2016-03-30 Nr. AB-7612-3-62-3-02349-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-227-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02349-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 26 d. aktą Nr. 3-AP-8498 ir įpareigoti atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti ginčijamą aktą, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, pasiūlė patikslintame skunde nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias skundo reikalavimą ir pan. 2016 m. sausio 4 d. teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo 2015 m. lapkričio 26 d. aktą Nr. 3-AP-8498; 2) įpareigoti atsakovą, išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą, teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti skundą.

Grąžino pareiškėjui V. J. 28,00 Eur (dvidešimt aštuoni Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. gruodžio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 3-AP-8498, pateiktą atsakant į pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė: 1) Kauno apylinkės prokuratūroje prokurorais įdarbintų A. M., J. B., J. A. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius; 2) Kauno apylinkės prokuratūroje prokurorais įdarbintus A. M., J. A., J. B. nušalinti nuo pareigų ir atleisti iš tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo atitinkamais straipsniais; 3) Kauno apylinkės teismo teisėjus L. Š., B. D., A. P., Kauno apygardos teismo teisėją D. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tyčinių veikų, kurios atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius; sprendimo nuorašą pateikti Seimui, Prezidentei bei pareiškėjui V. J.; 4) Teisėjų tarybos prašyti pritarimo ir Konstitucijos, Teismų įstatymo nuostatų pagrindu atleisti iš pareigų teisėjus L. Š., B. D., A. P., D. Š. dėl grubaus teisėjo priesaikos sulaužymo ir teisėjo vardo pažeminimo.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, be kita ko, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; gina viešąjį interesą; atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-374/2012, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-388/2013).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nustatyta, kad jo reikalavimai, argumentai, kuriais yra grindžiamas ginčijamo akto neteisėtumas, nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su atsisakymu atlikti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūrai, prašydamas atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir, kad pareiškėjo nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl veikų, numatytų atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Teismas pažymėjo, kad administraciniam teismui ėmus vertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, faktiškai būtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, nes turėtų būti aiškinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi.

Teismas akcentavo, pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Tokio pobūdžio skundai gali būti paduoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka aukštesniam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl akto panaikinimo yra susijęs su prokurorų procesinės veiklos vykdymu, pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 16 str. 2 d., 37 str. 2 d. 1 p.). Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 26 d. akto Nr. 3-AP-8498 panaikinimo ir atskirai negali būti išnagrinėtas, todėl atsisakius priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 26 d. akto Nr. 3-AP-8498 panaikinimo, pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje taip pat atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas mano, kad jo skundas nagrinėtinas pagal administracinės teisės normas. Tvirtina, kad teismas nesilaikė teismų praktikos, kadangi panašūs pareiškėjo skundai buvo priimami ir nagrinėjami (LVAT 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-438/2015). Teigia, kad skundo reikalavimai, susiję su prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijomis, gali būti nagrinėjamo administraciniuose teismuose. Nurodo, kad prokuratūra pažeidė Generalinio prokuroro rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Ji priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kokiu atveju. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 d. 1 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 16 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 26 d. aktą Nr. 3-AP-8498 ir įpareigoti atsakovą, išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. skundą, teisės aktų nustatyta tvarka priimti procesinį sprendimą baudžiamojoje teisenoje.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundas Kauno apygardos prokuratūrai buvo grindžiamas Baudžiamojo kodekso normomis, buvo prašoma atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir, kad pareiškėjo nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl veikų, numatytų atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus prokuratūra veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašo įpareigoti prokuratūrą atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundas nepriskirtinas administraciniam teismui ir turi būti paduotas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 16 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo nurodomos administracinės bylos Nr. A-226-438/2015 aplinkybių, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo skundo tinkamo nagrinėjimo LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, todėl šioje byloje ja negali būti remiamasi kaip precedentu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė