2e9e67cd-ef42-4a99-8e2e-83c675ce9cee · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-920-814/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50202-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.5; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 2.3.6.4.5.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nukentėjusiesiems J. R. ir A. C., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Petrui Lileikai, kaltinamajam R. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-370-493/2018, teistas 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Teismas nustatė: R. M. 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 21:00 val. tarpduryje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė ne mažiau du smÅ«gius nukentėjusiajai J. R. į veidÄ , po ko ji nukrito ant grindų. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžį, apatinių dviejų dantų vainikų lūžius, apatinio priekinio danties panirimÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tuo pat metu, toje pačioje vietoje, prie durų ant laiptų, jis (R. M.) tyčia sudavė nenustatytÄ smÅ«gių skaičių ranka nukentėjusiajam A. C. į veidÄ ir taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kairės akies obuolio sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, muÅ¡tinę žaizdÄ kairės akies apatiniame voke – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių - nukentėjusiųjų J.

R. ir A. C. sveikatÄ . Kaltinamasis R. M. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies, neigė padarę nusikalstamÄ veikÄ su kitu asmeniu, teigė, kad sužalojo nukentėjusiuosius bÅ«damas vienas, jokių kitų asmenų su juo kartu nebuvo, niekas nukentėjusiojo A. C. apglėbus rankomis nelaikė. PaaiÅ¡kino, kad viskas buvo seniai, įvykį prisimena, bet visų įvykio detalių nelabai atsimena. Nurodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) name.

Nukentėjusieji gyvena tame pačiame name, kur ir jis. Jam einant pro Å¡alį, prie nukentėjusiųjų durų įkando nukentėjusiųjų Å¡uo. Jis Å¡unį paspyrė ir tada įvyko konfliktas. Anksčiau taip pat yra buvę nesutarimų su nukentėjusiaisiais. Išėjusi pro duris, J. R. kažkÄ pasakė, jis jai galimai sudavė ar tai vienÄ , ar tai du smÅ«gius į veido sritį. Po smÅ«gio nukentėjusioji nukrito į pastato vidų. Tada iÅ¡ namų atėjęs A. C. ėmė Å¡vaistytis pjÅ«klu.

Jis paėmė pjÅ«klÄ iÅ¡ nukentėjusiojo ir jam sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ . Po smÅ«gių lygtai A. C. nukrito. Po to jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Paskambino tėvui ir paprašė, kad jis atvažiuotų jo paimti. Atvažiavęs tėvas konflikte nedalyvavo. Daugiau kitų asmenų kartu su juo nebuvo. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiesiems, žino apie jų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Su J. R. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl - 58,57 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos bei su nukentėjusiojo A.

C. – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutinka. Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl 202,01 Eur nukentėjusiosios gydymosi iÅ¡laidų pripažįsta, jo neatlyginęs. Savo elgesį dėl konflikto sprendimo kumščiais, vertina blogai, gailisi padaręs nusikaltimÄ . Teisiamojo posėdžio metu nuoÅ¡irdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų. Buvo iÅ¡gėręs, kažkas užėjo, kad taip elgėsi, pripažįsta, kad padarė klaidÄ . Planuoja ateityje keisti gyvenimo bÅ«dÄ .

PrieÅ¡ įvykį buvo atvykę pareigÅ«nai, nežino, kokiu tikslu jie buvo atvykę, ne jis juos kvietė. Ä®vykio metu draugo nebuvo, jis buvo iÅ¡važiavęs. Jam buvo įkandęs nukentėjusiosios Å¡uo į kojÄ , dėl sužalojimo į medikus nesikreipė. Dar jam C. pjÅ«klu buvo sudraskęs kaklÄ . Po įvykio jis nepabėgo, tiesiog nežinojo, kad atvyks pareigÅ«nai ir kad bus tokios pasekmės. BÅ«damas blaivus, greičiausiai nebÅ«tų mušęsis, jo veiksmams suvartotas alkoholis turėjo įtakos.

