Legislator Case Law & Legislation
2e93d561-ae82-413a-84f6-0f0baf4dc5fb AI generated

2e93d561-ae82-413a-84f6-0f0baf4dc5fb · Regionų administracinis teismas

Case Number 2e93d561-ae82-413a-84f6-0f0baf4dc5fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-224121 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas), 2019 m. birželio 27 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-328883 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. birželio 27 d. sprendimas), 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-486827 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-486827);

Legislator headnote

AI generated

2e93d561-ae82-413a-84f6-0f0baf4dc5fb · Regionų administracinis teismas: įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių (toliau – Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės) 18 punktu, 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimti sprendimai dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ mokėjimo nurodymai buvo pateikti kredito įstaigai, nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. priverstine tvarka buvo iÅ¡ieÅ¡kota 81,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios užskaitytos pagal prievolę už 2016 m. sausio 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-3798-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00590-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.1; 7.2.5; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Å . skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir G. Å .) kreipėsi į teismÄ skundu, patikslintais skundais (toliau – visi pareiÅ¡kėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinamu skundu) dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius, ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) sprendimu bei žalos atlyginimo (b. l. 1-4, 14-16, 28-31, 40-43).

Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo priimti reikalavimai (b. l. 46):

1) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-224121 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas), 2019 m. birželio 27 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-328883 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. birželio 27 d. sprendimas), 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-486827 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-486827);

2) panaikinti Fondo valdybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. VRE_SP2-486827 „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas) ir 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ Nr. (9.8) I-1266 „Įmokos administruojamos teisingai“ (toliau – ir 2020 m. vasario 24 d. sprendimas);

3) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės 110 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. gavo iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo raginamas sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio įsiskolinimÄ . Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad 2019 m. balandžio 24 d. iÅ¡ abiejų pareiÅ¡kėjo sÄ skaitų, esančių Swedbank ir Citadele bankuose, buvo nuraÅ¡ytas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokestis (po 1,02 Eur) ir sÄ skaitose buvusios piniginės lėšos – iÅ¡ vienos sÄ skaitos 38,84 Eur, iÅ¡ kitos – 42,97 Eur, iÅ¡ viso 81,82 Eur.

Be to, abi pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos buvo užblokuotos, pirmoje sÄ skaitoje rezervuojant daugiau kaip 1 300 Eur, pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti Citadelės bankui 28 Eur už palaikymÄ kortelės, kuria negalėjo naudotis. G. Å . paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) poliklinika atsisakė jį užregistruoti nemokamai konsultacijai pas Å¡eimos gydytojÄ , kadangi jis buvo nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Fondo valdyba 2020 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė pripažinti, kad VSDFV Panevėžio skyrius, priimdamas sprendimus, vykdo neteisėtÄ pareiÅ¡kėjo persekiojimÄ , ir kompensuoti jo patirtÄ Å¾alÄ .

PareiÅ¡kėjas teigė, kad reikalaujant iÅ¡ jo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimÄ už 5 metus ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kant (originale – pagrobiant) iÅ¡ jo sÄ skaitose buvusius pinigus, nežiÅ«rint to, kad jis tuo laikotarpiu ne tik negavo apmokestinamų pajamų, bet ir nesinaudojo nemokamos medicinos pagalbos paslaugomis, iÅ¡skyrus vienÄ greitosios pagalbos atvejį. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis ir kiti straipsniai. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo padaryta 110 Eur tiesioginė materialinė žala, kadangi iÅ¡ jo banko sÄ skaitų buvo nuraÅ¡yta 81,81 Eur, Citadelės bankui jis sumokėjo virÅ¡ 28 Eur už kortelės, kuria jis negali naudotis, palaikymÄ .

Be to, jis patyrė neturtinę žalÄ , nes dėl bankų sÄ skaitų užblokavimo iÅ¡ieÅ¡kant virÅ¡ 1000 Eur sumÄ , jis liko be lėšų pragyvenimui, dėl streso suprastėjo jo sveikata. (duomenys neskelbtini) poliklinikai atsisakius suteikti jam medicinos pagalbÄ , jis turėjo važinėti į teismų posėdžius sirgdamas, nes neturėjo pinigų užmokėti už pažymÄ apie sunkiÄ sveikatos bÅ«klę. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad sugaiÅ¡o daug laiko ir įdėjo daug pastangų raÅ¡ydamas praÅ¡ymus, rinkdamas pažymas ir laukdamas atsakymų, o neturėdamas galimybių pasisamdyti advokatÄ , buvo priverstas pats raÅ¡yti ir siųsti daug skundų.

