepateikė, kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti ginklų vertę ir kurie patvirtintų jo pateiktoje UAB „Sidabrinė kulka“ pažymoje nurodytÄ jų kainÄ ar/ir paneigtų atsakovės pateiktoje UAB „Oksalis“ pažymoje nurodytÄ ginklų vertę, nepateikė, t.y. buvo pasyvus įrodinėjimo prasme.

IeÅ¡kovo teiginys, kad bÅ«tent atsakovė turėtų pateikti teismui įrodymus apie ginklų įsigijimo metus, jų bÅ«klę, charakteristikas, vertę ir pan., vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas atsakovei tais klausimais, kurie susiję iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovo poreikiais ir pomėgiais, svarbiais ir reikÅ¡mingais betarpiÅ¡kai ieÅ¡kovui daiktais, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, reikÅ¡tų neproporcingos naÅ¡tos atsakovei uždėjimÄ , juo labiau, kad Å¡iuo atveju atsakovė, kiek tai buvo įmanoma, tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ Ä¯gyvendino.

     Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog santuokoje įgytų bei ieÅ¡kovui priteistinų medžioklinių ginklų vertė yra: F. L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486 - 4964 Lt; Nežinomas kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823 – 722 Lt; TOZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414 – 271 Lt, viso – 5957 Lt.      Šalys teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad piniginės lėšos, esančios banko sÄ skaitose, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų tam iÅ¡ sutuoktinių, kieno vardu atidaryta banko sÄ skaita, santuokos nutraukimo byloje nekėlė klausimo dėl piniginių lėšų padalijimo ir netraukė jų į dalintino turto balansÄ .

       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 11-13, 49, 194-200, II t., b.l. 7-11) rodo, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė, šalių sutarimu, jos neginčijant ir vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta verte, sudaro 865835 Lt:- 0,2200 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 345 Lt;- 0,2974 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 496000 Lt;- gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 332000 Lt;- ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 19300 Lt;- šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 2690 Lt; - pieno punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)kurio vertė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenims sudaro 15500 Lt (I t., b.l. 15-16).    Kitas ieškovo Č.

P. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, yra jo paveldėtas, todėl laikomas asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), į dalintino turto balansÄ neįtrauktinas, Å¡alys klausimo dėl Å¡io turto statuso ir padalijimo nekėlė (I t., b.l. 194-196).     Kadangi sutuoktiniai nesutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir jų ieÅ¡kinyje bei prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai skiriasi, teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, tuo pačiu pasisako ir dėl kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių tenkančių Å¡io nekilnojamojo turto dalių, o taip pat ir viso bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo apskritai.

     Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra sutuoktinių pajamos, koks jų veiklos pobūdis ir pan. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, o teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastÄ (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis c.b.

A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.).         Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kaip to reikalavo atsakovė, todėl teismas dalina Å¡alių turtÄ lygiomis dalimis. Nepilnamečių vaikų, juo labiau liekančių gyventi su atsakove po santuokos nutraukimo, sutuoktiniai neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad vieno ar kito sutuoktinio indėlis į bendrÄ ja jungtinę nuosavybę, jos įgijimÄ , bÅ«tų didesnis.

Atsakovės sveikatos bÅ«klė ir turtinė padėtis yra aplinkybės, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo Å¡iuo konkrečiu atveju nėra galimas ir bÅ«tinas, kadangi sutuoktinio interesai yra apsaugomi atitinkamai parenkant viso turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat nustatant ir naudojimosi vienu iÅ¡ dalintino turto objektų – gyvenamuoju namu – tvarkÄ . Apie atsakovės sveikatos bÅ«klę, jos turtinę padėtį, kaip kriterijus, vertinant jos iÅ¡laikymo reikalingumÄ , o tuo pačiu ir pagrindo priteisti jai didesnę bendro turto dalį, teismas jau buvo detaliau pasisakęs aukščiau, prieidamas prie iÅ¡vados, kad atsakovės turtinė padėtis, jai priteisiant pakankamai didelės vertės turtÄ bei kitas iÅ¡mokas (neturtinės žalos atlyginimÄ ) negali bÅ«ti laikoma tokia, kad kiltų bÅ«tinumas papildomai apsaugoti jos turtinius interesus, priteisiant didesnę dalį bendro turto, tuo tarpu sveikatos bÅ«klė Å¡iuo atveju tampa kriterijumi parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ bei nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ .

     Tokiu bÅ«du visas sutuoktiniams priklausantis turtas, įskaitant nekilnojamÄ jį, dalintinas lygiomis dalimis. Dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas jau pasisakė, tuo tarpu nekilnojamasis turtas dalintinas natÅ«ra, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteistina po ½ dalį kiekvieno iÅ¡ nekilnojamojo turto objektų. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė prašė padalinti šį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra (kiekvienas skirtingomis dalimis), t.y. teikė prioritetÄ turto padalijimui natÅ«ra, o ne viso turto priteisimui vienam iÅ¡ sutuoktinių, ir iÅ¡ esmės sutiko dėl buvimo daliniais bendraturčiais.

Kita vertus, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė prašė priteisti visÄ Å¡iltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«tent atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad kaip jau buvo minėta, atsakovė jame augina daržoves, gėles, kitus augalus, t.y. Å¡iltnamiu naudojasi iÅ¡imtinai atsakovė, todėl teismas nemato pagrindo nesutikti su Å¡iuo pačių sutuoktinių pageidaujamu nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«du. Kita vertus, nors atsakovė prašė priteisti jai visÄ pastatÄ â€“ pieno punktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teigdama, kad Å¡is nekilnojamojo turto objektas faktiÅ¡kai yra padovanotas vienai iÅ¡ dukterų, kuri jame gyvena su Å¡eima, tačiau ieÅ¡kovas su tokiu turto padalijimo variantu nesutiko, ir teismas Å¡iuo atveju taip pat nemato pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo lygiomis dalimis natÅ«ra bÅ«do.

Atsakovės teiginys, kad Å¡is turtas yra padovanotas dukteriai, nėra pagrįstas jokiais teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismui nėra pateikta Å¡alių dovanojimo sutartis ar kiti duomenys apie turto perleidimo sandorio sudarymÄ , turtas yra registruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo tarpu ta aplinkybė, kad Å¡alių dukra faktiÅ¡kai gyvena Å¡iame pastate ar kad atsakovė ketina ateityje įforminti Å¡io pastato dovanojimÄ dukrai, nesudaro pagrindo priteisti šį turtÄ vien atsakovei.

       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ turto padalijimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovui Č. P. po santuokos nutraukimo atitenka 431572,50 Lt vertės nekilnojamasis turtas, o atsakovei L.M. P. – 434262,50 Lt vertės nekilnojamasis turtas.         Atsakovė L.M. P. prašė mažinti ieÅ¡kovui tenkančio turto dalį jo nepagrįstomis iÅ¡laidomis, padarytomis be atsakovės sutikimo. Å is atsakovės reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ dalies. CK 3.123 str. 3 d. numato, kad jeigu ne daugiau kaip prieÅ¡ metus iki turto padalijimo bylos iÅ¡kėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas ar juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali bÅ«ti mažinama prarasto bendro turto verte.

Tokiu atveju, nustatant bendro sutuoktinių turto dalis, pirmosios sutuoktinio dalis gali bÅ«ti mažinama prarasto bendro turto verte, jeigu nuo turto vertės sumažėjimo iki turto padalijimo bylos iÅ¡kėlimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Praėjus ilgesniam laikui, kitas sutuoktinis galės reikalauti tik kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės vertės sumažėjimÄ remdamasis CK 3.98 str. 3 d.           Kadangi civilinė bylÄ dėl Å¡alių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį buvo iÅ¡kelta 2010-08-04, teismas vertina tik metai iki Å¡io laiko ieÅ¡kovo galimai atlikto bendro turto sumažimÄ , ir nevertina atsakovės nurodytų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų iki 2009-08-04.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡o (I t., b.l. 165-172; 179-188) ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2010-04-01 pirko medikamentus atitinkamose vaistinėse: 2009-08-04 už 229,87 Lt, 2009-09-02 už 232,87 Lt, 2009-09-21 už 232,87 Lt, 2009-10-16 už 224,88 Lt, 2009-11-03 už 232,87 Lt, 2009-11-27 už 232,87 Lt, 2010-04-01 už 157,15 Lt. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas Å¡iose vaistinėse nurodytomis dienomis už nurodytas lėšas pirko atitinkamÄ vyro seksualinę potencijÄ skatinantį vaistÄ (II t., b.l. 59-67).

Kadangi Å¡ios lėšos negali bÅ«ti laikomos padovanotomis, jomis taip pat nebuvo padidinta asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, teismas negali jomis mažinti ieÅ¡kovui tenkančiÄ turtÄ dalį CK 3.123 str. 3 d. pagrindu. Kaip jau buvo minėta, atsakovė galėtų reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės (Å¡iuo atveju – Å¡eimos pajamų) vertės sumažėjimÄ pagal CK 3.98 str. 3 d., tačiau tokio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nepareiÅ¡kė, o prašė minėtomis lėšomis mažinti sutuoktiniui tenkančiÄ dalintino turtÄ dalį.

    Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, kad 2010-07-22-2010-07-23 iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo nuimta 9000 Lt, o 2011-03-13-2011-03-14 nuimta 4000 Lt. Atsakovė prašė Å¡iomis, kaip ji nurodo, nepagrįstomis ir be jos sutikimo padarytomis ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis mažinti jam tenkančiÄ turto dalį, dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ . Vis dėlto, Å¡is atsakovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teigti, jog minėtas pinigų lėšas ieÅ¡kovas padovanojo ar jomis padidino savo asmeninę nuosavybę.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nieko nežinojo apie Å¡ių piniginių sumų nuėmimÄ bei panaudojimÄ , nesant duomenų ir įrodymų, kokiam tikslui jie buvo panaudoti, o bÅ«tent, ar buvo ieÅ¡kovo padovanoti, ar jomis buvo padidinta asmeninė nuosavybė, negali sudaryti pagrindo taikyti CK 3.123 str. 3 d, juo labiau, kad ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad minėtas pinigų sumas naudojo nekilnojamojo turto iÅ¡laikymui, jo teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, kad ieÅ¡kovas Č. P. 2010-12-03 sumokėjo 100 Lt žemės mokestį, 2010-02-10 – 985 Lt nekilnojamojo turto mokestį, 2011-06-13 pirko televizorių Panasonic už 2037,62 Lt, 2009-06-13 – grotuvÄ už 199 Lt (II t., b.l. 12-16), ieÅ¡kovas tuo laikotarpiu taip pat mokėti jį atstovaujantiems advokatams už teisinę pagalbÄ (II t., b.l. 18).

Kita vertus, pagal be atsakovės sutikimo sudarytÄ ÄŒ. P. ir UAB „Swedbank lizingas“ 2011-04-11 Lizingo sutartį Nr. LT090558 dėl iÅ¡ pardavėjo UAB „Inchcape motors“ nupirktos transporto priemonės F. F., 2006 m. gamybos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo (II t., b.l. 45-51, 68, 98-113), ieÅ¡kovas sumokėjo 1000 Lt – 2011-03-30 pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 p. (II t., b.l. 46-67), Å¡i įmoka buvo nukreipta į ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise po tinkamo lizingo sutarties įvykdymo priklausysiančios transporto priemonės F.

F., kuri buvo perduota naudotis ieÅ¡kovui, įsigijimÄ , todėl teismas mano esant CK 3.123 str. 3 d. numatytÄ pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį Å¡ia pinigų suma, dalintina pusiau, t.y. 500 Lt suma.         CK 3.117 str. 3 d. numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniu iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju turtas dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovui teismo sprendimu priteistina viso 451229,50 Lt vertės turto (431572,50 Lt vertės nekilnojamojo turto + 19657 Lt vertės kilnojamojo turto), tuo tarpu atsakovei priteistina viso 439662,50 Lt vertės turto (434262,50 Lt vertės nekilnojamojo turto + 5400 Lt vertės kilnojamojo turto). Kadangi kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių tenkančio turto vertė turėtų sudaryti 445446 Lt (890892 Lt/2), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti priteista 11567 Lt kompensacija už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę jo turto dalį iÅ¡ bendro turto.

Be to, kaip jau buvo minėta, teismas mažina ieÅ¡kovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CK 3.123 str. 3 d. pagrindu 500 Lt, kurie taip pat priteistini iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei. Tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 12067 Lt kompensacija.         Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo       Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktÄ (turtÄ ), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas.

Bendroji nuosavybė turi bÅ«ti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarkÄ gali nustatyti teismas pagal vieno iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas ir jas aiÅ¡kinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimÄ nustatančiomis teisės normomis, darytina iÅ¡vada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtÄ , turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarkÄ . Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ .

Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarkÄ , pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama (LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis c.b. S.Ž. v J.Ž., Nr. 3K-3-233/2011).      Nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kyla ginčas dėl naudojimosi jiems po ½ dalį po santuokos nutraukimo tenkančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatymo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jai palikti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-15, R-1, R-2, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, G-1 bei namo mansarda, o ieÅ¡kovui skirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14 ir palėpe.

Atsakovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl jos sveikatos bÅ«klės, protingiausia bÅ«tų jai palikti naudotis pirmu namo aukÅ¡tu, o ieÅ¡kovui – antru namo aukÅ¡tu, kad Å¡alys kiek įmanoma maksimaliai bÅ«tų izoliuotos viena nuo kitos; tokiu atveju ieÅ¡kovas galėtų patekti į antrÄ aukÅ¡tÄ , įsirengęs laiptus į name tarp patalpų, pažymėtų Nr. 1-13 ir 1-14, esančiÄ laiptinę, tuo tarpu atsakovė turėtų iÅ¡laidų įsirengdama sanmazgÄ pirmame aukÅ¡te, kuris Å¡iuo metu yra tik antrame aukÅ¡te; ieÅ¡kovas turėtų apie 80 kv.m. palėpę, kuria galėtų naudotis, todėl atsakovei priteistina didesnė rÅ«sio dalis.

IeÅ¡kovas su tokia atsakovės siÅ«loma naudotis gyvenamuoju namu tvarka sutiko tik iÅ¡ dalies, nurodydamas, jog įrengti laiptus iÅ¡ lauko pusės jam patekti į namo antrÄ aukÅ¡tÄ nėra techninės galimybės, todėl jam bÅ«tina palikti pirmame aukÅ¡te esančiÄ patalpÄ Nr. 1-3, iÅ¡ kurios jis įrengtų patekimo į antrÄ aukÅ¡tÄ laiptus; pirmame aukÅ¡te esančios patalpos yra vertingesnės, geriau įrengtos, didesnio ploto.      Teismas pažymi, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 str. 1 d.).   Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus principus, kompleksiÅ¡kai įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, teismas sprendžia, kad atsakovės L.M.

P. siÅ«loma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka teismo nustatytas kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje, turto iÅ¡sidėstymÄ ir asmeninius sutuoktinių poreikių, jų sveikatos bÅ«klę. Siekiant paÅ¡alinti Å¡alių konfliktines situacijas, eliminuoti ar minimizuoti susitikimų galimybę, turi bÅ«ti stengiamasi maksimaliai izoliuoti Å¡alis. Ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės sutiko su principine nuostata, kad atsakovei turėtų bÅ«ti suteikta teisė naudotis namo patalpomis, esančiomis pirmajame aukÅ¡te, o ieÅ¡kovui – namo patalpomis, esančiomis antrajame aukÅ¡te, ir kad naudojimosi namu tvarka bÅ«tų nustatyta taip, kad neliktų bendrai naudojamų patalpų.

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovei paskirtinos naudotis visos pirmojo aukšto patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-1 (4,29 kv.m.), 1-2 (9,32 kv.m.), 1-3 (33,70 kv.m.), 1-4 (2,46 kv.m.), 1-5 (3,00 kv.m.), 1-6 (13,26 kv.m.), 1-7 (22,71 kv.m.), 1-15 (25,31 kv.m.), viso – 114,05 kv.m. ploto, o ieškovui priskirtinos naudotis visos antrojo aukšto patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-8 (12,09 kv.m.), 1-9 (11,95 kv.m.), 1-10 (9,72 kv.m.), 1-11 (13,64 kv.m.), 1-12 (5,70 kv.m.), 1-13 (13,19 kv.m.), 1-14 (11,42 kv.m.), balkonas (plane nepažymėtas indeksu, plotas – 25,31), viso – 103,02 kv.m. ploto.

      IeÅ¡kovo reikalavimo paskirti jam vertingiausias patalpas pirmajame namo aukÅ¡te - kambarį, plane pažymėtÄ Nr. 1-3 ir prie jo esančiÄ terasÄ , t.y. didesnes patalpas, nei jam tektų pagal jo turimÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, patenkinimas reikÅ¡tų pirmiau nurodytų teisės normų bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų nesilaikymÄ . BÅ«tinumÄ priskirti ieÅ¡kovui pirmame aukÅ¡te esančiÄ patalpÄ 1-3 jis motyvavo tuo, kad iÅ¡ Å¡ios patalpos įsirengtų laiptus į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Vis dėlto, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų (I t., b.l. 120-122) matyti, kad pirmame aukÅ¡te tarp patalpų 1-6 ir 1-7 bei antrame aukÅ¡te tarp patalpų 1-13 ir 1-14 jau yra įrengti laiptai patekti iÅ¡ pirmo į antrÄ aukÅ¡tÄ , todėl vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir racionalumo kriterijais, ieÅ¡kovas galėtų naudotis Å¡iais jau įrengtais laiptais (o ne įrenginėti naujus laiptus, senus paliekant nenaudojamus), tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant jo patekimo į pirmos aukÅ¡to patalpas, priskirtinas naudotis atsakovei.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (II t., b.l. 95-96), priėjimas prie Å¡ių laiptų ir patekimas į juos galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovo įrengtas iÅ¡ iÅ¡orinės namo pusės. IeÅ¡kovas nepaneigė tokio įėjimo įrengimo techninės galimybės bei nepateikė įrodymų, jog naujų laiptų įrengimas namo viduje bÅ«tų racionalesnis ir ekonomiÅ¡kesnis sprendimas Å¡ioje situacijoje. IeÅ¡kovo teiginiai dėl neproporcingai didelių papildomų iÅ¡laidų laiptams įrengti bÅ«tinumo ir pan., atmestini, kadangi esamoje situacijoje, atsižvelgiant į namo konstrukcijÄ , patalpų iÅ¡dėstymÄ ir pan., abi Å¡alys, siekdamos efektyviai naudotis tik joms priskirtomis patalpomis, bus priverstos patirti papildomų turtinių iÅ¡laidų (ieÅ¡kovas - iÅ¡laidų įrengti patekimÄ Ä¯ laiptus, atsakovė - iÅ¡laidų įsirengiant vonios – tualeto kambarį, kurie yra tik antrajame aukÅ¡te, taip pat autonominę Å¡ildymo sistemÄ ).

     Sprendžiant dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo pažymėtina, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo, kad atsakovei būtų skirta naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-2 (8,24 kv.m.), R-4 (5,35 kv.m.), R-5 (19,74 kv.m.), R-6 (13,31 kv.m.), R-7 (5,41 kv.m.), viso – 52,05 kv.m., šias patalpas pageidavo gauti naudotis ir pati atsakovė, todėl jos suteiktinos naudotis atsakovei. Ieškovui savo ruožtu suteiktinos naudotis jo pageidaujamos rūsio patalpos, plane pažymėtos Nr. R-8 (24,31 kv.m.) bei G-1 (22,89 kv.m.), viso – 47,20 kv.m.

Teismo nuomone, patalpa R-3 (13,08 kv.m.), kurioje, kaip paaiÅ¡kino Å¡alys, yra įrengta katilinė, iÅ¡ kurios Å¡ildomas visas namas, turėtų bÅ«ti palikta bendram abiejų Å¡alių naudojimui, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė ketina įrengti savo naudojamų patalpų atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ ateityje, ar ne, kadangi Å¡iuo metu name yra tik viena katilinė, kuria pagrįstai turėtų teisę naudotis abi Å¡alys. Nors atsakovė prašė iÅ¡ esmės visas rÅ«sio patalpas priskirti jai vienai, tačiau teismo nuomone, tokio reikalavimo patenkinimas, nepalikus ieÅ¡kovui jokių rÅ«sio patalpų, turinčių specifinę paskirtį, prieÅ¡tarautų Å¡alių interesų lygiateisiÅ¡kumui bei pusiausvyrai.

Ta atsakovės akcentuota aplinkybė, kad virÅ¡ antro aukÅ¡to ieÅ¡kovo gali bÅ«ti įrengta palėpė ir jo iÅ¡imtinai naudojama, dėl ko jai turėtų bÅ«ti suteiktos visos rÅ«sio patalpos, nepaneigia objektyvios bÅ«tinybės suteikti abiems Å¡alims galimybę naudotis rÅ«sio patalpomis, juo labiau, kad teismui nepateikta jokių įrodymų apie palėpės buvimÄ , jos plotÄ , bÅ«klę, Å¡alys iÅ¡ esmės pripažino, kad palėpė nėra įrengta ir naudojama. Be to, atsakovė pati nepageidavo naudotis palėpe, todėl ji priskirtina naudotis ieÅ¡kovui.