Akistatos metu J. R. ir C. nurodė du skirtingus žmones, tai jam nesuprantama, kiek žmonių iÅ¡ viso buvo. Jie abu matė vienÄ Å¾mogų, o kalba kaip apie du skirtingus. Akistatos metu nukentėjusieji skirtingai apibÅ«dino tuos žmones. C. nurodė, kad buvo aukÅ¡tas, tamsus, stambus vyras, R. – mažiukas, Å¡viesus. Jis buvo vienas, daugiau kitų žmonių su juo nebuvo. Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų įrodymų, o bÅ«tent:

Nukentėjusioji J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. adresu (duomenys neskelbtini) žiÅ«rėjo pro langÄ , kaip girti lakstė R. M. ir A. M.. Jie Å¡Å«kavo, kažkuo mosikavo. Galėjo R. M. besimosikuodamas kažkokiu daiktu įsirėžti kaklÄ . Grįždami atgal, ėjo pro jų kiemÄ . Kažkuris vienas, nematė kuris, suklupo prie Å¡uns. Ji labai iÅ¡sigando, kad Å¡uo kÄ nors gali padaryti, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Policija atvažiavo su greitÄ ja medicinos pagalba, nes kalbėdama rėkė, jie pamanė, kad jai kažkas nutikę.

Pamačiusios, kad jiems nieko nėra, tarnybos iÅ¡vyko. Viskas aprimo. Sėdint kambaryje, pamanė, kad kitas jos Å¡uniukas grįžo namo, nes kažkas sukrebždėjo prie durų. Atidariusi duris staiga gavo smÅ«gį. Nuo smÅ«gio nukrito į koridorių. Nejuto, ar gulint buvo suduoti smÅ«giai, galbÅ«t buvo trumpam praradusi sÄ monę. Pagulėjusi kelias sekundes ir atsipeikėjusi, Å¡aukė A. Atbėgo A. ir tada R. jam smÅ«giavo. Ji atsikėlė ir matė, kaip R. smÅ«giavo susilenkusiam A. kokius 6-8 smÅ«gius.

Tuo momentu nukentėjusiojo A. niekas nelaikė. Matė stovintį per metrÄ kaltinamojo tėvÄ , kuris pasakė „R., baik, užtenka“. Tuo metu kito asmens nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji nenurodė, kad buvo kitas asmuo. Civilinį ieÅ¡kinį jį palaiko. Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1000 Eur. Ji po sužalojimo juto skausmÄ , lūžo nosies kaulas, buvo sudaužytas visas veidas, buvo padaryti apatinių dviejų dantų vainiko lūžiai. Ji buvo nuvežta į KaunÄ , gydėsi dvi savaites, o dėl veido sužalojimo gydėsi visÄ mėnesį.

Pirko vaistus laÅ¡inti į nosį, mokėjo 12,40 Eur, pirko vaistus nuo sumuÅ¡imo, 3,59 Eur mokėjo gal už vaistus nuo skausmo, kas pirkta už 7,72 Eur, nepamena. Nuo skausmo vaistus buvo iÅ¡rašęs gydytojas. Ä®vykio metu buvo blaivi. Kaltinamajam po atsipraÅ¡ymo neatleidžia. Nukentėjusysis A. C. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis kartu gyvena su savo drauge nukentėjusiÄ ja J. R.. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare. Kaltinamasis R. M. ir kitas asmuo lakstė po kiemÄ , rėkavo, gal buvo iÅ¡gėrę.

Pribėgę prie Å¡uniuko, jam ėmus cypti, kandžiotis, nuėjo, tada atvyko policija. Nepiktas Å¡uniukas, bet lakstant galėjo įkÄ sti. Nežino, ar įkando kaltinamajam. Po to dar vienas Å¡uniukas pabėgo pro duris iÅ¡ namų. J. nuėjo jo pakviesti ir, atidariusi duris, ėmė jį Å¡aukti. Jis atėjęs pamatė J. R. gulinčiÄ koridoriuje. Priėjęs prie jos, pasakė keltis, o R. M. su durimis jai per kojas mušė. Jis pasiėmė pjÅ«kliukÄ , užsimojo, norėjo R. M. pagÄ sdinti.

Kažkas pjÅ«kliukÄ iÅ¡ jo atėmė, kas nematė. Jis pjÅ«kliuku nieko nesužalojo. Girdėjo, kaip R. M. sakė „palaikykit jį“. Kažkas jį suėmė iÅ¡ nugaros ir laikė, o R. M. daužė į kairę veido pusę kumščiu. Jau buvo prieblanda, todėl jis nematė, kas jį laikė. Tuo metu gulėjo. Nežino, ar nukentėjusioji matė, kai jį mušė. Jis buvo blaivus. Jis serga cukriniu diabetu, buvo nukritęs cukrus, buvo silpna. Nemano, kad dėl tokios savo bÅ«klės ne taip kažkÄ suprato.

Nukentėjusioji buvo blaivi. Gal nukentėjusioji ne taip matė. Jam suduotų smÅ«gių jis neskaičiavo. Buvo 8-9 smÅ«giai suduoti kumščiu į vienÄ â€“ kairę veido pusę. Prie durų tolėliau buvo R. tėvas ir žiÅ«rėjo, kaip jis talžė J., ir nieko nedarė. IÅ¡ jo pjÅ«klÄ paėmė asmuo, kuris jį laikė. Jis buvo tarpdury, kai kaltinamasis jį sumušė. Po kažkurio smÅ«gio buvo suklupęs. R. M. negalėjo iÅ¡ jo paimti pjÅ«kliuko, nes jis stovėjo už durų.

IÅ¡ namo vidaus išėjo su pjÅ«kliuku rankoje. SmÅ«gį gavo tik išėjęs, iÅ¡ karto po to pjÅ«kliukas buvo atimtas. Po pirmo gauto smÅ«gio, sekė kiti smÅ«giai. Jam suklupus, buvo atimtas pjÅ«kliukas. Suklupusiam smÅ«giai nebebuvo suduoti. Nežino, po kelių smÅ«gių suklupo. Gavęs pirmÄ smÅ«gį, nesuklupo. Detalių ir kai kurių aplinkybių nepamena. PjÅ«kliukas buvo virtuvėje ir jį pasiėmė iÅ¡ virtuvės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius nukentėjusiojo A.

C. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81), jog prie durų pamatė R. M., kuris laikėsi už durų, prie lango stovėjo dar vienas nepažįstamas vyras, kurį yra matęs ir anksčiau, lygtai R. M. kažkoks giminaitis. Po to prie durų lauke pamatė kaltinamojo tėvÄ , jis buvo su kažkokia moterimi. Pamatęs kruvinÄ J., eidamas link durų, griebė kas pasitaikė po ranka, t. y. paėmė pjÅ«kliukÄ , kuris buvo koridoriuje, užsimojo, bet R. M. nesudavė, nes suprato, kad gali jį sužaloti, todėl pjÅ«klÄ nuleido, tuomet R.

M. giminaitis tÄ pjÅ«klÄ paėmė ir, sugriebęs už juosmens, prispaudęs jo rankas prie kÅ«no, jį apkabino ir laikė, o tuo metu R. M. kumščiais sudavinėjo smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Nukentėjusysis nurodė, kad tvirtina perskaitytus parodymus. Jis pjÅ«kliukÄ pasiėmė iÅ¡ virtuvės, o ne iÅ¡ koridoriaus. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pasiėmė pjÅ«kliukÄ iÅ¡ koridoriaus, negali paaiÅ¡kinti. Girdėjo nukentėjusiosios R. parodymus, kur ji sakė, kad suduodant jam smÅ«gius nebuvo kito asmens.

Jis nepamena, ar kitas asmuo buvo. Nežino, kur galėjo dingti jo nurodytas asmuo. Po atsipraÅ¡ymo kaltinamajam neatleidžia. Liudytojas R. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamasis yra jo sÅ«nus. 2017 m. rugsėjo 24 d. vakare jam sÅ«nus R. paskambinęs pasakė, kad bijo eiti namo, nes su vienu kaimynu piktuoju, buvo duris jam sukapojęs. Jis nuvažiavo pas sÅ«nų. Nuvažiavęs prie to namo, kur R. gyveno, iÅ¡girdo Å¡uns lojimÄ . Išėjo kaimynė J. R., matėsi, kad ji stipriai iÅ¡gėrusi, koliojosi necenzÅ«riniais žodžiais, buvo triukÅ¡mas.

R. balsÄ irgi girdėjo. Jis nuėjo pasižiÅ«rėti. Paėjęs link jų, pamatė kaimynę, gulinčiÄ ant grindų, o R. virÅ¡ jos pasilenkęs laikė paėmęs už drabužių, kažkÄ jai aiÅ¡kino, nukentėjusioji rėkė, R. irgi rėkė, sakydamas, kada atstosi. Tuo metu iÅ¡ kambario išėjo jos sugyventinis su pjÅ«klu rankoje. PjÅ«klu jis brÅ«kÅ¡telėjo R. per kaklÄ , pasipylė kraujas. Jis įšoko į vidų, paėmęs už rankos atėmė pjÅ«klÄ ir iÅ¡metė į pievelę.

Po to, paėmęs R. už liemens, iÅ¡traukė į laukÄ , įgrÅ«do į maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡vyko. Daugiau kitų asmenų nematė, daugiau nieko nebuvo. Matė, kaip R. nukentėjusiajam A. C. sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Po smÅ«gio nukentėjusysis liko stovėti, smÅ«gis buvo iÅ¡ toli, nebuvo smarkus. Daugiau smÅ«gių negalėjo bÅ«ti. Po pjÅ«klo atėmimo buvo vienas smÅ«gis. Jis pasakė R. „užtenka” ir jį iÅ¡tempė. Nukentėjusiojo A. C. nelaikė apkabinęs, nereikėjo jo laikyti.

Buvo perpjautas nestipriai sÅ«naus kaklas. Ä® medikus sÅ«nus nesikreipė. Ar C. buvo blaivus, ar iÅ¡gėręs, nežino. Matėsi, kad R. buvo stipriai iÅ¡gėrusi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, mano, kad blaivas žmogus taip nekalbėtų. 2017 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 22:12 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuosius J. R. ir A. C. sumušė kaimynas R. M.. Nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 1). 2017 m. rugsėjo 28 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu fotografuota (1 t., b. l. 28–32). Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. 22:12 val., gautas praneÅ¡imas, kuriuo pranešėjas nurodo, kad kaimynystėje girdi triukÅ¡mÄ , grumtynių garsus (1 t., b. l. 33–35). Akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios J. R. ir R. M. nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., tik atidariusi duris, pajuto smÅ«gį į veidÄ , nuo jo nugriuvo ant grindų ir Å¡aukėsi pagalbos.

Matė, kuomet R. M. mušė jos sugyventinį A. C.. Ä®tariamasis R. M. nesutiko su nukentėjusiosios parodymais, teigdamas, kad nemušė nei jos, nei nukentėjusiojo A. C., o tik konflikto metu pastÅ«mė A. C., kuris nugriuvo kartu su J. R. (2 t., b. l. 112–114). Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. C. ir R. M. nustatyta, kad nukentėjusysis A. C. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., iÅ¡girdęs J. Å¡auksmÄ , jis iÅ¡bėgo į koridorių ir jame pamatė gulinčiÄ J. ir prie jos kaimynÄ R.

M.. Jis gynė J., tuomet R. M. paprašęs su juo buvusių asmenų jį palaikyti, nežinomas asmuo jį apglėbęs laikė, o R. M. jį mušė rankomis. Įtariamasis R. M. nesutiko su nukentėjusiojo duotais parodymais, teigdamas, kad nemušė A. C., o su juo susistumdė ir jį pastūmė, ir jis nukrito kartu su J. R. (2 t., b. l. 116–120). Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. pateikė 8 fotonuotraukas, kuriuose užfiksuota sužalota ji pati ir 3 fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas sužalotas A.

