2e9cf170-d252-45e2-9f07-06dea5861ecd · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-1879-965/2015                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00091-2015-9                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8.; 11.10.; 14.4.; 15.3.; 99.5.; 114.9.6; 116.1.; 125.7. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.

Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gora“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo ir kt., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, nustatyti, kad darbo sutartis Nr. 332 nutraukiama nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos, priteisti iÅ¡ atsakovės dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ , taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad su UAB „Gora“ 2013-12-11 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 332, pagal kuriÄ už 10 darbo valandų per savaitę atsakovas įsipareigojo mokėti jam ne mažesnį nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, iÅ¡mokant algÄ iki sekančio mėnesio 15 dienos, o avansÄ â€“ iki einamojo mėnesio 22 dienos. Atsakovas skolingas jam darbo užmokesčio daugiau nei už 5 mėnesius. Taip pat iÅ¡ Sodros sužinojo, kad jis yra atleistas pagal LR DK 127 str. 1 p., nors jis ir nesikreipė su praÅ¡ymu atleisti jį iÅ¡ darbo.

Jis buvo atleistas jam nežinant. Darbovietėje jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl jis yra atleistas. Nepaisant to, 2014-12-11 jis gavo raginimÄ atvykti į darbÄ pasiaiÅ¡kinti dėl tariamo neatvykimo į darbÄ , į kurį jis atsakė kitÄ dienÄ . Neatsižvelgiant į jo raÅ¡tÄ , 2014-12-12 raÅ¡tu sužinojo, kad yra atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., nuo 2014-12-12. Atsakovė UAB „Gora“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas be pateisinamos priežasties nebuvo darbe nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. IeÅ¡kovas raÅ¡tu papraÅ¡ytas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , jo nepateikė, todėl už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ nuo 2014-12-12 buvo atleistas. Taip pat nurodė, kad atsakovas dėl laikinos sunkios finansinės padėties neturi piniginių lėšų atsiskaityti ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir kitais darbuotojais. Pripažįsta, kad jie yra nesumokėję ieÅ¡kovui darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso 174,20 Eur.

Nesutinka su praÅ¡oma priteisti neturtine žala, nes ieÅ¡kovas nenurodo, kaip pasireiÅ¡kė jam atsakovo tariamai padaryta neturtinė žala. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ apygardos teisme nagrinėjamos atsakovės bankroto bylos gavo pažymÄ , kad 2014-11-24 jis buvo atleistas pačiam praÅ¡ant, nors tokio praÅ¡ymo nerašė, o kitoje Sodros pažymoje jau nebėra jokios atžymos apie šį atleidimÄ . Naujoje Sodros pažymoje jau nurodyta, kad jis yra atleistas 2014-12-12 už pravaikÅ¡tas.

Nuo lapkričio 28 dienos jis darbe nesirodė, nes sužinojo iÅ¡ Sodros, kad iÅ¡ darbo jis yra atleistas. Gavęs iÅ¡ atsakovo parneÅ¡imÄ dėl atvykimo į darbovietę pasiaiÅ¡kinti, jis gruodžio 12 dienÄ nuvyko į darbovietės ofisÄ , pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ ir sužinojo, kad yra atleidžiamas už pravaikÅ¡tas. Darbo užmokestis bei kitos iÅ¡mokos atleidimo dienÄ jam nebuvo iÅ¡mokėtos. Jis kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ ir jam buvo priteistas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kompensacija, su priteista suma jis pilnai sutinka.

PraÅ¡o pakeisti straipsnį, pagal kurį jis yra atleistas, nes Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė bei praÅ¡o priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti 5000 Lt neturtinę žalÄ , kadangi jam bandant įsidarbinti kitoje įmonėje, darbdaviams patikrinus Sodros duomenis, buvo sužinota, kad jis yra atleistas už pravaikÅ¡tas, todėl jo į kitas įmones ir nepriėmė. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-11 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės UAB „Gora“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ UAB „Gora“ darbų vadovu antraeilėse pareigose. IÅ¡ 2014-12-12 UAB „Gora“ įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo matyti, kad direktorius R. J. įsako atleisti iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuo 2014-12-12 darbuotojÄ R. G.. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2015-01-06 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo R.

G. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Gora“ 371,14 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2013-12-12 iki 2014-12-12 ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. Dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas)Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.Atsakovas UAB „Gora“ savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas R.

G. iÅ¡ darbo buvo atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. PapraÅ¡ytas raÅ¡tu pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kovas jo nepateikė, todėl už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ nuo 2014-12-12 ieÅ¡kovas buvo atleistas. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ dėl UAB „Gora“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo jis, atsitiktinai nuvykęs į SodrÄ , sužinojo, kad yra atleistas iÅ¡ įmonės nuo 2014-11-24 pačiam praÅ¡ant, nors tokio praÅ¡ymo nerašė, o naujai pateiktoje Sodros pažymoje jau nebėra jokios atžymos apie šį atleidimÄ .

Naujoje Sodros pažymoje jau nurodyta, kad jis yra atleistas 2014-12-12 už pravaikÅ¡tas. Å ioje byloje, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ teisėtumo, aktualus priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas nebuvo darbe, svarbumas bei paskirtosios drausminės nuobaudos adekvatumas. IÅ¡ 2014-11-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad R.

G. paskutinis draudimo laikotarpis UAB „Gora“ yra 2014-11-01 – 2014-11-24 (draudimo pabaiga), atleidimo pagrindas DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu). Tuo tarpu iÅ¡ 2015-03-12 VSDFV pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad R. G. paskutinis draudimo laikotarpis UAB „Gora“ yra 2014-12-01 – 2014-12-12 (draudimo pabaiga), atleidimo pagrindas DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Taigi 2015-03-12 VSDFV pažymoje jau nebeliko nei anksčiau nurodyto draudiminio periodo nuo 2014-11-01 – 2014-11-24, nei atleidimo pagrindo. Tai patvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje bei viso bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , jog jam gavus informacijÄ iÅ¡ VSDFV apie jo atleidimÄ , jis į darbÄ nuo 2014-11-28 nebeatvyko, kadangi manė, kad yra atleistas. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, paaiÅ¡kinimo apie susidariusiÄ situacijÄ taip pat nepateikė, be to, kaip nurodė ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, įmonėje jau seniai buvo netvarka, žmonės buvo masiÅ¡kai atleidinėjami jiems nieko nepaaiÅ¡kinant, jis pas įmonės direktorių pasiaiÅ¡kinti dėl susidariusios situacijos nebuvo priimtas.

Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats buvo nuvykęs į VSDFV Klaipėdos skyrių, tačiau skyrius jam negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu ankščiau atsiradęs įraÅ¡as vėliau jau yra nebefiksuojamas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o nagrinėjamu atveju atsakovas visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo Å¡ios pareigos įvykdymo.  Taigi įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ nevertina kaip neatvykimo be svarbių priežasčių, ir sprendžia, kad neatvykimas buvo nulemtas ir netinkamo darbdavio elgesio, jo nebendradarbiavimo bei neatsakingumo prieÅ¡ darbuotojÄ , todėl ieÅ¡kovo nebuvimas darbe negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tuo metu susiklosčiusioms tokioms aplinkybėms, neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo.

Faktiniai bylos duomenys leidžia padaryti iÅ¡vadas, kad darbdavys neužtikrino ieÅ¡kovui normalių darbo sÄ lygų, jo neinformavo apie susidariusiÄ situacijÄ , taip pat, kad ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ darbdaviui apskritai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – nėra adekvati nustatytiems pažeidimams ir ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo per griežta drausminė nuobauda ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių (DK 238 str.), todėl atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu, o 2014-12-12 UAB „Gora“ įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo panaikintinas.Neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse.

Pagal Å¡iose nuostatose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darbuotojas gali savo pasirinkimu praÅ¡yti teismo arba grÄ Å¾inti į darbÄ , arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepraÅ¡o jo grÄ Å¾inti į ankstesnį darbÄ , bet praÅ¡o pakeisti jo atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę bei priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir vidutinį darbo užmokestį. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepageidauja grįžti į ankstesnį darbÄ , be to, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl banktoto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Gora“, todėl ieÅ¡kovas negrÄ Å¾intinas į pirmesnį darbÄ UAB „Gora“ ir darbo sutartis su ieÅ¡kovu laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Darbo kodekso 300 straips­nio 4 dalis).

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnis). 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apraÅ¡o patvirtinimo 7.1. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Kai atleidžiamo iÅ¡ įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iÅ¡ darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafikÄ , Å¡is mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamÄ jį laikotarpį. 7.2. nutarimo punkte numatyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).

Kadangi darbo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutrÅ«ko 2014 m. gruodžio 12 d., skaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį imami 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai (2014 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai). IÅ¡ byloje esančios VSDFV pažymos, darbo ginčų komisijos sprendimo nustatyta, jog ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 8,83 Lt (583,30 Lt : 66 darbo dienų). Mėnesio vidutinis darbo užmokestis iÅ¡mokant iÅ¡eitinę kompensacijÄ apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ). 2014 metais metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymo Nr. A1-693).

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovui priteitina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio, t. y. 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 107,41 Eur (370,86 Lt) iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis (2,56 Eur (8,83 Lt) darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straips­nio 4 dalis).

Pažymėtina, kad iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iÅ¡ darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iÅ¡ jų neiÅ¡skaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimÄ ir iÅ¡mokėdamas darbuotojui priteistas iÅ¡mokas, iÅ¡ jų iÅ¡skaičiuoja privalomus mokesčius, kurių iÅ¡skaičiavimo pareigÄ darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie vieÅ¡osios teisės aktai.Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad jam bandant įsidarbinti kitoje įmonėje, darbdaviams patikrinus Sodros duomenis, buvo sužinota, kad jis yra atleistas už pravaikÅ¡tas, todėl jo į kitas įmones ir nepriėmė. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.

– tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.).

Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ darbiniai teisiniai santykiai siejo palyginus neilgai, t. y. vienerius metus, pagal darbo sutartį ieÅ¡kovas įmonėje per savaitę dirbo tik 10 valandų, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡ioje įmonėje jis dirbo antraeilėse pareigose, jis vadovauja kitai įmonei, todėl turi kitÄ pragyvenimo Å¡altinį. Be to, ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieÅ¡kojo darbo kitose įmonėse ir kad Å¡io darbo negavo.

Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei į atsakovo finansines galimybes atlyginti žalÄ (Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl UAB „Gora“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo), mano, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra pakankamas pažeistoms teisėms atkurti ir darbuotojui padarytai skriaudai atlyginti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.IÅ¡ byloje esančio Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-06 sprendimo matyti, kad darbo ginčų komisija nusprendė ieÅ¡kovo R.

G. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Gora“ 371,14 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2013-12-12 iki 2014-12-12 ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad pretenzijų atsakovui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nebeturi, nes jis yra priteistas darbo ginčų komisijos sprendimu. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas dalyje dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanų ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųBylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovui priteisto vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t. y. 53,71 Eur priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.2014-12-12 UAB „Gora“ direktoriaus įsakymu Nr. SN14/12/12 R.

G. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – panaikinti ir atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į pirmesnį darbÄ .Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovui R. G. iÅ¡ atsakovės UAB „Gora“ 107,41 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį (2,56 Eur darbo dienos užmokestis) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo nienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡Â atsakovės UAB „Gora“ 20 Eur žyminį mokestį valstybei.Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio t. y. 53,71 Eur, priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                               Erika TamoÅ¡aitienė