2ea05cdb-5b19-4435-bb7a-d1cbbd6c69e7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-939-957/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05044-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai Zakarkienei, kaltinamajai S. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, įskaičius į bausmės laikÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ galutine 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir transporto priemonės konfiskavimas; kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : S. V. 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje ties pastatu Nr. 45, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip S. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. V. žinodama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), ir jai, vadovaujantis BK 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 2020 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdama iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini) į VÅ¡Ä® „Centro poliklinika“, esančiÄ Vilniuje, Pylimo g. 3, 2020 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdama iÅ¡ VÅ¡Ä® „Centro poliklinika“, esančios Vilniuje, Pylimo g. 3 į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

Kaltinamoji S. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, jog tÄ dienÄ važiavo iÅ¡ darbo pas draugę atÅ¡vęsti jos gimtadienio, iÅ¡gėrė butelį vyno. Draugė siÅ«lė palikti maÅ¡inÄ , tačiau nutarė važiuoti, nes jautėsi gerai ir iki namų buvo netoli. Negalvojo, kad tiek įpÅ«s, tačiau iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėrusi vyno, tai galbÅ«t buvo likusi alkoholio koncentracija. Ji yra teista, buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, konfiskuotas automobilis.

Berods gruodžio mėn. Probacijos tarnyboje iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisė vairuoti transporto priemonę atimta trejiems metams ir ji negali vairuoti, kartu buvo paaiÅ¡kintos pasekmės, jeigu nesilaikys teismo įpareigojimų. Griežtai uždraudus vairuoti transporto priemones, ji vengė vairuoti, o vyras net buvo paėmęs automobilio raktus. Pasak kaltinamosios, be Å¡ito karto buvo dar porÄ kartų, kai vairavo automobilį – vasario mėn. pradžioje važiavo iki poliklinikos priduoti kraujo ir grįžo atgal į namus.

Tačiau čia buvo vienintelis kartas, kai vairavo neblaivi, daugiau policijos sustabdyta nebuvo. Iš viso vairavo tris kartus, kai neturėjo teisės vairuoti. Su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis sutinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. M. (A. M.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant nuo 2020 m. vasario 3 d. 15.30 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 5.30 val. su vyriausiuoju patruliu E. G. Vilniuje, Subačiaus g., ties pastatu Nr. 45, patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo S. V. ir kuri patikros metu pateikė tik savo pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių transporto priemonės dokumentų nepateikė. Kilus įtarimui, kad moteris gali bÅ«ti neblaivi, kadangi sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, buvo nuspręsta patikrinti moters blaivumÄ alkotesteriu.

Pirmu pūtimu 17.18 val. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, antru pūtimu 17.41 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo šeštadienį, t. y. 2020 m. vasario 1 d. Patikrinus transporto priemonę per duomenų bazes nustatyta, kad automobiliui „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 26-27). Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2020 m. vasario 3 d., apie 17.44 val.

Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Subačiaus g. 45, V1865 sustabdė automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotoja galimai neblaivi (b. l. 3). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2020 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo apklausos protokole (b. l. 9).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. vasario mėn. duomenimis, automobilio „Audi A4“ (2004 m., dyzelinas) kaina be PVM yra 2 124 Eur (b. l. 22). Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra S. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Iš 2020 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog S. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba.

Be to, pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 1,68 promilių girtumas, o antrojo – 2,64 promilių girtumas (b. l. 50). Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. vasario 3 d., 17.18 val. S. V. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 17.41 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 51). Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. patikros sertifikato Nr. 0964862 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007“ patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 13).

IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, kad S. V., pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), paskiriant jai 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. viena para ir paskirta galutinė 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuotas jai priklausantis turtas – automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (b. l. 55-57). IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. patvarkymo dėl nuosprendžio vykdymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1215-859/2019 matyti, kad nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 11 d. ir yra vykdytinas, todėl pateiktas vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui, valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui (b. l. 64-67).

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus raÅ¡to dėl duomenų pateikimo matyti, jog alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007“ nagrinėjamo įvykio dienÄ turėjo patikros sertifikatÄ , kurio Nr. 1089164, patikros sertifikatas galioja nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 90). IÅ¡ Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 4 d. patikros sertifikato Nr. 1089164 matyti, kad alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007“ yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 91).

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, jog S. V. 2020 m. vasario 4 d. 18.11 val. lankėsi poliklinikoje dėl ligos, 2020 m. vasario 5 d. 9.35 val. atliko kraujo tyrimus. Taip pat 2020 m. vasario 6 d. 16.29 val. atvyko kontrolei pas Å¡eimos gydytojÄ (b. l. 111). S. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad S. V. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

Kaltinamoji S. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, jog tÄ dienÄ važiavo iÅ¡ darbo pas draugę atÅ¡vęsti jos gimtadienio, iÅ¡gėrė butelį vyno. Draugė siÅ«lė palikti maÅ¡inÄ , tačiau nutarė važiuoti, nes jautėsi gerai ir iki namų buvo netoli. Kaltinamosios teigimu, negalvojo, kad tiek įpÅ«s, tačiau iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėrusi vyno, tai galbÅ«t buvo likusi alkoholio koncentracija. Tokie jos parodymai iÅ¡ esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties, 2020 m. vasario 3 d., apie 17.44 val. Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Subačiaus g. 45, V1865 sustabdė automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotoja galimai neblaivi (b. l. 3). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas A. M. parodė, jog dirbant nuo 2020 m. vasario 3 d. 15.30 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 5.30 val. Vilniuje, Subačiaus g., ties pastatu Nr. 45, patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo S. V.. Patikros metu ji pateikė tik savo pasÄ , tačiau jokių transporto priemonės dokumentų nepateikė. Kilus įtarimui, kad moteris gali bÅ«ti neblaivi, kadangi sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, buvo nuspręsta patikrinti moters blaivumÄ alkotesteriu. Pirmu pÅ«timu 17.18 val. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, antru pÅ«timu 17.41 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Vairuotoja paaiÅ¡kino, kad alkoholinius gėrimus vartojo Å¡eÅ¡tadienį, t. y. 2020 m. vasario 1 d. (b. l. 26-27).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas A. M. iÅ¡dėstė ir savo tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 9). IÅ¡ teismo iÅ¡reikalauto alkotesterio sertifikato matyti, kad alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007“, kuriuo buvo tikrinama S. V., nagrinėjamo įvykio dienÄ turėjo patikros sertifikatÄ , kurio Nr. 1089164, patikros sertifikatas galioja nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 90). Tai matyti ir iÅ¡ Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 4 d. patikros sertifikato Nr. 1089164, kad alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007“ yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 91).

Taigi minėti duomenys patvirtina, jog aptariamo įvykio metu, alkotesteris, kuriuo buvo tikrinama kaltinamoji S. V. turėjo galiojantį patikros sertifikatÄ , todėl nėra pagrindo abejoti jo duomenimis. Be kita ko, aplinkybę, jog kaltinamoji S. V. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina jau minėto liudytojo policijos pareigÅ«no A. M. parodymai (b. l. 26-27) bei jo paties tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės (b. l. 9), 2020 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad jai buvo nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba.

Pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 1,68 promilių girtumas, o antrojo – 2,64 promilių girtumas (b. l. 50). Å iuos parodymus ir tarnybinio praneÅ¡imo informacijÄ detalizuoja alkotesterio kvitų rodmenys, iÅ¡ kurių matyti, jog 2020 m. vasario 3 d., 17.18 val. S. V. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 17.41 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas (b. l. 51). Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, S. V. 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje ties pastatu Nr. 45, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jos iÅ¡kvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios S. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. S. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ).

Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar apskritai, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismų praktikoje kriterijus, apibÅ«dinantis Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Pažymėtina, jog nors tebesiformuojančioje teismų praktikoje Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡plėtotas sistemingumo, kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio, aiÅ¡kinimas jį apibrėžiant konkrečiau.

Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti Å¡iai nusikalstamai veikai taikomÄ pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Å iaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2K-254-511/2018, Å iaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019).

Tokia teismų praktika bei lingvistinis žodžio sistemingas aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad sistemingumas gali bÅ«ti nustatomas, kai asmuo pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonę ne mažiau, kaip tris kartus. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad S. V. kaltė padarius jai inkriminuotÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. V. savo kaltę ir dėl šios jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje pripažino ir parodė, kad su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis sutinka. Vairavo automobilį iš viso tris kartus, kai jau neturėjo teisės vairuoti. 2020 m. vasario mėn. pradžioje važiavo iki poliklinikos priduoti kraujo ir grįžo atgal namo. Be to, kaltinamosios teigimu, berods gruodžio mėn. Probacijos tarnyboje jai paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemonę atimta trejiems metams ir ji negali vairuoti.

Kartu buvo paaiÅ¡kintos pasekmės, jeigu nesilaikys teismo įpareigojimų. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, jog S. V. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 55-57). Tuo tarpu iÅ¡ patvarkymo dėl nuosprendžio vykdymo matyti, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 12 d. (b. l. 65).

Apklausiama teismo posėdžio metu kaltinamoji S. V. patvirtino, jog Probacijos tarnyboje buvo supažindinta su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sÄ lygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pati S. V. apie tokiÄ jai skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, ko ji neneigė ir teismo posėdyje, tačiau 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val. bÅ«dama neblaivi sėdo vairuoti automobilį. Maža to, kaip nurodė pati kaltinamoji, ji, praėjus porai dienų po padaryto nusikaltimo, vėl sėdo vairuoti, nes važiavo į poliklinikÄ priduoti kraujo ir grįžo atgal į namus.

Å iÄ aplinkybę patvirtina VÅ¡Ä® „Centro poliklinika“ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ties, S. V. buvo atvykusi į poliklinikÄ ir 2020 m. vasario 5 d. 9.35 val. atliko kraujo tyrimus (b. l. 111). Taigi ji sÄ moningai nusprendė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jai paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytÄ ir jai skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta konstatuotina, kad pagal pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, S. V. veika Å¡ioje dalyje ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Dėl S. V. skirtinos bausmės Teismas, skirdamas bausmę S. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos dvi bausmės – bauda arba areÅ¡tas. Pirmiausia, teismas skirdamas bausmę kaltinamajai S. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jÄ S. V. – yra vidutinio amžiaus, praeityje teista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ vairavimÄ esant neblaiviai (b. l. 53), Å¡ios veikos padarytos neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui.

Be to, veikų padarymo metu buvo bausta administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, turėjo galiojančių nuobaudų, informacijos, apie baudų sumokėjimus, nėra (b. l. 58-60). Duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, S. V. elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, ji atitinkamų iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė.

Nors S. V. iÅ¡ esmės nėra iÅ¡skirtinai neigiama asmenybė, jos antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios ir įsiÅ¡aknijusios, tačiau akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iÅ¡ S. V. gyvenimo rizikos veiksnių ir daro akivaizdžiai neigiamÄ Ä¯takÄ jos elgesiui. Kadangi praėjus daugiau kaip mėnesiui po nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , įsiteisėjimo, ji vėl vairavo bÅ«dama neblaivi. Kita vertus, teismas Å¡iuo metu dar negali daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie jos aiÅ¡kų polinkį nusikalsti.

Å iuo atveju S. V. prieÅ¡ingas teisei elgesys vis tik daugiau nulemtas neapgalvoto, lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio ir nerÅ«pestingo požiÅ«rio į įstatymo reikalavimus. Esant pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas Å¡velniausių rÅ«Å¡ių bausmes, t. y. už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus ir už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ baudÄ , jos dydį nustatant virÅ¡ijantį Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimalų dydį.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, bÅ«tent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, kaltinamajai skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du. Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai S. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji S. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. 17.17 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 14.45 val. (t. y. vienÄ dienÄ ) (b. l. 30, 41). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Kaltinamajai S. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 48) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. V. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, S. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jos iÅ¡kvėptame ore buvo 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ .

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktikÄ BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir iÅ¡laiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad S. V. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje teista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , veikos padarytos neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, taip pat bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, šį nusikaltimÄ padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai Å¡i teisė iÅ¡ jos buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymÄ , spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo byloje objektyviai nustatytos paskutinės automobilio vairavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai S. V., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji įvykio metu bÅ«dama neblaivi vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso S. V.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VÄ® „Regitra“ duomenys (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau įvertinus tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, S. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – to paties automobilio „Audi A4“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ir Å¡iuo atveju važiavo kaltinamoji, konfiskavimas ir Å¡iuo metu automobilis jau konfiskuotas, svarstytinas klausimas dėl Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Å iame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios S. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei.

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo S. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , ji pati yra gana jauno amžiaus, dirbanti. IÅ¡ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotina transporto priemonės vertė siekia 2 124 Eur be PVM (b. l. 22), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jos asmenybę ar padarytÄ veikÄ , kadangi kaltinamoji padarė gana pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavo neblaivi judrioje miesto gatvėje ir iÅ¡ esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. vasario mėnesiui nustatyta 2 124 Eur be PVM (b. l. 22), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1, 4 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

S. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jai 15 MGL (750 Eur) dydžio baudÄ . S. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 105 MGL (5 250 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir S. V. paskirti subendrintÄ bausmę – 105 MGL (5 250 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti S. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. 17.17 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 14.45 val. (t. y. vienÄ dienÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti S. V. nubausta galutine 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda.

Paskirti S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. V. automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 2 124 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt keturis eurus).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti S. V., kad: Baudos bausmė savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai:

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodÄ 6801. Sumokėjęs baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ .

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius