2ea0a020-e5b5-47db-94e6-a13da856af42 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-57-446/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08913-2017-4                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. kovo 21 d.      Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Kristinai Urbelienei,    dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui, kaltinamajai V.

B., jos gynėjui advokatui Dainiui Gudui, kaltinamajai L. B., jos gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusiajai B. V.,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), romė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , neiÅ¡tekėjusi, nedirbanti, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista:             1. 2009-02-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 40 MGL (5 200 litų) bauda, 2009-04-03 bauda sumokėta;2. 2010-01-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1 950 litų) bauda su 2 000 litų turto konfiskavimu, 2010-09-29 bauda iÅ¡ieÅ¡kota;3. 2011-03-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2 600 litų) bauda, 2011-08-26 bauda sumokėta;4. 2014-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;5. 2014-12-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 litų) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2014-02-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 100 MGL (3 765 Eur) bauda ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;6. 2015-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei iki 2016-03-01 atlyginti padarytÄ 2 873,03 eurų turtinę žalÄ ; 2015-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 100 MGL bauda ir laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, kurio vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;7. 2015-05-11 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-02-26 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 100 MGL bauda; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir iki 2015-06-01 atlyginti 2015-01-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistÄ 2 873,03 Eur žalÄ ;8. 2016-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2015-05-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, įsiteisėjo 2017-05-09;9. 2017-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.  L.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), romė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , neiÅ¡tekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:1. 2009-12-07 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 170 MGL bauda, bauda nesumokėta;2. 2014-06-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję darbu ar savo bei vaikų sveikatos priežiÅ«ra, ir registruotis darbo biržoje ar dirbti, 2014-11-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 20 MGL (2 600 litų) baudÄ , sumokant jÄ per 4 mėnesius, bauda nesumokėta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.  Teismas n u s t a t ė :

Kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, 2017 m. vasario 23 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), B. V. gyvenamajame name, paduodamos B. V. neva kaip 180 eurų, už tariamai jai skirtus iÅ¡ Ligonių kasos, 500 eurų kupiÅ«rÄ ir iÅ¡ jos gavusios 320 eurų grÄ Å¾Ä , realizavo netikrÄ 500 eurų vertės kupiÅ«rÄ ir apgaule užvaldė nukentėjusiosios B. V. kaip grÄ Å¾Ä grÄ Å¾intus tikrus 320 eurų, tuo padarydamos nukentėjusiajai 320 eurų turtinę žalÄ . Be to, kaltinamosios V. B. ir L.

B., veikdamos kartu, 2017 m. vasario 23 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), B. V. gyvenamajame name, iÅ¡ piniginės, buvusios ant stalo, priklausančios B. V., pagrobė 1 180 eurų, tuo padarydamos nukentėjusiajai B. V. 1 180 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamoji V. B. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog pripažįsta, kad ji su L. B. buvo Kelmėje, važiavo prekiauti, ji pardavinėjo patalynę, L. – aukso dirbinius. L. pirma užėjo į nukentėjusiosios gyvenamÄ jį namÄ . L. paskambinus, ji su savo prekėmis taip pat užėjo į namÄ , kuriame buvo dvi moterys.

Ji siÅ«lė joms pirkti savo prekes, tačiau prekių moterys nepirko, ji išėjo. IÅ¡samiau paaiÅ¡kinti nurodytas aplinkybes ir atsakyti į teismo ir proceso dalyvių užduotus klausimus kaltinamoji V. B. atsisakė. Kaltinamoji L. B. nurodė, jog ji kaltę pripažįsta dalinai ir paaiÅ¡kino, kad 2017 m. vasario 23 d. kartu su V. B. V. M. vairuojamu automobiliu buvo atvykusi į Kelmę. Užėjo į nukentėjusios gyvenamÄ jį namÄ , kuriame buvo dvi senyvo amžiaus moterys. Joms siÅ«lė pirkti aukso dirbinius, kuriais ji prekiavo.

Kadangi moterys jos prekiaujamais daiktais nesidomėjo, ji paskambino V. B., kuri atėjo į nukentėjusios gyvenamÄ jį namÄ su savo prekėmis. V. B., siÅ«lydama pirkti patalynes komplektus, su viena iÅ¡ moterų nuėjo į kambarį apžiÅ«rėti užuolaidų. Ji bÅ«dama virtuvėje su kita moterimi, prisiminusi, kad piniginėje turi 500 eurų suvenyrinį banknotÄ , sugalvojo pasinaudoti susidariusia situacija ir papasakojo savo iÅ¡galvotÄ istorijÄ apie 180 eurų kompensacijÄ , kuri neva priklauso tai moteriai. Nukentėjusi atsineÅ¡usi piniginę iÅ¡ kito kambario, padavė jai 300 ar 320 eurų grÄ Å¾Ä .

