Legislator Case Law & Legislation
2ea1b1db-3380-447d-8eb5-6f0b01df6949 AI generated

2ea1b1db-3380-447d-8eb5-6f0b01df6949 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2ea1b1db-3380-447d-8eb5-6f0b01df6949
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir jo atstovui advokatui Nerijui Ulčinui,dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Instreita“ atstovui advokatui Petrui Labanauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Instreita“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Instreita“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, neteisėto iÅ¡skaitymo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

2ea1b1db-3380-447d-8eb5-6f0b01df6949 · Å iaulių apygardos teismas: Jis buvo atsakingas už klientus, esančius Å iaulių regione. 2009-02-05 d. UAB „Instreita“ gavo pretenzijÄ dėl UAB „Verepas“ dingusių pjÅ«klų. Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad dėl pjÅ«klų dingimo yra atsakingas bÅ«tent ieÅ¡kovas. Dėl pjÅ«klų dingimo buvo padaryta 417,73 Lt žala, be to, buvo negautos pajamos už galandinimo paslaugas 112,90 Lt sumoje. Å i žala buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginimo 2009-02-17 d. Pagal darbo sutarties 6. 6 punktÄ Ä¯monės darbuotojai yra materialiai atsakingi už sandorius, todėl jei dėl darbuotojo kaltės sandoris buvo nuostolingas, darbdavys turi teisę iÅ¡ darbuotojo pareikalauti atlyginti nuostolius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P                                                                                              NuorašasPranešėjas E. Mockevičius                                     Civilinė byla Nr. 2A-531-368 /2010Teisėja E. Dambrauskienė                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.3, 16.8                     (S)                                                                                                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS       N U T A R T I S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2010 m. spalio 11 d.        Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovui I.

V. ir jo atstovui advokatui Nerijui Ulčinui,dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Instreita“ atstovui advokatui Petrui Labanauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Instreita“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Instreita“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, neteisėto iÅ¡skaitymo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas I. V. ieÅ¡kiniu (I tomas, b.l. 1-4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009 m. vasario 26 d. pripažinti neteisėtu; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1920,00 Lt neteisėtai iÅ¡skaitytÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, penkerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę nurodant, kad darbo sutartis nutraukta „šalių susitarimu“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Instreita“ jis įsidarbino 2005 m. vadybininko pareigose. Ä®monėje iÅ¡dirbo keturis metus. 2009 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovui buvo pateiktas siÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas su Å¡iuo siÅ«lymu sutiko su sÄ lyga, kad atsakovas sumokės trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Darbdavys su praÅ¡omos iÅ¡mokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžiu nesutiko.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vėliau darbdavys jam pateikė pareikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl keturių darbo drausmės pažeidimų. 2009-02-26 d. paraÅ¡ius paaiÅ¡kinimÄ , darbdavys iÅ¡ karto ieÅ¡kovui pateikė 2009-02-26 d. įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovui skyrimo. Dėl pirmo drausmės pažeidimo – 2008-11-12 d. padaryto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad įmonei už automobilio remontÄ buvo atlyginta, nes automobilis buvo draustas KASKO draudimu.

Dėl dingusių UAB „Verepas“ priklausančių pjūklų ieškovas paaiškino, kad 2008-12-01 d., kai UAB „Verepas“ direktorius R. Kasčiukaitis atvyko į UAB „Instreita“ pasiimti pjūklų, ieškovo UAB „Instreita“ patalpose nebuvo, nes tuo metu jis lankė kitas įmones. Ieškovo teigimu, UAB „Verepas“ darbuotojai atnešdavo į UAB „Instreita“ savo įrankius ir padėdavo galandimo ceche. Po kelių dienų, po savaitės ar po mėnesio ateidavo ir tuos įrankius pasiimdavo.

Todėl ieÅ¡kovas nematė, kas tuos įrankius jiems atidavė ir kas iÅ¡rašė sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas I. V. paaiÅ¡kino, nebuvo iÅ¡rašęs jokios pjÅ«klų priėmimo specifikacijos. Dėl trečio punkto - paslaugų ir prekių teikimo UAB „RDV grupė“ ir UAB „TP idėjos“ ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sutartis su Å¡iomis įmonėmis buvo sudaręs UAB „Instreita“ direktorius E. K.. Ä®monių atsiskaitymo laikotarpį kontroliuodavo UAB „Instreita“ buhalterija.

I. V. teigimu, 2008 m. liepos mėnesį visi žinojo, kad UAB „TP idėjos“ po truputį vėluoja atsikaityti, tačiau buvo leista jiems tiekti paslaugas. Po to, kai ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad su UAB „TP idėjos“ yra „kažkas negerai“, ir apie tai pranešė įmonės administracijai, administracija nusprendė nebeteikti paslaugų Å¡iai įmonei ir iÅ¡sireikalauti esamas skolas. IeÅ¡kovui buvo pasakyta daugiau nebesikiÅ¡ti, nes viskÄ sutvarkys skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovė.

PaaiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia darbo sutarties 6. 6 punkte nurodytas „nuostolingas pardavimo sandoris“, I. V. negalėjo. IeÅ¡kovo teigimu, darbuotojas negali numatyti, kad kokiÄ tai dienÄ Ä¯monė gali tapti nemoki. Pardavimo sandorius vadybininkai derindavo su administracija. Dėl ketvirto darbo drausmės pažeidimo - telefoninio ryÅ¡io limito virÅ¡ijimo - ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2009 m. sausio mėnesį buvo susirinkimas ir buvo priimtas įsakymas dėl telefoninių pokalbių limito. Iki to laiko nebuvo jokio nurodymo ar įpareigojimo apie limitų ribojimÄ .

Už darbo telefonÄ (duomenys neskelbtini) apmokėdavo įmonė. Å iuo metu ieÅ¡kovas dirba UAB „Singris“ vadybininko pareigose (nuo 2009 m. kovo mėnesio 17 d). Mano, kad UAB „Instreita“ jam bÅ«tų neįmanoma dirbti, nes bÅ«tų pastovus administracijos spaudimas, grasinimai susidoroti, nebÅ«tų normalaus bendravimo su vadovybe. IeÅ¡kovas nurodė, kad po atleidimo iÅ¡ darbo 2009 m. kovo mėnesį jis kreipėsi pas psichiatrÄ , kuris jam skyrė stiprius vaistus, juos ieÅ¡kovas vartojo 3 savaites.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Instreita“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (I tomas, b.l. 31-36), nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Instreita“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu (I tomas, b.l. 99-103) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1611,55 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo - yra teisėta. Drausminės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti. Nurodė, kad dėl reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ nurodyto 2008 m. lapkričio mėnesio autoįvykio yra kaltas ieÅ¡kovas. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nutrauktas Å¡alims susitaikius. Teigiama charakteristika ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duota ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. IeÅ¡kovas I. V. pripažino, kad UAB „Verepas“ buvo jo aptarnaujamojoje teritorijoje.

Jis buvo atsakingas už klientus, esančius Å iaulių regione. 2009-02-05 d. UAB „Instreita“ gavo pretenzijÄ dėl UAB „Verepas“ dingusių pjÅ«klų. Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad dėl pjÅ«klų dingimo yra atsakingas bÅ«tent ieÅ¡kovas. Dėl pjÅ«klų dingimo buvo padaryta 417,73 Lt žala, be to, buvo negautos pajamos už galandinimo paslaugas 112,90 Lt sumoje. Å i žala buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginimo 2009-02-17 d. Pagal darbo sutarties 6. 6 punktÄ Ä¯monės darbuotojai yra materialiai atsakingi už sandorius, todėl jei dėl darbuotojo kaltės sandoris buvo nuostolingas, darbdavys turi teisę iÅ¡ darbuotojo pareikalauti atlyginti nuostolius.

IeÅ¡kovas, žinodamas apie sunkiÄ UAB „TP idėjos“ ir UAB „RDV grupė“ finansinę bÅ«klę, nepateikė raÅ¡tiÅ¡kos informacijos įmonės administracijai, be to, dar du mėnesius vykdė pardavimus Å¡ioms įmonėms, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Dėl ieÅ¡kovo virÅ¡yto telefoninių pokalbių limito atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad įmonėje vadybininkams nustatytas vieno Å¡imto litų limitas telefoniniams pokalbiams. LimitÄ nustatė administracijos direktorius.