Be to, karantino metu buvo priverstas atsiskaityti grynaisiais pinigais, dėl to kilo pavojus jo ir kitų žmonių, t. y. jo motinos, sveikatai ir/ar gyvybei. Teigė, kad jis neturtinę žalÄ patyrė ir dėl to, kad Fondas pareikalavo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimÄ arba emigruoti, nežiÅ«rint to, kad jis negavo pajamų, negavo ir negalėjo gauti jokių nemokamų neskubios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų. Be to, jis galimai ir ateityje patirs moralinę žalÄ , karantino metu mokėdamas grynaisiais pinigais, taip rizikuodamas savo ir artimųjų sveikata ir gyvybe, kadangi slaugo nepaeinančiÄ 90 metų motinÄ .

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Panevėžio skyrius, atsakovė Fondo valdyba atsiliepimais į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. sausio 1 d., kai nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d.

– 17 straipsnio 9 dalimi), pareiÅ¡kėjas turėjo prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip savarankiÅ¡kai besidraudžiantis asmuo, jam buvo suteiktas draudėjo kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje kiekvienam sulaukusiam 16 metų asmeniui yra automatiÅ¡kai sukuriama paskyra, pareiÅ¡kėjas tokiÄ paskyrÄ irgi turėjo, į jÄ buvo iÅ¡siųsti informaciniai praneÅ¡imai apie susidariusiÄ skolÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas įmokų nemokėjo, todėl, vadovaujantis Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių (toliau – Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės) 18 punktu, 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimti sprendimai dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ mokėjimo nurodymai buvo pateikti kredito įstaigai, nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. priverstine tvarka buvo iÅ¡ieÅ¡kota 81,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios užskaitytos pagal prievolę už 2016 m. sausio 1 d.

– 2016 m. vasario 29 d. laikotarpį ir už dalį 2016 m. kovo mėnesio. VSDFV Panevėžio skyrius paaiškino, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, ir nebuvo nenustatyta išimčių, kurių pagrindu pareiškėjas neturėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Teigė, kad skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai priimti, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Tvirtino, kad nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų, nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 50–54). Fondo valdyba, remdamasi Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 11 dalies (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalies), Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punkto nuostatomis, teigė, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos pareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuotos ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdytas teisėtai ir pagrįstai (b. l. 80-81).

Remiantis bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiÅ¡kinimais ir bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius, vadovaudamasis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu ir 40 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-224121 (b. l. 17, 32, 57), 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-328883 (b. l. 44, 58), 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-486827 (b. l. 44, 59) „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ iÅ¡ G.

Å ., kaip savarankiÅ¡kai besidraudžiančio asmens, skolÄ : 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti įmokų skolÄ , kuri 2019 m. balandžio 24 d. sudarė 1 352,82 Eur; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu – iÅ¡ieÅ¡koti įmokų skolÄ , kuri 2019 m. birželio 27 d. yra 77,48 Eur; 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu – iÅ¡ieÅ¡koti įmokų skolÄ , kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė 77,48 Eur. VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepimo (b. l.

52) ir Å¡io atsakovo 2020 m. sausio 10 d. parengto raÅ¡to Nr. DV_S-1018 „Dėl G. Å . privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ (b. l. 55–56) duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui praÅ¡ymÄ , į kurį parengtame 2020 m. sausio 10 d. raÅ¡te Nr. (7.7) DV_S-1018 buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalimi), pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. privalėjo savarankiÅ¡kai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡ių įmokų nemokėjo, todėl, vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ dėl priskaičiuoto įsiskolinimo buvo pateikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigai. PareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka Fondo valdybai pateikė 2020 m. sausio 28 d. skundÄ dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimų ir prašė, be kita ko, pripažinti, kad Å¡ie sprendimai pažeidžia jo teises ir yra neteisėti, grÄ Å¾inti pinigines lėšas, kompensuoti materialinius nuostolius bei atlyginti moralinę žalÄ (b. l. 20–21, 35–36).

Fondo valdyba priėmė 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ Nr. (9.8) I-1266, kuriame konstatavo, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdytas teisėtai ir pagrįstai (b. l. 20–21, 35–36). Fondo valdyba Å¡iame sprendime pakartojo VSDFV Panevėžio skyriaus 2020 m. sausio 10 d. raÅ¡te Nr. (7.7) DV_S-1018 nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teigė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., kai pareiÅ¡kėjas nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jis turėjo prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip savarankiÅ¡kai besidraudžiantis asmuo.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, teisėtai priėmė 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka bei per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ pateikė mokėjimo nurodymus, kuriuos vykdant, nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. priverstine tvarka buvo iÅ¡ieÅ¡kota 81,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Citadelės bankas 2020 m. sausio 20 d. įspėjimu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jis nevykdo kortelės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir yra skolingas 28,25 Eur (b. l. 7, 17, 32). Byloje nagrinėjamas kilęs dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka ir Fondo valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei ir iÅ¡ administracinių sprendimų kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.

Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – to paties straipsnio 11 dalis nustatė, kad asmenys, nepriskiriami Å¡io straipsnio 2–10 dalyse ir Å¡io įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dienÄ , dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalis nustato, kad asmenys, nepriskiriami Å¡io straipsnio 2–10 dalyse ir Å¡io įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dienÄ , dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje yra iÅ¡vardinti asmenys, gaunantys pajamas pagal darbo, autorines, sporto, atlikėjo sutartis, vykdantys individualiÄ veiklÄ , pensininkai, bedarbiai, asmenys, auginantys mažamečius vaikus, ir kiti asmenys.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte pateiktame sÄ raÅ¡e nurodyti Å¡ie asmenys: vienas iÅ¡ tėvų (įtėvių), globėjas ar rÅ«pintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaikÄ invalidÄ ), arba asmenį, pripažintÄ nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintÄ nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

– visiÅ¡ka negalia). IÅ¡analizavus skundo turinį, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nekėlė ginčo dėl atsakovų atsiliepimuose ir Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendime nurodytų aplinkybių, kad jis nuo 2016 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir kad jis nuo 2016 m. privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjo. Be to, teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo priskirtas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardintiems asmenims, kurie neprivalo mokėti už save privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas savo neveikimÄ â€“ nesumokėjimÄ už save privalomojo sveikatos draudimo įmokų, teigė, kad jis negavo nemokamos medicinos pagalbos paslaugų, jomis negalėjo naudotis ir nesinaudojo, iÅ¡skyrus vienÄ greitosios pagalbos atvejį, kad Å¡iuo metu Lietuvos valstybėje nėra jam tinkamo darbo, o etikos principai neleidžia jam registruotis darbo biržoje vien tik dėl to, kad galėtų naudotis medicinos pagalba nemokant privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, kad jis negauna jokių pajamų.

Sprendžiant dėl G. Å . skundo teiginio, kad jis slaugo nepaeinančiÄ savo motinÄ , kuri priklauso bent keturioms rizikos grupėms (b. l. 42), daroma iÅ¡vada, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas VSDFV Panevėžio skyriui, kurio kompetencijai prisiskirta spręsti dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka, ar Fondo valdybai, bÅ«tų teikęs duomenų apie jo atitiktį Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytoms sÄ lygoms ir dėl Å¡ios priežasties neprivalėjo mokėti už save socialinio draudimo įmokų.

Tokio pobūdžio duomenų pareiškėjas nepateikė ir prie skundo. Teismas vertina, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms išimtims, kurioms esant, pareiškėjas neprivalėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Teismas sprendžia, kad ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (Lietuvos valstybėje nėra jam tinkamo darbo, jis negauna jokių pajamų, etikos principai neleidžia registruotis Užimtumo tarnyboje vien tik dėl to, kad galėtų naudotis medicinos pagalba nemokant privalomojo sveikatos draudimo mokesčio) irgi negali būti priskirtos Sveikatos draudimo įstatyme numatytoms išimtims, kurioms esant, pareiškėjas neprivalėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 26 punkte nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos mokamos į Fondo biudžetÄ . Pagal Å¡ių taisyklių 52 punktÄ , asmenų, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi bÅ«ti mokamos kartÄ per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 3 dalį, kitų institucijų ar pareigÅ«nų (iÅ¡skyrus antstolį), turinčių teisę areÅ¡tuoti ar duoti nurodymus priverstinai nuraÅ¡yti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ skolininko sÄ skaitos (sÄ skaitų), pateikiamuose nurodymuose turi bÅ«ti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo arba priverstinio lėšų nuraÅ¡ymo pagrindas ir piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nuraÅ¡omos, suma.

Jei Å¡i suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sÄ skaitoje (sÄ skaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palÅ«kanas ir baudas, užtikrinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palÅ«kanas ir baudas gali iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka, duodami nurodymÄ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palÅ«kanas ir baudas nuraÅ¡yti iÅ¡ draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grÄ Å¾inimo draudėjui terminÄ , sÄ skaitos.

Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu trys eurai, atsiradimo momento per aÅ¡tuonias darbo dienas privalo priimti sprendimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ pateikti vykdyti mokėjimo nurodymÄ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai. Minimalioji mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240), nuo 2016 m. liepos 1 d.

– 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644), nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814), nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025). Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytus minimaliosios mėnesinės algos dydžius ir remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies (2013 m. balandžio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija), 17 straipsnio 11 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d galiojusios redakcijos) nuostatomis, daroma išvada, jog G.

Å . už 2016–2018 m. ir 2019 m. sausio–kovo mėn. laikotarpius privalėjo sumokėti 1 352,82 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų: už 2016 metus – 394,20 Eur (po 31,50 Eur už sausio–birželio mėnesius ir po 34,20 Eur už liepos–gruodžio mėnesius), už 2017 metus – 410,40 Eur (po 34,20 Eur už kiekvienÄ mėnesį), už 2018 metus – 432 Eur (po 36 Eur už kiekvienÄ mėnesį), už 2019 m. sausio–kovo mėnesius – 464,87 Eur (po 38,74 Eur už kiekvienÄ mėnensį), už 2019 m. balandžio–gegužės mėnesius - 77,48 Eur (po 38,74 Eur už kiekvienÄ mėnesį), už 2019 m. birželio–liepos mėnesius - 77,48 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (po 38,74 Eur už kiekvienÄ mėnesį).

Tokios sumos (1352,82 Eur, 77,48 Eur, 77,48 Eur) ir yra nurodytos VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose (b. l. 57-59). Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad G. Å ., remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 9 dalies (2013 m. balandžio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 17 straipsnio 11 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) nuostatomis, privalėjo nuo 2016 m. sausio 1 d.

į Fondo biudžetÄ mokėti už save privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laisva valia privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, todėl VSDFV Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ dėl 1 352,82 Eur skolos, 2019 m. birželio 27 d. sprendimÄ dėl 77,48 Eur skolos ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ dėl 77,48 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka bei per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemÄ atitinkamai 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė banko įstaigoms nurodymus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitose esančių pinginių lėšų.

PareiÅ¡kėjas skunde ir VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad priverstinai vykdant ginčijamus sprendimus buvo iÅ¡ieÅ¡kota 81,82 Eur. VSDFV Panevėžio skyrius paaiÅ¡kino, kad Å¡i suma užskaityta už 2016 m. sausio 1 d - 2016 m. vasario 29 d. laikotarpį ir dalį 2016 m. kovo mėnesio. CPK 689 straipsnio 8 dalis nustato, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ skolininkų piniginių lėšų; tam skolininkai Å¡ios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktÄ nurodymÄ nuraÅ¡o kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga; mokesčio dydį ir nuraÅ¡ymo, grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1R-193 patvirtintas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokesčio dydį yra 1,02 Eur. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-849 redakcija) 5 punkte nurodyta, kad draudžiamiesiems, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose suteiktos paslaugos, iÅ¡skyrus bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugas, yra mokamos. Vilniaus miesto savivaldybės vieÅ¡oji įstaiga (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad jis už Å¡eimos gydytojo planinę konsultacijÄ turėtų sumokėti pagal patvirtintus įkainius (b. l. 6, 19, 34).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ bei Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimas, priimtas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad vieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui; nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-629/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad G. Å . skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai „Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“, kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas pasekmes sukeliantys administraciniai aktai yra teisėti, t. y. nenustačius vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, sprendžiama, nėra CK 6.246 straipsnyje nustatytos vienos iÅ¡ bÅ«tinų atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos G. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė