2e93be90-03c8-40ce-a4a3-16e2fe8ae4e1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1540-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-00667-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.(S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui Mindaugui Kabeliui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l.

4) ir posėdžio metu nurodė, jog Alytaus pataisos namuose jis dirbo suvirintoju, tačiau 2015 m. kovo 27 d., ne darbo metu, jis nusižengė vidaus tvarkos taisyklėms, todėl buvo nubaustas 13 parų nuobauda baudos izoliatoriuje, o atlikus bausmę buvo perkeltas iÅ¡ 6 bÅ«rio darbo zonos į 4 bÅ«rį, kur sÄ lygų dirbti nėra. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog uždirbamus pinigus siųsdavo Å¡eimai ir tokiu bÅ«du prisidėdavo prie jos iÅ¡laikymo. Kadangi pareiÅ¡kėjas neteko galimybės dirbi, jis patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, nes tik dirbdamas jis galėjo padėti Å¡eimai.

Nuteistasis nesupranta, kodėl dėl jo elgesio ne darbo metu, jis buvo perkeltas iÅ¡ bÅ«rio darbo zonoje į bÅ«rį kuriame nėra sÄ lygų dirbti. PraÅ¡o priteisti 10‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovas atsiliepime (b.l. 7-9) ir posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 6 bÅ«rį, darbo zonÄ , kur dirbo suvirintoju, tačiau jam 2015 m. kovo 21 d. etapu iÅ¡vykus į laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2015 m. kovo 27 d.

įtarus jog pareiÅ¡kėjas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, atlikus tyrimÄ , įtarimai pasitvirtino, tai patvirtina 2015 m. kovo 27 d. LAVL neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 36-57. PareiÅ¡kėjas savo tokiu elgesiu pažeidė bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 str. 2 d. 3 p. reikalavimus ir 2015 m. balandžio 2 d. buvo nubaustas uždarant jį13 parų į baudos izoliatorių. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog apsvaigęs asmuo negali dirbti suvirintoju, nes sutrikus reakcijai gali sužaloti savo ar kito asmens sveikatÄ , todėl 2015 m. balandžio 7 d. pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namų skirstymo komisijos buvo perkeltas iÅ¡ 6 bÅ«rio darbo zonoje į gyvenamÄ jÄ zonÄ , 4 bÅ«rį.

Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam užkertant keliÄ dirbti. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Pataisos namų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 7 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).PareiÅ¡kėjas – asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr .74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

Atsižvelgdama į tai, teismas pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant pareiÅ¡kėjo turimų teisių ir pareigų apimtį.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas priverčiamojo darbo draudimas. Å io Konstitucijos straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamuoju darbu, be kita ko, nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomÄ jį darbÄ .

Aptariamo Konvencijos straipsnio 3 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iame straipsnyje sÄ voka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikÅ¡ti:

a) kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias nuostatas pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nuteistųjų darbo nelaiko privalomu ar priverstiniu, todėl šių teisės aktų kontekste darytina išvada, jog nuteistųjų darbas gali būti ir pareiga, ir jų teisė.

Bausmių vykdymo kodeksas įstatymo galiÄ turinti teisės norma, kuri ir reguliuoja asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme darbo sÄ lygas bei tvarkÄ , kurį nuteistieji dirba pataisos įstaigose, atlikdami Å¡iÄ bausmę. Å is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad tokių asmenų darbas nėra prilyginamas darbui, kurį asmenys dirba kitais pagrindais – pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, užsiimdami verslu ir pan. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas.

Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos Å¡io kodekso 12 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013; kt.).Pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.).

Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbÄ kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normas, konstatuota, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, t. y. pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija (2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013). Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui - iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (8 d.).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besÄ lygiÅ¡kai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sÄ raÅ¡us, nėra nustatytos sÄ lygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems bÅ«tų garantuojamas darbas.

Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktÄ diskrecijos teisę, ir sprendimÄ iÅ¡braukti iÅ¡ dirbančių sÄ raÅ¡o, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes - esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; pasikeitusiais darbo sÄ lygas; aprÅ«pinimo darbu tikslus; asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius nutarė A. S. uždaryti į baudos izoliatorių, kadangi 2015 m. kovo 27 d. jam atlikus neblaivumo testÄ buvo nustatyta, kad jis buvo vartojęs amfetaminÄ ir metamfetaminÄ (b.l. 13). Kad vartojo psichotropines medžiagas patvirtino pareiÅ¡kėjas posėdžio metu, taip pat byloje yra neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo akto kopija, kurioje yra užfiksuota jog pareiÅ¡kėjo testas yra teigiamas, nustatyta jog asmuo vartojo psichotropines medžiagas, minėtam akte yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as ir nurodymas jog jis susipažino ir sutinka su tyrimo rezultatais (b.l. 16), taip pat yra pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodo jog perdozavo metamfetamino (b.l. 17).

IÅ¡ byloje pateikto 2015 m. balandžio 7 d. Alytaus pataisos namų nuteistųjų paskirstymo komisijos protokolo matyti, jog buvo nutarta pareiÅ¡kėjÄ grįžusį etapu paskirti 4 bÅ«rį, 40 miegamÄ jÄ vietÄ (b.l. 51).Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibÅ«dinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas.

Teisės aktai nenumato nuteistajam teisės rinktis bÅ«rį. Nuteistajam bÅ«rys ar miegamajame esanti lova gali bÅ«ti skiriami, atsižvelgiant į jo sveikatÄ , fizinį iÅ¡sivystymÄ ar kitas iÅ¡imtines aplinkybes. Nuteistųjų skirstymas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, t. y. teisė elgtis savo nuožiÅ«ra. Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatÄ , amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Taigi atsakovas veikė savo diskrecijos ribose, ir savo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatÄ , amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, paskyrė jį 4 bÅ«rį, gyvenamojoje zonoje, taigi neatliko neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, darbas pataisos įstaigose, nėra viena iÅ¡ socialinių garantijų, kuri taikoma darbo teisinių santykių srityje, o, kaip jau buvo minėta, yra viena iÅ¡ pataisos priemonių, kuri taikoma nuteistiesiems, siekiant juos paruoÅ¡ti gyvenimui laisvėje ir pan. (BVK 1 ir 111 str.), t. y., darbo, kaip priemonės skirtos paruoÅ¡ti nuteistuosius gyvenimui laisvėje, paskirtis yra kitokia nei darbo teisinių santykių atveju, dėl ko ir negali bÅ«ti vertinama per teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, prizmę. Sprendžiant darbo pataisos įstaigoje nuteistiesiems skyrimo ar nuteistųjų atleidimo klausimus pataisos įstaigos administracija turi diskrecijÄ atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kurie gal bÅ«ti siejami su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, vykdant tiek bendrÄ sias tiek specialiÄ sias nuteistojo pareigas (BVK 12 str.), poreikiu taikyti nuteistajam kitas pataisos priemones, numatytas BVK 111 straipsnyje ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisės dirbti pasirinktÄ darbÄ suvaržymo, negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais, nes kol pareiÅ¡kėjas atlieka terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, jam taikomi įstatymų numatyti laikini suvaržymai ir apribojimai, taigi terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens galimybė dirbti Å¡ios bausmės atlikimo laikotarpiu darbas pataisos įstaigose nėra viena iÅ¡ nuteistojo socialinių garantijų, tai yra pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė bei gali bÅ«ti realizuojama ta tvarka, kuriÄ numato Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnis, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumÄ , turimÄ specialybę, laisvas pareigas ir darbo vietas.PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų (neveikimo) jam padaryta neturtinė žala, atsiradusi patyrus psichinius, moralinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, taip ir neturtinės žalos atlyginimo atveju, visų pirma, bÅ«tina nustatyti valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas deklaratyviai bei labai abstrakčiai iÅ¡reiÅ¡kė, kaip pasireiÅ¡kė Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas.

Teismo vertinimu, pataisos įstaiga, veikė savo diskrecijos ribose ir tinkamai įgyvendino įstatymų jai nustatytas pareigas, pagal turimas galimybes užtikrinant atitinkamiems nuteistiesiems galimybę dirbti. PareiÅ¡kėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog atsakovas perkeldamas jį į kitÄ bÅ«rį, ko pasėkoje jis neteko galimybės dirbti, pažeidė jo teises, t. y. neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti jo nurodoma žala (CK 6. 246 str.), todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                              Jolanta Medvedevienė