2e94d2fa-3151-46f9-8a02-76220f94ddf0 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-9822-1009/2018 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00749-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 2.5.5.; 2.5.9.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3.; 3.4.5.20 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Raseiniai Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui L.

B., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Raseinių skyrius) atstovei L. M., trečiajam asmeniui A. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo R. M. ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Raseinių rajono 1-asis notarų biuras, A. M., G. M., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė jo duktė G. S. M., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį turtÄ ; po G. S. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė jos sutuoktinis V. J. M.; panaikinti 2014-06-19 Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Raseinių 1- jame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėjo V. M., nuosavybės teisė į 2,00 ha žemės sklypÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo tėvas V. J. M.. Po tėvo mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Pradėjus rinkti paveldėjimui reikalingus dokumentus, paaiÅ¡kėjo, kad jo mama G. S. M. nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po savo tėvo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirus G. S. M., paveldėjimo byla taip pat nebuvo užvesta, kadangi nei vienas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Jo mamos G. S. M. tėvas V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentÄ , kuris buvo patvirtintas tuometiniame Viduklės apylinkės Tarybos vykdomajame komitete. Testamentu V. M. savo dukrai G. S. M. paliko jam priklausančiÄ pusę gyvenamojo namo, Å«kinį pastatÄ , lauko virtuvę, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), ir 2,00 ha žemės (duomenys neskelbtini). NežiÅ«rint to, kad buvo sudarytas testamentas, V. M., dar bÅ«damas gyvas, pastatus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jo mamai G.

S. M. padovanojo, o mama Å¡iuos pastatus pardavė. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Žemės padovanoti V. M. bÅ«damas gyvas negalėjo, nes nuosavybės teisės į 2,00 ha ploto žemės sklypÄ iki jo mirties dar nebuvo atkurtos. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro CDB iÅ¡raÅ¡o su istorija matyti, kad 2,00 ha žemės sklypas V. M. nuosavybės teisėmis įregistruotas jau po jo mirties, nuosavybės teisės pagrindas 1996-11-21 apskrities valdytojo įsakymas Nr. 08-5659, atkÅ«rus nuosavybės teises natÅ«ra. 2,0 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo jo tėvų statytas gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, taip pat dirbama aplink pastatus buvusi žemė, namų valdos žemės sklypas aplink pastatus nebuvo iÅ¡skirtas į atskirÄ sklypÄ .

3. PaaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių jo mama G. S. M. po V. M. mirties nesikreipė į notarų biurÄ pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , negali. Tarp mamos dokumentų rado jau minėtÄ testamentÄ , senelio mirties liudijimÄ , bei jos sesers J. M. ir brolio L. M. notariÅ¡kai patvirtintus pareiÅ¡kimus, kuriais jie atsisakė palikimo dalies mirus tėvui V. M., G. S. M. naudai.

4. V. M. mirties dienÄ galiojusio civilinio kodekso normos numatė Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ palikimui priimti. Ä®vertindamas tai, kad pastatus senelis G. S. M. padovanojo bÅ«damas gyvas, o apskrities valdytojo įsakymas dėl nuosavybės teisių į 2,00 ha žemės V. M. buvo priimtas praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo V. M. mirties, supranta, kad V. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, ir galimai dėl to mama į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mama nebuvo iÅ¡silavinusi, todėl mano, kad testamentÄ ji laikė nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu.

Tačiau nors dėl paveldėjimo nebuvo pateiktas prašymas notarų biurui, iš karto po V. M. mirties G. S. M. rūpinosi likusiu turtu, t. y. asmeniniais ir atminčiai skirtais daiktais, o taip pat ir žeme. Kadangi V. M. valia nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos natūra, žemės sklypo ribos G. S. M. buvo žinomos. Mama iki pat savo mirties rūpinosi šiuo žemės sklypu, jame augino daržoves, ganė gyvulius, šienaudavo, o kadangi namų valda nebuvo išskirta kaip atskiras sklypas, naudojosi žeme aplink pastatus, kuriuos patys statėsi, ir kurie viešajame registre registruoti V.

