2e9989fc-7760-4c02-9537-a74ebdaaaedc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-316-1017/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34274-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant RÅ«tai A. N., dalyvaujant prokurorui L. S., kaltinamajam N. M., nukentėjusiajam G. M., specialistui J. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirba tinkuotoju pagal verslo liudijimÄ , vedęs, turi mažametį vaikÄ , neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140) straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

N. M. 2018 m. birželio 27 d., apie 11.00 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su G. M., priėjęs prie G. M. jį rankomis pastÅ«mė, o jam nukritus ant grindų, du kartus koja spyrė į kairę krÅ«tinės pusę, tokiu bÅ«du sukeldamas G. M. fizinį skausmÄ ir padarydamas krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės kraujosruvÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. M. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykio dienÄ jis su kitais darbininkais pradėjo tinkuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę; tuo metu dirbo įmonei UAB „L.“.

Kaltinamasis pamatė G. M., kai jis nueidinėjo nuo vandens žarnos. G. M. buvo su draugu, jis pasilenkė prie žarnos ir nupjovė vandens žarnÄ . Kaltinamasis paskambino savo vadovui, pasakė, kas darosi ir išėjo pietauti. Eidamas pietauti, besileisdamas iÅ¡ 17-to aukÅ¡to, pamatė G. M.. Tiek kaltinamasis buvo su dar keturiais-penkiais asmenimis (ukrainiečiais, baltarusiais, kurių Å¡iuo metu Lietuvoje nėra), tiek ir nukentėjusysis ėjo ne vienas. Kaltinamasis, sutikęs nukentėjusįjį, paklausė, kodėl jis nupjovė vandens žarnÄ , po to apsikabino jį per pečius, o nukentėjusysis atsakė, kad vanduo yra visų.

Tuomet nukentėjusysis pradėjo rėkti ir suėmė kaltinamajam už drabužių, o kaltinamasis jį pastÅ«mė ir nukentėjusysis atsirėmė į kampÄ bei trenkė kaltinamajam delnu per veidÄ â€“ į kairę pusę už ausies. Tada kaltinamasis stÅ«mė nukentėjusįjį dar kartÄ , bet jis nenukrito. Nukentėjusysis pradėjo pulti kaltinamÄ jį ir vėl jį sugriebė už krÅ«tinės, tada kaltinamasis paguldė nukentėjusįjį ant žemės. Laikė jį prispaudęs ties pečiu, o nukentėjusysis gulėjo ant nugaros.

Kaltinamasis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smÅ«gio, nukentėjusysis nebuvo nukritęs. Po to, kai kaltinamasis apramino nukentėjusįjį, jis nuėjo į apačiÄ pas savo direktorių R. J.. Su R. J. nusprendė eiti pas V., jis buvo UAB „L.“ vyriausias darbuotojas, bet iki jo nenuėjo, nes R. J. paskambino D. V. ir pakvietė pasikalbėti. Labai daug žmonių dalyvavo pokalbyje pas D. V.. Buvo kalbama, kad kaltinamasis nebetinkuos, pats kaltinamasis pasakė, kad vandens Å¡langos yra pjaustomos, kad jis su nukentėjusiuoju susipyko.

Nei jis, nei nukentėjusysis niekam nieko nesakė apie smÅ«gius. Kaltinamajam neaiÅ¡ku, kodėl nebuvo tikrinamas darbuotojų blaivumas. Jo nuomone, nukentėjusysis buvo neblaivus, jis keikėsi, spjaudėsi, buvo girtas, kaltinamasis jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ . R. J. kaltinamasis įvykio dienÄ papasakojo, kad jį užpuolė G. M.. Po įvykio dirbo dar savaitę, pabaigė tinkuoti laiptinę ir tik tada nutraukė santykius su įmone. Išėjo iÅ¡ UAB „L.“ dėl to, kad buvo pjaustomi vamzdžiai, netiko darbo sÄ lygos, reikėjo dirbti be poilsio dienų, buvo meluojama.

Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka (b. l. 116). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. nurodė, kad jis 2018 m. birželio 27 d. dirbo UAB „Y.“, Giedraičių g., 24-tame aukÅ¡te ant stogo dirbo su V. T.. Jiems darbui buvo reikalingas vanduo, kurį nešėsi kibirais iÅ¡ 17 aukÅ¡to. PrieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį su H. nusileido į 17-to namo aukÅ¡tÄ ir bandė atsukti Å¡langÄ ; kadangi nepavyko, H. nupjovė Å¡langos galiukÄ , prisisėmė vandens ir išėjo. Po to ėjo pietauti, nukentėjusysis lipo laiptais į apačiÄ , N. M. pasivijo jį ir prasidėjo konfliktas.