Darbo sutartimi nustatyta 40 darbo valandų savaitė, poilsio dienos - Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis. IeÅ¡kovas, kalbėdamas telefonu Å¡venčių ir savaitgalių dienomis, pažeidė darbo tvarkÄ . IeÅ¡kovas I. V. ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti, su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu (II tomas, b.l. 91-101) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, panaikino ieÅ¡kovui I.

V. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Instreita“ 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 679 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir pripažino ieÅ¡kovo I. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Instreita“ pagal LR DK 136 str. 3 d., 235 str. 2 d. 4, 7, 11 p., 237 str. 1 d. 3 p. nuo 2009 m. vasario 26 d. neteisėtu. Teismas nurodė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo datos. Pripažino UAB „Instreita“ 2009-02-17 d. aktÄ dalyje dėl 5093,50 Lt žalos nustatymo ir 2009-02-17 d.

įsakymÄ Nr. 676 dalyje dėl 1829,70 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo ir iÅ¡skaitymo iÅ¡ I. V. darbo užmokesčio negaliojančiais. Priteisė ieÅ¡kovui I. V. iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Instreita“ 1829,70 Lt neteisėtai iÅ¡skaityto darbo užmokesčio, 8121,39 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo (2009-02-26) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojant po 128,30 Lt per dienÄ už penkių darbo dienų savaitę, 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 10451,09 Lt sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-04-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Instreita“ iÅ¡ ieÅ¡kovo I. V. 732,19 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 732,19 Lt sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo priėmimo teisme dienos (2009-10-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1222,98 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Instreita“ valstybei 455,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu (II tomas, b.l. 104-107) apeliantas UAB „Instreita“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-07 sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo I.

V. reikalavimų tenkinimo ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje - ieÅ¡kovo I. V. ieÅ¡kinį atmesti. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. V. UAB „Instreita“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė 2009-02-05 pareikalavime nurodytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus. Teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, nes pažeidimas padarytas ieÅ¡kovo neatsargiais veiksmais.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 234 str. normÄ . Nepagrįsta ir neteisėta teismo iÅ¡vada, jog atsakovo tarnybinių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkos pažeidimas taip pat nėra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Pagal LR DK 234 str. ir 235 str. 2 d. ieÅ¡kovo kaltė turi bÅ«ti siejama vien su jo tyčiniais veiksmais ir Å¡is darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nelaikė darbo drausmės pažeidimu darbo sutarties 6. 6 punkto reikalavimo pažeidimÄ .

IeÅ¡kovas I. V. 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais sudarė žalingus sandorius, tai yra atliko galandimo paslaugas UAB „TP idėjos“ ir UAB „RDV grupė“. IeÅ¡kovas sÄ moningai neatliko savo tiesioginės vadybininko pareigos, tai yra sudarė žalingus sandorius su nemokiomis įmonėmis, todėl Å¡is darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Teismas nepagristai nekvalifikavo vadybininko I. V. darbo pareigu pažeidimu kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo.

Dėl tokio vadybininko darbo pareigu pažeidimo buvo iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio interesai - ieÅ¡kovo testinio pobÅ«džio veiksmais padaryti ne tik tiesioginiai nuostoliai darbdaviui, taip pat sumenkinta UAB „Instreita“ reputacija, bet ir patirti nuostoliai dėl paslaugų ir prekybos vykdymo su nemokiomis bendrovėmis. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nepagrįstai nepripažino drausminės nuobaudos paskyrimÄ teisėtu, nes darbdavys nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimÄ .

2. Teismas visiÅ¡kai nevertino dar vieno ieÅ¡kovo I. V. darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys 2009-01-20 priėmė įsakymÄ Nr. 670 dėl tarnybinio transporto naudojimosi tvarkos poilsio ir Å¡venčių dienomis. I. V. pažeisdamas minėtÄ Ä¯sakymÄ darbdavio automobilį VW Caddy valst. (duomenys neskelbtini) perdavė ne darbo dienÄ t.y. ne 2009-02-06 (Penktadienį), o 2009-02-07 (Å eÅ¡tadienį). Taigi I. V. jam priskirtu tarnybiniu automobiliu naudojosi iÅ¡eiginę dienÄ ir savavaliaudamas (LR DK 235 str. 2 d. 4 p.) galimai suklastojo automobilio perdavimo akto datÄ .

Darbdavys nepareikalavo pateikti pasiaiÅ¡kinimo dėl Å¡io pažeidimo ir nenustatė termino tokiam pasiaiÅ¡kinimui pateikti. FormalÅ«s darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo trÅ«kumai negalėjo turėti įtakos nustatant atsakovo veiksmus, atleidimÄ iÅ¡ darbo, neteisėtu.3. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR CPK 185 str. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, pažeidžiant darbo sutarties 6. 6 punktÄ dėl žalingų sandorių atlikimo, nepagrįstai nustatė, kad nėra nustatytos detalios pardavimų sandorių sudarymo tvarkos, todėl nėra pagrindo skirti už tai drausminę nuobaudÄ .

Teismas neteisingai nustatė, jog darbdavys turėjo papildomai nustatyti pardavimo sandorių tvarkÄ , kurios ieÅ¡kovas nesilaikė. Teismas nepagrįstai neatmetė ieÅ¡kovo argumentus apie tai, kad nebuvo raÅ¡ytinės tvarkos dėl pardavimo sandorių sudarymo ir nebuvo su jais supažindintas. Teismas, nevertindamas ieÅ¡kovo I. V. piktybiÅ¡ko atsisakymo padengti darbdaviui žalÄ dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių, esant ieÅ¡kovo pilnos materialinės atsakomybės sÄ lygoms pagal LR DK 245 str., 246 str. 1 ir 4 p., nepagrįstai nekonstatavo kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Teismas nepagrįstai įvertino ieÅ¡kovo neatsargius veiksmus kaip Å¡velninančiÄ aplinkybę. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad I. V. anksčiau buvo baustas už autoįvykius, kurių metu taip pat buvo sugadinti darbdaviui priklausantys automobiliai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II tomas, b.l. 122) ieÅ¡kovas I. V. praÅ¡o atsakovo UAB „Instreita“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas atskirai argumentų nenurodo, pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius, teismo paneigtus argumentus, nurodo, kad į visus apeliacinio skundo teiginius iÅ¡samiai atsakyta skundžiamu teismo sprendimu.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).Byloje nustatyta, kad IeÅ¡kovas I. V. ieÅ¡kiniu (I tomas, b.l. 1-4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas jo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009 m. vasario 26 d. pripažinti neteisėtu; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1920,00 Lt neteisėtai iÅ¡skaitytÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, penkerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę nurodant, kad darbo sutartis nutraukta „šalių susitarimu“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Instreita“ jis įsidarbino 2005 m. vadybininko pareigose. Ä®monėje iÅ¡dirbo keturis metus. 2009 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovui buvo pateiktas siÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas su Å¡iuo siÅ«lymu sutiko su sÄ lyga, kad atsakovas sumokės trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Darbdavys su praÅ¡omos iÅ¡mokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžiu nesutiko.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vėliau darbdavys jam pateikė pareikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl keturių darbo drausmės pažeidimų. 2009-02-26 d. paraÅ¡ius paaiÅ¡kinimÄ , darbdavys iÅ¡ karto ieÅ¡kovui pateikė 2009-02-26 d. įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovui skyrimo. Dėl pirmo drausmės pažeidimo – 2008-11-12 d. padaryto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad įmonei už automobilio remontÄ buvo atlyginta, nes automobilis buvo draustas KASKO draudimu.

Dėl dingusių UAB „Verepas“ priklausančių pjūklų ieškovas paaiškino, kad 2008-12-01 d., kai UAB „Verepas“ direktorius R. Kasčiukaitis atvyko į UAB „Instreita“ pasiimti pjūklų, ieškovo UAB „Instreita“ patalpose nebuvo, nes tuo metu jis lankė kitas įmones. Ieškovo teigimu, UAB „Verepas“ darbuotojai atnešdavo į UAB „Instreita“ savo įrankius ir padėdavo galandimo ceche. Po kelių dienų, po savaitės ar po mėnesio ateidavo ir tuos įrankius pasiimdavo.

Todėl ieÅ¡kovas nematė, kas tuos įrankius jiems atidavė ir kas iÅ¡rašė sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas I. V. paaiÅ¡kino, nebuvo iÅ¡rašęs jokios pjÅ«klų priėmimo specifikacijos. Dėl trečio punkto - paslaugų ir prekių teikimo UAB „RDV grupė“ ir UAB „TP idėjos“ ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sutartis su Å¡iomis įmonėmis buvo sudaręs UAB „Instreita“ direktorius E. K.. Ä®monių atsiskaitymo laikotarpį kontroliuodavo UAB „Instreita“ buhalterija.

I. V. teigimu, 2008 m. liepos mėnesį visi žinojo, kad UAB „TP idėjos“ po truputį vėluoja atsikaityti, tačiau buvo leista jiems tiekti paslaugas. Po to, kai ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad su UAB „TP idėjos“ yra „kažkas negerai“, ir apie tai pranešė įmonės administracijai, administracija nusprendė nebeteikti paslaugų Å¡iai įmonei ir iÅ¡sireikalauti esamas skolas. IeÅ¡kovui buvo pasakyta daugiau nebesikiÅ¡ti, nes viskÄ sutvarkys skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovė.

PaaiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia darbo sutarties 6.6 punkte nurodytas „nuostolingas pardavimo sandoris“, I. V. negalėjo. IeÅ¡kovo teigimu, darbuotojas negali numatyti, kad kokiÄ tai dienÄ Ä¯monė gali tapti nemoki. Pardavimo sandorius vadybininkai derindavo su administracija. Dėl ketvirto darbo drausmės pažeidimo - telefoninio ryÅ¡io limito virÅ¡ijimo - ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2009 m. sausio mėnesį buvo susirinkimas ir buvo priimtas įsakymas dėl telefoninių pokalbių limito. Iki to laiko nebuvo jokio nurodymo ar įpareigojimo apie limitų ribojimÄ .

Už darbo telefonÄ (duomenys neskelbtini) apmokėdavo įmonė. Å iuo metu ieÅ¡kovas dirba UAB „Singris“ vadybininko pareigose (nuo 2009 m. kovo mėnesio 17 d). Mano, kad UAB „Instreita“ jam bÅ«tų neįmanoma dirbti, nes bÅ«tų pastovus administracijos spaudimas, grasinimai susidoroti, nebÅ«tų normalaus bendravimo su vadovybe. IeÅ¡kovas nurodė, kad po atleidimo iÅ¡ darbo 2009 m. kovo mėnesį jis kreipėsi pas psichiatrÄ , kuris jam skyrė stiprius vaistus, juos ieÅ¡kovas vartojo 3 savaites.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė 2009-02-05 pareikalavime nurodytus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

DK 235 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas detalus Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis, nes Å¡io straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais laikomi ne tik konkrečiai iÅ¡vardyti DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose pažeidimai, bet ir kiti darbuotojo nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimas už kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimÄ , darbo metu vairuojant atsakovui priklausantį automobilį, vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

Pirmos instancijos teismas savo sprendime pasisakė, kad ieÅ¡kovas iki Å¡io eismo įvykio jokių darbo drausmės pažeidimų įmonėje nebuvo padaręs, įmonėje net po Å¡io eismo įvykio buvo charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai (I tomas, b.l. 22), pažeidimas padarytas ieÅ¡kovo neatsargiai veiksmais, žala atsakovui buvo atlyginta draudimo bendrovės, todėl atsakovas nepagrįstai šį ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų.Dėl darbo drausmės pažeidimo, jog I.

V. naudojosi įmonei priklausančiu mobilaus telefono abonentu savo asmeniniais tikslais, darydamas įmonei finansinę žalÄ , pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas I. V. pažeidė įmonėje nustatytÄ Å¾odinę tarnybinių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkÄ , virÅ¡ijo 2008 m. gruodžio ir 2009 m. sausio mėnesiais nustatytÄ 100 Lt limitÄ , tačiau atsižvelgiant į Å¡io darbo drausmės pažeidimo pobÅ«dį, į tai, jog ieÅ¡kovas darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, baustas už darbo drausmės pažeidimų padarymÄ iki jo atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo, toks jo darbo drausmės pažeidimas virÅ¡ijant nustatytÄ pokalbių telefonais limitÄ ir sutinkant Å¡iÄ sumÄ apmokėti, nelaikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ darbo pareigų Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo kvalifikavimo kriterijus yra toks darbuotojo padarytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka darbdavio pasitikėjimo toliau tinkamai atlikti darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005 L.

K. v. AB ,,Lietuvos draudimas“). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nepagrįstai kvalifikavo ieÅ¡kovo nusižengimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nelaikė darbo drausmės pažeidimu darbo sutarties 6. 6 punkto reikalavimo pažeidimÄ , nes ieÅ¡kovas sÄ moningai neatliko savo tiesioginės vadybininko pareigos, tai yra sudarė žalingus sandorius su nemokiomis įmonėmis, kadangi Å¡iuo atveju darbdavys (atsakovas) turi įrodyti darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu.

IÅ¡ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo duotas darbdavio nurodymas nevykdyti prekybos su UAB „TP idėjos“. Akivaizdu, jog nesant nustatytai prekybos tvarkai, su kuria ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs supažindintas pasiraÅ¡ytinai, nesant įrodytai aplinkybei, jog I. V. buvo uždrausta po 2008-07-14 d. prekiauti su UAB „TP idėjos“, ieÅ¡kovo veiksmai vykdant darbines funkcijas – prekybÄ su nurodyta įmone 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais negali bÅ«ti laikomi darbo drausmės pažeidimu.

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos Darbuotojų visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 6. 6 punkto nuostata, pagal kuriÄ Ä¯monės darbuotojai (vadybininkai) yra materialiai atsakingi už pardavimų sandorius, nesant nustatytai detaliai pardavimų sandorių sudarymo tvarkai, negali bÅ«ti drausminės atsakomybės taikymo pagrindu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009-02-26 d. įsakymu skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ už 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , darbdavys pažeidė LR DK 241 str. 1 d. nuostatÄ , reglamentuojančiÄ nuobaudos skyrimÄ , nes drausminė nuobauda buvo paskirta vėliau nei po mėnesio nuo darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog UAB „Verepas“ priklausantys pjÅ«klai buvo prarasti dėl ieÅ¡kovo I.

V. kaltės. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendime pažymėta, kad ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, jog UAB „Verepas“ priklausančius pjÅ«klus iÅ¡ Å¡ios įmonės direktoriaus 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje priėmė UAB „Instreita“ vyr. vadybininkas R. K., patvirtina R. K. tarnybinis pasiaiÅ¡kinimas (I tomas, b.l. 40), o taip pat patvirtino pats liudytoju apklaustas R. K..Apelianto argumentas, kad teismas visiÅ¡kai nevertino dar vieno ieÅ¡kovo I. V. darbo drausmės pažeidimo, t.y., kad I.

V. jam priskirtu tarnybiniu automobiliu naudojosi iÅ¡eiginę dienÄ ir galimai suklastojo automobilio perdavimo akto datÄ , yra nepagrįstas. Pats apeliantas savo apeliaciniame skunde pažymi, kad jis nepareikalavo pateikti pasiaiÅ¡kinimo dėl Å¡io pažeidimo ir nenustatė termino tokiam pasiaiÅ¡kinimui pateikti. Apeliaciniame skunde apeliantas savo argumentus grindžia taip pat nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos atitinkamas nutartis. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas.

TÄ teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas, minėta, yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai turi precedentinę reikÅ¡mę tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Sverida“ ir kt., bylos Nr. 3K-122/98; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/ 2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys (2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. UAB ,,Sanatorija ,,PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „GEOTEC Baltija“, bylos Nr. 3K-3-93/2008) skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, todėl negali turėti precedentinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje. Apelianto argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimų iÅ¡ esmės atkartoja jau aptartus apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl teisėjų kolegija jų pakartotinai nenagrinėja.Apibendrinant pirmiau nurodytÄ apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija    n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                        Regina Agota Gutauskienė                                                                                  Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                                               NuoraÅ¡as tikras:

Teisėjas Egidijus Mockevičius