2024-05-15 Nr. AB-8431-3-62-3-02531-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-694-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02531-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-23775 „Dėl M. K. senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“; 2) VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-543 „Dėl M. K. išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. (18.2E) I-11018 „Dėl draudimo pensijų socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos“.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. liepos 7 d. sprendimu buvo nuspręsta skirti pareiškėjui 490,88 Eur išankstinę senatvės pensiją nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., tačiau ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP2E-23775 atsakovas nutraukė 490,88 Eur išankstinės senatvės pensijos mokėjimą nuo 2022 m. liepos 1 d., nes asmuo yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Taip pat atsakovas ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. VPE_SP3E-543 nustatė 147,26 Eur išankstinės senatvės pensijos permoką už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 30 d., kadangi M. K. pateiktame prašyme dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos skyrimui, t. y. nenurodė, jog jis yra vienas iš asmenų privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kadangi jis yra individualios įmonės M. K. mokslinių paslaugų firmos savininkas ir mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Biogeba“ narys.

2.2. Atsakovo sprendimai grindžiami Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią asmuo turi teisę į išankstinės senatvės pensijos skyrimą, jei nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir VSDĮ), nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.

2.3. Nors pareiškėjas yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, tačiau jis nėra išsiėmęs lėšų asmeniniams poreikiams, todėl ir nėra jų deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kaip numatyta VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Pareiškėjui negaunant pajamų iš jam priklausančių individualios įmonės ir mažosios bendrijos, jis nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl jam pagrįstai buvo paskirta išankstinė senatvės pensija.

3. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Tam, kad asmeniui nustatyta tvarka būtų paskirta išankstinė senatvės pensija, jis prašymo padavimo metu turi atitikti galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktonuostatų, todėl, kad yra M. K. mokslinių paslaugų firmos savininkas ir MB „Biogeba“ narys ir yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu.

4.2. Jeigu individualios įmonės, mažosios bendrijos laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusios mokesčių administratorių teisės aktų nustatyta tvarka, tai individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai laikino veiklos nevykdymo metu nelaikytini asmenimis, draudžiamais socialiniu draudimu pagal VSDĮ. Šiuo atveju M. K. mokslinių paslaugų firma ir MB „Biogeba“ nėra deklaravusios laikino veiklos nevykdymo, taip pat pareiškėjas neatitinka nei vieno iš VSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintų atvejų, todėl pareiškėjas (kaip savarankiškai dirbantis asmuo) yra apdraustas socialiniu draudimu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjas, pildydamas prašymą, 4 punkto grafoje į klausimą „Ar šiuo metu dirbate (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ar savarankiškai), esate ūkininkas ar jo partneris, gaunate užsienio valstybės pajamas, susijusias su darbo santykiais ar kt.“ pažymėjo neigiamai. VSDFV Kauno skyrius 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-135931 paskyrė pareiškėjui 490,88 Eur išankstinę senatvės pensija nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo išmokėta 147,26 Eur išankstinės senatvės pensijos.

6.2. Pareiškėjas yra M. K. mokslinių paslaugų firmos (draudėjo kodas 469041) savininkas ir yra MB „Biogeba“ (draudėjo kodas 2214732) narys. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis M. K. mokslinių paslaugų firma ir MB „Biogeba“ nėra deklaravusios laikino veiklos nevykdymo. Kadangi įmonės veiklą vykdo (prašymo padavimo metu pareiškėjas dirbo savarankiškai, tačiau to 2022 m. birželio 22 d. prašyme nenurodė), tai jų savininkas bei narys yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu.

6.3. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu skirti išankstinę senatvės pensiją. VSDFV Kauno skyriaus, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2022 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-147875 nusprendė neskirti išankstinės senatvės pensijos, kadangi pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, t. y. jis yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu pagal VSDĮ. Šio sprendimo pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo, 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatytos išankstinės pensijos skyrimo sąlygos, konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo, t. y. jis yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu pagal VSDĮ.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų išimčių, kai savarankiškai dirbantys asmenys dėl tam tikrų priežasčių nelaikomi apdraustais socialiniu draudimu asmenimis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog M. K. mokslinių paslaugų firma ir MB „Biogeba“ buvo deklaravusios laikiną veiklos nevykdymą, todėl sprendė, kad šioje ginčo situacijoje pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, yra apdraustas socialiniu draudimu.

9. Pareiškėjo argumentą, kad jis kaip individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, nėra išsiėmęs lėšų asmeniniams poreikiams, nėra jų deklaravęs VMI, kaip su darbo santykiais susijusių pajamų, jokių įmokų nemokėjo, teismas atmetė kaip nepagrįstą pažymėjęs, kad pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, iki 2023 metų gegužės 1 d. galėjo teikti VMI pajamų deklaraciją už 2022 m., deklaruoti gautas pajamas bei išimtas pajamas asmeniams poreikiams ir tuo pačiu sumokėti įmokas už 2022 m. Tokiu atveju duomenys registre apie apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas bus įrašyti, deklaravus asmeniui bendrą metinę pajamų sumą (po šių metų gegužės 1 d.). Šiuo aspektu teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės), 46 punktu, numatančiu, kad VMI teikia VSDFV informaciją apie metines savarankiškai dirbančių asmenų gautų pajamų sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – ir Nuostatai), 69 ir 70 punktais, reglamentuojančiais duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamųjų pajamų sumas, apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas teikimą registro tvarkytojui.

III. 10. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis, tik tokiu atveju, jei jie patys ar už juos yra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nei pats pareiškėjas, nei jokie kiti asmenys nemokėjo jokių valstybinio socialinio draudimo įmokų už pareiškėją, todėl pareiškėjas nebuvo ir iki šiol nėra apraustuoju asmeniu. Faktines aplinkybes, jog pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo ir nėra apdraustuoju asmeniu patvirtino į bylą pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos, kuriuos teismas ignoravo. Byloje yra 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažyma apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., kurioje nurodyta, jog atitinkamu laikotarpiu informacijos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Byloje yra informacija apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 17 d., kurioje nurodyta, jog vėliausias laikotarpis, kuomet pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas dėl buvimo M. K. mokslinių paslaugų firmos savininku, paskutinį kartą buvo draustas 2017 m. gruodžio 31 d. Vėliau vertėsi individualia veikla, dirbo uždarojoje bendrovėje „ELSIS TS“, tačiau atitinkami teisiniai santykiai yra pasibaigę 2021 m. gruodžio 31 d.

11.2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai. VSDĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.

11.3. Vadovaujantis VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, būtų draudžiamas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, tik tokiu atveju, jei būtų gavęs įstatyme aiškiai apibrėžtas pajamas, t. y. būtų išsiėmęs asmeniniams poreikiams lėšas, kurios būtų deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Tačiau pareiškėjas tokių pajamų negavo, t. y. neišsiėmė asmeniniams poreikiams lėšų ir atitinkamai jų nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas negavo pajamų dėl kurių būtų draustas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, patvirtina ir į bylą pateikta pareiškėjo pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus.

11.4. Tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuomet pasikeitė teisinis reglamentavimas, individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai buvo privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal VSDĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjo įmonės nedraudžia pareiškėjo socialiniu draudimu, kadangi tai nėra privaloma.

11.5. Aplinkybė, ar individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys yra draudžiamas socialiniu draudimu priklauso tik nuo tam tikros rūšies pajamų gavimo ir atitinkamai įmokų sumokėjimo, o ne nuo veiklos vykdymo ar nevykdymo, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

11.6. Atsakovo išsakytas argumentas, jog sprendimo priėmimo metu buvo prielaida, kad pareiškėjas turėjo galimybę gauti draudžiamųjų pajamų už 2022 metus, negalėjo būti pagrindu neskirti išankstinės pensijos ir/ar paskirtą panaikinti. Bet kurio išankstinės pensijos prašančio asmens atžvilgiu egzistuoja prielaida, jog jis pats, ar už jį bus sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir tokiu būdu jis taps apdraustuoju asmeniu. Todėl remdamasis tokia prielaida atsakovas galėtų niekam neskirti atitinkamos išankstinės pensijos, tačiau atsakovas negali vadovautis prielaidomis priimdamas administracinius sprendimus.

12. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad pareiškėjas yra apdraustas socialiniu draudimu, todėl jam negalėjo būti skiriama išankstinė pensija. Pareiškėjas neatitiko nei vieno VSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatytų atvejų, kai savarankiškai dirbantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustaisiais socialiniu draudimu. K. mokslinių paslaugų firma ir MB „Biogeba“ nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusios VMI laikino veiklos nevykdymo.

14. Kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną buvo duomenys apie tai, kad M. K. mokslinių paslaugų firma ir MB „Biogeba“ yra veikiančios (nesustabdžiusios veiklos) įmonės. Teisės aktai numato, kad savarankiškai dirbantys asmenys pasirinktinai gali deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, t. y. mokėti už mėnesį arba įmokas sumokėti vieną kartą per metus, už praėjusius metus, deklaravus VMI bendrą metinę pajamų sumą (VSD įstatymo 12 str. 5 d.). Be to, VSD įstatymo 19 straipsnio 11 dalis numato, kad draudėjo prašymu gali būti tikslinami duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Tai reiškia, kad draudėjai atgaline data gali tikslinti draudžiamąsias pajamas bei sumokėti socialinio draudimo įmokas. Ar pareiškėjas atitiko Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, buvo vertinama kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną, kurią nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kada ir kaip pareiškėjas deklaruos pajamas bei mokės įmokas, nes teisės aktai tai leidžia daryti už atgalinį laikotarpį. Todėl nustatant asmens teisę į išankstinę senatvės pensiją, yra vertinama ne faktiškai sumokėtos socialinio draudimo įmokos (kurios svarbios dėl pensijų socialinio draudimo stažo), o tai, ar asmuo kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną laikomas asmeniu, privalomai draudžiamu socialiniu draudimu pagal VSD įstatymą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

16. VSDFV vertinimu, pareiškėjas neatitiko vienos iš būtinų Pensijų įstatymo 20 straipsnyje nurodytų sąlygų išankstinei senatvės pensijai gauti – nebūti asmeniu, draudžiamu socialiniu draudimu pagal VSD įstatymą, todėl jam negalėjo būti paskirta išankstinė pensija.

17. VSDFV nuomone, apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-23775, kuriuo pareiškėjui M. K. buvo nutrauktas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas, ir sprendimo Nr. VPE_SP3E-543, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 30 d. susidarė 147,26 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat ginčija VSDFV 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-11018, kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl paminėtų VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimų.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos privalomos išankstinės pensijos gavimo sąlygos nebūti vienam iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertino, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

20. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad jis kreipimosi dėl išankstinės pensijos skyrimo metu nebuvo ir dabar nėra draudžiamas socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

21. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, pagal kurią įstatymą senatvės pensija gali būti skiriama iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių (toliau – išankstinė senatvės pensija), jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną asmuo atitinka visas šias sąlygas: <...> 4) nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.

22. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.

23. VSDĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas. VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

24. Paminėtų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad apdraustaisiais laikomi fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. Individualių įmonių savininkai ir mažųjų bendrijų nariai socialinio draudimo įmokas turi pareigą mokėti tik nuo VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų pajamų.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra išsiėmęs sumos, kurią būtų deklaravęs VMI kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, nuo kurios privalėtų mokėti socialinio draudimo įmokas. Bylos duomenimis nei pats pareiškėjas, nei kiti asmenys nėra mokėję už pareiškėją socialinio draudimo įmokų ginčui aktualiu laikotarpiu. Taigi, byloje esančių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną ir ginčijamo sprendimo nutraukti išankstinės pensijos mokėjimą priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nesieja socialinio draudimo įmokų bazės su minimalia mėnesine alga ir nenumato pareiškėjui pareigos deklaruoti laikiną veiklos nevykdymą, tam, kad nebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog M. K. mokslinių paslaugų firmai ir MB „Biogeba“ nedeklaravus laikino veiklos nevykdymo pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, yra apdraustas socialiniu draudimu laikytini nepagrįstais.

27. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo sprendimas dėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo negali būti grindžiamos prielaidomis, jog pareiškėjas, gavęs paskirtą (mokamą) išankstinę senatvės pensiją, galimai gaus pajamas, numatytas VSDĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ir todėl pagal įstatymą bus laikomas privalomai draudžiamu socialiniu draudimu ir negalinčiu gauti išankstinę senatvės pensiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, išankstinės senatvės pensijos skyrimo ir mokėjimo atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams patikros administracinė našta, esant atsakovo abejonėms dėl išankstinės pensijos gavimo siekiančio pareiškėjo, kuris yra individualios įmonės savininkas ir MB narys, galimybių ar ketinimų (ekonominių pastangų) gauti pajamas, dėl kurių jis pagal įstatymą būtų laikytinas privalomai draudžiamu socialiniu draudimu ir negalinčiu gauti išankstinę senatvės pensiją, negali būti įstatyme nenumatytu pagrindu atsakovui neskirti pareiškėjui išankstinės senatvės pensijos, taikant įstatyme nustatytą minėtų pajamų gavimo, kaip teisinio fakto, pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatyme nustatyti išankstinės senatvės pensijos skyrimo ir mokėjo tam tikromis sąlygomis pagrindai negali būti atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, aktu plečiamai aiškinami tokios pensijos skyrimo ir mokėjimo siekiančio asmens teisių ir teisėtų interesų nenaudai.

28. Be to, pažymėtina, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato pensijos gavėjo pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu. Taigi, įstatymas įtvirtina pareiškėjo pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, ir numato tokios pareigos nevykdymo teisines pasekmes. Tuo tarpu, atsakovo, sužinojusio išankstinės senatvės pensijos gavėjo, kuris yra individualios įmonės savininkas ir MB narys, deklaruotas gautas pajamas, dėl kurių jis pagal įstatymą laikytinas privalomai draudžiamu socialiniu draudimu ir negalinčiu gauti išankstinę senatvės pensiją, atsakingo ir veiksmingo reagavimo, kaip tinkamo viešojo administravimo, galimybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

29. Taigi, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas, pateikęs atsakovui prašymą skirti išankstinę senatvės pensiją ar ginčijamo sprendimo, kuriuo nutrauktas išankstinės pensijos mokėjimas, priėmimo metu gavo pajamas, dėl kurių jis pagal įstatymą laikytinas privalomai draudžiamu socialiniu draudimu ir negalinčiu gauti išankstinę senatvės pensiją, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti pareiškėjui išankstinės senatvės pensijos mokėjimą vien dėl to, kad pareiškėjas yra individualios įmonės savininkas ir MB narys, todėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. VPE_SP2E-23775 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), taip pat naikintina išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka VSDFV 2022 m. rugsėjo 26 d. priimto sprendimo Nr. (18.2E) I-11018 dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-23775 panaikinimo.

30. Dėl pareiškėjo ginčijamo VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP3E-543, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 30 d. susidarė 147,26 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka, pažymėtina, kad šiame sprendime VSDFV Kauno skyrius nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjui susidarė atitinkamo dydžio išankstinės senatvės pensijos permoka, taip pat, kad permoka susidarė dėl to, jog pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Šiuo sprendimu, nors ir nurodyta VSDFV Kauno skyriaus pozicija, tačiau nenustatytos jokios pareigos pareiškėjui, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu. Taigi, šiuo sprendimu nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos – kompetentingos priimti sprendimus dėl permokos išieškojimo, – valdingi patvarkymai, juo nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nurodytas sprendimas savo esme yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021), todėl byla dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo ir VSDFV 2022 m. rugsėjo 26 d. priimto sprendimo Nr. (18.2E) I-11018 dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP3E-543 panaikinimo, nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo iš viso 33,75 Eur žyminio mokesčio (22,50 Eur už skundo padavimą ir 11,25 Eur už apeliacinio skundo padavimą). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą, kurias patvirtina 2024 m. balandžio 23 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1161808, ir 605 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias patvirtina 2023 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 939950.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad esminis pareiškėjo skundo reikalavimas yra patenkintas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.9 p.,), sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-23775 „Dėl M. K. senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-11018 dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-23775 panaikinimo.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP3E-543 panaikinimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-11018 dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. VPE_SP3E-543 panaikinimo.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 1 485,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis