2e9e7a21-2275-4dc0-a99c-ef9fe4ceaf2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1624-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo RELVIT LTD atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5144-881/2015 pagal ieÅ¡kovo RELVIT LTD praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui M.

M., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas RELVIT LTD, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 35 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – Maltos teisme pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti atsakovui M.

M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pas jį arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir turtines teises 7,6 mln. Eur sumai.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino.Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo M. M. atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė patenkinti atsakovo M. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį, kuria atsakovo M. M. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo praÅ¡ymÄ leisti nutartį vykdyti skubiai atmesti.Teismas nurodė, jog 7,6 mln. Eur suma laikytina itin didele ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismas pažymėjo, jog vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas nustatė, jog atsakovas, siekdamas įrodyti gerÄ turtinę padėtį, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apelianto valdomų ieÅ¡kovo akcijų buhalterinė vertė yra 8 964 000 Eur.

Å ios akcijos Maltos teismo sprendimu jau yra areÅ¡tuotos to paties, kaip ir skundžiama nutartimi, ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui. Be to, atsakovas turi apie 137 mln. Eur vertės TAIKOS PROJEKTAS, UAB akcijų, daugiau kaip 14 mln. Eur vertės BIRULIÅ KIŲ PROJEKTAS, UAB akcijų ir t. t. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti (praÅ¡oma užtikrinti) suma – 7,6 mln. Eur – nėra jam didelė, galinti padidinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Be to, Å¡iai sumai užtikrinti jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Maltoje.Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ leisti nutartį vykdyti skubiai, kadangi pastarasis neįrodė, kad delsimas įvykdyti nutartį galėtų padaryti jam didelę žalÄ (CPK 283 str. 1 d. 4 p.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas RELVIT LTD atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Skundžiamoje nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsakovo turimo turto nepaneigia prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų dėl akcijų realios vertės, akcijos dėl savo specifikos nelaikytinos tinkamu turtu veiksmingai užtikrinančiu ieÅ¡kovo reikalavimus;2) Atsakovo pateiktas akcijų vertės apskaičiavimo metodas yra netinkamas, kadangi nėra jokių požymių, kurie liudytų, kad atsakovo akcijos turimos RELVIT LTD ir tiesiogiai ar netiesiogiai kitose grupės įmonėse (plačiÄ ja prasme) bÅ«tų labiau likvidžios ar paklausios.

IeÅ¡kovo teigimu, akcininkams pasitraukiant iÅ¡ aptariamos grupės (plačiÄ ja prasme) įmonių ir perleidžiant visas jose turėtas akcijas, jos buvo perleidžiamos iÅ¡skirtinai tik grupės įmonėms (galutinai valdomoms liekančiųjų akcininkų), pardavimai „iÅ¡oriniam nesusijusiam pirkėjui“ nėra vykę, todėl tokių akcijų realus likvidumas buvo ir iÅ¡lieka itin ribotas. Be to, akcininkams pasitraukiant iÅ¡ aptariamos grupės tokie smulkiųjų akcijų paketai (iki 10 proc.) buvo perleidžiami su itin ženklia nuolaida, kuri siekdavo ir virÅ¡ydavo 75 proc.;3) Atsakovas savo nurodytose įmonėse tiesiogiai arba netiesiogiai (per holdingines bendroves) valdo akcijų, sudarančių mažiau nei 10 proc. paketÄ .

Minėtos akcijos yra iÅ¡ esmės nelikvidžios (t.y. jų pirkėjų ratas labai ribotas, jeigu tokių iÅ¡ viso yra), be to, jos nesuteikia jokių esminių teisių valdant bendroves, todėl atsakovo (tiesiogiai arba per holdingines bendroves) turimų akcijų paketo vertė dėl kontrolės ir likvidumo trÅ«kumo yra bent 75 proc. mažesnė nei jų buhalterine vertė, kuria remiasi atsakovas;4) TAIKOS PROJEKTAS, UAB ir BIRULIÅ KIŲ PROJEKTAS, UAB (Atsakovo holdinginių bendrovių) balansuose apskaitytas ilgalaikis finansinis turtas (smulkieji akcijų paketai) yra apskaitomas įsigijimo savikaina, kuriÄ perleidimo metu nustatė pats atsakovas, ir kuri neturi nieko bendro su tokio turto (smulkiųjų akcijų paketų) realia verte.

Ieškovo teisigmu, reali TAIKOS PROJEKTAS, UAB ir BIRULIŠKIŲ PROJEKTAS, UAB turto vertė yra bent 75 proc. mažesnė nei nurodyta jų balansuose;5) Be akcijų, kurių likvidumas ir vertė kelia abejonių, kito pagal viešus duomenis žinomo atsakovo turto (nekilnojamojo turto ir automobilių) Lietuvoje vertė yra nedidelė lyginant su ieškovo pareikštais reikalavimais;6) Ieškovo pareikštų reikalavimų suma Maltoje potencialiai gali siekti ir viršyti 100 mln. EUR, o Maltoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti tik galimus minimalius nuostolius (7,8 mln.

EUR);7) Turto areÅ¡tas Maltoje nepaneigia bÅ«tinybės taikyti turto areÅ¡tÄ Lietuvoje, nes areÅ¡tuotam turtui nevirÅ¡ijus ieÅ¡kinio sumos, proporcingumo principas nėra pažeidžiamas. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas M. M. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ nurodo Å¡iuos atsikirtimus:1) Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė vadovaudamasis atsakovo teikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių pagrindu atsakovas apskaičiavimo valdomų akcijų buhalterinę vertę;2) Atsakovo akcijų vertę pagal pasirinktÄ vertinimo metodÄ patvirtina oficialÅ«s (prima facie) raÅ¡ytiniai įrodymai;3) IeÅ¡kovas, ginčydamas nutartį dėl netinkamai įvertintų atsakovo pateiktų duomenų ir įrodymų apie atsakovo valdomų akcijų vertę, nepateikia jokių įrodymų apie kitokiÄ (mažesnę ar didesnę) akcijų vertę;4) IeÅ¡kovo argumentai apie neva ženkliÄ nuolaidÄ , kuri buvo taikoma perkant „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių smulkiųjų akcininkų paketus, yra nepagrįsti ir neįrodyti;5) Atskirojo skundo argumentai apie TAIKOS PROJEKTAS, UAB ir BIRULIÅ KIŲ PROJEKTAS, UAB apskaitomo turto vertės neatitikimÄ realiai vertei atmestini kaip nepagrįsti;6) Buhalterinės vertės apskaičiavimo metodÄ taikė ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį vykdantis antstolis, apraÅ¡ydamas atsakovo turtÄ ;7) IeÅ¡kovo argumentai apie neva ekonomikos teorijoje pripažįstamÄ â€žkontrolės trÅ«kumo“ nuolaidÄ ir „likvidumo nuolaidÄ â€œ yra nepagrįsti;8) IeÅ¡kovas siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis dubliuoti jau Maltos teismo pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones;9) IeÅ¡kovas nėra pareiÅ¡kęs materialaus ieÅ¡kinio reikalavimo kurį reikėtų užtikrinti turto areÅ¡tu;10) IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie atsakovo ketinimus apsunkinti Maltos teismo sprendimo vykdymÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis paliktina nepakeista. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovo atskirasis skundas ir kuria patenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ ; teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus; deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises; interesų pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo, ekonomiÅ¡kumo principai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti tokios, kad iÅ¡ esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-Å«kinės veiklos; teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi; pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės neturi bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2013).Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Be to, teismų praktikoje nustatyta, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę; kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, Å«kine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat Å¡ios įmonės įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs atsakovo finansinę padėtį, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė patenkinti atsakovo M.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį, kuria atsakovo M. M. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.IeÅ¡kovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsakovo turimo turto nepaneigia prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos. Apelianto teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų dėl akcijų realios vertės, akcijos dėl savo specifikos nelaikytinos tinkamu turtu veiksmingai užtikrinančiu ieÅ¡kovo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laiko aukščiau nurodytus apelianto argumentus nepagrįstais.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 7,6 mln. Eur suma laikytina itin didele ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti (taip pat praÅ¡oma užtikrinti) suma – 7,6 mln.

Eur – nėra jam didelė, galinti padidinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos sprendinio įvykdymo apsunkinimo grėsmes (CPK 144 str. 1 d.). Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog atsakovo tiesiogiai arba netiesiogiai (per holdingines bendroves) valdomos akcijos, sudarančios mažiau nei 10 proc. paketÄ , iÅ¡ esmės yra nelikvidžios (t.y. jų pirkėjų ratas labai ribotas, jeigu tokių iÅ¡ viso yra), nesuteikiančios jokių esminių teisių valdant bendroves, laikytini nepagrįstais įrodymais.

Apeliantas neįrodė atskirojo argumentų, jog atsakovo (tiesiogiai arba per holdingines bendroves) turimų akcijų paketo vertė dėl kontrolės ir likvidumo trūkumo yra bent 75 proc. mažesnė nei jų buhalterine vertė. Apeliantas taip pat nepagrindė jokiais įrodymais atskirajame skunde išdėstytų argumentų, jog reali TAIKOS PROJEKTAS, UAB ir BIRULIŠKIŲ PROJEKTAS, UAB turto vertė yra bent 75 proc. mažesnė nei nurodyta jų balansuose (CPK 178 str.).Be to, pažymėtina, jog pats apeliantas atskirajame skunde pripažino nežinantis ieškinio, kurį pateikė Maltos teismui, reikalavimo konkrečios sumos, t. y. ieškovas nėra pareiškęs konkretaus materialaus ieškinio reikalavimo, kurį reikėtų užtikrinti turto areštu, todėl apelianto argumentai, jog ieškovo pareikštų reikalavimų suma Maltoje potencialiai gali siekti ir viršyti 100 mln.

EUR, laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio, neparemti jokiais įrodymais teiginiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieÅ¡kovas, jo teigimu, ateityje turės teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo priteisti didesnę ar mažesnę sumÄ , nereiÅ¡kia, kad galima taikyti itin suvaržančio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios užtikrina abstraktų ir hipotetinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog Maltos teismas yra pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakartotinis taikymas atsakovui pažeistų proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Apelianto teisė keiptis į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių gynimo negali nepagrįstai suteikti apeliantui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir tokiu bÅ«du galimai pažeisti atsakovo teises. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės distancijos teismas dėl žyminio mokesčio pažymi, jog CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų žyminis mokestis. Kai skundas paduodamas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, už jį mokama 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami Å¡iais atvejais, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Be to, nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva.Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė įrodymus, patvirtinančius 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už atskirÄ jį skundÄ . Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, apeliantas už atskirÄ jį skundÄ privalėjo sumokėti 21 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantui grÄ Å¾intina permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 7 Eur.

Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui RELVIT LTD 7 Eur (septynių eurų) permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Teisėjas                                                                                                                                  Kazys KailiÅ«nas