J. M. vardu. Kadangi tėvai gyveno santuokoje, domėtis jų turto reikalais atrodė neetiÅ¡ka, juo labiau, kad mama sirgo sunkia onkologine liga, ir nesinorėjo kelti jai kažkokių neigiamų emocijų, klausinėjant apie turtÄ , palikimÄ ar pan. (duomenys neskelbtini) jo mama G. S. M. mirė. Kol gyvas buvo tėvas, nei jis, nei broliai į palikimÄ po mamos mirties nepretendavo. Tėvas gyveno jiems su mama priklausiusiuose pastatuose, valdė ir tvarkė visÄ likusį po mamos mirties turtÄ , taip pat ir toliau prižiÅ«rėjo 2,00 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Tik po to, kai kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, sužinojo, kad po G. S. M. mirties niekas, taip pat ir tėvas, pergyvenęs sutuoktinę, į notarų biurÄ nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

5. V. M. prieÅ¡ mirtį gyveno slaugomas savo dukters G. S. M. jos namuose, todėl visÄ turtÄ , kuris liko po V. M. mirties ėmėsi valdyti jo duktė G. S. M., taip pat ir žemės sklypÄ , į kurį nuosavybės teisės V. M. dar nebuvo įteisintos, bet buvo žinomos. AnalogiÅ¡kai po G. S. M. mirties, jos sutuoktinis V. J. M., valdė ir tvarkė visÄ po sutuoktinės mirties likusį turtÄ , įskaitant ir žemės sklypÄ , dėl kurio paveldėjimo G. S. M. nesikreipė į notarų biurÄ po V. M. mirties.

6. Pradėjus tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad 2,00 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pagal 2014-06-19 Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Lietuvos Respublikai, ir Å¡iuo metu patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ sužinojo tik 2018-06-05 iÅ¡ Notarų biuro pažymos, todėl laiko, kad terminas Palikimo perėjimo valstybei liudijimui nuginčyti nėra praleistas. 2,0 ha žemės sklypo valstybė faktiÅ¡kai valdyti nepradėjo, nes žemės sklypas po V. M. mirties visÄ laikÄ buvo prižiÅ«rimas G. S. M., o jai mirus - jos sutuoktinio. Å iame žemės sklype yra J. V. M. vardu registruoti pastatai. Niekas jo tėvams nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl Å¡io sklypo faktinio valdymo.

7. Mano, kad valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija, kreipdamasi dėl Palikimo perėjimo liudijimo iÅ¡davimo, o taip pat ir notarų biuras nesilaikė CK 5.62 str. nustatyto eiliÅ¡kumo, nepasinaudojo jiems oficialiai prieinama gyventojų registro informacija, siekiant nustatyti palikėjų įpėdinius, ir, neinformavę įpėdinių, palikimÄ perėmė. Mano, kad Palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas skubotai, nenustačius galimų įpėdinių bei neiÅ¡siaiÅ¡kinus, kas faktiÅ¡kai valdo šį žemės sklypÄ , todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. Iki Å¡iol žemė buvo faktiÅ¡kai valdoma jo tėvų, mirus tėvui ja rÅ«pinosi jis (b. l. 74-77).

8. Tesimo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė.

9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka, jog teismo sprendimas Å¡ioje byloje bÅ«tų priimtas teismo nuožiÅ«ra (b. l. 40). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2,00 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėtas tik po to, kai buvo gauti procesiniai dokumentai iÅ¡ teismo. Å iuo žemės sklypu nesirÅ«pino, jo neprižiÅ«rėjo, investicijų nedarė. ApžiÅ«rint minėtÄ Å¾emės sklypÄ , fiksavo, jog jis yra nuganytas.

10. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog jų nuomone ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai įrodymų (kvitų dėl žemės mokesčio sumokėjimo, žemės pasėlių deklaracijų, seniÅ«nijos pažymos apie paskutinę V. M. ir G. S. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kt.), kurie įrodytų, kad G. S. M. priėmė V. M. palikimÄ , o jai mirus, jos palikimÄ priėmė V. J. M..

Todėl savo sutikimÄ (nesutikimÄ ) su praÅ¡ymu nustatyti Å¡iuos juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus iÅ¡reikÅ¡ teismo posėdžio metu, įvertinę pateiktus įrodymus. Kadangi nurodyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai teismo nėra nustatyti ir nėra LR CK 5.11 straipsnyje nurodytų įpėdinių, nėra pagrindo panaikinti teisėtai iÅ¡duotÄ 2014 m. birželio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Raseinių rajono notarės K. Å ., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėjo V.

M. 2,0000 ha žemės sklypas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Teismo posėdžio metu VMI atstovas papildomai paaiškino, kad žemės sklypo natūroje neapžiūrėjo, į ji nieko neinvestavo. Atstovo teigimu, teisės aktai nenumato institucijai pareigos nustatinėti galimų įpėdinių.

11. Trečiajam asmeniui A. M. procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteiktas asmeniškai (b. l. 34, 63). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes.

12. Trečiajam asmeniui G. M. procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti asmeniškai (b. l. 37, 38, 59), atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. El. paštu nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl dalyvauti teismo posėdyje negalės (b. l. 66).

13. Trečiajam asmeniui Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui procesiniai dokumentai ir Å¡aukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai (b. l. 33, 65), prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.

14. Liudytojai J. S. ir Z. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog po V. M. mirties G. S. M. priėmė pastarojo turtÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, o po G. S. M. mirties V. J. M. priėmė pastarosios turtÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

15. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad V. M. 1994-01-20 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko dukrai G. S. M. (b. l. 15). V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po V. M. mirties, t. y. 1996-11-24 Kauno apskrities valdymo administracijos sprendimu Nr. 72/8625 V. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,00 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18). V. M. vaikai L. M. (b. l.

19) ir J. M. (b. l. 20) atsisakė jiems priklausančios žemės sklypo dalies sesers G. S. M. naudai. IÅ¡ 2010-05-18 Pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. M. mirė bÅ«damas naÅ¡liu, duomenų apie buvusiÄ sutuoktinę nėra (b. l. 50). Po V. M. mirties dėl jo turto paveldėjimo kreipėsi valstybė, 2014-06-19 iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 10). Liudijime nurodyta, kad V. M. turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei (b. l. 54-55). 16. 1962-09-29 G.

S. (M.) M. ir V. J. M. sudarė santuokÄ (b. l. 24). IeÅ¡kovas yra G. S. M. ir V. J. M. sÅ«nus (b. l. 25). G. S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), po jos mirties į notarų biurÄ dėl jos turo paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 12). V. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), jo palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas R. M. (b. l. 14). IÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniÅ«nijos raÅ¡to matyti, kad V. J. M. nuo 1977-02-10 iki 2015-07-13 buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini).

Nuo 2015-07-14 iki mirties buvo deklaruotas ir gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 67).

17. Žemės sklypas 2.00 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikos vardu pagal 2014-06-19 Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ (b. l. 21-23). Žemės sklype yra statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti V.

J. M. vardu (b. l. 21-23). 18. 2018‑10-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, nurodyta, kad buvo patikrintas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.00 ha ploto. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype esantys pastatai negyvenami, aplink pastatus apaugę krÅ«mai, likusi sklypo dalis apie 1,68 ha ploto yra nuganyta pieva (b. l. 90). Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo 19. Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad aiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3‑155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3‑340/2011; 2011-10-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

20. Teismo atliekamų įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti Å¡ių bylų specifikÄ , kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 -01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

21. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. 22. 1964 m.

CK normos taipogi numatė, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi ir priėmė jį.

Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑547/2011; 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

23. Nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

24. Kaip nustatyta bylos duomenimis, G. S. M. valdė po V. M. mirties likusį turtÄ kaip savo. Ji toliau savo lėšomis rÅ«pinosi po palikėjo mirties likusiais daiktais, tvarkė aplinkÄ , t. y. elgėsi su turtu, kaip su savo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. M. po savo sutuoktinės G. M. mirties likusį turtÄ valdė kaip savo, toliau savo lėšomis jį iÅ¡laikė, prižiÅ«rėjo, t. y. elgėsi su turtu kaip su savo. PareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens A. M., liudytojų paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra.

25. Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. M. visÄ po jo mirties likusį paveldimÄ turtÄ priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo dukra G. S. M., o po pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) likusį paveldimÄ turtÄ priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos sutuoktinis V. J. M..

26. Nustatytini juridinę reikÅ¡mę turintys faktai yra įrodyti, sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Â 27. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog 2.00 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po mirusiojo V. M. mirties priėmė valdyti G. S. M., o po G. S. M. mirties V. J.

M.priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami valdyti turtÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ tenkintinas tais pačiais motyvais kaip ir patenkintas ieÅ¡kovo minėtas reikalavimas. 28. 2014-05-16 Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Raseinių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ valstybei po V. M. mirties. Notarė praÅ¡ymÄ tenkino ir 2014-06-19 iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ .

29. Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valiÄ , o jeigu valia neiÅ¡reikÅ¡ta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikÅ¡ti apie palikimo priėmimÄ per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).

30. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad po senelio ir motinos mirties į notarų biurÄ nesikreipė, nes atitinkamai motina paveldėjo senelio turtÄ , o motinos turtÄ â€“ jÄ pergyvenęs sutuoktinis ir ieÅ¡kovo tėvas. Tik mirus pastarajam kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, kur ir sužinojo, jog motina ir tėvas nebuvo susitvarkę paveldėjimo dokumentų.

31. Teismo nustatytina, kad turtÄ paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusysis neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turto paveldėti, jo atsisako ir pan. Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymÄ pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui kaip nurodyta CK 5.3 straipsnyje. Paveldėjimo teisė Valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybei teisė paveldėti, kiltų tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytas juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, kad įpėdiniai palikimo nepriėmė. Šiuo atveju, Valstybei paveldint V. M.turtÄ , nebuvo įsitikinta ar nėra kitų paveldėtojų, ar Å¡is turtas įpėdinių nėra valdomas. Pirmos eilės paveldėtojai nebuvo informuoti apie Å¡iÄ paveldėjimo procedÅ«rÄ . Atlikus Å¡iuos veiksmus ginčas dėl sandorio panaikinimo galimai net nebÅ«tų kilęs.

32. PrieÅ¡ingai nei teigė atsakovai, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingÄ terminÄ tai iÅ¡siaiÅ¡kintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). 33. Å ios bylos atveju nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei notarė nesiėmė priemonių, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų galimus V. M. įpėdinius. VMI paveldėjimo procedÅ«ras pradėjo gavusi 2010-01-18 raÅ¡tÄ dėl mirusių asmenų, turėjusių žemės sklypus, sÄ rašų persiuntimo, o bÅ«tent: 2010-05-07 patikrino Gyventojų registro duomenis, kuriuose informacijos apie palikėjo V. M. įpėdinius nebuvo, taip pat 2010-05-21 gavo Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos pažymÄ Nr.(29)3A-514-6, kurioje nurodyta, kad V.

M. mirė naÅ¡liu, duomenų apie buvusiÄ sutuoktinę nėra, taip pat buvo gautas Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog po V. M. mirties į notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, o Nacionalinė žemės tarnyba pateikė tik nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo dokumentus. Tokiu bÅ«du VMI nustatė, kad palikimo (žemės sklypo) niekas nepriėmė nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ . Tačiau teismas laiko, jog Å¡ių veiksmų nepakako nustatyti ir įsitikinti, ar yra įpėdinių po V.

M. mirties, t. y. nors buvo gauta duomenų, jog V. M. mirė naÅ¡liu, tačiau nebuvo siekiama papildomai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis neturėjo vaikų, nebuvo siekiama nustatyti, ar žemės sklypas yra faktiÅ¡kai valdomas, o jei taip, tai kas jį valdo ir kokiu pagrindu. Vien užklausus seniÅ«nijÄ , kurioje iki mirties gyveno V. M., tokie duomenys bÅ«tų buvę gauti. Taip pat tokie duomenys bÅ«tų buvę gauti, jei prieÅ¡ priimant palikimÄ , VMI atstovai bÅ«tų atvykę į vietÄ ir apžiÅ«rėję žemės sklypÄ , nes bÅ«tų matę, jog sklypas yra prižiÅ«rimas, kad sklype yra gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, kad jame yra gyvenama.

34. Bylos medžiaga nustatyta, kad nors ir valstybei buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiÅ¡kai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, jo formaliÄ apžiÅ«rÄ Nacionalinė žemės tarnyba atliko tik po to, kai buvo gauti procesiniai dokumentai iÅ¡ teismo.

35. Teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovė G. S. M. ir V. J. M. palikimÄ priėmė - pradėję faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , Å¡iuo pagrindu teismas pripažįsta, jog 2014-06-19 palikimo perėjimo valstybei liudijimai, pagal kuriuos valstybei atiteko V. M. nuosavybės teise priklausantis turtas, buvo iÅ¡duotas neteisėtai (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas niekiniu ir naikintinas, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

36. Teismas sprendžia nepaskirstyti patirtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, nes jas yra patyrusi valstybė, o jų priteisimas iÅ¡ atsakovų, kurie yra valstybinės įmonės, atstovaujančios valstybę, nebÅ«tų nei racionalus, nei efektyvus. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti jo duktė G.

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po G. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti jos sutuoktinis V. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančiu 2014-06-19 Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kuriuo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantis 2.00 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko Lietuvos Respublikai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Sigita Kazlauskienė