Tuos pinigus ji paėmė ir pripažįsta, kad juos neteisėtai užvaldė. Jokių kitų pinigų ji nematė ir iÅ¡ piniginė pinigų nevogė. Tuo pat metu, kai ji gavo grÄ Å¾Ä iÅ¡ jos paduotų nukentėjusiajai 500 Eur suvenyrinės kupiÅ«ros, iÅ¡ kambario išėjusi V. B. pasakė, kad moterys nieko neperka ir iÅ¡ nukentėjusios namų jos abi išėjo. V. B. ji apie gautus pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios nesakė, pinigais su ja nesidalijo. Perukus jos buvo užsidėjusiosios norėdamos užmaskuoti savo tautybę, todėl, kad žmonės vengia pirkti prekes iÅ¡ romų tautybės žmonių.                 Kaltinamųjų V.

B. ir L. B. kaltė padarius sukčiavimÄ ir vagystę įrodyta. Nukentėjusioji B. V. parodė, kad kaltinamųjų ji nepažįsta, jas į jos namus atvedė sesuo E. M.. Ä® namo vidų kartu su seserimi įėjusios dvi jai nepažįstamos moterys, apsikabino jÄ , prisistatė esančios iÅ¡ ligoninės - viena iÅ¡ Ligonių kasų, kita iÅ¡ registratÅ«ros. Ji pagalvojusi, kad tai medicinos seserys, lankančios senyvo amžiaus, neįgalius žmones. Ji nepagalvojusi nieko bloga, pakvietė jas užeiti, prisėsti prie stalo, pasiÅ«lė kavos.

Tik įėjus į vidų, moterys ėmė vaikščioti po jos namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , apžiÅ«rinėti, skaityti ant sienos pakabintus jos diplomus. Moterys nuolat kalbėjo - apie jos ir sesers amžių, gražius namus. Žemesnio Å«gio moteris, pasakiusi, kad kita moteris yra nėščia, paprašė duoti jai atsisėsti. Atsisėdusios prie stalo, jos iÅ¡sitraukė sÄ siuvinius, atsivertusios kažkÄ rašė ir nuolat kalbėjo, pasakė, kad jai priklausanti kompensacija iÅ¡ ligoninės už du mėnesius, kas mėnesį po 90 Eur.

AukÅ¡tesnio Å«gio moteris iÅ¡sitraukė 500 eurų kupiÅ«rÄ , kuriÄ padėjo ant stalo ir paaiÅ¡kino, kad ji turinti duoti jai grÄ Å¾os 320 Eur. 500 eurų kupiÅ«ros ji į rankas nepaėmė, iÅ¡ kito kambario atsinešė piniginę, kurioje buvo jos sutaupyti 1 500 Eur, iÅ¡ kurių ji atidavė 320 Eur. Duodama nurodytÄ grÄ Å¾Ä , ji aiÅ¡kiai matė, kad jos sutaupyti pinigai – 1 500 Eur - piniginėje buvo. Jai padavus pinigus, aukÅ¡tesnio Å«gio moteris panoro apžiÅ«rėti jos namus, atsistojo ir nuėjo į jos namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , ji nusekė iÅ¡ paskos, piniginę su likusiais pinigais – 1 180 Eur - palikusi ant stalo.

BÅ«nant antrame aukÅ¡te moteris bėgo į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ atsineÅ¡ti sÄ siuvinio, kuriame, joms bÅ«nant antrame aukÅ¡te, liepė jai pasiraÅ¡yti. Ji mananti, kad eidama pasiimti sÄ siuvinio moteris galėjusi ir jos pinigus iÅ¡ piniginės paimti. Kai po kelių minučių jos sugrįžo iÅ¡ antrojo aukÅ¡to, moterys paskubomis iÅ¡ jos namų išėjo. Jos manymu, pinigus iÅ¡ piniginės galėjo paimti ir žemesnio Å«gio moteris, nes jai su aukÅ¡tesniÄ ja lipant į antrÄ jį aukÅ¡tÄ , žemesnio Å«gio moteris dar sėdėjo prie stalo.

Kaip vėliau sužinojo iÅ¡ savo sesers, ir žemesnioji buvo atsikėlusi nuo stalo, ėjusi apžiÅ«rėti jos miegamojo kambario, kur ant palangės davusi jos seseriai, kuri sekė tos moters įkandin, pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus. Moterims išėjus, pažvelgusi per langÄ , ji matė nuvažiuojantį tamsiai mėlynos spalvos automobilį, kuris buvo sustojęs prieÅ¡ais jos namÄ kitoje gatvės pusėje. Automobiliui nuvažiavus, ji apžiÅ«rėjo 500 eurų kupiÅ«rÄ ir suprato, kad ji netikra, piniginėje pasigedo pinigų, iÅ¡ karto paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad yra apvogta.

IÅ¡ pat pradžių ji įtarė, kad kažkas negero vyksta, tačiau, kaip ji mano, dėl senyvo amžiaus, sulėtėjusios reakcijos, nesugebėjo pasiprieÅ¡inti svetimų nepažįstamų moterų įtaigai ir apgaulei. ViskÄ gerai apsvarsčiusi, suprato, kad moterys buvo su perukais, apibÅ«dinti jų nesugeba, tačiau įsidėmėjo jas iÅ¡ veido bruožų, balso tembro. Jas atpažino iÅ¡ nuotraukų, patvirtina, kad tos pačios moterys yra teismo salėje, kaltinamųjų suole.       Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamÄ sias teismo posėdžio metu ji mato antrÄ kartÄ , pirmÄ kartÄ su jomis buvo susitikusi 2017 m. vasario 23 d.

Eidama pas savo seserį B. V., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), pastebėjo kitoje gatvės pusėje stovintį mėlynos spalvos automobilį. Ar iÅ¡ automobilio kas nors iÅ¡lipo, ji nematė, tačiau prie jos priėjusi moteris, prisistačiusi medicinos seserimi, lankanti ligonius, atėjo nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis. Joms besikalbant, įėjus į sesers kiemÄ , prie jų priėjo ir kita moteris, kaip ji teigė, taip pat medicinos sesuo. Kadangi ji turėjo raktÄ nuo sesers namų, juo atrakino duris ir viso trys užėjusios į vidų.

Pirmiausi moterys apžiÅ«rėjo pirmÄ aukÅ¡tÄ , po to jos visos susėdo prie stalo, jÄ kalbino, prie jos sėdėjo žemesnio Å«gio moteris, tÄ dienÄ buvusi su akiniais. AukÅ¡tesnio Å«gio moteris kalbėjosi su jos seserimi, ji girdėjo, kaip aukÅ¡tesnio Å«gio moteris jos seseriai aiÅ¡kino apie priklausančiÄ kompensacijÄ , matė, kaip ant stalo padėjo 500 eurų kupiÅ«rÄ , girdėjo, kaip paprašė grÄ Å¾os. Sesuo, nuėjusi į kitÄ kambarį, atsinešė piniginę ir padavė grÄ Å¾Ä aukÅ¡tesnio Å«gio moteriai.

Tuo tarpu ji bendravo su žemesnio Å«gio moterimi, kuri intensyviai jos klausinėjo apie pensijÄ , mokesčius. Ji nuoÅ¡irdžiai pasakojo apie savo gyvenimÄ , gaunamas pajamas. Kiek pinigų buvo sesers piniginėje, ji nematė, kokiÄ sumÄ sesuo padavė aukÅ¡tesnio Å«gio moteriai, ji taip pat nepastebėjo, nes tuo metu ji buvo užimta kitos moters. Atsiskaičius seseriai pinigais, moteris, kuri kalbėjosi su jos seserimi B. V., panoro apžiÅ«rėti namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ ir su jos seserim ten užlipo.

Mažesnio Å«gio moteris nuėjo į miegamÄ jį, ji nuėjusi ten iÅ¡ paskos. Miegamajame ant palangės padėjusi sÄ siuvinį, liepė jai pasiraÅ¡yti, ji pasiraÅ¡iusi, kur buvo liepta. Nieko nesakiusi žemesnio Å«gio moteris, staiga apsisukusi, išėjo į laiptinę, kur jos jau laukė antroji, nulipusi iÅ¡ virÅ¡utinio aukÅ¡to. Moterys paskubomis iÅ¡ sesers namų iÅ¡skubėjo. Joms išėjus, sesuo pasigedo piniginėje buvusių pinigų, suprato, kad buvo apgautos. Ji sesers pinigų neskaičiuoja, prieÅ¡ mėnesį laiko sesuo jai gyrėsi, kad baigia susitaupyti 1 500 Eur.   Liudytoja V.

M. parodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio apie tris mėnesius gyveno L. B. namuose, (duomenys neskelbtini). Nuomos mokesčio nemokėjo, už tai vežiodavo L. vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , L. ir jos draugę vežiodavo po įvairius miestus. 2017 m. vasario 23 d. V. B. tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „VW Polo“ vežė V. B. ir L. B. į Raseinius, po to per Tytuvėnus į Kelmę. Kur važiuoti, prie kurio namo sustoti, nurodydavo L. B. ir V. B.. Kelmėje jų nurodymu sustojo ties dviejų aukÅ¡tų namu, esančiu pravažiavus knygynÄ .

Ä® dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinį namÄ , esantį kitoje gatvės pusėje nei jie buvo sustoję, pirma nuėjo Laura, jai iÅ¡ paskos – V. B.. Abi moterys buvo užsidėjusios Å¡viesių plaukų perukus, matė, kaip abi įėjo į namo vidų, nes iÅ¡ tos vietos, kur jis sustojo, gerai matėsi namo laukujos durys. Abi moterys ėjo su rankinėmis, jokių daiktų nesinešė, kad jos turėtų aukso dirbinių ar kitokių prekių automobilyje, jis nematė. Name užtruko apie 20-30 minučių.

Grįžusios abi atsisėdo automobilio gale ir liepė važiuoti namo. Tarpusavyje kalbėjosi romų kalba, apie kÄ , jis nesuprato. IÅ¡ Å¡naresio, jis suprato, kad jos skaičiavo pinigus. Kiek pavažiavusios, per automobilio langÄ jos iÅ¡metė kažkokius popierius. Jam pasirodė, kad jos iÅ¡metė SIM korteles, nes paprastai taip darydavo grįždamos iÅ¡ kitų miestų, o kitÄ dienÄ važiuodamos vėl pirkdavosi naujas SIM korteles.IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės (1 t., b. l. 12-15) matyti, kad 2017 m. vasario 23 d. 13 val. 31 min bendrajam pagalbos centrui paskambinusi B.

V. pranešė, kad į jos namus atėjusios dvi nepažįstamos apie 30 metų amžiaus moterys, kurios prisistatė esančios iÅ¡ ligonių kasų, davė už senatvę 500 eurų kupiÅ«rÄ ir paprašė grÄ Å¾os, joms išėjus pastebėjo, kad kupiÅ«ra padirbta. Policijos pareigÅ«nai į B. V. namus atvyko 2017 m. vasario 23 d. 13 val. 48 min. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 16-19) užfiksuoti nukentėjusiosios B. V. parodymai, duoti iÅ¡ karto po įvykio 2017 m. vasario 23 d.

į jos namus atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Nukentėjusioji nurodė, kad moterys, prisistačiusios poliklinikos darbuotojomis, atneÅ¡usiomis jai priklausančiÄ 180 eurų kompensacijÄ , padėjo ant stalo 500 eurų kupiÅ«rÄ ir paprašė grÄ Å¾os. Ji iÅ¡ piniginės, kurioje buvo 1 500 Eur, atidavusi 320 Eur grÄ Å¾Ä , piniginę su pinigais padėjusi ant stalo. Išėjus moterims piniginėje pasigedo likusių pinigų – 1 180 Eur, apžiÅ«rėjusi 500 eurų kupiÅ«rÄ , suprato, kad ji netikra.

Įvykio vietoje apžiūrėtas B. V. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), stalas, prie kurio sėdėjo į B. V. namus atėjusios moterys, ant kurio buvo padėta piniginė, kuri apžiūros metu buvo tuščia, įvykio vietos apžiūros metu paimta 500 eurų kupiūra.Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (1 t., b. l. 25-30), kuriuose užfiksuota 500 eurų kupiūros, paimtos iš B. V., apžiūra, matyti, kad kupiūra yra netikra, suvenyrinė, ant jos rusų kalba užrašyta, kad tai suvenyrinė produkcija.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktÅ«ra“ pateikė Tytuvėnų pervažos vaizdo stebėjimo sistemos 2017 m. vasario 23 d. nuo 10 val. iki 12 val. 30 min darytÄ Ä¯raÅ¡Ä (1 t., b. l. 33). Å io įraÅ¡o apžiÅ«ros rezultatai užfiksuoti apžiÅ«ros protokole (1 t. b. l. 34-38), kuriame nurodyta, jog peržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ matyti, kad 2017 m. vasario 23 d. 11:10:44 nuo Tytuvėnų pusės atvažiuojantis tamsiai mėlynos spalvos automobilis „VW Polo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja prie STOP ženklo linijos, pervažiuoja per Tytuvėnų pervaÅ¾Ä , važiuoja link Kelmės. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo (1 t., b. l. 54-56) matyti, kad nukentėjusioji B. V. iÅ¡ nuotraukų atpažino L. B. kaip vienÄ iÅ¡ dviejų moterų, kurios buvo atėjusios į jos namus 2017 m. vasario 23 d. ir jÄ apvogė. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (1 t., b. l. 59-61) nukentėjusioji B. V. nurodė, kad į antrÄ iÅ¡ jos pinigus pagrobusių moterų pagal veido bruožus panaÅ¡ios yra nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5 esančios moterys.

Nuotrauka Nr. 4 yra V. B..Teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. V. patvirtino, parodydama, kad aukÅ¡tesnio Å«gio moteris, kuri buvo atėjusi į jos namus 2017 m. vasario 23 d., yra kaltinamoji V. B., žemesnio Å«gio moteris, tÄ dienÄ buvusi su akiniais, – kaltinamoji L. B..Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu (1 t., b. l. 73-75) liudytoja E. M. atpažino V. B.kaip vienÄ iÅ¡ dviejų jos seserį B. V. apvogusių moterų. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 133-137) liudytojas V.

M. parodė vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kur 2017 m. vasario 23 d. automobiliu "VW Polo" atvežęs L. B. ir V. B., sustojo, namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kurį kaltinamosios buvo nuėjusios. IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l. 161-162) matyti, kad atlikus telefonų skambučių ir celių analizę, nustatyta, jog prie (duomenys neskelbtini) veikiančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių bazinių stočių (celių) 2017 m. vasario 23 d. jungėsi telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V.

B., ir telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. B..Teismas abejoti nukentėjusiosios B. V., liudytojų E. M., V. M. parodymais neturi pagrindo, nes jie esmingose detalėse sutampa, neprieštarauja vienas kitam, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji B. V. ir liudytoja E. M. iki įvykio nebuvo pažįstamos su kaltinamosiomis, teisme tiek kaltinamoji L. B., tiek liudytojas V. M. patvirtino, kad jie nesusipykę, todėl manyti, kad nukentėjusioji ir liudytojai, duodami nenaudingus kaltinamosios parodymus, apkalba jas, nėra pagrindo. Nors nukentėjusioji B.

V. ir liudytoja E. M. - garbaus amžiaus, tačiau jų nuoseklūs parodymai teisme, išsamūs atsakymai į proceso dalyvių užduodamus klausimus, logiški paaiškinimai dėl jų pateiktų atsakymų, pačių padarytų išvadų po įvykio, nesuteikia pagrindo abejoti jų parodymais. Kad kaltinamosios 2017 m. vasario 23 d. buvo atvykusios į Kelmę ir užėjusios į nukentėjusiosios namus neneigė ir pačios kaltinamosios, tai patirtino ir jas iki nukentėjusios B. V. namų atvežęs ir jas namo parvežęs liudytojas V.

M., kuris kaip matyti iÅ¡ jo parodymų, kaltinamųjų buvo pasamdytas jas vežioti. Kad kaltinamosios užeidamos į nukentėjusiosios namus maskavo savo iÅ¡vaizdÄ , siekdamos, kad nebÅ«tų atpažintos, t. y. užsidėjo perukus, liudytojas V. M. taip pat patvirtino, Å¡ios aplinkybės nepaneigė ir kaltinamosios teisme. PrieÅ¡ingai, kaltinamoji L. B. pripažino, kad abi buvo užsidėjusios perukus, neva, taip atrodant, kai iÅ¡vaizda mažiau panaÅ¡i į romų tautybės žmones, geriau sekasi parduoti prekes.

Liudytojas V. M. teisme patvirtino, kad jokių prekių – patalynės, kuri neabejotinai negalėtų tilpti į moters rankinę, automobilyje kaltinamosios nesivežė, jos į nukentėjusiosios namus ėjusios tik su rankinėmis. IÅ¡ karto o įvykio, kaltinamosioms išėjus iÅ¡ nukentėjusiosios namų, nukentėjusioji pati paskambino į BPC, tiksliai nurodė aplinkybes, kuriomis ji prarado pinigus. Atvykus policijos pareigÅ«nams iÅ¡samiai ir nuosekliai papasakojo apie padarytÄ apgaulę jos atžvilgiu ir prarastus pinigus.

Nors skambindama nurodė, kad praradusi iÅ¡ viso 2 000 eurų, tačiau pareigÅ«nams atvykus į namus, ji patikslino sumÄ , kuriÄ turėjo susitaupiusi, tiksliai nurodė, kokiÄ sumÄ pinigų ji atidavusi kaip grÄ Å¾Ä ir kokia buvo likusi piniginėje, kokios sumos pasigedo išėjus kaltinamosioms iÅ¡ jos namų. Nors liudytoja E. M. ir nenurodė, kokiÄ sumÄ jos sesuo buvo susitaupiusi, kiek pinigų jos sesuo atidavė vienai iÅ¡ kaltinamųjų į rankas, kiek buvo piniginėje, tačiau ji, duodama parodymus teisme, patvirtino, kad sesers pinigų ji neskaičiavusi, tačiau iÅ¡ sesers pasakojimų žinojusi, kad sesuo turi susitaupiusi apie 1 500 eurų, matė kaip B.

V. davė pinigus vienai iÅ¡ kaltinamųjų (V. B.). Kaltinamųjų elgesys išėjus iÅ¡ nukentėjusios namų, apie kurį nurodė liudytojas V. M., taip pat patvirtina, kad kaltinamosios įvykdė savo nusikalstamus ketinimus, užvaldė nukentėjusiosios pinigus, nes, sugrįžusios į V. M. vairuojamÄ automobilį, perukus jos nusiėmė, liudytojas iÅ¡ girdėto Å¡naresio, supratęs, kad jos skaičiavo pinigus, iÅ¡ karto vyko namo, nors dar buvo tik vidurdienis, į kitus namus prekiauti (jų teigimu tokia veiklÄ jos vykdė), nėjo.

Visuma Å¡ių aplinkybių, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad kaltinamosios, padariusios nusikalstamas veikas nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu, skubėjo iÅ¡vykti iÅ¡ nusikaltimo vietos, pasislėpti. Abi kaltinamosios buvo aktyvios nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu, bendravykdytojos, kurias siejo susitarimas daryti nusikalstamas veikas kartu ir bendra vieninga tyčia. Nei viena iÅ¡ kaltinamųjų nebuvo pažįstama su nukentėjusiÄ ja, todėl jos iÅ¡ anksto nežinojo ir negalėjo žinoti apie nukentėjusiosios turimas santaupas, tačiau jų abiejų veiksmai buvo nukreipti į neteisėtÄ pinigų užvaldymÄ , siekimÄ neteisėtai pasipelnyti.

Jos abi buvo nusikaltimo vietoje, abi prisistatė medicinos įstaigų darbuotojomis. IÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų galima spręsti, kad netikrÄ piniginį banknotÄ nukentėjusiajai pateikė kaltinamoji V. B., jai nukentėjusioji ir atidavusi 320 Eur kaip grÄ Å¾Ä iÅ¡ 500 Eur atskaičius jai neva priklausančiÄ 180 Eur paÅ¡alpos sumÄ . Tuo pat metu kaltinamoji L. B. klausinėjo E. M. apie gaunamas pajamas, mokesčius, tokiu bÅ«du atitraukdama liudytojos dėmesį nuo to, kas vyksta tarp jos sesers ir kitos kaltinamosios. 1180 Eur buvo pagrobti slaptai, nematant nukentėjusiajai ir liudytojai, kaltinamosios kaltomis dėl pinigų vagystės neprisipažįsta, todėl nustatyti, kuri iÅ¡ kaltinamųjų pinigus išėmė iÅ¡ piniginės, nėra galimybės, tačiau jų vieningi veiksmai po to, kai nukentėjusioji atidavė neva grÄ Å¾Ä , t. y.

įsitikinus, kad nukentėjusios piniginėje pinigų yra, patvirtina jų bendrus neteisėtus veiksmus, abiejų pastangas sudaryti palankias sÄ lygas nusikalstamai veikai įgyvendinti ir užvaldyti pinigus. Abi kaltinamosios ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nukentėjusioji ir liudytoja bÅ«tų nuviliotos nuo stalo, ant kurio nukentėjusioji pasidėjo savo piniginę, iÅ¡eitų iÅ¡ to kambario, kurioje buvo piniginė, kad viena iÅ¡ jų galėtų pagrobti pinigus. Taigi, abi kaltinamosios veikė sutartinai, turėdamos bendrÄ vieningÄ tyčiÄ , todėl nepriklausomai nuo to, kuriai iÅ¡ jų buvo perduoti apgaule iÅ¡vilioti pinigai, kuri iÅ¡ jų pagrobė pinigus iÅ¡ piniginės, kaip juos pasidalijo, abiejų kaltinamųjų veika paprastojo bendrininkavimo atveju kvalifikuojama vienodai.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos bendrai, neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiosios B. V. pinigus, bendroje sumoje 1 500 eurų. Kaltinamosios nukentėjusiajai B. V. pateikė melagingÄ informacijÄ apie jai priklausančiÄ piniginę kompensacijÄ , abi prisistačiusios medicinos darbuotojomis įtikino nukentėjusiÄ jÄ , kad jai tokia kompensacija priklauso, imituodamos iÅ¡mokamÄ piniginę kompensacijÄ â€“ 180 Eur, pateikė netikrÄ 500 eurų kupiÅ«rÄ , įtikino atiduoti 320 Eur grÄ Å¾Ä . Pinigus nukentėjusioji perdavė kaltinamajai V.

B., bÅ«dama suklaidinta melagingos informacijos, gautos tiesiogiai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų. BÅ«tent kaltinamųjų apgaulė, kad jos yra medicinos darbuotojos, kad nukentėjusiajai priklauso kokia tai paÅ¡alpa, 500 Eur kupiÅ«ros pateikimas, nulėmė nukentėjusiosios apsisprendimÄ paduoti pinigus – 320 Eur – kaip grÄ Å¾Ä iÅ¡ 500 Eur už gautÄ 180 Eur paÅ¡alpÄ , nes žinodama, kad į nukentėjusios namus atėjusios moterys nėra medicinos darbuotojos, kad jai jokia paÅ¡alpa ar kompensacija nepriklauso, pinigų nukentėjusioji kaltinamosioms nebÅ«tų atidavusi.

Taigi, kaltinamųjų sukurta istorija apie nukentėjusiajai priklausančias iÅ¡mokas buvo pinigų iÅ¡ nukentėjusiosios iÅ¡viliojimo bÅ«das. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad kaltinamosios V. B. ir L. B., veikdamos kartu, apgaule, siekdamos turtinės naudos sau, įgijo nukentėjusiosios B. V. pinigus – 320 eurų, todėl jų veika kvalifikuojama sukčiavimu ir atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ . Veikdamos bendrai, neteisėtai, be savininkės sutikimo, užvaldydamos nukentėjusios pinigus - 1 180 Eur, buvusius piniginėje, kaltinamosios padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK XXXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rÅ«Å¡inis objektas – valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta.

Papildomas objektas gali bÅ«ti valstybės, Å«kio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai, padarant bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, yra pažeidžiama finansų sistema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-301/2011). IÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamosios V. B. ir L. B. nesiekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai to padaryti negalėjo, nes jų nukentėjusiajai pateiktas piniginis banknotas su rusiÅ¡ku užraÅ¡u, kad tai pavyzdys, akivaizdžiai rodo jį esant netikrÄ , tik kaltinamosios šį banknotÄ perdavė pasinaudodamos jų pačių sudarytomis aplinkybėmis, kuriomis perdavimo momentu nukentėjusiajai buvo sunku suvokti apgaulę, tokio piniginio banknoto pateikimas nesukėlė jokių finansinių prievolių nei privatiems tretiesiems asmenims, nei valstybės institucijoms, taigi jokios grėsmės valstybės finansų sistemai nesukėlė, o kaltinamųjų tikslas pateikiant netikrÄ piniginę 500 Eur kupiÅ«rÄ buvo užvaldyti nukentėjusios pinigus.

Taigi, savo nusikalstamais veiksmais kaltinamosios tiesiogiai kėsinosi į nukentėjusiosios turtÄ , netikrÄ piniginį banknotÄ panaudodamos kaip apgaulės priemonę, o ne į normaliÄ pinigų apyvartÄ . Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jos dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisintinos. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu – pinigų užvaldymas apgaule ir pinigų vagystė - padarytos toje pat vietoje, abi veikas sieja vieningas tikslas – pinigų užvaldymas, tačiau jos seka viena po kitos, abi nusikalstomos veikos padarytos skirtingais veiksmais, skirtingu būdu.

Pinigų apgaule užvaldymo metu, kaltinamosioms įsitikinus, kad nukentėjusioji turi ir daugiau pinigų nei jų nusprendė užvaldyti apgaule, kaltinamosios buvo priverstos atlikti pasirengimo veiksmus (nukreipti nukentėjusiosios ir liudytojos dėmesį), siekdamos įgyvendinti tuo metu kilusį sumanymÄ pagrobti pinigus. Tokiu bÅ«du kaltinamųjų padarytos dvi skirtinos neteisėtos veikos yra reali nusikalstamų veikų sutaptis.  Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamoji V.

B. neteisėto B. V. pinigų užvaldymo metu turėjo septynis neiÅ¡nykusius teistumus, kaltinamoji L. B. - du neiÅ¡nykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, kiekvienos iÅ¡ jų padaryti nauji tyčiniai nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvÄ , jos laikytinos recidyvistėmis (BK 27 straipsnio 1 dalis), Å¡i aplinkybė - abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Kaltinamoji V. B. nusikalto ir teisiama deÅ¡imtÄ kartÄ . Nusikalstamas veikas nukentėjusiosios B.

V. atžvilgiu ji padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdama septynis neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – nusikaltimus nuosavybei, jos atžvilgiu jau buvo priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji už svetimo turto vagystę buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu yra įsiteisėjęs 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V.

B. pripažinta kalta už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ ir, bausmę subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, nuteista realia penkerių metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Visuma Å¡ių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad V. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos poelgis, ji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ji nėra linkusi laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o itin Å¡velniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos V.

B. už ankstesnius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimu ir teismo paskirtais įpareigojimais bausmių tikslai nepasiekiami, nes ji sistemingai, vis iš naujo nusikalsta, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas V. B. asmenybei, jos daromų veikų pavojingumui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik laisvės atėmimo bausme galima bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi V. B. kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jai skirtinos griežtesnės bausmės nei jų vidurkiai, numatyti įstatymo už jos padarytas nusikalstamas veikas BK 178 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Kadangi nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu buvo padarytos iki 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su bausme, paskirta ankstesniu (2017 m. lapkričio 6 d.) nuosprendžiu, BK 63 straipsnio pagrindu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Įvertinus tai, kad paskutiniu nuosprendžiu V. B. paskirta gana griežta laisvės atėmimo bausmė, bendrinamos bausmės, paskirtos už analogiškas veikas, padarytas viena po kitos, todėl manytina, kad prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjus dalį – po 6 mėnesius – bausmių, paskirtų šiuo nuosprendžiu, kaltinamoji bus nubausta už naujai padarytas veikas, griežta galutine bausme bus pasiekti bausmės tikslai.  Kaltinamoji L.

B. teisiama trečiÄ kartÄ . Jos padarytas nusikalstamas veikas įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, tačiau jos padarytos veikos yra tyčinės, sudaro nusikaltimų recidyvÄ . Nusikalstamos veikos - sukčiavimas ir pinigų vagystė - padarytos veikiant bendrai su kita kaltinamÄ ja, prieÅ¡ garbaus amžiaus – 90 metų - sulaukusį asmenį, apgaulę vykdant atvirai, paveikiant ne tik nukentėjusiÄ jÄ , bet ir panaÅ¡aus amžiaus liudytojÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos yra itin pavojingos visuomenei, nes jos nukreiptos prieÅ¡ labiau pažeidžiamus visuomenės narius.

Kaltinamoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, teisme nors iÅ¡ dalies kalta prisipažino, tačiau jos paaiÅ¡kinimai, prisipažinimas, kad ji viena, be V. B. žinios padavusi nukentėjusiajai netikrÄ piniginį banknotÄ ir paėmusi iÅ¡ nukentėjusios pinigus, neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, jos prisipažinimas yra formalus, akivaizdžiai siekiant palengvinti kitos bendrininkės – kaltinamosios V. B. padėtį, suÅ¡velninti savo padėtį.

Nors ji ir pripažino apgaule užvaldžiusi nukentėjusiosios pinigus, tačiau pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingų padarinių nesistengė, nukentėjusiosios B. V. neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino. Už nusikaltimus nuosavybei – svetimo turto vagystes – kaltinamoji L. B. buvo teista švelniomis bausmėmis – baudomis, tačiau baudų ji nesumokėjo iki šiol. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašų matyti, kad kaltinamosios L.

B. atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Ji, bÅ«dama darbinga, niekur nedirba. Aptartų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, susidÅ«rimų su teisėsaugos institucijomis V. B. nepadarė, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jos nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad ji nusikalto ne atsitiktinai, yra linkusi nusikalsti ir keistis neketina, o itin Å¡velniomis bausmėmis jų tikslai nepasiekiami.

Siekiant nubausti jÄ už padarytas nusikalstamas veikas, taip, kad paskirta bausmė paveiktų jÄ ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ , jai skirta griežčiausia bausmė, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose, – laisvės atėmimas. Aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jos teisinę padėtį ir bÅ«tų pagrindas neskirti jai bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ nuskalstamų veikų padarymo aplinkybių, vaiko turėjimas L.

B. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl aplinkybė, kad ji turi sÅ«nų, nelengvina jos padėties. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ yra teismo teisė. Teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibÅ«dinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam bÅ«dingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Aukščiau iÅ¡dėstytos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog L. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nėra pagrindo.

Duomenys apie padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobÅ«dį neleidžia teigti, jog pastaroji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. L. B. savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, teisme nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima manyti, kad ji pasikeis ir nedarys naujų nusikaltimÄ , jos antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, ji nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas L.

B. realiai atliekant jai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmė jai paskirta pirmÄ kartÄ , todėl paskyrus pačiÄ griežčiausiÄ bausmę, jos dydis skirtinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, numatytas už jos padarytus nusikaltimus. Bendrinant bausmes atsižvelgiama į tai, kad abu nusikaltimai padaryti beveik tuo pačiu laiku, prieÅ¡ vienÄ asmenį, todėl prie griežtesnės bausmės pridedama dalis, beveik minimalios trukmės – 6 mėnesių - laisvės atėmimo bausmės. 2009 m. gruodžio 7 d.

Druskininkų miesto apylinkės teismo ir 2014 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai, kuriais kaltinamoji L. B. nuteista baudomis, seniai įsiteisėję, perduoti vykdymui, bauda kitomis bausmėmis nekeičiama (BK 65 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti su baudomis, paskirtomis minėtais nuosprendžiais, netikslinga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 64), kurį palaikė teismo posėdžio metu, ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 1 500 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaitÄ tai buvo įgyta. Ä®gytas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad veikdamos bendrai kaltinamosios apgaule iÅ¡ nukentėjusiosios įgijo 320 Eur ir vagystės bÅ«du neteisėtai užvaldė 1 180 eurų, neteisėtai įgyti ir pagrobti pinigai nukentėjusiajai negrÄ Å¾inti, todėl pagrįstas ir tenkintinas nukentėjusiosios reikalavimas priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 1 500 Eur.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : V. B.:pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių; pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos, 5 (penkerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį - po 6 mėnesius – bausmių, paskirtų Å¡iuo nuosprendžiu, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 21 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaitant bausmę, atliktÄ pagal 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .   V. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. L. B.:pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius - laisvės atėmimo bausmės, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus. KardomÄ jÄ priemonę L.

B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.L. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti B. V. solidariai iÅ¡ V. B. ir L. B. 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) turtinės žalos atlyginimui. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Raseiniai) prokuroro A.

E. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu taikytÄ , 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. vasario 2 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nutartimis pratęstÄ nuosavybės teisės apribojimÄ V. B. piniginėms lėšoms sumoje 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), esančioms sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, palikti iki civilinio ieÅ¡kinio padengimo. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Raseiniai) prokuroro A.

E. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu taikytÄ , 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. vasario 2 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nutartimis pratęstÄ nuosavybės teisės apribojimÄ L. B. piniginėms lėšoms sumoje 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), esančioms sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, palikti iki civilinio ieÅ¡kinio padengimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokus, esančius prie baudžiamosios bylos, su CD laikmenomis ir suvenyriniu 500 eurų banknotu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajai V.

B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja                                                                                                                    Vilma Raščiuvienė