Kaltinamasis jį nustÅ«mė, bandė pataikyti į veidÄ , bet nepataikė, susirėmė abu už drabužių ir kaltinamasis pradėjo nukentėjusįjį tampyti. Nukentėjusysis buvo su geltona darbine apranga, kaltinamasis jam suplėšė maikutę ties kaklu. Pradėjo stumdytis, nukentėjusysis nukrito ant grindų ant nugaros, bandė spirti kaltinamajam, bet nepasisekė ir tada pajuto į kairę pusę krÅ«tinės srityje smÅ«gius. SmÅ«giuojama buvo turbÅ«t kojomis, nukentėjusysis buvo prisimerkęs ir nematė, kuo tiksliai smÅ«giuojama, pajuto porÄ smÅ«gių.

AikÅ¡telėje ant grindų nukentėjusysis gulėjo deÅ¡ine puse į laiptus, ant nugaros. Tada iÅ¡girdo, kad kažkas sudrausmino kaltinamÄ jį ir smÅ«giai baigėsi. Nukentėjusysis nusileido į apačiÄ ir iÅ¡ karto nuėjo pas D. V., pasakė jam, kad nukentėjusįjį suspardė. Å iÄ situacijÄ pradėjo aiÅ¡kintis su N. M. ir kitais įmonių vadovais. Nukentėjusysis pokalbio metu visiems pasakė, kad jam buvo suduoti smÅ«giai. To pokalbio metu N. M. gynėsi, kad smÅ«gių nesudavė.

Kai pokalbyje su vadovais aiÅ¡kinosi aplinkybes, kaltinamasis nesakė, kad nukentėjusysis jam smÅ«giavo, jis tik sakė, kad nukentėjusysis jam aparatÅ«rÄ sugadino, nukentėjusįjį visi tik užsipuolė dėl vandens žarnos. Tada kaltinamasis užsipuolė D. V., nes pastarasis liepė kaltinamajam iÅ¡eiti iÅ¡ objekto. Po konflikto nukentėjusiajam skaudėjo Å¡onÄ , bet reikėjo pabaigti savo darbus, todėl po įvykio toliau dirbo. Sekmadienį iÅ¡ pat ryto nuėjo į poliklinikÄ su žmona.

Gydytoja aprašė skausmus, pasakė, kaip kas įvyko. Gydytoja jį nusiuntė į Lazdynų ligoninę, ten darė rentgeno nuotraukÄ , kraujo tyrimÄ , nustatė sumuÅ¡imus. Ä®vykio metu nukentėjusysis buvo blaivus. Iki kreipėsi pas gydytojus niekur nekrito, nesusižalojo, skausmas buvo iÅ¡ karto po konflikto. Gydytojams pasakė, kad sumuÅ¡tas buvo nepažįstamu asmenų, nes iki įvykio nežinojo kaltinamojo vardo. Su kaltinamuoju įvykio metu buvo dar du žmonėmis, jie tik stovėjo ir žiÅ«rėjo.

Nukentėjusysis su jais nebendravo, nežino, ar jie buvo lietuviai ar ne. Darbo metu neÅ¡ioja daiktus po 20-25 kg. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. prašė tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį. Jam nedarbingumo reikėjo, nes labai skaudėjo, buvo suspardytas, o ne dėl to, kad į LietuvÄ grįžo jo žmona ar pan. Nedarbingumas buvo maždaug tris savaites. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, jam gydytoja iÅ¡rašė vaistus nuo skausmo. Reikėjo gerti ir raminamuosius, nes po įvykio pasidarė nervingas, buvo nejauku grįžti į darbÄ po Å¡io įvykio.

Nurodė, kad Sodra iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo. Darbo užmokestis nebuvo pastovus. Po darbo nukentėjusysis buvo sudaręs su kita įmone sutartį, kad padarys darbus, jie turėjo sumokėti apie 1000 eurų, bet dėl skausmų nukentėjusysis darbo neatliko. Turtinę žalÄ sudaro jo mėnesinis atlyginimas. Neturtinę žalÄ sudaro skausmas, depresija, yra anksčiau turėjęs porÄ stuburo operacijų, bijo komplikacijų, paskausta Å¡onÄ . Po įvykio galėjo vaikščioti, bet skaudėjo Å¡onÄ .

Negalėjo visų įprastinių atlikti namų Å«kio darbų. Dabar riboja savo papildomus darbus, negali sunkiai kilnoti. Reikia ieÅ¡koti lengvesnio darbo. Å iuo metu dirba toje pačioje įmonėje (b. l. 117-118, 135). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. T. paaiÅ¡kino, kad jis įvykio metu dirbo UAB „Y.“ kartu su nukentėjusiuoju. Ä®vykio dienÄ jie dirbo ant namo stogo. Per pietų pertraukÄ leidosi laiptais žemyn, G. M. ėjo prieÅ¡ jį, Å¡iek tiek atitolęs. Tuomet liudytojas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis jau buvo vienas į kitÄ susikibę.

Jie aiÅ¡kinosi. Kaltinamasis trenkė į veidÄ G. M., tada iÅ¡ kumščio į paÅ¡irdžius. Po to nukentėjusysis nukrito ir N. M. jam spyrė iÅ¡ kojos į pilvo sritį. Kaltinamasis jau norėjo eiti, bet grįžo ir vėl iÅ¡ rankos trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusysis buvo nukritęs du kartus. VienÄ kartÄ nukritus, buvo vienas smÅ«gis. Po to nukentėjusysis atsikėlė ir jie vėl pradėjo konfliktuoti. N. M. trenkė į veidÄ G. M. ir jį pargriovė. Trenkė į pilvÄ vienÄ kartÄ .

Liudytojas Å¡oko padėti, bet kaltinamojo kolegos neleido, jie kalbėjo lietuviÅ¡kai, sakė netrukdyti. Po konflikto nusileido pietauti, o nukentėjusysis nuėjo pas vadovÄ . Nukentėjusysis po įvykio liko darbe, dirbo įvykio dienÄ ir kitÄ dienÄ ; tiksliau neprisimena. G. M. skundėsi skausmais, jam skaudėjo Å¡onkaulius. Po įvykio pasiėmė nedarbingumÄ , nes skundėsi skausmais. Kai jis grįžo iÅ¡ nedarbingumo, liudytojas klausė nukentėjusiojo, kaip sekas, daugiau skausmais nesiskundė. Gal kai nukentėjusysis gynėsi ir uždavė kaltinamajam (b. l. 118).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. V. paaiÅ¡kino, kad prisimena įvykio dienÄ . Jis dirbo ir iki Å¡iol dirba UAB „Y.“. Atsimena, kad buvo pietų laikas, jis prasideda 11-12val. A. G. M. ir pasakė, kad jį kÄ tik sumušė. G. M. liudytojui papasakojo, kad leidosi laiptais ir laiptinėje jį sumušė N. M.. Nukentėjusysis liudytojui papasakojo, kaip atrodo asmuo, kuris jį sumušė, kokioje firmoje kaltinamasis dirba, žinojo, kad jis tinkuotojas. Taip nustatė, kad tai N. M.. Liudytojas visus žmones iÅ¡ kitos firmos žinojo iÅ¡ matymo.

Tada liudytojas iÅ¡sikvietė UAB „L.“ atstovÄ ir vadovÄ . Paprašė, kad ateitų ir N. M.. G. M. pasakojo, kad kai jis leidosi žemyn, jie su N. M. pradėjo ginčytis. Pasakojo, kad jam kaltinamasis smogė vienÄ kartÄ ir suspardė. Susitikimo metu liudytojas paprašė, kad N. M. paaiÅ¡kintų, dėl ko ginčas įvyko, jis pasakė, kad dėl vandens Å¡langos. Prasidėjo priekaiÅ¡tai iÅ¡ kaltinamojo. Kaltinamasis pasakė, kad taip nukentėjusiajam ir reikia, nereikia Å¡langų pjaustyti.

Kaltinamasis nesakė, kad jį mušė. Pokalbio metu kaltinamasis taip pat nesakė, kad jį užpuolė G. M.. L. R. J. pareikalavo, kad kaltinamojo neliktų objekte. N. M. jam kaip ir grasino. Kai liudytojas pareikalavo, kad kaltinamasis paliktų objektÄ , jis pasakė, kad visko taip nepaliks ir pasistengs, kad iÅ¡ R. J. atimtų darbo licencijÄ . Liudytojas paprašė, kad kaltinamasis per valandÄ paliktų objektÄ , paskui įspėjo apsaugÄ , kad jo daugiau neįleistų į objektÄ . Kaltinamasis tÄ pačiÄ valandÄ buvo nuÅ¡alintas nuo darbų.

KaltinamÄ jį po pokalbio matė vienÄ kartÄ , nes jam reikėjo susirinkti savo daiktus. Liudytojui klausimų dėl blaivumo nekilo. Visi darbuotojai yra tikrinami dėl blaivumo. G. M. po įvykio pasakė, kad jam skauda paÅ¡irdžius, sakė, kad nereikia kviesti policijos, kad gali tęsti darbÄ . G. M. liudytojui paskambino sekmadienį ir pasakė, kad nuvažiavo į poliklinikÄ , jam skauda ten, kur įspyrė N. M.. Pirmadienį G. M. neatvyko į darbÄ . Liudytojas nukentėjusįjį pažįsta 4 metus ir tikrai netiki, kad nukentėjusysis galėjo trenkti kaltinamajam, nukentėjusysis ne konfliktiÅ¡kas asmuo (b. l. 118-119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu jis dirbo UAB „L.“, taip pat kaip ir N. M.. Ä®vykio dienÄ bendrame pokalbyje dalyvavo daug žmonių. Liudytojui paskambino Y. „K.“ darbų vadovas D. V. ir jis nuėjo į apačiÄ su juo susitikti. Susirinkime dalyvavo D. V., G. M., N. M., liudytojas, buvo dar daug kitų darbuotojų. Liudytojui žinoma, kad kažkas atsitiko dėl vandens Å¡langos. Kiek jam žinoma, N. M. ir G. M. tik apsižodžiavo, nebuvo jokio smurto.

Konfliktas buvo dėl to, kad du kartus buvo nupjauta vandens Å¡langa. G. M. bendro pokalbio pats pasakė, kad nupjovė Å¡langÄ ir jo bendradarbiai tai pasakė. D. V. pasakė savo darbuotojams, kad pjauti Å¡langų negalima, stumdytis negalima, kad turi tai baigtis. G. M. sakė, kad pastÅ«mė jį gal N., gal kiti vyrai. G. M. sakė, kad jis su N. apsistumdė, sakė, kad G. M. pastÅ«mė, ir kad maikę jam suplėšė, nesakė, kad į jį smÅ«giavo ar, kad spyrė koja. N. M. nesakė, kad prieÅ¡ jį smurtavo, sakė tik, kad apsižodžiavo.

N. įvykio dienÄ negalėjo bÅ«ti girtas, nes jis nevartoja alkoholio, o nuo G. M. alkoholio kvapas buvo. Po įvykio nukentėjusysis dirbo dar kelias dienas ir daugiau neatėjo į darbÄ . Kai liudytojas iÅ¡girdo kalbas, kad G. M. neatėjo į darbÄ , nes skauda Å¡onÄ , tai jis pats G. M. pirmadienį ar antradienį po įvykio paskambino, paklausė, kas jam atsitiko, norėjo sužinoti, ar neparaÅ¡ys pareiÅ¡kimo jų įmonei ar N. M.. N. M. į objektÄ neįleidžiamas po incidento, nes „Y.“ darbuotojai pasakė, kad geriau, kol vyksta teisminis tyrimas, N. M. objekte nebebÅ«tų (b. l. 127-128).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. D. nurodė, kad jis dirba įmonėje UAB „L.“. Liudytojas konflikto nematė. „Y.“ darbų vadovas D. V. paskambino liudytojui ir paprašė susitikti, pasakė, kad įvyko konfliktas tarp darbuotojų. Susitikimas buvo neoficialus, dalyvavo daug žmonių. B. N. M., G. M., D. V., R. J.. Buvo aiÅ¡kinimasis kas kÄ padarė, už kÄ padarė ir panaÅ¡iai. N. M. sakė, kad buvo nupjauta vandens Å¡langa, kad buvo sutrukdytas darbas, vandens aparatas galėjo sugesti.

Nepamena, kÄ N. M. apie konfliktÄ su nukentėjusiuoju pasakojo. G. M. sakė, kad jis nupjovė Å¡langÄ . Liudytojas girdėjo iÅ¡ kitų žmonių, kad G. M. pastÅ«mė. Nepamena, kad bÅ«tų sakę, kad nukentėjusiajam trenkė N. M. ar, kad jį spardė. N. M. nesakė, kad jis bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas. Kiek pamena, G. M. sakė N. M., kad kaltinamasis pastÅ«mė nukentėjusįjį. Per susirinkimÄ nebuvo konkrečiai kažkas nuspręsta. IÅ¡ UAB „Y.“ buvo nurodyta neleisti N. M. dirbti toliau objekte.

N. po įvykio dar kelias dienas dirbo, po savaitės gavo iÅ¡ „Y.“ raÅ¡tÄ , kad N. M. turi daugiau nebedirbti (b. l. 128). Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. R. paaiÅ¡kino, kad su tokiais sveikatos sutrikimais, kokie nustatyti specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam, jis po įvykio dar galėjo dirbti, o vėliau kreiptis į gydymo įstaigÄ . Nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimas pasireiÅ¡kė tik skausmingumu, aukÅ¡ta temperatÅ«ra, o diagnozė dėl oro susikaupimo krÅ«tinėje nepatvirtinta.

Esminis nusiskundimas dėl sveikatos buvo skausmingumas, kad sunku kvėpuoti, bet kitų negalavimų, susijusių su krūtinės sumušimu, nenustatyta. Karščiavimas ir kosulys yra nesusiję su sužalojimu, todėl nukentėjusiojo kūno sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus. Tiesiogiai su sumušimu yra susijęs skausmas sumuštoje vietoje. Kūno sužalojimo mastui tai, kad nukentėjusysis dar dirbo po įvykio, neturėjo įtakos. Nukentėjusiajam buvo nustatyta vidinė kraujosruva, ji būdinga smūgio sudavimui, pats nukentėjusysis susižaloti negalėjo.

Tokie sužalojimai gali atsirasti dėl spyrio su koja. Jei įvykio metu nukentėjusysis atsitrenkė į kažkÄ su atsikiÅ¡imu, tada galėjo dėl to bÅ«ti vidinis kraujavimas. Nesant duomenų apie vietÄ , į kuriÄ , pasak kaltinamojo, atsitrenkė įvyko metu nukentėjusysis, specialistas negalėjo pasakyti, ar atsitrenkimas į laiptų turėklus turėjo įtakos sužalojimui (b. l. 135). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2396/2018(01) nustatyta, kad G. M. nustatyta krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 27 d.).

Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiÅ¡kintomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į krÅ«tinės lÄ stos priekinį pavirÅ¡ių. Atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo makromorfologinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , mažai tikėtina, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas nugriuvus ir minėta kÅ«no sritimi kontaktavus su kietu pavirÅ¡iumi (b. l. 20-21). 2018 m. birželio 30 d. nukentėjusiojo G.

M. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. birželio 27 d., dirbant „Y.“ objekte (duomenys neskelbtini), jį sumušė kitos įstaigos darbuotojas. Viskas prasidėjo nuo to, kad nukentėjusiajam reikėjo vandens miÅ¡iniui paruoÅ¡ti, todėl jis atjungė kitos įstaigos vandens Å¡langÄ . Eidamas pietauti, jį pasivijo žmogus ir sumušė. To žmogaus nukentėjusysis nepažįsta. Priėjęs prie nukentėjusiojo tas asmuo pradėjo rėkauti, jį stumdyti. Nukentėjusysis pasakė, kad vandens reikia ne tik jam, bet ir nukentėjusiajam.

Tada asmuo pargriovė nukentėjusįjį ir pradėjo spardyti. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ poliklinikÄ nukentėjusysis nesikreipė, tačiau Å¡eÅ¡tadienį pablogėjus sveikatai, kreipėsi pas gydytojÄ (b. l. 3). 2018 m. liepos 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad 2018 m. birželio 17 d. G. M. dirbo ant stogo 23 aukÅ¡te, statybvietėje „A.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apie 10.40 val. G. M. leidžiantis laiptais pietauti, 18 aukÅ¡to laiptinėje jį užsipuolė UAB „L.“ tinkuotojas N. M..

Po kilusio žodinio konflikto N. M. sumušė G. M.. Apie įvykį 11.05 val. G. M. informavo darbų vadovÄ , bet patikino, kad jaučiasi gerai ir dėl konflikto nenori kreiptis į gydymo įstaigÄ bei policijÄ . Pablogėjus savijautai, 2018 m. birželio 30 d. (Å¡eÅ¡tadienį) kreipėsi į medikus ir policija (b. l. 38-39). Atlikus asmens atpažinimÄ pagal jo nuotraukas liudytojas G. M. atpažino N. M. (b. l. 50-51). Atlikus asmens atpažinimÄ pagal jo nuotraukas liudytojas V. T. atpažino N. M. (b. l. 48-49).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, specialisto, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. IÅ¡ kaltinamojo N. M., nukentėjusiojo G. M. ir liudytojų V.

T., R. J., D. V., iš dalies liudytojo D. D. paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių kitų įrodymų – nukentėjusiojo pareiškimo, Nelaimingo atsitikimo darbe akto, medicinos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. birželio 27 d., apie 11.00 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo N. M. (tuo metu dirbusio įmonėje UAB „L.“) ir nukentėjusiojo G. M. (tuo metu dirbusio įmonėje UAB „Y.“). Tarp šių asmenų kilo žodinis konfliktas dėl galimybės abiejų įmonių darbuotojams naudotis objekte esančiu vandeniu, kuris buvo prieinamas tik 17-tame objekto aukšte.

Bylos duomenimis, įvykį matė ir kiti minėtų įmonių darbuotojai, tačiau iš tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų tyrimo metu buvo nustatytas ir apklaustas vienas asmuo – UAB „Y.“ darbuotojas, įvykio metu laiptinėje ėjęs kartu su nukentėjusiuoju, - liudytojas V. T.. Be to, byloje yra skirtingi duomenys apie įvykio vietoje buvusius UAB „L.“ darbuotojus: kaltinamojo teigimu, kartu su juo buvo įmonėje tuo metu dirbę baltarusiai ir ukrainiečiai, kurie iš karto po įvykio nebuvo apklausti, o dabar jau yra išvykę iš Lietuvos, tuo tarpu liudytojo V.

T. teigimu, konflikto metu kaltinamojo kolegos bendravo lietuvių kalba, liepė Å¡iam liudytojui netrukdyti ir nesikiÅ¡ti į konfliktÄ . Kiti byloje liudytojais apklausti asmenys konflikto tiesiogiai nematė, apie kilusį konfliktÄ jie sužinojo tik iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų. Dėl to, kas įvyko kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitikus statybos objekto laiptinėje, kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijos skiriasi iÅ¡ esmės. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis N. M. tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį G.

M.. Tuo tarpu kaltinamojo versija yra nelogiÅ¡ka, nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Vertinant byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo G. M. pozicija nuo pat praneÅ¡imo apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį jo darbų vadovui D. V. yra nuosekli, jÄ atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai, jog nukentėjusysis pirmiausia kreipėsi ne į pareigÅ«nus, be į savo darbų vadovÄ ir su jo pagalba bandė iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ , yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kadangi nagrinėjamas įvykis įvyko nukentėjusiojo ir kaltinamojo darbo metu, jų darbo vietoje.

Bylos duomenimis, nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio vietoj to, kad eitų pietauti, kaip buvo suplanuota, kreipėsi į liudytojÄ D. V., nurodydamas, kad leidžiantis laiptais, objekto laiptinėje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko apsižodžiavimas bei apsistumdymas, po ko kaltinamasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, t. y. prieÅ¡ jį smurtavo. Å ios aplinkybės užfiksuotos ir Nelaimingo atsitikimo darbe metu bei nukentėjusiojo pareigÅ«nams pateiktame pareiÅ¡kime. Teisme nukentėjusysis G.

M. detaliai paaiÅ¡kino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kaltinamasis N. M. konflikto metu pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, nukentėjusysis nukrito ant grindų, gulėjo ant nugaros, po ko pajuto porÄ smÅ«gių į krÅ«tinės srities kairę pusę; mano, jog buvo smÅ«giuojama kojomis. Å ie jo paaiÅ¡kinimai teisme iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Aukščiau paminėtus nukentėjusiojo G. M. paaiÅ¡kinimus patvirtina ir liudytojais apklaustų V.

T. bei D. V. paaiÅ¡kinimai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. L. V. T. bei D. V. paaiÅ¡kinimai teisme sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iÅ¡ esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir vienas kitÄ papildo. Nors Å¡ie asmenys dirba toje pačioje įmonėje kaip ir nukentėjusysis, teismas nenustatė aplinkybių, kad jie turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį. L. V. T. apklausiamas teisme patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis koja spyrė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam.

Nors liudytojas V. T. teigė, kad kaltinamasis koja nukentėjusiajam spyrė vienÄ kartÄ , teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kuris nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad į krÅ«tinės sritį koja jam buvo spirta du kartus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. T. konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo eigÄ pasakoja kitaip nei pats nukentėjusysis. L. V. T. teigia, kad nukentėjusysis ant žemės pargriautas buvo du kartus, kad prieÅ¡ pargriaunant jį ant žemės, kaltinamasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ .

Nukentėjusysis, iÅ¡klausęs Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimus, patvirtino liudytojo nurodytas aplinkybes bei paaiÅ¡kino, kad jis susikoncentravo į smÅ«gių sudavimÄ jam krÅ«tinės srityje, o dėl smÅ«gio sudavimo į veidÄ nebeakcentavo. Teismo vertinimu, liudytojo paaiÅ¡kinimai tik papildo ir patikslina nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus dėl nagrinėjamo įvykio eigos, iÅ¡ esmės Å¡ie paaiÅ¡kinimai vienas kitam neprieÅ¡tarauja, o nukentėjusysis dėl to, kad jam po įvykio skaudėjo bÅ«tent krÅ«tinės sritį, galėjo susikoncentruoti ir pasakoti tik apie tuos kaltinamojo veiksmus, kurie sukėlė jam šį skausmÄ , nedetalizuodamas iki tol atliktų kaltinamojo veiksmų.

Juolab kad ir liudytojas D. V. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad nukentėjusysis jam teigė, kad iÅ¡ pradžių buvo suduotas smÅ«gis, o vėliau buvo spardoma kojomis. Liudytojas D. V. teisme taip pat nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio atėjęs pas jį nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad laiptinėje jį sumušė – vienÄ kartÄ smogė ir suspardė kaltinamasis N. M.. Be to, teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę iÅ¡ dalies pagrindžia ir kitų liudytojų paaiÅ¡kinimai teisme. L. R.

J. bei D. D. nurodė, jog jiems taip pat buvo paaiÅ¡kinta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko ne tik žodinis konfliktas, bet ir apsistumdymas, kurio metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo palaidinė, o tai nurodė ir pats nukentėjusysis. Be to, tai, kad konfliktas buvo ne vien žodinis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad įmonės, kurioje įvykio metu dirbo kaltinamasis, vienas iÅ¡ vadovų – liudytojas R. J. po to, kai iÅ¡girdo, jog dėl skausmų į objektÄ nebeatvyko dirbti nukentėjusysis, jam skambino ir teiravosi, kokia nukentėjusiojo sveikata, ar jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ kaltinamojo įmonei UAB „L.“.

Tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad įmonės UAB „Y.“ vadovų buvo iÅ¡ karto po įvykio pareikalauta, jog kaltinamasis paliktų objektÄ , t. y. jame daugiau nebedirbtų. Teismo vertinimu, vien dėl žodinio konflikto tarp dviejų skirtingų įmonių darbuotojų tokių priemonių nebÅ«tų imtasi. Visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismo nuomone, paneigia kaltinamojo N. M. versijÄ , kad jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smÅ«gio. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, jam gulinčiam ant žemės du kartus koja spyrė į kairę krÅ«tinės pusę.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai, koja spiriant nukentėjusiajam, atitiko ne gynybos, bet puolimo požymius, kadangi nukentėjusiajam gulint ant žemės, neatliekant smurtinių veiksmų prieÅ¡ kaltinamÄ jį, aplinkui esant kitiems asmenims (tarp jų ir kaltinamojo bendradarbiams), kaltinamasis galėjo tiesiog nueiti (atsitraukti) nuo nukentėjusiojo, jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jam reikėjo gintis. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas bei pobÅ«dis liudija apie kaltinamojo puolamųjų veiksmų pavojingumÄ ir agresyvumÄ , o ne gynybÄ .

Teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tinosios ginties situacija nėra pagrindo (BK 28 str.). Be to, neturi pagrindo ir kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusysis pats susižalojo. Bylos duomenimis iÅ¡ tikrųjų nustatyta, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio (2018 m. birželio 27 d.), bet praėjus trims dienoms po jo (2018 m. birželio 30 d.). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis po įvykio atsisakė kreiptis į gydymo įstaigÄ , taip pat nenorėjo kreiptis ir į pareigÅ«nus, liko savo darbo vietoje tęsti darbo ir tik po trijų dienų, paÅ«mėjus ir nenutrÅ«kstant skausmui, nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl kairės krÅ«tinės lÄ stos skausmo.

Å ios ligoninės bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam 2018 m. birželio 30 d. buvo suteiktos tik tokios gydymo paslaugos, kurios susijusios su krÅ«tinės skausmingumu. Tai, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio, teismo vertinimu, nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Minėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis norėjo iÅ¡vengti tolimesnio konflikto su kaltinamuoju dėl jo veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau, nepraeinant skausmui bei blogėjant savijautai, kreipėsi į gydymo įstaigÄ .

Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam nurodžius, kad jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, galimybės nebepranešti pareigūnams apie įvykį nebuvo, kadangi tokiu atveju apie įvykį pareigūnams nedelsiant praneša gydymo įstaigos atstovai, nepaisant to, kokia yra nukentėjusio asmens pozicija. Be to, nukentėjusysis paaiškino teisme ir aplinkybę, kodėl jis gydymo įstaigoje nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. T. y. dėl to, kad tuo metu dar nežinojo tikslaus kaltinamojo vardo, pavardės ir t.t.

Tai, kad tarp kaltinamojo veiksmų, smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, bet ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada bei specialisto J. R. paaiÅ¡kinimai. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad G. M. nustatyta krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 27 d.). Be to, Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodyta, jog, atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo makromorfologinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , mažai tikėtina, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas nugriuvus ir minėta kÅ«no sritimi kontaktavus su kietu pavirÅ¡iumi.

Teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme specialistas nurodė, jog nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl spyrio koja, be to, esant nustatytam nukentėjusiojo sužalojimui, jis galėjo tęsti darbÄ , o esminis nukentėjusiojo sveikatos nusiskundimas buvo krÅ«tinės skausmas sumuÅ¡imo vietoje. Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiajam G. M. nustatyta krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinė kraujosruva galėjo atsirasti jam susistumdymo metu atsitrenkus į laiptų turėklus, be kaltinamojo teiginių jokie kiti bylos įrodymai Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, todėl Å¡i kaltinamojo versija laikytina gynybine, t. y. siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu bÅ«tų buvęs neblaivus, byloje nėra ir tai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog kaltinamasis N. M. tyčia koja du kartus spirdamas nukritusiam ant grindų nukentėjusiajam G. M. į kairę krÅ«tinės pusę, padarė jam poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. jis, koja suduodamas du smÅ«gius nukentėjusiajam į krÅ«tinės sritį, aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet tokių padarinių norėjo.

N. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo darbo vietoje, jų darbo metu, kilus žodiniam konfliktui, smurtauta prieÅ¡ nepažįstamÄ asmenį, nesant tam priežasties), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, dirbantis, turintis Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas teigia sumokės, neteistas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam N. M. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu:

1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

2) dirbti (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2-3 p., 7 d.). Prokuroras prašė kaltinamÄ jį įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, tačiau tokia pareiga kaltinamajam yra nustatyta įstatymo pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir jam iÅ¡aiÅ¡kinta žemiau (teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Be to, teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristikÄ bei įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo jį įpareigoti bÅ«ti namuose nakties metu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, pagrindo skirti jam kardomÄ jÄ priemonę nėra. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio Å ioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 84,78 Eur civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-28). Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam G. M. nustatytų sužalojimų, kurie buvo gydomi VÅ¡Ä® „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, yra kaltas kaltinamasis N. M. bei įvertinus pateiktus į bylÄ dokumentus, kad dėl Å¡ių sužalojimų (krÅ«ties skausmo bei sumuÅ¡imo) gydymo civilinis ieÅ¡kovas patyrė 84,78 Eur turtinę žalÄ , Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintinas visiÅ¡kai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 666,40 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33-34). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. M. tapo laikinai nedarbingu dėl 2018 m. birželio 27 d. darbo metu įvykusio konflikto su kaltinamuoju N. M., dėl kurio veiksmų įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius šį įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu (nelaimingu atsitikimu darbe) ir nedarbingumo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 666, 40 Eur dydžio ligos iÅ¡mokÄ . Taigi byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų sužalojus nukentėjusįjį, civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patyrė 666, 40 Eur turtinės žalos, todėl Å¡io civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys taip pat patenkintinas visiÅ¡kai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1, 3 d.).

Dėl nukentėjusiojo G. M. civilinio ieškinio Šioje byloje nukentėjusysis G. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos ir 850 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 15). Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis G. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis, tapęs nusikaltimo auka, buvo nedarbingas, negalėjo dirbti, dėl ko negavo pajamų, susijusių su darbo santykiais, patyrė nuostolių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad jis po pagrindinio savo darbo buvo sudaręs su kita įmone sutartį, kad padarys jiems papildomus darbus, jie turėjo sumokėti nukentėjusiajam apie 1 000 Eur, bet dėl skausmų nukentėjusysis darbo neatliko.

Teismo vertinimu, Å¡is nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra paremtas tik jo teiginiais, o į bylÄ nėra pateiktų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp nukentėjusiojo bei kito fizinio ar juridinio asmens buvo realiai sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo bei atlygio už juos. Teismas 2018 m. gruodžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kino nukentėjusiajam apie jo pareigÄ pagrįsti savo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus, pasiÅ«lė kito teisiamojo posėdžio metu pateikti dokumentus ar kitus duomenis, patvirtinančius minėtas aplinkybes, tačiau nukentėjusysis tokių duomenų teismui nepateikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodyta ir nepagrįsta, todėl ši civilinio ieškinio dalis netenkintina (CPK 12 str., 178-179 str.; BPK 110 str. 3 d. 2 p., 115 str. 1 d.). Dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam sukeltas stiprus fizinis skausmas, dėl kurio nukentėjusysis buvo nedarbingas 2018 m. liepos 2-20 d.

Dėl Å¡ių sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymo įstaigÄ , vartoti vaistus, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti ir raminamieji medikamentai. Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo darbo metu, darbo vietoje, kilus konfliktui su kitos įmonės darbuotoju dėl darbo sÄ lygų, tai matant tiek nukentėjusiojo kolegai, tiek ir kitos įmonės darbuotojams. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl Å¡io įvykio jis pasidarė nervingas, buvo nejauku grįžti į darbÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ bei dvasines kančias, diskomfortÄ ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po to, kai negalėjo dirbti, turėjo lankytis gydymo įstaigose, dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

Ä®vertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ , kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis, nuolat gaunantis pajamas), taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobÅ«džio sužalojimams, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo G. M. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant N. M. bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

2) dirbti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje. Neskirti N. M. kardomosios priemonės. Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ N. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; mokėjimo paskirtis – Žala PSDF už G. M. gydymÄ ) naudai 84,78 Eur turtinės žalos atlyginimo. P. V. socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį.

Priteisti iÅ¡ Nerijaus M. V. socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (į. k. 188677437, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bank) naudai 666, 40 Eur turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ dalies patenkinti G. M. civilinį ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ N. M. G. M. naudai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ G. M. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. I. N. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė