2020-09-09 Nr. AB-16233-3-62-3-01665-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1482-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01665-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 17 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 1-o būrio 4-oje brigadoje pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamosios patalpos plotas buvo 26,29 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų (5 dviaukščiai gultai), todėl viena asmeniui teko 2,62 kv. m gyvenamojo ploto, kurį dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 1-ame būryje nebuvo poilsio kambario, drabužių džiovyklos, patalpos maisto produktams laikyti, aliarmo mygtuko, neįrengti evakuaciniai išėjimai. Gyvenamosiose patalpose nepakankamas vėdinimas, oro judėjimo greitis, netinkama elektros instaliacija. Nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. vasario 25 d. gyvenamosios patalpos oro temperatūra buvo nuo 14,1 iki 17,7 laipsnių, ją pareiškėjas išmatavo patalpoje esančiu termometru. Pareiškėjas prašė Pravieniškių PN-AK administracijos išduoti šildomuosius įrenginius, tačiau prašymai nebuvo tenkinti, nurodant, kad tokių įrenginių administracija neturi. Pareiškėjas dėl per žemos temperatūros gyvenamojoje patalpoje turėjo būti apsirengęs lauko drabužiais.

2.2. Pravieniškių PN-AK 1-ame būryje buvo 74 nuteistieji, tualete – 5 klozetai, prausyklos patalpoje – 6 praustuvės, todėl esant tokiam nuteistųjų skaičiui šių sanitarinių įrenginių trūko. Siekiant jais pasinaudoti susidarydavo nuteistųjų eilės, tai sukeldavo ginčus, nesusipratimus, agresyvius veiksmus dėl pasinaudojimo jais pirmenybės. Tualeto ir prausyklos patalpos vienos nuo kitų nebuvo atitvertos, unitazai neatitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, todėl naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui nebuvo sudarytos privatumą užtikrinančios sąlygos. Pasinaudoti karštu dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę, o tai buvo nepakankama, nes asmeniui turi būti sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Dušo vandens temperatūra dažnai buvo per žema, vandens srovė nepakankamai stipri. Dušo sieteliai surūdiję arba jų išvis nebuvo. Sanitarinio mazgo patalpoje buvo prieblanda, jos būklė antisanitarinė, todėl pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, emocinį sukrėtimą.

2.3. Pastato stoge buvo asbesto, todėl atsakovo atstovas, žinodamas apie tokios pavojingos medžiagos buvimą gyvenamojoje aplinkoje ir nesiimdamas jokių veiksmų jos šalinimui ar specialių tyrimų atlikimui, sudarė pareiškėjui bausmės atlikimo metu nesaugią aplinką, sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra didelė tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis. Ginčo laikotarpiu 3-iame sektoriuje, kuris yra netoli 2-o sektoriaus pastatų, vyko kapitaliniai rekonstrukcijų darbai, kurių metu buvo šalinami šio sektoriaus pastatų asbestcemenčio stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių, todėl sukeltos dulkės buvo nešiojamos vėjo po visą Pravieniškių PN-AK kolonijos 1–3 sektorių teritoriją.

2.4. Pareiškėjas dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė didelių kančių, psichologinių išgyvenimų, gyvenamosiose patalpose neturėjo privačios aplinkos, jautė nuovargį ir išsekimą, patyrė kankinimus, pasidarė uždaresnis, jį kamavo sunkus ir nervingas miegas, kiekvieną dieną jautė orumo pažeminimą, sunkiai adaptavosi prie aplinkos, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 17 700 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjui kalint 1-o būrio 4-oje brigadoje buvo 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

3.2. 2-ajame sektoriuje kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti pastatyti šaldytuvai, kiekvieno būrio patalpose įrengtos virtuvėlės maistui gaminti. Atskirose patalpose įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius bei viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Poilsio kambariai 2-ajame sektoriuje nėra įrengti. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pravieniškių PN-AK užtikrina higienos normų reikalavimus atitinkančią bendrą dirbtinę apšvietą, tinkamą elektros instaliaciją, temperatūros palaikymą, esant būtinumui, nuteistųjų prašymų pagrindu jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpas valo patys nuteistieji, tam jie aprūpinami valymo priemonėmis. Pravieniškių PN-AK pareiškėjo skundų dėl netinkamos temperatūros nebuvo gauta. Visuomenės sveikatos centro specialistai ginčo patalpos netikrino, nes į juos dėl netinkamų sąlygų nebuvo kreiptasi. Pagal galiojant teisinį reglamentavimą nėra numatyta reikalavimo įrengti aliarmo mygtuką lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosios patalpoms. Pravieniškių PN-AK nėra avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų, jos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skirtas lėšas. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, nematomos skaidulos. Įstaigoje tokie darbai nebuvo vykdomi. 1-ojo būrio sanitariniame mazge yra 5 unitazai ir 3 pisuarai, prausykloje – 3 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienelėmis. Sanitarinio mazgo ir dušo patalpos atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Pravieniškių PN-AK parengti evakuacijos planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, parengtos gaisrinės instrukcijos, su kompetentinga institucija suderintas veiksmų planas kilus gaisrui.

3.3. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl psichinės ar fizinės sveikatos pablogėjimo, sąlygoto netinkamų kalinimo sąlygų 2-ajame sektoriuje, nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija savo veiksmais padarė jam neturtinę žalą.

3.4. Pravieniškių PN-AK nesutiko su pareiškėjo reikalavimu neturtinę žalą atlyginti už visą laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido Pravieniškių PN-AK, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. Atsakovo atstovas prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė sutrumpintą trejų metu ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ex officio (teismas savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamosios patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, kurių atsakovo atstovas nepaneigė, nustatė, kad pareiškėjui kalint 1-o būrio 4-ame miegamajame vienam nuteistajam teko 2,63 kv. m gyvenamojo ploto (gyvenamosios patalpos plotas 26,29 kv. m, joje, pareiškėjo teigimu, įrengta 10 miegamųjų vietų), todėl nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. gegužės 10 d nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą teismas atkreipė dėmesį, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

7. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, oro trūkumas, negalėjimas pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

8. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad 1-o būrio patalpoje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, jog atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįvykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8–5.10 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, kambarį maisto produktams laikyti, todėl šiuo aspektu pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kas sudarė pagrindą teismui spręsti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės du kartus per savaitę pasinaudoti dušu. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo užtikrinta galimybė išsimaudyti duše vieną kartą per savaitę (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), 68 punktas, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 44 punktas), o byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikėtų naudotis dušu dažniau nei nustatyta teisiniame reglamentavime.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad duše buvo šaltas vanduo, silpna vandens srovė, techniškai netvarkingi dušo įrenginiai, antisanitarinė dušo patalpos būklė, nepakankama apšvieta, teismas nurodė, jog atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo dušinė, joje buvę sanitariniai įrenginiai ginčo laikotarpiu atitiko higienos normų reikalavimus (t. y. dušo patalpa buvo švari, joje buvo tinkama apšvieta, techniškai tvarkingi dušo įrenginiai), tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl netvarkingos dušo patalpos, netinkamos apšvietos, dušo įrenginių techninės būklės, silpnos vandens srovės ir šalto vandens, todėl esant abstraktiems, bendro pobūdžio pareiškėjo teiginiams nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų.

12. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. vasario 25 d. gyvenamosios patalpos oro temperatūra buvo nuo 14,1 iki 17,7 laipsnių, atsakovo atstovas atsisakė išduoti šildomuosius įrenginius, teismas vadovavosi Higienos normos HN 76:2010 26 punktu, Higienos normos HN 134:2015 16 punktu, atsakovo atstovo duomenimis. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde konkrečiai įvardino laikotarpį, kuriuo gyvenamojoje patalpoje buvo netinkama oro temperatūra, tačiau jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę (pareiškėjo rašytų skundus dėl netinkamos oro temperatūros, prašymų dėl šildytuvo išdavimo ir pan.) byloje nėra. Šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nesant tokių duomenų, deklaratyvių aplinkybių pagrindu teismas nepripažino neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus tinkamos oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti, kadangi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, jog prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose.

14. Teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl 3 sektoriaus pastato, kuris yra netoli 2-ojo sektoriaus pastatų, asbestinio stogo rekonstrukcijos metu neužtikrintos pareiškėjo teisė į švarią, sveikatai nepavojingą aplinką. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. spalio 19 d. išrašo 2.5 ir 2.8 punktus, iš kurių matyti, jog pastatų – bendrabučių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo danga yra asbescementis, tačiau 2019 m. sausio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.5 ir 2.8 punktuose šių pastatų – bendrabučių stogo danga yra bitumas, 10.3 ir 10.4 punktuose nurodyta, kad buvo atlikta pastatų rekonstrukcija, įregistravimo pagrindas 2018 m. kovo 23 d. Statybos užbaigimo aktai. Teismas vertino, kad šie faktiniai duomenys patvirtina, jog 3-ojo sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai buvo keičiami, o nesant tikslių duomenų apie 3-ojo sektoriaus pastatų stogų rekonstrukcijos darbų pradžią ir pabaigą, tačiau turint duomenis apie Pastatų rekonstrukcijos darbų rangos sutartį Nr. ST-20, pasirašytą 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. kovo 29 d. Statybvietės perdavimo-priėmimo aktą Nr. LD-567 ir 2018 m. kovo 23 d. Statybos darbų užbaigimo aktą, tikėtina, jog šie darbai buvo atlikti pareiškėjo kalėjimo 2-ajame sektoriuje metu, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d. (Statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo datos) iki 2017 m. gegužės 10 d.

15. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, įvertinęs tai, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų (642 dienas buvo pažeista minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto normą, neįrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, taip pat nepaneigta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. (Statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo datos) iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka), pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 4 200 Eur suma.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

17. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. balandžio 26 d. rašto kopiją; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. sausio 25 d. rašto kopiją; Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2019 m. vasario 1 d. rašto kopiją; Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 9 d. atsiliepimų į pareiškėjo skundą Nr. S-9846 administracinėje byloje I-3658-422/2018 kopiją; Ž. A. 2018 m. balandžio 6 d. skundo Nr. PP-I8/1 administracinėje byloje Nr. 1-3672-402/2018 kopiją; E. P. 2018 m. gegužės 14 d. skundo Nr. PP-18/5 administracinėje byloje Nr. 1-4433-428/2018 kopiją; Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2-231-7(4.11) kopiją; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesio fiksuoti vidutinės oro temperatūros duomenų ir sausio mėnesio apžvalgų kopijas), taip pat prašymą išreikalauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento visus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu vykdytais statybos / rekonstrukciniais darbais Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai tiksliai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neatsižvelgė į aplinkybes, kokia žala ir kaip sukeliama dėl asbesto, kurio inkubacinis periodas yra 20–30 metų. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje 6 dalyje suformuluotą įrodymų vertinimo taisyklę, todėl ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teismas vadovavosi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresniosios mokslo darbuotojos dr. R. P.-E. teikta išvada, tačiau Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra vienintelė įstaiga turinti kompetenciją aiškinti ir teikti išvadas dėl asbesto poveikio aplinkai, jo panaudojimą ir laikymą. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vadovavosi neakredituotų specialistų išvadomis dėl asbesto poveikio aplinkai.

18.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes teismas nenustatė momento, nuo kada pareiškėjas sužinojo ar galėjo sužinoti, kad jo gyvenamojoje aplinkoje yra laikoma uždrausta pavojinga kancerogeninė medžiaga, kuri pavojinga jo gyvybei. Pareiškėjas negalėjo ir net neturėjo galimybių žinoti apie savo teisių masto pažeidimą ir suprasti, kad yra pažeidžiamas įstatymas, nes neturėjo reikiamų duomenų, žinių, priemonių, įgaliojimų ir kompetencijos minėtiems pažeidimams nustatyti. Teismas nenustatė, nuo kada pareiškėjas turėjo (turėtų) sužinoti apie šį pažeidimą, todėl šiuo atveju, siekiant nustatyti pažeidimo momento laiką, turėtų būti įvertintos aplinkybės, nuo kada pareiškėjas pasijuto dar blogiau, negu įprastai savaime turėjo patirti tam tikrą kentėjimo laipsnį. Pareiškėjas apie galimai pavojingą gyvenamąją aplinką, kurioje jis buvo laikomas ne savo valia, sužinojo iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 5 d. rašto Nr. S-21672 23.

18.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo šildymo. Visos 1-ojo būrio patalpos nebuvo tinkamai apšildytos, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad būtų skirti šildomieji įrenginiai, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija atsisakydavo išduoti šildytuvus, motyvuodama, kad tokių įrenginių neturi. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia liudytojų rašytinius paaiškinimus dėl nešildomų gyvenamųjų patalpų ginčui aktualiu laikotarpiu, kitų nuteistųjų skundus šiuo aspektu.

