2021-10-13 Nr. AB-21072-3-62-3-00810-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-996-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00810-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. (V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. (V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prešė priteisti atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis su savo sutuoktine susituokė (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 19 d. jis buvo perkeltas į Marijampolės PN. Pareiškėjas 2019 m. vasario mėnesį kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl pasimatymų su sutuoktine suteikimo. Marijampolės PN administracija 2019 m. kovo 28 d. raštu informavo Panevėžio pataisos namus (toliau – ir Panevėžio PN) apie suplanuotą 2019 m. balandžio 2 d. pasimatymą. Marijampolės PN administracija iš anksto nederino paskirto pasimatymo datos su Panevėžio PN, todėl nebuvo numatyta vieta nuteistosios konvojavimui į pasimatymą. Panevėžio PN atsisakė pristatyti nuteistąją į pasimatymą, motyvuojant tuo, kad tą pačią dieną konvojumi buvo vežamos dar trys kitos nuteistosios ir 2019 m. balandžio 2 d. numatytas pasimatymas neįvyko. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri nustatė, kad Marijampolės PN dėl netinkamai organizuoto pareigūnų darbo neužtikrino jo teisės į pasimatymą su sutuoktine ir tokiu būdu pažeidė jo teises. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes Marijampolės PN pagal pareiškėjo prašymą paskyrė artimiausią datą trumpalaikiam pasimatymui su sutuoktine, pareiškėjas tikslios datos savo prašyme nenurodė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų ir darė viską, kad pareiškėjo trumpalaikis pasimatymas su sutuoktine įvyktų, tačiau pasimatymas tą dieną neįvyko ne dėl nuo Marijampolės PN priklausančių aplinkybių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimu departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių patirtą neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme. Pareiškėjas nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nepateikė įrodymų, kuo grindžia prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti vertinami kaip pagrindžiantys skundo reikalavimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pripažino, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmais 2019 m. balandžio 2 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į pasimatymą su sutuoktine, o kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas pripažino, kad suteiktas ir 2019 m. balandžio 2 d. paskirtas trumpalaikis pasimatymas tarp nuteistųjų sutuoktinių nebuvo Marijampolės PN direktoriaus tinkamai įformintas ir suteikto trumpalaikio pasimatymo data nebuvo suderinta su Panevėžio PN, iš kurių turėjo būti etapuojama pareiškėjo sutuoktinė. Tokiais veiksmais Marijampolės PN pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 7 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Taisyklės) 99 punktą ir, suteikdami pareiškėjui teisėtus lūkesčius, pažeidė jo teises.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo Marijampolės PN pareigūnai, nevykdydami BVK 94 straipsnio 7 dalies ir Taisyklių 99 punkto nuostatų, atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai.

10. Teismas pažymėjo, kad iš Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. pažymos nustatyta, jog pareiškėjas pirmą kartą po 2019 m. balandžio 2 d. neįvykusio trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine pas psichologę kreipėsi 2019 m. gegužės 3 d. Susitikimo su psichologe metu pareiškėjas teigė patiriantis neigiamus išgyvenimus, susijusius su jo pasimatymu su žmona. Teismas nustatė, kad pirmąjį kartą po 2019 m. balandžio 2 d. neįvykusio trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine pareiškėjui 2019 m. balandžio 30 d. nustatyta diagnozuota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėta liga išsivystė būtent dėl 2019 m. balandžio 2 d. neįvykusio trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine. Po 2019 m. balandžio 2 d. pirmasis trumpalaikis pareiškėjo pasimatymas įvyko 2019 m. birželio 12 d. su draugu, o ne su sutuoktine, su kuria pareiškėjas pasimatė 2019 m. liepos 18 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po 2019 m. balandžio 2 d. neįvykusio trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine pareiškėjas Marijampolės PN direktoriui prašymą dėl trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo pateikė 2019 m. birželio 16 d. Minėtas pareiškėjo prašymas tenkintas Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. nutarimu.

11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų kilę ilgalaikiai ir sunkūs padariniai pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis. Teismas dėl nurodytų priežasčių ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, atsižvelgęs į valstybės darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliko neneagrinėtą.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Panvevėžio PN duomones apie jo dukros gimimą ir žmonos sprendimą skirtis („padavimą skyrybom“).

14. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nesuteiktų pasimatymų su sutuoktine, kuriuose galėtų matytis su žmona ir aptarti jų ateitį, sutuoktinė nusprendė skirtis. Jo žmona 2020 m. liepos mėn. pagimdė dukrą. Tad pareiškėjas negalėjo matyti nei dukros, nei žmonos. Žmona galvojo, kad pats pareiškėjas su ja nenorėjo matytis. Tagi Marijampolės PN savo veiksmais išardė pareiškėjo šeimą. Dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjas net norėjo nusižudyti, bet jam padėjo psichologo pagalba.

15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjui kalinimo sąlygos nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ir pasekmių, dėl ko galėjo atsirasti neturmpalaikiai padariniai jo sveikatai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina Marijampolės PN poziciją šioje byloje.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Pareiškėjas pateikė prašymą išreikalauti iš Panvevėžio PN duomenis apie jo dukros gimimą ir žmonos sprendimą skirtis („padavimą skyrybom“).

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

21. Teisėjo kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti jo įvardintus byloje nesančius duomenis, kad minėti pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurio turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą papildomai išreikalauti naujus duomenis.

V. 22. Byloje nagrinėjmas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su jo pažeista teise į pasimatymą su žmona, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paskirtas 2019 m. balandžio 2 d. trumpalaikis pasimatymas tarp nuteistųjų sutuoktinių nebuvo Marijampolės PN direktoriaus tinkamai įformintas ir suteikto trumpalaikio pasimatymo data nebuvo suderinta su Panevėžio PN, iš kurių turėjo būti etapuojama pareiškėjo sutuoktinė. Teismas pripažino, kad tokiais veiksmais Marijampolės PN pažeidė BVK 94 straipsnio 7 dalį bei Taisyklių 99 punktą. Teismas konstatatvo, kad dėl nustatyto pažeidimo – nesudarytų sąlygų pareiškėjui 2019 m. balandžio 2 d. pasimatyti su žmona – pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmais 2019 m. balandžio 2 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į pasimatymą su sutuoktine, o skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesdamas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

25. Taigi šios bylos apeliacinio proceso stadijoje nėra ginčo, kad buvo padarytas paareiškėjo teisių pažeidimas – Marijampolės PN pareigūnų veiksmais 2019 m. balandžio 2 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į papildomai suteiktą pasimatymą su sutuoktine (pažeista BVK 94 str. 7 d. bei Taisyklių 99 p.). Šioje bylos stadijoje vertintina, ar pareiškėjui už nustatytą pažeidimą pagrįstai nepriteistas patirtos neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatytas tik minėtas vienkartinis pareiškėjo teisės į pasimatimą su sutuoktine pažeidimas. Kitų šios pareiškėjos teisės pažeidimų nenustatyta. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. liepos 22 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-591 nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki informacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateikimo (Panevėžio PN 2019 m. birželio 17 d. raštas Nr. S-2739) pareiškėjui buvo skirti visi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priklausantys (ne papildomi) pasimatymai ir vienas papildomas pasimatymas – trys trumpalaikiai ir keturi ilgalaikiai pasimatymai. Taip pat pateikti pasimatymų apskaitos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ilgalaikius pasimatymus su žmona (vienos paros trukmės) turėjo 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2019 m. spalio 3 d., 2019 m. lapkričio 5 d. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės pateikti duomenys apie pareiškėjo konsultacijas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2020 m. vasario 20 d. atskleidžia, kad pareiškėjo psichologinė būklė minėtu laikotarpiu iš esmės buvo stabili („emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus“).

27. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad po pažeistos teisės į pasimatymą 2019 m. balandžio 2 d. pareiškėjas dar ne kartą matėsi su žmona. Todėl išvadai, kad Marijampolės PN, pažeisdami pareiškėjo teisę į pasimatymą su žmona 2019 m. balandžio 2 d., išardė pareiškėjo šeimą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo ir išvadai, kad dėl šioje byloje nustatyto pažeidimo (dėl to patirtų išgyvenimų) pareiškėjas net norėjo nusižudyti. Be to, kaip minėta, Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės pateikti duomenys apie pareiškėjo konsultacijas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2020 m. vasario 20 d. atskleidžia, kad pareiškėjo psichologinė būklė minėtu laikotarpiu iš esmės buvo stabili. Atsižvelgiant į minėtus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl nesuteiktų pasimatymų su sutuoktine, kuriuose galėtų matytis su žmona ir aptarti jų ateitį, sutuoktinė nusprendė skirtis; pareiškėjas negalėjo matyti nei dukros, nei žmonos; žmona galvojo, kad pats pareiškėjas su ja nenorėjo matytis) yra nesusiję su šioje byloje nustatytų pažeidimu ir išeinantys už šios bylos nagrinėjimo ribų.

28. Tad teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nors ir pareiškėjas šiuo atveju patyrė neturtinę žalą, tačiau patirta neturtinė žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas ją atlyginti pinigais. Pažeistos teisės pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija pareiškėjui jo patirtai neturtinei žalai už vienkartinio pobūdžio pažeidimą kompensuoti.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. S. (V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius