2016-02-11 Nr. AB-3539-3-61-3-04914-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2367-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04914-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir atsakovas) 2014 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 7P-90 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų pasibaigimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Nurodė, kad skundžiamu Įsakymu atsakovas nepagrįstai nusprendė atleisti jį iš antstolių, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą. Šį Įsakymą atsakovas priėmė vadovaudamasis Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu. Skundžiamas sprendimas priimtas nepaisant to, kad minėtas Antstolių garbės teismo sprendimas buvo apskųstas teismui. Antstolių garbės teismo praktika šiuo klausimu yra vienareikšmiška – apskųstas ieškinine tvarka antstolių garbės teismo sprendimas neįsiteisėja ir nesukelia teisinių pasekmių asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas, iki kol jo teisėtumas nepatikrintas teismo. Atsakovas turėjo galimybę apie tai žinoti, naudodamasi elektroninių ryšių paslaugų priemonėmis, tačiau vis vien priėmė skundžiamą Įsakymą jį atleisti iš pareigų. Tokie veiksmai nėra suderinami su gero administravimo (atsakingo) principu, inter alia užtikrinančiu tinkamą viešojo administravimo procedūrų vykdymą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje ir Viešojo administravimo 1 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įgyvendinimą. Savo veiksmais atsakovas išsikėlė aukščiau Lietuvos teismų kompetencijos ir jų sprendimų, dėl ko skundžiamas administracinio aktas turi būti panaikintas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba sustabdyti bylą iki Vilniaus apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą dėl Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo.

Nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas praėjus 46 dienoms nuo Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2014 m rugpjūčio 22 d. sprendimo priėmimo dienos iki pareiškėjo ieškinio gavimo Vilniaus apygardos teisme, o Įsakymo derinimo metu informacijos apie pareiškėjo teismui pateiktą ieškinį dėl Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 112/14 atsakovas neturėjo. Asmuo, apskundęs Antstolių garbės teismo sprendimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apskundimo dienos apie tai privalo raštu informuoti garbės teismą. Pareiškėjas neįvykdė teisės akte nustatytos pareigos informuoti Antstolių garbės teismą apie apskųstą sprendimą, o tai nulėmė ginčijamo Įsakymo priėmimą. Elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, nevykdydamas savo pareigos pranešti apie kreipimąsi į teismą dėl Garbės teismo sprendimo, pareiškėjas turi prisiimti su tokiu elgesiu susijusią neigiamą riziką. Šią bylą ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo sieja prejudicinis ryšys, todėl sprendžiamos bylos nagrinėjimas turėtų būti stabdomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Antstolių garbės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių, kadangi pareiškėjas 2014 m. birželio 4 d. neatvyko į Antstolių atestavimo komisijos posėdį bei nesilaikė Antstolių įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-200 patvirtinto Antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitos pateikimo tvarkos aprašo 2 ir 11 punktuose nustatytos tvarkos kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos Teisingumo ministerijai pateikti užpildytą Antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus.

Teisingumo ministras 2014 spalio 7 d. įsakymu Nr. 7P-90 atleido pareiškėją iš antstolių, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui. Šiame Įsakyme taip pat nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi ir atsižvelgiant į Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

Teismas analizavo Antstolių įstatymo 12 straipsnį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo ieškinį atmetė. Dėl šio sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme yra gautas apeliacinis skundas, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas.

Teismas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu teisės aktai nenustato, kad skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sustabdo sprendimo vykdymą, toks administracinis sprendimas, kuris nustatytu terminu yra apskųstas teismui, turi būti vykdomas, jeigu viešojo administravimo subjektas nesustabdo jo vykdymo arba teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo taikymo klausimą nesustabdo jo vykdymo (žr., mutatis mutandis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1369/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012, 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-216/2012).

Teismas akcentavo, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sprendžiamoje byloje buvo pripažintas nepagrįstu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d, nutartimi ir byloje nėra duomenų apie tai, kad kitas teismas būtų pritaikęs atitinkamas reikalavimų užtikrinimo priemones. Taip pat teisės aktai nenumato draudimo Teisingumo ministrui priimti įsakymo atleisti asmenį, apskundus teismui Antstolių garbės teismo sprendimą dėl šios nuobaudos skyrimo. Šiuo atveju yra reikšminga, kad, kaip sprendžiamoje byloje nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Teisingumo ministro paskirtiems Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams yra perduotos pareiškėjo nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos lėšos ir turtas. Antstolio padėjėjos, kurios dirbo pareiškėjo kontoroje, pateikė prašymus dėl atleidimo iš antstolio padėjėjų, pareiškėjo kontoros patalpų savininkas informavo Teisingumo ministeriją, kad jis inicijavo nuomos sutarties nutraukimą, nes pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo mėn. nemoka už patalpų nuomą.

Pagal aptartą Antstolių įstatyme išdėstytą reguliavimą, Antstolių garbės teismo sprendimas skirti nuobaudą atleisti asmenį iš antstolių, yra pagrindas Teisingumo ministrui priimti įsakymą dėl antstolio atleidimo. Klausimas, ar pagrįstai konstatuotas pažeidimas, kurio pagrindu paskirta nuobauda, gali būti tiriamas civilinėje byloje, kurioje yra apskųstas Antstolių garbės teismo sprendimas. Šiuo atveju Teisingumo ministras priėmė įsakymą atleisti pareiškėją iš antstolių esant visiems įstatymuose nustatytiems tokio įsakymo priėmimo pagrindams, inter alia, Antstolių garbės teismo sprendimui skirti minėtą drausminę nuobaudą, ir aplinkybė, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d, sprendimo teisėtumo, nėra pagrindas panaikinti skundžiamo Teisingumo ministro 2014 m. spalio 7 d, įsakymo. Byloje taip pat nenustatyta skundžiamo Įsakymo turinio prieštaravimų aukštesnės galios aktams, jis yra priimtas tinkamai vadovaujantis jo priėmimo procedūrą reglamentuojančiomis normomis, iš esmės atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas.

Teismas akcentavo, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-993-438/2015). Sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo, atsižvelgiant į tai, ar jis galėjo būti priimtas nebaigus nagrinėti civilinės bylos dėl Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad šis klausimas sprendžiamoje byloje įvertintas iš esmės ir, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1048-2014), šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad jo skundo pagrindas buvo aplinkybė, kad apskųstas ieškinine tvarka Antstolių garbės teismo sprendimas neįsiteisėja ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl ir atsakovas jo pagrindu negali priimti sprendimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo ne tuo pagrindu, t. y. jog, priimant ginčijama Įsakymą, nebuvo baigta nagrinėti civilinė byla. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne visus pareiškėjo skundo nurodytus argumentus, dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pareiškėjo vertinimu, niekaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nustatytomis aplinkybėmis bei pažymi, kad pareiškėjas yra pasisavinęs dalį vykdomųjų bylų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo skundo motyvų tiek, kiek jie buvo susiję su ginču. Taip pat atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu, pareiškėjas pripažintas įtariamuoju pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį ir paskalbta jo paieška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 7P-90 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų pasibaigimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamu 2014 spalio 7 d. įsakymu Nr. 7P-90 atsakovas atleido pareiškėją iš antstolių, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo ir įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi ir atsižvelgiant į Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

Antstolių garbės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš antstolių.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatavo, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi 2014 m. rugpjūčio 22 d. Antstolių garbės teismo sprendimas, kurio pagrindu ir buvo priimtas atsakovo 2014 m. spalio 7 d. Įsakymas, yra apskųstas civilinio proceso tvarka ir teismo sprendimas šioje byloje dar nėra įsiteisėjęs.

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas įtvirtina, kad asmuo atleidžiamas iš antstolių paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Antstolių įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja antstolių drausmės bylos procedūrą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas (Antstolių įstatymo 13 str. 6 d.).

Pagal Antstolių įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatas, Antstolių garbės teismas antstoliui gali skirti drausminę nuobaudą, inter alia – atleidimą iš pareigų (Antstolių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p.).

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad antstolis atleidžiamas teisingumo ministro įsakymu, pasibaigus antstolio įgaliojimams, asmuo išbraukiamas iš Lietuvos antstolių sąrašo.

Teisėjų kolegija, atlikusi šių teisės nuostatų sisteminę analizę, daro išvadą, kad Antstolių garbės teismo sprendimas paskirti antstoliui drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – yra pagrindas teisingumo ministrui priimti Įsakymą dėl antstolio atleidimo. Šiuo aspektu Antstolių garbės teismo sprendimas yra neatsiejama teisingumo ministro įsakymo dėl antstolio atleidimo dalis, konkrečiau – teisingumo ministro Įsakymas yra tik formalus antstolio atleidimo iš pareigų aktas, kurio esminiu teisiniu ir faktiniu pagrindu yra būtent Antstolių garbės teismo sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Tai reiškia, kad Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti yra įtvirtinama asmens skundo Vilniaus apygardos teismui teisė.

Pagal teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 311 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. balandžio 24 d.), pranešimai apie garbės teismo sprendimo įsiteisėjimą, o šį sprendimą apskundus, – gauto įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašai įteikiami arba siunčiami šių Taisyklių 30 punkte nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į šios teisės normos dispoziciją, darytina išvada, kad išdėstytos teisinės nuostatos dėl drausminės nuobaudos antstoliui paskyrimo yra siejamos su sprendimo (Antstolių garbės teismo ar bendrosios kompetencijos teismo) paskirti tokią drausminę nuobaudą įsiteisėjimu. Todėl teisingumo ministro Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė gali būti realizuojama tik anksčiau aptartam sprendimui įsiteisėjus – t. y. nelikus abejonių dėl sprendimo skirti drausminę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuo aspektu, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į asmens, kurio drausmės byla buvo nagrinėjama Antstolių garbės teisme, pareigą, įtvirtintą Taisyklių 31 punkte. Pagal šią teisės normą, asmuo, dėl kurio yra priimtas Antstolių garbės teismo sprendimas, apskundęs Antstolių garbės teismo sprendimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo apskundimo dienos turi apie tai raštu informuoti teismą.

Pagal nagrinėjamos bylos duomenis matyti, kad pareiškėjas šios savo pareigos nevykdė, todėl teisingumo ministras priėmė byloje ginčijamą 2014 m. spalio 7 d. Įsakymą.

Antra vertus, pareiškėjui 2014 m. lapkričio 10 d. su skundu kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui, nustatė ir į ją atkreipė dėmesį, tačiau nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės įtakos galimybei nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pareiškėjo ieškinys dėl Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla (duomenys neskelbtini)) buvo gautas 2014 m. spalio 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. šio teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys atmestas. 2015 m. birželio 16 d. pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (civilinė byla (duomenys neskelbtini), bylos teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ginčijamą 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą priėmė Lietuvos apeliaciniam teismui neišnagrinėjus bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareiškėjo drausminės nuobaudos paskyrimo, tuo pačiu – nesant galimybių tikrinti teisingumo ministro Įsakymo teisėtumo.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs šią esminę aplinkybę, privalėjo spręsti dėl administracinės bylos sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu – kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).

Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, darytina vienareikšmiška išvada, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir civilinės bylos pagal pareiškėjo ieškinį dėl Antstolių garbės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (bylos teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nestabdė šios administracinės bylos nagrinėjimo, nustatęs prejudicinį ryšį su kita civilinio proceso tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė