2ea024da-3267-4a55-a40b-1eda2252e852 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-255/2015Teisėja Jurgita Grigonienė                                                  Proceso Nr. 1-68-1-00662-2014-7        Procesinio sprendimo kategorijos:        2.4.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1.;        1.1.11.; 1.1.11.10. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės,teisėjų Zigmo Pociaus, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistojo L.

M. gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d.) ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 14 d. vagystės) ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. sausio 7 d. plėšimo) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. sausio 8 d. vagystės) ir jam paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. sausio 10 d.) ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, už vagystes laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d., 2014 m. gruodžio 14 d. ir laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. sausio 10 d. paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir L. M. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. paskirta galutinė bausmė už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, Å¡i bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 12 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme į dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, už plėšimÄ ir 2015 m. sausio 8 d. vagystę paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant į vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L.

M. paskirta galutinė bausmė už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ 10 mėnesių laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2014 m. gruodžio 12 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir Å¡iuo nuosprendžiu subendrinta neatlikta bausme ir L. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas L. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tas laikas 2014 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2015 m. sausio 19 d. iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinta.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ L. M. ir R. V. solidariai, o Å¡iems neturinti turto ir pajamų – iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ â€“ civilinių atsakovų R. M., D. T. ir I.

J. – solidariai D. J. 319,57 Eur, H. J. 40 Eur, E. M. 109,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir R. V., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: L. M. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį: laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 23 d. 12.00 val., tiksli data ir laikas nenustatytas, L. M., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., pagrobė D. J. priklausantį 1500 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sugadinęs bagažinės duris, įsibrovęs į vidų, sugadinęs automobilio vairÄ ir sujungęs automobilio užvedimo laidus.Be to, L.

M. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ : 2014 gruodžio 14 d., apie 22.00 val., L. M. su R. V., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nulaužę V. R. priklausančio garažo pakabinamÄ spynÄ Â laužtuvu, įsibrovė į šį garaÅ¾Ä ir pavogė dvi talpyklas po 20 litrų dyzelinio kuro, iÅ¡ viso 40 litrų, kurių bendra vertė 29,30 Eur (101,20 Lt).Be to, L. M. nuteistas ir už tai, kad pavartodamas fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ : 2015 m. sausio 7 d., apie 19.30 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., L.

M. ir R. V., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, pavartoję fizinį smurtÄ , L. M. iÅ¡ nugaros rankomis užspaudus H. J. kaklÄ ir tokiu bÅ«du atėmus jam galimybę prieÅ¡intis, R. V. iÅ¡ H. J. rÅ«bų kiÅ¡enių iÅ¡traukė ir pagrobė piniginę, pakelį cigarečių ir žiebtuvėlį, iÅ¡ viso pagrobė turto už 40 Eur.Be to, L. M. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį: 2015 m. sausio 8 d., apie 24.00 val., L. M. ir R. V., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., įsėdę į neužrakintÄ automobilį ir atradę salono viduje dėtuvėje padėtus automobilio raktelius, pagrobė A.

P. priklausantį 400 Eur vertės automobilį „Nissan Bluebird“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, L. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ : laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. sausio 10 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tamsiu paros metu, apie 21. 00 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., L. M. ir R. V., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai, siekdami pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ E. M. sodybos pastatų, išėmę namo pirmo aukÅ¡to lango rėmÄ ir iÅ¡daužę jo stiklÄ , tuo padarydami 60 Eur dydžio žalÄ , įsibrovę į vidų pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau iÅ¡ namo nieko nepagrobė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes name vertingų daiktų nebuvo.

Tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , jie rankomis iÅ¡laužė E. M. sodyboje esančio Å«kinio pastato duris, tuo padarydami 30 Eur dydžio žalÄ , įsibrovė į Å¡iÄ patalpÄ ir pagrobė plastikinę talpyklÄ su 15 litrų dyzelinio kuro, kurio bendra vertė – 19,50 Eur. Tokiu bÅ«du L. M. su R. V. padarė E. M. 109,50 Eur turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo L. M. gynėjas advokatas J. Surblys praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir BK 180 straipsnio 1 dalį, pakeisti: pritaikyti L.

M. BK 92 straipsnį ir paskirtos galutinės dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistajam L. M., kaip nepilnamečiui (visas nuosprendyje nurodytas veikas padarė neturėdamas net penkiolikos metų amžiaus), taikyta pernelyg griežta baudžiamoji atsakomybė. Nors teismas, motyvuodamas realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimÄ už visas nuosprendyje nurodytas veikas, nurodė daug nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių, tačiau, gynėjo nuomone, teismas, skirdamas bausmes, turėjo svarstyti ir galimybę paskirti kitokias baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas bausmes.

Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, numatytos dar kitokios ir Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys. Kitokia, ne tik laisvės atėmimo, bausmė numatyta ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau tokių bausmių skyrimo galimybė nuosprendyje nebuvo svarstyta, bausmės skyrimo argumentai buvo sutelkti į griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmės paskyrimÄ , nors, kaip minėta, bausmė buvo skiriama trapaus amžiaus nepilnamečiui.Gynėjo nuomone, kalbant apie baudžiamosios atsakomybės problemÄ apskritai, negalima nepripažinti to, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes už nurodytas veikas, vadovavosi apibrėžtais protingumo ir humaniÅ¡kumo principais – paskyrė palyginti nedidelio dydžio laisvės atėmimo bausmes, taikė atsakomybę Å¡velninantį baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 641 straipsnio 1 dalį).

Kita vertus, galutinai subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį lėmė Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡ios bausmės dydis buvo kaip riba, kai nebebuvo galima daugiau Å¡velninti baudžiamosios atsakomybės, susijusios su bausmės dydžio nustatymu. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas susidÅ«rė su sudėtinga bausmių bendrinimo problema, kai bausmės buvo bendrinamos tiek dėl veikų, tiek dėl nuosprendžių sutapčių, ir teismas Å¡iÄ problemÄ iÅ¡sprendė tinkamai.

Tačiau, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tokias aplinkybes, kurios leidžia manyti, kad nuteistajam L. M. buvo galima Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatavo, kad abu kaltinamieji (nuosprendžiu kaltu pripažintas ir kitas nepilnametis) yra ne tik kad nepilnamečiai, bet kÄ tik apskritai pasiekę baudžiamÄ ja tvarka galinčių atsakyti už savo veiksmus asmenų amžių. Ir nors, kaip minėta, teismas toliau konstatuoja neigiamus abiejų kaltinamųjų asmeninius, socialinius ir kitokius bruožus, tačiau kartu kalba apie atsakomybę Å¡velninančias aplinkybes, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo tiek vienas, tiek kitas gailisi, pripažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nors byloje yra duomenų apie tai, kad nuteistasis L. M. sunkiai paklūsta auklėjamojo poveikio priemonėms, sunkiai sprendžiamos jo socializacijos problemos, tačiau, gynėjo nuomone, L. M. galimas baudžiamosios atsakomybės švelninimas, susijęs su realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimu. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. M. neatitinka bausmių skyrimo nepilnamečiui nuostatų: nuteistojo padarytų veikų pavojingumas neviršija apysunkių nusikaltimų lygio, veikų padarymo turinys daugiau susijęs su paauglišku padaužiškumu, padarytų žalų dydžiai nėra dideli.

Visa tai rodo, jog ir nusikalstamų veikų padarymo motyvai nėra susiję su noru pralobti ar gyventi iÅ¡ nusikalstamų veikų. Nepilnamečio gailėjimasis dėl padarytų veikų yra žmogiÅ¡kai realus. Taikant baudžiamÄ ja atsakomybę neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi griežtai apibrėžtais, formaliais principais, kaip bendrininkavimas, formalus recidyvas ir pan. Realiai penkiolikos metų amžiaus nesulaukęs asmuo gyvenime nusikalto pirmÄ kartÄ , todėl baudžiamasis poveikis galimas ir netaikant formaliai griežtų izoliavimo nuo laisvės priemonių.

Gynėjo manymu, pirmosios instancijos nuosprendis, remiantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. netaikymo to įstatymo, kuris galėjo ir turėjo bÅ«ti taikomas (BK 92 straipsnis). Teismo posėdyje nuteistojo L. M. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo L. M. gynėjo apeliacinio skundo, ginčo dėl L. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos nėra, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta L. M. bausme ir praÅ¡o taikyti jam BK 92 straipsnio nuostatas bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Nuteistojo L. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, skirdamas nepilnamečiam L.

M. už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę neigiamai nepilnamečio L. M. asmenybę charakterizuojantiems duomenims, kad jis sunkiai paklÅ«sta auklėjamojo poveikio priemonėms, sunkiai sprendžiamos jo socializacijos problemos, tačiau nevertino bausmės efektyvumo. Gynėjo teigimu, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiam L.

M. neatitinka bausmių skyrimo nepilnamečiui nuostatų, nes jis, kaip realiai penkiolikos metų amžiaus nesulaukęs asmuo, nusikalto pirmÄ kartÄ , padaryti nusikaltimai nevirÅ¡ija apysunkių nusikaltimų lygio, veikų padarymo turinys daugiau susijęs su paaugliÅ¡ku padaužiÅ¡kumu, o ne su noru pralobti ar gyventi iÅ¡ nusikalstamų veikų, padarytų žalų dydžiai nėra dideli, todėl jam turėjo bÅ«ti taikomos BK 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės nuteistajam L. M. paskyrimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir į BK XI skyriuje iÅ¡dėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis:

1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ;

2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;

3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu;

4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama.

BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo už padarytas nusikalstamas veikas nepilnamečiam L. M. klausimÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tik izoliavus jį nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.

Tokia apylinkės teismo iÅ¡vada yra pagrįsta.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. M., įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Parinkdamas L. M. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, t. y. paskirdamas jam už atskirus tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, Å¡ių straipsnių sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumÄ , taip pat įvertino kitas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad Å¡is teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti penki apysunkiai tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į L. M. kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dėl vienos iÅ¡ penkių padarytų nusikalstamų veikų (dėl A.

P. automobilio vagystės) nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tai, kad Å¡ios veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys, paliekant pakelėje transporto priemonę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog keturias iÅ¡ penkių inkriminuotų nusikalstamų veikų jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir L. M. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas anksčiau teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , naujus nusikaltimus padarė nepaisydamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės bei 2014-12-12 naujai priimto Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jam už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nustatant įpareigojimÄ naktimis bÅ«ti namuose bei kitus įpareigojimus.

Kartu teismas pažymėjo, kad L. M. mokosi prastai ir pedagogų yra charakterizuojamas kaip Å¡iurkÅ¡tus, praleidinėjantis pamokas, nepagarbus, nesuvaldomas nei tėvo, nei motinos, tėvai jo auklėjime nedalyvauja, netgi duoda neigiamÄ pavyzdį, iki 14 metų amžiaus jo motina ne kartÄ buvo bausta už jo padarytus turtinius ir vieÅ¡osios tvarkos drumstimo administracinius pažeidimus, be to, iki Å¡ios bylos atidavimo teismui jis buvo auklėjamas Kauno vaikų socializacijos centre ir, kaip matyti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutarties, nesilaikė Å¡ios įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, ne kartÄ pabėgo iÅ¡ Å¡ios įstaigos ir tuo metu padarė ir Å¡ioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Ä®vertinęs paminėtas nuteistÄ jį L. M. apibÅ«dinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į iÅ¡samiai L. M. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jis, nors bÅ«damas jaunas, buvo teisiamas nebe pirmÄ kartÄ , naujus nusikaltimus padarė ne tik ankstesniu nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, bet tris iÅ¡ penkių Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė po naujai jam priimto Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendžio, kuriuo už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, įpareigojant naktimis bÅ«ti namuose bei paskiriant kitus įpareigojimus, kurių jis nepaisė; jo daromos nusikalstamos veikos yra tyčinės, tapačios, susijusios su smurto vartojimu.

Teismo parodyto pasitikėjimo L. M. nepateisino, reikiamų iÅ¡vadų nepadarė, ankstesnis laisvės apribojimas bei vėliau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė jam tinkamo poveikio, nes nepasibaigus laisvės apribojimo laikui bei po naujo nuosprendžio, kuriuo jam už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, ir tuo metu, kai nepilnamečiui buvo paskirta vidutinė priežiÅ«ros priemonė – atidavimas į Kauno vaikų socializacijos centrÄ , jis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus nuosavybei, iÅ¡ jų vienÄ smurtinį (plėšimas), už kuriuos nuteistas Å¡ioje byloje.

Todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, L. M. daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad nepaisydamas ankstesnio teistumo jis nesistengia keisti gyvenimo bÅ«do, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o anksčiau paskirtos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako. Taigi akivaizdu, kad, nepaisant jauno amžiaus, L. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas skirdamas jam griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, BK 90–91 straipsnių nuostatų nepažeidė.BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos kodekso straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijoje.

L. M. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje, sankcijų ribos jam, kaip nepilnamečiui, yra nuo pusantro mėnesio iki trejų metų ir pusantro mėnesio laisvės atėmimo. Teismas jam, kaip nepilnamečiui, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų (keturios nusikalstamos veikos) padarymÄ paskyrė žymiai mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė artimÄ sankcijos minimumui bausmę. Kolegijos nuomone, Å¡ios bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, kadangi buvo įvertinta, jog L.

M., nors veikų padarymo metu buvo nepilnametis ir vos sulaukęs baudžiamÄ ja tvarka galinčio atsakyti asmens amžiaus, nusikalto nepaisydamas ankstesnio teistumo ir naujai jam už smurtinių tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymÄ priimto nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes ir probacijos laikotarpiu toliau darė tyčinius nusikaltimus, susijusius su smurto vartojimu.Taigi, prieÅ¡ingai negu teigiama L.

M. gynėjo apeliaciniame skunde, nors nuteistasis L. M. formaliai atitinka sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. jis padarė penkis apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija penkerių metų, tačiau nuteistojo nepilnamečio L. M. asmenybės, elgesio ir jo padarytų veikų analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 92 straipsnio nuostatų.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam L.

M. paskirta bausmė yra teisinga bei atitinka tiek nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bei įvertino kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų visumÄ , neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aptartų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindÄ L. M. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti griežčiausiÄ Å¡ių straipsnių sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir kartu BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo L.

M. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                              Zigmas Pocius                                                                               Linas Pauliukėnas