C. (1 t., b. l. 56–60). Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos pateiktos fotonuotraukos (1 t., b. l. 56–60). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 41D (K)-2115 nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2017 m. rugsėjo 24 d. 19:34 val. ir 22:13 val. užfiksuoti J. R. pranešimai. 2017 m. rugsėjo 24 d. 22:10 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas D. M. pranešimas. Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (1 t., b. l. 36).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausyti garso įrašo pranešimai, gauti ir Bendrojo pagalbos centro. Sudarytos pokalbių stenogramos (1 t., b. l. 37–39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3210/2017(02) nustatyta, kad J. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, apatinių priekinių dviejų dantų vainikų lūžiai, apatinio priekinio danties panirimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Dėl nosies kaulų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 150). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3211/2017(02) nustatyta, kad A. C. konstatuota nosies kaulų lūžis, kairės akies obuolio sumuÅ¡imas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, muÅ¡tinė žaizda kairės akies apatiniame voke, padaryti kietais bukais daiktais, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 146, 147). Kaltinamasis R. M. nors teismui ir teigė, kad ne visas įvykio aplinkybes prisimena, tačiau iÅ¡ esmės pripažino, kad nukentėjusiajai J. R. galėjo suduoti vienÄ ar du smÅ«gius ranka į veido sritį, taip pat pripažino, kad nukentėjusiajam A. C. sudavė keletÄ smÅ«gių į veidÄ . Nukentėjusioji J.

R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 29 d., nurodė, kad R. M. jai sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir vienÄ kartÄ koja spyrė į deÅ¡inį žandikaulį (1 t., b. l. 46). Tačiau 2017 m. gruodžio 8 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji jau nurodė, kad, išėjusi pro duris, pajuto smÅ«gį, po kurio laikinai prarado sÄ monę, mano, kad dar buvo suduodami smÅ«giai, bet ji nejuto (1 t., b. l. 49, 50). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatÄ su kaltinamuoju, nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad jai buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį koja (2 t., b. l. 112, 113).

Ä®rodymų tyrimo teisme metu J. R. teigė, kad, atidariusi duris, staiga gavo smÅ«gį, nuo kurio nukrito, ar gulint buvo suduoti smÅ«giai, nejuto. Ä®vertinus kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu apie jo veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tai, kad jis J. R. galėjo suduoti vienÄ ar du smÅ«gius ranka į veidÄ , tiek nukentėjusiosios parodymus, kur ji taip pat nenurodė, kad buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį koja, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo nurodytÄ aplinkybę, kad smÅ«giai galėjo buvo suduoti į veido sritį ranka, ir kurie teismui leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad, kaltinamasis nukentėjusiajai J. R. sudavė ne mažiau du smÅ«gius ranka į veido sritį. Kaltinime nurodytas požymis, kad nukentėjusiajai kaltinamasis spyrė koja į veidÄ , Å¡alintinas, kaip neįrodytas. Kaltinamojo R. M. bei nukentėjusiųjų J. R., A. C. nurodytas kaltinamojo smurto pobÅ«dis atitinka ir specialisto iÅ¡vadose nustatytÄ nukentėjusiųjų sužalojimo pobÅ«dį, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai J.

R. ne mažiau dviejų smÅ«gių ranka į veido sritį, nukentėjusiajam A. C. sudavė nenustatytÄ smÅ«gių skaičių ranka į veido sritį. Teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡is. Abejoti byloje surinktų įrodymų teisingumu nėra pagrindo. Visų įrodymų, patikrintų teisiamajame posėdyje, visuma patvirtina, kad R. M., suduodamas smÅ«gius ranka nukentėjusiesiems į veido sritį, nesunkiai sutrikdė J.

R. ir A. C. sveikatÄ . Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai įrodo, kad R. M. suvokė, jog, suduodamas smÅ«gius į galvos sritį – veidÄ , gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir labiausiai pažeidžiamÄ kÅ«no dalį, gali sutrikdyti jų sveikatÄ ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Ä®vertinus R. M. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius (dviem žmonėms padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

Teismas pažymi, kad R. M. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad jis tęstinę nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo A. C. atžvilgiu padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikant nukentėjusįjį apglėbus rankomis iÅ¡ už nugaros, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 9 d. kaip įtariamasis, R. M. nurodė, kad konflikto metu kito asmens su juo kartu nebuvo, jo tėvas atvažiavo vėliau ir konflikto negalėjo matyti.

Tačiau 2018 m. lapkričio 9 d. akistatos su nukentėjusiuoju A. C. metu R. M. nurodė, kad nepamena visų aplinkybių, tačiau mano, kad konflikto metu galėjo būti ir jo tėvas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. paaiškino, kad daugiau jokių kitų asmenų kartu su juo konflikto su nukentėjusiaisiais metu nebuvo, atvažiavęs jo tėvas konflikte nedalyvavo. Nukentėjusioji J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad įvykio metu, kai buvo naudojamas smurtas prieš jos sugyventinį A.

C., ji matė du asmenis, vienas iÅ¡ jų buvo kaltinamojo tėvas (1 t., b. l. 46). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji detalizavo pirmoje apklausoje jos nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad ji įvykio metu R. M. draugo nematė (1 t., b. l. 49, 50). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad atsikėlusi po kaltinamojo suduotų smÅ«gių matė, kaip R. sudavinėjo smÅ«gius A. C., bei teigė, kad tuo momentu nukentėjusiojo A. niekas nelaikė, taip pat matė per metrÄ nuo kaltinamojo stovintį kaltinamojo tėvÄ , kuris sakė „R., baik, užtenka”, tuo metu jokio kito asmens nebuvo, ji ikiteisminio tyrimo metu jokio kito asmens įvykio vietoje irgi nenurodė.

Tuo tarpu nukentėjusiojo A. C. parodymai skiriasi tiek nuo kaltinamojo, tiek ir nuo nukentėjusiosios J. R. parodymų. Nukentėjusysis nebuvo nuoseklus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nukentėjusysis 2017 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, išėjęs iÅ¡ kambario, pamatė kruvinÄ J. R., taip pat matė dar du asmenis, vienas iÅ¡ jų buvo kaltinamojo tėvas, o kito nepažino, nepažįstamasis jį laikė, o R. M. jį mušė, kol jo tėvas nesudraudė (1 t., b. l. 77).

Papildomos apklausos 2017 m. gruodžio 8 d. metu jau aiÅ¡kino, kad kartu su kaltinamojo tėvu buvo dar kažkokia moteris, kad iÅ¡ jo pjÅ«klÄ , kuriuo buvo užsimojęs tikslu pagÄ sdinti kaltinamÄ jį, atėmė kaltinamojo giminaitis, kuris jį apkabinęs laikė už juosmens, kol buvo muÅ¡amas (1 t., b. l. 80, 81). Teisiamojo posėdžio metu jau aiÅ¡kino, kad kažkas pjÅ«kliukÄ iÅ¡ jo atėmė, tačiau kas atėmė, jis nematė, taip pat nematė, kas jį suėmė iÅ¡ nugaros ir laikė, nes buvo prieblanda.

Ä®rodymams patikrinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismui perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur nukentėjusysis nurodė, kad M. giminaitis pjÅ«klÄ iÅ¡ jo paėmė ir, sugriebęs jį už juosmens, apkabinęs laikė, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi, tačiau į teisėjos klausimÄ nurodė, kad jis neatsimena, ar buvo įvykio metu kažkoks kitas asmuo. Liudytojas R. M., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ir nuėjės į konflikto vietÄ , atėmė iÅ¡ nukentėjusiojo pjÅ«kliukÄ bei, paėmęs R. už liemens, iÅ¡traukė į laukÄ , įgrÅ«do į maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡vyko, daugiau kitų asmenų nebuvo.

Teismas nesivadovauja nukentėjusiojo parodymais apie aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu su nenustatytu asmeniu ir juos vertina kaip jo norÄ pasunkinti kaltinamojo vaidmenį padarytoje nusikalstamoje veikoje. Teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, nes jos parodymai nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, netikėti jais teismas neturi pagrindo, nes jie esminėse detalėse sutampa su kaltinamojo R. M. bei liudytojo R. M. parodymais. Teismas vadovaujasi kaltinamojo ir liudytojo R.

M. parodymais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios J. R. parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Kadangi iÅ¡naudojus visas galimybes paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus ir abejones bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog R. M., naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. C., veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai ir vertintinos palankiai kaltinamam asmeniui.

Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad R. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį A. C., apglėbus jį rankomis iÅ¡ už nugaros, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės bei aplinkybės, jog nukentėjusiajai J. R. nebuvo suduotas smÅ«gis koja į veidÄ , paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo neturi jokios reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Nukentėjusioji J. R. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 58,57 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68, 69), nukentėjusysis A. C. – dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89, 90). Ä®vertinus tai, kad abu nukentėjusieji žalÄ patyrė dėl nusikalstamų R. M. veiksmų, jie turi teisę reikalauti, kad jiems bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis.). Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 202,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 156–160).

Kaltinamasis R. M. sutiko su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei sutinka su civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, pasikėsinus į žmogaus sveikatÄ . Žmogaus sveikata, yra aukščiausia vertybė, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl Å¡ių asmeniui svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nukentėjusioji J. R. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1000 Eur. Nurodė, kad buvo sudaužytas veidas, dėl sulaužytos nosies, dviejų dantų vainiko lūžių buvo nepatogu pasirodyti vieÅ¡ose vietose, sumažėjo bendravimo galimybės, nes pagal gydytojų rekomendacijas turėjo bÅ«ti namuose, buvo sukelti dideli nepatogumai.

Nukentėjusioji jaučia dvasinį sukrėtimÄ , ji buvo sumuÅ¡ta be jokios priežasties. Neabejotinai aiÅ¡ku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusioji patyrė nepatogumus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ veido, galvos sritį. Vertinant teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, laikytina, kad praÅ¡oma priteisti 1000 Eur dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis A. C. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 500 Eur. Nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmÄ , jam buvo sulaužyti nosies kaulai, buvo padaryti akies sumuÅ¡imai. Jis taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, reikėjo lankytis pas gydytojus, kas sudarė papildomus nepatogumus. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl įvykio metu patirto sužalojimo, dėl nosies kaulų lūžio, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ veido, galvos sritį, todėl nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 500 Eur dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. M. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jie patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , baimę ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, į kaltinamojo sutikimÄ su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais, nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiÅ¡kai. Nukentėjusioji J. R. praÅ¡o priteisti 58,57 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos už perkamus vaistus nuo skausmo - 30,57 Eur ir kelionės iÅ¡laidos į gydymo įstaigÄ taksi automobiliu – 28 Eur. Padarytai 58,87 Eur turtinei žalai įvertinti nukentėjusioji pateikė įrodymus (vaistų pirkimo čekius, pinigų priėmimo kvitÄ už taksi paslaugas (1 t., b. l. 73)), patvirtinančius turtinės žalos dydį.

Nors nukentėjusiosios pateikti čekiai už pirktus vaistus, kuriuos, nukentėjusiosios teigimu, ji naudojo skausmui malšinti bei lašus į nosį, ne visi gerai įskaitomi, tačiau, esant tokio pobūdžio patirtiems sužalojimams – nosies kaulų lūžiui, dviejų dantų vainikų lūžiams, danties panirimui, akivaizdu, kad buvo vartojami nuskausminamieji vaistai, kad buvo reikalinga gydyti nosies sužalojimus. Teismas tiki, kad dėl tokių padarytų sužalojimų nukentėjusiai vykti į gydymo įstaigas viešuoju transportu buvo sudėtinga, taksi paslaugos jai buvo būtinos, todėl akivaizdu, kad, važiuojant taksi, ji patyrė transporto išlaidas, kurios yra pagrįstos.

BPK nekelia reikalavimų, įrodinėjant žalos dydį, ieÅ¡kininius reikalavimus pagrįsti tik raÅ¡ytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-511/2008), todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į praÅ¡omo priteisti civilinio ieÅ¡kinio dydį, kuris nėra aiÅ¡kiai per didelis, Å¡iuo klausimu iÅ¡sakytÄ kaltinamojo pozicijÄ (jo sutikimÄ atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl jai padarytos turtinės žalos tenkintinas pilnai.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 202,01 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiesiems gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 156–160), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiųjų gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, padarant sveikatos sutrikdymus, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.

Bausmės skyrimas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia, kad R. M. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, padaryta žala neatlyginta, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Vertinant R. M. asmenybę, nustatyta, jis teisiamas antrÄ kartÄ , tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 160–163), psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 168), nedirbantis. Teismas, įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad R.

M. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o spręsti iÅ¡laidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo klausimÄ . Nurodo, jog už R. M. ekstradicijÄ iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ bendra iÅ¡laidų suma yra 1 752,54 Eur (2 t., b. l. 81–97).

Teismų praktikoje valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iÅ¡ užsienio valstybės į Lietuvos RespublikÄ baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas iÅ¡vengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. į užsienį iÅ¡vyko tuo metu, kai Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas ar įtariamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamuoju jis buvo pripažintas tik 2018 m. lapkričio 29 d., Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu paskelbta jo paieÅ¡ka. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ R. M. nebuvo įteiktas.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis žinojo apie jam pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir atliekamus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nams pagal Europos areÅ¡to orderį teko imtis priemonių, siekiant atsigabenti jį į LietuvÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir kad ekstradicijos iÅ¡laidas lėmė paties kaltinamojo R. M. veiksmai. Ä®vertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iÅ¡laidų, susijusių su ekstradicijos vykdymu ir R.

M. gabenimu į Lietuvos RespublikÄ , padengimas yra valstybės pareiga ir turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ekstradicijos iÅ¡laidos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepritiestinos. Kaltinamasis R. M. Nyderlandų Karalystėje sulaikytas ir suimtas nuo 2018 m. liepos 19 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotÄ 2018 m. gegužės 31 d. Europos areÅ¡to orderį (2 t., b. l. 53). Kaltinamasis iÅ¡ Nyderlandų Karalystės pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotÄ 2018 m. gegužės 31 d.

Europos areÅ¡to orderį buvo perimtas 2018 m. spalio 5 d. ir konvojuotas į LietuvÄ (2 t., b. l. 53, 58). R. M. 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitė sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , tame tarpe ir sulaikymo bei suėmimo laikÄ Nyderlandų Karalystėje nuo 2018 m. liepos 19 d. iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos - 2018 m. gruodžio 12 d.

Teismo nuosprendis neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad sulaikymo bei suėmimo laikas Nyderlandų Karalystėje į bausmės laikÄ jau yra įskaitytas priimant 2018 m. gruodžio 12 d. teismo nuosprendį, priimant šį nuosprendį kaltinamajam suėmimo ir sulaikymo laikas Nyderlandų Karalystėje nuo 2018 m. liepos 19 d. į bausmės laikÄ neįskaitytinas. Kaltinamasis yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-370-493/2018, kardomoji priemonė Å¡ioje byloje jam neskirtina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokÅ¡telė), kurioje užfiksuoti praneÅ¡imo garso įraÅ¡ai, gauti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, fotonuotraukos (originalai), kuriose užfiksuoti sužaloti nukentėjusieji, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, paduodant apeliacinį skundÄ , jame privaloma nurodyti pageidavimÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę praÅ¡yti, kad jo apeliacinis skundas bÅ«tų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir nuteisti jį 1 (vienerių metų) 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiosios J. R. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. M. J. R. 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai ir 58,57 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus penkiasdeÅ¡imt septynis centus) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. C. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R. M. A. C. 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iÅ¡ R. M. 202,01 Eur (du Å¡imtus du eurus vienÄ centÄ ) nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank”, įmonės kodas 191351679). Ekstradicijos iÅ¡laidų, susijusių su R. M. ekstradicija 2018 m. spalio 5 d., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninę laikmenÄ (CD kompaktinė plokÅ¡telę), kurioje užfiksuoti praneÅ¡imo garso įraÅ¡ai, gauti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, fotonuotraukas (originalai), kuriose užfiksuoti sužaloti nukentėjusieji, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja Lina Šafronienė