Teismo nuomone, palėpės priskyrimas ieÅ¡kovui Å¡iuo atveju nepažeistų atsakovės teisių lygiateisiÅ¡kumo aspektu, kadangi natÅ«ralu, kad į palėpę galima patekti tik iÅ¡ antro aukÅ¡to patalpų, kurios priskirtinos naudotis ieÅ¡kovui, tuo tarpu atsakovei suteikiama teisė naudotis vertingesnėmis pirmojo aukÅ¡to patalpomis, įskaitant prie patalpos 1-3 esančia terasa, kurios plotas nėra nurodytas plane ir neįskaičiuojamas į Å¡alims skirtinÄ naudojimosi plotÄ . Tokiu bÅ«du suteikus ieÅ¡kovui galimybę naudotis didesne ploto prasme, tačiau neįrengta palėpe, o atsakovei – pirmame aukÅ¡te esančiomis vertingesnėmis patalpomis bei terasa, teismo nuomone, bÅ«tų pasiekta Å¡alių interesų pusiausvyra.

       Dėl prievolės kreditoriui       Nors nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas byloje nekėlė klausimo dėl prievolių kreditoriui vykdymo po santuokos nutraukimo, tuo tarpu vadovaujantis CK 3.126 str., taip pat CK III knygos VIII skyriaus nuostatomis, sudarant dalijant sutuoktinių turtÄ ir sudarant turto balansÄ , prievolių kreditoriams klausimas turi bÅ«ti keliamas. Savo ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡alys nurodė, kad nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, tačiau nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas Č.

P. įgijo turtinę prievolę kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“, kurį teismas protokoline nutartimi įtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu, teismas mano esant bÅ«tina pasisakyti dėl prievolės Å¡iam kreditoriui vykdymo po santuokos nutraukimo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, ir kaip patvirtino tretysis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį, tarp ieÅ¡kovo Č. P. ir UAB ‚Swedbank lizingas“ 2011-04-11 buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT090558 dėl iÅ¡ pardavėjo UAB „Inchcape motors“ nupirktos transporto priemonės F.

F., 2006 m. gamybos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti lizingo davėjui – trečiajam asmeniui iki 2014-04-30 atitinkamas lizingo įmokas (II t., b.l. 45-51, 68, 98-113). Nors Å¡i turtinė prievolė atsirado santuokos metu, tačiau Å¡alys neginčijo tos aplinkybes, kad prievolė turėtų bÅ«ti laikoma asmenine ieÅ¡kovo prievole, kadangi atsirado be atsakovės žinios ir valios, yra susijusi su ieÅ¡kovo asmeninių, o ne Å¡eimos, poreikių tenkinimu, įgyta tuomet, kai sutuoktiniai jau keletÄ metų negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro Å«kio, pats kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ neprieÅ¡taravo, kad Å¡i prievolė bÅ«tų laikoma asmenine Č.

P. prievole ir jo vykdoma asmeniÅ¡kai po santuokos nutraukimo, todėl teismas Å¡iÄ prievolę pripažįsta asmenine ieÅ¡kovo Č. P. prievole (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.).        Dėl pavardžių      LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė jam po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – P., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieÅ¡kovo reikalavimo.

Atsakovė L.M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė jai palikti iki santuokos turėtÄ â€“ P. – pavardę, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje sutiko, kad atsakovė po santuokos turėtų jos pageidaujamÄ pavardę, todėl atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina iki santuokos turėta pavardė – P..        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų      IeÅ¡kovas sumokėjo 2000 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 1), tuo tarpu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-13 nutartimi 10872 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Kadangi ieÅ¡kovas po žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir teismo nutarties dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ne kartÄ tikslino savo reikalavimus, teismo 2010-07-13 nutartimi žyminis mokestis buvo apskaičiuotas nuo viso dalintino turto vertės, atsižvelgiant į pirminiame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus, o ne tik nuo tos, kurio prašė ieÅ¡kiniu priteisti sau ieÅ¡kovas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo Č. P. mokėtino už ieÅ¡kinio padavimo žyminio mokesčio suma turėjo bÅ«ti 8776 Lt: 132 Lt už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo+132 Lt už neturtinį reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo+ 8512 Lt už turtinį reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovui praÅ¡omo priteisti turto (ieÅ¡kovas prašė priteisti jam 451229,50 Lt vertės turtÄ ) (LR CPK 80 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d.).

IeÅ¡kovo reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (nuo ieÅ¡kovui priteistos turto vertės – 451229,50 Lt) iÅ¡ atsakovės jam turėtų bÅ«ti priteista 8512 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, kitos dalies nesumokėjo, t.y. realiai nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjamu atveju likusi jo nesumokėta žyminio mokesčio suma, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 6512 Lt (8512 Lt-2000 Lt), priteistina iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 2000 Lt, tuo tarpu likusi atidėta, bet ieÅ¡kovo nesumokėta žyminio mokesčio suma, kuri, atmetus dalį ieÅ¡kovo reikalavimų, negali bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės, t.y. 264 Lt priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ (8776 Lt -2000 Lt-6512 Lt).

    Atsakovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (I t., b.l. 79), tuo tarpu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-18 nutartimi 10097 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovė po žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir teismo nutarties dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ne kartÄ tikslino savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo 2010-10-18 nutartimi žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo apskaičiuotas nuo viso dalintino turto vertės, atsižvelgiant į pirminiame prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus, o ne tik nuo tos, kurios prašė prieÅ¡ieÅ¡kiniu priteisti sau atsakovė, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės L.M.

P. mokėtino už prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimÄ Å¾yminio mokesčio suma turėjo bÅ«ti 10688 Lt: 132 Lt už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo+132 Lt už neturtinį reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo+ 10424 Lt už turtinius reikalavimus dėl atsakovei praÅ¡omo priteisti turto ir kompensacijos, iÅ¡laikymo, neturtinės žalos atlyginimo (ieÅ¡kovė prašė priteisti jai 526828 Lt vertės turtÄ , 85974 Lt kompensacijÄ , 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 800 Lt mėnesinio iÅ¡laikymo, kuriems ieÅ¡kinio kaina nustatoma pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 8 p., 9 p., 10 p.).

Atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (nuo atsakovei priteistos turto ir kitų iÅ¡mokų vertės – 460372,50 Lt bei už neturtinius reikalavimus) iÅ¡ ieÅ¡kovo jai turėtų bÅ«ti priteista 8868 Lt žyminio mokesčio (8604 Lt už turtinius reikalavimus ir 264 Lt už neturtinius reikalavimus). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, kitos dalies nesumokėjo, t.y. realiai nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjamu atveju likusi jos nesumokėta žyminio mokesčio suma, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 8718 Lt (8868 Lt-150 Lt), priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 150 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu likusi atidėta, bet atsakovės nesumokėta žyminio mokesčio suma, kuri, atmetus dalį atsakovės reikalavimų, negali bÅ«ti priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo, t.y. 1820 Lt priteistina iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ (10688 Lt -150 Lt-8718 Lt).

         Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas patyrė 9036,15 Lt iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai Å¡ioje byloje apmokėti (I t., b.l. 147, II t., b.l. 17-19, 127), taip pat 363 Lt iÅ¡laidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (II t., b.l. 73), t.y. 9399,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kiniu buvo patenkinta apie 96 procentai ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, jam iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista proporcinga iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma, t.y. 8674 Lt.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė patyrė 1815 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II t., b.l. 71). Kadangi priešieškiniu buvo patenkinta apie 83 procentus atsakovės pareikštų reikalavimų, jai iš ieškovo turėtų būti priteista proporcinga išlaidų advokato teisines pagalbai suma, t.y. 1506 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, kiekvienai iš ginčo šalių buvo priteistas beveik vienodos vertės turtas, abiems šalims atstovavo advokatai, kurių parengtas procesinių dokumentų skaičius, taip pat dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičius buvo vienodas, todėl teismas sprendžia, jog išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis, priteisiamas kiekvienai iš ginčo šalių, neturėtų iš esmės skirtis.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovÄ byloje atstovavo pakaitomis keli advokatai ir jo finansinės galimybės jam tÄ leido, neturi sudaryti pagrindo neproporcingos naÅ¡tos atsakovei dengiant tokias iÅ¡laidas, uždėjimo. Pažymėtina ir tai, kad vis dėlto, byloje konstatuota ieÅ¡kovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimo byla pradėta jo iniciatyva, atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ji turi sumokėti pakankamai didelį žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ , kas atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, pajamų neturėjimÄ (ieÅ¡kovas turi su darbo santykiais susijusių pajamų), ribotÄ darbingumÄ , yra pakankamai sunki turtinė prievolė, teismas mano esant sÄ Å¾ininga ir teisinga mažinti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisimų iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti bei faktinėms aplinkybėms konstatuoti sumÄ iki 2000 Lt, juo labiau, kad abiejų Å¡alių advokatų darbo, laiko, intelekto bei kitos sÄ naudos Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti laikomos apylygėmis.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 2000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 363 Lt iÅ¡laidų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui.         IÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis priteistina 19 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ , t.y. po 9,50 Lt iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ Å¡alių (CPK 88 str., 96 str.).        Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais                      n u s p r e n d ė :IeÅ¡kovo Č.

P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kinį atsakovei L. M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“ tenkinti iÅ¡ dalies. Atsakovės L. M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Č. P., tretysis asmuo – UAB „Swedbank lizingas“ tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ tarp ieÅ¡kovo Č. P. ir atsakovės L. M. P., sudarytÄ (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieÅ¡kovo Č. P. kaltės. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.

P. atsakovei L. M. P. 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.     Padalinti Č. P. ir L. M. P. santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovui Č. P. priteisti:transporto priemonę (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini);transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Žoliapjovę VIKING MB-455 Nr. 430440795;Žoliapjovę ITIGA Nr. 02107403;Žoliapjovę Nr. 598760795;Benzinį pjÅ«klÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 244155669;Benzinį pjÅ«klÄ STIHL M9310 Nr. 171741898;Traktorių Nr. 38300860 su priekaba, plÅ«gų, freza, akėčiomis;Plyteles – trinkelės, 24 kv.m.;Televizorių POP PANASONIC;Elektrinę viryklę Beko CM58100;GinklÄ F.

L. kal, 12x70/30-06, Nr. 53486;GinklÄ NežinomÄ kal. 16x70/16x70/9,372R, Nr. 12823;GinklÄ OZ 21, kal. 22LR, Nr. 0414; ½ dalį 0,2200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Saldenės k. Vilniaus r.;½ dalį 0,2974 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)½ dalį Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);½ dalį pieno punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), oatsakovei L.

M. P. priteisti:transporto priemonę M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini);Skalbimo maÅ¡inÄ Elektrolux, EW1075F;Å aldytuvÄ Whirpool, Nr. 856483610013;Å aldiklį Nr. 000046;Televizorių SONY ½ dalį 0,2200 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Saldenės k. Vilniaus r.;½ dalį 0,2974 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);½ dalį Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);½ dalį pieno punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č.

P. atsakovei L. M. P. 12067 Lt (dvylikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių litų) kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį iÅ¡ bendro turto. Nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo Č. P. ir atsakovės L. M. P. naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :ieÅ¡kovui Č. P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8 (12,09 kv.m.), 1-9 (11,95 kv.m.), 1-10 (9,72 kv.m.), 1-11 (13,64 kv.m.), 1-12 (5,70 kv.m.), 1-13 (13,19 kv.m.), 1-14 (11,42 kv.m.), balkonu (plane nepažymėtas indeksu, plotas – 25,31 kv.m.), laiptine, esančia tarp pirmo aukÅ¡to patalpų 1-6 ir 1-7 bei tarp antro aukÅ¡to patalpų 1-13 ir 1-14, palėpe, patalpa R-8 (24,31 kv.m.), G-1 (22,89 kv.m.);atsakovei L.

M. P. priskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-1 (4,29 kv.m.), 1-2 (9,32 kv.m.), 1-3 (33,70 kv.m.), 1-4 (2,46 kv.m.), 1-5 (3,00 kv.m.), 1-6 (13,26 kv.m.), 1-7 (22,71 kv.m.), 1-15 (25,31 kv.m.), prie patalpos 1-3 esančia terasa, R-2 (8,24 kv.m.), R-4 (5,35 kv.m.), R-5 (19,74 kv.m.), R-6 (13,31 kv.m.), R-7 (5,41 kv.m.); ieÅ¡kovui Č. P. ir atsakovei L. M. P. paskirti bendrai naudotis patalpa, plane pažymėta R-3 (13,08 kv.m.).          Prievolę pagal ieÅ¡kovo Č. P. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytÄ 2011-04-11 Lizingo sutartį Nr. LT090558 pripažinti asmenine Č.

P. prievole.          Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui Č. P. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.          Po santuokos nutraukimo atsakovei L. M. P. palikti iki santuokos turėtÄ pavardę „(duomenys neskelbtini)“.           Likusioje dalyje ieÅ¡kovo Č. P. ieÅ¡kinį ir atsakovės L. M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.            Pritiesti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č. P. atsakovei L. M. P. 1656 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Priteisti iÅ¡ atsakovės L.

M. P. ieÅ¡kovui Č. P. 4363 (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Č. P. 8991,50 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .          Priteisti iÅ¡ atsakovės L. M. P. 8341,50 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Renata Volodko