2024-06-12 Nr. AB-9354-3-62-3-02693-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-91-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02693-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. liepos 7 d. jis padavė pareigūnei du prašymus dėl byloje esančios charakteristikos kopijos pateikimo ir dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytų lygtinio paleidimo pagrindų jam taikymo. Pareigūnei atsisakius priimti prašymus, tą pačią dieną jis padavė skundą dėl nepagrįstų pareigūnės veiksmų. 2023 m. liepos 21 d. gavo Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymą, kuriame įvardinti jam žinomi teisės aktai, nenurodant, kodėl pareigūnė atsisakė priimti iš jo prašymus, ir kodėl nebuvo vadovautasi atsakyme nurodytomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas apskundė Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymą Lietuvos kalėjimų tarnybai, gavo atsakymą, kuris yra iš esmės analogiškas Marijampolės kalėjimo direktoriaus atsakymui. Tokiu būdu, apskundus pareigūnės veiksmus, dėl atsisakymo priimti jo prašymus šis faktas nebuvo ištirtas. Dėl to jam buvo sukeltas stresas, įžeistas jo orumas, pareiškėjas jautėsi pažemintas, nevisavertis. Šios pasekmės nebūtų kilusios, jei pareigūnė būtų tinkamai vykdžiusi teisės aktuose nustatytas pareigas, o aukštesni pareigūnai būtų tinkamai reagavę į jo skundus, t. y. įpareigoję pareigūnę priimti jo prašymus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. D. B. kreipėsi dėl charakteristikos ir buvo žodžiu informuotas, kad charakteristika gali būti parašyta tik tada, kai yra pateikta užklausa iš valstybinių institucijų, kad jis gali kreiptis su prašymu susipažinti su savo asmens byla ir dėl dokumentų kopijų iš asmens bylos išdavimo. Nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl charakteristikos kopijos gavimo bei prašymą dėl BVK 82 straipsnio 2 dalies taikymo ir šie prašymai sąmoningai nebuvo priimti. Tokie prašymai nėra registruoti dokumentų registravimo sistemoje, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas kreipėsi tik žodžiu. Pareigūnai neturi jokio realaus pagrindo neregistruoti nuteistųjų teikiamų prašymų ar skundų. Pareiškėjas tik žodžiu bendravo su už būrį atsakinga Resocializacijos skyriaus specialiste ir vietoj prašymų pateikė skundą pataisos įstaigos administracijai. Į pareiškėjo 2023 m. liepos 7 d. skundą buvo atsakyta 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-20-938, atsakymas tinkamas, išsamus ir aiškus, pateiktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nepraleidžiant įstatyme numatyto termino. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą. Jis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Nėra duomenų, kad buvo pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs sukelti jam nepatogumus arba sudarė išskirtines jo garbę ir orumą žeminančias sąlygas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į psichologus. Atsakovo atstovo teigimu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Marijampolės kalėjimo viršininkui 2023 m. liepos 7 d. skundą (toliau – ir Skundas), kuriame nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. 3-io būrio viršininkei padavė prašymą dėl byloje esančios charakteristikos kopijos išdavimo ir prašymą dėl lygtinio paleidimo (toliau – ir 2023 m. liepos 5 d. Prašymai). Būrio viršininkė atsisakė priimti prašymus. Skunde jis prašė įvertinti būrio viršininkės elgesį ir raštu pateikti atsakymus į skunde paminėtus klausimus. Marijampolės kalėjimo viršininkas 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-20-938 (toliau – ir Raštas) atsakė pareiškėjui, nurodydamas, kad 3-iojo nuteistųjų būrio vadovė vykdo tarnybą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, informavo, kad jis turi teisę kreiptis su prašymu susipažinti su asmens byla, gauti asmens byloje esančių dokumentų kopijas, nurodė lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančias teisės normas, paaiškino, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo buvo svarstytas 2023 m. kovo 16 d. Lygtinio paleidimo komisijoje, lygtiniam paleidimui nepritarta, kita lygtinio paleidimo svarstymo data – 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių su 2023 m. liepos 31 d. skundu (toliau – ir Skundas LKT), be kita ko, nurodydamas, kad jis Skunde pažymėjo, jog iš jo buvo atsisakyta imti prašymą dėl byloje esančių dokumentų kopijų (charakteristikos) išdavimo, Rašte nepaaiškinta, kaip paduoti prašymą, kurį atsisakoma priimti, prašė duoti nurodymus Marijampolės kalėjimo viršininkui suteikti kaliniams galimybę paduoti prašymus pareigūnams (būrių viršininkams) be trikdžių. Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo Skundą LKT, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 2S-2074 (toliau – ir LKT Sprendimas), be kita ko, nurodė, kad nėra objektyvių duomenų apie pateiktą prašymą dėl charakteristikos kopijos išdavimo ir šio prašymo sąmoningo nepriėmimo, kad norint gauti asmens byloje esančio dokumento kopiją, tai privaloma nurodyti prašyme, kad Rašte išdėstytos lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir sąlygos, konstatavo, kad Skundas LKT dėl Rašto yra nepagrįstas.

7. Teismas, vadovaudamasis BVK 5 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 211.2 ir 211.3 punktais, nurodė, jog nuteistųjų teisė kreiptis raštu į kalinimo įstaigos administraciją negali būti ribojama, visi raštu parašyti skundai (prašymai) turi būti priimami, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnai teikė nuteistajam paaiškinimus (atsakymus) tuo pačiu klausimu žodžiu.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek Rašte, tiek LKT Sprendime nebuvo analizuojama aplinkybė, ar pareiškėjas teikė 2023 m. liepos 5 d. Prašymus raštu dėl charakteristikos išdavimo ir lygtinio paleidimo taikymo, o Resocializacijos skyriaus kontaktinė specialistė R. Č. nepriėmė tokių prašymų. Pareiškėjui Rašte ir LKT Sprendime tik abstrakčiai paaiškinta, kad specialistė R. Č. vykdo tarnybą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, kad nėra objektyvių duomenų apie sąmoningą skundų nepriėmimą. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad, rengiant Raštą ir LKT Sprendimą, buvo sudaryta galimybė specialistei R. Č. paaiškinti pareiškėjo Skunde ir Skunde LKT nurodytas aplinkybes dėl 2023 m. liepos 5 d. Prašymų nepriėmimo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą pateikta Resocializacijos skyriaus specialistės R. Č. 2023 m. lapkričio 6 d. Informacija į nuteistojo D. B. skundą negali papildyti ar pagrįsti Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 21 d. rašto Nr. SN-20-938 ir 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2S-2074 motyvų.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl atsisakymo priimti iš jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus, nors tokios aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjo Skunde bei Skunde LKT, todėl veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendruosius gero administravimo, atsakingo valdymo principus, o taip pat pareigą priimti iš nuteistųjų prašymus, nukreipti juos reikiamiems darbuotojams, įtvirtintą Vidaus tvarkos taisyklių 211.2 punkte. Teismas pritarė pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad aukštesni pareigūnai netinkamai reagavo į jo pateiktą Skundą ir Skundą LKT. Dėl to yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus ir išgyvenimus.

11. Vertindamas aplinkybes dėl neturtines žalos, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie galėtų būti reikšmingi, sprendžiant dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, atsakovo pareigūnei atsisakius priimti jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus ir netinkamai reaguojant į jo Skundą bei Skundą LKT. Nenustatęs, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad atsakovas sąmoningai siekė sukelti pareiškėjui skunde nurodytus išgyvenimus ir nepatogumus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti kitus skundus (2023 m. liepos 7 d. skundą Marijampolės kalėjimo viršininkui, 2023 m. liepos 31 d. skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui), ginti savo teises teisme, teismas sprendė, kad byloje nustatytas pažeidimas, atsakovui vieną kartą nepriėmus pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. Prašymų, yra mažareikšmis, todėl nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo tik jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 12. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ir tenkinti skundo reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą.

13. Pareiškėjas teigia, jog teismas objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau nepakankamai atsižvelgė į atsakovo atstovo veiksmų pobūdį, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas veikė tyčia. Pareiškėjas buvo priverstas kovoti, siekdamas apginti savo teises. Dėl to jis patyrė stresą, nepilnavertiškumą, jautėsi bejėgis.

14. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

15. Atsakovas nurodo, jog teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad dėl neregistruotų prašymų būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Pareigūnai nėra suinteresuoti slėpti, nepriimti ir neregistruoti gautų prašymų ar skundų iš nuteistųjų. Vien deklaratyvaus tariamų pažeidimų nurodymas skunde ir hipotetinės prielaidos apie galimą žalą nereiškia, kad pareiškėjas patyrė realią žalą, kurią turėtų atlyginti valstybė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės pareigūnų veiksmų, atsisakant priimti jo teiktus prašymus ir netinkamai reaguojant į skundus, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl atsisakymo priimti iš jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus, pareigūnai netinkamai reagavo į pareiškėjo pateiktą Skundą ir Skundą LKT, pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo atstovo veiksmų pobūdį, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų, pareiškėjas nesutinka tik su neturtinės žalos atlyginimo būdu.

23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

24. Taigi, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018). Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

25. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės kalėjimo viršininką su skundu, kuriame nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. jis pateikė 3-io būrio viršininkei prašymą dėl byloje esančios charakteristikos kopijos išdavimo ir prašymą dėl lygtinio paleidimo, tačiau būrio viršininkė atsisakė priimti jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus. Marijampolės kalėjimo viršininkas atsakė pareiškėjui Raštu, kuriame nurodė, jog 3-iojo nuteistųjų būrio vadovė vykdo tarnybą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pareiškėjas turi teisę kreiptis su prašymu susipažinti su asmens byla, gauti asmens byloje esančių dokumentų kopijas, o klausimas dėl jo lygtinio paleidimo buvo svarstytas 2023 m. kovo 16 d. Lygtinio paleidimo komisijoje, lygtiniam paleidimui nepritarta, kita lygtinio paleidimo svarstymo data bus 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių, kuris 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 2S-2074 nurodė, kad nėra objektyvių duomenų apie pateiktą prašymą dėl charakteristikos kopijos išdavimo ir šio prašymo sąmoningo nepriėmimo, norint gauti asmens byloje esančio dokumento kopiją, tai privaloma nurodyti prašyme, Rašte išdėstytos lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir sąlygos. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tiek Rašte, tiek LKT Sprendime nebuvo analizuojama aplinkybė, ar pareiškėjas teikė 2023 m. liepos 5 d. Prašymus raštu dėl charakteristikos išdavimo ir lygtinio paleidimo taikymo, o Resocializacijos skyriaus kontaktinė specialistė R. Č. nepriėmė jų, atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl atsisakymo priimti iš jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus, nors tokios aplinkybės buvo nurodytos ir pareiškėjo Skunde bei Skunde LKT. Teismas konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir vienkartinis, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusias sunkesnes pasekmes, pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pažeidimas (atsisakymas priimti 2023 m. liepos 5 d. Prašymus bei netinkamas pareiškėjo skundų išnagrinėjimas) buvo vienkartinis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, be kita ko, buvo sutrikdyta sveikata. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų vertinimo plačiau.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Milda Vainienė