18.4. Teismas priteisė nepakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Apeliaciniame skunde nurodoma:

19.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje nustatytas bausmės atlikimo režimas skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo rėžimo, pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK administracija atliko neteisėtus veiksmus, siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius.

19.2. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo nustatytais pažeidimais dėl laisvalaikio kambario, batų ir rūbų džiovyklos neįrengimo. Laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, 2018 m. gruodžio 13 d. išnagrinėję administracinę bylą Nr. 1-6988-423/2018, ir 2018 m. gegužės 24 d. išnagrinėję administracinę bylą Nr. 1-2976-406/2018, kitų nuteistųjų argumentus dėl batų ir drabužių džiovyklos nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi neįpareigojo Pravieniškių PN-AK administracijos papildomai pateikti bylai reikšmingų duomenų, t. y. patalpų ar džiovyklų foto nuotraukų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad teismas administraciniame procese turi būti aktyvus.

19.3. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui saugios sveikatai aplinkos. Pravieniškių PN-AK 3-ias sektorius, kuriame buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, nutolęs nuo 2-ojo sektoriaus dideliu atstumu, kadangi 3-iasis sektorius yra pastatytas atskirai nuo 1-ojo ir 2-ojo sektoriaus. Tarp 3-ojo ir 2-ojo sektoriaus yra pastatytas administracinis pastatas, 1-asis sektorius ir kiti statiniai, bei įrengtas parkas, todėl pareiškėjo keliami argumentai, jog vykdant rekonstrukciją 3-iame sektoriuje asbesto plaušeliai galėjo oru pasklisti iki 2-ojo sektoriaus neatitinka tikrovės ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti asbestas, į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.

19.4. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo atmesti Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atsakovo atstovo apeliacinį skundą pateikia naujus įrodymus: Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 26 d. „Žemėlapio duomenys“ kopiją; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 2D-15933(15.17) kopiją; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. rašto kopiją; VĮ „Registro centro“ 2019 m. vasario 26 d. duomenų banko išrašo Nr. 20/220151 kopiją.

21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą iš esmės palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus rekonstrukcijos darbai buvo atlikti netoli pareiškėjo gyvenamosios zonos. 2-ojo ir 3-io sektoriaus teritorijos nėra uždengtos, jos neturi stogo, kiekviena teritorija yra aptverta betonine 2 metrų siena, taigi abi teritorijos yra atviros ir vienodai veikiamos aplinkos bei atmosferos kritulių. Pagal Žemėlapio duomenis iš palydovo, kurio mastelis 200 m, nustatomas atstumas nuo 2-ojo sektoriaus iki 3-iojo sektoriaus sudaro 600–800 m.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 642 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, neįrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, taip pat nepaneigta, jog nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 4 200 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taip pat taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., atlyginimą.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino taikymo, atmestu kaip nepagrįstu teiginiu dėl nepakankamo šildymo Pravieniškių PN-AK 1-ojo būrio patalpose. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas priteisė nepakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, o ne kalėjime, nepagrįstai nustatė pažeidimus dėl laisvalaikio kambario, batų ir rūbų džiovyklos neįrengimo, asbesto pastato konstrukcijose. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir prašymą išreikalauti į bylą papildomus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

27. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo atstovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus bei prašymą išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje vykdytais statybos / rekonstrukcijos darbais (žr. nutarties 17, 20 p.), tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai ir tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ir netenkina prašymo išreikalauti papildomus dokumentus.

28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

30. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo netinkamo gyvenamųjų patalpų šildymo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas nurodytu aspektu yra pagrįstas (žr. nutarties 12 p.). Papildomai pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl patalpų neatitikimo šildymo, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. 1-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 2,63 kv. m, t. y. 642 paras bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

33. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

34. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijose, neįrengto 1-o būrio patalpose laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti (žr. nutarties 8, 14 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, atsakovo atstovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus dėl džiovyklos ir patalpų įrengimo, tačiau savo teise nesinaudojo.

35. Įrodymų vertinimo aspektu primintina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

37. Vertindama atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

38. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

39. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (642 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, neįrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, taip pat nepaneigta, jog nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, į kuriuos svarbu atsižvelgti.

41. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, šiuo atveju, yra per didelis, todėl mažintinas iki 2 800 Eur.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimas keičiamas. Pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistina 2 800 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo apeliacinis skundas remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas